2020-05-20 Nr. AB-10008-3-63-3-00631-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-736-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00631-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininką atsiprašyti pareiškėjo ir raštiškai paaiškinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl 2018 m. kovo 26 d. priimto nutarimo; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 684,64 EUR turtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš atsakovo 1 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2018 m. kovo 16 d. naktį, važiuojant namo iš oro uosto kartu su 2 metų vaiku, paskui jį pradėjo važiuoti kitas automobilis, nesilaikydamas saugaus atstumo. Dėl prasto matomumo nebuvo galima pastebėti, koks tai automobilis. Po kurio laiko ant antrojo automobilio užsidegė mėlyni ir raudoni švyturėliai. Tokioje situacijoje pareiškėjas pasimetė, bet supratęs, kad yra stabdomas, jis, nedidindamas greičio ir staigiai nestabdydamas, sustojo suradęs saugią vietą – autobusų stotelę. Prieš sustodamas, pareiškėjas užsirakino automobilio dureles iš vidaus, nes buvo tamsus paros metas, neapšviestas kelio ruožas (pareiškėjo nuomone, šiuo atveju nebuvo būtinybės jį stabdyti neapšviestoje vietoje) ir jis nebuvo tikras, jog buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Pareigūnas, išlipęs iš savo automobilio, puolė atidarinėti pareiškėjo automobilio duris, nepavykus sudavė kelis smūgius į langą. Pareiškėjui pro atvertą langą pasiteiravus, kodėl jis buvo sustabdytas, pareigūnas atsakė, kad vyksta prevencija neblaivumo tikrinimui, paprašė pateikti dokumentus. Atlikus pareiškėjo blaivumo patikrinimą, alkotesterio duomenys parodė 0. Vėliau pareigūnai pradėjo šviesti prožektoriumi į automobilio vidų, tokiu būdu pažadindami vaiką, kuris išsigandęs pradėjo verkti (pareiškėjui neaišku, kodėl buvo būtina šviesti vaikui tiesiai į akis).

Po to pareigūnai patikrino automobilio bagažinę ir pareiškėjo kelioninius krepšius, nepaisant to, jog nurodyta sustabdymo priežastis – blaivumo patikrinimas. Pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 85-ANR-P-2503-2018 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad pareiškėjas nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti. Pareiškėjas, pateikęs pareigūnams paaiškinimus, dar kartą pasiteiravo apie jo sustabdymo priežastį. Pareigūnai teigė, jog jiems pasirodė, kad pareiškėjas važiavo didesniu nei leistina greičiu, tačiau patvirtino neturintys to įrodymų.

Pareigūnai atsisakė grąžinti pareiškėjui jo vairuotojo pažymėjimą, nurodė, jog jam negalima tęsti kelionės, ir tarstelėję, kad „vienas iš jūsų gali vairuoti“, nuvažiavo. Pareiškėjas buvo paliktas kartu su mažamečiu vaiku vidury nakties, kai lauke buvo -5 laipsniai šalčio. Pareiškėjo vertinimu, pareigūnai tą vakarą pasielgė neprofesionaliai, netaktiškai ir pažeidė įstatymų reikalavimus, o Protokolas buvo surašytas nepagrįstai.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog Protokole nurodyta, kad jis nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei kad automobilis, kurį vairavo pareiškėjas, nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 5 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas 2018 m. kovo 26 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-959-2018 (toliau – ir Nutarimas) konstatavo, jog nenustatyta, kad pareiškėjas padarė nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinė teisena pagal šiuos straipsnius nutrauktina, tačiau pareiškėjas su savimi neturėjo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo poliso, todėl padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, už tai jam skirtinas įspėjimas.

4. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam pasireiškė išgąsčiu ir susijaudinimu, baime dėl vaiko ir savo paties saugumo, kai buvo paliktas vidury miško su išsigandusiu ir verkiančiu vaiku. Pareiškėjas buvo apkaltintas nepagrįstai, jo vairuotojo pažymėjimas paimtas be jokio teisėto pagrindo. Pareiškėjas nesulaukė nei policijos įstaigos vadovo atsiprašymo, nei neteisto sprendimo (veiksmų) paaiškinimo. Jis priverstas nuolat apie tai galvoti ir prisiminti, nesuprasdamas dėl ko buvo apkaltintas, buvo sugadintos trumpos jo atostogos Lietuvoje. Be to, dėl šių nepatogumų (vairuotojo pažymėjimo atsiėmimo ir kt.) pareiškėjui teko kelis kartus grįžti į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės (išlaidos lėktuvo bilietams, kelionei iš ir į oro uostą, dalies darbo užmokesčio praradimas, pablogėjo santykiai su darbdaviu). Pareiškėjas tapo dirglus, jautė nuolatinę įtampą, dėl ko pablogėjo jo sveikata, buvo pakenkta pareiškėjo reputacijai, jo pasitikėjimui valstybės institucijomis.

5. Pareiškėjas, grįsdamas reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą, nurodo, jog dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų jam teko savo teises ginti teisme (pagal teisinių paslaugų sutartį sumokėjo 250 EUR). Kaip minėta, pareiškėjas privalėjo kelis kartus grįžti į Lietuvą, dėl ko patyrė kelionės išlaidas (už lėktuvo bilietus – 124,52 EUR, už kelionę į / iš oro uosto – 21,69 EUR). Dėl to, kad 2018 m. kovo 16–26 d. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, pareiškėjas negalėjo dirbti Jungtinėje Karalystėje. Negautas darbo užmokestis vertintinas 1 288,43 EUR suma.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo veiksmai atitiko ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl jam skirta nuobauda – įspėjimas, Nutarimas yra įsiteisėjęs. Dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, inkriminuoto pareiškėjui Protokole, atsakovas paaiškino, jog sustabdymo metu pareiškėjas policijos pareigūnams nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų, duomenų bazė tuo metu neveikė, todėl policijos pareigūnai galėjo pagrįstai manyti, kad automobilis, kuriuo važiavo pareiškėjas, nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pareigūnai pritaikė pareiškėjui administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę – paėmė specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą (vairuotojo pažymėjimą), pareiškėjas nepasinaudojo savo teise apskųsti tokios priemonės taikymą. Atsakovas pažymėjo, jog administracinės teisenos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai laikomas pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimu. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, todėl asmuo, nevykdantis tokio reikalavimo, gali būti traukiamas atsakomybėn. Pareigūnai, surašydami Protokolą ir priimdami Nutarimą, vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas ir neatliko neteisėtų veiksmų.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo reikalavimu priteisti turtinės žalos atlyginimą. Pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nedirbo 7 dienas, nenurodė konkrečių dienų, už kurias turėtų būti priteistas darbo užmokestis, nepateikė darbo sutarčių. Pareiškėjo pateiktos pažymos neįrodo, jog jis nedirbo 7 dienas ir būtent už tas dienas negavo 1 288,43 EUR darbo užmokesčio, pavyzdžiui, 2018 m. gegužės 26 d. pažymoje minima, jog pareiškėjo vidutinis savaitės atlyginimas – 400 GBP, bet nenurodyta, kad pareiškėjas nedirbo 2018 m. kovo 16–26 d. arba kad negavo darbo užmokesčio. Kitoje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas per metus uždirba 20 952 GBP, t. y. 80,59 GBP per dieną, bei kad pareiškėjas buvo išleistas neapmokamų atostogų nuo 2018 m. kovo 26 d. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad iš kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, jog lėktuvo bilietas, už kurį sumokėta 124,52 EUR, patvirtina, kad pareiškėjas atskrido į Lietuvą 2018 m. kovo 16 d., bet neaišku, kodėl pareiškėjas šią sumą laiko atlygintina turtine žala. Kasos kvitas už įsigytus degalus (21,69 EUR) neįrodo, kad degalai buvo skirti būtent kelionei į oro uostą ir kad degalus įsigijo pareiškėjas.

9. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas įrodymais nepagrindė patirtos neturtinės žalos (pvz., sveikatos pablogėjimo), nepaaiškino, kokiais kriterijais remiantis buvo apskaičiuotas tokios žalos dydis. Pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo paliktas miške su išsigandusiu vaiku, neatitinka tikrovės, o pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir skunde nurodytos aplinkybės skiriasi, tai kelia abejones dėl pareiškėjo sąžiningumo. Pareiškėjas kilusią neturtinę žalą sieja ir su tuo, kad Tauragės AVPK viršininkas jo neatsiprašė ir raštu nepaaiškino neteisėtų pareigūnų veiksmų priežasčių, tačiau atsakovas tvirtino, jog policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas, todėl, pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 5-V-734 „Dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ir veiksmus“ 1.1 papunktį, Tauragės AVPK viršininkui nekilo tokia pareiga.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 12 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo K. J. skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 684,64 EUR turtinei žali atlyginti ir 300 EUR neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nustatė, kad Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis E. R. 2018 m. kovo 16 d. 1 val. 10 min. išsiuntė Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui pranešimą apie 2018 m. kovo 16 d. 1 val. 7 min. B kategorijos įvykį, t. y. administracinį nusižengimą – nesaugų vairavimą, ekipažui 1848 nestojusį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieta – Šilutės r. sav., Žemaičių Naumiestis, Dariaus ir Girėno g., įvykio vieta – kita gatvė.

12. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio I. G. 2018 m. kovo 16 d. 1 val. 40 min. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 85-ANR-P-2503-2018, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas vairavo automobilį ir, stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 12, 16 ir 226 punktus. Atsakomybė už šiuos pažeidimus nustatyta ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje.

13. Pareiškėjas Protokole ir prie Protokolo pridėtame paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad keliavo iš Kauno oro uosto pas savo tėvus į Šilutę, prieš Žemaičių Naumiestį pravažiavo policijos automobilį, tada iš karto šis automobilis pradėjo jį chuliganiškai persekioti. Pareiškėjas teigė išsigandęs, nes automobilyje buvo su mažamečiu vaiku. Minėtam automobiliui įjungus švyturėlius, jis sustojo stotelėje, siekdamas neblokuoti važiuojamosios dalies. Policininkas E. R. iššoko iš automobilio ir pradėjo plėšti duris, o tai prižadino mažametį vaiką ir jį išgąsdino. Pareiškėjui paklausus kodėl buvo sustabdytas, jam atsakyta, jog vyksta prevencija dėl vairavimo išgėrus. Kai alkotesterio duomenys parodė 0, policininkai nusprendė surašyti Protokolą dėl to, kad pareiškėjas nepakluso sustoti. Protokolo surašymas truko 43 minutes. Paprašius pareigūnų pasakyti vardus ir pavardes, pareiškėjui atsakyta, kad jos bus ant Protokolo, tačiau pareiškėjas rado tik vieną iš jų. Pareiškėjas paaiškino, kad gyvena Anglijoje, teisme nedalyvaus, nebent teismas vyktų Anglijoje. Teigė, jog jo automobilis yra draustas ir draudimo kopiją nuneš į policiją. Pareigūnai nurodytų aplinkybių nepatikrino sistemoje. Pareiškėjas nurodė nepasirašysiantis Protokole, nes nepažeidė KET ir su pateiktais kaltinimais nesutinka. Paprašius įsitikinti, ar antrasis pareigūnas, plėšęs automobilio duris, tikrai yra E. R., pareigūnas atsisakė, kad neprivalo to daryti.

14. Tauragės AVPK 2018 m. kovo 16 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (ROIK: 18079653376) nurodyta, jog 2018 m. kovo 16 d. 1 val. 6-7 min. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis I. G. paėmė pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą. Ant šio protokolo yra patrulio I. G. padaryta žyma, jog atsisakyta pasirašyti, kad protokolo kopija yra gauta. Ant šio protokolo taip pat yra pareiškėjo padaryta žyma, jog jis 2018 m. kovo 26 d. gavo vairuotojo pažymėjimą.

15. Patrulis E. R. 2018 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime, nurodė, jog 2018 m. kovo 15 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu I. G. Šilutės r, siekiant. užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą su tarnybiniu, skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu. 1 val. 06 min. Šilutės r. Budrikų k. pastebėjo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo, todėl minėtą automobilį nusprendė sustabdyti. Privažiavus prie automobilio galo, įjungė specialiuosius mėlynos ir raudonos šviesos švyturėlius, tačiau automobilio vairuotojas į tai nekreipė dėmesio ir padidinęs greitį toliau važiavo link Žemaičių Naumiesčio. Apie nestojusį automobilį buvo informuotas Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas. Susilyginus su nestojusiu automobiliu, jam iš kairės pusės, akivaizdžiai stabdymo lazdele su šviesą atspindinčiais elementais, ją iškišus pro tarnybinio automobilio langą, aiškiais mostais buvo reikalauta sustabdyti transporto priemonę. Automobilio Opel vairuotojas buvo atsisukęs į pareigūnus ir akivaizdžiai matė jų išreikštą reikalavimą sustabdyti automobilį, tačiau į tai nereagavo ir važiavo toliau. Nuvažiavęs apie 1 km, vairuotojas sustojo autobusų stotelėje. Sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, kad jį vairavo pareiškėjas, automobilis nustatyta tvarka neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė KET 12, 16, 226 punktų reikalavimus, todėl jam buvo surašytas Protokolas.

16. Tauragės AVPK Kelių policijos skyrius 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. 85-S-2988(9.15) pranešė pareiškėjui, kad administracinio nusižengimo byla ROIK 18079653376 (protokolo Nr. 85-ANR-P-2503-2018), kurioje jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, bus nagrinėjama 2018 m. kovo 26 d. 9.00 val. Tauragės AVPK.

17. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos įrašo peržiūrą bei ADB „Gjensidige“ 2018 m. vasario 10 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. LT/AYB1983587 matyti, jog automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

18. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2018 m. kovo 26 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-959-2018 nurodyta, kad nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėta administracinio nusižengimo byla. Nutarimu nurodyta pažeidimo esmė – pareiškėjas Šilutės r. sav., Budrikų k., 2018 m. kovo 16 d. 1 val. 6 min., vairavo automobilį, stabdomas policijos pareigūnų nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, be to, automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė KET 12, 16, 226 punktus. Atsakomybė už šiuos pažeidimus nustatyta ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje. Lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodytos kitos aplinkybės, kad pareiškėjui 2018 m. kovo 16 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, jog vairuodamas automobilį ir stabdomas pareigūnų nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pareiškėjas teigia, jog, kai buvo stabdomas, sustojo patogioje vietoje, kad netrukdytų transporto priemonių eismui, autobusų stotelėje, automobilis buvo draustas, tik neturėjo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Konstatuota, jog iš administracinio nusižengimo medžiagos, vaizdo įrašo ir kitų procesinių dokumentų nenustatyta, kad pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, todėl jo atžvilgiu nutrauktina administracinė teisena dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies, 415 straipsnio 1 dalies. Nustatyta, kad pareiškėjas su savimi neturėjo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo poliso ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

19. Liudytojas J. J. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra pareiškėjo tėvas. Patvirtino, jog 2018 m. kovo 16 d. po Protokolo surašymo ir pareiškėjo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, pareiškėjas su mažamečiu vaiku naktį buvo paliktas kelyje, pareiškėjo prašymu jis iškvietė taksi su dar vienu vairuotoju, kad nuvyktų paimti pareiškėjo ir jo vaiko bei parvežtų pareiškėjo automobilį.

20. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Teismas nesutiko su pareiškėjo nuomone, jog sprendžiant ginčą dėl patirtos žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi Nutarimu kaip savaime prejudicinę galią turinčiu sprendimu. Pažymėjo, kad byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar pareigūnai, atlikdami pareiškėjo nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala (t. y. automobilio stabdymas, elgesys sustabdžius automobilį, Protokolo surašymas, vairuotojo pažymėjimo paėmimas, pareiškėjo palikimas kelyje be pagalbos ir be galimybės toliau vykti į namus pas tėvus), veikė taip kaip pagal įstatymus policijos pareigūnai privalėjo veikti.

21. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Protokole nenurodyta dėl kokių priežasčių pareiškėjas buvo stabdomas. Protokole nurodyti pažeidimai galbūt buvo padaryti jau stabdant automobilį, o ne prieš nusprendžiant jį sustabdyti. Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės išrašą (ROIK 0118000125587) matyti, kad patrulis E. R. išsiuntė Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui pranešimą apie nesaugų vairavimą. E. R. 2018 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog pareiškėjo automobilis įtartinai manevravo, todėl minėtą automobilį nuspręsta sustabdyti. Nei nagrinėjant šią administracinę bylą, nei anksčiau nebuvo detalizuota kaip būtent pareiškėjas nesaugiai vairavo ar įtartinai manevravo prieš nusprendžiant jį sustabdyti (pvz., išvažiavo į priešinga eismo juostą ar užvažiavo ant kelkraščio, staigiai stabdė), nepateikti jokie nesaugaus vairavimo ar įtartino manevravimo įrodymai (pvz. vaizdo įrašas). Teismas konstatavo, jog pareiškėjo automobilis buvo stabdomas be teisinio pagrindo.

22. Teismas akcentavo, jog vyriausiasis patrulis E. R. 2018 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime patvirtino, kad tarnybiniam automobiliui su įjungtais švyturėliais susilyginus su pareiškėjo automobiliu ir iškišus pro tarnybinio automobilio langą stabdymo lazdelę su šviesą atspindinčiais elementais bei aiškiais mostais pareikalavus sustabdyti transporto priemonę, pareiškėjas, nuvažiavęs apie 1 km, sustojo autobusų stotelėje. Teismo vertinimu, tai nėra labai ilgas laiko tarpas tamsiu paros metu ieškant saugios vietos sustoti, ypač jei iš toliau buvo pastebėta autobuso sustojimo stotelė. Atsakovas nepateikė teismui vaizdo įrašo, kuriame būtų matoma kaip pareiškėjas buvo stabdomas ir kaip sustojo, tačiau Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L., nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, iš administracinio nusižengimo medžiagos, vaizdo įrašo ir kitų procesinių dokumentų taip pat nenustatė, kad pareiškėjas nepakluso patrulio reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Protokole neobjektyviai ir nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

23. Teismas, spręsdamas dėl vairuotojo pažymėjimo paėmimo iš pareiškėjo teisėtumo ir pagrįstumo, pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, leidžiančių spręsti ar įtarti, kad pareiškėjas tikėtiną administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kad jis vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo vartojant alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo (ANK 602 str. 3 d.). Taigi, nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę – specialiosios teisės patvirtinančio dokumento paėmimą. Be to, Protokole nepažymėtas vairuotojo pažymėjimo paėmimas iš pareiškėjo. Taip pat nėra duomenų apie tikslų Tauragės AVPK 2018 m. kovo 16 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo (ROIK: 18079653376), kuriuo įformintas specialiąją teisę (vairuoti) patvirtinančio dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas iš pareiškėjo, surašymo laiką, ant šio protokolo nėra žymų apie pareiškėjo supažindinimą su protokolu, jame nėra nurodyta šiuo protokolu įformintų veiksmų apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad pareiškėjas turėjo teisę apskųsti jam taikytą administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę, tačiau to nepadarė, pripažinti nepagrįstais.

24. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareigūnų tarnybinis automobilis pradėjo važiuoti iš paskos labai arti jo automobilio, neįjungęs švyturėlių, kad pareigūnas E. R. agresyviai bandė atidaryti pareiškėjo automobilio duris, kad buvo šviečiama į automobilio saloną ir kartu su pareiškėju keliavusį mažametį vaiką, dėl ko vaikas pabudo ir išsigando, kad pareiškėjui taip ir nebuvo paaiškinta, kokiu teisiniu pagrindu jo vairuojamas automobilis buvo stabdomas bei kokiu teisiniu pagrindu buvo tikrinama automobilio bagažinė ir kelioniniai krepšiai, kad pareigūnai neprisistatė, kaip to reikalauja Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – ir Instrukcija), kad po visko pareiškėjas pareigūnų buvo paliktas tamsoje, esant 5 laipsniams šalčio, su mažamečiu vaiku, be teisės vairuoti automobilį (KET 16 p.).

25. Teismas padarė išvadą, kad Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio būrio patruliai, be teisinio pagrindo stabdydami pareiškėjo automobilį ir paimdami jo vairuotojo pažymėjimą, administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai ir neobjektyviai nurodydami su įvykiu susijusias aplinkybes bei atlikdami kitus nurodytus veiksmus, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus profesinės etikos, visuomenės moralės, teisėtumo principus, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 (toliau – ir Etikos kodeksas), 3 punkte įtvirtintus pagarbos žmogui, teisingumo, pavyzdingumo principus, Etikos kodekso 4.9, 4.13, 4.28 papunkčiuose nustatytus reikalavimus policijos pareigūnui tarnybinėje veikloje būti teisingam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, visose situacijose išlikti taktiškam, vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą atliekant administracinio nusižengimo tyrimą imtis visų priemonių objektyviai ištirti veikos aplinkybes, ANK 595 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 602 straipsnio 3 dalį, Instrukcijos 22, 31, 35, 61.12 punktus. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti valdžios institucijos, t. y. Tauragės AVPK, veiksmų neteisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

26. Teismo vidiniu įsitikinimu, turtinė žala pareiškėjui atsirado būtent dėl Tauragės AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, o konkrečiai dėl neteisėto vairuotojo pažymėjimo paėmimo. Jeigu pareigūnai savo neteisėtais veiksmais nebūtų paėmę pareiškėjo vairuotojo pažymėjimo, jis nebūtų patyręs kelionės išlaidų bei negauto darbo užmokesčio. Policijos pareigūnai nuo 2018 m. kovo 16 d. iki kovo 26 d. buvo paėmę pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą, išduotą Didžiojoje Britanijoje, todėl jis negalėjo dirbti Didžiojoje Britanijoje. Tai patvirtina pridedami dokumentai, gauti iš įmonių, kuriose Didžiojoje Britanijoje dirba pareiškėjas, o negautas jo darbo užmokestis – 1 288,43 EUR. Prie turtinės žalos priskirtini 124,52 EUR, sumokėti už skrydžio bilietus, siekiant grįžti į Lietuvą atsiimti vairuotojo pažymėjimo, šias išlaidas patvirtina WIZZ Air Hungary sąskaita. Valiutų kursų skaičiavimai atlikti remiantis Lietuvos banko duomenimis(www.lb.lt; 2018 m. kovo 26 d. euro ir Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kurso santykis – 0,87248). Prie turtinės žalos taip pat priskirtinos kelionės išlaidos iš ir į oro uostą – 21,69 EUR, kurias patvirtina pateiktas 2018 m. kovo 26 d. kvitas už degalus. Pareiškėjas taip pat patyrė 250 EUR išlaidų už teisines paslaugas – atstovavimą, patarimą ir kt., kurias patvirtina 2018 m. kovo 26 d. pinigų priėmimo kvitas. Visos turtinės žalos dydžiu – 1 684,64 EUR. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nepagrįstai ar neteisingai apskaičiavo turtinės žalos dydį.

27. Teismo vertinimu, neteisėti Tauragės AVPK pareigūnų veiksmai nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai, tačiau pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pablogėjo jo sveikatos būklė, reputacija darbovietėje, jis buvo neigiamai vertinamas, pažemintas pareigose ar pan. Be to, byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų poveikis keitėsi pareiškėjui palankia prasme (administracinio teisės pažeidimo bylos teisena iš dalies nutraukta, iš karto grąžintas vairuotojo pažymėjimas). Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 300 EUR suma.

28. Teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Pažymėjo, jog iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 5-V-734 „Dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus“ 1.1 papunkčio formuluotės matyti, kad policijos įstaigos vadovo pareiga policijos įstaigos vardu atsiprašyti asmens ir paaiškinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis kyla tuo atveju, jei tas veiksmas ar sprendimas kompetentingo subjekto sprendimu buvo pripažintas neteisėtu. Nagrinėjamu atveju Tauragės AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas iki šio teismo sprendimo. Administracinio teisės pažeidimo bylose yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės ir nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo, taigi Nutarimu nebuvo nustatyti kokie nors Tauragės AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai. Kadangi šiuo teismo sprendimu nustatyti Tauragės AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai, minėta pareiga Tauragės AVPK viršininkui kils tik įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Tauragės AVPK viršininkas jau pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 5-V-734 „Dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus“ 1.1 papunktį, ir įpareigoti jį atlikti šiame punkte nurodytus veiksmus.

29. Teismas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliko nenagrinėtu, nes jis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

III. 30. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo K. J. skundą.

31. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo automobilis buvo stabdomas be teisinio pagrindo, kadangi, kaip nurodyta atsiliepime į skundą, nuspręsta stabdyti automobilį dėl įtartino vairavimo (Instrukcijos 22 p.). Šiuo aspektu teismas rėmėsi vien pareiškėjo nurodyta jo automobilio stabdymo priežastimi – prevencija dėl neblaivumo, nepasinaudojo galimybe užduoti klausimus, apklausti liudytojus teismo posėdyje. Dėl teismo pastebėjimų apie pareiškėjo (ne)supažindinimą su protokolu, kuriame įformintas teisę vairuoti patvirtinančio dokumento paėmimas, ir tokio protokolo apskundimo tvarka atsakovas paaiškina, kad ANK 599 straipsnyje nėra nurodyta, jog daiktų ir dokumentų paėmimo protokole turi būti išaiškinta dokumento apskundimo tvarka, o iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas buvo surašytas 2018 m. kovo 16 d. 1.06 val., pareiškėjas atsisakė pasirašyti protokole. Atsakovas pakartotinai pabrėžia, kad pareiškėjas turėjo teisę apskųsti jam pritaikytą administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pareiškėjo paaiškinimai, jog jis niekur nesikreipė dėl vairuotojo pažymėjimo paėmimo, nes į Lietuvą buvo grįžęs prieš Velykas (penktadienį) ir išskrido iškart po jų, nepagrįsti, kadangi 2018 metais Velykos buvo švenčiamos balandžio 1 ir 2 d. Pareiškėjas nėra nurodęs, kad jam nebuvo žinoma teisė apskųsti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę. Atsakovas taip pat nepritaria teismo vertinimui, jog jis nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareigūnų tarnybinis automobilis pradėjo važiuoti iš paskos labai arti pareiškėjo, neįjungęs švyturėlių, ir kt., kadangi, nors atsiliepime į skundą nebuvo pasisakyta dėl kiekvienos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, teismas turėjo galimybę šias aplinkybes išsiaiškinti teismo posėdyje.

32. Atsakovas teigia, kad teismas žalos atlyginimą pareiškėjui priteisė neįvertinęs pateiktų dokumentų dėl padarytos žalos turinio. Pažymi, kad pareiškėjas nurodė, jog jis buvo grįžęs į Lietuvą penktadienį, trumpų atostogų, todėl nelogiška, kad penktadienis pareiškėjui buvo darbo diena Didžiojoje Britanijoje. 2018 metais Velykos buvo švenčiamos ne kovo, o balandžio mėnesį, todėl pareiškėjo teiginiai apie grįžimo į Lietuvą priežastį akivaizdžiai neteisingi. WIZZ Air Hungary 2018 m. kovo 16 d. išduota sąskaita faktūra patvirtina tik pinigų sumokėjimo faktą, bet ne skrydžio faktą (sąskaitoje nenurodyta skrydžio vieta, data ir laikas), be kita ko, jog pareiškėjas skrido į Lietuvą būtent atsiimti vairuotojo pažymėjimo. Atsakovas neginčija, jog viena iš pareiškėjo pateiktų pažymų („Accountancy Today“) įrodo pareiškėjo darbo santykių faktą 2018 m. gegužės 26 d., tačiau ši pažyma neįrodo, kad pareiškėjas toje įmonėje dirbo kovo mėnesį arba kad nebuvo pasiprašęs atostogų 2018 m. kovo 16–26 d. laikotarpiu. Be to, šioje pažymoje tik abstrakčiai minima, kad pareiškėjas be vairuotojo pažymėjimo negali teikti paslaugų ir gauti darbo užmokesčio. Kita pažyma („BFF (Hull) Limited“) įrodo tik tai, kad pareiškėjas šioje įmonėje dirba nuo 2014 m. balandžio 18 d., šioje įmonėje jis dirbo kaip specializuotas technologas (taigi, jo pareigos nesusijusios su vairavimu). Be to, iš pateiktos kvito kopijos neaišku, kokiam tikslui buvo panaudotas įsigytas kuras. Pareiškėjas taip pat nebuvo pagrindęs išlaidų teisinei pagalbai, neaišku, ar šios išlaidos buvo realios ir pagrįstos, o nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas buvo ne nukentėjusysis, o asmuo, padaręs pažeidimą, jam Nutarimu buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, pareiškėjas neskundė Nutarimo.

33. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, jog tariamas jo teisių pažeidimas turėjo kokių nors negrįžtamų pasekmių jo turtinėms ar neturtinėms teisėms, jo patirta baimė ir išgyvenimai nepagrįsti leistinais įrodymais. Teismas, priteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, tik abstrakčiai motyvavo išvadą, kad neteisėti veiksmai nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai.

34. Pareiškėjas K. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

35. Pareiškėjas pakartoja skunde (patikslintame skunde) išdėstytus argumentus. Teigia, kad dauguma apeliacinio skundo argumentų yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi nieko bendro su nagrinėjama byla. Atsakovas siūlo skųsti neteisėtą vairuotojo pažymėjimo paėmimą, nors tuo pačiu supranta, jog pats paėmimo veiksmas nebuvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas nejaučia jokio atsakovo apgailestavimo dėl ginčo įvykio, todėl mano, jog, nepriteisus žalos atlyginimo, pareigūnai pasijus dar labiau nebaudžiami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl Tauragės AVPK pareigūnų veiksmų 2018 m. kovo 16 d. stabdant pareiškėją ir jį sustabdžius, nepagrįstai konstatuojant administracinio nusižengimo faktą ir paimant vairuotojo pažymėjimą, atlyginimo priteisimo.

37. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo automobilio sustabdymo 2018 m. kovo 16 d. aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad atsakovas neįrodė teisėto pagrindo sustabdyti pareiškėjo automobilį ir paimti jo vairuotojo pažymėjimą, dėl to pareiškėjas patyrė išlaidų ir neigiamus išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti, tačiau, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis ir dokumentus, susijusius su pareiškėjo patirta turtine žala. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais pažeidimo faktais, deklaratyviai tvirtindamas, kad teismas turėjo imtis papildomų veiksmų automobilio sustabdymo aplinkybėms išsiaiškinti (be kita ko, iškviesti ir apklausti pareiškėją sustabdžiusius policijos pareigūnus), bei mano, kad teismas, spręsdamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su dauguma pirmosios instancijos teismo išvadų, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

39. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Tauragės AVPK administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

40. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

41. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

42. Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos būti aktyviu pažeidimas konstatuotinas tais atvejais, kai teismas, būdamas informuotas apie apsunkintą dokumentų gavimą, nepagrįstai atsisako tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl to neužtikrinamas visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-564-146/2017). Sisteminis procesinių normų aiškinimas suponuoja, jog teismas turi pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d.). Ši procesinė teisės norma aiškintina kaip nustatanti taisyklę, kad įrodymus pateikia būtent proceso dalyviai. Teismas, nepažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų, paprastai išreikalauja tuos įrodymus, kurių proceso dalyviai negali gauti patys, o savo iniciatyva imasi rinkti įrodymus tik tuo atveju, jei to reikalauja viešasis interesas (kai jis byloje neginamas proceso dalyvių), arba kai nesiėmus priemonių rinkti įrodymus būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (kai jie byloje neginami proceso dalyvių) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-415/2017).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo automobilis buvo stabdomas be teisinio pagrindo, kad Protokole nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (tai buvo pripažinta ir Nutarime), bei kad nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę – specialiosios teisės patvirtinančio dokumento paėmimą, o atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareigūnų tarnybinis automobilis pradėjo važiuoti iš paskos labai arti jo automobilio, neįjungęs švyturėlių, kad pareigūnas E. R. agresyviai bandė atidaryti pareiškėjo automobilio duris, kad buvo šviečiama į automobilio saloną ir kartu su pareiškėju keliavusį mažametį vaiką, dėl ko vaikas pabudo ir išsigando, kad pareiškėjui taip ir nebuvo paaiškinta, kokiu teisiniu pagrindu jo vairuojamas automobilis buvo stabdomas bei kokiu teisiniu pagrindu buvo tikrinama automobilio bagažinė ir pareiškėjo kelioniniai krepšiai, kad pareigūnai neprisistatė, kad po visko pareiškėjas buvo paliktas tamsoje, esant 5 laipsniams šalčio, su mažamečiu vaiku, be teisės vairuoti automobilį.

Teismo vertinimu, tokiais veiksmais Tauragės AVPK pareigūnai pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus profesinės etikos, visuomenės moralės, teisėtumo principus, Etikos kodekso 3 punkte įtvirtintus pagarbos žmogui, teisingumo, pavyzdingumo principus, Etikos kodekso 4.9, 4.13, 4.28 papunkčiuose nustatytus reikalavimus policijos pareigūnui tarnybinėje veikloje būti teisingam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, visose situacijose išlikti taktiškam, vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą atliekant administracinio nusižengimo tyrimą imtis visų priemonių objektyviai ištirti veikos aplinkybes, ANK 595 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 602 straipsnio 3 dalį, Instrukcijos 22 (pagrindai, kuriems egzistuojant policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją), 31 („Policijos patrulis, bendraudamas su asmenimis, privalo laikytis Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso normų.

Kreipdamasis į asmenį, turi pasisveikinti, pasakyti savo pareigas, pavardę, trumpai ir aiškiai išdėstyti kreipimosi priežastį ir tikslą. Jei asmuo reikalauja, policijos patrulis privalo pateikti (parodyti) pareigūno tarnybinį pažymėjimą, tačiau asmeniui į rankas pažymėjimo neduoti. Pateikiamas pareigūno tarnybinis pažymėjimas negali būti įdėtas į piniginę ar aplanką, negali būti uždengti jo įrašai ir pan.“), 35 („Asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais.

Šiam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiškinti savo veiksmus. Jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įrašymo aparatūra, asmenį reikia apie tai įspėti. Esant galimybei, pastabos ir nurodymai asmenims, pažeidusiems teisės aktų reikalavimus, duodami, kai šalia nėra vaikų. Policijos pareigūnas, įforminantis administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio neįgaliotas priimti sprendimo, privalo susilaikyti nuo bet kokių komentarų, savo asmeninės nuomonės reiškimo, pažeidėjo (tariamo pažeidėjo, jeigu nėra aišku, kuris iš kelių asmenų yra kaltas) kaltės vertinimo ar galimų galutinių sprendimų prognozavimo.“), 61.12 („Policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo: <...> teikti pagalbą eismo dalyviams.“) punktus.

44. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo automobilis buvo stabdomas be teisinio pagrindo, tvirtindamas, jog teismas buvo nepakankamai aktyvus tirdamas įrodymus (pvz., neapklausė liudytojais pareiškėją sustabdžiusių policijos pareigūnų), rėmėsi tik pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas nei atsiliepime į skundą, nei apeliaciniame skunde taip ir nedetalizavo, kodėl buvo stabdomas pareiškėjo automobilis, t. y. kuo pasireiškė pareiškėjo nesaugus vairavimas ar įtartinas manevravimas, o teismo posėdžio metu atsakovo atstovas tik spėliojo, kodėl pareiškėjas buvo stabdomas (pvz., galbūt atliko kažkokius veiksmus bendraudamas, ramindamas vaiką). Atsakovas pirmosios instancijos teismui nereiškė prašymo iškviesti ir apklausti liudytojais Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiuosius patrulius E. R. ir I. G., nors negalėjo nežinoti apie tokią savo teisę, juolab kad pareiškėjas tokia teise pasinaudojo, įrodinėdamas jam palankias aplinkybes. Be to, apeliaciniame skunde ar kartu su juo taip pat nebuvo pateikti E. R., I. G. ar kitų asmenų paaiškinimai, sudarantys pagrindą manyti, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ar netinkamai nustatė tam tikras aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo automobilis buvo stabdomas be teisinio pagrindo, laikytinas nepagrįstu.

45. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neišreiškė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę – specialiosios teisės patvirtinančio dokumento paėmimą, o atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje išreiškė nuomonę, jog nebuvo priežasties paimti iš pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą. Tačiau atsakovas šiuo aspektu laikosi pozicijos, jog jo atstovo neteisėti veiksmai negali būti konstatuoti, nes pareiškėjas neapskundė policijos pareigūnų sprendimo paimti jo vairuotojo pažymėjimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje (ankstesnėje redakcijoje – 39 straipsnis) įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka; turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymas nesieja teisės reikalauti žalos atlyginimo su būtinybe atskirai nuginčyti atitinkamus viešojo administravimo subjekto aktus ar veiksmus (neveikimą), kuriais padaryta žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-531/2006). Taigi, atsakovo argumentai, kad pareiškėjas neginčijo policijos pareigūnų sprendimo paimti jo vairuotojo pažymėjimo teisėtumo ir pagrįstumo, nesudaro kliūčių konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareigūnų tarnybinis automobilis pradėjo važiuoti iš paskos labai arti jo automobilio, neįjungęs švyturėlių, kad pareigūnas E. R. agresyviai bandė atidaryti pareiškėjo automobilio duris, kad buvo šviečiama į automobilio saloną ir kartu su pareiškėju keliavusį mažametį vaiką, dėl ko vaikas pabudo ir išsigando, kad pareiškėjui taip ir nebuvo paaiškinta, kokiu teisiniu pagrindu jo vairuojamas automobilis buvo stabdomas bei kokiu teisiniu pagrindu buvo tikrinama automobilio bagažinė ir kelioniniai krepšiai, kad pareigūnai neprisistatė, kad po visko pareiškėjas pareigūnų buvo paliktas tamsoje, esant 5 laipsniams šalčio, su mažamečiu vaiku, be teisės vairuoti automobilį, yra tik deklaratyvus, nepagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis ar argumentais. Tokie bendro pobūdžio apeliacinio skundo teiginiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

47. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

48. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti patirtą turtinę žalą, pateikė teismui 2018 m. kovo 26 d. raštą (dokumento vertime į lietuvių kalbą padaryta klaida, nurodant rašto datą – 2018 m. gegužės 26 d.) iš „Accountancy Today“, kuriame nurodoma, kad, remiantis pareiškėjo įmonės buhalteriniais duomenimis, jis per savaitę uždirba apie 400 GBP, jis negali dirbti be vairuotojo pažymėjimo (b. l. 11–13); 2018 m. kovo 26 d. kasos kvitą, patvirtinantį sumokėjimą už degalinėje įsigytas dujas – 21,69 EUR (b. l. 14); 2018 m. kovo 27 d. raštą iš „BBF (Hull) Limited“, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas bendrovėje dirba nuo 2014 m. balandžio 18 d., jo metinis atlyginimas – 20 952 GBP, kas sudaro 80,59 GBP per dieną (b. l. 15–16);

WIZZ Air Hungary 2018 m. kovo 16 d. sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad už lėktuvo bilietus (DSA (Donkasterio Šefildo oro uostas) – VNO (Vilniaus oro uostas) / VNO–DSA) buvo sumokėta 109,98 GBP (b. l. 20–22); bei 2018 m. kovo 26 d. pinigų priėmimo kvitą 250 Eur sumai už atstovavimą, patarimą, kitas teisines paslaugas (b. l. 89). Pareiškėjo prašoma priteisti suma turtinei žalai atlyginti bendrai – 1 684,64 EUR. Pareiškėjas tvirtina, jog dėl to, kad 2018 m. kovo 16–26 d. buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas, jis negalėjo dirbti Didžiojoje Britanijoje 7 darbo dienas, tačiau byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti, kada pareiškėjas iš Lietuvos grįžo į Didžiąją Britaniją (pareiškėjas tik teigė iš Lietuvos išvykęs pirmadienį, kovo 19 d.) ir iš Didžiosios Britanijos – į Lietuvą.

Pareiškėjo tėvas J. J. teismo posėdyje tvirtino, kad pareiškėjas Didžiojoje Britanijoje „dirba konditerijos fabrike, etiketes prekybos centrams sudarinėja“, o „BFF (Hull) Limited“ rašte nurodoma, kad pareiškėjas buvo išleistas neapmokamų atostogų tik 2018 m. kovo 26 d., šių atostogų trukmė nedetalizuota, taigi neaišku nei kaip vairuotojo pažymėjo paėmimas apribojo pareiškėjo galimybę dirbti, nei kokiomis konkrečiai dienomis jis nedirbo (t. y. už kurias darbo dienas negavo užmokesčio). Be to, priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėjas pateikė raštus ne iš dviejų įmonių, kuriose jis dirba Didžiojoje Britanijoje, o iš įmonės, kurioje jis dirba – „BFF (Hull) Limited“, ir iš įmonės, teikiančios buhalterines paslaugas pareiškėjui ir jo įmonei „J.

Logistics Limited“ – „Accountancy Today“. „Accountancy Today“ rašte nurodoma, kad pareiškėjo pajamos per savaitę yra apie 400 GBP, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, už kokį laikotarpį buvo paskaičiuotas šis vidurkis, ar pareiškėjas iš savo įmonės gauna pastovias, fiksuotas pajamas, ar pareiškėjo įmonė laikotarpiu 2018 m. kovo 16–26 d. realiai turėjo kokių nors užsakymų, kurių negalėjo įvykdyti dėl iš pareiškėjo paimto vairuotojo pažymėjimo, ir pan. Taip pat, iš teismui pateikto kasos kvito apie įsigytą kurą – dujas neaišku, kas šį kurą įsigijo (kvite matyti keli Extra Club kortelės numerio skaitmenys, bet neaišku, kam ši kortelė priklauso), o kadangi, kaip minėta, nėra žinoma, kada konkrečiai pareiškėjas atvyko į Lietuvą ir iš jos išvyko, šis dokumentas nelaikytinas savaime pakankamu objektyviu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo kelionės išlaidas vykstant į / iš oro uosto.

Šių aplinkybių kontekste atsakovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė pareiškėjo pateiktus duomenis ir dokumentus apie patirtą turtinę žalą, negali būti pripažinta nepagrįsta.

49. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo dalies esminių ginčo aplinkybių, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, t. y. nustatyti, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą ir, jei taip, koks turėtų būti šio turtinės žalos atlyginimo dydis. Atsižvelgdama į tai, kad dėl tirtinų aplinkybių byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, kurie iš esmės nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50. Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 16 d. buvo be teisėto pagrindo sustabdytas, paimtas jo vairuotojo pažymėjimas, kas sudarė esmines kliūtis jam toliau tęsti kelionę, ir vidury nakties paliktas kartu su mažamečiu vaiku. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus (be kita ko, susiorganizuojant grįžimą į tėvų namus, susigrąžinant vairuotojo pažymėjimą), diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei Tauragės AVPK pareigūnų veiksmai būtų atitikę teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

51. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Tauragės AVPK pareigūnų padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

52. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepakankamai išsamiai ištyrė bylai teisingai išspręsti esminę reikšmę turinčias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo patirta turtine žala. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo panaikinama, grąžinant bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui K. J. buvo priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 684,64 EUR turtinei žalai atlyginti, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė