75dc128a-2509-41ca-8f72-da117cb5aba2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-558-943/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00142-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.1.14.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Astos Radzevičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovams T.

R., S. Ž. ir jų atstovui advokatui ArÅ«nui Petrauskui, atsakovui R. J. ir jo atstovei advokatei Rasai Stankauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų S. Ž. ir T. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-315-262/2017 pagal ieÅ¡kovų S. Ž. ir T. R. ieÅ¡kinį atsakovui R. J. dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo bei atsakovo R. J. prieÅ¡ieÅ¡kinius ieÅ¡kovams T.

R. ir S. Ž. dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis, trečiasis asmuo restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Molesta“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas T. R. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R. J. 236 677,48 Eur skolos, 52 288,02 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. sausio 20 d., 2 556 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 20 d. iki 2015 m. sausio 20 d., 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovo teigimu, pagal 2011 m. gegužės 16 d. sudarytas paskolos sutartis Nr. 2011-1 ir 2011-2 jis paskolino atsakovui 236 677,48 Eur. Dalis Å¡ios sumos buvo perduota grynaisiais pinigais, kita dalis pagal 2011 m. gegužės 16 d. triÅ¡alį susitarimÄ Nr. 20110216-1, sudarytÄ tarp T. R., R. J. ir RUAB „Molesta“. Paskolos grÄ Å¾inimo terminas yra suėjęs, tačiau atsakovas jam suteiktos paskolos nėra grÄ Å¾inęs.

3. Ieškovas S. Ž. prašė priteisti iš atsakovo R. J. 130 097,31 Eur skolos, 33 254,42 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., 1 404 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

4. IeÅ¡kovas nurodė, jog pagal 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartis Nr. 2011-3 ir 2011-4 atsakovui grynaisiais pinigais paskolino 130 097,31 Eur, kurių atsakovas iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inęs.

5. Atsakovas R. J. priešieškiniu prašė pripažinti nesudarytomis paskolos sutartis, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus, teigdamas, jog faktiškai paskolos jam nebuvo suteiktos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinius atmetė, o priešieškinį tenkino.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendė, jog šioje byloje yra labiau tikėtina ir pagrįsta atsakovo pozicija, kad jis pinigų negavo, nei ieškovų pozicija, kad jie perdavė atsakovui pinigus.

8. Teismas nurodė, kad vien tik paskolos sutartyse nurodytas teiginys, jog paskolos gavėjas pinigus gavo, neįrodo paties pinigų perdavimo fakto. Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas yra verslininkai, kelių įmonių akcininkai, todėl jiems keliami didesni teisinio iÅ¡prusimo (įskaitant teisės normų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitÄ bei operacijas su grynaisiais pinigais, žinojimÄ ), atsakingumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai. IeÅ¡kovai ir atsakovas turėjo suprasti, kad atliekant operacijas su didelėmis pinigų sumomis yra bÅ«tina užtikrinti, kad tokios operacijos atsispindėtų įmonės buhalteriniuose dokumentuose, kiek tai susiję su UAB „Molesta“ sudarytu triÅ¡aliu susitarimu.

9. Teismas sprendė, jog triÅ¡alis susitarimas tarp T. R., R. J. ir UAB „Molesta“ nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis pinigų perdavimo atsakovui faktÄ , kadangi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-552-653/2017 buvo pripažinti negaliojančiais T. R. ir R. J. paskolos sutartys, triÅ¡alis susitarimas, UAB „Molesta“ mokėjimai T. R., R. J.. Be to, teismo nuomone, triÅ¡alis susitarimas nesukėlė teisinių pasekmių, Å¡ios bylos nagrinėjimo metu paliudijo ir buvusi UAB „Molesta“ buhalterė.

10. Vertindamas ieÅ¡kovo S. Ž. pateiktas turto deklaracijas, teismas nustatė, kad pirmÄ kartÄ paskolinta suma nurodyta deklaracijoje už 2014 m., kuri užpildyta 2015 m. balandžio 29 d. ir įvardijama kaip pirminė. Daugiau nei po metų, t. y. 2016 m. birželio 1 d., ieÅ¡kovas papildė 2011 m. deklaracijÄ , įtraukdamas į jÄ duomenis apie atsakovui suteiktÄ paskolÄ . Teismas sprendė, kad nurodyti duomenys negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, juolab, kad ieÅ¡kovas S. Ž., eidamas svarbias pareigas (Molėtų rajono savivaldybės meras), negalėjo nežinoti, jog jis gautÄ ir paskolintÄ pinigų sumÄ turėjo deklaruoti, pildydamas deklaracijÄ už 2011 metus, t. y. 2012 metais, o ne 2015 metais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovai T. R. ir S. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinius tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. IeÅ¡kiniuose nurodytos aplinkybės dėl paskolos dalyko perdavimo atsakovui yra patvirtintos tiesioginiais (įraÅ¡ais paskolos sutartyse) bei netiesioginiais įrodymais (pajamų deklaracijomis, banko pažyma, UAB „Molesta“ bankiniais mokėjimais, liudytojų parodymais). 11.2.

Vien ginčo sutarčių turinys leidžia spręsti, jog paskolos dalyko perdavimo jos gavėjui faktas yra patvirtintas. 11.3. Paskolos davėjai yra fiziniai asmenys, kurie neveda buhalterinės apskaitos ir neturi kvitų ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl teismas netinkamai vertino Å¡ių dokumentų nepateikimÄ , kaip paskolos dalyko nesuteikimo faktÄ . IeÅ¡kovai turėjo teisę pasirinkti bet kurį legalų pinigų perdavimo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovai įrodė, jog turėjo grynųjų pinigų, todėl bÅ«tent Å¡ias lėšas ir paskolino atsakovui. 11.4.

TriÅ¡aliu 2011 m. gegužės 16 d. susitarimu ieÅ¡kovas T. R. atleido RUAB „Molesta“ nuo prievolės dalies jam vykdymo, o naujasis skolininkas atsakovas R. J., tapęs 627 580 Lt savininku, įgijo prievolę Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti T. R. paskolos sutartyse nustatyta tvarka ir terminu. BÅ«tent Å¡ios sumos dalį RUAB „Molesta“ pervedė atsakovui bankiniais mokėjimais. Å ie faktai paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad susitarimas neįrodo pinigų perdavimo. 11.5. IeÅ¡kovo S. Ž. pateiktos deklaracijos yra iÅ¡vestinis įrodymas dėl paskolų suteikimo, o vien klaidų jose iÅ¡taisymas negali bÅ«ti vertinamas paties ieÅ¡kovo nenaudai.

12. Atsakovas R. J. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. IeÅ¡kovai nenurodė, kokias įrodymų vertinimo taisykles pažeidė teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , o vien tai, kad teismas įrodymus vertino ne pagal apeliantų lÅ«kesčius, savaime nereiÅ¡kia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. 12.2. Paskolos sutartyse nėra paskolos gavėjo R.

J. patvirtinimo, kad jis paskolos dalykÄ gavo nuosavybėn, todėl ieÅ¡kovai privalėjo įrodyti pinigų perdavimo atsakovui faktÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, jog atsakovas neįkeitė ieÅ¡kovams UAB firmos „Lietuvos melioracija“ akcijų, nors toks akcijų įkeitimas buvo numatytas paskolos sutartyse. 12.3. Paskolos sutartys buvo sudarytos siekiant iÅ¡saugoti UAB „Molesta“ veiklos tęstinumÄ . IeÅ¡kovai nebuvo suinteresuoti iÅ¡saugoti bendrovės, siekė jos bankroto, todėl nenorėjo laiduoti savo turtu, jog bankas pratęstų kredito sutartį.

Dėl palankaus atsakovui balsavimo valdyboje, ieÅ¡kovai pareikalavo atsakovo, kad jis pasiraÅ¡ytų paskolos sutartis, realiai jų nevykdant. Atsakovas, siekdamas iÅ¡saugoti įmonę, neturėjo kito pasirinkimo, todėl sutiko pasiraÅ¡yti Å¡ias sutartis, nors realiai paskolos dalykas jam nebuvo perduotas. 12.4. FaktÄ , kad triÅ¡alis susitarimas nebuvo įvykdytas ir paskolos sutarčių dalykas atsakovui nebuvo perduotas, patvirtina RUAB „Molesta“ bankroto administratoriaus pozicija restruktÅ«rizavimo byloje, kurioje jis ginčija ieÅ¡kovo T.

R. finansinį reikalavimÄ ir teikia buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie pagrindžia, kad įmonė jam negrÄ Å¾ino paskolos. 12.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo S. Ž. ir jo sutuoktinės deklaracijos už 2014 m. neįrodo pinigų perdavimo fakto, nes Å¡i paskola deklaruota tik 2015 m.

13. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį panaikino ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti Å¡iam teismui.

15. Kasacinis teismas nurodė, jog teismai, nustatydami faktÄ (tenkindami prieÅ¡ieÅ¡kinį), kad pagal paskolos sutartis pinigai nebuvo perduoti, netyrė ir nevertino esminės aplinkybės, dėl ko atsakovas prisiėmė sutarčių naÅ¡tÄ , jei, kaip jis teigė pinigų negavo, o teismų nurodyti argumentai nepakankami prieÅ¡ieÅ¡kiniams tenkinti. Teismai nevertino ir netyrė aplinkybių susijusių su ieÅ¡kovų ir atsakovo, kaip UAB „Molesta“ akcininkų, siekiu iÅ¡saugoti Å¡ios bendrovės veiklÄ , neanalizavo jų reikÅ¡mės paskolos teisiniams santykiams.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018 buvo sprendžiamas sandorių, tarp jų ir nagrinėjamai bylai aktualaus 2011 m. gegužės 16 d. trišalio susitarimo negaliojimo klausimas, šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikintos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis buvo pripažintas negaliojančiu trišalis susitarimas, ir bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi aptariamÄ bylos dalį perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Å ios nutarties priėmimo metu byla nėra užbaigta įsiteisėjusius teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1716-619/2019). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl faktinių aplinkybių 18. Visos ginčo šalys (ieškovai S. Ž. ir T. R. bei atsakovas R. J.) buvo UAB „Molesta“ akcininkai (t. 2, b. l. 33). 2015 m. lapkričio 17 d. duomenimis T.

R. priklausė 85 204 UAB „Molesta“ akcijos, R. J. – 85 204 akcijos, S. Ž. – 87 312 akcijų ir UAB firma Lietuvos melioracija – 147 458 akcijos. R. J. priklausė 22 181 UAB firma Lietuvos melioracija akcijų, o T. R. – 21 948 minėtos bendrovės akcijų, likusias šios bendrovės akcijas (1 589) valdė smulkieji akcininkai (t. 2, b. l. 34).

19. AB DnB NORD bankas (toliau – Bankas) ir UAB „Molesta“ 2011 m. balandžio 15 d. susitarimu Nr. 0013-05IL/8 (toliau – Susitarimas, (t. 1, b. l. 106-119)) buvo susitarta dėl 2005 m. sausio 6 d. Kreditavimo sutarties Nr. 0013-05IL sÄ lygų pakeitimo ir iÅ¡dėstymo nauja redakcija. Å iuo susitarimu buvo nustatyta finansinių įsipareigojimų limito suma – 6 200 000 Lt, nustatytas finansinių limitų įsigaliojimo terminas : iki 2013 m. sausio 24 d. (imtinai). Bankas sutiko pratęsti UAB „Molesta“ kredito grÄ Å¾inimo terminÄ tik su sÄ lyga, kad bendrovės akcininkai laiduos UAB „Molesta“ įsipareigojimus savo turtu ir nereikalaus grÄ Å¾inti suteiktų bendrovei paskolų anksčiau, nei bus grÄ Å¾intas kreditas bankui (t. 1., b. l. 106-119, Susitarimo 8 punktas, 11.2 punktas). Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. balandžio 5 d.

UAB „Molesta“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 3, UAB „Molesta“ valdyba pritarė kredito termino pratęsimui ir turto įkeitimui (t. 1., b. l. 102-105). Susiklosčius tokiai faktinei situacijai Bankas pratęsė UAB „Molesta“ prievolių pagal kredito sutartį vykdymo terminÄ . IÅ¡ 2011 m. gegužės 13 d. susitarimų Nr. 1 ir Nr. 2 su banku matyti, kad Å¡alys įsipareigojo atidėti suteiktų ar bÅ«simų paskolų grÄ Å¾inimo terminus trečiajam asmeniui RUAB ,,Molesta“ ir nereikalauti iÅ¡ bendrovės jų grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanų, iki visiÅ¡kai bus įvykdyti bendrovės įsipareigojimai bankui (t. 1, b. l. 124-126). Šiuose susitarimuose nurodyta, kad jų pasiraÅ¡ymo metu T.

R. bendrovei yra suteikęs 972 420 Lt paskolÄ , o R. J.– 627 580 Lt. 20. Byloje nustatyta, jog 2011 m. gegužės 16 d. tarp ieÅ¡kovo T. R. ir atsakovo R. J. buvo pasiraÅ¡ytos paskolos sutartys Nr. 2011-1 (t. 1., b. l.

7) ir Nr. 2011-2 (t. 1., b. l. 8), tarp ieÅ¡kovo S. Ž. ir atsakovo R. J. ‑ paskolos sutartys Nr. 2011-3 (t. 1, b. l. 88-90) ir Nr. 2011-4 (t. 1., b. l. 91-92). Nurodytose sutartyse numatyta, kad paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjui joje numatytÄ pinigų sumÄ , o paskolos gavėjas jÄ gavo ir įsipareigoja, laikantis numatytų terminų, grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Sutarčių 5 punkte nurodyta, jog Å¡ia sutartimi paskolos davėjas patvirtina, kad perdavė, o paskolos gavėjas gavo nuosavybėn nurodytas pinigų sumas (R. J. iÅ¡ T. R. pagal sutartį Nr. 2011-1 – 572 040 Lt, pagal sutartį Nr. 2011-2 – 245 160 Lt, o iÅ¡ S. Ž. pagal sutartį Nr. 2011-3 – 134 760 Lt, pagal sutartį Nr. 2011-4 – 314 440 Lt).

21. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2011 m. gegužės 16 d. buvo sudarytas ir triÅ¡alis susitarimas tarp ieÅ¡kovo T. R., atsakovo R. J. ir trečiojo asmens RUAB ,,Molesta“. Nurodytame susitarime sulygta, jog 627 580 Lt (181 759,73 Eur), T. R.paskolinti RUAB ,,Molesta“, bÅ«tų perduoti atsakovui R. J. pagal sutartį Nr. 2011-1 (t. 1, b. l. 9).

22. Byloje taip pat nustatyta, jog T. R. ir UAB „Molesta“ 2011 m. gegužės 12 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 110512/1 (t. 1, b. l. 120-121), pagal kuriÄ T. R. suteikė UAB „Molesta“ 972 420 Lt paskolÄ , kurios grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas 2012 m. gegužės 16 d. TÄ pačiÄ dienÄ R. J. ir UAB „Molesta“ sudarė Paskolos sutartį Nr. 110512/2 (t. 1, b. l. 122-123), pagal kuriÄ R. J. suteikė UAB „Molesta“ 627 580 Lt paskolÄ , kurios grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas 2012 m. gegužės 16 d.

23. Byloje nustatyta, jog UAB „Molesta“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimu, 2012 m. spalio 2 d. mokėjimu, 2012 m. spalio 16 d. mokėjimu T. R. sumokėjo 875 035,41 Lt (253 427, 77 Eur) pagal Å¡alių 2011 m. gegužės 12 d. sudarytÄ Paskolos sutartį Nr. 110512/1. UAB „Molesta“ mokėjimai (t. 1, b. l. 148) taip pat patvirtina, jog R. J. 2012 m. spalio 2 d., 2012 m. spalio 12 d. ir 2012 m. spalio 16 d. mokėjimų pavedimais UAB „Molesta“ pervedė 509 920 Lt (147 683,04 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant ‑ paskolos grÄ Å¾inimas.

24. Pakartotiniame bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme taip pat nustatyta, jog šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1716-619/2019 nagrinėjamas UAB „Vėsa ir partneriai“ pareikštas ieškinys atsakovams T. R., R. J., RUAB „Molesta“ ir trečiajam asmeniui Luminor Bank, AB. Ieškiniu prašoma:

1) pripažinti negaliojančiais RUAB „Molesta“ sudarytus sandorius – mokėjimus, kuriais 253 427,77 EUR buvo sumažinta T. R. paskolos suma, ir taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo T. R. RUAB „Molesta“ naudai 163 569,49 Eur;

2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieÅ¡kovo RUAB „Molesta“ ir atsakovų T. R. bei R. J. 2011 m. gegužės 16 d. sudarytÄ susitarimÄ Nr. 20110216-1. Toje pačioje byloje pareikÅ¡tas ir kito RUAB „Molesta“ kreditoriaus UAB „KRK Wood“ ieÅ¡kinys su analogiÅ¡kais reikalavimais.

25. Atsakovas R. J. pateikė apeliacinės instancijos teismui su RUAB „Molesta“ 2018 m. spalio 14 d. sudarytÄ Taikos sutartį ne teismo procese (CK 6.983-6.986). Pagal Å¡ios Taikos sutarties 1 punktÄ skolininkas (R. J.) pareiÅ¡kia ir patvirtina, kad teismams iÅ¡nagrinėjus Taikos sutarties preambulėje nurodytas civilines bylas pagal UAB „Vėsa ir partneriai“ ieÅ¡kinį ir RUAB „Molesta“ ieÅ¡kinį T. R. ir pripažinus, kad RUAB „Molesta“ 253 427,77 Eur dydžio mokėjimai pagal 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį Nr. 110512/1 yra neteisėti bet kokiu ieÅ¡kinio pagrindu bei galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisus iÅ¡ T. R. RUAB „Molesta“ naudai atitinkamÄ ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ , R. J. geranoriÅ¡kai be teisminių ginčų sumokės RUAB „Molesta“ 147 683,04 Eur sumÄ , kuriÄ gavo iÅ¡ RUAB „Molesta“ pagal 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį Nr. 110512/2 Taikos sutarties 1.1-1.2 papunkčiuose nustatyta tvarka.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė, jog byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės faktiÅ¡kai paaiÅ¡kina, dėl ko atsirado byloje sprendžiami paskolos santykiai. BylÄ nagrinėjant pakartotinai apeliacinės instancijos teismas įpareigotas iÅ¡samiai iÅ¡tirti aplinkybes, susijusias su paskolos sutarčių Å¡alių tikraisiais ketinimais, taip pat byloje esančių įrodymų reikÅ¡mę paskolos teisinių santykių atsiradimui. Kasacinio teismo vertinimu, bylos Å¡alių paskolos teisiniai santykiai galėjo atsirasti dėl ieÅ¡kovų ir atsakovo kaip akcininkų siekio iÅ¡saugoti UAB „Molesta“ veiklÄ , nes visi akcininkai susirinkime nubalsavo vykdyti banko reikalavimus ir remti bendrovę (ieÅ¡kovas T. R.turėjo pinigų ir suteikė bendrovės veiklai paskolÄ , o vėlesnėmis paskolos sutartimis visi trys akcininkai piniginę naÅ¡tÄ pasidalijo).

27. BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog byloje pareikÅ¡ti prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai, kuriais ieÅ¡kovai siekia prisiteisti ginčo paskolos sutartyse nurodytas sumas, o atsakovas siekia, jog nurodytos sutartys bÅ«tų pripažintos nesudarytomis, kadangi Å¡iose sutartyse nurodytos sumos jam nebuvo perduotos. Dėl Å¡alių sudarytų paskolos sutarčių ir jų pagrindu susiformavusių teisinių santykių kvalifikavimo 28. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

29. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiÅ¡kia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-184-378/2018 26 punktÄ ).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra gausi ir iÅ¡plėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡Â paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡Â paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto duomenų padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-516/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Å ias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iÅ¡ tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017 19 punktÄ ).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių apeliantų pozicijÄ , jog paskolos dalykas (bendra paskolos suma 1 266 400 Lt grynaisiais pinigais) buvo perduotas atsakovui R. J.. Paskolos sutarčių formuluotė, jog Paskolos davėjas perdavė, o Paskolos gavėjas gavo nuosavybės paskolos sumas (Paskolos sutarčių 5 punktas) savaime nėra pakankama pripažinti, jog realinė sutartis buvo įvykdyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad tarp ginčo Å¡alių realÅ«s paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu bÅ«tų perduota paskolos sutartyse aptarta pinigų suma, nesusiklostė.

33. Apeliantų nurodytus teiginius, jog paskolų sutarčių realų vykdymÄ Ä¯rodo jose esantys įraÅ¡ai bei pajamų deklaracijos, banko pažymos, teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai. Byloje nekvestionuojama, jog ieÅ¡kovai ginčo laikotarpiu buvo finansiÅ¡kai pajėgÅ«s turėti galimybes skolinti itin dideles sumas, tačiau byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovui R. J. realiai buvo perduotos paskolos sutartyse nurodytos sumos. Be to, vien aplinkybė, jog sutartyse nurodytas teiginys „pinigus gavau“ neįrodo pinigų perdavimo fakto, kad paskolos sutartis, kaip realinė sutartis, bÅ«tų laikoma sudaryta.

Minėta, paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktÄ ). Teisėjų kolegija pažymi, jog tikroji Å¡alių valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įraÅ¡as apie sutarties dalyko perdavimÄ . Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo turi bÅ«ti vertinamas ne vien lingvistinis sutarties tekstas, tačiau ir sutarties sÄ lygos dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo, įraÅ¡ai ar įrodymai apie sutarties vykdymÄ .

Byloje nesant įrodymų, jog sutarties dalykas, t. y. paskolos sutartyse nurodytos itin didelės grynųjų pinigų sumos realiai buvo perduotos atsakovui R. J., teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl klasikinių paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo.

34. Bylos nagrinėjimo žodinio teismo posėdžio metu apeliantas T. R. paaiÅ¡kino paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes. Apeliantas nurodė, jog Å¡alys buvo UAB „Molesta“ akcininkai, vykdę bendrÄ verslÄ , priiminėję sprendimus, finansavę bendrovės veiklÄ , kad joje bÅ«tų lėšų, skirtų apyvartai. Apelianto teigimu, visi akcininkai turėjo finansuoti, prisidėti prie UAB „Molesta“ veiklos vykdymo, tačiau atsakovas R. J. neturėjo finansinių galimybių prisidėti prie UAB „Molesta“ veiklos, todėl ieÅ¡kovas T.

R. paskolino reikiamÄ sumÄ pinigų atsakovui, jog jis galėtų taip pat prisidėti prie bendrovės veiklos ir tokiu bÅ«du buvo pasidalinta rizika tarp įmonės akcininkų. Apeliantas paaiÅ¡kino, jog dar 2008 m. buvo paskolinęs UAB „Molesta“ didelę sumÄ pinigų (1 600 000 Lt), todėl vėliau (2011 m.) akcininkai susitarė, kad Å¡i paskola turi bÅ«ti iÅ¡skaidyta visiems akcininkams proporcingai, kai Bankas sutiko pratęsti UAB „Molesta“ kredito grÄ Å¾inimo terminÄ tik tuo atveju, jeigu visi akcininkai nereikalaus grÄ Å¾inti suteiktų paskolų iki bus visiÅ¡kai atsiskaityta su banku.

Tokie ieÅ¡kovo T. R. paaiÅ¡kinimai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su UAB „Molesta“ veiklos vykdymu (Å¡ios nutarties 18-19 punktai). Teismo posėdžio metu apeliantas pripažino, jog pinigus atsakovui R. J. tiek jis, tiek ieÅ¡kovas S. Ž. perdavė tuo tikslu, kad paskolos sutartyse nurodytas pinigų sumas atsakovas paskolos sutarčių pagrindu perduotų UAB „Molesta“. Apeliantas S. Ž., duodamas paaiÅ¡kinimus, taip pat pripažino, kad paskolos sutartys buvo sudarytos siekiant finansuoti UAB „Molesta“ veiklÄ .

Tačiau teisėjų kolegija abejoja ieÅ¡kovų nurodyta grynųjų pinigų perdavimo atsakovui schema. Å alių turima verslo patirtis verčia abejoti jų teiginiais apie grynųjų pinigų perdavimÄ , ypač kritiÅ¡kai vertinami S. Ž. paaiÅ¡kinimai apie tai, kad pinigus jam pirmiausia grynais pinigais perdavė T. R., atveždamas juos į Molėtus, o kitÄ dienÄ S. Ž. Å¡iuos pinigus vėl vežė į Vilnių į UAB firma „Lietuvos melioracija“ biurÄ , kuriame darbo vietÄ turėjo ir T.

R.. Teismo nuomone, atsižvelgiant į Å¡alių sudarytų sutarčių sekÄ , labiau tikėtina aplinkybė, jog grynųjų pinigų perdavimas pagal sudarytas paskolos sutartis neįvyko, o sudarant paskolos sutartis buvo įtvirtintas Å¡alių susitarimas pasidalinti tarp UAB „Molesta“ akcininkų anksčiau T. R. bendrovei suteiktų paskolų, kurių grÄ Å¾inimas buvo apribotas dėl susitarimų su Banku, naÅ¡tÄ .

35. Atsakovas R. J. nurodė, jog vykdant UAB „Molesta“ veiklÄ , tiek jis, tiek ieÅ¡kovas T. R. buvo įkeitę savo turtÄ . Atsakovas pripažino, jog bankas reikalavo, kad 1 600 000 Lt suma, suteikta UAB „Molesta“, nebÅ«tų akcininkų atsiimta iÅ¡ bendrovės iki visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal kredito linijos sutartį su banku. Paskolos sutartis atsakovas pasirašė dėl to, kad buvo „įspraustas į kampÄ â€œ, toliau norėjo tęsti UAB „Molesta“ veiklÄ , tačiau ieÅ¡kovas T. R. pareiÅ¡kė pasitraukiantis iÅ¡ UAB „Molesta“ veiklos, todėl atsakovas Å¡iuos pinigus įsipareigojo grÄ Å¾inti pagal ginčo paskolos sutartis tik tuo atveju, jeigu UAB „Molesta“ bankrutuotų ar nepavyktų restruktÅ«rizacijos procesas. Realiai grynųjų pinigų sumos jam nebuvo perduotos. Be to, R. J. nurodė, jog, jo nuomone, Å¡alys niekada tokių didelių sumų neskolindavo grynaisiais pinigais.

36. Vertinant tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių formavimosi specifikÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į paskolos sutartimi prisiimtų kitų įsipareigojimų vykdymÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, mažai tikėtina, jog ginčo Å¡alims esant verslininkams, ieÅ¡kovai (apeliantai), grynaisiais pinigais perdavę itin dideles pinigų sumas atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, nebÅ«tų reikalavę, kad Å¡ių sumų grÄ Å¾inimo užtikrinimas bÅ«tų realiai įvykdytas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog sudarydami paskolos sutartis ieÅ¡kovai paskolos dalyko grÄ Å¾inimÄ siekė užsitikrinti atsakovui R. J. priklausančių UAB firma „Lietuvos melioracija“ akcijų įkeitimu, tačiau tokia sutarties sÄ lyga nebuvo realizuota. Apeliantai teisingai nurodo, jog Å¡ios sutarčių sÄ lygos įvykdymas iÅ¡ esmės priklausė nuo atsakovo, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantai (ieÅ¡kovai) nors kartÄ bÅ«tų teiravęsi atsakovo dėl Å¡ios sutarčių sÄ lygos tinkamo įvykdymo.

Nelabai realu, jog tokios paskolos sutarties sÄ lygos realizavimas bÅ«tų buvęs įmanomas ieÅ¡kovams prieÅ¡ tai nenustačius realios tokių akcijų vertės, neiÅ¡sprendus klausimo dėl abiejų ieÅ¡kovų teisių į įkeistas akcijas realizavimo eiliÅ¡kumo, nes tokia sutarties sÄ lyga įtvirtinta visose su ieÅ¡kovais sudarytose paskolos sutartyse. Ä®prasta verslo praktika tokiose situacijose bÅ«tų pirmiau gauti paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimÄ , o tik po to perduoti paskolos dalykÄ paskolos gavėjui.

Dar daugiau, paskolos sutartyse sulygta ir dėl palÅ«kanų mokėjimo kas metus, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad su reikalavimu sumokėti palÅ«kanas pagal sutartį Nr. 2011-1 ieÅ¡kovas T. R. į atsakovÄ kreipėsi tik po daugiau nei dvejų metų po sutarties sudarymo, o tokių reikalavimų pagal sutartį Nr. 2011-1 iÅ¡vis nereiÅ¡kė. Apeliantas S. Ž. praneÅ¡imÄ dėl sutarties Nr. 2011-4 nutraukimo bei reikalavimÄ grÄ Å¾inti skolas ir palÅ«kanas, atsakovui pareiÅ¡kė prieÅ¡ paduodant ieÅ¡kinį.

Byloje nėra duomenų, jog tokio pobūdžio reikalavimus atsakovas S. Ž. būtų reiškęs atsakovui pagal sutartį Nr. 2011-3.

37. Teismas iÅ¡ esmės nustatė aplinkybę, jog paskolos dalykas pagal paskolos sutartį nebuvo perduotas, tačiau įvertinus Å¡alių sudarytų sutarčių esmę, nustačius, jog Å¡alių susitarimų, įgijusių iÅ¡orinę paskolos sutarčių formÄ , pagrindu tarp Å¡alių susiformavo teisiniai santykiai, Å¡alių ieÅ¡kinyje ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateikta teisinių santykių kvalifikacija vertinama kaip neatitinkanti faktinių teisinių santykių. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017 26 punktÄ ).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo Å¡alys, bÅ«dami UAB „Molesta“ akcininkais, kÅ«rė ir vystė bendrÄ verslÄ , o ginčo sutarčių pasiraÅ¡ymÄ nulėmė bÅ«tent verslo santykiai. Å ias aplinkybes patvirtino ir ginčo Å¡alys bylos nagrinėjimo žodinio teismo posėdžio metu. Be to, nurodytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad grynieji pinigai pagal paskolos sutartis atsakovui nebuvo perduoti, todėl negalima spręsti, jog tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

Akivaizdu, jog Å¡alis siejo teisiniai santykiai, iÅ¡einantys už įprastinių paskolos teisinių santykių ribų ‑ bendro verslo plėtra, jo finansavimas, piniginių lėšų judėjimas, susijęs su UAB „Molesta“ veikla bei įsipareigojimų Bankui vykdymu. Tačiau tokių santykių egzistavimas negali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti, jog pagal Å¡alių sudarytas sutartis buvo perduotas paskolos dalykas, kuris turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas paskolos davėjams pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Nustačius Å¡iÄ aplinkybę, bylÄ nagrinėjantis teismas turi nustatyti ir kvalifikuoti Å¡alis siejusių teisinių santykių prigimtį, jų pagrindu atsiradusias teises ir pareigas. Dėl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinių santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ginčo Å¡alys gali pasiÅ«lyti teismui ginčo teisinę kvalifikacijÄ , tačiau, kaip pažymėta pirmiau, Å¡alių nurodytas ieÅ¡kinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginÄÄ , privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo pareigÄ kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, daro iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovai neperdavė paskolos dalyko paskolos gavėjui atsakovui R. J. savaime nepatvirtina jo pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio – pripažinti paskolos sutartis nesudarytomis, pagrįstumo, bei aplinkybės, jog tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai negali bÅ«ti perkvalifikuoti. Å ios nutarties 34-35 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Å¡alių susitarimo, kurio pagrindu susiformavo Å¡alių teisiniai santykiai, jų pagrindu kilusias teises ir pareigas, egzistavimÄ .

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje taip pat pripažįsta, jog Paskolos sutartys buvo sudarytos ne todėl, kad R. J. reikėjo pinigų. Å alių ketinimai sudarant Å¡ias Paskolos sutartis buvo visiÅ¡kai kiti, kurie savo esme ir tikslais net nesusiję su paskoliniais teisiniais santykiais, o susiję su UAB „Molesta“ veiklos tęstinumo iÅ¡saugojimu (prieÅ¡ieÅ¡kinio 5 punktas, 4 puslapis). Teismo nuomone, tokia Å¡alių teisinių santykių raida ir jų sudarytos paskolos sutartys patvirtina jų siekį sudarytomis paskolos sutartimi pridengti kitÄ sandorį, t. y.

šalių sudarytos paskolos sutartys atitinka apsimestinio sandorio požymius.

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 punktas). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant sandorių apsimestinumÄ pažymėta, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laiko tarpÄ sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 20 punktas).

42. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apsimestinio sandorio sudarymo teisinės pasekmės – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kaip minėta, ginčo Å¡alys 2011 m. gegužės mėnesį sudarė ne tik jų iÅ¡orinį susitarimÄ atspindinčias ginčo paskolos sutartis, tačiau ir paskolos sutartis su RUAB „Molesta“ (ieÅ¡kovas T. R., atsakovas R. J.) bei triÅ¡alį susitarimÄ su RUAB „Molesta“, prisiėmė įsipareigojimus Bankui.

Å ių susitarimų pagrindu atsiradusios Å¡alių teisės ir pareigos turi įtakos Å¡alių sudarytų paskolos sutarčių pagrindu atsiradusių teisių ir pareigų realizavimui. Kaip minėta, Å¡alių sudarytos paskolos sutartys atitinka apsimestinio sandorio požymius. Tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmÄ kartÄ apeliacinės instancijos teisme aplinkybės, kokį sandorį Å¡alys siekė pridengti ir kokių teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys, nebuvo nustatinėjamos.

Tikrųjų Å¡alių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamÄ sandorį leidžia atskleisti, ar Å¡alys sudarė apsimestinį sandorį, skirtÄ kitam sandoriui pridengti. Å alių siekiamas sandorio tikslas, iÅ¡ Å¡io sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrÄ jį sandorį Å¡alys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo Å¡alių sudaryto sandorio nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).

43. Teismo nuomone, vertinant Å¡alių ketinimus dėl tikrojo sandorio ir juo sukeliamų teisinių pasekmių reikÅ¡mingos ir aplinkybės, jog pagal RUAB „Molesta“ su ieÅ¡kovu T. R. ir atsakovu R. J. sudarytas paskolos sutartis atlikti mokėjimai ginčijami kitoje teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje taip pat praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu ir triÅ¡alį susitarimÄ . Pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sudarytų sandorių turinį, taip pat R. J. su RUAB „Molesta“ 2018 m. spalio 14 d. sudarytÄ Taikos sutartį ne teismo procese, kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes galima spręsti, jog Å¡alys tarpusavio įsipareigojimų vykdymÄ siejo su RUAB „Molesta“ finansine padėtimi, galimu jos veiklos tęstinumu.

Teismo nuomone, tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai turi jungtinės veiklos sutarties požymių. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas;

įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015). Tačiau tenka pripažinti, jog byloje ginčijamų paskolos sutarčių ir jų vykdymo klausimai nebuvo analizuoti kitų šalis tarpusavyje siejusių sandorių, jų pagrindų prisiimtų teisių ir pareigų vykdymo kontekste.

Nenustačius Å¡ių faktinių aplinkybių, teismo nuomone, neįmanoma tinkamai identifikuoti Å¡alis siejusių teisinių santykių ir jais sukeltų teisinių pasekmių, o taip pat ir spręsti dėl apsimestinio teisinio sandorio fakto bei juo sukeltų teisinių pasekmių. Å ios faktinės aplinkybės negali bÅ«ti nustatytos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nes tai reikÅ¡tų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės naujais aspektais, užkertant keliÄ Å¡alims pasinaudoti teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma – apeliacija.

Dėl procesinės bylos baigties 44. Tiek Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusio kasacinio teismo, tiek bylÄ pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos pripažinta, jog ginčo Å¡alių santykiai atsirado dėl ieÅ¡kovų ir atsakovo, kaip UAB „Molesta“ akcininkų, siekio iÅ¡saugoti bendrovės veiklÄ , kartu vykdytos veiklos, įsipareigojimų Bankui vykdymo užtikrinimo.

45. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas civilinę bylÄ privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikÅ¡tų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ yra iÅ¡imtinė ieÅ¡kovo teisė (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 42 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ teismas savarankiÅ¡kai sprendžia tik dėl ginčo santykio kvalifikavimo, teisinio argumentavimo ar taikytinų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

Teismui negalima nepaisyti ieÅ¡kovo suformuluotų ieÅ¡kinio dalyko bei faktinio pagrindo, tačiau CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas įpareigoja teismÄ bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis ir imtis visų priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta. Neturėdamas teisės tiesiogiai įtakoti ieÅ¡kinio dalyko, teismas gali nurodyti aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas), patikslinti arba paskirstyti Å¡alių naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), užduoti dalyvaujantiems byloje asmenims klausimus, siekdamas patikslinti ar iÅ¡siaiÅ¡kinti jų tikruosius reikalavimus (CPK 186 straipsnio 1 dalis), teismas privalo rÅ«pintis tinkamu bylos iÅ¡nagrinėjimu, imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis).

Naudodamasis Å¡iais instrumentais teismas turi siÅ«lyti ginčo Å¡alims teikti naujus įrodymus dėl aplinkybių, svarbių tinkamam ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui, o prireikus ir siÅ«lyti keisti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir tik Å¡aliai nesinaudojant Å¡iomis teikiamomis galimybėmis, teismas, taikydamas, jo nuomone, tinkamiausiÄ ginčo teisinį kvalifikavimÄ , sprendžia, ar iÅ¡likusi tokia pat įrodinėtinų aplinkybių visuma įrodo esant Å¡alies pareikÅ¡tÄ Â reikalavimÄ Â pagrįstÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014).

46. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tyrė tik aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovų finansine padėtimi bei galimybėmis ginčo laikotarpiu grynaisiais pinigais perduoti atsakovui ginčo sutartyse nurodytas pinigų sumas. Minėta, jog byloje nekvestionuojama ieÅ¡kovų finansinė padėtis ginčo laikotarpiu, o siekiant tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, svarbu nustatyti tikruosius tokių santykių dalyvių ketinimus, ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes, jų vykdymo eigÄ , tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius tiek iki paskolos sutarčių sudarymo, tiek faktinį elgesį po sutarčių sudarymo, byloje esantys įrodymai turi bÅ«ti vertinami kaip visetas, o ne atsietai.

Nors į bylÄ pateikta tiek 2011 m. gegužės 16 d. triÅ¡alio susitarimo kopija, tiek UAB „Molesta“ valdybos posėdžio protokolas, tiek Banko raÅ¡tai, sutarčių su Banku kopijos, ginčo Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, tačiau visi Å¡ie įrodymai nebuvo vertinami kartu kvalifikuojant tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, nebuvo vertintas paskolų sutarčių pasiraÅ¡ymo tikslas. Teisėjų kolegija sutinka, jog byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti, jog grynieji pinigai pagal ginčijamas sutartis atsakovui nebuvo perduoti, tačiau nustačius, jog Å¡alys susitarimu, įgijusiu iÅ¡orinę paskolos sutarčių formÄ , įtvirtino tarpusavio teisinius santykius, byloje turi bÅ«ti analizuojamos ir vertinamos nurodytos aplinkybės, kvalifikuojami tokie teisiniai santykiai (svarstytina ar pagal savo teisinę prigimtį jie neatitinka jungtinės veiklos), nustatomos Å¡alis tarpusavyje siejusios teisės ir pareigos ir tada sprendžiama dėl jų vykdymo tinkamumo bei galimų pažeistų teisių gynybos bÅ«dų.

47. Pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, iš esmės nepatikslino šalių įrodinėjimo pareigos, byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus vertino atsietai, neatsižvelgdamas į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius nurodytų aplinkybių, tarp šalių susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, nepatikslinus ieškinio pagrindo ar dalyko, negalima spręsti, ar atsakovui nekyla pareiga atsiskaityti su ieškovais.

48. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesilaikė proceso teisės normų, dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai, sprendžiama, kad yra pagrindas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

49. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo atvejus. Be kitų Å¡iame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali bÅ«ti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Å ios teisės įgyvendinimas taip pat papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių keliÄ pačiam apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, egzistavimu.

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrieji Å¡alių ketinimai, turintys reikÅ¡mę teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui, Å¡alys neturėjo galimybės įrodinėti ir pasisakyti dėl bylos baigtį lemiančių aplinkybių, tai vertintina kaip procesinės kliÅ«tys, užkertančios keliÄ bylos iÅ¡nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, dėl ko byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

50. BylÄ nagrinėjant pakartotinai atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys, jog kitoje civilinėje byloje nagrinėjamas 2011 m. gegužės 16 d. sudaryto triÅ¡alio susitarimo tarp ieÅ¡kovo T. R., atsakovo ir trečiojo asmens RUAB ,,Molesta“ galiojimo klausimas, taip pat ginčijami RUAB ,,Molesta“ T. R. ir R. J. atlikti mokėjimai, todėl galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Å¡ių bylų sujungimo, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus, kartu iÅ¡vengiant prieÅ¡taringų sprendimų rizikos ta apimtimi, kiek minimų bylų dalykas sutampa.

51. Teismui nusprendus spręsti klausimÄ dėl minėtų civilinių bylų sujungimo, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus advokato veiklos ribojimus, susijusius su galima interesų konflikto situacija. Byloje nustatyta, jog RUAB „Molesta“ interesus civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas T. R. ir S. Ž. ieÅ¡kinys atsakovui R. J., trečiajam asmeniui RUAB „Molesta“ dėl suteiktų paskolų grÄ Å¾inimo, pagal atsakovo R.

J. priešieškinį dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis, atstovauja advokatė Irina Beleškienė. Pagal Liteko duomenis civilinėje byloje Nr. 2-1716-619/2019, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjamas 2011 m. gegužės 16 d. buvo sudaryto trišalio susitarimo tarp ieškovo T. R., atsakovo ir trečiojo asmens RUAB ,,Molesta“ galiojimo klausimas, taip pat ginčijami RUAB ,,Molesta“ T. R. ir R. J. atlikti mokėjimai, advokatė I. Beleškienė yra ieškovų UAB „Vėsa ir partneriai“ ir UAB „KRK Wood“ atstovė.

Atsakovais Å¡ioje byloje patraukti T. R., R. J. ir RUAB „Molesta“. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 52. BylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių nepaskirstomos (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjos Danutė Gasiūnienė Asta Radzevičienė Egidija Tamošiūnienė