75dfd2df-2dc4-4d4b-a653-0af9171c01d9 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2036-343/2012(Proceso Nr. 2-13-3-01206-2012-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4; 78.2.1; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 14 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1691-292/2012 pagal ieÅ¡kovės I. B. ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kiniu (b.l. 1-2) ieÅ¡kovė prašė nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp jos ir atsakovo R. B. 2001 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 255, pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovei palikti pavardę (duomenys neskelbtini); automobilius NISSAN SUNNY, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotus atsakovo vardu, palikti atsakovui R. B.; priteisti iÅ¡ atsakovo materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kiekvienÄ mėnesį mokamomis 500,00 Lt dydžio iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki sÅ«naus pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant lėšas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos į ieÅ¡kovės nurodytÄ sÄ skaitÄ ; nustatyti nepilnamečio R.

B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo motina I. B.; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, jog jos ir atsakovo tarpusavio santykiai atÅ¡alo, jie tapo svetimi, pradėjo ryÅ¡kėti vis didesni sutuoktinių charakterių skirtumai, iÅ¡siskyrė jų požiÅ«riai į Å¡eimyninį gyvenimÄ , vaiko auklėjimÄ , todėl pragyvenus santuokoje 10 metų dėl nesutarimų su atsakovu ieÅ¡kovė 2011 m. spalio 1 d. kartu su nepilnamečiu sÅ«numi išėjo gyventi pas savo tėvus.

Nuo nurodytos datos su atsakovu negyvena, bendro ūkio neveda. Kadangi atsakovas nesirūpina šeima, nepilnamečio sūnaus auklėjimu, neprisideda prie jo išlaikymo, laikytina, kad jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl jo kaltės iširo šalių santuoka. Atsakovui neteikiant materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. B., materialinis išlaikymas priteistinas teismine tvarka periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį. Santuokoje įgytas transporto priemones prašo palikti atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu (b.l. 52-56) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, nutraukė tarp Å¡alių 2001 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 255, sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko ikisantuokinę (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sÅ«naus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina I.

B. pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo R. B. materialinį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui R. B. po 400,00 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis per mėnesį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise pavedė disponuoti ieÅ¡kovei, padalino santuokoje įgytÄ turtÄ ir R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilius NISSAN SUNNY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir OPEL ASTRA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 139,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o iÅ¡ atsakovo valstybei priteisė 144,00 Lt žyminio mokesčio bei 10,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl Å¡alių santuokÄ nutraukė. Teismas nurodė, kad byloje nenustatytos sÄ lygos, leidžiančios preziumuoti vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, sutuoktiniai patys nusprendė gyventi skyrium, dėl ko negalima pripažinti, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pina daugiau kaip metus, todėl Å¡alims tenka pareiga įrodyti vienos iÅ¡ jų kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.

Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas neįrodė kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, nors teigė santuokÄ iÅ¡irus bÅ«tent dėl kito sutuoktinio kaltės. IeÅ¡kovė teigė, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kadangi jis, neprisidėdamas prie Å¡eimos materialinio iÅ¡laikymo, pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Teismas nepripažino, jog atsakovui ginčo laikotarpiu neprisidedant prie nepilnamečio sÅ«naus materialinio iÅ¡laikymo jis savo santuokines pareigas bÅ«tų pažeidęs iÅ¡ esmės. Teismui nustačius, kad sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s vienas kitam, jų santykiuose nelikus abipusio pasitikėjimo, pagarbos ir rÅ«pinimosi vienas kitu, pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant ginčo tarp Å¡alių sutuoktinių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nutraukus santuokÄ teismas nustatė su jo motina.

Spręsdamas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino materialinio išlaikymo dydžio teismas konstatavo, kad šalių nepilnametis sūnus dėl sveikatos būklės turi ir specialiųjų poreikių, kurie turi būti patenkinti šalia visų kitų įprastų nepilnamečio vaiko poreikių. Teismas laikė, kad šalių nepilnamečio sūnaus būtinų poreikių patenkinimui yra būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors, ieškovės paskaičiavimu, nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikia mažiau nei 800,00 Lt sumos.

Teismas nurodė, kad vaikas privalo bÅ«ti iÅ¡laikomas abiejų tėvų, tačiau, atsižvelgdamas į Å¡alių gaunamas pajamas, laikė, kad atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo ir priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui 400,00 Lt dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis. Teismas, remdamasis LR CPK 383 str., numatančiu, kad bylose dėl santuokos nutraukimo Å¡alys negali kelti kitų reikalavimų, iÅ¡skyrus numatytus LR CPK 385 str. 1 d., atsakovo atsiliepime pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl bendravimo su sÅ«numi tvarkos nustatymo nenagrinėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 61-62) atsakovas praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies, dalyje dėl santuokos nutraukimo pripažinti, kad santuoka, sudaryta tarp Å¡alių 2001 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 255, iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės I. B. kaltės, dalyje dėl materialinio iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«nui R.

B., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 250,00 Lt per mėnesį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡mokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Atsakovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės žyminį mokestį. Savo pozicijÄ apeliantas grindžia Å¡iais argumentais:Santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, kadangi ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, nes palikusi Å¡eimÄ nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio išėjo gyventi pas sugyventinį, su kuriuo gyvena iki Å¡iol.

Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, kadangi atsakovas rÅ«pinosi Å¡eima, dirbo, auklėjo sÅ«nų, ir tik ieÅ¡kovei išėjus gyventi pas sugyventinį atsirado nepakantumas atsakovui, dėl ko bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas.Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui periodines iÅ¡mokas po 400,00 Lt kas mėnesį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas gaus tik 800,00 Lt dydžio darbo užmokestį, o kadangi darbo vieta yra Alytuje, o apeliantas gyvena 15 km nuo Alytaus, kelionės iÅ¡laidos į darbÄ ir atgal sudaro 250,00 Lt, todėl atsakovui sumokėjus sÅ«nui priteisto dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ jam neliks lėšų pragyvenimui.Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas sutinka teikti sÅ«nui materialinį iÅ¡laikymÄ 300,00 Lt dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis, kadangi teismo posėdžio metu jis nurodė galintis sÅ«naus iÅ¡laikymui mokėti 250,00 Lt.

Atsakovui teikiant sÅ«nui nurodyto dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ ir Å¡iam gaunant 693,00 Lt dydžio socialinę paÅ¡alpÄ per mėnesį gaunamų lėšų užtektų visiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, o be to, ieÅ¡kovė, bÅ«dama sveika, jauna moteris, taip pat turi prisiimti atsakomybę už nepilnametį vaikÄ ir jo iÅ¡laikymÄ .IeÅ¡kovė nepateikė teismui nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus poreikių lentelės, todėl negalima nustatyti, kokie vaiko poreikiai yra tenkinami.Atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė teismui nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Kolegija bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, nustatančias įrodinėjimo taisykles, nenukrypo nuo materialinių teisės normų, reglamentuojančių santuokos iÅ¡irimo priežastis, aplinkybes, reikÅ¡mingas nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino materialinio iÅ¡laikymo dydį, taikymo tvarkos, atitinkamais klausimais priėmė pagrįstÄ , teisėtÄ sprendimÄ , todėl nėra pagrindo jį keisti.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, byloje nėra ginčo dėl to, jog santuoka tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo iÅ¡iro ir turi bÅ«ti nutraukta, taip pat neginčijami ir klausimai dėl ieÅ¡kovės pavardės po santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl, Å¡iems klausimams nepatenkant į apeliacijos ribas (LR CPK 320 str. 1 d.), teisėjų kolegija dėl jų, o kartu ir dėl atitinkamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako.

Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o taip pat skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui sÅ«nui priteisto materialinio iÅ¡laikymo dydį. Dėl santuokos nutraukimo. LR CK 3.49 str. 2 d. numatyti trys santuokos nutraukimo pagrindai - sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. Remiantis LR CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis gali reikalauti, kad teismas santuokÄ nutrauktų pripažindamas, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis, kuriam yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės (LR CK 3.61 str. 1 d.).

LR CK 3.61 str. 2 d. numatyta teismo teisė pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Kaip jau buvo nurodyta, apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir praÅ¡o pripažinti santuokÄ iÅ¡irus dėl ieÅ¡kovės I. B. kaltės. Atsakovas pasinaudojo LR CK 3.61 str. 1 d. jam suteikta galimybe prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės dėl santuokos nutraukimo ir nurodė faktus, susijusius su ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybe, jo manymu, nulėmusius Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ .

Sutuoktinio neiÅ¡tikimybė leidžia preziumuoti jo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (LR CK 3.60 str. 3 d.). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp jos ir atsakovo, pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo R. B. kaltės ir nurodė aplinkybes, ieÅ¡kovės manymu, pagrindžiančias atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo.LR CPK 178 str. nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Å ioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, jų nurodytas kaip pagrindžiančias kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo neįrodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo, kaip sutuoktinio, netinkamu pareigų vykdymu, nesudaro pagrindo pripažinti esant atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, kadangi nagrinėjamu atveju sutuoktinio pareigos materialiai iÅ¡laikyti Å¡eimÄ netinkamas vykdymas tuo aspektu, kad sutuoktinis vienu laikotarpiu Å¡eimos poreikiams tenkinti skirdavo daugiau, o kitu – mažiau lėšų, negali bÅ«ti laikomas esminiu jos pažeidimu, o kaltė dėl santuokos nutraukimo pripažįstama tik tuomet, kai sutuoktinių pareigų pažeidimas yra esminis.

Pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės, jokių tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė, nors ir nurodė, kad Å¡iÄ aplinkybę įrodinės liudytojų parodymais, tačiau į teismo posėdį liudytojų neatsivedė, netgi byloje nėra duomenų, jog atsakovas bÅ«tų pateikęs teismui praÅ¡ymÄ Å¡aukti liudytojus, galinčius patvirtinti jo nurodytas aplinkybes.Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu Å¡alies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ atitinkamÄ aplinkybę esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas).

Teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliaciniame skunde atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog jis rÅ«pinosi Å¡eima, dirbo, auklėjo sÅ«nų, todėl savo kaip sutuoktinio pareigas vykdė tinkamai, kadangi pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo elgesio nelaikė iÅ¡ esmės pažeidžiančiu jo kaip sutuoktinio pareigas ir nepripažino vien tik jo kaltu dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindų Å¡alių santuokai nutraukti, visapusiÅ¡kai įvertino aplinkybes, turėjusias įtakos Å¡alių santuokos iÅ¡irimui, o taip pat ir kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį bei sutuoktinio pareigų vykdymÄ .

Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 21-23) ir teismo posėdžio metu (b.l.

50) nurodė sutinkantis, kad jo ir ieÅ¡kovės santuoka bÅ«tų nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kas, teismo manymu, rodo, jog atsakovas pripažino abipusę kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nes remiantis LR CK 3.61 str. 3 d. tuo atveju, kai pripažįstama, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos Å¡alių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie sutuoktinių abipusio pasitikėjimo, pagarbos ir rÅ«pinimosi vienas kitu nebuvimÄ Å¡eimoje, nesugebėjimÄ spręsti Å¡eimos gyvenimo klausimus abipusiu sutarimu, pakantumo vienas kitam, rÅ«pinimosi Å¡eimos psichologine ir dvasine bÅ«sena nebuvimÄ , abiejų sutuoktinių nenorÄ iÅ¡saugoti santuokÄ , sutinka, kad abi Å¡alys pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigÄ iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė tik dėl nesutarimų su atsakovu išėjo gyventi skyrium, abu sutuoktiniai iniciatyvos atkurti pilnaverčius sutuoktinių santykius nerodė, pageidavimo iÅ¡saugoti santuokÄ nustatant terminÄ susitaikyti nepareiÅ¡kė, todėl įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo klausimas, nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas santuokÄ dėl abiejų Å¡alių kaltės, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, vertindamas Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir byloje esančius įrodymus, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių principinių nuostatų, įrodymus vertino visapusiÅ¡kai ir objektyviai, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir principais, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus.

Dėl nepilnamečiui vaikui priteistino materialinio iÅ¡laikymo dydžio Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio. Tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6d. ir detalizuota LR CK 3.192 str. Nepilnamečiui vaikui teiktino iÅ¡laikymo dydis nustatomas randant proporcijÄ tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (LR CK 3.192 str. 2 d.).Å eimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taÅ¡kas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, tačiau teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė paprastai negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA) (LR CK 1.8 str. 1 d.), kuri bylos nagrinėjimo teisme metu buvo lygi 800,00 Lt.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad 800,00 Lt suma užtikrintų bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, nors ieÅ¡kovės paskaičiavimu sÅ«naus minimalių poreikių patenkinimui reikia mažiau nei 800,00 Lt. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai vaikas turi specialių poreikių ar kai tėvų turtinė padėtis leidžia, nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui turi bÅ«ti skiriama didesnė lėšų suma, nei kad numatyta minimali, siekiant užtikrinti ne tik nepilnamečio vaiko minimalių poreikių patenkinimÄ .

Pažymėtina, kad šalių nepilnamečiui sūnui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, o atsakovas neginčija fakto, jog dėl sveikatos sutrikimų jo sūnus turi specialių poreikių, kurių tenkinimui reikia skirti papildomas lėšas. Nors pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas kelia abejones dėl to, ar jo sūnui yra būtinos sauskelnės ir ar jų įsigijimas nėra kompensuojamas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes nepateikia.

PrieÅ¡ingai, civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu teismo posėdžio, įvykusio 2012 m. birželio 4 d., metu nurodė sutinkantis, jog vaikui reikia sauskelnių, vaistų (b.l. 50). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė iÅ¡samių duomenų apie nepilnamečio sÅ«naus poreikius, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, teismas tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, ir nustatė, kad net ir specialiųjų poreikių turinčio Å¡alių vaiko minimalių poreikių užtikrinimui skirtina suma per mėnesį yra 800,00 Lt, kuri pati savaime nelaikytina didele, o, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog Å¡alių sÅ«nus turi specialių poreikių, susijusių su sveikatos bÅ«kle, vertintina kaip atitinkanti protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovė pateikė konkrečius duomenis apie bÅ«tinus poreikius ir iÅ¡laidas jiems tenkinti, ar pateikti iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai.

Pažymėtina, jog su nurodyto dydžio iÅ¡laikymo suma sutiko ir byloje iÅ¡vadÄ teikiančių institucijų atstovai.Vertinant tėvų galimybes teikti iÅ¡laikymÄ jų nepilnamečiam vaikui, akcentuotina tai, jog atsakovo turtinė padėtis, jo gaunamos pajamos, o kartu ir galimybės prisidėti prie nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo yra didesnės nei ieÅ¡kovės, todėl jam turėtų tekti didesnė pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ dalis. IÅ¡ kitos pusės, ieÅ¡kovė yra darbingo amžiaus, susilaukdama vaiko ji prisiėmė pareigÄ prisidėti prie jo iÅ¡laikymo, todėl vienaÅ¡aliÅ¡kas pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ perkėlimas vien tik atsakovui neatitiktų vaikų ir tėvų tarpusavio santykius reglamentuojančių teisės normų tikslų ir paskirties.

Ir nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas turėdamas pajamas didesne dalimi turėtų prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtina suma yra 800,00 Lt, o iÅ¡ atsakovo priteisė materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 400,00 Lt, laikytina, jog teismas lygiomis dalimis paskirstė tėvams pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį sÅ«nų, todėl tokia pačia apimtimi ieÅ¡kovė taip pat turi prisidėti prie nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo, su kuo sutiko ir civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu.Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė aplinkybes, susijusias su tėvų turine padėtimi, objektyviai, teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti priteisto dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ savo sÅ«nui, o apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su jo gaunamo darbo užmokesčio dydžiu, kuris apelianto teigimu yra nepakankamas teikti priteisto dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ , nelaikytinos pagrįstomis.

Pažymėtina, jog siekdamas vykdyti savo turtines prievoles nepilnamečiam vaikui tėvas privalo aktyviai ieÅ¡koti galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, imtis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams atitinkančių teisėtų bÅ«dų gauti kiek įmanoma daugiau pajamų, o gaunamos mažos pajamos tik patvirtina nepakankamas apelianto pastangas siekiant užsitikrinti galimybę tinkamai vykdyti jo, kaip tėvo, prievolę sukurti nepilnamečiui sÅ«nui saugiÄ ir sveikÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundÄ konkrečių duomenų apie jo iÅ¡laidas vykstant į darbÄ ir iÅ¡ jo nepateikė, jomis grindė tik savo apeliacinį skundÄ .Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su tuo, jog Å¡alių nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo pareiga bÅ«tų perkelta tretiesiems asmenims (valstybei ar savivaldybei).

Civilinėje byloje duomenų apie konkrečias Å¡alių sÅ«nui mokamas socialines paÅ¡alpas ar iÅ¡mokas nėra, tačiau apelianto argumentai dėl to, jog sÅ«nui gaunant 693,00 Lt dydžio socialinę paÅ¡alpÄ ir jam teikiant tik 250,00 Lt dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ bus visiÅ¡kai patenkinti jo nepilnamečio sÅ«naus poreikiai negalima sutikti. Kaip jau buvo nurodyta, pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus tenka tėvams ir Å¡i pareiga, tėvams turint galimybes materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, negali bÅ«ti perkelta kitiems.

Nepilnamečio sÅ«naus poreikių tenkinimas negali priklausyti iÅ¡imtinai nuo trečiųjų asmenų (valstybės ar savivaldybės) valios ir jų sprendimų skirti ir mokėti tam tikro dydžio socialines paÅ¡alpas ar kitas iÅ¡mokas ar ne. Taigi, papildomai nepilnamečiui apelianto sÅ«nui skiriamos lėšos suteikia galimybę užtikrinti ne tik minimalių poreikių patenkinimÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių sÅ«nus dėl sveikatos sutrikimų turi specialių poreikių.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog jis sutinka teikti sÅ«nui materialinį iÅ¡laikymÄ 300,00 Lt dydžio iÅ¡mokomis, kadangi jis teismo posėdžio metu nurodė sutinkantis teikti sÅ«nui materialinį iÅ¡laikymÄ mokant 250,00 Lt dydžio iÅ¡mokas.

Pažymėtina, jog parengiamojo teismo posėdžio, įvykusio 2012 m. gegužės 23 d., metu atsakovas nurodė sutinkantis teikti sÅ«nui materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200,00Lt (b.l. 35), kai tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu teismo posėdyje, įvykusiame 2012 m. birželio 4 d., nurodė sutinkantis teikti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 300,00 Lt (b.l. 50). Duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų sutikęs teikti apeliaciniame skunde jo nurodyto dydžio, t.y. 250 Lt, materialinį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, byloje nėra.Nurodytų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija vertina kaip pakankamÄ pagrindÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                           Algimantas Kukalis                                                                                                         RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                         Arvydas Žibas