75dcecdc-ea92-4b04-a448-722a5fa22959 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2A-206-372/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05979-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.4.1.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 11 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini), atsakovo (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27-1119/2022 pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijimo arba nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės arba kompensacijos už asmeninės nuosavybės valdomo nekilnojamojo turto pagerinimÄ priteisimo, santuokoje įgyto kilnojamojo turto, vertybinių popierių, piniginių lėšų padalijimo ir prievolių įvykdymo kreditoriams tvarkos nustatymo, kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ priteisimo, atsakovo (duomenys neskelbtini) patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole, kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, BIGBANK AS filialas, UAB GF bankas, B.

E., J. P., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį, teismo prašė:

1. nutraukti ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei sugrÄ Å¾inti ikisantuokinę pavardę (duomenys neskelbtini);

2. priteisti iÅ¡ atsakovo 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

3. Å¡alių nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove;

4. priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui nuo pradinio ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;

5. priteisti iÅ¡ atsakovo 6000,00 Eur nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ;

6. nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę;

7. nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) taip:

1) antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitę, paimdamas Å¡alių sÅ«nus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.00 val.; 2) 2 kartus per savaitę darbo dienomis, apie savo ketinimÄ bendrauti su vaikais informuodamas ieÅ¡kovę likus ne mažiau kaip likus 24 valandoms iki numatomos bendravimo pradžios, paimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 16.30 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.00 val.;

3) Å¡venčių dienomis tokia tvarka: poriniais metais nuo Kūčių dienos ryto (gruodžio 24 d.) iki Å v. Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.) 10.00 val., neporiniais metais nuo Å v. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d. 10.00 val.) iki Å v. Kalėdų antros dienos (gruodžio 26 d.) 10.00 val.; neporiniais metais nuo Å v. Velykų sekmadienio ryto 10.00 val. iki Å v. Velykų antrosios dienos (pirmadienio) 10.00 val.; poriniais metais nuo Å v. Velykų antrosios dienos (pirmadienio) 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.; neporiniais metais nuo gruodžio 31 d. 16.00 val. iki kitų metų sausio 1 d. 16.00 val.; Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio sekmadienį) ir atsakovo gimimo dienÄ ((duomenys neskelbtini)) ir neporinių metų (duomenys neskelbtini));

4) atsakovas (duomenys neskelbtini) praleidžia su sÅ«numis 4 savaites sÅ«nų kasmetinių atostogų, kurios turi bÅ«ti paskirstytos ne mažesniais nei 10 kalendorinių dienų laikotarpiais, apie savo suplanuotÄ atostogų su sÅ«numis laikÄ informuodamas ieÅ¡kovę likus ne mažiau nei 2 savaitėms iki numatomos atostogų su sÅ«numis pradžios. Tuo atveju, jei Å¡alių norimas bendravimo (buvimo) su sÅ«numis atostogų metu laikas sutampa, teisę bendrauti su sÅ«numis turi tas iÅ¡ tėvų, kuris pirmasis informavo kitÄ tėvÄ apie savo ketinimÄ bendrauti su sÅ«numis tuo konkrečiu atostogų laikotarpiu;

5) atsakovas nekliudomai bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, o toks atsakovo bendravimas su vaikais neturi prieštarauti jų norui, dienos režimui ir interesams;

6) atsakovas užtikrina ieškovei galimybę bendrauti su sūnumis nuotolinio ryšio priemonėmis sūnų buvimo su atsakovu laikotarpiais;

7) atsakovas jo bendravimo su vaikais laikotarpiu privalo užtikrinti vaikų neformalų ugdymÄ , pasiruoÅ¡imÄ formaliam ugdymui, o taip pat vaikų suplanuotÄ laisvalaikį (gimtadienius, Å¡ventes ir kt.);

8) bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių, atostogų dienomis;

8. Nekilnojamųjų daiktų – (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimÄ iÅ¡spręsti vienu iÅ¡ numatytų alternatyvių bÅ«dų:

1) pripažinti nekilnojamuosius daiktus bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe ir padalinti juos taip: ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn perduoti nekilnojamuosius daiktus, o atsakovui priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 70000,00 Eur dydžio kompensacijÄ už jos asmeninėn nuosavybėn perduodamÄ atsakovo nekilnojamojo turto dalį; arba 2) pripažinti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamuosius daiktus; pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamųjų daiktų; atidalinti atsakovo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės – ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn perduoti atsakovo ½ dalį nekilnojamųjų daiktų, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 70000,00 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės nuosavybėn perduodamÄ atsakovo nekilnojamųjų daiktų dalį; arba 3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 70000,00 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės panaudotas asmenines lėšas, darbÄ ir Å¡alių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas lėšas nekilnojamųjų daiktų įsigijimui ir sukÅ«rimui;

9. Å¡alių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomus kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigines lėšas padalinti ir nustatyti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo tvarkÄ taip:

1) ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn perduoti: transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (8000,00 Eur vertės); priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 6650,00 Eur piniginių lėšų, gautų pardavus automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo Å¡alims liekant solidariais skolininkais, kreditinius įsipareigojimus Å¡iems kreditoriams baigs vykdyti ieÅ¡kovė: kreditoriui GF bankas (General Financing) pagal 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 90009984663, nepadengtos skolos, mokėtinų palÅ«kanų ir kitų mokėjimų pagal Å¡iÄ sutartį suma – 5042,71 Eur; kreditoriui BIGBANK AS filialui pagal 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20017558, nepadengtos skolos, mokėtinų palÅ«kanų ir kitų mokėjimų pagal Å¡iÄ sutartį suma – 2922,73 Eur; kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2020-06-07 paskolos raÅ¡telį, nepadengtos skolos likutis – 3000,00 Eur;

2) atsakovo asmeninėn nuosavybėn perduoti: 50 vnt. (duomenys neskelbtini) paprastÄ sias vardines akcijas, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 1000,00 Eur vertės, bendrovės vertybinių popierių sÄ skaitose registruotas atsakovo vardu; palikti atsakovui jo žinioje esančiÄ 6650,00 Eur sumÄ , gautÄ pardavus automobilį (duomenys neskelbtini); priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1882,72 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto, vertybinių popierių, piniginių lėšų ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo (aktyvas minus pasyvas) dalį;

10. priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 8611,70 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ ir visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Šalys turi du nepilnamečius sūnus: (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys nuo 2020 m. gegužės mėnesio nebegyvena kartu, bendro ūkio vedimas nutrūkęs dar anksčiau.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl atsakovo naudoto fizinio ir psichologinio smurto. Atsakovas kelerius metus nepagarbiai elgėsi su ieÅ¡kove, naudojo psichologinį smurtÄ , kuris vis intensyvėjo, kol galiausiai 2020-02-16, taip pat 06-25 atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , kuris konstatuotas teismų procesiniais sprendimais. Be to, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, kurio pavartojęs tampa agresyvus, neprognozuojamas, jam prasideda pykčio priepuoliai, o toks atsakovo gyvenimo bÅ«das nėra suderinamas su darniu santuokiniu gyvenimu. Ä®vertinus Å¡alių santuokos trukmę, vaikų skaičių, aplinkybę, kad Å¡alims tai yra pirmoji santuoka, atsakovo kaltų veiksmų pobÅ«dį (psichologinio ir fizinio smurto naudojimÄ , piktnaudžiavimÄ alkoholiu), ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 3000,00 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo turėtų bÅ«ti nustatyta su ja, kadangi tai labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Å alims pradėjus gyventi skyriumi, Å¡alių vaikai liko gyventi su ieÅ¡kove, ji didžiÄ ja dalimi rÅ«pinasi jų kasdienių poreikių tenkinimu, lavinimu, ugdymu, auklėjimu. Atsakovo veikla, darbo pobÅ«dis bÅ«tų kliÅ«timi jam tinkamai pasirÅ«pinti vaikais – jis periodiÅ¡kai vyksta į užsienį dirbti.

5. IeÅ¡kovė nurodė, kad kiekvieno iÅ¡ Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 600,00 Eur suma, o iÅ¡laikymÄ atsakovas turėtų teikti ne mažesnėmis, nei 300,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pakankamo dydžio iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiams vaikams, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas 300,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, ieÅ¡kovė paskirtina nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

6. IeÅ¡kovė nurodė, kad paÅ¡lijus Å¡alių santykiams, Å¡alys nuo 2019 m. pabaigos nutraukė bendro Å«kio vedimÄ ir nuo to laiko atsakovas visiÅ¡kai nebeprisideda prie nepilnamečių sÅ«nų poreikių tenkinimo, visÄ jų iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkeldamas ieÅ¡kovei. IÅ¡ atsakovo nuo 2020-01-01 priteistinas 6000,00 Eur nepilnamečių sÅ«nų iÅ¡laikymo įsiskolinimas (po 300,00 Eur kiekvienam sÅ«nui už kiekvienÄ Ä¯siskolinimo mėnesį).

7. IeÅ¡kovė nurodė, kad siekia nustatyti maksimalų atsakovo bendravimÄ su vaikais, iÅ¡skyrus bendravimÄ su sÅ«numi (duomenys neskelbtini), su kuriuo atsakovo bendravimas yra komplikuotas (sÅ«nus yra pateikęs raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ /praneÅ¡imÄ apie savo nenorÄ bendrauti su tėvu ir pastaruoju metu su juo nebendrauja). Tokia sÅ«naus emocinė bÅ«sena yra susidariusi dėl matyto atsakovo naudojamo fizinio smurto, todėl teismo sprendimu nustatytina, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka, kuri atitinka patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo momentu faktinę atsakovo bendravimo su sÅ«numis tvarkÄ .

8. IeÅ¡kovė nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarčių pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė ir į dalijamo turto masę netraukiamas – (duomenys neskelbtini).

9. IeÅ¡kovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė akcentavo, jog praÅ¡o pripažinti šį turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi Å¡is turtas Å¡alių santuokos metu iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis – įsigyjant šį turtÄ , gyvenamojo namo baigtumas buvo 47 proc. (pastatytos namo sienos, be langų, uždengtas stogas, įstatyti garažo vartai), o santuokos metu jis buvo baigtas statyti ir visiÅ¡kai įrengtas (baigtumas 100 proc.), taip pat sutvarkytas žemės sklypas – iÅ¡klotos trinkelės, pasėta veja, pastatyta tvora. Turto pagerinimui panaudota ne mažiau kaip 120000,00 Eur Å¡alių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytų lėšų. Minėto turto vertė – 140000,00 Eur, tad po santuokos nutraukimo kiekvienam sutuoktiniui turėtų atitekti nekilnojamojo turto už 70000,00 Eur.

10. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys iki santuokos 9 metus gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, jiems iki santuokos sudarymo gimė sÅ«nus. IeÅ¡kovė visu bendro gyvenimo iki santuokos sudarymo su atsakovu laikotarpiu gavo pajamas arba iÅ¡ savo darbinės veiklos, arba vaikų priežiÅ«ros iÅ¡mokas. IeÅ¡kovės pajamos buvo ženklaus dydžio, Å¡alių susitarimu didžioji dalis ieÅ¡kovės pajamų buvo skiriama Å¡alių Å¡eimos poreikių tenkinimui, o didelė dalis atsakovo pajamų buvo kaupiama Å¡alių Å¡eimos gyvenamajam bÅ«stui įsigyti.

Likus 1 mėnesiui iki Å¡alių santuokos įregistravimo, atsakovo vardu nupirktas žemės sklypas ir nebaigtas statyti (47 proc. baigtumo) gyvenamasis namas. Nusipirkus šį turtÄ ir susituokus, Å¡alių susitarimu ieÅ¡kovė su Å¡alių nepilnamečiais vaikais grįžo iÅ¡ Jungtinės Karalystės gyventi į LietuvÄ , organizavo gyvenamojo namo ir žemės sklypo statybos darbus. IeÅ¡kovė nurodė, jog jai Å¡is turtas yra reikalingas Å¡alių nepilnamečių sÅ«nų poreikių tenkinimui, kurie po santuokos nutraukimo lieka gyventi su ieÅ¡kove.

Be to, šio turto natūra padalinti negalima tiek dėl objektyvių (gyvenamojo namo patalpų išplanavimo), tiek dėl subjektyvių (atsakovo naudojamo smurto) priežasčių.

11. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ viso Å¡alių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo kilnojamojo turto, vertybinių popierių, piniginių lėšų balansas yra 11334,56 Eur (22300,00 Eur aktyvas ir 10965,44,00 Eur pasyvas). Po santuokos nutraukimo kiekvienam sutuoktiniui turėtų atitekti kilnojamojo turto, vertybinių popierių, piniginių lėšų bei įsipareigojimų (aktyvas minus pasyvas) už 5667,28 Eur. Kadangi po santuokos nutraukimo kiekvienai iÅ¡ Å¡alių turėtų atitekti kilnojamojo turto, vertybinių popierių, piniginių lėšų ir kreditinių įsipareigojimų vykdymo už 5667,28 Eur, o ieÅ¡kovei Å¡io turto atitenka už 3684,56 Eur, atsakovui Å¡io turto atitenka už 7550,00 Eur, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1882,72 Eur dydžio piniginė kompensacija už atsakovui tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto, vertybinių popierių, piniginių lėšų ir kreditinių įsipareigojimų vykdymo dalį.

12. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad iÅ¡ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų buvo sumokėta 7701,70 Eur suma dėl atsakovo padarytų nusikalstamų veikų, todėl atsakovas turi ieÅ¡kovei kompensuoti ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo – 1350,85 Eur. Be to, atsakovas privalo ieÅ¡kovei kompensuoti ½ dalį (7260,85 Eur ((27551,70 Eur – 13300,00 Eur)) automobilio (duomenys neskelbtini) vertės sumažėjimo. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 8611,70 Eur dydžio kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . 13. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismo prašė:

1. nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės;

2. nustatyti, jog nepilnamečių sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra kartu su motina;

3. nustatyti (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ tėvas turi teisę bendrauti su sÅ«numis:

1) nelyginėmis savaitėmis nuo trečiadienio pietų iki penktadienio ryto;

2) lyginėmis savaitėmis nuo trečiadienio pietų iki pirmadienio ryto;

3) Å¡venčių dienomis tokia tvarka: poriniais metais nuo Kūčių dienos ryto (gruodžio 24 d.) iki Å v. Kalėdų antrosios dienos vakaro (gruodžio 26 d.), neporiniais metais – nuo Å v. Velykų (sekmadienio) ryto iki Å v. Velykų antrosios dienos (pirmadienio) vakaro, taip pat neporiniais metais per Naujuosius Metus nuo gruodžio 31 d. ryto iki sausio 1 d. vakaro. Å iomis dienomis sÅ«nÅ«s bendrauja tik su tėvu, nepriklausomai nuo to, ar Å¡i diena patenka į (duomenys neskelbtini) bendravimo su sÅ«numis laikÄ (savaitgalius, atostogas), ar ne;

4) Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio sekmadienį), (duomenys neskelbtini) sÅ«nÅ«s bendrauja tik su tėvu, nepriklausomai nuo to, ar Å¡i diena patenka į (duomenys neskelbtini) bendravimo su sÅ«numis laikÄ (savaitgalius, atostogas), ar ne; 5) (duomenys neskelbtini) kasmet turi teisę į 4 savaičių atostogas su sÅ«numis, kurias gali paskirstyti savaitėmis arba panaudoti visas iÅ¡ karto, prieÅ¡ 2 savaites suderinęs su ieÅ¡kove atostogų laikÄ ;

6) bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu, tėvų vasaros atostogų su sūnumis metu;

7) vykstant su bet kuriuo iÅ¡ vaikų į užsienio valstybę ilgiau nei dviem savaitėms, abu tėvai iÅ¡ anksto turi gauti vienas kito raÅ¡ytinį sutikimÄ ; 8) (duomenys neskelbtini) įsipareigoja informuoti (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ (arba nedelsiant po aplinkybės paaiÅ¡kėjimo), jeigu jam priklausančiÄ dienÄ negalės bendrauti su vaikais;

4. nustatyti, jog (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta santuoka, įsiteisėjimo kas mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos mokėjimo pavedimu į (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ mokės 175,00 Eur sÅ«naus (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui iki sÅ«nų pilnametystės; 5. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui skiriamas lėšas uzufrukto teisėmis pavesti tvarkyti (duomenys neskelbtini) 6. (duomenys neskelbtini) priteisti 10828,00 Eur kompensacijÄ ;

7. automobilį (duomenys neskelbtini), vertė 8200 Eur, priteisti asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) 8. prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2019-06-25 paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę Å¡iam kreditoriui kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių privalo įvykdyti lygiomis dalimis, t.y. 5000,00 Eur sumoka (duomenys neskelbtini) ir 5000,00 Eur sumoka (duomenys neskelbtini) 9. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį taip pat nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovė po santuokos nutraukimo pasiliktų ikisantuokinę pavardę; kad jam bÅ«tų priteistos 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų. Atsakovo teigimu, jis turi teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ už parduotÄ (duomenys neskelbtini).

14. Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovės nelojalumo šeimai ir nerūpestingo būdo darnus šeimos vystymas tapo neįmanomas, o nuolatinė įtampa ir ginčai šeimos viduje iš esmės kenkia tiek atsakovo, tiek vaikų interesams. Ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, todėl santuoka laikytina iširusia dėl ieškovės kaltės. Sutuoktinių konfliktai prasidėjo prieš tris-keturis metus, kai atsakovas grįždavo namo iš Jungtinės Karalystės, kur dirbo (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė nuolat skųsdavosi Å¡eiminiu gyvenimu, nors atsakovas visiÅ¡kai vienas finansiÅ¡kai iÅ¡laikė Å¡eimÄ , rÅ«pinosi, kad ieÅ¡kovė turėtų laiko ir pailsėti nuo vaikų priežiÅ«ros, ir pramogauti. Nors ieÅ¡kovė niekur nedirbo, ji vis dažniau palikdavo vaikus kitų asmenų priežiÅ«rai. IÅ¡ esmės konfliktai kilo dėl ieÅ¡kovės elgesio. Palaipsniui pasireiÅ¡kė ir ieÅ¡kovės neatsakingas požiÅ«ris į bendrÄ buitį, darbÄ ir pradėjo dažnėti nepagarbus elgesys atsakovo atžvilgiu.

Nors atsakovas dar bandė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau ieÅ¡kovė nuolat provokuoja konfliktus, įžeidinėja ir žemina atsakovÄ bei reikalauja, kad jis paliktų jo paties namus, visa tai matant vaikams. FaktiÅ¡kai Å¡alys jau daugiau kaip metus nebegyvena Å¡eiminio gyvenimo. Dėl nuolatinės konfliktinės atmosferos atsakovas nebemato galimybės gyventi santuokoje su ieÅ¡kove.

15. Atsakovas nurodė, jog neprieÅ¡tarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove. Jeigu sÅ«nÅ«s ar bent vienas iÅ¡ jų pageidautų, kad jų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu, atsakovas su tuo besÄ lygiÅ¡kai sutiktų.

16. Atsakovo nuomone, turėtų bÅ«ti nustatytas jo bendravimo su sÅ«numis modelis „50:50 procentų laiko“, t.y. vaikų faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su abiem tėvais turėtų bÅ«ti vienodas. Siekdamas užtikrinti maksimalų tėvo dalyvavimÄ sÅ«nų auklėjime, atsakovas prašė teismo nustatyti jo nurodytÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ .

17. Atsakovas nurodė, kad siekia dalintis su ieÅ¡kove sÅ«nų priežiÅ«rÄ per pusę, todėl tiek jis, tiek ieÅ¡kovė turi pareigÄ sÅ«nų iÅ¡laikymui skirti proporcingÄ pinigų sumÄ . Atsakovo nuomone, sÄ Å¾ininga bÅ«tų iÅ¡ jo priteisti kiekvieno sÅ«naus iÅ¡laikymui po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, iki kol sÅ«nÅ«s sulauks pilnametystės.

18. Atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kove gyvenant santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 2020 m. birželio mėn. ieÅ¡kovė įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) vertė 8200 Eur, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė ir trauktinas į dalintino turto balansÄ . Kadangi automobiliu (duomenys neskelbtini) naudojasi ieÅ¡kovė, atsakovas prašė teismo šį automobilį priteisti asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei, o už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį, jam priteisti 4100,00 Eur kompensacijÄ .

Atsakovas pažymėjo, kad iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo šis turtas yra nedalintinas ir išlieka asmenine atsakovo nuosavybe. Ieškovė iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Šis turtas po santuokos nutraukimo yra nedalintinas ir išlieka asmenine ieškovės nuosavybe. Ieškovė iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Šis turtas po santuokos nutraukimo yra nedalintinas ir išlieka asmenine ieškovės nuosavybe.

19. Atsakovas nurodė, jog sutuoktiniai turi 10000,00 Eur įsiskolinimÄ kreditoriui (duomenys neskelbtini) Santuokos metu sutuoktiniai buvo įgiję 21000,00 Eur vertės transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kuri buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Å ios transporto priemonės pirkimui 2019-06-25 (duomenys neskelbtini) atsakovo tėvas, paskolino sutuoktiniams 10000,00 Eur. IeÅ¡kovė Å¡iai paskolai pritarė, pati važinėjosi už paskolos pinigus įsigytu automobiliu, gyvenant užmiestyje, automobilis buvo bÅ«tinas vežti vaikus į mokyklÄ bei darželį, todėl prievolė kreditoriui (duomenys neskelbtini) yra bendra sutuoktinių prievolė.

Atsakovo nuomone, įsiskolinimo kreditoriaus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu kiekvienai Å¡aliai tenkanti įsiskolinimo suma yra po 5000,00 Eur, nes paskola kreditoriui iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inta. IeÅ¡kovė transporto priemonę pardavė 2020-02-09, gavo už jį 19000,00 Eur. Atsakovas tikėjosi gautÄ sumÄ panaudoti paskolos grÄ Å¾inimui (duomenys neskelbtini), tačiau ieÅ¡kovė atsakovui pinigų už parduotÄ automobilį neperdavė.

20. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė santuokos metu nedirbo ir buvo visiÅ¡kai iÅ¡laikoma atsakovo. Atsakovas pagal įgytÄ kvalifikacijÄ nedirbo, o stengėsi dirbti bet kokį darbÄ , kad galėtų iÅ¡laikyti Å¡eimÄ . Dirbdamas užsienyje, jis gavo didesnes pajamas, kuriomis ieÅ¡kovė naudojosi ir savo asmeniniams poreikiams tenkinti. BÅ«tent iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei pervedamų lėšų, skirtų Å¡eimai iÅ¡laikyti, ieÅ¡kovė yra baigusi magistro studijas. Kadangi ieÅ¡kovės įgytos žinios niekada nebuvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti, turėtų bÅ«ti pripažinta atsakovo teisė į kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ . Per visÄ studijų laikotarpį už magistro studijas ieÅ¡kovė sumokėjo 2657,35 Eur, todėl atsakovui turi bÅ«ti kompensuota ½ Å¡ios sumos, t.y. 1328,00 Eur.

21. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad jis 2014-07-14 davė sÅ«nui (duomenys neskelbtini) 10000,00 GBP (tuo metu lito ir GBP santykis buvo apie 4,36, taigi iÅ¡ viso davė 43600,00 Lt) nekilnojamiesiems daiktams įsigyti, nes sÅ«nus nurodė, kad perka nekilnojamuosius daiktus asmeninėn nuosavybėn ir trÅ«ksta lėšų sandoriui sudaryti, o jis turėjo santaupų. Vėliau jis ženkliai prisidėjo prie namo įrengimo, pervesdamas pinigines lėšas sÅ«nui ir jo sutuoktinei. IÅ¡ viso su dovanota 10000,00 GBP suma jis pervedė 44197,00 GBP (51778,39 Eur), iÅ¡ jų 19900,00 GBP sÅ«nui, o 24297,00 GBP jo sutuoktinei. Be to, ieÅ¡kovei buvo žinoma apie tai, kad jis paskolino 10000,00 Eur sumÄ automobiliui (duomenys neskelbtini) įsigyti.

22. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BIGBANK AS filialas atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad prievolė kreditoriui po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovės (duomenys neskelbtini) prievole.

23. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „GF bankas“ atsiliepime nurodė, kad skola pagal vartojimo kredito sutartį, kurios mokėjimo terminas nėra suėjęs, sudaro 4979,64 Eur. Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau kreditorius neprieÅ¡tarautų, kad prievolė po santuokos nutraukimo bÅ«tų solidari abiejų sutuoktinių prievolė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 24. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. sausio 6 d. sprendimu nuspręsta patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies; nutraukti (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei sugrÄ Å¾inti ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui palikti santuokos metu turėtÄ pavardę – (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 215,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2020-11-03) iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams po 2365,00 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo, paskaičiuoto už 11 mėnesių (nuo 2020-01-01 iki 2020-11-03); paskirti ieÅ¡kovę nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) (jam norint bendrauti su tėvu) ir (duomenys neskelbtini) taip: antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitę, paimdamas Å¡alių sÅ«nus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.00 val.; 2 kartus per savaitę darbo dienomis, apie savo ketinimÄ bendrauti su vaikais informuodamas ieÅ¡kovę likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki numatomos bendravimo pradžios, paimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 16.30 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.00 val.;

švenčių dienomis tokia tvarka: poriniais metais nuo Kūčių dienos ryto (gruodžio 24 d.) iki Šv. Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.) 10.00 val., neporiniais metais nuo Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d. 10.00 val.) iki Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 26 d.) 10.00 val.; neporiniais metais nuo Šv. Velykų sekmadienio ryto 10.00 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos (pirmadienio) 10.00 val.; poriniais metais nuo Šv. Velykų antrosios dienos (pirmadienio) 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.; neporiniais metais nuo gruodžio 31 d. 16.00 val. iki kitų metų sausio 1 d. 16.00 val.;

Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio sekmadienį) ir (duomenys neskelbtini); atsakovas (duomenys neskelbtini) praleidžia su sÅ«numis 4 savaites sÅ«nų kasmetinių atostogų, kurios turi bÅ«ti paskirstytos ne mažesniais nei 10 kalendorinių dienų laikotarpiais, apie savo suplanuotÄ atostogų su sÅ«numis laikÄ informuodamas ieÅ¡kovę likus ne mažiau nei 2 savaitėms iki numatomos atostogų su sÅ«numis pradžios. Tuo atveju, jei Å¡alių norimas bendravimo (buvimo) su sÅ«numis atostogų metu laikas sutampa, teisę bendrauti su sÅ«numis turi tas iÅ¡ tėvų, kuris pirmasis informavo kitÄ tėvÄ apie savo ketinimÄ bendrauti su sÅ«numis tuo konkrečiu atostogų laikotarpiu; atsakovas nekliudomai bendrauja su vaikais nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, o toks atsakovo bendravimas su vaikais neturi prieÅ¡tarauti jų norui, dienos režimui ir interesams; atsakovas užtikrina ieÅ¡kovei galimybę bendrauti su sÅ«numis nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis sÅ«nų buvimo su atsakovu laikotarpiais; atsakovas jo bendravimo su vaikais laikotarpiu privalo užtikrinti vaikų neformalų ugdymÄ , pasiruoÅ¡imÄ formaliam ugdymui, taip pat vaikų suplanuotÄ laisvalaikį (gimtadienius, Å¡ventes ir kt.); bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis Å¡venčių, atostogų dienomis; pripažinti žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) nuosavybe; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir prievoles: priteisti ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad po santuokos nutraukimo Å¡alys lieka solidarÅ«s skolininkai pagal 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 90009984663, pagal 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20017558, pagal 2020-06-07 paskolos raÅ¡telį, o įsipareigojimus į kreditoriams BIGBANK AS filialui (2446,03 Eur), UAB „GF bankas“ (4 097,11 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (3000,00 Eur) baigs vykdyti ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad Å¡alių prievolė (duomenys neskelbtini) pagal 2019-06-25 paskolos sutartį yra bendra ir pagal Å¡iÄ sutartį nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) vykdys įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) 5000,00 Eur paskolos sumÄ , o atsakovas (duomenys neskelbtini) vykdys įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) 5000,00 Eur paskolos sumÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini) 83711,49 Eur kompensacijÄ ; priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini) 50 vnt. 1 GBP nominalios vertės (duomenys neskelbtini) paprastÄ sias vardines akcijas; kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

25. Teismas sprendė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai: nors abi Å¡alys dėjo pastangas iÅ¡saugoti santuokÄ , tačiau jos buvo nepakankamos dėl tarpusavio supratimo, požiÅ«rių, pagarbos stokos. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai. Teismas pažymėjo, jog nenustačius iÅ¡imtinai vieno atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovei, patikslintas ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.

26. Teismas nurodė, jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl pavardžių nutraukus santuokÄ , todėl po santuokos nutraukimo Å¡alims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.

27. Teismas sprendė, kad Å¡alys, iki santuokos sudarymo įsigydamos nekilnojamuosius daiktus, turėjo tikslÄ sukurti bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, ir ieÅ¡kovė įrodė, kad nekilnojamieji daiktai buvo iÅ¡ esmės pagerinti po santuokos sudarymo sutuoktinių bendromis lėšomis ir ieÅ¡kovės darbu, todėl teismas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe tenkino visiÅ¡kai.

28. Teismas nurodė, kad kilnojamieji daiktai (50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir automobilis (duomenys neskelbtini)) buvo įsigyti po santuokos sudarymo ir nesant įrodymų, kad daiktai įsigyti panaudojant asmenines lėšas ar iÅ¡ esmės pagerinti asmeninėmis lėšomis ar darbu, kas bÅ«tų pagrindas spręsti dėl kompensacijos kitam sutuoktiniui mokėjimo, taip pat nesant tarp Å¡alių ginčo dėl to, kad transporto priemonė buvo naudojama Å¡eimos poreikiams tenkinti, spręstina, kad Å¡ie kilnojamieji daiktai Å¡alims priklauso bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise ir įtrauktini į balansÄ .

29. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė gavo 13300,00 Eur sumÄ už parduotÄ automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau visos sumos ar jos dalies ieÅ¡kovė atsakovui neperdavė. Dėl Å¡ių priežasčių teismas atsakovo reikalavimÄ dėl pinginių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo tenkino iÅ¡ dalies ir 6650,00 Eur sumÄ priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės, 13300,00 Eur pinigų sumÄ Ä¯traukė į balansÄ .

30. Teismas nurodė, kad 2019-06-25 paskolos sutarties šalys neturėjo valios ir/ar tikslo nevykdyti sudarytos sutarties, taip pat nenustatyta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta siekiant kitų tikslų, nei nurodyta pačioje sutartyje. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog vien dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo paskolos sutartis yra akivaizdžiai niekinė.

31. Teismas pažymėjo, kad pagal 2019-06-25 paskolos sutartį atsakovo gauta 10000,00 Eur suma buvo panaudota transporto priemonei (duomenys neskelbtini) pirkti, transporto priemone naudojosi atsakovas ir ieškovė, transporto priemonė buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad šalių prievolė, kurios įvykdymo terminas nėra suėjęs, (duomenys neskelbtini) pagal 2019-06-25 paskolos sutartį yra bendra ir abiejų sutuoktinių po santuokos nutraukimo vykdytina, nustatant lygias paskolos dalyko dalis.

32. Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir kreditorių BIGBANK AS filialo, UAB „GF bankas“ ir (duomenys neskelbtini) paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos poreikiams tenkinti, todėl yra pagrindas jas pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis ir nustatyti, kad šias prievoles, kurių įvykdymo terminai nėra suėję, po santuokos nutraukimo vykdys ieškovė.

33. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ji turi geresnes galimybes vykdyti tiek savo įsipareigojimus bankui, tiek ir iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad nekilnojamieji daiktai natÅ«ra priteistini ieÅ¡kovei, įpareigojant jÄ iÅ¡mokėti atsakovui 82966,65 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį (70339,65 Eur) ir kompensuojant atsakovui 12627,00 Eur asmeninių piniginių lėšų, panaudotų įsigyjant nekilnojamuosius daiktus, tokiu bÅ«du Å¡iÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį tenkinant, o patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetant.

34. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovei tenka turto už 306,86 Eur, o atsakovui už 1715,47 Eur, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 704,31 Eur kompensacija už jam tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovas sumokėjo 701,70 Eur ir 2000,00 Eur baudas iÅ¡ piniginių lėšų, sutuoktiniams priklausiusių bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovei priteisti 1350,85 Eur kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ .

Teismas nurodė, jog dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, kaltas atsakovas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto vertės sumažėjimo tenkino ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 3850,00 Eur kompensacijÄ . Teismas atsakovo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 328,00 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ (ieÅ¡kovės magistro studijas) atmetė kaip nepagrįstÄ .

35. Teismas nurodė, jog nustačius, kad ieÅ¡kovė mokės atsakovui 6650,00 Eur dalį piniginių lėšų, gautų pardavus (duomenys neskelbtini), bei 82 966,65 Eur kompensacijÄ už jai atitenkančio nekilnojamojo turto didesnę dalį, bei nustačius, kad atsakovas mokės ieÅ¡kovei 704,31 Eur kompensacijÄ už jam atitenkančiÄ didesnę kilnojamųjų daiktų dalį, 1350,85 Eur ir 3850,00 kompensacijas už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimÄ , minėtos piniginės sumos įskaitytinos ir nustatytina, kad ieÅ¡kovė mokės atsakovui iÅ¡ viso 83711,49 Eur kompensacijÄ .

36. Teismas, atsižvelgęs į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vaikų nuomonę, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vadÄ , sprendė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, todėl patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkino visiÅ¡kai.

37. Teismas nurodė, jog siekiant apsaugoti vaikų teises ir teisėtus interesus, sudaryti tinkamas sÄ lygas atkurti ir sustiprinti (duomenys neskelbtini) ir atsakovo ryšį, taip pat puoselėti ir stiprinti (duomenys neskelbtini) ir atsakovo ryšį, nesudaryti vaikams papildomos įtampos dėl nuolat besikeičiančios gyvenamosios vietos, vykdant atsakovo praÅ¡ymu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , įvertinus tai, kad nustačius atsakovo nurodytÄ bendravimo tvarkÄ , Å¡alys ir jų vaikai patirs papildomų nepatogumų ir iÅ¡laidų dėl nuolatinio vaikų ir jų asmeninių daiktų perkėlimo iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , rutinos pasikeitimų, atsižvelgiant į tai, kad vaikai savo socialinių interesų centru laiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , kur jie turi sukÅ«rę socialinius ryÅ¡ius, užsiima mėgstamomis veiklomis, ir nėra susidaręs analogiÅ¡kas vaikų socialinių interesų centras atsakovo gyvenamojoje vietoje, spręstina, kad labiau vaikų interesus atitinka ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, todėl Å¡ioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, o atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

38. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieÅ¡kovė pagrindė ne visus vaikų poreikius, o kai kuriuos poreikius gerokai padidino, todėl sprendė, kad juos bÅ«tina mažinti. Teismas pažymėjo, kad Å¡alys turi vienodas galimybes teikti vaikams iÅ¡laikymÄ . Teismas iÅ¡ atsakovo priteisė kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 215,00 Eur iÅ¡laikymo, mokamo periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, ieÅ¡kovę paskirdamas vaikams iÅ¡laikyti skirtų lėšų uzufruktore.

39. Teismas sprendė, kad atsakovas tik labai nežymiai prisidėjo prie Å¡eimos poreikių tenkinimo laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-11-03, o pagrindinė vaikų poreikių tenkinimo naÅ¡ta teko ieÅ¡kovei. Teismas, įvertinęs Å¡alių nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, tai, kad byloje nenustatyta, jog Å¡alių vaikams buvo perkamos prabangos prekės, vaikų poreikiai nėra nepagrįstai dideli, nustatęs vaikams priteistino iÅ¡laikymo dydį (po 215,00 Eur kiekvienam vaikui), kuris per 11 mėnesių iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iÅ¡ esmės neturėjo pasikeisti, sprendė, kad ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra pagrįstas iÅ¡ dalies, todėl Å¡ioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisė po 2365,00 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo (11x215,00), paskaičiuoto už 11 mėnesių laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-11-03, kas mėnesį skaičiuojant po 215,00 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 40. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieÅ¡kovė (apeliantė) (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022-01-06 sprendimÄ Å¡iose dalyse ir priimti sprendimÄ atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡iose dalyse atmesti:

1) dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolė trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) pagal 2019-06-25 paskolos sutartį yra bendra ir pagal Å¡iÄ sutartį nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovė vykdys įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) 5000,00 Eur paskolos sumÄ ;

2) dalyje, kuria iš ieškovės atsakovui yra priteista 6650,00 Eur dydžio kompensacija (1/2 dalis automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos);

3) panaikinti sprendimÄ dalyje, kurioje iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui yra priteista 12627,00 Eur dydžio kompensacija už jo panaudotas asmenines lėšas bendram turtui įsigyti; panaikinus 1 apeliacinio skundo praÅ¡ymo 2 papunktyje ir 2 apeliacinio skundo praÅ¡yme nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinÄ kompensacijos dydį nuo 83711,49 Eur sumažinti iki 64434,49 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 40.1. IeÅ¡kovė nepripažino, kad Å¡alys skolinosi iÅ¡ trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) 10000,00 Eur.

IeÅ¡kovė nėra paskolos sutarties Å¡alimi, ji neprašė trečiojo asmens paskolinti piniginių lėšų, trečiasis asmuo jokių piniginių lėšų ieÅ¡kovei neperdavė. Atsakovo į bylÄ pateikta paskolos sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl yra negaliojanti. Trečiasis asmuo byloje nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl skolos iÅ¡ Å¡alių priteisimo, nesiekė apginti jokių savo materialių teisių Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovė Å¡iÄ prievolę ginčija, todėl atsakovo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, kad prievolę Å¡iam kreditoriui privalo įvykdyti ir ieÅ¡kovė, negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos grÄ Å¾inimo terminas nėra suėjęs, todėl teismas negalėjo pripažinti atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pagal 2019-06-25 paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu bendromis Å¡alių prievolėmis ir nustatyti, kad ieÅ¡kovė turi vykdyti dalį prievolių trečiajam asmeniui. Byloje apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovo tėvas pinigus automobilio pirkimui ne paskolino, o davė. Atsižvelgiant į Å¡ios liudytojos santykių su Å¡alimis pobÅ«dį, akivaizdu, kad ji žinojo piniginių lėšų perdavimo automobilio pirkimui aplinkybes ir sÄ lygas, todėl teismas netikėti Å¡ia liudytoja neturėjo pagrindo. 40.2.

Ieškovė nesutinka su sprendimu dalyje, kuria atsakovui iš ieškovės yra priteista ½ dalis automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos – 6650,00 Eur. Atsakovas šio reikalavimo niekuo nepagrindė. Ieškovė šių piniginių lėšų negavo, jų neturi. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitas, pažyma iš VĮ „Regitra“ – patvirtina, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties šalimi (pardavėju) buvo ne ieškovė, o atsakovas, atsakovas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pateikė VĮ „Regitra“.

IeÅ¡kovė pinigų iÅ¡mokėjimo kvite nėra nei minima, nei pasiraÅ¡iusi šį dokumentÄ . IeÅ¡kovė piniginių lėšų už šį automobilį nėra gavusi, todėl negali bÅ«ti iÅ¡ jos priteista dalis automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais, kadangi jie negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. Teismo raÅ¡ysenos ekspertizė nustatė, kad Å¡is asmuo disponuoja suklastotais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl spręstina, kad savo duotais parodymais pirmosios instancijos teismui siekia iÅ¡vengti tiek civilinės, tiek baudžiamosios atsakomybės. Byloje yra atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė, kuria nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pateiktame pinigų priėmimo kvite ties pirkėju „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė ne ieÅ¡kovė.

Nei atsakovas, nei (duomenys neskelbtini)į bylÄ nepateikė jokių leistinų raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina buvo sumokėta ieÅ¡kovei. 40.3. Atsakovas Å¡ioje byloje įrodinėjo, o ieÅ¡kovė sutiko, kad Å¡alių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytam turtui įsigyti buvo panaudota atsakovo tėvo perduotų 10000 GBP (arba 12627,00 Eur) piniginių lėšų. Teismas nusprendė, kad Å¡ios lėšos yra asmeninės atsakovo lėšos ir ieÅ¡kovė turi atsakovui kompensuoti visÄ Å¡iÄ sumÄ .

Atsakovas tokio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė, todėl teismas, nesant tam pagrindo, virÅ¡ijo atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismas niekaip negrindė bÅ«tinybės veikti aktyviai ir spręsti dėl kompensacijos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui už jo asmeninių lėšų panaudojimÄ bendram turtui įsigyti, atsakovui nereiÅ¡kiant tokio reikalavimo byloje. Dalijant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę – nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ atsakovui atiteko ½ dalis Å¡io turto (priteisiant jam iÅ¡ ieÅ¡kovės ½ dalies turto vertės kompensacijÄ ), todėl ½ dalį asmeninių lėšų atsakovas naudojo savo turto daliai įsigyti ir ½ dalį asmeninių lėšų panaudojo ieÅ¡kovės turto daliai įgyti.

Todėl ieÅ¡kovė atsakovui galimai turėtų kompensuoti tik ½ dalį jo panaudotų asmeninių lėšų bendram turtui įsigyti – 6313,50 Eur. T. y., atsakovui gali bÅ«ti kompensuojama jo panaudotų asmeninių lėšų suma iÅ¡ bendro turto, sudarant turto balansÄ , o ne iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn perduodamo turto. 41. (duomenys neskelbtini) atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti; priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 41.1.

Teismas teisingai sprendė, kad Å¡alių prievolė (duomenys neskelbtini) pagal 2019-06-25 paskolos sutartį yra bendra ir pagal Å¡iÄ sutartį, nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovė privalo vykdyti įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) 5000,00 Eur paskolos sumÄ , o atsakovas (duomenys neskelbtini) vykdyti įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) 5000,00 Eur paskolos sumÄ . Teismas teisingai sprendė, kad kreditoriui abu sutuoktiniai turi atsakyti bendrai, kadangi paskola buvo panaudota Å¡eimos automobiliui pirkti.

IeÅ¡kovė Å¡iai paskolai pritarė, pati važinėjosi už paskolos pinigus įsigytu (duomenys neskelbtini), gyvenant užmiestyje automobilis buvo bÅ«tinas vežti vaikus į mokyklÄ bei darželį, todėl prievolė kreditoriui (duomenys neskelbtini) yra bendra sutuoktinių prievolė. IeÅ¡kovė nepagrįstai siekia iÅ¡vengti prievolės vykdymo kreditoriui, nurodydama, kad jis santuokos nutraukimo byloje nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl skolos iÅ¡ Å¡alių priteisimo. Tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kė atsakovas.

Bylos nagrinėjimo metu kreditorius (duomenys neskelbtini) dar neturėjo teisės pareikÅ¡ti savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl skolos priteisimo, kadangi nustatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas yra 2022-06-25. Ginčo atveju skola nėra priteista, teismas skolÄ kreditoriui pripažino bendra prievole ir įpareigojo ieÅ¡kovę ir atsakovÄ vykdyti įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti kreditoriui paskolos sumÄ lygiomis dalimis. IeÅ¡kovė atskiro ieÅ¡kinio reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo pareiÅ¡kusi.

Teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Byloje nenustačius aplinkybių, teikiančių pagrindÄ iÅ¡vadai, kad paskolos sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma.

Teismas įvertino visas faktines aplinkybes dėl Å¡alių finansinės situacijos paskolos suteikimo metu, bÅ«tinumÄ Å¡alims įsigyti Å¡eimos automobilį, taip pat aiÅ¡kinosi, kodėl paskolos sutartis nebuvo sudaryta pas notarÄ . Teismas įvertino trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, teisingai sprendė, jog paskolos Å¡alys neturėjo tikslo nevykdyti paskolos sutarties. Nėra jokio akivaizdaus pagrindo pripažinti paskolos sandorį niekiniu, nėra nustatytos tokį pagrindÄ patvirtinančios aplinkybės, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė atitinkamo ieÅ¡kinio reikalavimo ir nepateikė įrodymų, susijusių su sandorio negaliojimu.

Nenustačius, kad paskolos sutarties Å¡alys neturėjo valios ir/ar tikslo nevykdyti sudarytos paskolos sutarties, taip pat nenustačius, kad paskolos sutartis buvo sudaryta siekiant kitų tikslų, nei nurodyta pačioje sutartyje, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog vien dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo paskolos sutartis yra akivaizdžiai niekinė. Be to, 2019-06-25 paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia nesukeltų ieÅ¡kovės siekiamų pasekmių, t.y. neatleistų jos nuo prievolės grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui ½ Å¡io automobilio įsigijimui perduotų lėšų. 41.2.

Teismo sprendimu iÅ¡ dalies tenkintas atsakovo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas ir atsakovui priteista 6650,00 Eur kompensacija už ieÅ¡kovės gautas lėšas už parduotÄ automobilį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė teigia, kad į bylÄ nepateikta jokių leistinų raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad automobilio pardavimo kaina buvo sumokėta jai, tačiau Å¡i aplinkybė buvo įrodyta liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais netiesioginiais įrodymais (ieÅ¡kovė automobilį aprodė, perdavė pirkėjui, užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas tuo metu nebuvo Lietuvoje ir t.t.).

IeÅ¡kovės pozicija Å¡iuo klausimu buvo itin nenuosekli. Teismas, vadovaudamasis įrodymų visuma, Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, sprendime teisingai nustatė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė gavo lėšas už parduotÄ automobilį, tačiau neteisingai sprendė dėl ieÅ¡kovės gautos sumos dydžio ir atitinkamai neteisingai sprendė dėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos kompensacijos. 41.3. Teismas nustatė, kad nekilnojamajam turtui įsigyti buvo panaudota 12627,00 Eur atsakovo asmeninių lėšų, kurias jam padovanojo tėvas.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai, kad atsakovo tėvas 2014-07-14 pervedė atsakovui 10000,00 GBP (43600,00 Lt, atitikmuo eurais – 12627,00 Eur). Teismas teisingai sprendė, kad Å¡is turtas yra nedalintinas ir po santuokos nutraukimo turi iÅ¡likti asmenine atsakovo nuosavybe. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad atsakovas tokio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė, todėl teismas virÅ¡ijo atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. BÅ«tent ieÅ¡kovei teko įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant atsakovo asmeninį nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinti jų bendra jungtine nuosavybe, o atsakovas neprivalėjo reikÅ¡ti jokio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo.

Nagrinėjamos bylos atveju nėra taikoma sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kadangi turtas įgytas ne santuokoje. PrieÅ¡ingai, yra taikoma asmeninės nuosavybės prezumpcija, kuri gali bÅ«ti paneigta. IeÅ¡kovė nepagrįstai nesutinka, kad iÅ¡ jos atsakovui yra priteista visa jo panaudotų asmeninių lėšų suma (12627 Eur). IeÅ¡kovės teiginys, kad ji atsakovui galimai turėtų kompensuoti tik ½ dalį jo panaudotų asmeninių lėšų bendram turtui įsigyti (6 313,50 Eur) yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi jis grindžiamas neteisinga prielaida, kad atsakovui atiteko ½ dalis Å¡io turto (priteisiant jam iÅ¡ ieÅ¡kovės ½ dalies turto vertės kompensacijÄ ), prieÅ¡ingai, sprendime nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų vertė yra 153306,30 Eur, Å¡iam turtui įsigyti panaudota 12627,00 Eur atsakovo asmeninių lėšų, todėl po ½ buvo padalinta ne visa 153306,30 Eur suma, tačiau 140679,30 Eur (t.y., 153306,30 Eur - 1 627,00 Eur) – po 70339,65 Eur. 41.4.

IeÅ¡kovės su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė neturi galimybių sumokėti atsakovui teismo sprendimu priteistos kompensacijos, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ieÅ¡kovei nekilnojamÄ jį turtÄ priteisė natÅ«ra. IeÅ¡kovė apskritai neturi finansinių galimybių sumokėti atsakovui kompensacijÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo atleisti jÄ nuo dalies (456 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ už paduodamÄ apeliacinį skundÄ tik papildomai pagrindžia atsakovo apeliacinio skundo argumentÄ , kad teismas netinkamai sprendė, jog ieÅ¡kovė yra finansiÅ¡kai pajėgi iÅ¡mokėti atsakovui 83711,49 Eur kompensacijÄ .

42. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, jog pinigus sÅ«nui dovanojo asmeniniam turtui įsigyti ir nežinojo, kad tokiÄ sutartį yra bÅ«tina sudaryti pas notarÄ .

43. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas (apeliantas) (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti iÅ¡ dalies Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022-01-06 sprendimÄ ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ :

1) pakeisti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 215,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2020-11-03) iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, t.y. vaikų iÅ¡laikymo klausimu tenkinti atsakovo (duomenys neskelbtini) patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 175,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2020-11-03) iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; taip pat nustatyti, kad į priteistÄ vaikų iÅ¡laikymo sumÄ Ä¯skaičiuojamos ir atsakovo nepilnamečiams vaikams mokėtos laikino iÅ¡laikymo sumos, kurios buvo nustatytos 2020-12-01 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;

2) panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams po 2365,00 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo, paskaičiuoto už 11 mėnesių (nuo 2020-01-01 iki 2020-11-03);

3) panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta pripažinti žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) bendrÄ ja jungtine sutuoktinių (duomenys neskelbtini) nuosavybe; panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir prievoles, priteisiant ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) natÅ«ra žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) ir kuria atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista atsakovui (duomenys neskelbtini) 82966,65 Eur kompensacija už jai tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį (70339,65 Eur) ir kompensuojant atsakovui 12627,00 Eur asmeninių piniginių lėšų, panaudotų įsigyjant nekilnojamuosius daiktus;

4) jeigu teismas nuspręstų palikti galioti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta pripažinti žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) bendrÄ ja jungtine sutuoktinių (duomenys neskelbtini) nuosavybe, šį turtÄ natÅ«ra priteisti atsakovui ir nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį įgytÄ turtÄ , o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti kompensacijÄ , kuri turi bÅ«ti pagrįsta jos asmeniniu indėliu į turto pagerinimÄ ;

5) panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta ieÅ¡kovei priteisti 1350,85 Eur ir 3850,00 Eur (iÅ¡ viso 5200,85 Eur) kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ ;

6) pakeisti teismo sprendimÄ dalyje, kuria atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 6650,00 Eur (1/2 13300,00 Eur) kompensacija už parduotÄ (duomenys neskelbtini), ir atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 9500,00 Eur (1/2 19000,00 Eur) kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ ;

7) tenkinti atsakovo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovui 1328,00 Eur kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ â€“ ieÅ¡kovės studijas (duomenys neskelbtini);

8) panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta nustatyti, kad po santuokos nutraukimo Å¡alys lieka solidarÅ«s skolininkai pagal 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 90009984663, pagal 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20017558, pagal 2020-06-07 paskolos raÅ¡telį;

9) priteisti bylinėjimosi išlaidas;

10) priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 43.1. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 215,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kadangi visiÅ¡kai neįvertino atsakovo bendravimo su vaikais laiku patiriamų iÅ¡laidų. Su teismo atliktu vaikų poreikių paskaičiavimu bei kiekvienam iÅ¡ tėvų tenkančia iÅ¡laikymo dalimi iÅ¡ esmės sutiktina, tačiau teismas visiÅ¡kai nemotyvuotai ir nepagrįstai visÄ atsakovui tenkančiÄ vaikų iÅ¡laikymo sumÄ priteisė sumokėti ieÅ¡kovei (paskiriant jÄ lėšų tvarkytoja uzufrukto teise).

Visos sumos sumokėjimas ieÅ¡kovei bÅ«tų teisingas ir sÄ Å¾iningas tik tokiu atveju, jei vaikai visÄ laikÄ leistų tik su ieÅ¡kove ir tik ji viena tenkintų vaikų poreikius. Vaikai beveik pusė laiko leis su atsakovu ir tuo laikotarpiu vaikų poreikius tenkins atsakovas, o tai turės daryti ne iÅ¡ tų lėšų, kurios yra priteistos vaikų iÅ¡laikymui, tačiau iÅ¡ papildomų lėšų. Tokiu bÅ«du realiai atsakovo patiriama vaikų iÅ¡laikymui suma ženkliai padidės, o ieÅ¡kovės – sumažės. Teismas atsakovui tenkančios iÅ¡laidų vaikams dalies tinkamai neįvertino, pažeisdamas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad abu tėvai turi skirti vaikų iÅ¡laikymui proporcingÄ pinigų sumÄ .

Skunde nurodomos prognozuojamos tėvų iÅ¡laidos vaikams, bÅ«nant su kiekvienu iÅ¡ jų pagal teismo nustatytÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , paskaičiuotÄ procentaliai, įvertinus vaikų buvimo laikÄ su kiekvienu iÅ¡ tėvų. Vaikų poreikių iÅ¡laidas, kurias patirs kiekvienas iÅ¡ tėvų, teismas privalėjo paskirstyti atitinkamai pagal tėvų bendravimo su vaikais laikÄ (ginčo atveju proporcija 54:46 procentų laiko). Å iuo atveju teismas iÅ¡laikymo vaikams sumÄ tarp Å¡alių paskirstė taip, lyg atsakovas apskritai nesimatytų su savo vaikais, su jais nebendrautų ir neturėtų jokių iÅ¡laidų bendravimo su vaikais laiku.

Atsakovas iÅ¡ esmės sutinka, kad kiekvienas iÅ¡ tėvų turėtų skirti po 215,00 Eur iÅ¡laikymo sumÄ kiekvienam vaikui, tačiau teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad vaikams bÅ«nant su atsakovu, jis taip pat perka vaikams maisto, žaislų, kartais ir vaistų, nuolat turi iÅ¡laidų bÅ«sto mokesčiams, buities priežiÅ«ros priemonėms, internetui, poilsiui, laisvalaikiui, automobilio kurui įsigyti, kitų nenumatytų iÅ¡laidų, kurių dalis taip pat priskirtina vaikų iÅ¡laikymo sumai.

Pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ atsakovas bendraus ir rÅ«pinsis vaikais su ieÅ¡kove beveik per pusę, todėl sÄ Å¾ininga ir teisinga bÅ«tų iÅ¡ jo priteisti po 175,00 Eur kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui ir tokia suma turėtų bÅ«ti pakankama kitų vaikams svarbių poreikių tenkinimui. Tokiu bÅ«du iÅ¡ atsakovo kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui skiriamos 215,00 Eur sumos, 175,00 Eur sumÄ priteisus mokėti ieÅ¡kovei, kaip iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojai, uzufrukto teise, atsakovas galėtų likusiÄ 40,00 Eur sumÄ skirti kiekvieno vaiko iÅ¡laidoms, kai vaikai bus su juo (215,00 Eur – 175,00 Eur).

Be to, jokiais įrodymais nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad esÄ nustačius laikinÄ atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkÄ , jis jos ne visada laikėsi. Atsakovas sÄ Å¾iningai laikosi nustatytos bendravimo tvarkos ir netgi bylos nagrinėjimo metu, esant ieÅ¡kovės sutikimui ar jos praÅ¡ymui, atsakovas ne kartÄ yra prižiÅ«rėjęs sÅ«nų (duomenys neskelbtini) ir ilgesnį laikÄ , nei numatyta laikinoje bendravimo tvarkoje. Tai, kad atsakovas kartais dirba kituose miestuose, niekaip nepagrindžia teismo iÅ¡vados, kad jam neįmanoma laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, be to, ir ieÅ¡kovė kartais keičia nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

Teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos, sprendime nepagrįstai nenurodė, kad į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuojamos ir atsakovo mokėtos laikino iÅ¡laikymo sumos, kurios buvo nustatytos 2020-12-01 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 43.2. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams po 2365,00 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo, paskaičiuoto už 11 mėnesių (nuo 2020-01-01 iki 2020-11-03), kadangi jokio įsiskolinimo nėra.

Atsakovas nurodytu laikotarpiu rÅ«pinosi vaikais ir juos iÅ¡laikė. Iki 2020-06-27 Å¡alys gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, o ir po 2020-06-27 įvykusio Å¡alių konflikto atsakovas nuolat rÅ«pinosi vaikais ir juos abu iÅ¡laikė. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2020-01-01, turėjo įrodyti, kad nuo tada atsakovas nebeprisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo. Teismo sprendime neatsakyta į klausimÄ , nuo kada vaikams neteikiamas iÅ¡laikymas. Teismas vadovavosi tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, bet ne kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo priimtas neteisingas teismo sprendimas dėl įsiskolinimo priteisimo. Teismas turėjo nustatyti, kiek kiekviena iÅ¡ Å¡alių prisidėjo prie bendro Å«kio tvarkymo bei vaikų iÅ¡laikymo, kokios buvo kiekvienos iÅ¡ Å¡alių galimybės prisidėti tiek prie bendro Å«kio tvarkymo, tiek ir prie vaikų iÅ¡laikymo. Teismas patikėjo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad ieÅ¡kovei vaikus iÅ¡laikyti padėjo ieÅ¡kovės artimieji giminaičiai, kurie esÄ jÄ rėmė piniginėmis lėšomis, kas mėnesį duodami jai ne mažiau kaip 100-200 Eur, nors jokių įrodymų į bylÄ nėra pateikta.

IeÅ¡kovės mamos parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi ji turi suinteresuotumÄ , be to, vertinant tokius parodymus, nederėtų jų vertinti atskirai nuo kitų bylos duomenų, ankstesnių finansinių santykių tarp ieÅ¡kovės mamos ir pačios ieÅ¡kovės/jos Å¡eimos. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės mama kada nors bÅ«tų prisidėjusi prie ieÅ¡kovės poreikių tenkinimo. Ä®rodymai patvirtina bÅ«tent atsakovo tėvų ženklų prisidėjimÄ tiek prie atsakovo, tiek jo Å¡eimos poreikių.

Labiau tikėtina, kad ieškovės artimieji giminaičiai jai pinigų neduodavo. Ieškovė santaupų neturėjo, vien iš savo gaunamų pajamų (849,00 Eur/mėn.) ji niekaip nebūtų galėjusi užtikrinti vaikų poreikių, be to, iš šių lėšų turėjo išlaikyti ir save. Byloje nėra duomenų, kad tariamu „išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu“ vaikų poreikiai nebūtų buvę visiškai patenkinti. Labiau tikėtina, kad atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jam tai buvo įprasta.

Ä®vertinus ieÅ¡kovės iÅ¡laidas 2020-07-01–2020-10-16 laikotarpiu, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė dengė tik savo iÅ¡laikymo vaikams dalį, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ji visiÅ¡kai viena vykdė iÅ¡laikymo pareigÄ vaikams. Teismas nepasisakė, kaip vertina atsakovo pateiktÄ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ jo banko sÄ skaitos už laikotarpį, kai jis vis dar gyveno bei dirbo užsienyje. IÅ¡ banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad vien per laikotarpį nuo 2019-12-24 iki 2020-02-12 atsakovas pervedė į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ 1000 GBP, taip pat mokėjo mokesčius.

IÅ¡laikymo pareigÄ vaikams atsakovas yra įvykdęs už 2020 m. sausio – kovo mėn., todėl teismas, nesant tam jokio pagrindo, priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už šį laikotarpį. Be to, atsakovo banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad jis nusiimdavo pinigų grynaisiais, iÅ¡ kurių taip pat buvo skiriamos lėšos vaikams iÅ¡laikyti. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2020 m. sausio-birželio mėn. viena pati teikė iÅ¡laikymÄ vaikams. VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, nepagrįsta ir netgi įžeidžianti atsakovÄ teismo iÅ¡vada, kad esÄ staiga atsakovas galėjo nustoti rÅ«pintis savo vaikais ir nepirko jiems maisto arba pirko nepakankamai.

Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos ir videoįraÅ¡ai patvirtina, kad atsakovas, grįžęs gyventi į LietuvÄ , ypač daug laiko leido su vaikais ir jais rÅ«pinosi. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad pats pirko maistÄ karantino laikotarpiu. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė, kaip vertina į bylÄ pateiktas fotonuotraukas ir videoįraÅ¡us, taip pat atsakovo paaiÅ¡kinimus, o tai tik patvirtina, kad teismas ėmėsi advokatauti ieÅ¡kovei, t.y. buvo Å¡aliÅ¡kas, o atsakovo įrodymų dėl bendravimo su vaikais ir vaikams teikto iÅ¡laikymo net nevertino.

Netgi po 2020 m. vasarÄ kilusio sutuoktinių konflikto atsakovas ir toliau ypač daug laiko praleisdavo su sÅ«numis, visiÅ¡kai jais rÅ«pinosi. Teisme apklausti vaikai patvirtino, kad jų ryÅ¡ys su tėvu stiprus, santykiai Å¡ilti. Atsakovas mokėjo mokesčius už gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , net ir Å¡alims pradėjus gyventi skyrium, teismas nepaaiÅ¡kino, kodėl Å¡ių iÅ¡laidų nelaikė prisidėjimu prie vaikų iÅ¡laikymo. Aplinkybes, kad atsakovas 2020 metais ypač daug laiko praleisdavo su vaikais, patvirtino ir byloje pakviesta liudyti atsakovo mama.

BÅ«tent atsakovo tėvai buvo tie asmenys, kurie nuolat visais gyvenimo atvejais padėjo atsakovui ir jo Å¡eimai. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo pajamų Å¡iuo laikotarpiu, tačiau prioritetÄ skyrė ne Å¡eimos poreikių tenkinimui, o baudoms sumokėti. Už atsakovÄ baudas padengė jo mama. Atsakovas nuo 2020 m. pavasario iki 2021 m. rudens buvo bedarbis, todėl neturėjo galimybės pats susimokėti jam skirtų baudų. Atsakovas, grįžęs į LietuvÄ , gyveno ir vaikus iÅ¡laikė iÅ¡ savo (duomenys neskelbtini) banko kreditinės banko sÄ skaitos, taip pat jam ypač padėjo jo tėvai.

Teismas nevertino aplinkybės, kad 2020 metais jis apie 3 mėnesius mokėjo nuomÄ už automobilį Å¡eimai. IÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad ji 2020 metais taip pat lankėsi restoranuose ir kavinėse, tačiau teismas nepagrįstai akcentavo bÅ«tent atsakovo apsilankymÄ kavinėse. Teismo iÅ¡vada apie jo dažnÄ pramogavimÄ 2020 metais baruose, klubuose ar restoranuose apskritai nepagrįsta. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų dėl iÅ¡laikymo vaikams teikimo iki 2020 m. liepos mėn., taigi ieÅ¡kovė niekaip nepagrindė, kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo ji teikė Å¡iuo laikotarpiu, tačiau teismas niekaip nepasisakė, kaip vertina Å¡iÄ aplinkybę.

Teismas tendencingai ir visiÅ¡kai nemotyvuotai prioritetÄ teikė tik ieÅ¡kovės ir jos artimųjų giminaičių paaiÅ¡kinimams, o atsakovo ir jo kviestos liudytojos paaiÅ¡kinimus ir raÅ¡ytinius įrodymus be jokio teisinio pagrindo ignoravo arba aiÅ¡kino tik nepalankiai. Teismas neįvertino, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal kurias atsakovas mokėjo privalomÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nums, todėl, atsakovui mokant ne tik priteistÄ iÅ¡laikymÄ , bet ir papildomai patiriant iÅ¡laidų bendravimo su vaikais laiku, nebuvo jokio pagrindo tenkinti reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teismas privalėjo vertinti įrodymų visumÄ ir atsižvelgti, kad atsakovas daug metų teikė savo vaikams visiÅ¡kÄ iÅ¡laikymÄ , taip pat iÅ¡laikė ir ieÅ¡kovę, kuri dirbti pradėjo tik paÅ¡lijus Å¡alių santykiams. Atsakovui praradus darbÄ , jis nebegalėjo teikti tokio didelio iÅ¡laikymo, prie kurio buvo pripratusi ieÅ¡kovė, bet tai nereiÅ¡kia, kad atsakovas visiÅ¡kai neprisidėjo ir neprisideda prie vaikų iÅ¡laikymo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 2020 m. laikotarpį, kai prasidėjo Covid-19 pandemija ir iÅ¡ esmės dauguma veiklų buvo apribotos, vaikams skirtas nuotolinis ugdymas, taigi didžiÄ jÄ dalį laiko vaikai turėjo praleisti namų aplinkoje.

Vaikų poreikiai buvo gerokai mažesni nei įprastai, iÅ¡laidų vaikams buvo patirta mažiau. IeÅ¡kovė neįrodė, kad vaikų poreikiams patenkinti 2020 metais buvo reikalingos didesnės iÅ¡laidos nei minimalioji mėnesinė alga, taip pat neįrodė, kad atsakovas visiÅ¡kai neprisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo 2020 metais, kad ji tuos poreikius tenkino tik iÅ¡ savo lėšų, todėl teismas turėjo atmesti jos reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Teismas iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ priteisė, netinkamai įvertinęs bylos įrodymus ir nenustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, bÅ«tinų taikant materialiosios teisės normÄ , reglamentuojančiÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , ir dėl to netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnį. 43.3.

Teismas nepagrįstai pripažino atsakovo iki santuokos asmeninės nuosavybės teise įsigytÄ Å¾emės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį turtÄ nepagrįstai natÅ«ra priteisė ieÅ¡kove. Teismas neteisingai vertino Å¡alių santykius iki santuokos ir elgesį dėl nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, todėl į nekilnojamojo turto įsigijimÄ atsakovo investuotas 71400,00 Lt (20678,87 Eur) asmenines lėšas neteisingai pripažino bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas bei įregistruotas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, taigi, ne atsakovas turi įrodinėti, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau bÅ«tent ieÅ¡kovė turi tai paneigti. Teismas supainiojo įrodinėjimo naÅ¡tÄ , netinkamai jÄ paskirstė, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Atsakovo valia įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ asmeninėn nuosavybėn buvo iÅ¡reikÅ¡ta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri buvo sudaryta iki santuokos.

Teismas patikėjo ieÅ¡kovės žodiniais paaiÅ¡kinimais, kad esÄ Å¡alys iki santuokos sudarymo buvo sudariusios susitarimÄ dėl piniginių lėšų panaudojimo Å¡eimos poreikiams ir piniginių lėšų kaupimo bÅ«stui įsigyti. Tokie ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl vien tik suinteresuotos Å¡alies žodiniai paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, kad Å¡alys sudarė susitarimÄ Ä¯sigyti bendrojon nuosavybėn konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ .

IeÅ¡kovė neįrodė tokio susitarimo fakto ir turinio. Visi ieÅ¡kovės veiksmai, jos duoti paaiÅ¡kinimai bylos nagrinėjimo metu tik patvirtina tiek abiejų Å¡alių, tiek ir pačios ieÅ¡kovės aiÅ¡kiÄ valiÄ , kad ginčo turtÄ atsakovas įgytų asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad prie ginčo turto įsigijimo ji bÅ«tų prisidėjusi asmeninėmis lėšomis, turtu ar darbu. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad sudarant pirkimo-pardavimo sandorį ji kartu su atsakovu siekė įgyti turtÄ bendrosios nuosavybės teise, o tik vieno iÅ¡ jų (atsakovo) nurodymas įgyjamo turto savininku neatitiko tikrojo susitarimo turinio.

Atsakovo į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas jo vardu buvo įgytas iki santuokos įregistravimo už paties atsakovo pinigus, taip pat atsakovo tėvo padovanotus pinigus. IeÅ¡kovė nedalyvavo pasiraÅ¡ant 2014-07-25 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, neginčijo ir neginčija (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statybos užbaigimÄ . Atsakovas pateikė įrodymus, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo iki santuokos iÅ¡ savo asmeninių lėšų, ir pagrįstai bei teisėtai šį turtÄ Ä¯registravo asmeninės nuosavybės teise.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo pajamos buvo iÅ¡ kokios nors bendros su ieÅ¡kove veiklos ar pan., kad ieÅ¡kovė bÅ«tų perdavusi atsakovui dalį sumos. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo likus 5 savaitėms iki santuokos. Teismas negalėjo Å¡alių santykių iki santuokos aiÅ¡kinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir atitinkamai spręsti, kad esÄ Å¡alys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį dėl bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo, kadangi ginčo santykiams taikytina Jungtinės Karalystės teisė.

Å alys nuo 2004 m. iki santuokos sudarymo gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje, taigi Å¡alių santykiams iki santuokos sudarymo pagal nurodytas CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas taikytina Jungtinės Karalystės teisė, tačiau teismas nepagrįstai jos netaikė. IeÅ¡kovė ir atsakovas nebuvo įregistravę civilinės partnerystės Jungtinėje Karalystėje, nors turėjo tokiÄ galimybę, tai tik patvirtina, kad Å¡alys, nors kartu gyveno ir kartu rÅ«pinosi vaiku, nesiekė partnerystės ar kt. santuokai prilyginamų teisinių pasekmių, bendro turto režimo ar pan.

Be to, ieÅ¡kovė, gyvendama Jungtinėje Karalystėje, buvo įregistravusi vieniÅ¡os mamos statusÄ , tai papildomai patvirtina, kad abi Å¡alys nesiekė bÅ«ti oficialiais partneriais ir atitinkamai nesiekė kartu tvarkyti savo finansinių reikalų. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų visumos tam, kad kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtas bÅ«tų pripažintas bendrÄ ja nuosavybe, t.y. neįrodė susitarimo sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę buvimo (neįrodė susitarimo bendrosios nuosavybės teise įsigyti konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ ) bei neįrodė, kad nekilnojamajam turtui įsigyti buvo panaudotos ieÅ¡kovės lėšos.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad santuokos metu nekilnojamasis turtas iÅ¡ esmės buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ar ieÅ¡kovės darbu. TurtÄ pripažindamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, teismas turėjo įsitikinti ne tik, kad pagerinimai buvo padaryti santuokos metu, tačiau, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė savo asmeninėmis (ar/ir bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisidėjo prie turto esminių pagerinimų. Nustatęs, kad esminių pagerinimų ieÅ¡kovė neatliko, teismas turėjo spręsti ir pasisakyti tik dėl kompensacijos klausimo.

Aplinkybė, kad atsakovė į savo sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡davo grynųjų pinigų ir vėliau juos iÅ¡grynindavo, nepatvirtina nei to, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos nekilnojamojo turto pagerinimui, nei, kad Å¡ios lėšos priklauso ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, nei, kad jos priklauso jungtinės nuosavybės teise. Teismo nurodytos iÅ¡mokos vaikams nėra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė, Å¡ias sumas ji turėjo naudoti vaikų poreikių tenkinimui, o ne vaikų sÄ skaita mėginti susikurti sau nuosavybę, tiksliau vaikų tėvo asmeninę nuosavybę vaikų pinigų pagalba transformuoti į bendrÄ jÄ jungtinę, o galiausiai į savo asmeninę nuosavybę.

Nedidelių sumų (300 GBP ir kt.) įneÅ¡imas iÅ¡ ieÅ¡kovės Jungtinėje Karalystėje vykdytos manikiÅ«ro/pedikiÅ«ro, valymo paslaugų veiklos, nėra jos asmeninės lėšos, nes gautos santuokoje. Be to, jos nebuvo ir negalėjo bÅ«ti panaudotos nekilnojamojo turto pagerinimui, kadangi tuo metu namo pagerinimai dar nebuvo pradėti, o duomenų, kad grįždama gyventi į LietuvÄ , ji jas vis dar turėjo, byloje nėra. Teismo nurodyta 10001,00 Eur suma, kuri buvo įneÅ¡ta į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ Lietuvoje (prieÅ¡ tai iÅ¡gryninta iÅ¡ Jungtinėje Karalystėje turėtos banko sÄ skaitos), yra bene vienintelės lėšos, dėl kurių galima bent jau daryti prielaidÄ apie ieÅ¡kovės asmeninę nuosavybę.

Tačiau teismas nustatė, kad Å¡i suma ieÅ¡kovės buvo gauta 2015-03-11 (jau bÅ«nant santuokoje) kaip grÄ Å¾inti mokesčiai. Taigi, pagal pinigų gavimo momentÄ , jie taip pat laikytini bendrÄ ja jungtine (o ne asmenine) ieÅ¡kovės nuosavybe. Be to, vien tik lėšų iÅ¡gryninimas jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos bÅ«tent namo statybai. Net darant prielaidÄ , kad jei 10001,00 Eur suma ir buvo panaudota nekilnojamojo turto pagerinimui, tai Å¡i suma tikrai nepadengė esminių pagerinimų.

Atsakovas neginčija, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies prisidėjo prie namo statybų organizavimo, tačiau toks prisidėjimas nėra esminis, lemiantis turto vertės padidėjimÄ bei reiÅ¡kiantis „esminį pagerinimÄ â€œ, nesukuria pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės teisę į turto bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. Nustačius, kad esminių pagerinimų ieÅ¡kovė neatliko, galima buvo spręsti kompensacijos (atitinkančios jos atliktų darbų vertę) klausimÄ , tačiau ne pripažinti, kad darbų organizavimu buvo sukurta jungtinė nuosavybė.

Vaikų priežiÅ«ra niekaip nepagerina kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės. Net ir nustačius, kad turtas naudojamas Å¡eimos poreikiams tenkinti, tai negali bÅ«ti laikoma pagrindu pakeisti ginčo turto statusÄ iÅ¡ asmeninės nuosavybės į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. IeÅ¡kovė neįrodė, kad nekilnojamojo turto esminiai pagerinimai buvo atlikti iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų, o atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad santuokoje uždirbtas pajamas (bendras santuokines lėšas) jis skyrė Å¡eimai iÅ¡laikyti, o savo asmeninį nekilnojamÄ jį turtÄ pagerino ne iÅ¡ santuokinių, bet iÅ¡ asmeninių lėšų.

Teismas nepagrįstai vadovavosi vien ieškovės paaiškinimu, kad esminiai gyvenamojo namo įrengimo darbai buvo baigti iki 2016-11-19, ir nuo to laiko šalių šeima nuolat gyveno name, tačiau teismas net nesigilino, iš kokių lėšų buvo daromi namo įrengimo darbai, kada tos lėšos buvo sumokėtos ir t.t. Kas mėnesį atsakovo gaunama 2949,66 Eur pajamų suma buvo išleidžiama šeimos poreikiams, iš atsakovo darbo užmokesčio nepakaktų sutaupyti ieškovės nurodomos 120000,00 Eur sumos namo įrengimui.

Be to, teismas visiÅ¡kai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas pas Å¡eimÄ grįždavo itin dažnai, todėl tuo laikotarpiu pajamų neuždirbdavo, iÅ¡leisdavo daugiau. Teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovo ir ieÅ¡kovės finansinės situacijos 2016 metais. 2016 metais ieÅ¡kovė nedirbo, nuo 2016 metų vasario mėnesio atsakovo sÄ skaitos balansas neigiamas. Akivaizdu, kad atsakovui nepakako pinigų iÅ¡laikyti Å¡eimÄ ir įrenginėti namÄ . 43.4. Aplinkybę, kad atsakovui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų namo įrengimui sutaupyti nepavyko, pagrindžia ir tai, kad 2016 metais atsakovas namo įrengimui papildomai skolinosi iÅ¡ Jungtinės Karalystės banko (duomenys neskelbtini) 34600 GBP (41174,00 Eur) sumÄ , kuriÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gautų sumų.

IÅ¡ viso vien 2016 metais atsakovas į namÄ investavo 54473,84 Eur asmeninių lėšų (29269,53 Eur + 5961,57 Eur + 19242,74 Eur). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pateikė mokėjimÄ patvirtinančių kvitų už 59073,19 Eur, tačiau teismas nepasisakė, kaip vertina atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad dalis ieÅ¡kovės pateiktų sÄ skaitų ir kvitų nepagrindžia bÅ«tent atsakovo namo įrengimo darbų, kadangi tose sÄ skaitose nurodyti kiti asmenys, nurodytas netgi ne atsakovo gyvenamojo namo adresas.

Esant pateiktiems įrodymams apie atsakovo investuotÄ itin didelę asmeninių lėšų sumÄ , teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad į namÄ investuotos bendrosios jungtinės nuosavybės lėšos. IeÅ¡kovės nežinojimas apie atsakovo finansinius reikalus patvirtina, kad Å¡alių finansai buvo atskiri, o ne bendri. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad 2016-11-19 visi namo įrengimo darbai buvo baigti ir neteisingai vertino, kad darbai, kurie jau buvo užbaigti, atlikti iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų.

Namas tiek 2016, tiek ir vėliau buvo įrenginėjamas iÅ¡imtinai iÅ¡ asmeninių atsakovo lėšų. Teismas turėjo pripažinti, kad visos lėšos, gautos iÅ¡ atsakovo tėvo, yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir buvo panaudotos jo asmeninio nekilnojamojo turto įrengimui. Nors teismas nustatė, kad iki santuokos atsakovo tėvas padėjo jam įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , dovanodamas lėšų, tačiau nepagrįstai sprendė, kad Å¡alių santuokos metu trečiojo asmens pervesta itin didelė suma nebuvo pagalba atsakovui įrengti asmeninį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Teismas paneigė atsakovo tėvo pažadÄ padėti sÅ«nui įsirengti namÄ , atsakovo įsipareigojimÄ tėvui senatvėje rÅ«pintis ir kartu gyventi, atsakovo valiÄ Ä¯sigyti nekilnojamuosius daiktus asmeninėn nuosavybėn. Be to, trečiasis asmuo patvirtino, kad žinojo, jog sÅ«nus perka namÄ asmeniÅ¡kai. Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens atliktų mokėjimo pavedimų į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , nepagrįstai nurodė, kad pavedimai atlikti į kitÄ banko sÄ skaitÄ , nei naudojosi ieÅ¡kovė.

Nesutiktina su teismo motyvu, kad jo tėvas jam ar ieÅ¡kovei grÄ Å¾indavo pinigus, uždirbtus (duomenys neskelbtini) Tėvas pinigų turėjo ir savo uždirbtus pinigus galėjo naudoti kaip tinkamas. Atsakovui trÅ«ko pinigų namo įrengimui, jis net papildomai ėmė paskolÄ , ieÅ¡kovė nedirbo ir prie Å¡eimos iÅ¡laikymo visiÅ¡kai neprisidėjo. Teismas netinkamai įvertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus dėl santuokos metu 34197 GBP (39967,00 Eur ) gautų lėšų iÅ¡ atsakovo tėvo ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

Atsakovas dar gerokai iki santuokos sudarymo savo pusbroliui (duomenys neskelbtini) paskolino savo turėtas santaupas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad Å¡ios atsakovui grÄ Å¾intos lėšos nėra atsakovo asmeninė nuosavybė. Paskoliniai santykiai tarp atsakovo ir jo pusbrolio susiklostė jiems abiem gyvenant Anglijoje, paskola buvo grÄ Å¾inama į atsakovo banko sÄ skaitÄ , turimÄ Anglijoje. Teismas neteisingai pagal Lietuvos Respublikos teisę aiÅ¡kino, kaip atsakovas turėjo suteikti paskolÄ ir kaip jÄ turėjo grÄ Å¾inti paskolos gavėjas.

Ginčo atveju turėjo bÅ«ti taikoma Anglijos teisė, o ne Lietuvos Respublikos įstatymai. Paskolos grÄ Å¾inimo metu (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, todėl sprendžiant paskolos grÄ Å¾inimo klausimÄ , turėjo bÅ«ti taikoma Jungtinės Karalystės teisė. Paskolos grÄ Å¾inimÄ atsakovas pagrindė raÅ¡ytiniu įrodymu – jo banko iÅ¡raÅ¡e aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gautos sumos. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad ji nieko nežinojo apie paskolos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo ir jo pusbrolio, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu iÅ¡vadai, kad paskola nebuvo suteikta, esant akivaizdžiam įrodymui apie jos grÄ Å¾inimÄ .

Teismo iÅ¡vada paremta iÅ¡ esmės vien ieÅ¡kovės „nežinojimu“, o tai prieÅ¡tarauja įrodymų vertinimo taisyklėms, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Net jei ieÅ¡kovė nežinojo apie atsakovo suteiktÄ paskolÄ pusbroliui, tai tik patvirtina, kad Å¡alių finansai buvo atskiri ir nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nekontroliavo vienas kito pajamų ir iÅ¡laidų, kadangi nelaikė jų bendrais. KritiÅ¡kai vertintina teismo nurodyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) atliktuose mokėjimo nurodymuose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis.

Atsakovas pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl Å¡ių lėšų kilmės. Teismas nepaaiÅ¡kino, kodėl Å¡iuos paaiÅ¡kinimus atmetė ar laikė nepagrįstais. (duomenys neskelbtini) visada pinigus į atsakovo sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡davo grynaisiais, toks paskolos grÄ Å¾inimo bÅ«das nėra draudžiamas, tačiau teismas nepagrįstai tai aiÅ¡kino nepalankiai atsakovui. Atsakovui pateikus nuoseklų paaiÅ¡kinimÄ apie jo uždirbtas pajamas, paskolos suteikimo aplinkybes, pusbrolio grÄ Å¾intÄ 76948,73 Eur paskolos sumÄ , kuri buvo panaudota iÅ¡imtinai namo įrengimui, pagrindus visa tai raÅ¡ytiniu įrodymu (banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u), o ieÅ¡kovei paskolos grÄ Å¾inimo fakto neginčijus, teismas turėjo pripažinti, kad ginčo turtas santuokos metu įrengtas (pagerintas) vien tik atsakovo asmeninėmis lėšomis. 43.5.

Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, neteisingai paskaičiavo atsakovui mokėtinÄ kompensacijÄ , netinkamai nustatė nekilnojamojo turto vertę. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad atsakovas į ginčo turtÄ iki santuokos sudarymo investavo 33306,00 Eur sumÄ , kuri negali bÅ«ti dalintina, taip pat negali bÅ«ti dalintinos atsakovo santuokos metu į namo įrengimÄ investuotos 116916,16 Eur asmeninės lėšos, kurios pagrįstos (duomenys neskelbtini) bankiniais pavedimais.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertins, kad ginčo turtas yra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniams turėtų bÅ«ti padalijama visa Å¡io turto rinkos vertė, atsakovo 150222,16 Eur investicijas priskiriant prie jam kompensuotinos sumos (33306,00 Eur ginčo turto įsigijimui iki santuokos + 116916,16 Eur asmeninės investicijos santuokos metu, iÅ¡ viso 150222,16 Eur). Atsakovo nuomone, faktas, kad buvo įdėta ypač daug jo asmeninių lėšų, sudaro sÄ lygas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , arba asmeninių lėšų panaudojimÄ pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kuriÄ turi bÅ«ti atsižvelgta, parenkant atitinkamÄ turto padalijimo bÅ«dÄ .

Ä®vertinus atsakovo į gyvenamojo namo įrengimÄ investuotų asmeninių lėšų sumÄ , dalijant šį turtÄ yra pagrindas priteisti jam nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiant kompensacijÄ , kuri turi bÅ«ti pagrįsta jos asmeniniu indėliu į turto pagerinimÄ . Teismas netinkamai sprendė, kad ieÅ¡kovė yra finansiÅ¡kai pajėgi iÅ¡mokėti atsakovui 83711,49 Eur kompensacijÄ . Pagal teismo sprendimÄ ieÅ¡kovė dar turės vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams, taigi teismas turėjo vertinti, ar ieÅ¡kovė turi galimybę sumokėti atsakovui ir kreditoriams iÅ¡ viso net 98254,63 Eur sumÄ (83711,49 Eur + 2446,03 Eur+4 097,11 Eur+3000,00 Eur+5000,00 Eur).

Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir itin nesÄ Å¾iningai bei neteisingai nusprendė priteisti ieÅ¡kovei ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, o iÅ¡ jos – atsakovui kompensacijÄ . IeÅ¡kovė nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimÄ . Teismas neteisingai nustatė, kad nekilnojamojo turto vertė yra 153306,30 Eur, kadangi tarp Å¡alių esant nesutarimui dėl vertės, turėjo bÅ«ti paskirta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė. Atsakovas teismo neprašė skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės, kadangi neturėjo jokio pagrindo manyti, kad vertinant įrodymų visumÄ , teismas priims tokį neteisingÄ ir nesÄ Å¾iningÄ sprendimÄ bei pripažins jo asmeninės nuosavybės teise įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Teismus nusprendus, kad turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jis turėjo aiÅ¡kintis, ar Å¡alių nurodyta ginčo turto vertė sutampa, o jeigu nesutampa – spręsti dėl Å¡io turto rinkos vertės nustatymo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir turi bÅ«ti sprendžiama dėl jo padalinimo tarp Å¡alių, teismas turėtų skirti ekspertizę ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. 43.6. Teismas ieÅ¡kovei nepagrįstai priteisė 1350,85 Eur kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , kadangi už atsakovÄ baudas sumokėjo jo mama, t.y. nebuvo panaudotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšos.

Pripažinęs, kad atsakovo mama (duomenys neskelbtini) už atsakovÄ sumokėjo 5000,00 Eur, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino, kad likusi 2701,70 Eur suma, sumokėta 2020-07-10 ir 2020-09-02, yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos lėšos, todėl ½ dalį (1350,85 Eur) priteisė ieÅ¡kovei. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesivadovavo liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kinimais, kad bÅ«tent ji padengė visÄ 7701,70 Eur baudos sumÄ . Be to, atsakovas paaiÅ¡kino, kad nors 2701,70 Eur suma pagal kvitus sumokėta paties atsakovo, tačiau Å¡iÄ sumÄ jam davė jo mama.

Å alių teikti paaiÅ¡kinimai ir į bylÄ pateikta Užimtumo tarnybos pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo 2020 m. pavasario iki 2021 m. rudens buvo bedarbis, todėl neturėjo galimybės pats susimokėti jam skirtų baudų, ieÅ¡kovė prie Å¡ių baudų sumokėjimo niekaip neprisidėjo. Teismas buvo visiÅ¡kai neobjektyvus ir praktiÅ¡kai visais ginčo klausimais nesÄ Å¾iningai palaikė tik ieÅ¡kovę. Teismas nesÄ Å¾iningai neatsižvelgė, kad pati ieÅ¡kovė teismui teikė savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us selektyviai, neparodydama viso laikotarpio tęstinumo.

Atsakovui skirtos baudos už padarytus teisės pažeidimus nebuvo sumokėtos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto ir ieÅ¡kovė neturi teisės į 1350,85 Eur kompensacijÄ . Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovÄ kompensuoti ieÅ¡kovei ½ dalį – 3850,00 Eur automobilio (duomenys neskelbtini) vertės sumažėjimo, kadangi ji pati pardavė šį automobilį ir gavo 19000,00 Eur sumÄ , todėl turi prievolę pusę Å¡ios sumos (9500,00 Eur) kompensuoti atsakovui. Liudytojo (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės bei atsakovo teikti paaiÅ¡kinimai teismo buvo netinkamai įvertinti, todėl teismas netinkamai sprendė, kad automobilis parduotas už ieÅ¡kovės teismui nurodytÄ 13300,00 Eur kainÄ .

Byloje nėra įrodymų, kad 2020 m. vasario mėn. skelbime būtų nurodyta 13300,00 Eur kaina, teismui nebuvo jokio pagrindo nesivadovauti 2020-02-09 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina (19000,00 Eur). Ieškovė gavo ir sutartį, ir pinigus. Atsakovas galėjo reikšti pretenzijas tik ieškovei, kuri jam padavė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, bet neatidavė už automobilį gautos 19000,00 Eur sumos. Atsakovas pretenzijas ieškovei reiškė žodžiu, o vėliau ir pareikštu priešieškiniu, kadangi geruoju jam ji neatidavė gautos sumos.

Teismas sprendime atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės turėjo priteisti ne 6650,00 Eur (1/2 13300,00 Eur), o 9500,00 Eur (1/2 19000,00 Eur) kompensacijÄ už parduotÄ automobilį. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovas ieÅ¡kovei turi kompensuoti ½ dalį – 3850,00 Eur (21000,00 Eur – 13300,00 Eur) automobilio vertės sumažėjimo, kadangi ieÅ¡kovė už parduotÄ automobilį gavo 19000,00 Eur. Automobilis buvo įgytas už 21000,00 Eur su PVM, todėl gauta 19000,00 Eur kaina negali bÅ«ti laikoma automobilio vertės sumažėjimu.

Pardavus automobilį po beveik vienerių metų nuo jo įsigijimo už 19000,00 Eur, buvo gauta kaina, adekvati jo rinkos vertei. Teismas netgi nevertino ir nenustatė, kokia buvo automobilio rinkos vertė prieÅ¡ pat avarijÄ , o ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad avarijos dienÄ jo vertė buvo 21000,00 Eur. Tik nustačius automobilio rinkos kainÄ 2019-11-02, galima bÅ«tų spręsti, ar jo vertė pardavus sumažėjo. 43.7. Teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovui 1328,00 Eur kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ â€“ ieÅ¡kovės studijas.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad studijų teikimo paslaugų sutartis buvo sudaryta ne ieÅ¡kovės asmeniniams poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bandė susirasti darbÄ pagal įgytÄ kvalifikacijÄ , kad to negalėjo padaryti dėl pradėto santuokos nutraukimo proceso. IeÅ¡kovė nepateikė jokių argumentų, kodėl atsakovo į jos lavinimÄ si investuotos lėšos turėtų bÅ«ti pripažintos kaip Å¡eimos poreikių tenkinimas.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad ne tik ieÅ¡kovė, bet ir atsakovas nuolat rÅ«pinosi vaikais, todėl Å¡i teismo nurodyta priežastis taip pat negali bÅ«ti laikoma pagrindu atmesti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo. BÅ«tent ieÅ¡kovė ginčo atveju privalėjo įrodyti, kad bendros lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti. Esant faktinei situacijai, kad iÅ¡kart po studijų baigimo ieÅ¡kovė pradėjo santuokos nutraukimo procesÄ ir net nesiekė įsidarbinti pagal įgytÄ kvalifikacijÄ , akivaizdu, kad jokiems Å¡eimos poreikiams nebuvo panaudotos už jos studijas sumokėtos lėšos.

Magistro laipsnį įgijo asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovė, Å¡io laipsnio ji nepraras visÄ gyvenimÄ , o sutuoktinis jokios pridėtinės vertės iÅ¡ to negavo ir negaus. 43.8. Teismas nepagrįstai nustatė, kad po santuokos nutraukimo Å¡alys turi likti solidariais skolininkais pagal ieÅ¡kovės asmeniniams poreikiams tenkinti sudarytas: 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 90009984663, 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20017558, 2020-06-07 paskolos raÅ¡telį. Atsakovas nesutinka, kad 2020 birželio mėn. ieÅ¡kovei buvo bÅ«tinybė skolintis lėšų automobilio, skirto Å¡eimos poreikiams tenkinti, įsigijimui.

IeÅ¡kovė 2020 m. vasario mėn. gavo itin didelę sumÄ už parduotÄ automobilį (duomenys neskelbtini). Teismas turėjo itin kritiÅ¡kai vertinti įrodymų visumÄ ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų nenuoseklumÄ . IeÅ¡kovė teismui savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-07-01 nepateikė, nepaaiÅ¡kino, kam panaudojo gautus 19000,00 Eur, kodėl jų nepanaudojo vaikų iÅ¡laikymui, kodėl Å¡ios sumos nepanaudojo naujam automobiliui įsigyti. Be to, ieÅ¡kovės sudarytų paskolos sutarčių paskirtyje nurodyta, kad jos skirtos ieÅ¡kovės asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne automobilio pirkimui.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atsakovÄ pripažino solidariu skolininku.

44. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ atsakovo ginčijamose dalyse palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 44.1. Teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , kurios atsakovas nekvestionuoja, joje numatyta, kad atsakovas su vaikais darbo dienomis 2 kartus per savaitę bendraus vos 3 valandas per dienÄ (nuo 16 iki 19 val.), tad negalima vertinti, kad jis su vaikais darbo dienomis bendraus visÄ parÄ .

Atsakovo apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatanti skyriumi gyvenančio tėvo išlaikymo vaikui proporcijas, kai skyriumi gyvenantis tėvas su vaiku praleidžia pusę laiko (50:50), šiai bylai nėra aktuali. Įstatymas nenumato, kad tėvų ištuokos atveju vaiko išlaikymo lėšas tvarkytų abu tėvai. Net ir tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnamečiai vaikai bendraus su atsakovu, ieškovei, kaip vaikų išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, atiteks pareiga užtikrinti kasdienius vaikų poreikius.

Atsakovas nepatiria jokių papildomų iÅ¡laidų Å¡alių sÅ«naus (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui. Teismo sprendimu atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarka yra susijusi su vaiko noru, o atsakovas nededa jokių pastangų atkurti susilpnėjusį dvasinį ir emocinį ryšį su Å¡iuo sÅ«numi, apsiribodamas vien skurdaus turinio žinučių sÅ«nui paraÅ¡ymu, todėl negalima prognozuoti/spręsti, kad atsakovas su sÅ«numi bendraus kas antrÄ savaitgalį ir dvi darbo dienas per savaitę po 3 val. 44.2.

Vien faktas, kad atsakovas savo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiais nuo 2020-01-01 iki 2021-06-27 gyveno toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, kaip ir ieÅ¡kovė, teismui nesudarė pagrindo spręsti, kad Å¡alys gyvena kartu, veda bendrÄ Å«kį ir atsakovas vykdo pareigÄ iÅ¡laikyti Å¡alių nepilnamečius vaikus. Atsakovas nepateikė įrodymų (duomenų apie savo gautas pajamas, patirtas iÅ¡laidas vaikų iÅ¡laikymui), iÅ¡ kurių teismas bÅ«tų galėjęs spręsti, kad jis, nutraukęs faktinius santuokinius ryÅ¡ius su ieÅ¡kove, vis dar vykdė vaikų iÅ¡laikymo pareigÄ .

Atsakovo pozicija apeliaciniame skunde yra prieÅ¡taringa – jis nurodė, kad ieÅ¡kovė neturėjo finansinių galimybių viena iÅ¡laikyti vaikus, bet taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė 2020 m. vasario mėn. pasisavino didelę pinigų sumÄ , gautÄ pardavus Å¡alių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytÄ automobilį. Atsakovo pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad jis laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-11-03 maisto prekių parduotuvėse iÅ¡leido vos 249,32 Eur, o tai yra nepakankama suma Å¡eimos maisto poreikių patenkinimui.

Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos nepatvirtina nei jo patirto sÅ«nų iÅ¡laikymo fakto, nei iÅ¡laidų dydžio. Liudytojos (atsakovo mamos) duoti parodymai byloje ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis buvo bedarbis ir neiÅ¡galėjo mokėti baudų, iÅ¡laidų antstoliui, apie mamos teiktÄ paramÄ 2020-01-01 – 2020-11-03 laikotarpiu patvirtina prieÅ¡ingai – liudytoja nurodė, kad automobiliu vežė atsakovui maistÄ už savo lėšas, nes atsakovas neturėjo nei teisės vairuoti transporto priemones, nei lėšų pragyvenimui.

Atsakovas neturėjo piniginių lėšų vaikų iÅ¡laikymui ir Å¡io iÅ¡laikymo neteikė. Atsakovo (darbo) pajamų praradimo priežastimi buvo jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir taikytos kardomosios priemonės, todėl neegzistavo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas nevykdė pareigos iÅ¡laikyti Å¡alių nepilnamečius vaikus 2020-01-01 – 2020-11-03 laikotarpiu. 44.3. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia nagrinėjamu atveju sietina ne su konkretaus atsakovo nurodyto turto įsigijimu ar jo pagerinimu, bet su momentu, kai Å¡alys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino Å¡alių pateiktus įrodymus, bylos aplinkybes ir pagrįstai už nekilnojamÄ jį turtÄ sumokėtas pinigines lėšas (iÅ¡skyrus 10000 GBP atsakovui dovanotÄ sumÄ ) pagrįstai laikė Å¡alių bendromis lėšomis. Tai, kad ieÅ¡kovė, neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo, negalėjo atsakyti į atsakovo atstovės klausimÄ ir paaiÅ¡kinti, kokiu teisiniu pagrindu iki santuokos atsakovo uždirbti pinigai galėtų bÅ«ti laikomi bendromis jos ir atsakovo lėšomis, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga. 44.4.

Å ioje byloje be kitų klausimų yra sprendžiami sutuoktinių turtiniai santykiai ir taikytina teisė turi bÅ«ti parenkama pagal CK 1.28 straipsnį – jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovė į Lietuvos RespublikÄ nuolatiniam gyvenimui grįžo 2015 metais, o atsakovas – 2020 m. kovo mėnesį, todėl Å¡alių (sutuoktinių) turtiniams santykiams yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė. 44.5. Å alys nekilnojamojo turto įsigijimui panaudojo visas turimas lėšas, o praėjus 1 mėnesiui nuo turto įsigijimo, susituokė.

Å alys vedybinės sutarties nebuvo sudariusios, todėl visos Å¡alių santuokos metu gautos (uždirbtos) lėšos laikomos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovė yra į bylÄ pateikusi įrodymus (banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus), iÅ¡ kurių matyti, kad ji santuokos metu dirbo, gavo pajamas iÅ¡ savo darbinės veiklos, iÅ¡mokas už vaikus, jai buvo grÄ Å¾inami mokesčiai. Atsakovas taip pat teikė paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, kad jis santuokos metu dirbo ir gavo pajamas iÅ¡ darbinės veiklos, kurios yra Å¡alių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovei sugrÄ Å¾inti ir jos iÅ¡gryninti mokesčiai (10001,00 Eur suma) buvo panaudoti namo statybos darbams, kadangi tuo metu vyko intensyvÅ«s namo statybos darbai, o atsiskaitymas už darbus ir medžiagas didžiÄ ja dalimi buvo vykdomas grynaisiais pinigais. 44.6. Atsakovas pripažįsta, kad jis nekilnojamojo turto statybos darbų atlikimo metu gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, todėl neturėjo objektyvios galimybės atlikti namo statybos organizavimo darbų. Pats atsakovas savo darbu menkai prisidėjo prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės kÅ«rimo (įrengė terasÄ ).

Å alims įsigijus gyvenamÄ jį namÄ , jo baigtumas buvo 47 proc., todėl likusių 53 proc. statybos darbų organizavimas ir koordinavimas, aprÅ«pinimas statybinėmis medžiagomis negali bÅ«ti vertinamas kaip nereikÅ¡mingas. IeÅ¡kovė, atsakovui gyvenant užsienyje, ne tik augino ir prižiÅ«rėjo Å¡alių vaikus, tvarkė namų Å«kį, tačiau ir atliko gyvenamojo namo statybos organizavimo, koordinavimo darbus, rÅ«pinosi statybinių medžiagų tiekimu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė savo darbu prisidėjo prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukÅ«rimo. 44.7.

Atsakovas nurodė, kad jo asmeniniu indėliu gyvenamojo namo pagerinimui turėtų bÅ«ti laikomos paskolos sutartimis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko gautos lėšos bendrai 34600,00 GBP sumai, tačiau apeliaciniame skunde nurodydamas savo pajamas, Å¡ių lėšų neįtraukė kaip galimai naudotų nekilnojamojo turto statybos darbams atlikti. Net ir tuo atveju, jei iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko paskolos sutartimis gautos lėšos buvo naudojamos statybos darbams atlikti, Å¡ios paskolos sutartimis gautos lėšos yra laikytinos Å¡alių bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi paskolos imtos Å¡eimos poreikių tenkinimui, o ir paskolos grÄ Å¾intos Å¡alių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomomis lėšomis iki santuokos nutraukimo, kadangi atsakovas, teikdamas procesinius dokumentus, net neužsiminė apie kreditorių (duomenys neskelbtini) bankÄ , nors turėjo pateikti į bylÄ duomenis apie visus savo kreditorius. 44.8.

Teismas pagrįstai sprendė, kad esminiai gyvenamojo namo pagerinimai buvo baigti iki 2016-11-19, nuo to laiko Å¡eima gyveno name, todėl gyvenamojo namo pagerinimai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pervestų lėšų negalėjo bÅ«ti vykdomi. ReikÅ¡minga yra ir tai, kad pinigines lėšas (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymais pervesdavo ne tik atsakovui, tačiau ir ieÅ¡kovei. DidžiÄ jÄ dalį (duomenys neskelbtini) pervedamų lėšų ieÅ¡kovė pervesdavo atsakovui, tai paneigia aplinkybę, kad Å¡ios lėšos buvo naudojamos nekilnojamojo turto statybos darbams finansuoti.

Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė naujÄ versijÄ â€“ nurodė, kad nekilnojamojo turto statybos darbai buvo apmokami iÅ¡ paskolos sutartimis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko gautų lėšų, o (duomenys neskelbtini) Å¡alims pervedamos sumos buvo naudojamos paskoloms (duomenys neskelbtini) bankui padengti. Tokios versijos atsakovas pradėjo laikytis tik apeliacinėje instancijoje, kada tapo aiÅ¡ku, jog Å¡ios piniginės lėšos trečiojo asmens buvo pervedamos Å¡alims jau baigus nekilnojamojo turto statybos darbus.

Atsakovo pozicijos nenuoseklumas tik dar karta patvirtina jo nesÄ Å¾iningumÄ , siekiant pasidalinti Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ . 44.9. Jokios kritikos neatlaiko atsakovo jau besibaigiant bylos nagrinėjimui iÅ¡kelta dar viena versija dėl lėšų gavimo namo statybos darbams Å¡altinio – (duomenys neskelbtini) tariamos paskolos grÄ Å¾inimas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie paskolos sutarties sudarymo su (duomenys neskelbtini) faktÄ . Atsakovas byloje įrodinėjo, kad jis nekilnojamojo turto pirkimui nebuvo sukaupęs lėšų, jį parėmė tėvas, mama, jis labai intensyviai dirbo.

NelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad atsakovas nesiekė atgauti ir/ar neatgavo nė trupučio tariamai paskolintų piniginių lėšų. Atsakovas tik besibaigiant bylos nagrinėjimui užsiminė apie tariamos skolos grÄ Å¾inimÄ ir jos naudojimÄ nekilnojamojo turto remonto darbams apmokėti. (duomenys neskelbtini) raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, neturėtų bÅ«ti priimamas ir negali bÅ«ti įrodymu byloje, kadangi ieÅ¡kovė nėra įsitikinusi, kad Å¡is raÅ¡tas raÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti apklausiamas bylos nagrinėjimo metu, suteikiant galimybę tiek Å¡alims, tiek teismui užduoti klausimus, tačiau atsakovas, atstovaujamas dviejų profesionalių teisininkų, nematė bÅ«tinybės teikti tokį įrodymÄ Ä¯ bylÄ , be to, versijÄ apie (duomenys neskelbtini) skolų tariamÄ grÄ Å¾inimÄ iÅ¡kėlė jau besibaigiant bylos nagrinėjimui.

Atsakovui neįrodžius buvus paskolinių teisinių santykių su (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas teisingai Å¡ias lėšas pripažino Å¡alių bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 44.10. Teismas teisingai vertino susidariusiÄ faktinę situacijÄ , kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai staliaus darbo nedirbo, nes teikdamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, su sÅ«numi bendraudavo tik telefonu, o susitikdavo tik per Å¡ventes, o tai neįmanoma dirbant kartu staliaus darbus.

Aplinkybės, kad atsakovas ir trečiasis asmuo dirbo skirtingose vietose ir skirtinguose objektuose, bylos nagrinėjimo metu net nebuvo įrodinėjamos ir yra tik deklaratyvÅ«s apeliacinio skundo teiginiai. 44.11. Atsakovas nei viename savo procesiniame dokumente nepasisakė dėl nekilnojamojo turto padalinimo bÅ«do, nereiÅ¡kė jokių su tuo susijusių reikalavimų. IeÅ¡kovė įrodinėjo savo finansinį pajėgumÄ sumokėti teismo priteistÄ kompensacijÄ , o byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga ir jis neturi finansinės galimybės sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ .

Atsakovas turėjo galimybę teikti įrodymus, neapsiribodamas vien savo teikiamais paaiÅ¡kinimais apie turto vertę, praÅ¡yti skirti byloje turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau dėl nežinomų priežasčių Å¡ia teise nesinaudojo. 44.12. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad iÅ¡ 7701,70 Eur baudų ir antstolio iÅ¡laidų, 5000,00 Eur sumokėjo (duomenys neskelbtini), o likusiÄ 2701,70 Eur sumÄ sumokėjo atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai sprendė, kad atsakovas ieÅ¡kovei turi sumokėti ½ dalį Å¡ios sumos dydžio kompensacijÄ . 44.13.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 3850,00 Eur dydžio kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . 44.14. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad sprendimÄ studijuoti valstybės nefinansuojamas studijas ieÅ¡kovė bÅ«tų priėmusi viena, o atsakovas tam bÅ«tų prieÅ¡taravęs. Å ios iÅ¡laidos nelaikytinos vien tik asmeninių ieÅ¡kovės poreikių tenkinimu, kadangi ji, siekdama įgyti iÅ¡silavinimÄ , neabejotinai turėjo tikslÄ gauti didesnes pajamas iÅ¡ savo bÅ«simos po studijų baigimo veiklos, ir Å¡ias pajamas naudoti Å¡eimos bei Å¡alių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.

Apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė net nesiekė įsidarbinti pagal įgytÄ kvalifikacijÄ , yra deklaratyvus. Pats atsakovas ne visas lėšas naudojo iÅ¡imtinai Å¡eimos poreikių tenkinimui, tačiau tokie sprendimai sutuoktinių buvo priimami bendrai, ir ieÅ¡kovė, vadovaudamasi protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, nesiekia susigrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo dalies ne Å¡eimos poreikių tenkinimui panaudotų lėšų dalies. 44.15. Ä® bylÄ pateikti kreditinius įsipareigojimus patvirtinantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė pasiskolintas lėšas panaudojo automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimui.

Atsakovas sutiko, kad Å¡is automobilis yra Å¡alių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, traukė jį į dalintino turto masę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditiniai įsipareigojimai, atsiradę įsigyjant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi bÅ«ti pripažinti solidariomis Å¡alių prievolėmis.

45. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodė, kad su skundu visiÅ¡kai sutinka ir praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinti.

46. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo trečiasis asmuo (apeliantas) (duomenys neskelbtini) prašo iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-01-06 sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus: „Dar daugiau, nors atsakovas ir tretysis asmuo teismo posėdyje neigė aplinkybę, kad tarp jų buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovas (jo įmonė) mokės darbo užmokestį, kurį tretysis asmuo perves atsakovui arba ieškovei, ir trečiajam asmeniui nenutrūks darbo stažo skaičiavimas, reikalingas pensijai iš Jungtinės Karalystės atsakingų institucijų gauti, ir tretysis asmuo faktiškai (duomenys neskelbtini) (kuris gali būti atliekamas tik dirbant tiesiogiai darbo vietoje) nedirbs, tačiau paklausus trečiojo asmens, kiek dažnai jis bendraudavo su savo sūnumi 2016-2019 m., jis atsakė, kad su sūnumi bendravo telefonu, kas patvirtina aplinkybę, jog tretysis asmuo faktiškai (duomenys neskelbtini) nedirbo“.

Trečiasis asmuo taip pat prašo priimti naujus įrodymus.

47. Trečiasis asmuo nurodė, jog teismo nurodyti motyvai, susiję su trečiojo asmens darbu (duomenys neskelbtini), visiÅ¡kai neteisingi, nepagrįsti bylos duomenimis ir turi bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo faktiÅ¡kai (duomenys neskelbtini) nedirbo, peržengė ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio ribas. Teismo sprendime nurodyta visiÅ¡kai neteisinga faktinių aplinkybių interpretacija, esÄ trečiajam asmeniui reikėjo darbo stažo, kad gautų pensijÄ Jungtinėje Karalystėje.

Teismas netinkamai įvertino 2021-09-15 teismo posėdyje trečiojo asmens pateiktus paaiÅ¡kinimus. Teismo iÅ¡vada neteisinga ir dėl to, kad ieÅ¡kovės atstovės klausimas buvo suformuluotas taip, kad trečiasis asmuo suprato, jog jo klausiama apie bendravimÄ su Å¡eima laisvalaikiu. Teismas iÅ¡ paaiÅ¡kinimo apie skambučius telefonu sÅ«nui darė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad esÄ trečiasis asmuo nedirbo (duomenys neskelbtini) Trečiasis asmuo paaiÅ¡kinimus teisme teikė pirmÄ kartÄ , jaudinosi, susipainiojo datose.

IeÅ¡kovės atstovei uždavus klausimÄ dėl bendravimo su sÅ«numi laikotarpio, trečiasis asmuo minty turėjo kitÄ laikotarpį, kai sÅ«nus su Å¡eima dar gyveno Anglijoje kartu (iki 2015 m. pradžios), o tuo metu trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) nedirbo. Å i aplinkybė teismo neturėjo bÅ«ti vertinama taip griežtai, ypač įvertinus trečiojo asmens amžių. Nesutiktina su teismo motyvu, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gaunamas atlyginimas bus pervedamas atsakovui ar ieÅ¡kovei.

Pinigus sÅ«nui trečiasis asmuo skyrė savo nuožiÅ«ra, pagal galimybes bei poreikį. Pateikti banko iÅ¡raÅ¡ai pagrindžia, kad trečiojo asmens turtinė padėtis buvo pakankamai gera, jis gaudavo stabilias pajamas ir turėjo galimybes sÅ«nui padėti įsirengti namÄ . Nėra draudžiama dirbti su sÅ«numi susijusioje įmonėje. Be to, tokio pobÅ«džio susitarimui, kaip nurodė teismas, nebÅ«tų pritaręs kitas įmonės akcininkas, kadangi atlyginimo mokėjimas faktiÅ¡kai nedirbančiam asmeniui pažeistų įmonės bei jos akcininkų interesus.

Teismo nurodyta interpretacija dėl pervestų lėšų sÅ«naus namo įrengimui peržengė teismo kompetencijos ir netgi jurisdikcijos ribas – teismas ėmėsi Jungtinės Karalystės institucijų vaidmens, sprendime pateikdamas motyvus, kad esÄ trečiasis asmuo faktiÅ¡kai (duomenys neskelbtini) nedirbo. Teismas atliko iÅ¡samų tyrimÄ dėl trečiojo asmens įdarbinimo Jungtinėje Karalystėje, teismas patikėjo vien ieÅ¡kovės žodiniu paaiÅ¡kinimu, kuris yra akivaizdi gynybinė pozicija, siekiant asmeninės naudos.

Be to, sprendžiant dėl trečiojo asmens darbo (duomenys neskelbtini) turėtų bÅ«ti taikoma Jungtinės Karalystės teisė, ir tyrimas dėl asmens įdarbinimo ar neįdarbinimo atliekamas Jungtinės Karalystės atsakingų institucijų. IeÅ¡kovė teismui melavo, kad nurodytu laikotarpiu trečiasis asmuo gyveno Lietuvoje. Teismas neteisingai sprendė, kad trečiasis asmuo mokėjimo pavedimus atlikdavo į kitÄ banko sÄ skaitÄ , nei naudojosi ieÅ¡kovė. Visi trečiojo asmens pinigai buvo pervesti tik norint padėti sÅ«nui įsigyti ir vėliau įsirengti gyvenamÄ jį namÄ .

Jei trečiasis asmuo bÅ«tų žinojęs, jog ieÅ¡kovė sieks šį sÅ«naus įsigytÄ turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kad namas atiteks jai, nebÅ«tų prisidėjęs nei prie namo įsigijimo, nei prie jo įrengimo.

48. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ nurodė, jog trečiojo asmens apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. IeÅ¡kovė akcentavo, jog teismas atliko ne faktinių aplinkybių interpretavimÄ , o Å¡alių į bylÄ pateiktų įrodymų vertinimÄ . Teismas labiau tikėtinomis laikė ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodyti iÅ¡vedžiojimai (apie skirtingas darbo vietas, darbo nereguliarumÄ ) teikiami tam, kad, Å¡alims dalinantis santuokoje įgytÄ turtÄ , atsakovui bÅ«tų priteista kuo didesnė turto dalis. 49. (duomenys neskelbtini) atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o trečiojo asmens apeliacinį skundÄ tenkinti ir iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022-01-06 sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti trečiojo asmens nurodytus motyvus, kadangi trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai yra visiÅ¡kai pagrįsti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens (apeliantų) apeliaciniai skundai netenkintini.

50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų įrodymų priėmimo 51. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus: Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ SMS žinutėmis (2021-08-26); 2020 metų (duomenys neskelbtini) telefono fotogalerijos nuotraukas su vaikais; 2022-01-28 praÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) dėl informacijos suteikimo; 2022-02-01 (duomenys neskelbtini) atsakymÄ Ä¯ užklausimÄ ; (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. rugsėjo mėn. (Nr. 3426); (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. rugsėjo mėn. (Nr. 6822); (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už 2021 m. (dėl iÅ¡laikymo Å¡alių vaikams); (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas po avarijos (2019 m. lapkričio mėn.); (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas po remonto (2020 m. sausio mėn.); (duomenys neskelbtini) pajamas ir priskaičiuotus mokesčius už 2014 metus; (duomenys neskelbtini) pajamas ir priskaičiuotus mokesčius už 2015 metus; (duomenys neskelbtini) pajamas ir priskaičiuotus mokesčius už 2016 metus; (duomenys neskelbtini) pajamas ir priskaičiuotus mokesčius už 2017 metus; (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už 2021 m. gruodžio mėn. – 2022 m. sausio mėn.; (duomenys neskelbtini) darbo sutartį.

52. Atsakovas nurodė, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas pažymėjo, kad susipažinus su priimtu teismo sprendimu, paaiškėjo, kad daugelis teismo išvadų yra grįstos tik prielaidomis, teismas nebuvo aktyvus ir iš šalių neprašė pateikti papildomų įrodymų, todėl daugeliu klausimų teismas priėmė visiškai neteisingas išvadas. Siekdamas pagrįsti apeliacinio skundo argumentus ir paneigti neteisingas teismo išvadas, atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti šiuos papildomus įrodymus:

1) ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimÄ SMS žinutėmis 2021 metais, kuris paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nesilaiko bendravimo su vaikais tvarkos bei kuris patvirtina, kad atsakovas bÅ«na su vaikais net ir ilgiau, nei numatyta teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje;

2) kadangi teismui iÅ¡kilo abejonės iÅ¡laikymo įsiskolinimo klausimu, atsakovas teikia telefono fotogalerijos ekrano nuotraukas, kurios papildomai patvirtina jo 2020 metais ypač dažnai leistÄ laikÄ su sÅ«numis; nuotraukos patvirtina, kad atsakovas rÅ«pinosi vaikais, leido su jais laisvalaikį, vasaros sezonu keliavo, pirko maistÄ ;

3) atsakovo atstovės paklausimÄ ir (duomenys neskelbtini) atsakymÄ Ä¯ šį paklausimÄ , kuris paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog į gyvenamojo namo įrengimÄ investavo pusbrolio (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intÄ 64662,80 GBP (76948,73 Eur) paskolos sumÄ ;

4) kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kinimus dėl baudų sumokėjimo už atsakovÄ , teikiami iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ jos banko sÄ skaitų, kurie patvirtina, kad ji turėjo pakankamai lėšų savo banko sÄ skaitose ir nusiimdavo grynuosius pinigus, kad apmokėtų už atsakovÄ baudas; laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki 2020-09-02 (duomenys neskelbtini) iÅ¡siėmė grynaisiais 12900,00 Eur sumÄ , be to, didesnė dalis lėšų buvo iÅ¡gryninama panaÅ¡iu laiku, kaip buvo mokama už atsakovo baudas;

5) kadangi teismas neteisingai sprendė dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ skelbimÄ ir nesivadovavo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina, teikiamos (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos iÅ¡kart po avarijos, ir palyginimui – kai automobilis buvo paremontuotas, tai papildomai pagrindžia atsakovo paaiÅ¡kinimÄ , kad automobilį paremontavus, skelbime buvo nurodyta 20000,00 Eur kaina;

6) siekiant paneigti teismo prielaidas, kad namo įrengimo darbai atlikti iš atsakovo uždirbtų lėšų, teikiamos atsakovo mokesčių deklaracijos Jungtinėje Karalystėje už 2014-2017 metų laikotarpį, kurios pagrindžia, kad uždirbtų lėšų namo įrengimui nepakako.

53. Kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas pateikė papildomus įrodymus: susiraÅ¡inėjimÄ â€žMessenger“ programėle ir atsakovo telefono iÅ¡klotinę už laikotarpį nuo 2022-02-14 iki 2022-02-28. Atsakovas nurodė, jog Å¡ie įrodymai patvirtina atsakovo ir sÅ«naus (duomenys neskelbtini) bendravimÄ . Atsakovo telefono iÅ¡klotinė patvirtina, kad atsakovas skambina sÅ«nui, jis į telefono skambučius atsako. Taigi ieÅ¡kovės atsiliepime klaidingai teigiama, kad atsakovas nesistengia atkurti susilpnėjusį dvasinį ir emocinį ryšį su Å¡iuo sÅ«numi.

54. Trečiasis asmuo kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus: 2019-08-26 pažymÄ apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ; (duomenys neskelbtini) banko programėlės 2 fotonuotraukas dėl ieÅ¡kovės Jungtinėje Karalystėje turimos banko sÄ skaitos numerio; (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokos ir atskaitymų paskaičiavimÄ .

55. Trečiasis asmuo prašė pridėti prie bylos naujus įrodymus, kadangi Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po pirmosios instancijos sprendimo priėmimo. Trečiasis asmuo nurodė, jog teismui iÅ¡kilo abejonių dėl jo darbo, todėl teikiamas vienas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokos ir atskaitymų paskaičiavimų, kuris patvirtina, kad trečiasis asmuo dirbo ne kaip darbuotojas, o kaip laisvai samdomas asmuo. Teikiama pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ patvirtina, kad į LietuvÄ trečiasis asmuo grįžo 2019 metais, 2019-08-26 deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje.

IÅ¡ angliÅ¡kos banko programėlės 2 fotonuotraukų matyti, kad pavedimus trečiasis asmuo atliko pagal parengtÄ ruoÅ¡inį į ieÅ¡kovės angliÅ¡kÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tik ruoÅ¡inyje suklysta dėl ieÅ¡kovės pavardės raÅ¡ymo ir įvesta (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė pati yra pateikusi iÅ¡raÅ¡us į bylÄ bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios savo turimos angliÅ¡kos banko sÄ skaitos, be to, ir neneigė, kad pinigus gavo, gautus pinigus pervesdavo atsakovui.

56. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

57. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, kad teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste. Dėl faktinių bylos aplinkybių 59. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta kad (duomenys neskelbtini). Å alims iki santuokos (duomenys neskelbtini). 60. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini).

61. Iki santuokos sudarymo atsakovo (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini) registruota asmeninė nuosavybė į žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini).

62. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo vertė nurodyta 3750,00 Eur, o gyvenamojo namo – 58700,00 Eur, bendras namo plotas – 199.23 kv. m., gyvenamasis plotas – 125.68 kv. m., įvestas vietinis centrinis Å¡ildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų Å¡alinimas. IÅ¡ 2020-10-23 korporacijos „Matininkai“ konsultacinės iÅ¡vados nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų vertė yra 140000,00 Eur. Žemės sklypo vertė pakito minimaliai (perkant vertė – 3707,14 Eur, įregistravus statybos užbaigimÄ â€“ 3750,00 Eur), o gyvenamojo namo vidutinė vertė keitėsi žymiai (nuo 28469,65 Eur iki 58700,00 Eur), perkant gyvenamojo namo bendras plotas buvo 0.00 kv. m., baigus statybÄ â€“ 199.23 kv. m.

63. Santuokos metu Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini), kurios 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių 1 nominali vertė yra 1,00 GBP. 64. 2020-06-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 0609 pagrindu ieÅ¡kovės vardu santuokos metu registruota nuosavybės teisė į transporto priemonę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio kaina – 8200,00 Eur. 65. 2020-02-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonę pardavė (duomenys neskelbtini) transporto priemonę pirko – (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina – 19000,00 Eur. 2021-04-29 ekspertizės akte Nr. 11-934 (21) nurodyta, kad 2020-02-12 pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Serija A Nr. 153, eilutėje „Pinigus gavau“ rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ parašė ne (duomenys neskelbtini) bei negalima nustatyti, kas šį dokumentÄ pasirašė (duomenys neskelbtini) vardu. 2020-02-14 atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė VÄ® „Regitra“ 2020-02-09 transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ nuosavybės teisė į automobilį perduota (duomenys neskelbtini).

Pagal 2019-06-25 pinigų priėmimo kvitÄ automobilis (duomenys neskelbtini) pirktas už 21000,00 Eur, automobilio pardavimo skelbime užfiksuota 13300,00 Eur automobilio pardavimo kaina.

66. IeÅ¡kovė ir BIGBANK AS filialas 2020-06-05 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20017558 dėl 1810,00 Eur paskolos, vartojimo kreditas suteiktas iki 2028-06-05, fiksuotos metinės palÅ«kanos 5 proc., vartojimo kreditas suteiktas asmeniniams poreikiams tenkinti, visa kredito gavėjos mokama suma 3049,85 Eur, kas mėnesį mokamos 31,78 Eur įmokos. IeÅ¡kovė ir UAB GF bankas 2020-06-05 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 90009984663 dėl 3300,00 Eur paskolos, vartojimo kreditas suteiktas iki 2027-06-05, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 15,7 proc., visa kredito gavėjos mokama suma 5294,87 Eur, kas mėnesį mokamos 63,04 Eur įmokos. Pagal 2020-06-07 paskolos raÅ¡telį ieÅ¡kovė pasiskolino iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur automobilio pirkimui, skolÄ grÄ Å¾ins, kai turės galimybę, (duomenys neskelbtini) pareikalavus.

67. Ä® bylÄ pateikta 2019-06-25 paskolos sutarties, atsakovo sudarytos su (duomenys neskelbtini) kopija, iÅ¡ kurios nustatyta, kad paskolos davėjas (duomenys neskelbtini) nurodė suteikiantis paskolos gavėjui (duomenys neskelbtini) 10000,00 Eur paskolÄ Å¡eimos automobiliui įsigyti.

68. IÅ¡ pateiktų metinių pajamų mokesčių deklaracijų nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2007 m. deklaravo 4592,20 Lt pajamų iÅ¡ netauriųjų metalų laužo, 38000,00 Lt pajamų iÅ¡ individualios veiklos, 2007-05-10 deklaravo 39500,00 Eur pajamų iÅ¡ veiklos, vykdytos pagal verslo liudijimÄ , 2008 m. deklaravo 6144,00 Lt pajamų iÅ¡ netauriųjų metalų laužo. IeÅ¡kovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) mokamo darbo užmokesčio vidurkis buvo 843,00 Eur, 2020-12-01–2021-02-28 darbo užmokesčio vidurkis 948,33 Eur. 69. (duomenys neskelbtini). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog nuo 2021 m. rudens vykdo individualiÄ veiklÄ , atlieka statybos darbus, jo pajamos per mėnesį apie 1000,00 Eur. Pateikta (duomenys neskelbtini).

70. IÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo 2020-03-16 baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius Å¡ias nusikalstamas veikas: 1) (duomenys neskelbtini) ir 2) (duomenys neskelbtini). Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kant automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 5000,00 Eur ir įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. IÅ¡ 2020-0217 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vados (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) padarytų sužalojimų mastas ir pobÅ«dis.

71. Nustatyta, kad 2000,00 Eur baudÄ atsakovas sumokėjo 2020-09-02. Dėl turto konfiskavimo antstolio (duomenys neskelbtini) kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje iÅ¡ skolininko (duomenys neskelbtini) iÅ¡ieÅ¡kota 5000,00 Eur skola ir 701,70 Eur vykdymo iÅ¡laidos, vykdomoji byla užbaigta 2020-07-14. IÅ¡ grynųjų pinigų įmokėjimų ir antstolio pažymos nustatyta, kad už (duomenys neskelbtini) antstoliui sumokėjo (duomenys neskelbtini) 2020-01-09 1000,00 Eur, 2020-02-10 1000,00 Eur, 2020-03-10 1000,00 Eur sumÄ , 2020-05-07 1000,00 Eur, 2020-06-09 1000,00 Eur, o (duomenys neskelbtini) 2020-07-10 sumokėjo 701,70 Eur sumÄ .

72. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėja (duomenys neskelbtini) 2020-11-09 nutartimi patvirtino Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro (duomenys neskelbtini) 2020-10-29 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, (duomenys neskelbtini), skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tas įtarimas dėl to, kad smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui – (duomenys neskelbtini).

73. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021-05-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2021-10-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ (duomenys neskelbtini).

74. IeÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) 2009 m. baigus (duomenys neskelbtini). 2010-10-05, 2010-10-07 ieÅ¡kovė baigė (duomenys neskelbtini). 2018 m. ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini). Už magistro studijas sumokėta iÅ¡ viso 2657,35 Eur. Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų 75. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolė trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) pagal 2019-06-25 paskolos sutartį yra bendra ir pagal Å¡iÄ sutartį nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovė vykdys įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) 5000,00 Eur paskolos sumÄ , ir priimti sprendimÄ â€“ atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.

76. IeÅ¡kovė nurodė, jog nepripažino, kad Å¡alys skolinosi iÅ¡ trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) 10000,00 Eur. IeÅ¡kovė nėra paskolos sutarties Å¡alimi, ji neprašė trečiojo asmens paskolinti piniginių lėšų, trečiasis asmuo jokių piniginių lėšų ieÅ¡kovei neperdavė. Atsakovo į bylÄ pateikta paskolos sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl yra negaliojanti. Trečiasis asmuo byloje nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl skolos iÅ¡ Å¡alių priteisimo, nesiekė apginti jokių savo materialių teisių Å¡ioje byloje.

IeÅ¡kovė Å¡iÄ prievolę ginčija, todėl atsakovo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, kad prievolę Å¡iam kreditoriui privalo įvykdyti ir ieÅ¡kovė, negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos grÄ Å¾inimo terminas nėra suėjęs, todėl teismas negalėjo pripažinti atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pagal 2019-06-25 paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu bendromis Å¡alių prievolėmis ir nustatyti, kad ieÅ¡kovė turi vykdyti dalį prievolių trečiajam asmeniui.

Byloje apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovo tėvas pinigus automobilio pirkimui ne paskolino, o davė. Atsižvelgiant į Å¡ios liudytojos santykių su Å¡alimis pobÅ«dį, akivaizdu, kad ji žinojo piniginių lėšų perdavimo automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimui aplinkybes ir sÄ lygas, todėl teismas netikėti Å¡ia liudytoja neturėjo pagrindo.

77. Ä® bylÄ pateikta 2019-06-25 paskolos sutarties, atsakovo sudarytos su (duomenys neskelbtini) kopija, iÅ¡ kurios nustatyta, kad paskolos davėjas (duomenys neskelbtini) nurodė suteikiantis paskolos gavėjui (duomenys neskelbtini) 10000,00 Eur paskolÄ Å¡eimos automobiliui įsigyti. Ä® bylÄ pateiktas trečiojo asmens banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad jo banko sÄ skaitoje 2019 m. gegužės pabaigoje buvo 23209,18 GBP santaupų, t. y. pakankamai piniginių lėšų, kuriomis trečiasis asmuo turėjo galimybę laisvai disponuoti. Automobilio pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir paskolos sutartis. Pagal 2019-06-25 pinigų priėmimo kvitÄ automobilis (duomenys neskelbtini) pirktas už 21000,00 Eur.

78. IÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2019-06-25 atsakovo banko sÄ skaitos likutis buvo -954,28 GBP (minusinis), atsakovas 2019-05-31 iÅ¡sigrynino 495,53 GBP (500,00 Eur), 2019-06-05 iÅ¡sigrynino 149,37 GBP, 2019-06-10 iÅ¡sigrynino 458,92 GBP (500,00 Eur), 2019-06-10 pervedė ieÅ¡kovei 650,00 GBP, 2019-06-17 iÅ¡sigrynino 459,70 GBP (500,00 Eur), 2019-06-21 iÅ¡sigrynino 500,00 GBP, 2019-06-21 iÅ¡sigrynino 500,00 GBP, 2019-06-23 iÅ¡sigrynino 461,11 GBP (500,00 Eur), 2019-06-24 pervedė ieÅ¡kovei 1000,00 GBP, 2019-06-24 iÅ¡sigrynino 461,11 GBP (500,00 Eur), 2019-06-25 iÅ¡sigrynino 461,11 GBP (500,00 Eur), iÅ¡ viso pervesta ieÅ¡kovei – 1650,00 GBP, o iÅ¡gryninta – 3946,85 GBP, iÅ¡ viso – 5596,85 GBP (apie 5647,34 Eur).

79. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo banko iÅ¡raÅ¡o duomenys patvirtina, kad piniginių lėšų sumos, kuri buvo iÅ¡gryninta ir/ar pervesta ieÅ¡kovei per 1 mėnesį iki automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nepakako sumokėti visÄ 21000,00 Eur kainÄ už automobilį. Atsakovo nurodymu, 10000,00 Eur suma, gauta pagal minėtÄ 2019-06-25 paskolos sutartį, buvo panaudota transporto priemonei (duomenys neskelbtini) pirkti.

80. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, ketindamas įsigyti automobilį, tam pakankamai lėšų neturėjo, todėl labiau tikėtina, kad jam buvo reikalinga papildoma lėšų suma, kuriÄ jis gavo iÅ¡ trečiojo asmens kaip paskolÄ automobiliui pirkti.

81. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad nėra paskolos sutarties Å¡alimi, neprašė trečiojo asmens paskolinti piniginių lėšų, o trečiasis asmuo jokių piniginių lėšų ieÅ¡kovei neperdavė, tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsakovas buvo užsiminęs apie paskolos sutarties sudarymÄ prieÅ¡ 2019-11-02 eismo įvykį, trečiasis asmuo nurodė, kad jis sakė ieÅ¡kovei apie paskolos sutartį, praėjus keliems mėnesiams po paskolos sutarties sudarymo, o liudytoja (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad atsakovo tėvas pinigus automobilio pirkimui davė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad paskolos davėjas (duomenys neskelbtini) suteikė paskolÄ (10000,00 Eur) gavėjui (duomenys neskelbtini) automobiliui pirkti. Automobilis tuo metu Å¡eimai buvo reikalingas, jis buvo naudojamas Å¡eimos poreikiams tenkinti.

82. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės.

83. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 10 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra pažymėjusi, kad sutuoktinių (vieno iÅ¡ jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iÅ¡ bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

85. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

86. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

87. Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali bÅ«ti solidariosios arba dalinės. Å ios klasifikacijos teisinė reikÅ¡mė reiÅ¡kiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimÄ , nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. [...] sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys.

Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiÅ¡kai turi bÅ«ti taikoma su Å¡io straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su Å¡eimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rÅ«pestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.

Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

88. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, įvertinęs tai, jog nagrinėjamu atveju kilo ginčas ne tarp kreditoriaus ir sutuoktinių, o tarp sutuoktinių dėl prievolės kreditoriui, vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu, bei atsižvelgdamas į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2019-06-25 paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę Å¡iam kreditoriui kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių privalo įvykdyti lygiomis dalimis, t.y. 5000,00 Eur sumoka (duomenys neskelbtini) ir 5000,00 Eur sumoka (duomenys neskelbtini) – sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡alių prievolė, kurios įvykdymo terminas nėra suėjęs, (duomenys neskelbtini) pagal 2019-06-25 paskolos sutartį yra bendra ir abiejų sutuoktinių po santuokos nutraukimo vykdytina nustatant lygias paskolos dalyko dalis.

Prievolė (duomenys neskelbtini) pagal 2019-06-25 paskolos sutartį yra bendra, įgyta veikiant Å¡eimos interesais, ir susijusi su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kreditoriui abu sutuoktiniai turi atsakyti bendrai, kadangi paskola buvo panaudota Å¡eimos automobiliui pirkti.

89. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad trečiasis asmuo byloje nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl skolos iÅ¡ Å¡alių priteisimo, nesiekė apginti jokių savo materialių teisių Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovė akcentavo, kad paskolos grÄ Å¾inimo terminas nėra suėjęs, todėl teismas negalėjo pripažinti atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pagal 2019-06-25 paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu bendromis Å¡alių prievolėmis ir nustatyti, kad ieÅ¡kovė turi vykdyti dalį prievolių trečiajam asmeniui.

90. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iÅ¡ sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylÄ trečiaisiais asmenimis su savarankiÅ¡kais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

91. Nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimo byloje savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl skolos priteisimo pareiÅ¡kė atsakovas, trečiasis asmuo (kreditorius) (duomenys neskelbtini) savarankiÅ¡ko reikalavimo nereiÅ¡kė (nustatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2022-06-25). Pripažinus skolÄ trečiajam asmeniui bendra sutuoktinių prievole ir atsakovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ vykdyti įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti kreditoriui paskolos sumÄ lygiomis dalimis, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ tenkino pagrįstai, kadangi dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktinių turtas (tiek aktyvas, tiek pasyvas), Å¡alims dalijant turtÄ turi bÅ«ti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga.

Å iuo atveju sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (iÅ¡oriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokiÄ skolos dalį mokės kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių.

92. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovo į bylÄ pateikta paskolos sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl yra negaliojanti.

93. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

94. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

95. Byloje nustatyta, kad 2019-06-25 paskolos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens, rašytinė, tačiau nesilaikyta įstatyme nustatytos notarinės sandorio sudarymo formos. Ieškovė atskiro ieškinio reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nereiškė.

96. Civilinės teisės doktrinoje ir CK iÅ¡skiriami niekiniai ir nuginčijami sandoriai (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Sandoris yra niekinis, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, be to, Å¡alys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Niekiniu sandoris gali bÅ«ti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Niekinė sutartis arba absoliučiai negaliojanti sutartis yra tuomet, jeigu jÄ sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai (CK 6.225 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio.

97. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį ar aktÄ niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu bÅ«tų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), bÅ«tina, kad tokį pagrindÄ patvirtinančios aplinkybės bÅ«tų nustatytos (iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad iÅ¡vadÄ dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y.

CPK nustatyta tvarka iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktÄ negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019).

98. Jeigu teismas, nesant Å¡alies ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimÄ , tirti su tuo susijusius įrodymus, bÅ«tų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

99. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad paskolos davėjas (duomenys neskelbtini) suteikė paskolÄ (10000,00 Eur) gavėjui (duomenys neskelbtini) automobiliui pirkti, kuris tuo metu Å¡eimai buvo reikalingas, ir nenustačius, kad paskolos sutarties Å¡alys neturėjo valios ir/ar tikslo nevykdyti sudarytos paskolos sutarties, kad paskolos sutartis buvo sudaryta siekiant kitų tikslų, nei nurodyta pačioje sutartyje, t. y., nenustačius akivaizdžių pagrindÄ pripažinti sandorį niekiniu patvirtinančių aplinkybių, ir nesant ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti sudaryto sandorio teisėtumÄ , jo atitiktį Å¡alių valiai ar bendriesiems teisingumo, protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams ir pripažinti, jog vien dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo paskolos sutartis yra akivaizdžiai niekinė. 100.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ dalyje, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui yra priteista 6650,00 Eur dydžio kompensacija (1/2 dalis automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos), ir priimti sprendimÄ â€“ atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti. 101. IeÅ¡kovė nurodė, jog nesutinka su sprendimu dalyje, kuria atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės yra priteista ½ dalis automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos – 6650,00 Eur. Atsakovas Å¡io reikalavimo niekuo nepagrindė.

IeÅ¡kovė Å¡ių piniginių lėšų negavo, jų neturi. PrieÅ¡ingai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitas, pažyma iÅ¡ VÄ® „Regitra“ – patvirtina, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi (pardavėju) buvo ne ieÅ¡kovė, o atsakovas, atsakovas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pateikė VÄ® „Regitra“. IeÅ¡kovė pinigų iÅ¡mokėjimo kvite nėra nei minima, nei pasiraÅ¡iusi šį dokumentÄ .

Ieškovė piniginių lėšų už šį automobilį nėra gavusi, todėl negali būti iš jos priteista dalis automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais, kadangi jie negali būti vertinami kaip patikimi. Teismo rašysenos ekspertizė nustatė, kad šis asmuo disponuoja suklastotais rašytiniais įrodymais, todėl spręstina, kad savo duotais parodymais pirmosios instancijos teismui siekia išvengti tiek civilinės, tiek baudžiamosios atsakomybės. Byloje yra atlikta rašysenos ekspertizė, kuria nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pateiktame pinigų priėmimo kvite ties pirkėju „(duomenys neskelbtini) parašas“ pasirašė ne ieškovė.

Nei atsakovas, nei (duomenys neskelbtini) į bylÄ nepateikė jokių leistinų raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina buvo sumokėta ieÅ¡kovei. 102. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019-06-25 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pirko transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Pagal 2019-06-25 pinigų priėmimo kvitÄ automobilis (duomenys neskelbtini) pirktas už 21000,00 Eur. Dėl 2019-11-02 eismo įvykio minėta transporto priemonė buvo apgadinta, jÄ atsakovas nusprendė parduoti. 2020-02-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonę pardavė (duomenys neskelbtini), transporto priemonę pirko – (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina – 19000,00 Eur. 2021-04-29 ekspertizės akte Nr. 11-934 (21) nurodyta, kad 2020-02-12 pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Serija A Nr. 153, eilutėje „Pinigus gavau“ rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ parašė ne (duomenys neskelbtini) bei negalima nustatyti, kas šį dokumentÄ pasirašė (duomenys neskelbtini) vardu. 2020-02-14 atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė VÄ® „Regitra“ 2020-02-09 transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ nuosavybės teisė į automobilį perduota (duomenys neskelbtini).

Automobilio pardavimo skelbime užfiksuota 13300,00 Eur automobilio pardavimo kaina. 103. Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). 104. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 305 straipsnio 1 dalis).

Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais Å¡alių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti jÄ pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečiu laiku, jis privalo jÄ sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksÄ perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iÅ¡ karto sumokėti visÄ kainÄ (CK 6.314 straipsnio 4 dalis).

Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). 105. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad bÅ«tent skelbime nurodyta kaina ir buvo sumokėta už automobilį, kad jis nėra susitikęs su atsakovu (dėl automobilio derėjosi su atsakovu per mobilaus ryÅ¡io programėlę), tiesiogiai bendravo su ieÅ¡kove.

Atsakovas prašė ieÅ¡kovės leisti pirkėjui automobilį apžiÅ«rėti, liudytojui žinute nurodė nuvykti pas jo sutuoktinę, užpildyti dokumentus ir perduoti jai pinigines lėšas. Liudytojas pas ieÅ¡kovę buvo atvykęs 2 kartus, paskutinį kartÄ 2020-02-09, kada buvo suraÅ¡yta bei pasiraÅ¡yta pirkimo-pardavimo sutartis. IeÅ¡kovė pripažino, kad užpildė pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo vardu ir pasirašė, tačiau neįrašė daikto kainos. Liudytojas patvirtino, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienÄ perdavė skelbime nurodytÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė jam leido pasiimti transporto priemonę, atidavė jos raktelius ir dokumentus.

Pinigų perdavimo faktas buvo užfiksuotas 2020-02-12 pinigų iÅ¡mokėjimo kvite. RaÅ¡ysenos ekspertizės metu nustatyta, jog nenustatyta, kad rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „(duomenys neskelbtini)“ padarė ieÅ¡kovė ar atsakovas, o kas pasirašė – neįmanoma nustatyti. 106. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas į LietuvÄ grįžo 2020-02-13. 2020-02-14 atsakovas pateikė pirkimo-pardavimo sutartį VÄ® „Regitra“, taip iÅ¡vieÅ¡indamas nuosavybės teisių pasikeitimÄ . Iki 2020-02-14 ir vėliau pretenzijų pirkėjui dėl daikto kainos dydžio (kodėl pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 19000,00 Eur suma, kai automobilis buvo parduodamas už 13300,00 Eur) ar jos mokėjimo nereiÅ¡kė.

Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, kad atsakovas ir liudytojas bÅ«tų susitarę dėl kitokios daikto kainos mokėjimo tvarkos, kad atsakovui kaina bÅ«tų buvusi sumokėta po to, kai jis grįžo į LietuvÄ . 107. IeÅ¡kovė akcentavo, jog piniginių lėšų už parduotÄ automobilį negavo ir jų neturi. Atsakovas nurodė, kad pinigai už automobilį pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo perduoti ieÅ¡kovei, tačiau Å¡ių piniginių lėšų ji jam neperdavė. IÅ¡ liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymų matyti, kad ji kalbėjosi su ieÅ¡kove apie gautų už (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų perdavimÄ atsakovui, ieÅ¡kovė jai nurodė, jog Å¡iÄ sumÄ ji pasiliks kaip kompensacijÄ už atsakovo prieÅ¡ jÄ (duomenys neskelbtini) panaudotÄ fizinį smurtÄ . 108.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodymų, kad piniginės lėšos už parduotÄ automobilį buvo perduotos atsakovui pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ar vėliau, į bylÄ nepateikta. Atsakovas į LietuvÄ grįžo 2020-02-13. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito data (2020-02-12) nepatvirtina, kad daikto kaina buvo sumokėta atsakovui. IeÅ¡kovė pripažino, kad užpildė pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo vardu ir pasirašė. Liudytojas patvirtino, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienÄ perdavė skelbime nurodytÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovei.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju labiau tikėtina, kad automobilio pirkėjas pinigus už įgyjamÄ transporto priemonę perdavė ieÅ¡kovei, o ne atsakovui. 109. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ â€“ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). 110.

Nagrinėjamu atveju pajamos, gautos pardavus sutuoktiniams bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausiusį turtÄ , laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 111. IeÅ¡kovei gavus pinigines lėšas už parduotÄ automobilį ir jų atsakovui neperdavus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ atsakovo reikalavimÄ dėl piniginių lėšų priteisimo tenkinti (teismas reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies), už automobilį gautas pinigines lėšas įtraukti į Å¡alių turto balansÄ ir atsakovui priteisti atitinkamÄ piniginių lėšų sumÄ . 112.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nenustatyta, kad liudytojas (duomenys neskelbtini) yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, duodamas parodymus teismo posėdyje liudytojas prisiekė, todėl nesivadovauti jo parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių ieškovės nurodyti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais, kadangi jie negali būti vertinami kaip patikimi, šis asmuo disponuoja suklastotais rašytiniais įrodymais, todėl savo duotais parodymais siekia išvengti tiek civilinės, tiek baudžiamosios atsakomybės, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. 113.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti sprendimÄ dalyje, kurioje iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui yra priteista 12627,00 Eur dydžio kompensacija už jo panaudotas asmenines lėšas bendram turtui įsigyti, ir priimti sprendimÄ â€“ atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti. 114. IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas Å¡ioje byloje įrodinėjo, o ieÅ¡kovė sutiko, kad Å¡alių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytam turtui įsigyti buvo panaudota atsakovo tėvo perduotų 10000 GBP (arba 12627,00 Eur) piniginių lėšų.

Teismas nusprendė, kad Å¡ios lėšos yra asmeninės atsakovo lėšos ir ieÅ¡kovė turi atsakovui kompensuoti visÄ Å¡iÄ sumÄ . Atsakovas tokio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė, todėl teismas, nesant tam pagrindo, virÅ¡ijo atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismas niekaip negrindė bÅ«tinybės veikti aktyviai ir spręsti dėl kompensacijos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui už jo asmeninių lėšų panaudojimÄ bendram turtui įsigyti. Dalijant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę – nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ atsakovui atiteko ½ dalis Å¡io turto (priteisiant jam iÅ¡ ieÅ¡kovės ½ dalies turto vertės kompensacijÄ ), todėl ½ dalį asmeninių lėšų atsakovas naudojo savo turto daliai įsigyti, ½ dalį asmeninių lėšų panaudojo ieÅ¡kovės turto daliai įgyti.

IeÅ¡kovė atsakovui galimai turėtų kompensuoti tik ½ dalį jo panaudotų asmeninių lėšų bendram turtui įsigyti – 6313,50 Eur. T. y., atsakovui gali bÅ«ti kompensuojama jo panaudotų asmeninių lėšų suma iÅ¡ bendro turto, sudarant turto balansÄ , o ne iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn perduodamo turto. 115. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. AiÅ¡kinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, bÅ«tina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Å i prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). 116.

Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytos fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.).

Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). 117. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 118.

CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensacijÄ taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Å iame straipsnyje numatytos kompensacijos iÅ¡mokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.98 straipsnio 4 dalis). 119. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi bÅ«ti įvertintos Å¡ios aplinkybės: ar vienas iÅ¡ sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę (tai gali bÅ«ti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto iÅ¡mainymas į didesnį, įgyjamÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas iÅ¡tyrus aplinkybių visumÄ , pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). 120.

Ä® nagrinėjamÄ bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) 2014-07-14 pervedė atsakovui 10000,00 GBP. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2014-07-25. Trečiasis asmuo nurodė, kad, norėdamas padėti sÅ«nui įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , davė jam 10000,00 GBP. IeÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neginčijo. 121. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas, kasacinio teismo praktikÄ bei į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad nekilnojamiesiems daiktams įsigyti buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos (iÅ¡ viso 10000,00 GBP arba 43600,00 Lt). 122.

Nustačius, kad nekilnojamajam turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (dėl nekilnojamųjų daiktų teisinio režimo apeliacinės instancijos teismas pasisakys analizuodamas atsakovo apeliacinio skundo argumentus), įgyti buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, jos, dalijant turtÄ , priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės kaip kompensacija (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CK nuostatas, Å¡iuo atveju pagrįstai sprendė dėl kompensacijos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui už jo asmeninių lėšų panaudojimÄ bendram turtui įsigyti. 123.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo reikalavimÄ â€“ panaikinus 1 apeliacinio skundo praÅ¡ymo 2 papunktyje ir 2 apeliacinio skundo praÅ¡yme nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinÄ kompensacijos dydį nuo 83711,49 Eur sumažinti iki 64434,49 Eur – nėra jokio pagrindo. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų 124.

Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o pakeisti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 215,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2020-11-03) iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, t.y. vaikų iÅ¡laikymo klausimu tenkinti atsakovo (duomenys neskelbtini) patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 175,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2020-11-03) iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; taip pat nustatyti, kad į priteistÄ vaikų iÅ¡laikymo sumÄ Ä¯skaičiuojamos ir atsakovo nepilnamečiams vaikams mokėtos laikino iÅ¡laikymo sumos, kurios buvo nustatytos 2020-12-01 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 125.

Atsakovas nurodė, jog teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 215,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kadangi visiÅ¡kai neįvertino atsakovo bendravimo su vaikais laiku patiriamų atsakovo iÅ¡laidų. Su teismo atliktu vaikų poreikių paskaičiavimu bei kiekvienam iÅ¡ tėvų tenkančia iÅ¡laikymo dalimi iÅ¡ esmės sutiktina, tačiau teismas visiÅ¡kai nemotyvuotai ir nepagrįstai visÄ atsakovui tenkančiÄ vaikų iÅ¡laikymo sumÄ priteisė sumokėti ieÅ¡kovei (paskiriant jÄ lėšų tvarkytoja uzufrukto teise).

Visos sumos sumokėjimas ieÅ¡kovei bÅ«tų teisingas ir sÄ Å¾iningas tik tokiu atveju, jei vaikai visÄ laikÄ leistų tik su ieÅ¡kove ir tik ji viena tenkintų vaikų poreikius. Vaikai beveik pusė laiko leis su atsakovu ir tuo laikotarpiu vaikų poreikius tenkins atsakovas, ir tai turės daryti ne iÅ¡ tų lėšų, kurios yra priteistos vaikų iÅ¡laikymui, tačiau iÅ¡ papildomų lėšų. Tokiu bÅ«du realiai atsakovo patiriama vaikų iÅ¡laikymui suma ženkliai padidės, o tuo tarpu ieÅ¡kovės – sumažės. Teismas atsakovui tenkančios iÅ¡laidų vaikams dalies tinkamai neįvertino, pažeisdamas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad abu tėvai turi skirti vaikų iÅ¡laikymui proporcingÄ pinigų sumÄ .

Teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos, sprendime nepagrįstai nenurodė, kad į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuojamos ir atsakovo mokėtos laikino iÅ¡laikymo sumos, kurios buvo nustatytos 2020-12-01 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 126. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti.

Tėvų prievolė iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iÅ¡ jų) Å¡ios pareigos nevykdant, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ar vaiko globėjo (rÅ«pintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieÅ¡kinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos akcentuoja, kad tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). 127. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. 128. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). 129. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti.

Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). 130. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). 131. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs į nagrinėjamÄ bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pagrindė ne visus vaikų poreikius, o kai kurie poreikiai yra gerokai padidinti, todėl sprendė, kad juos bÅ«tina mažinti.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) kasmėnesiniai poreikiai yra šie: 100,00 Eur maistui, 40,00 Eur aprangai ir avalynei, 130,00 Eur būsto mokesčiams, buities priežiūros priemonėms, nekilnojamo turto draudimui, 70,00 Eur sveikatos priežiūrai, 30,00 Eur mokslo poreikiams, 30,00 Eur ugdymui, 25,00 Eur poilsiui, 41,00 Eur laisvalaikiui (suma padidinta dėl vaiko amžiaus), 40,00 Eur nenumatytos išlaidos, iš viso 506,00 Eur; (duomenys neskelbtini) kasmėnesiniai poreikiai yra šie: 100,00 Eur maistui, 40,00 Eur aprangai ir avalynei, 110,00 Eur būsto mokesčiams, buities priežiūros priemonėms, nekilnojamo turto draudimui, 70,00 Eur sveikatos priežiūrai, 60,00 Eur mokslo poreikiams, 40,00 Eur ugdymui, 25,00 Eur poilsiui, 21,00 Eur laisvalaikiui, 40,00 Eur nenumatytos išlaidos, iš viso 506,00 Eur.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovei yra mokamos iÅ¡mokos vaikams, kurios nuo 2022-01-01 yra 73,50 Eur. Teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikyti tėvų dalis bÅ«tų 410,00 Eur (suapvalinus) (po 215,00 Eur kiekvienam), o (duomenys neskelbtini) – 430,00 Eur (po 215,00 Eur kiekvienam). Spręsdamas dėl Å¡alių galimybių teikti vaikams iÅ¡laikymÄ , teismas nurodė, kad Å¡alys yra darbingos, dirbančios, gauna panaÅ¡aus dydžio pajamas, tačiau atsakovas, turėdamas staliaus įgÅ«džių, bent Å¡iuo metu turi didesnes galimybes gauti geriau apmokamÄ darbÄ dėl darbuotojų, turinčių statybos įgÅ«džių, paklausos; nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bei prievolės Å¡ioje byloje yra padalinti Å¡alims po lygiai, nustačius mokėtinas kompensacijas.

Teismas konstatavo, kad Å¡alys turi vienodas galimybes teikti vaikams iÅ¡laikymÄ , todėl iÅ¡ atsakovo priteisė kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 215,00 Eur iÅ¡laikymo, mokamo periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, ieÅ¡kovę paskyrė vaikams iÅ¡laikyti skirtų lėšų uzufruktore. 132. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo atliktu vaikų poreikių paskaičiavimu bei kiekvienam iÅ¡ tėvų tenkančia iÅ¡laikymo dalimi iÅ¡ esmės sutinka, tačiau nesutinka su tuo, kad visÄ tenkančiÄ vaikų iÅ¡laikymo sumÄ jam priteista sumokėti ieÅ¡kovei (paskiriant jÄ lėšų tvarkytoja uzufrukto teise), neįvertinus atsakovo bendravimo su vaikais laiku patiriamų atsakovo iÅ¡laidų. 133.

TurtÄ , kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iÅ¡ nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtÄ uzufrukto teise tvarko tik Å¡is tėvas arba motina. IÅ¡tuokos ar gyvenimo skyrium atveju, nepaisant to, kad tėvų valdžiÄ vaikui paprastai iÅ¡saugo abu tėvai, turto tvarkymo teisė priklauso tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). 134.

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad iÅ¡laikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant tiek į vaiko bÅ«tinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), reikalingus visapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi, tiek kreipiant dėmesį į vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgius, gabumų lavinimÄ ir panaÅ¡iai, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paskiriamas vaikams skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas iÅ¡laikymas privalo bÅ«ti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). 135.

Paskirstant nustatytÄ iÅ¡laikymo sumÄ tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iÅ¡ esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). 136.

IÅ¡laikymas turi bÅ«ti skiriamas kasdieniams bÅ«tiniems vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sÄ lygoms vaiko fizinei ir protinei bÅ«klei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiÅ¡kam gyvenimui. Tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiÅ«ra, taigi ir bÅ«tinos iÅ¡laidos, reikalingos vaikams tinkamai aprÅ«pinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su tuo iÅ¡ tėvų gali atsirasti ir nenumatytų iÅ¡laidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti.

O su kitu iÅ¡ tėvų pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ bendraujantys vaikai su juo bÅ«na ne nuolatos (kelias dienas per savaitę ar Å¡venčių metu), be to, jau bÅ«na aprÅ«pinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo iÅ¡laidos vaikams iÅ¡laikyti negali bÅ«ti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su tuo iÅ¡ tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). 137.

Nors pagal nustatytÄ vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ paprastai nėra skirstomas iÅ¡laikymo dydis, pavyzdžiui, jei vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) bendrauja kas antrÄ savaitgalį, tai neturėtų turėti lemiamos reikÅ¡mės nustatant iÅ¡laikymo vaikui dydį, tais atvejais, kai nustatoma bendravimo tvarka pagal vadinamÄ jį 50:50 procentų laiko modelį, ji gali turėti įtakos ir nustatant iÅ¡laikymo dydį bei paskirstant tėvams iÅ¡laikymo prievoles. 138.

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-279-969/2019, kurioje kilo ginčas dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio nustatymo esant „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formai, pažymėjo, kad tuo atveju, kai vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiÅ¡kai tenkina daugumÄ vaiko poreikių, turėdami atitinkamų iÅ¡laidų. Å ių iÅ¡laidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų reikÅ¡tų jų teisių ir pareigų disbalansÄ .

Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis iÅ¡laidomis. Kai kurių iÅ¡ Å¡ių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų iÅ¡laidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių iÅ¡laidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu bÅ«du iÅ¡laikymo priteisimas iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).

Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo dydis. 139. Vadinasi, tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, iÅ¡laikymas vaikui gali bÅ«ti nepriteisiamas iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius bÅ«tinus vaiko poreikius (maistas, apranga, bÅ«stas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali bÅ«ti priteisiamas iÅ¡laikymas iÅ¡ to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d.

AktualÅ«s vaiko iÅ¡laikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1). 140. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kuriÄ atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienÄ savaitę po 2 darbo dienas bei kas antrÄ savaitę – savaitgaliais. Atsakovui laikantis nustatytos bendravimo tvarkos, beveik pusę laiko vaikai praleistų su atsakovu, tačiau visgi nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka kasdienė vaikų priežiÅ«ra, bÅ«tinos iÅ¡laidos, reikalingos vaikams tinkamai aprÅ«pinti, papildomos prievolės, susijusios su esminių vaikų poreikių tenkinimu, ir Å¡alys nėra sutarusios dėl kitų vaikams svarbių poreikių tenkinimo.

Todėl net ir tuo laikotarpiu, kai Å¡alių nepilnamečiai vaikai bendraus su atsakovu, ieÅ¡kovei, kaip vaikų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, atiteks pareiga užtikrinti kasdienius vaikų poreikius. 141. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteisiant iÅ¡laikymÄ iÅ¡ skyrium gyvenančio atsakovo, turi bÅ«ti atsižvelgta į laikÄ , kurį pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ vaikai praleidžia su juo, tačiau priteisiama iÅ¡laikymo suma yra skirta iÅ¡ dalies kompensuoti vaikų poreikius, neskirstant jų pagal laikÄ , kurį vaikai praleido su vienu ar kitu iÅ¡ tėvų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl vaikams priteisto iÅ¡laikymo dydžio nepagrįstumo. 142. Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams po 2365,00 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo, paskaičiuoto už 11 mėnesių (nuo 2020-01-01 iki 2020-11-03). 143. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams po 2365,00 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo, paskaičiuoto už 11 mėnesių (nuo 2020-01-01 iki 2020-11-03), kadangi jokio įsiskolinimo nėra.

Atsakovas nurodytu laikotarpiu rÅ«pinosi vaikais ir juos iÅ¡laikė. Iki 2020-06-27 Å¡alys gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, o ir po 2020-06-27 įvykusio Å¡alių konflikto atsakovas nuolat rÅ«pinosi vaikais ir juos abu iÅ¡laikė. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2020-01-01, turėjo įrodyti, kad nuo tada atsakovas nebeprisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo. Teismo sprendime neatsakyta į klausimÄ , nuo kada vaikams neteikiamas iÅ¡laikymas. Teismas vadovavosi tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, bet ne kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo priimtas neteisingas teismo sprendimas dėl įsiskolinimo priteisimo. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė, kaip vertina į bylÄ pateiktas fotonuotraukas ir videoįraÅ¡us, taip pat atsakovo paaiÅ¡kinimus, o tai tik patvirtina, kad teismas ėmėsi advokatauti ieÅ¡kovei, t.y. buvo Å¡aliÅ¡kas, o atsakovo įrodymų dėl bendravimo su vaikais ir vaikams teikto iÅ¡laikymo net nevertino. IeÅ¡kovė neįrodė, kad vaikų poreikiams patenkinti 2020 metais buvo reikalingos didesnės iÅ¡laidos nei minimalioji mėnesinė alga, taip pat neįrodė, kad atsakovas visiÅ¡kai neprisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo 2020 metais, kad ji tuos poreikius tenkino tik iÅ¡ savo lėšų, todėl teismas turėjo atmesti jos reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Teismas iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ priteisė, netinkamai įvertinęs bylos įrodymus ir nenustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, bÅ«tinų taikant materialiosios teisės normÄ , reglamentuojančiÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , ir dėl to netinkamai taikė CK 3.200 straipsnį. 144. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos.

Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. 145. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas.

Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams iÅ¡laikymo, tai gali bÅ«ti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iÅ¡kėlimo teisme momentas ar kt. 146. Sprendžiant ginčus dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrÄ Å¡eimos Å«kį, taip iÅ¡ esmės prisidėdami prie vaikų materialinio iÅ¡laikymo, laikoma, kad iÅ¡laikymÄ vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip.

Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). 147. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

IÅ¡laikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas iÅ¡laikymas, t. y. iÅ¡laikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o iÅ¡laikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). 148.

IÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). 149. IeÅ¡kovė nurodė, kad paÅ¡lijus Å¡alių santykiams, Å¡alys nuo 2019 m. pabaigos nutraukė bendro Å«kio vedimÄ ir nuo to laiko atsakovas nebeprisidėjo prie nepilnamečių sÅ«nų poreikių tenkinimo, visÄ jų iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkeldamas ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių sÅ«nų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2020-01-01. 150. Byloje nustatyta, kad Å¡alys nuo 2020-01-01 iki 2020-06-27 gyveno kartu. IeÅ¡kovė 2020 m. (duomenys neskelbtini), jos kasmėnesinis darbo užmokestis buvo apie 849,00 Eur. IeÅ¡kovės pateiktas 2020-07-01 – 2020-10-16 banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ji tenkino kai kuriuos vaikų poreikius (maistui už Å¡iuo mėnesius iÅ¡leista 219,74 Eur, bÅ«stui iÅ¡laikyti mokėta 63,33 Eur UAB „Vandenvala“ už įrenginio aptarnavimo darbus).

IeÅ¡kovei buvo mokamos iÅ¡mokos vaikams (120,00 Eur per mėnesį). IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad jai iÅ¡laikyti vaikus padėjo ir artimieji, kurie kas mėnesį duodavo ne mažiau kaip 100–200 Eur. Å ias aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini). Atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-11-03 iÅ¡ viso maisto prekių parduotuvėse Lietuvoje iÅ¡leido 249,32 Eur, atsakovas iki 2020 m. rugsėjo mokėjo mokesčius už elektros paslaugas, iÅ¡ viso sumokėta 679,49 Eur, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-11-03 atsakovas ne kartÄ lankėsi baruose, naktiniuose klubuose, pietavo restoranuose ir kavinėse, tačiau sÄ skaita už maistÄ nevirÅ¡ijo ar nežymiai virÅ¡ijo 20,00 Eur. 151.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nuo 2020-01-01 atsakovas tik labai nežymiai prisidėjo prie Å¡eimos poreikių tenkinimo ir pagrindinė vaikų poreikių tenkinimo naÅ¡ta teko ieÅ¡kovei. Atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų (duomenų apie savo gautas pajamas, patirtas iÅ¡laidas vaikų iÅ¡laikymui), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad jis, nutraukęs faktinius santuokinius ryÅ¡ius su ieÅ¡kove, vykdė vaikų iÅ¡laikymo pareigÄ .

Atsakovo pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad jis laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-11-03 maisto prekių parduotuvėse iÅ¡leido 249,32 Eur, tačiau tai nepakankama suma Å¡eimos maisto poreikių patenkinimui. Piniginės lėšos buvo naudojamos asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos nepatvirtina nei jo patirtų sÅ«nų iÅ¡laikymo fakto, nei iÅ¡laidų dydžio. Liudytojos (atsakovo mamos) duoti parodymai byloje ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis buvo bedarbis ir neiÅ¡galėjo mokėti baudų, iÅ¡laidų antstoliui, leidžia spręsti, kad atsakovas neturėjo piniginių lėšų vaikų iÅ¡laikymui, todėl turėjo galimybę teikti tik tokio dydžio aprÅ«pinimÄ , kuris nepatenkino visų vaikų bÅ«tinų poreikių, tad Å¡iuo laikotarpiu pareigÄ rÅ«pintis vaikais ir juos abu iÅ¡laikyti iÅ¡ esmės vykdė ieÅ¡kovė. 152.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, įvertinęs tai, jog byloje nenustatyta, kad šalių vaikams buvo perkamos prabangos prekės, vaikų poreikiai nėra nepagrįstai dideli, nustatęs vaikams priteistino išlaikymo dydį (kuris per 11 mėnesių iki bylos iškėlimo teisme dienos iš esmės neturėjo pasikeisti), pagrįstai sprendė, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra pagrįstas iš dalies, todėl iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisė po 2365,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo (11x215,00), paskaičiuoto už 11 mėnesių laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-11-03, kas mėnesį skaičiuojant po 215,00 Eur. 153.

Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta pripažinti (duomenys neskelbtini) bendrÄ ja jungtine sutuoktinių (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir prievoles, priteisiant ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) natÅ«ra žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir kuria atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista atsakovui (duomenys neskelbtini) 82966,65 Eur kompensacija už jai tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį (70339,65 Eur) ir kompensuojant atsakovui 12627,00 Eur asmeninių piniginių lėšų, panaudotų įsigyjant nekilnojamuosius daiktus. 154.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog jeigu teismas nuspręstų palikti galioti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta pripažinti žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) bendrÄ ja jungtine sutuoktinių (duomenys neskelbtini) nuosavybe, šį turtÄ natÅ«ra priteisti atsakovui ir nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį įgytÄ turtÄ , o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiant kompensacijÄ , kuri turi bÅ«ti pagrįsta jos asmeniniu indėliu į turto pagerinimÄ . 155. Atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovo iki santuokos asmeninės nuosavybės teise įsigytÄ Å¾emės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį turtÄ nepagrįstai natÅ«ra priteisė ieÅ¡kove.

Teismas neteisingai vertino Å¡alių santykius iki santuokos ir elgesį dėl nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, todėl į nekilnojamojo turto įsigijimÄ atsakovo investuotas 71400 Lt (20678,87 Eur) asmenines lėšas neteisingai pripažino bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas bei įregistruotas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, taigi, ne atsakovas turi įrodinėti, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau bÅ«tent ieÅ¡kovė turi tai paneigti.

Teismas supainiojo įrodinėjimo naÅ¡tÄ , netinkamai jÄ paskirstė, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ . 156. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013). 157.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. 158. Byloje nustatyta, kad iki santuokos sudarymo atsakovo (duomenys neskelbtini) vardu 2014-07-25 pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini). 159. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Kasacinis teismas plenarinės sesijos ir vėlesnėse nutartyse, aiÅ¡kindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normÄ dėl registracijos reikÅ¡mės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiÅ¡kai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.

Dėl Å¡ios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014). 160.

Sprendžiant sutuoktinių ginÄÄ dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bÅ«tina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu Å¡is turtas turi bÅ«ti iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012). 161.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieÅ¡ pagerinimÄ ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė bÅ«klė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbÅ«s veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013).

Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iÅ¡ reikÅ¡mingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastÄ bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieÅ¡ pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iÅ¡ esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tÄ turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). 162.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, jam gali bÅ«ti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo bÅ«das reiÅ¡kia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ ir neleidžia vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.). 163.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai registruoti kaip asmeninė atsakovo nuosavybė iki santuokos sudarymo – 2014-07-25. Byloje taip pat nustatyta, kad Å¡alys iki santuokos sudarymo gyveno kartu nuo 2004 m., Å¡alims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini), Å¡alys iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo apsisprendė tuoktis. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2004 m. Jungtinėje Karalystėje dirbo 2 darbovietėse, teikė manikiÅ«ro ir pedikiÅ«ro paslaugas, važiuodavo į turgelius, nuo 2008 m. jai buvo mokami vaiko pinigai, ieÅ¡kovė užsiėmė valymo veikla, individualia veikla, grįžusi į LietuvÄ , iÅ¡ Å¡ios veiklos taip pat gavo pajamas.

RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė gavo pajamas iÅ¡ individualios veiklos ir iÅ¡ netauriųjų metalų prekybos 2007-2008 m. (deklaruota iÅ¡ viso 92828,40 Lt), nuo 2011 m. iki 2014 m. ieÅ¡kovė gavo pajamas iÅ¡ vykdytų manikiÅ«ro/pedikiÅ«ro, valymo paslaugų, parduodant daiktus turgeliuose, kas mėnesį gaudavo vaiko iÅ¡laikymui skirtus pinigus (apie 500,00 GBP), ieÅ¡kovės kas mėnesį gaunamos pajamos buvo nuo 656,00 GBP iki 2192,90 GBP. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos nuomos sutarties, sÄ skaitų, iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ banko sÄ skaitos ir paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė banko sÄ skaitoje turėtas lėšas panaudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti, kas mėnesį mokėjo 525,00 GBP nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, pirko Å¡eimai maistÄ , prekes ir paslaugas nepilnamečiam vaikui, mokėjo paskolÄ už automobilį (duomenys neskelbtini), mokėjo už paslaugas ir prekes augintiniams.

Pirmosios instancijos teismo apklausti liudytojai (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad Å¡alys iki santuokos sudarymo viskÄ pirko ir už viskÄ mokėjo kartu. 164. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alims gyvenant kartu iki santuokos sudarymo ieÅ¡kovės gaunamos piniginės lėšos buvo naudojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti. Å alys gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, jiems gimė sÅ«nus, Å¡alys planavo Å¡eimos pajamas ir iÅ¡laidas – ieÅ¡kovės uždarbis ir kitos lėšos buvo naudojamos Å¡eimos pragyvenimui ir pan.

Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys buvo susitarusios, kad Å¡eimos iÅ¡laidas iÅ¡ savo piniginių lėšų dengs ieÅ¡kovė, o atsakovo gaunamos lėšos bus taupomos Å¡eimos bÅ«stui įsigyti. 165. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad Å¡alys apie tai, kad parduodami nekilnojamieji daiktai sužinojo 2013 m. gruodžio mėnesį per Å v. Kalėdas iÅ¡ (duomenys neskelbtini). SprendimÄ pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ lėmė tai, kad nepilnametis vaikas turėjo pradėti eiti į mokyklÄ , Å¡alims buvo reikalingas Å¡eimos bÅ«stas.

Su bÅ«simais nekilnojamųjų daiktų pardavėjais susitiko abi Å¡alys. Sudarant preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį, jÄ savo ranka užpildė ieÅ¡kovė, o pasirašė atsakovas ir pardavėjai. AvansÄ ir likusiÄ nekilnojamųjų daiktų kainÄ pardavėjams sumokėjo atsakovas. Ä®sigyjant nekilnojamuosius daiktus buvo panaudotos ir asmeninės atsakovo lėšos (iÅ¡ viso 10000,00 GBP arba 43600,00 Lt), padovanotos atsakovo tėvo. Sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovė nedalyvavo, ji nėra nurodyta sutarties Å¡alimi, sutartyje nėra nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra įsigyti bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise abiejų Å¡alių. 166.

Byloje nustačius, kad nuo 2004 m. Å¡alys gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, gavo pajamas, jas planavo, Å¡alims gimė sÅ«nus, likus 1 mėnesiui iki santuokos sudarymo, Å¡alys įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡alių Å¡eimos poreikiams tenkinti, ieÅ¡kovė dalyvavo tiek sutariant dėl įsigyjamo nekilnojamojo turto kainos, tiek sudarant preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį, spręstina, kad Å¡alys iki santuokos sukauptas lėšas laikė bendra Å¡alių nuosavybe ir jas panaudojo nekilnojamojo turto įsigijimui. 167.

Kaip jau minėta, sprendžiant sutuoktinių ginÄÄ dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bÅ«tina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, taigi turi bÅ«ti nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. 168.

Byloje nustatyta, kad Å¡alių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). vardu 2014-07-25 pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini). Pagal 2014-07-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamieji daiktai parduoti iÅ¡ viso už 115000,00 Lt (33306,30 Eur; nurodyta namo vertė – 98300,00 Lt arba 28469,65 Eur, bendras namo plotas – 0,00 kv. m., žemės sklypo vertė – 12800,00 Lt arba 3707,14 Eur), nurodyta, kad visÄ sumÄ pardavėjams iki sutarties sudarymo sumokėjo (duomenys neskelbtini), namo baigtumas – 47 proc.

Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo vertė nurodyta 3750,00 Eur, o gyvenamojo namo – 58700,00 Eur, bendras namo plotas – 199.23 kv. m., gyvenamasis plotas – 125.68 kv. m., įvestas vietinis centrinis Å¡ildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų Å¡alinimas. IÅ¡ 2020-10-23 korporacijos „Matininkai“ konsultacinės iÅ¡vados nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų vertė yra 140000,00 Eur. Žemės sklypo vertė pakito minimaliai (perkant vertė – 3707,14 Eur, įregistravus statybos užbaigimÄ â€“ 3750,00 Eur), o gyvenamojo namo vidutinė vertė keitėsi žymiai (nuo 28469,65 Eur iki 58700,00 Eur), perkant gyvenamojo namo bendras plotas buvo 0.00 kv. m., baigus statybÄ â€“ 199.23 kv. m. 169.

Santuokos metu gyvenamasis namas buvo visiÅ¡kai įrengtas, sutvarkyta aplinka. Å alys keitė namo projektÄ , griovė sienas, statė pertvaras, apÅ¡iltino namÄ , tinkavo jį, įdėjo langus, duris, įrengė elektros instaliacijas, betonavo grindis, įrengė Å¡ildymo sistemÄ , rekuperacinę sistemÄ , kanalizacijÄ , statė židinį, buvo atlikti visi vidaus apdailos darbai (sienų tinkavimas, gruntavimas, dažymas ir tapetavimas, sudėtos grindys, įrengti laiptai ir kt.), sutvarkyta aplinka (pastatyta tvora, įrengta vaikų žaidimo aikÅ¡telė, terasa ir kt.), namui įrengti panaudota ne mažesnė nei 120000,00 Eur suma (pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, pinigų priėmimo kvitai, sutartys, užsakymai, kvitai ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, mokėjimÄ patvirtinančių kvitų pateikta už 59073,19 Eur sumÄ , tačiau į Å¡iÄ sumÄ neįskaičiuotas darbo užmokestis, kiti kvitai ir sÄ skaitos neiÅ¡saugoti).

Namo statybos ir aplinkos sukÅ«rimo eigÄ patvirtina fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad 2015-04-09 namas dar be langų, kad projektų vadovui buvo sumokėta 2700,00 Eur, 2015-05-01–2015-05-22 fiksuojami namo langai, namo viduje matyti gruntas, statybinės medžiagos, įrankiai, 2015-07-25 fiksuota iÅ¡griauta bei pastatyta sienos, 2015-08-02­â€“2015-08-11 fiksuoti vedžiojami laidai, vamzdžiai, grindų Å¡ildymo sistema, 2015-08-20 fiksuota, kaip namas apÅ¡iltintas iÅ¡ iÅ¡orės, 2015-08-25 fiksuotas grindų betonavimas, 2015-09-09–2015-09-25 namo iÅ¡orės tinkavimas, 2016-01-22 užfiksuotas židinys, 2016-02-010 sienų tapetavimas ir dažymas, 2016-02-17–2016-02-19 sienų/lubų reljefiniai papuoÅ¡imai, palangės, 2016-04-26–2016-06-16 fiksuoti laiptų elementai ir įrengti laiptai, nuo 2016-11-19 fiksuojami Å¡eimos nariai, užuolaidų kabinimas, svetainė su valgomojo baldais, 2017-06-09 fiksuota kiemo aplinkos sutvarkymas (betono trinkelėmis iÅ¡kloti kiemo plotai, iÅ¡lygintas žemės sklypas, 2018-05-23 užfiksuota akmenėliais užpildytas alpinariumo/augalų plotas.

Å alys pradėjo name gyventi 2016-11-19. 170. Konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės ir, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu. Trečioji teisiÅ¡kai reikÅ¡minga faktinė aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina nustatyti – kad iÅ¡ esmės turtas buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. 171. IÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad po santuokos sudarymo ji gavo iÅ¡mokas vaikams (apie 543,00 GBP per mėnesį); sÄ skaitoje fiksuoti piniginių lėšų įneÅ¡imai (300,00 GBP ir kt. sumos), kuriuos ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino kaip pajamas iÅ¡ jos Jungtinėje Karalystėje vykdytos veiklos (manikiÅ«ras/pedikiÅ«ras, valymo paslaugos); 2015-03-11 ieÅ¡kovei grÄ Å¾inta mokesčių iÅ¡ viso 9421,28 GBP, iÅ¡ kurių ji iÅ¡grynino iÅ¡ viso 9070,00 GBP (2015-03-31 ir 2015-04-01), o 2015-04-07 į savo banko sÄ skaitÄ AB SEB bankas įsinešė 10001,00 Eur sumÄ ; iÅ¡ banko sÄ skaitos 2015-04-09 iÅ¡imta 3000,00 Eur suma, 2015-07-25 – 300,00 Eur, 2015-07-31 per keturis kartus iÅ¡gryninta 2000,00 Eur, 2015-08-01 per keturis kartus – 2000,00 Eur, 2015-08-03 per keturis kartus – 2000,00 Eur, iÅ¡ viso iÅ¡gryninta 9300,00 Eur suma;

į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ kiekvienÄ mėnesį skirtingomis sumomis buvo įneÅ¡ami grynieji pinigai; iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje esančių lėšų mokėtos draudimo įmokos už vaikus, mokesčiai už mobilaus ryÅ¡io paslaugas, už prekes Å¡eimos poreikiams tenkinti; ieÅ¡kovei nuo (duomenys neskelbtini) pradėtos mokėti iÅ¡mokos vaikams iÅ¡ (duomenys neskelbtini). 172. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė, tretieji asmenys, liudytojai parodė, kad ieÅ¡kovė nuo 2015-10-15 iki 2019 m. nedirbo, buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, augino vaikus, studijavo, taip pat rÅ«pinosi namo statybomis, jas organizavo, prižiÅ«rėjo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad organizavo ir prižiÅ«rėjo namo statybÄ , rÅ«pinosi statybinių medžiagų užsakymu, ieÅ¡kojo statybininkų, atsiskaitydavo su statybininkais ir už statybines medžiagas. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė iÅ¡samiai nurodė statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos namo statybai, statybos darbų eigÄ , kiek sumokėta už atliktus statybos darbus ar statybines medžiagas, ieÅ¡kovė fiksavo statybos darbų eigÄ fotonuotraukomis ir jomis dalijosi su atsakovu, vedė namo statybų apskaitÄ , sudarė statybos darbų eigÄ ir statybininkų sÄ raÅ¡us, daugumoje sÄ skaitų, užsakymų ir sutarčių nurodyta, kad ieÅ¡kovė yra užsakovė, dėl kitų sÄ skaitų ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kodėl nurodyti kitų asmenų vardai ir juridinių asmenų pavadinimai. 173.

Byloje taip pat nustatyta, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė atlikdavo pavedimus už statybines medžiagas ir už darbÄ , klausimus dėl namo statybos derino su atsakovu. Atsakovas įrengė terasÄ , sumontavo grindjuostes, įrengė vaikų žaidimų aikÅ¡telę atliko kitus smulkius statybos darbus (pabaigė sudėti grindis, pritvirtino karnizus). 174. Ä®vertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė prisidėjo prie namo statybos tiek iÅ¡ tikslinių piniginių lėšų (ieÅ¡kovei grÄ Å¾inus mokesčius, iÅ¡mokos vaikams), tiek ir iÅ¡ bendrų abiejų sutuoktinių lėšų (atsakovo duotų ar pervestų).

IeÅ¡kovė augino ir prižiÅ«rėjo Å¡alių vaikus, studijavo, tad laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2019 m. dėl objektyvių priežasčių negalėjo lygia dalimi prisidėti prie namo statybos ir Å¡eimos iÅ¡laidų padengimo, tačiau ieÅ¡kovė organizavo namo statybų ir aplinkos sutvarkymo darbus, atliko jų priežiÅ«rÄ , t. y., savo darbu prisidėjo sukuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Å alims įsigijus gyvenamÄ jį namÄ , jo baigtumas buvo 47 proc., todėl ieÅ¡kovės veikla, organizuojant ir koordinuojant statybos darbus, aprÅ«pinant statybinėmis medžiagomis, vertintina kaip reikÅ¡mingas ir svarus indėlis į bendros jungtinės nuosavybė sukÅ«rimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po santuokos sudarymo iš esmės pagerinus nekilnojamuosius daiktus, nagrinėjamu atveju buvo sukurta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 175. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu sutuoktinis fiziškai ir neprisideda prie konkretaus turto sukūrimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pvz., prižiūri vaikus, iš jo uždarbio šeima pragyvena, laikytina, jog jis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisideda savo darbu; nustatant kiekvieno iš sutuoktinių turto, priklausančio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, dalis sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis ne tik tais atvejais, kai lėšomis jį įsigyjant prisidėjo abu sutuoktiniai, bet ir tais, kai vienas sutuoktinis tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo ir augino vaikus, ar dėl kitokių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1081/2003; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-325/2012). 176.

Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas Å¡alių Å¡eimai su nepilnamečiais vaikais gyventi, taigi jis laikytinas Å¡eimos turtu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Å¡eimos turto teisinis režimas reiÅ¡kia iÅ¡imtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, bÅ«tinus pagrindiniams Å¡eimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti, ir nėra susijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtÄ . Turto tapimas Å¡eimos turtu ar Å¡eimos turto teisinio režimo pabaiga pagal įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ nereiÅ¡kia nuosavybės teisės į jį pasikeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).

IÅ¡ tiesų, pagal nurodytÄ kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡eimos turto statusas nekeičia atitinkamo turto priklausymo vienam arba kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau Å¡eimos turto statusas yra svarbus sprendžiant, ar santuokos metu turtas buvo įsigytas kaip asmeninė nuosavybė, t. y. siekiant vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninių poreikių tenkinimo, taigi savo valiÄ nukreipiant asmeniniams poreikiams tenkinti, ar kaip bendroji jungtinė nuosavybė, kuri yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡eimos turto statusas, jeigu toks nustatomas gyvenamajai patalpai, gali patvirtinti ginčo turto įsigijimo santuokos metu tikslÄ ir paskirtį, o tai yra svarbu sprendžiant dėl ginčo turto nuosavybės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021). 177. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta, kad ginčo turtas buvo įsigytas iki santuokos sudarymo Å¡eimos reikmėms, iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu ir naudojamas Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl darytina iÅ¡vada, kad ginčo turtas atitinka bendrosios jungtinės nuosavybės paskirtį, kuriÄ bÅ«tina įvertinti bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti, nes buvo įsigytas bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡alys, iki santuokos sudarymo įsigydami nekilnojamÄ jį turtÄ , siekė sukurti bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, o ieÅ¡kovė įrodė, kad nekilnojamieji daiktai buvo iÅ¡ esmės pagerinti po santuokos sudarymo sutuoktinių bendromis lėšomis ir ieÅ¡kovės darbu. PrieÅ¡ingai, nei nurodyta atsakovo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, padarydamas analogiÅ¡kas iÅ¡vadas, įrodinėjimo naÅ¡tos nesupainiojo, tinkamai jÄ paskirstė ir ginčo klausimu priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . 178.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų namo įrengimui sutaupyti nepavyko, pagrindžia ir tai, kad 2016 metais atsakovas namo įrengimui papildomai skolinosi iÅ¡ Jungtinės Karalystės banko (duomenys neskelbtini) 34600 GBP (41174 Eur) sumÄ , kuriÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ tėvo (duomenys neskelbtini) ir pusbrolio (duomenys neskelbtini) gautų sumų. Esant pateiktiems įrodymams apie atsakovo investuotÄ itin didelę asmeninių lėšų sumÄ , teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad į namÄ investuotos bendrosios jungtinės nuosavybės lėšos. 179.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas taip pat nurodė, kad jo gaunamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis buvo nepakankamas iÅ¡laikyti Å¡eimai bei apmokėti namo statybos darbus, namas buvo pagerintas iÅ¡ 39697,43 Eur per laikotarpį nuo 2016-10-24 iki 2019-10-14 (duomenys neskelbtini) duotų pinginių lėšų, 76948,73 Eur per laikotarpį nuo 2016-10-18 iki 2018-05-18 pusbrolio (duomenys neskelbtini) jam grÄ Å¾intos paskolos bei 41174,00 Eur paskolos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko, kuriÄ padengė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gautomis lėšomis. 180.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad atsirastų pagrindas tirti, kokiam tikslui (Å¡eimos ar asmeniais interesais) buvo sudaryta atsakovo nurodyta paskolos sutartis su (duomenys neskelbtini), ir kartu atsirastų teismo pareiga aiÅ¡kintis su paskolos, gautos pagal Å¡iÄ sutartį, panaudojimu susijusias aplinkybes, pirmiausia bÅ«tina nustatyti paskolos sutarties sudarymo faktÄ ir jos turinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turėjo leistinomis priemonėmis įrodyti, kad konkrečiÄ dienÄ su konkrečiu kreditoriumi buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ kreditorius paskolino atsakovui tam tikrÄ pinigų sumÄ , kuri vėliau buvo panaudota atsakovo nurodytiems tikslams.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė paskolos sutarties, sudarytos tarp jo ir jo pusbrolio. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovo į bylÄ pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo (nėra duomenų, kad atsakovas 2007 m. pervedė per kelis kartus pusbroliui 76948,73 Eur sumÄ ), neatskleidžia esminių jos sÄ lygų (kada tiksliai ir kokia suma buvo perduota pusbroliui, kada nurodytÄ sumÄ pusbrolis įsipareigojo grÄ Å¾inti atsakovui), (duomenys neskelbtini) atliktuose mokėjimo nurodymuose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis – „paskolos grÄ Å¾inimas“.

Be to, iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2018-05-18 450,00 GBP, 2018-05-09 1140,00 GBP, 2018-04-30 1552,00 GBP, 2018-04-23 1300,00 GBP, 2018-04-16 1260,00 GBP sumos (iÅ¡ viso 5702,00 GBP) nebuvo pervestos iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Å ios sumos įneÅ¡tos kaip grynųjų įmokėjimas į banko sÄ skaitÄ , paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)“. Å i aplinkybė nepatvirtina fakto, jog grynųjų pinigų įneÅ¡imai buvo atlikti (duomenys neskelbtini). Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad byloje yra įrodyta, jog ginčo namas buvo įrengtas iÅ¡ atsakovo pusbrolio (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intos paskolos sumos. 181.

Kaip jau minėta, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie paskolos sutarties sudarymo su (duomenys neskelbtini) faktÄ â€“ nei paskolos sutarties, nei mokėjimo nurodymų, nei pinigų priėmimo-perdavimo aktų, kurie įrodytų, kad paskolos sutartis tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ir paskolos sutarties dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui. Å iuo atveju kartu su atsakovo apeliaciniu skundu teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti apklaustas pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu, suteikiant galimybę tiek Å¡alims, tiek teismui užduoti klausimus.

Atsakovui neįrodžius buvus paskolinių teisinių santykių su (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ias lėšas pripažino Å¡alių bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 182. Dėl laikotarpiu nuo 2016-10-24 iki 2019-10-14 (duomenys neskelbtini) duotų pinginių lėšų akcentuotina, kad esminiai gyvenamojo namo įrengimo darbai buvo baigti iki 2016-11-19 ir nuo to laiko Å¡alių Å¡eima nuolat gyveno name, o trečiojo asmens pavedimai atsakovui ir ieÅ¡kovei buvo atlikti 2016-10-24 ir nuo 2016-12-16 iki 2019-10-14, t. y., tik 1 – 2016-10-24 pavedimas atliktas iki pagrindinių namo įrengimo darbų pabaigos.

Be to, byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo savo darbo užmokesčio analogiÅ¡kas ar labai artimas sumas periodiÅ¡kai pervesdavo (duomenys neskelbtini) tai leidžia spręsti labiau tikėtinai buvus ieÅ¡kovės nurodytÄ susitarimÄ , kad atsakovas (jo įmonė) mokės darbo užmokestį, kurį trečiasis asmuo perves atsakovui arba ieÅ¡kovei, o trečiajam asmeniui nenutrÅ«ks darbo stažo skaičiavimas, reikalingas pensijai iÅ¡ Jungtinės Karalystės atsakingų institucijų gauti. Taip pat nustatyta, kad pabaigus esminius namo statybos darbus, atsakovo ieÅ¡kovei pervestų piniginių lėšų, skirtų Å¡eimos poreikiams tenkinti, suma per mėnesį bÅ«davo 500,00-2000,00 GBP, tad piniginės lėšos, kurias ieÅ¡kovė pasiliko, pervesdama atitinkamas sumas atsakovui, tikėtina, buvo naudojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti, o ne namo statybai.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog jis ginčo namui įrengti naudojo 39697,43 (duomenys neskelbtini) pervestas pinigines lėšas. 183. Atsakovas nurodė, kad jis skolinosi 34600,00 GBP (41 174,00 Eur) (2016-03-31 – 15000,00 GBP, 2016-09-09 – 8000,00 GBP, 2017-01-09 – 5000,00 GBP, 2019-07-10 6600,00 GBP) iš (duomenys neskelbtini) banko namo statybai, tačiau iš atsakovo pasiskolintų sumų tik 2016-03-31 ir 2016-09-09 pasiskolintos iki esminių namo statybos darbų pabaigos, o kitos sumos pasiskolintos pabaigus esminius namo statybos darbus.

IÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nenustatyta, kad minėtos sumos bÅ«tų iÅ¡kart pervestos ieÅ¡kovei ar iÅ¡grynintos bei perduotos ieÅ¡kovei, kad Å¡i apmokėtų už statybines medžiagas ar darbus, taip pat nepateikta jokių paskolos sutarčių, patvirtinančių atsakovo nurodytÄ pozicijÄ . Darytina iÅ¡vada, kad byloje neįrodytos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis už statybos darbus ir medžiagas apmokėjo iÅ¡ pasiskolintų (duomenys neskelbtini) banko lėšų. 184. Atsakovas akcentavo, kad jis per mėnesį iÅ¡ darbo užmokesčio iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gaunamų sumų negalėjo sutaupyti piniginių lėšų namui įrengti.

Apeliacinės instancijos teismui pateikė mokesčių deklaracijas Jungtinėje Karalystėje už 2014-2017 metų laikotarpį, kurios, atsakovo vertinimu, pagrindžia, kad uždirbtų lėšų namo įrengimui nepakako. 185. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas pats nurodė, jog jo darbo užmokestis iÅ¡ pradžių (2004 m.) buvo 300,00-400,00 GBP per savaitę (1200,00-1600,00 GBP per mėnesį), tačiau vėliau pakilo iki 3000,00-4000,00 GBP, paaiÅ¡kino, kad jis dirbo papildomai pagal verslo liudijimÄ ir už papildomÄ darbÄ jam per dienÄ buvo mokama apie 200,00 GBP.

T. y., papildomai pateiktos deklaracijos nesudaro pagrindo spręsti apie visas atsakovo gautas pajamas atitinkamais laikotarpiais. Be to, aplinkybes, kad atsakovo pajamos buvo pakankamai didelės ir bÅ«tent iÅ¡ Å¡ių lėšų buvo vykdomi statybos darbai, perkamos statybinės medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo, liudytojai; banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai taip pat patvirtina, kad atsakovas gavo darbo užmokestį ir už papildomÄ darbÄ , be to, skolino pinigines lėšas kitiems asmenims.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo teiginius, kad jam iÅ¡ vykdytos veiklos nepakako piniginių lėšų namui statyti, atmetė pagrįstai. 186. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, neteisingai paskaičiavo atsakovui mokėtinÄ kompensacijÄ , netinkamai nustatė nekilnojamojo turto vertę. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad atsakovas į ginčo turtÄ iki santuokos sudarymo investavo 33306,00 Eur sumÄ , kuri negali bÅ«ti dalintina, taip pat negali bÅ«ti dalintinos atsakovo santuokos metu į namo įrengimÄ investuotos 116916,16 Eur asmeninės lėšos, kurios pagrįstos (duomenys neskelbtini) bankiniais pavedimais.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertins, kad ginčo turtas yra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniams turėtų bÅ«ti padalijama visa Å¡io turto rinkos vertė, atsakovo 150222,16 Eur investicijas priskiriant prie jam kompensuotinos sumos (33306,00 Eur ginčo turto įsigijimui iki santuokos + 116916,16 Eur asmeninės investicijos santuokos metu, iÅ¡ viso 150222,16 Eur). Atsakovo nuomone, faktas, kad buvo įdėta ypač daug jo asmeninių lėšų, sudaro sÄ lygas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , arba asmeninių lėšų panaudojimÄ pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kuriÄ turi bÅ«ti atsižvelgta, parenkant atitinkamÄ turto padalijimo bÅ«dÄ .

Ä®vertinus atsakovo į gyvenamojo namo įrengimÄ investuotų asmeninių lėšų sumÄ , dalijant šį turtÄ yra pagrindas priteisti jam nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiant kompensacijÄ , kuri turi bÅ«ti pagrįsta jos asmeniniu indėliu į turto pagerinimÄ . Teismas netinkamai sprendė, kad ieÅ¡kovė yra finansiÅ¡kai pajėgi iÅ¡mokėti atsakovui 83711,49 Eur kompensacijÄ . Pagal teismo sprendimÄ ieÅ¡kovė dar turės vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams, taigi teismas turėjo vertinti, ar ieÅ¡kovė turi galimybę sumokėti atsakovui ir kreditoriams iÅ¡ viso net 98254,63 Eur sumÄ (83711,49 Eur + 2446,03 Eur+4 097,11 Eur+3000,00 Eur+5000 Eur).

Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir itin nesÄ Å¾iningai bei neteisingai nusprendė priteisti ieÅ¡kovei ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, o iÅ¡ jos atsakovui kompensacijÄ . Teismas neteisingai nustatė, kad nekilnojamojo turto vertė yra 153306,30 Eur, kadangi tarp Å¡alių esant nesutarimui dėl vertės, turėjo bÅ«ti paskirta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė. Atsakovas teismo neprašė skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, kadangi neturėjo jokio pagrindo manyti, kad vertinant įrodymų visumÄ , teismas priims tokį neteisingÄ ir nesÄ Å¾iningÄ sprendimÄ bei pripažins jo asmeninės nuosavybės teise įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Teismus nusprendus, kad turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jis turėjo aiÅ¡kintis, ar Å¡alių nurodyta ginčo turto vertė sutampa, o jeigu nesutampa – spręsti dėl Å¡io turto rinkos vertės nustatymo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir turi bÅ«ti sprendžiama dėl jo padalinimo tarp Å¡alių, teismas turėtų skirti ekspertizę ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. 187. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). 188. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams bÅ«do parinkimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).

Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti.

Ä®vertinant pastarÄ jÄ aplinkybę gali turėti reikÅ¡mės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). 189.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai abu sutuoktiniai praÅ¡o tÄ patį objektÄ priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti:

1) kuriam iÅ¡ sutuoktinių Å¡is objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių Å¡is turtas teiktų didesnę naudÄ ;

2) ar sutuoktinis, kuriam Å¡is turtas natÅ«ra teiktų didesnę naudÄ , yra finansiÅ¡kai pajėgus iÅ¡mokėti kitam sutuoktiniui kompensacijÄ ; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam Å¡is turtas natÅ«ra teiktų didesnę naudÄ , yra nepajėgus iÅ¡mokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi bÅ«ti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės iÅ¡laikyti turtÄ natÅ«ra sumokant kitam kompensacijÄ pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natÅ«ra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl vertinant turto natÅ«ra teiktinÄ naudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad bÅ«tų surastas kiek labiau abi Å¡alis tenkinantis sprendimas turėti didžiausiÄ naudÄ iÅ¡ dalijamo turto;

3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingÄ turtÄ kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų bÅ«ti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensacijÄ , galimybės įsigyti kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio daiktÄ (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). 190. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl itin įtemptų ir konfliktiÅ¡kų Å¡alių tarpusavio santykių, dėl to, kad atidalinti realiÄ sias nekilnojamųjų daiktų dalis taip, kad abi Å¡alys netrukdomai galėtų naudotis joms priskirtomis namo dalimis, nepadarant žalos nekilnojamiesiems daiktams, taip pat atsižvelgiant į gyvenamojo namo iÅ¡planavimÄ , yra neįmanoma.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendė, kad nekilnojamieji daiktai natÅ«ra priteistini vienai iÅ¡ Å¡alių, kitai savo ruožtu priteisiant kompensacijÄ už pirmajai Å¡aliai priteistos turto vertės, virÅ¡ijančios jo dalį. 191. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieÅ¡kovė dirba, gauna nuolatines pajamas, susijusias su darbo santykiais, jos darbo užmokestis kiekvienÄ mėnesį yra apie 1000,00 Eur. IeÅ¡kovė nurodė, kad priteisus iÅ¡ jos kompensacijÄ atsakovui, ji turėtų galimybes Å¡iÄ kompensacijÄ sumokėti, kreiptųsi į bankÄ dėl paskolos suteikimo.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, paskola kompensacijai sumokėti ieÅ¡kovei nebuvo suteikta. Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 žemės sklypuose po ½ dalį žemės sklypo, kuriuos pardavus ieÅ¡kovė turėtų galimybę sumokėti dalį kompensacijos arba grÄ Å¾inti dalį paskolos. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie savo darbovietę. IÅ¡ pateiktos darbo sutarties nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) už 742,00 Eur mėnesinį atlyginimÄ proporcingai dirbtam laikui, numatytas kintamas priedas už darbo rezultatus.

Ä®rodymų, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso kitas turtas – byloje nėra. Taip pat pažymėtina, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, vaikai savo socialinių interesų centru laiko gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) kur jie turi sukÅ«rę socialinius ryÅ¡ius, užsiima mėgstamomis veiklomis. 192. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pripažino, kad gyvenamojo namo padalinimas natÅ«ra negalimas dėl objektyvių priežasčių (namo iÅ¡planavimo), taip pat dėl subjektyvių priežasčių (Å¡alių konfliktiÅ¡kų santykių).

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas dėl nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«do argumentų ar pasiÅ«lymų neteikė ir jokių su tuo susijusių reikalavimų nereiÅ¡kė. Teismas, nesant kitų reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«do ir neegzistuojant iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų bÅ«ti aktyvus, pagrįstai svarstė ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytÄ nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo savo finansinį pajėgumÄ sumokėti teismo priteistÄ kompensacijÄ (pateikė banko informacijÄ apie preliminariÄ paskolos sumÄ ), o atsakovas procesiniuose dokumentuose akcentavo prastÄ finansinę padėtį, nedarbÄ , gautas paskolas, tėvų paramÄ .

Ä®vertinus bylos duomenis, nustatyta, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra geresnė, palyginus su atsakovo turtine padėtimi, ji turi geresnes galimybes vykdyti tiek savo įsipareigojimus, tiek ir iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. IeÅ¡kovei turtas natÅ«ra yra reikalingesnis ir dėl kartu liekančių vaikų. Be to, atsakovo, gaunančio piniginę kompensacijÄ , galimybės įsigyti kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio daiktÄ nėra apribotos. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės finansinės galimybės sumokėti atsakovui kompensacijÄ yra geresnės, todėl nekilnojamieji daiktai natÅ«ra priteistini ieÅ¡kovei, įpareigojant jÄ iÅ¡mokėti atsakovui 82966,65 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį (70339,65 Eur) ir kompensuojant atsakovui 12627,00 Eur asmeninių piniginių lėšų, panaudotų įsigyjant nekilnojamuosius daiktus. 193.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo Å¡io principo galima tik Å¡io kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). 194. CK 3.123 straipsnyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turo padalijimo bÅ«do (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensacijÄ tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. 195. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normÄ neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). 196.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ CK 3.123 straipsnio taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad Å¡iame straipsnyje pateikiamas kriterijų sÄ raÅ¡as, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų. Ä®statymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iÅ¡ esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo Å¡io principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). 197.

Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbÅ«s kriterijai, sudarantys teisinį pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011, 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014). 198.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju nekilnojamieji daiktai natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, įpareigojant jÄ iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį ir kompensuojant atsakovui asmenines pinigines lėšas, panaudotas įsigyjant nekilnojamuosius daiktus. 199.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, kurių vertė yra 153306,30 Eur, kad Å¡iam turtui įsigyti panaudota 12627,00 Eur atsakovo asmeninių lėšų. Atsakovas nesutinka su turto verte ir mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. 200. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga Å¡eimos bylose bÅ«ti aktyviam. Pagal Å¡io straipsnio 1-4 dalis aktyvus teismas reiÅ¡kia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigÄ siekti, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti Å¡alis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡vardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje.

Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iÅ¡ dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡imčių ir aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant bÅ«tinybei, veikti savo iniciatyva. [...], tačiau CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtyje. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). 201.

Teismas šeimos bylose dėl turto padalinimo nėra aktyvus. Atsakovas turėjo galimybę teikti įrodymus apie turto vertę, tačiau šia savo teise nesinaudojo, todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo aiškintis, ar šalių nurodyta ginčo turto vertė sutampa, o jeigu nesutampa – spręsti dėl šio turto rinkos vertės nustatymo. Atsakovas turėjo galimybę prašyti teismo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau šia savo procesine teise taip pat nesinaudojo. 202.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys. Jei Å¡alys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iÅ¡ jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir jÄ Ä¯rodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Å alys turi teisę teikti į bylÄ jų nurodomÄ turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomų įrodymų.

Å alims papildomų įrodymų dėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016). 203. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog teismas negalėjo Å¡alių santykių iki santuokos aiÅ¡kinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir atitinkamai spręsti, kad esÄ Å¡alys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį dėl bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo, kadangi ginčo santykiams taikytina Jungtinės Karalystės teisė.

Å alys nuo 2004 m. iki santuokos sudarymo gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje, taigi Å¡alių santykiams iki santuokos sudarymo pagal nurodytas CK ir CPK nuostatas taikytina Jungtinės Karalystės teisė, tačiau teismas nepagrįstai jos netaikė. IeÅ¡kovė ir atsakovas nebuvo įregistravę civilinės partnerystės Jungtinėje Karalystėje, nors turėjo tokiÄ galimybę, tai tik patvirtina, kad Å¡alys, nors kartu gyveno ir kartu rÅ«pinosi vaiku, nesiekė partnerystės ar kt. santuokai prilyginamų teisinių pasekmių, bendro turto režimo ar pan., taigi, savo finansinius reikalus nutarė spręsti atskirai.

Atsakovas taip pat pažymėjo, jog paskoliniai santykiai tarp jo ir pusbrolio susiklostė jiems abiem gyvenant Anglijoje, paskola buvo grÄ Å¾inama į atsakovo banko sÄ skaitÄ , turimÄ Anglijoje. Teismas neteisingai pagal Lietuvos Respublikos teisę aiÅ¡kino, kaip atsakovas turėjo suteikti paskolÄ ir kaip jÄ turėjo grÄ Å¾inti paskolos gavėjas. Atsakovo vertinimu, turėjo bÅ«ti taikoma Anglijos teisė, o ne Lietuvos Respublikos įstatymai. Paskolos grÄ Å¾inimo metu (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, todėl sprendžiant paskolos grÄ Å¾inimo klausimÄ , turėjo bÅ«ti taikoma Jungtinės Karalystės teisė. 204.

CK 1.28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turto teisinį statusÄ nustato jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Å ioje byloje be kitų klausimų sprendžiami sutuoktinių turtiniai santykiai ir taikytina teisė turi bÅ«ti parenkama pagal CK 1.28 straipsnį – jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovė į Lietuvos RespublikÄ nuolatiniam gyvenimui grįžo 2015 metais, o atsakovas – 2020 m. kovo mėnesį, todėl Å¡alių (sutuoktinių) turtiniams santykiams yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

Ginčo dėl paskolinių santykių pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nenagrinėjo. 205. Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta ieÅ¡kovei priteisti 1350,85 Eur ir 3850,00 Eur (iÅ¡ viso 5200,85 Eur) kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . Atsakovas praÅ¡o pakeisti teismo sprendimÄ dalyje, kuria atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 6650,00 Eur (1/2 13300,00 Eur) kompensacija už parduotÄ (duomenys neskelbtini), ir atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 9500,00 Eur (1/2 19000,00 Eur) kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . 206.

Atsakovas nurodė, kad teismas ieÅ¡kovei nepagrįstai priteisė 1350,85 Eur kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , kadangi už atsakovÄ baudas sumokėjo jo mama, t.y. nebuvo panaudotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšos. Pripažinęs, kad atsakovo mama (duomenys neskelbtini) už atsakovÄ sumokėjo 5000,00 Eur, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino, kad likusi 2701,70 Eur suma, sumokėta 2020-07-10 ir 2020-09-02, yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos lėšos, todėl ½ dalį (1350,85 Eur) priteisė ieÅ¡kovei.

Atsakovo vertinimu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesivadovavo liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kinimais, kad bÅ«tent ji padengė visÄ 7701,70 Eur baudos sumÄ . Be to, atsakovas paaiÅ¡kino, kad nors 2701,70 Eur suma pagal kvitus sumokėta paties atsakovo, tačiau Å¡iÄ sumÄ jam davė jo mama. Å alių teikti paaiÅ¡kinimai ir į bylÄ pateikta Užimtumo tarnybos pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo 2020 m. pavasario iki 2021 m. rudens buvo bedarbis, todėl neturėjo galimybės pats susimokėti jam skirtų baudų, ieÅ¡kovė prie Å¡ių baudų sumokėjimo niekaip neprisidėjo.

Teismas buvo visiÅ¡kai neobjektyvus, priimdamas teismo sprendimÄ , ir praktiÅ¡kai visais ginčo klausimais nesÄ Å¾iningai palaikė tik ieÅ¡kovę. Teismas nesÄ Å¾iningai neatsižvelgė, kad pati ieÅ¡kovė teismui teikė savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us selektyviai, neparodydama viso laikotarpio tęstinumo. Atsakovui skirtos baudos už padarytus teisės pažeidimus nebuvo sumokėtos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto ir ieÅ¡kovė neturi teisės į 1350,85 Eur kompensacijÄ . Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovÄ kompensuoti ieÅ¡kovei ½ dalį – 3850,00 Eur automobilio (duomenys neskelbtini) vertės sumažėjimo, kadangi ji pati pardavė šį automobilį ir gavo 19000,00 Eur sumÄ , todėl turi prievolę pusę Å¡ios sumos (9500,00 Eur) kompensuoti atsakovui.

Liudytojo (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės bei atsakovo teikti paaiÅ¡kinimai teismo buvo netinkamai įvertinti, todėl teismas netinkamai sprendė, kad automobilis parduotas už ieÅ¡kovės teismui nurodytÄ 13300,00 Eur kainÄ . Byloje nėra įrodymų, kad 2020 m. vasario mėn. skelbime bÅ«tų nurodyta 13300,00 Eur kaina, teismui nebuvo jokio pagrindo nesivadovauti 2020-02-09 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina (19000,00 Eur). IeÅ¡kovė gavo ir sutartį, ir pinigus. Atsakovas galėjo reikÅ¡ti pretenzijas tik ieÅ¡kovei, kuri jam padavė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, bet neatidavė už automobilį gautos 19000,00 Eur sumos.

Atsakovas pretenzijas ieÅ¡kovei reiÅ¡kė žodžiu, o vėliau ir pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, kadangi geruoju ji neatidavė gautos sumos. Teismas sprendime atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės turėjo priteisti ne 6650,00 Eur (1/2 13300,00 Eur), o 9500,00 Eur (1/2 19000,00 Eur) kompensacijÄ už parduotÄ automobilį. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovas ieÅ¡kovei turi kompensuoti ½ dalį – 3850,00 Eur (21000,00 Eur – 13300,00 Eur) automobilio vertės sumažėjimo, kadangi ieÅ¡kovė už parduotÄ automobilį gavo 19000,00 Eur.

Automobilis buvo įgytas už 21000,00 Eur su PVM, todėl gauta 19000,00 Eur kaina negali bÅ«ti laikoma automobilio vertės sumažėjimu. Pardavus automobilį po beveik vienerių metų nuo jo įsigijimo už 19000,00 Eur, buvo gauta kaina, adekvati jo rinkos vertei. Teismas netgi nevertino ir nenustatė, kokia buvo automobilio rinkos vertė prieÅ¡ pat avarijÄ , o ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad avarijos dienÄ jo vertė buvo 21000,00 Eur. Tik nustačius automobilio rinkos kainÄ 2019-11-02, galima bÅ«tų spręsti, ar jo vertė pardavus sumažėjo. 207.

CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai įrodoma, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensacijÄ privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). 208.

Pagal CK 3.115 straipsnio 1 dalį jeigu iÅ¡ bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ . Jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ (CK 3.115 straipsnio 2 dalis). 209.

Ä® nagrinėjamÄ bylÄ pateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu transporto priemonė buvo apgadinta. Dėl Å¡io įvykio kaltu pripažintas atsakovas ir jam 2020-03-16 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta 2000,00 Eur dydžio bauda bei nutarta konfiskuoti 5000,00 Eur sumÄ . 2000,00 Eur baudÄ atsakovas sumokėjo 2020-09-02. Dėl turto konfiskavimo antstolio (duomenys neskelbtini) kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje iÅ¡ skolininko (duomenys neskelbtini) iÅ¡ieÅ¡kota 5000,00 Eur skola ir 701,70 Eur vykdymo iÅ¡laidos, vykdomoji byla užbaigta 2020-07-14.

IÅ¡ grynųjų pinigų įmokėjimų ir antstolio pažymos nustatyta, kad už (duomenys neskelbtini) antstoliui sumokėjo (duomenys neskelbtini): 2020-01-09 1000,00 Eur, 2020-02-10 1000,00 Eur, 2020-03-10 1000,00 Eur sumÄ , 2020-05-07 1000,00 Eur, 2020-06-09 1000,00 Eur, o (duomenys neskelbtini) 2020-07-10 sumokėjo 701,70 Eur sumÄ . 210. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra paneigta, kad bauda ir vykdymo iÅ¡laidos buvo sumokėtos atsakovo, tad bauda ir vykdymo iÅ¡laidos buvo sumokėtos iÅ¡ Å¡alims bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančių piniginių lėšų. (duomenys neskelbtini) parodymai (kad bÅ«tent ji davė savo sÅ«nui grynųjų pinigų (2000,00 Eur ir 701,70 Eur) baudoms sumokėti), pateikti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai nesudaro pagrindo spręsti prieÅ¡ingai. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡grynintos piniginių lėšų sumos buvo panaudotos bÅ«tent likusiai sumai (2701,70 Eur) padengti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, jog atsakovas sumokėjo 701,70 Eur ir 2000,00 Eur baudas iÅ¡ piniginių lėšų, sutuoktiniams priklausiusių bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovei priteisti 1350,85 Eur kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . 211. Byloje nustatyta, kad dėl jau minėto eismo įvykio buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurios vertė dėl eismo įvykio pakito nuo 21000,00 Eur iki 13300,00 Eur.

Transporto priemonės vertės sumažėjimas – 7700,00 Eur. Dėl eismo įvykio kaltas pripažintas atsakovas, jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir jos nesuvaldė. Byloje nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pirktas už 21000,00 Eur, o parduotas – už 13300,00 Eur. Liudytojas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad už automobilį jis sumokėjo mažesnę nei 19000,00 Eur sumÄ , sumokėjo tokiÄ kainÄ , kuri buvo nurodyta paskutinį kartÄ skelbime. Transporto priemonės skelbime užfiksuota 13300,00 Eur kaina.

Byloje taip pat nustatyta, kad iki 2020-02-14 ir vėliau pretenzijų pirkėjui dėl daikto kainos dydžio (kodėl pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 19000,00 Eur suma, kai automobilis buvo parduodamas už 13300,00 Eur) ar jos mokėjimo atsakovas nereiÅ¡kė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad automobilis buvo parduotas už 13300,00 Eur sumÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 3850,00 Eur dydžio kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . 212.

Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o tenkinti jo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovui 1328,00 Eur kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ â€“ ieÅ¡kovės studijas (duomenys neskelbtini). 213. Atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovui 1328,00 Eur kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ â€“ ieÅ¡kovės studijas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad studijų teikimo paslaugų sutartis buvo sudaryta ne ieÅ¡kovės asmeniniams poreikiams tenkinti.

IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bandė susirasti darbÄ pagal įgytÄ kvalifikacijÄ , kad to negalėjo padaryti dėl pradėto santuokos nutraukimo proceso. IeÅ¡kovė nepateikė jokių argumentų, kodėl atsakovo į jos lavinimÄ si investuotos lėšos turėtų bÅ«ti pripažintos kaip Å¡eimos poreikių tenkinimas. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad ne tik ieÅ¡kovė, bet ir atsakovas nuolat rÅ«pinosi vaikais, todėl Å¡i teismo nurodyta priežastis taip pat negali bÅ«ti laikoma pagrindu atmesti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo.

BÅ«tent ieÅ¡kovė ginčo atveju privalėjo įrodyti, kad bendros lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti. Esant faktinei situacijai, kad iÅ¡kart po studijų baigimo ieÅ¡kovė pradėjo santuokos nutraukimo procesÄ ir net nesiekė įsidarbinti pagal įgytÄ kvalifikacijÄ , akivaizdu, kad jokiems Å¡eimos poreikiams nebuvo panaudotos už jos studijas sumokėtos lėšos. Magistro laipsnį įgijo asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovė, Å¡io laipsnio ji nepraras visÄ gyvenimÄ , o sutuoktinis jokios pridėtinės vertės iÅ¡ to negavo ir negaus. 214.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė magistro studijas (duomenys neskelbtini) pradėjo 2016-09-01 ir baigė 2019-06-25 (kai Å¡alys nebematė prasmės tęsti santuokinius ryÅ¡ius, tarėsi dėl santuokos nutraukimo). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieÅ¡kovė, Å¡alims nusprendus nutraukti santuokÄ , pradėjus santuokos nutraukimo ikiteisminį ir vėliau teisminį procesus, pradėjus gyventi atskirai, (duomenys neskelbtini) ir nuolat rÅ«pinantis nepilnamečiais vaikais, neturėjo galimybių ir tikslo dirbti papildomÄ darbÄ , susijusį su įgyta kvalifikacija.

Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nedetalizavo, kokiÄ konkrečiÄ naudÄ ieÅ¡kovė gavo pabaigus studijas ir kokia Å¡ios naudos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka, taip pat neįrodė, kad ieÅ¡kovė turėjo tikslÄ minėtų studijų metu gautÄ kvalifikacijÄ panaudoti ne Å¡eimos poreikiams, o asmeniniams poreikiams tenkinti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ atmestas pagrįstai. 215.

Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta nustatyti, kad po santuokos nutraukimo Å¡alys lieka solidarÅ«s skolininkai pagal 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 90009984663, pagal 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20017558, pagal 2020-06-07 paskolos raÅ¡telį. 216. Atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog po santuokos nutraukimo Å¡alys turi likti solidariais skolininkais pagal ieÅ¡kovės asmeniniams poreikiams tenkinti sudarytas: 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 90009984663, 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20017558, 2020-06-07 paskolos raÅ¡telį.

Atsakovas nesutiko, kad 2020 birželio mėn. ieÅ¡kovei buvo bÅ«tinybė skolintis lėšų automobilio, skirto Å¡eimos poreikiams tenkinti, įsigijimui. Atsakovas akcentavo, kad ieÅ¡kovė 2020 m. vasario mėn. gavo itin didelę sumÄ už parduotÄ automobilį (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, teismas turėjo itin kritiÅ¡kai vertinti įrodymų visumÄ ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų nenuoseklumÄ . IeÅ¡kovė teismui savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-07-01 nepateikė, nepaaiÅ¡kino, kam panaudojo gautus 19000,00 Eur, kodėl jų nepanaudojo vaikų iÅ¡laikymui, kodėl Å¡ios sumos nepanaudojo naujam automobiliui įsigyti.

Be to, ieÅ¡kovės sudarytų paskolos sutarčių paskirtyje nurodyta, kad jos skirtos ieÅ¡kovės asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne automobilio pirkimui. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atsakovÄ pripažino solidariu skolininku. 217. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais. 218.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendroms sutuoktinių prievolėms pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ priskiriamos dvi prievolių grupės:

1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų;

2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020). 219. Šiuo atveju pagal 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 90009984663, pagal 2020-06-05 vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20017558 ir pagal 2020-06-07 paskolos raštelį sudarytos paskolos sutartys priskirtinos prie antrosios grupės prievolių, kadangi jos buvo sudarytos šeimos interesais.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad paskolos sutartys buvo sudarytos 2020-06-05 ir 2020-06-07, t. y., likus atitinkamai 4 ir 2 dienoms iki 2020-06-09 transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Minėta transporto priemonė buvo įsigyta šeimos poreikiams tenkinti. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, iš 2020-06-05 paskolos sutarčių su BIGBANK AS filialu ir UAB „GF bankas“ matyti, kad paskolos sutarčių tarpininkas buvo (duomenys neskelbtini) (įmonė, kuri teikia automobilių lizingo, automobilių stovėjimo/pardavimo aikštelės, automobilių pardavimo paslaugas), o 2020-06-07 sutartyje su (duomenys neskelbtini) ieškovė nurodė, jog jai yra perduota 3000,00 Eur suma automobiliui pirkti. 220.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog nurodytos paskolos sutartys ieÅ¡kovės buvo sudarytos Å¡eimos interesais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ jas pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis ir nustatyti, kad Å¡ias prievoles, kurių įvykdymo terminai nėra suėję, po santuokos nutraukimo vykdys ieÅ¡kovė. 221. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iÅ¡ esmės nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Be to, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V de H v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentų 222.

Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo prašo iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-01-06 sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus: „Dar daugiau, nors atsakovas ir tretysis asmuo teismo posėdyje neigė aplinkybę, kad tarp jų buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovas (jo įmonė) mokės darbo užmokestį, kurį tretysis asmuo perves atsakovui arba ieškovei, ir trečiajam asmeniui nenutrūks darbo stažo skaičiavimas, reikalingas pensijai iš Jungtinės Karalystės atsakingų institucijų gauti, ir tretysis asmuo faktiškai (duomenys neskelbtini) (kuris gali būti atliekamas tik dirbant tiesiogiai darbo vietoje) nedirbs, tačiau paklausus trečiojo asmens, kiek dažnai jis bendraudavo su savo sūnumi 2016-2019 m., jis atsakė, kad su sūnumi bendravo telefonu, kas patvirtina aplinkybę, jog tretysis asmuo faktiškai (duomenys neskelbtini) nedirbo.“ 223.

Trečiasis asmuo nurodė, jog teismo nurodyti motyvai, susiję su trečiojo asmens darbu (duomenys neskelbtini), visiÅ¡kai neteisingi, nepagrįsti bylos duomenimis ir turi bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo faktiÅ¡kai (duomenys neskelbtini) nedirbo, peržengė ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio ribas. Teismo sprendime nurodyta visiÅ¡kai neteisinga faktinių aplinkybių interpretacija, esÄ trečiajam asmeniui reikėjo darbo stažo, kad gautų pensijÄ Jungtinėje Karalystėje.

Teismo nurodyta interpretacija dėl pervestų lėšų sÅ«naus namo įrengimui peržengė teismo kompetencijos ir netgi jurisdikcijos ribas – teismas ėmėsi Jungtinės Karalystės institucijų vaidmens, sprendime pateikdamas motyvus, kad esÄ trečiasis asmuo faktiÅ¡kai (duomenys neskelbtini) nedirbo. Teismas atliko iÅ¡samų tyrimÄ dėl trečiojo asmens įdarbinimo Jungtinėje Karalystėje, teismas patikėjo vien ieÅ¡kovės žodiniu paaiÅ¡kinimu, kuris yra akivaizdi gynybinė pozicija, siekiant asmeninės naudos.

Be to, sprendžiant dėl trečiojo asmens darbo (duomenys neskelbtini), turėtų bÅ«ti taikoma Jungtinės Karalystės teisė, ir tyrimas dėl asmens įdarbinimo ar neįdarbinimo atliekamas Jungtinės Karalystės atsakingų institucijų. Visi trečiojo asmens pinigai buvo pervesti tik norint padėti sÅ«nui įsigyti ir vėliau įsirengti gyvenamÄ jį namÄ . Jei trečiasis asmuo bÅ«tų žinojęs, jog ieÅ¡kovė sieks šį sÅ«naus įsigytÄ turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kad namas atiteks jai, nebÅ«tų prisidėjęs nei prie namo įsigijimo, nei prie jo įrengimo. 224.

Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ir vertindamas atsakovo argumentus apie tai, kad namui įsirengti jis naudojo trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) pervestas pinigines lėšas, akcentavo Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes: iÅ¡ trečiojo asmens banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad pavedimai buvo atliekami į kitÄ banko sÄ skaitÄ , nei naudojosi ieÅ¡kovė; esminiai gyvenamojo namo įrengimo darbai buvo baigti iki 2016-11-19, o pavedimai atsakovui ir ieÅ¡kovei buvo atlikti 2016-10-24 ir nuo 2016-12-16 iki 2019-10-14, t. y., tik vienas 2016-10-24 pavedimas atliktas iki pagrindinių namo įrengimo darbų pabaigos; nors atsakovas ir trečiasis asmuo neigė aplinkybę, kad tarp jų buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovas (jo įmonė) mokės darbo užmokestį, kurį trečiasis asmuo perves atsakovui arba ieÅ¡kovei, ir trečiajam asmeniui nenutrÅ«ks darbo stažo skaičiavimas, reikalingas pensijai iÅ¡ Jungtinės Karalystės atsakingų institucijų gauti, ir trečiasis asmuo faktiÅ¡kai (duomenys neskelbtini) nedirbs, tačiau paklausus trečiojo asmens, kiek dažnai jis bendraudavo su savo sÅ«numi 2016-2019 m., jis atsakė, kad su sÅ«numi bendravo telefonu, tai patvirtina aplinkybę, jog trečiasis asmuo faktiÅ¡kai (duomenys neskelbtini) nedirbo; ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad toks susitarimas tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudarytas, patvirtina trečiojo asmens banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad atitinkamai gaunamas pajamas trečiasis asmuo pervesdavo (duomenys neskelbtini).; iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos matyti, kad ieÅ¡kovė pervesdavo atsakovui atitinkamas sumas, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) jai pervestos sumos, pasilikdama 300,00-800,00 GBP, kai pabaigus esminius namo statybos darbus atsakovo ieÅ¡kovei pervestų piniginių lėšų, skirtų Å¡eimos poreikiams tenkinti, suma per mėnesį bÅ«davo 500,00-2000,00 GBP, taigi piniginės lėšos, kurias ieÅ¡kovė pasiliko, tikėtina, buvo naudojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti, o ne namo statybai.

Teismas sprendė, jog šių įrodymų pagrindu darytina išvada, jog atsakovo teiginys, kad jis namui įrengti naudojo 39697,43 (duomenys neskelbtini) pervestas pinigines lėšas atmestinas kaip nepagrįstas. 225. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog net ir tuo atveju, jeigu iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies būtų pašalintas trečiojo asmens nurodytas teiginys, likusi sprendimo motyvacija bei argumentacija ginčo klausimu išliktų nepakitusi, t. y. išliktų nepaneigtos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtinta atsakovo išdėstytos pozicijos, jog namas buvo pagerintas iš 39697,43 Eur per laikotarpį nuo 2016-10-24 iki 2019-10-14 (duomenys neskelbtini) duotų pinginių lėšų. 226.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens darbu, pirmosios instancijos teismo buvo nurodytos ne formuluojant tam tikras iÅ¡vadas, galinčias daryti poveikį byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teisėms arba pareigoms, bet siekiant geriau atskleisti Å¡ioje byloje kilusio ginčo kontekstÄ ir kompleksiÅ¡kumÄ . Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens įdarbinimo / neįdarbinimo Jungtinėje Karalystėje aplinkybių netyrė ir jų neanalizavo, trečiojo asmens praÅ¡omi paÅ¡alinti teismo sprendimo motyvai negalėtų bÅ«ti vertinami kaip turintys prejudicinę galiÄ , sprendžiant kitus tarp Å¡alių kilusius ginčus, kadangi Å¡is klausimas (dėl trečiojo asmens įdarbinimo / neįdarbinimo) nebuvo aptariamos bylos nagrinėjimo dalykas. 227.

Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas netenkina trečio asmens apeliacinio skundo reikalavimo iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022-01-06 sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti trečiojo asmens nurodytus motyvus. Dėl įrodymų vertinimo 228. Atsakovas apeliaciniame skunde ne kartÄ akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. 229. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli:

įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). 230. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). 231.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ne tik į apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, bet ir atsakovo bei trečiojo asmens pateiktus papildomus įrodymus, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių iÅ¡vadų, nei padarė ginÄÄ iÅ¡sprendęs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantai turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtÄ sprendimÄ panaikinti.

Dėl bylos procesinės baigties 232. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl žyminio mokesčio 233. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 9 d. nutartimi tenkintas atsakovo (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo; nutarta atidėti 2074,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo (nutarties) Å¡ioje byloje priėmimo.

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 15 d. nutartimi tenkintas atsakovės (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo; nutarta atidėti 432,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo (nutarties) Å¡ioje byloje priėmimo. 234. IeÅ¡kovės ir atsakovo apeliacinių skundų netenkinus, iÅ¡ jų valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (CPK 84 ir 96 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 235.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 236. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieÅ¡kovės, atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai netenkintini, jų bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 432,00 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ , Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2074,00 (du tÅ«kstančius septyniasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ , Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Burbulienė Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė