75dd16b9-3093-451f-a900-c2b3232fdb4e · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3110-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00469-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 19 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. U. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. U. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 10-12). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-03-21 iki 2018-01-03 buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-jo sektoriaus bÅ«riuose netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad ankÅ¡tose 45 kv. m. ploto gyvenamosiose patalpose buvo įrengta po 21-23 miegamÄ sias vietas, dėl ko pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma.

Patalpų sienos ir lubos blogos bÅ«klės, aptrupėjusios ir supelijusios. Patalpų oro drėgmė ir temperatÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų, apÅ¡vietimas nepakankamas, dėl to sutriko regėjimas, skaudėjo akis. Patalpų langai užkalti, nebuvo galimybės jų atidaryti, taip pat neįrengta vėdinimo sistema. Baldai netvarkingi, minkÅ¡tas inventorius netinkamas naudojimui, senas, nedezinfekuotas, jame gausu parazitų, pareiÅ¡kėjÄ sukandžiojo blakės. Kratų metų asmeniniai daiktai buvo iÅ¡mėtomi.

Dėl netinkamo vandens sirgo odos ligomis, o tinkama medicininė pagalba nesuteikta. Medicinos įranga ir metodai seni, pareiškėjas buvo gydomas vaistais nuo skausmo. Gyvenamosiose patalpose nebuvo sandėlio asmeniniams daiktams laikyti, todėl drabužius laikė po lova, batus – prie įėjimo. Sanitariniai įrenginiai techniškai netvarkingi, antisanitarinės būklės, neatskirti pertvaromis. Prausykloje neįrengtos bendro naudojimo dušų patalpos, todėl pareiškėjas prausėsi naudodamasis kibiru.

Stogo dangoje buvo asbesto, kuris kenkė sveikatai. Pasivaikščiojimų kiemeliai maži, nebuvo galimybės pasivaikščioti. Ä® žodinius nusiskundimus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų administracija nereagavo. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , depresijÄ , sveikatos pablogėjimÄ â€“ sÄ narių ir kaulų skausmus.Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 16-24) su skundu nesutiko.

Nurodė, kad minimali gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta, jis buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose. Pažymėjo, kad pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. GyvenamÄ sias patalpas tvarkyti privalo patys jose laikomi asmenys, tuo tikslu jiems iÅ¡duodamos priemonės. Gyvenamosios patalpos tvarkingos, sienos ir lubos nesuskilusios, dažai nenusilupę.

Patalpos baldais ir inventoriumi aprÅ«pinamos laikantis nustatytų reikalavimų. Å ildymo sistema centrinė, esant poreikiui, nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ar ventiliatoriai. Gavus informacijÄ apie netvarkingÄ inventorių jis nedelsiant tvarkomas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse sandėlių asmeniniams daiktams laikyti nenumatyta. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų normų. Pataisos namų 2-jo sektoriaus 9 bÅ«rio stogo danga bituminė, 21- jo – skardinė.

BÅ«rių Nr. 5, Nr.7, Nr.15, Nr.16 pastatų stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Ä®staigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. BÅ«rių gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus ir ventiliacines angas. Ä®staiga taip pat užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinį apÅ¡vietimÄ .

Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Ä®staigai nuolat teikiama kenkėjų kontrolės paslauga. PareiÅ¡kėjas dėl jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų į pataisos namų administracijÄ nesikreipė. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė reikalavimo objektyviais duomenimis. PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti, todėl skundas atmestinas.Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 2-me sektoriuje netinkamomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į Å¡ias PravieniÅ¡kių PN-AK 2-jo sektoriaus gyvenamÄ sias patalpas: nuo 2016-04-01 iki 2017-06-20 – bÅ«rio Nr. 15 brigadoje Nr. 6, kurios plotas 33,93 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,39 kv. m. ploto (33,93/10); nuo 2017-06-20 iki 2017-06-21 – bÅ«rio Nr. 16 brigadoje Nr. 6, kurios plotas 51,76 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,23 kv. m. ploto (51,76/16); nuo 2017-06-21 iki 2017-06-22 – bÅ«rio Nr. 9 brigadoje Nr. 1, kurios plotas 60,05 kv. m., įrengta 19 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. ploto (60,05/19); nuo 2017-06-22 iki 2017-07-19 – bÅ«rio Nr. 16 brigadoje Nr. 2, kurios plotas 51,91 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,24 kv. m. ploto (51,91/16); nuo 2017-07-19 iki 2017-08-02 – bÅ«rio Nr. 7 brigadoje Nr. 1, kurios plotas 66,29 kv. m., įrengta 21 vieta, t. y., vienam asmeniui teko 3,15 kv. m. ploto (66,29/21); nuo 2017-08-02 iki 2017-08-18 – bÅ«rio Nr. 16 brigadoje Nr. 2, kurios plotas 51,91 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,24 kv. m. ploto (51,91/16); nuo 2017-08-18 iki 2017-11-07 – bÅ«rio Nr. 7 brigadoje Nr. 1, kurios plotas 66,29 kv. m., įrengta 21 vieta, t. y., vienam asmeniui teko 3,15 kv. m. ploto (66,29/21); nuo 2017-11-07 iki 2018-01-03 – bÅ«rio Nr. 5 brigadoje Nr. 2, kurios plotas 66,49 kv. m., įrengta 21 vieta, t. y., vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. ploto (66,49/21) (b. l. 28, 19-20).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK bendrabučio tipo patalpose buvo įrengta po 21-23 miegamÄ sias vietas, tačiau objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti į bylÄ nepateikė. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodyta atsakovo atsiliepime.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis dėl gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl miegamųjų vietų skaičiaus iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitarinio mazgo patalpoje tualetai ir duÅ¡ai nebuvo tinkamai izoliuoti nuo likusios patalpos, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimÄ , numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). Nors nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų apie sanitarinių mazgų (tualetų ir dušų) įrengimÄ , tačiau, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, kas yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (žr.

LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nenustačius kitų pareiÅ¡kėjo teises pažeidžiančių kalinimo sÄ lygų, galimas privatumo duÅ¡e neužtikrinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ lyga konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).PareiÅ¡kėjo argumentus dėl neįrengtos bendro naudojimo duÅ¡inės paneigia atsakovo atstovo pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2-jo sektoriaus duÅ¡inės plotas 67,48 kv. m., joje įrengta 15 duÅ¡o čiaupų (b. l. 29-31).

Pareiškėjas nurodo, kad patalpų sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, apipelijusios, patalpose buvo šalta, kaupėsi drėgmė, nebuvo vėdinimo, baldai sulūžę, trūko apšvietimo, minkštasis inventorius netinkamas naudojimui, jame veisėsi buitiniai parazitai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35-65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 - 28 °C.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).Atsakovo atstovas nurodė (b. l. 29-31), jog PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, minėtÄ aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016-05-04 patikrinimo aktas (b. l. 56-57), taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti pažeidimÄ Å¡ioje dalyje.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, ar, kad bÅ«tų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langÄ . Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai prižiÅ«ri ir vėdina patalpas, neturi problemų dėl drėgmės ir pelėsio jose. Savo argumentus dėl drėgmės kaupimosi pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, jog nebuvo įrengta mechaninė ventiliacija, todėl nekonstatavus pažeidimo dėl netinkamo vėdinimo, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimÄ dėl netinkamo drėgmės lygio.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis dėl kamerų vėdinimo atitikties Lietuvos higienos normos reikalavimams. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 36-39). Pagal minėtÄ sutartį, paslaugos teikiamos du kartus per mėnesį ir pagal poreikį.

Apie pastebėtus kenkėjus informuojama įmonė, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ir deratizacijÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, sutartiniai įsipareigojimai vykdomi (b. l. 40-51). IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016-05-04 patikrinimo akto (b. l. 56-57) matyti, kad 15 bÅ«rio 6 brigadoje ir 16 bÅ«rio 3 brigadoje kenkėjų neužfiksuota. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbus paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl nepakankamo jų naikinimo.

Byloje nenustatyta, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Be to, iš atsakovo atstovo pateikto medicininio pažymėjimo matyti, kad jis nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus dėl blakių sukandimų sukeltų sveikatos sutrikimų (b. l. 26).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, todėl atmestini. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie gyvenamųjų ir buitinių patalpų neÅ¡varÄ , pelėsio plitimÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios.

Pravieniškių PN-AK negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Kadangi minėtos Higienos normos nuostatos nereglamentuoja natūralaus apšvietimo koeficiento gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016-05-04 patikrinimo akto (b. l. 56-57) matyti, kad Pravieniškių PN-AK 15 būrio 6 brigadoje oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, dirbtinio apšvietimo parametrai atitiko nustatytus reikalavimus.

Nors į bylÄ nėra pateikta duomenų apie visų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas dirbtinį apÅ¡vietimÄ , oro temperatÅ«rÄ , santykinę oro drėgmę, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad dirbtinis apÅ¡vietimas ir temperatÅ«ra neatitiko reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl nurodytų aplinkybių.

PareiÅ¡kėjas taip pat nedetalizavo, kuriose konkrečiai patalpose jam trÅ«ko dirbtinio apÅ¡vietimo ar Å¡ilumos. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymÄ pataisos namų administracijai ar pareigÅ«nams dėl papildomo Å¡ildytuvo iÅ¡davimo, o pataisos namai bÅ«tų atsisakę tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Atsakovo atstovas nurodė, kad Å¡ildymo sistema centralizuota, o esant poreikiui, nuteistieji aprÅ«pinami oro Å¡ildytuvais (b. l. 29-31). Byloje taip pat nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas neremontuotose patalpose.

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad būrių Nr. 5, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 21 patalpos tvarkingos, sienos ir lubos nesuskilinėjusios, dažai nenusilupę (b. l. 29-31). Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog kratų metu pareigūnai laužo ir išmėto nuteistųjų daiktus, yra deklaratyvaus pobūdžio.

PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai nenurodo, kuriose patalpose ir kada atliekant kratÄ buvo pažeisti teisės aktais nustatyti reikalavimai. Atitinkamai pripažintina, kad atsakovui bÅ«tų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius, todėl jie nelaikytini pakankamais neteisėtų veiksmų konstatavimui.PareiÅ¡kėjo argumentus dėl prastos vandens kokybės paneigia į bylÄ pateiktas UAB „Kauno vandenys“ 2017-10-30 Geriamojo vandens tyrimų protokolas (b. l. 52), iÅ¡ kurio matyti, kad pataisos namuose tiekiamo vandens kokybė atitiko numatytus normatyvus.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad praustuvės ir unitazai nebuvo pagaminti iÅ¡ nerÅ«dijančio plieno, nebuvo įrengtas sandėlis daiktams susidėti, juos tekdavo laikyti gyvenamosiose patalpose.Iki 2017-01-01 galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 bei nuo 2017-06-07 įsigaliojusiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡e nurodyta, kad sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengti klozetai (unitazai) bei praustuvės, tačiau nei Å¡is, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja Å¡ių įrenginių konstrukcinių ypatumų ar medžiagos, iÅ¡ kurios jie turi bÅ«ti pagaminti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami.PareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl nekokybiÅ¡ko ir nedezinfekuoto minkÅ¡to inventoriaus.Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktÄ , ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis (41 p.). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 42, 43 punktus, draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.Bylos duomenimis nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, taip pat jie skalbiami centralizuotai. Čiužiniai, pagalvės, antklodės su užvalkalais iÅ¡ audinio, pagaminti iÅ¡ tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti audinio (b. l. 56-57). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl nekokybiÅ¡ko, nedezinfekuoto, netinkamo minkÅ¡to inventoriaus.

Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie nuteistiesiems sudarytas sÄ lygas gauti iÅ¡skalbtÄ , iÅ¡džiovintÄ ir dezinfekuotÄ minkÅ¡tÄ inventorių, paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus, ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi bÅ«ti įrengiamas sandėlis daiktams susidėti, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas.PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad pastatų stoguose buvo asbesto, kuris žaloja sveikatÄ .

Atsakovo atstovas neneigė, kad atskirų patalpų stogai degti Å¡iferiu, tačiau pažymėjo, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant. PaaiÅ¡kino, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie statinių įrengimÄ , todėl jais remiasi. Byloje nėra duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdytus remonto darbus. Byloje taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų (raÅ¡ytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiÅ¡kėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , minėti pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmetami. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje taip pat atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sveikatos priežiÅ«ra pataisos namuose buvo organizuota netinkamai, pareiÅ¡kėjas negavo tinkamo gydymo. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal nuosekliÄ administracinių teismų praktikÄ , tokio pobÅ«džio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp Å¡ios įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir pareiÅ¡kėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Specialioji teisėjų kolegija 2013-11-26 nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbÅ«t netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos, kuriÄ kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, bÅ«tų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTÄ® 103 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, depresija ir sveikatos pablogėjimu.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Bylos dalį, kuria praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, palikti nenagrinėtÄ .KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                Audrius Grauželis