75df9205-97a5-405d-8b95-19ffd69eaad4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-467-157/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00976-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.4.11.; 3.2.7.1.; 3.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens V. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darbų gama“ bankrotas pripažintas tyčiniu civilinėje bankroto byloje Nr. eB2-1184-480/2016 pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir restruktÅ«rizavimo centras“ praÅ¡ymÄ , suinteresuoti asmenys D.

K., V. G.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Darbų gama“ (toliau – BUAB ,,Darbų gama“, atsakovė) iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi taikė supaprastintÄ bankroto procesÄ ir patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , o 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pripažino Å¡iÄ bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.PareiÅ¡kėjos administratorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio nuostatomis, prašė teismo pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, nurodžiusi, kad įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. sausio 21 d. buvo V.

G., o laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2016 m. vasario 11 d. – D. K.; kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo jai nėra perduota įmonės turtas ir dokumentai, nors toks reikalavimas buvusiam įmonės vadovui buvo įteiktas; kad neturėdama Å¡ių duomenų negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. PareiÅ¡kėja tvirtino, kad Kauno apskrities VMI, atlikusi operatyvų patikrinimÄ , nustatė, jog Å¡i įmonė nedeklaravo ir nesumokėjo PVM mokesčio; kad įmonės direktorius V.

G. bei darbuotojas T. O. iÅ¡rašė Pinigų priėmimo kvitus ir priėmė mokėjimus iÅ¡ UAB „Tomvalas“ už sutartines rangos paslaugas. Administratoriui pateikus patikslintas mokesčių deklaracijas ir perskaičiavus mokesčius įvyko mokestinės nepriemokos pokyčiai, kuriuos įvertinus, įmonės skola valstybei iÅ¡augo nuo 258,92 Eur iki 57 734,73 Eur. Be to, iÅ¡ minėto rangovo gautos lėšos už atsakovės atliktus darbus nebuvo įneÅ¡tos į įmonės sÄ skaitÄ , todėl V.

G. galimai pasisavino arba iÅ¡Å¡vaistė 1 030 227,29 Lt/ 298 374,44 Eur. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad D. K. tapus įmonė vadovu ir akcininku Å¡i jokios Å«kinės komercinės veiklos nebevykdė, atsiskaitymai su kreditoriais taip pat nebuvo atliekami, todėl darytina iÅ¡vada, kad akcijų, jos turto ir dokumentų perdavimu minimam asmeniui buvo siekiama iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo bei nuslėpti galimai nusikalstamÄ V. G. veiklÄ . Tvirtino, kad Å¡ios faktinės aplinkybės atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 4 punkte ir 5 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.Suinteresuotas asmuo V.

G., nesutikdamas su bankroto administratoriaus praÅ¡ymu, nurodė, kad faktinis įmonės vadovas buvo T. O., kuris inicijavo akcijų perleidimÄ D. K.; kad naujajam direktoriui aktu perdavė visus bendrovės dokumentus; kad bendrovė jokio registruotino turto, kurį reikėtų perduoti, tuo metu neturėjo; kad pinigai iÅ¡ UAB „Tomvalas” buvo gaunami už atliktus darbus, tačiau jis jokių pinigų nėra gavęs, nes viskÄ tvarkė T. O.. Todėl bankroto administratorius nepagrįstai tvirtina, kad jis iÅ¡Å¡vaistė ar pasisavino gautas lėšas.

Suinteresuotas asmuo D. K., nesutikdamas su bankroto administratoriaus praÅ¡ymu, nurodė, kad atsakovė UAB „Darbų gama“ jam buvo skolinga už darbus, todėl T. O. pasiÅ«lė jam tapti Å¡ios įmonė vadovu; įmonės dokumentų administratoriui negalėjo pateikti ne dėl savo kaltės, o todėl, jog nuo 2015 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 28 d. buvo suimtas, po suėmimo buvo atliekamos kratos, po kurių dokumentų neberado. Todėl administratoriaus pretenzijos jam yra nepagrįstos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi patenkino UAB „Darbų gama“ bankroto administratorės praÅ¡ymÄ â€“ pripažino Å¡ios įmonės bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais, o taip pat nutarė, įsiteisėjus Å¡iai nutarčiai, jos kopijÄ pateikti prokuratÅ«rai bei Ä®BÄ® 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.Teismas, vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1, 4 dalimis, 27 straipsnio 1, 2 dalimis, Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nustatė, kad nuo įmonės įregistravimo (2013 m. spalio 16 d.) finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo teikiami, t. y. suinteresuoti asmenys D.

K. ir V. G. nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos pareigos, taigi aplaidžiai vykdė savo funkcijas. Teismas tai pat nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2016 m. vasario 5 d., įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , jos vadovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei turtÄ pagal balansÄ ir visus dokumentus, tačiau Å¡is savo pareigos neįvykdė; teismo galiojančiomis 2016 m. balandžio 13 d. ir 2016 m. birželio 30 d. nutartimis įmonės vadovui D.

K. už Å¡io reikalavimo nevykdymÄ buvo skirtos baudos (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės vadovas D. K. žinojo, jog įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, žinojo apie prievolę perduoti bendrovės dokumentus bankroto administratorei per teismo nutartyje nustatytÄ terminÄ . Teismas sprendė, kad jo nurodomos aplinkybės, susijusios su kardomosios priemonės taikymu, nepaneigia minėtų faktų, – žinodamas apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nei pats, nei per kitÄ asmenį nesusisiekė su administratore, neperdavė nei dokumentų, nei turto.

Ä®vertinęs tai, kad tarp suinteresuotų asmenų taip pat nėra ginčo, jog įmonės dokumentai pastarajam buvo perduoti 2015 m. sausio 12 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu, teismas sprendė esant tikėtina, kad Å¡is tyčia neperdavė dokumentų, nepateikė informacijos apie jų buvimo vietÄ . IÅ¡ byloje pateiktos Kauno apskrities VMI 2016 m. kovo 25 d. operatyvaus patikrinimo pažymos teismas nustatė, kad UAB „Darbų gama“ (Rangovas), atstovaujama direktoriaus V. G. ir UAB „Tomvalas“ (Užsakovas) pasirašė 2014 m. balandžio 11 d.

Statybos rangos sutartį Nr. 14/04/11 bei 2014 m. liepos 25 d. Statybos rangos sutartį Nr. 14/07/25, pagal kurias atsakovė atliko statybos darbus, už kuriuos užsakovui 2014 m. gruodžio mėn. buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos 730 000,01 Lt sumai įskaitant 126 694,22 Lt PVM, tačiau 2014 m. 12 mėn. Tačiau atsakovės teiktose PVM deklaracijose minėti PVM apmokestinami sandoriai bei standartinio tarifo pardavimo PVM nedeklaruoti ir valstybei nesumokėta 126 694,22 Lt PVM suma. Bendra 2015 m. sausio mėn. atsakovės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų suma – 86 951,84 Eur, iÅ¡ jos 15 090,82 Eur PVM, tačiau 2015 m. sausio mėn. Å¡ios teiktose PVM deklaracijose minėti PVM apmokestinami sandoriai bei standartinio tarifo pardavimo PVM nedeklaruoti ir valstybei nesumokėta 15 090,82 Eur PVM suma.

Teismas konstatavo, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; deklaracijų teikimo laikotarpiu įmonei vadovavęs V. G. sÄ moningai, – tyčia, nepateikė visų reikalingų duomenų, kuriais vadovaujantis, įmonės buhalterė bÅ«tų galėjusi Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti teisingas PVM deklaracijas. IÅ¡ liudytojų parodymų (buvusios UAB „Darbų gama“ apskaitininkės A. U., UAB „Tomvalas“ vadovo S. B.) teismas nustatė, kad įmonę galimai faktiÅ¡kai valdė jos darbuotojas T.

O.. Tai tik patvirtina, jog įmonės veikla buvo organizuojama ir jos apskaita tvarkoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. UAB „Tomvalas“ pagal statybos rangos sutartis su UAB „Darbų gama“ už atliktus darbus atsiskaitė, tačiau gautos lėšos nebuvo įneÅ¡tos į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ ar kasÄ , todėl Å¡ios lėšos buvo galimai pasisavintos arba iÅ¡Å¡vaistytos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad BUAB „Darbų gama“ adovai netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, todėl bankroto administratorė neturi galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir yra pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti naujÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti.Skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:  Teismas be pagrindo sprendė, kad jis nevykdė įstatymuose numatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, buhalterine apskaita, deklaracijų pildymu. IÅ¡ nurodytų byloje faktinių aplinkybių galima konstatuoti, kad bendrovę faktiÅ¡kai valdė T.

O., todėl jis, o ne V. G., turėjo atitinkamas pareigas.Teismas be pagrindo nutartyje konstatavo, kad dėl įmonės vadovų veiksmų bankroto administratorius neteko galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, nes pati bankroto administratorė pateikė įrodymus apie tai, kad V. G. naujajam direktoriui D. K. 2015 m. sausio 12 d. Dokumentų priėmimo – perdavimo aktu perdavė visus bendrovės dokumentus, todėl V. G. neturėjo pareigos administratoriei perduoti bendrovės dokumentų ir turto.PareiÅ¡kėja BUAB „Darbų gama“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:  Nei vienas iÅ¡ buvusių įmonės vadovų neteikė privalomų finansinės atskaitomybės dokumentų VÄ® „Registrų centras“, neperdavė duomenų administratorei, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 punktÄ , Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su Å¡io mokesčiu susijusių formų užpildymo taisykles, iÅ¡Å¡vaistė BUAB „Darbų gama“ turtÄ , todėl, teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nurodyti asmenys nebuvo atsakingi vadovai, aplaidžiai vykdė savo funkcijas.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, visus dokumentus, pagal kuriuos buvo teikiamos deklaracijos Kauno apskrities VMI, pateikdavo direktorius V. G. ir įmonės darbuotojas T. O., o jų teikimo laikotarpiu įmonės vadovo pareigas ėjo V. G.. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria pareiškėjos BUAB ,,Darbų gama“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais.Teismas, prieš pradėdamas nagrinėti suinteresuoto asmens V.

G. atskirÄ jį skundÄ , pažymi, kad BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2014). Tam, kad bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-448/2015).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įmonės administracijos vadovo, kaip vienasmenio juridinio asmens valdymo organo, bendrovės santykiuose su kitais asmenimis veikiančio jos vardu ir vienvaldiÅ¡kai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 19 straipsnio 6 dalis), santykis su pačia įmone yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu; kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); bÅ«ti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

Viena iš pagrindinių bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis; ABĮ 37 straipsnio 7, 8 dalys, 12 straipsnio 1, 2, 6, 11, 15 punktai), nes pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas.

Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-7-266/2006). Pagal BAÄ® 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ , o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus Å«kio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas; pagal BAÄ® 27 straipsnio 1, 2 dalis už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ ir pirmiau nurodytÄ teismų praktikÄ tyčinio įmonės bankroto konstatavimui nereikalaujama nustatyti sistemingus nevienkartinius įmonės valdymo organų neteisėtus veiksmus, o pakanka nustatyti bent vienÄ aplinkybę, dėl kurios kilo įmonės bankrotas. Tai gali bÅ«ti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste.Nagrinėjamos kategorijos bylose kasacinis ir apeliacinis teismas yra ne kartÄ nurodę, kad netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ , gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis.

Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita ne tik kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ , tačiau, kaip jau minėta, dažniausiai tampa kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias bendrovės bankroto priežastis. Apeliacinis ir kasacinis teismai yra nurodę, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).Kaip žinoma, pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiÅ¡kindamas, taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, o teismų praktikoje dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso normų aiÅ¡kinimo bei taikymo yra nuolat nurodoma, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, iÅ¡vadÄ dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bÅ«tent nagrinėjamoje byloje nustatytų reikÅ¡mingų teisinių bei faktinių aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu ir, be kita ko, remdamiesi įrodymų pakankamumo taisykle, kai faktas pripažįstamas įrodytu esant visiÅ¡kam arba beveik visiÅ¡kam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 etc.).

Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas pritaikymas bÅ«tų pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ tik tuomet, jeigu dėl Å¡io pažeidimo bÅ«tų neteisingai iÅ¡spręsta byla.Taigi suinteresuoto asmens V. G. atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis. Apeliantas, nesutikdamas su BUAB „Darbų gama“ bankroto pripažinimu tyčiniu ir praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį bei atmesti bankroto administratorės praÅ¡ymÄ , iÅ¡ esmės tvirtina, kad jis naujajam direktoriui D.

K. 2015 m. sausio 12 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu perdavė visus bendrovės dokumentus, todėl nebeturėjo pareigos juos bei turtÄ perduoti bankroto administratorei, be to, bendrovę faktiÅ¡kai valdė T. O., todėl ne jis, o bÅ«tent Å¡is asmuo privalėjo atlikti teismo konstatuotas pareigas bendrovės atžvilgiu. Apeliacinis teismas, remdamasis tiek nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tiek ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais duomenimis, o taip pat vadovaudamasi pirmiau nurodytomis įstatymų normomis bei teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendžia, kad apelianto skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti Å¡iÄ teismo nutartį (CPK178 straipsnis).

Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo D. K. nei atskirojo skundo nei atsiliepimo į V. G. atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Apeliacinis teismas sprendžia, kad sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo taip pat yra svarbu pažymėti, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartyje atsakovei UAB „Darbų gama“ iÅ¡keldamas bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), remdamasis valstybės registrų, o taip pat pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus pateiktais duomenimis, be kita ko, nustatė, jog bendrovėje yra tik vienas apdraustasis asmuo – direktorius, skola VSDFV biudžetui pradėjo didėti nuo 2014 m.

IV ketvirčio ir sudaro 6 436,85 Eur, o skola valstybės iždui – 258,92 Eur (deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka), nekilnojamojo turto, registruotų transporto įmonė neturi. Minėta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iÅ¡ tyčinio bankroto požymių – įmonės valdymo organo (organų) netinkamas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymas. Aukščiau Å¡ioje nutartyje jau yra nurodyta, apie įmonės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus, pareigÄ bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus teikti Juridinių asmenų registrui.

Nustatyta, kad įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. sausio 21 d. buvo V. G., o laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2016 m. vasario 11 d. – D. K.. Bylos medžiaga patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai Å¡iam registrui nebuvo teikiami nuo pat jos įregistravimo t. y. 2013 m. spalio 16 d. Taigi, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, yra akivaizdu, kad ne tik D. K., bet ir pats apeliantas, sutikdamas vadovauti įmonei ir tokiu bÅ«du prisiimdamas pareigÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, Å¡io įsipareigojimo nevykdė nuo įmonės įsteigimo.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ administratorė taip pat ir dėl Å¡ios priežasties neteko galimybės tinkamai įvykdyti Ä®BÄ® jai patikėtas pareigas.Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ Ä¯monės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu taip pat ir tuo atveju, kai, be kita ko, teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (netvarkyta ar aplaidžiai tvarkytas teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, o taip pat ir tuo atveju (arba), kai mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , kuriuo taip pat buvo grindžiamas Å¡is reikalavimas, bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu taip pat ir tuo atveju, kai, be kita ko, įmonės veikla organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos. Pirmiau buvo minėta, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuos pagrindus įrodinėjo remdamasi Kauno apskrities VMI 2016 m. kovo 25 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, pagal kuriÄ atsakovė kaip rangovė, atstovaujama direktoriaus V.

G., ir UAB „Tomvalas“ kaip užsakovė 2014 m. balandžio 11 d. pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 14/04/11 bei 2014 m. liepos 25 d. Statybos rangos sutartį Nr. 14/07/25, pagal kurias buvo atlikti statybos darbai, už kuriuos užsakovei 2014 m. gruodžio mėn. buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros 730 000,01 Lt sumai įskaitant 126 694,22 Lt PVM, tačiau 2014 m. 12 mėn. atsakovės, atstovaujamos direktoriaus V. G., teiktose PVM deklaracijose minėti PVM apmokestinami sandoriai bei standartinio tarifo pardavimo PVM iÅ¡ viso nedeklaruoti ir valstybei nebuvo sumokėta 126 694,22 Lt PVM suma.

Å iame dokumente taip pat nustatyta, kad kitais metais, tai yra 2015 m. sausio mėn. bendra atsakovės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų suma – 86 951,84 Eur, iÅ¡ jos 15 090,82 Eur PVM, tačiau tÄ patį mėnesį teiktose PVM deklaracijose nurodyti PVM apmokestinami sandoriai bei standartinio tarifo pardavimo PVM iÅ¡ viso nebuvo deklaruoti ir valstybei nesumokėta 15 090,82 Eur PVM suma. Mokesčių administratorius konstatavo, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 punktÄ , taip pat VMI virÅ¡ininko 2004 m. kovo 1 d.

įsakymu Nr. VA-29 patvirtintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su Å¡iuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisykle. Teismas pažymi, kad bÅ«tent Å¡io tyrimo pagrindu kreditorė Kauno apskrities VMI prašė patikslinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM patvirtintÄ finansinį reikalavimÄ ir teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtintas patikslintas 57 734,73 Eur finansinis reikalavimas. Teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Å¡is reikalavimas padidintas iki 57 841,73 Eur.

Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti taip pat ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įmonės vadovo veiksmų užsakovo UAB „Tomvalas“ atsiskaitymo pagal minėtÄ statybos rangos sutartį laikotarpiu, pagrįstai rėmėsi, be kita ko, taip pat ir liudytojų buvusios atsakovės apskaitininkės A. U., buvusio UAB „Tomvalas“ vadovo S. B. paaiÅ¡kinimais teismui, jog Å¡i bendrovė su atsakove už atliktus darbus atsiskaitė, tačiau gautos lėšos nebuvo įneÅ¡tos į pastarosios atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ ar kasÄ ; jog visas sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡inėdavo, pinigines operacijas bankiniais pavedimais bei grynaisiais pinigais per kasÄ atlikdavo įmonės darbuotojas T.

O., o taip pat direktorius V. G.; jog 2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. sausio mėn. PVM deklaracijos pateiktos tik iÅ¡ turimų dokumentų, kuriuos pateikė įmonės direktorius V. G.. Be to, pabrėžtina aplinkybė, kad pagal bylos medžiagÄ 2015 m. sausio mėnesį pats V. G. teikė deklaracijas, ne kartÄ pasiraÅ¡inėjo UAB ,,Darbų gama“ kvitus dėl grynųjų pinigų priėmimo pagal rangos sutartį. Taigi, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, teismas, remdamasis Å¡iais faktais, turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad vadovaudamas Å¡iai bendrovei jis taip pat sÄ moningai netinkamai atliko / neatliko Å¡ioje nutartyje aukščiau nurodytų savo pareigų ir tai leido spręsti dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktuose numatytų pagrindų bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Čia papildomai pažymėtina tai, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, liudijančių, jog po suinteresuoto asmens V. G. atleidimo direktoriumi įformintas suinteresuotas asmuo D. K. faktiÅ¡kai vykdė kokias nors vadovo funkcijas – sudarė / vykdė sandorius, mokėjo pinigus / gavo bendrovei mokamus pinigus, sudarė (pasirašė) finansinės atskaitomybės dokumentus ir kt. PrieÅ¡ingai, savo atsiliepime į bankroto administratorės praÅ¡ymÄ Å¡is asmuo tvirtino, kad jis iÅ¡ viso nevadovavo bendrovei (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).Apeliacinis teismas atmeta suinteresuoto asmens V.

G. argumentus atskirajame skunde, kad jam vadovaujant įmonei Å¡i nebuvo privesta prie bankroto. Visų pirma, paminėta tai, kad, kaip jau yra nurodyta Å¡ioje nutartyje aukščiau, teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, neturi pareigos nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , – turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma, kuri objektyviai patvirtina sÄ moningai blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto. Antra, pirmiau iÅ¡nagrinėtos Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės teismui bÅ«tent ir suteikė pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apelianto sÄ moningai netinkamas vadovavimas UAB ,,Darbų gama“ buvo bankroto priežastimi.

Trečia, nurodėme ir tai, kad teismams nepateikta įrodymų, kurie leistų nustatyti, kad suinteresuotas asmuo D. K. faktiÅ¡kai vykdė kokias nors vadovo funkcijas, kurios nulėmė bendrovės nemokumÄ (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis, CPK 178 straipsnis).Apeliacinis teismas taip pat atmeta suinteresuoto asmens V. G. argumentus, kad jis neturėjo nei pareigos, nei galimybės bankroto administratorei perduoti bendrovės dokumentus, nes juos 2015 m. sausio 12 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavė naujajam direktoriui D.

K.. Å iuo klausimu visų pirma pabrėžtina tai, kad bankroto administratorė savo pareiÅ¡kime pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu iÅ¡ viso nekėlė tokio klausimo, o teismas konstatavo, kad tai privalėjo padaryti bÅ«tent D. K.. Antra, pažymėtina tai, kad Å¡is asmuo neneigė tokius dokumentus turėjęs, bet atsiliepime į bankroto administratorės praÅ¡ymÄ tvirtino, kad pastarieji dingo jo bute atlikus kratÄ , o pagal byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiÄ medžiagÄ (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-2478-781/2016, kurioje D.

K., gimęs 1992 m., įsiteisėjusiu 2016 m. lapkričio 16 nuosprendžiu nubaustas laisvės atėmimu bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams už svetimo turto pagrobimÄ Ä¯sibraunant į saugyklÄ (automobilis), tai yra pagal BK 178 straipsnio 2 dalį) matyti, kad atliekant kratas jo bute, jokie buhalterinės apskaitos dokumentai paimti nebuvo. Beje, LITEKO nėra duomenų ir apie tai, jog Å¡is asmuo bÅ«tų kėlęs klausimÄ dėl pažeidimų, padarytų atliekant tokius procesinius veiksmus.Apeliacinis teismas atmeta suinteresuoto asmens V.

G. argumentus, kad jo nurodomos aplinkybės, susijusios su įmonės darbuotojo T. O. faktiniu vadovavimu atsakovei suteikia pagrindÄ naikinti skundžiamÄ teismo nutartį. PrieÅ¡ingai, teismo įsitikinimu, toks apelianto prisipažinimas, be kitų, jau iÅ¡nagrinėtų faktinių aplinkybių, tik patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ moningai netinkamai vykdė / nevykdė pirmiau nurodytų savo pareigų, nes, pagal jo paties žodžius, pasiraÅ¡inėdamas bendrovės sandorius, kitus dokumentus (deklaracijos), jis leido faktiÅ¡kai valdyti bendrovę asmeniui, kuris tokios teisės neturėjo, tai yra savavaliÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo jam tekusių pareigų vykdymo (ABÄ® 37 straipsnis, CK 2.87 straipsnis).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias įmonės bankroto pripažinimÄ tyčiniu, bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovės BUAB ,,Darbų gama“ tyčinio bankroto požymių, patvirtinančių Å¡ios privedimÄ prie bankroto tyčia taip pat ir dėl apelianto buvusio atsakovės direktoriaus suinteresuoto asmens V.

G. sÄ moningo pareigų neatlikimo / netinkamo atlikimo, todėl pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus neranda teisinio pagrindo naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 338 straipsnis, 330 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).Teismas nepasisako dėl kitų tiek apelianto, tiek atsakovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nes pagal teismų praktikos nurodymus teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra tinkamai atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                                                                 Teisėja                                                                 Virginija Čekanauskaitė