75dbac6f-42fc-4ae0-bc7c-b1f2bb0313ae · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-368-418/2018 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01171-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.4.2.; 3.2.4.3.; 3.2.4.9.1.1.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.1.2. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 17 d. Druskininkai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovei advokato padėjėjai Lijanai Paulauskienei, atsakovei R.

M., jos atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei, psichologei Joanai Kirkauskienei, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovėms Vaivai Kirkauskienei ir Laimutei BakÅ¡ienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovei R. M., trečiajam asmeniui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovės R. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. M., trečiajam asmeniui E. K., dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : ieškovas A. M. 2018 m. kovo 29 d. patikslintu ieškiniu prašo:

1) nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp A. M. ir R. M., įregistruotÄ 1998 m. rugpjūčio 22 d. Druskininkų miesto CMS, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) Po santuokos nutraukimo A. M. palikti pavardę ,,M“, o R. M. palikti pavardę jos pačios pasirinkimu;

3) Nustatyti nepilnametės dukros E. M., gim. 2004 m. rugpjūčio 14 d. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. M.;

4) Priteisti iÅ¡ A. M. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai E. M., gimusiai 2004 m. rugpjūčio 14 d., po 190 Eur mokamÄ kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (2022 metų), iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

5) Paskirti A. M. teikiamo E. M. iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojÄ R. M. uzufrukto teisėmis;

6) Nustatyti A. M. bendravimo su E. M. tvarkÄ : 6.1. Tuo atveju, kai A. M. atvyksta į LietuvÄ , jis turi teisę bendrauti su dukra E. M. savaitgalio dienÄ nuo 11.00 val. iki 20.00 val. arba darbo dienÄ , pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams iki 20.00 val. Tėvas paima vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos arba iÅ¡ ugdymo įstaigos ir pasibaigus bendravimui perduoda vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 6.2. Mokinių atostogų metu A. M. turi teisę 4 (keturias) dienas bendrauti su E. M. Lietuvoje. Tėvas paima vaikÄ 11.00 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir 20.00 val. perduoda vaikÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 6.3.

Mokinių vasaros atostogų metu A. M. turi teisę bendrauti su E. M. savo kasmetinių atostogų laikotarpiu du kartus po 7 (septynias) dienas Lietuvoje arba Norvegijoje; 6.4. A. M. ir R. M. privalo kasmet iki gegužės 1 d. vienas kitam praneÅ¡ti SMS žinute ar elektroniniu paÅ¡tu savo kasmetinių atostogų laikÄ . Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmÄ jÄ padalytų atostogų pusę su E. M. bÅ«na tas iÅ¡ tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 6.5.

PrieÅ¡ 2 (dvi) savaites A. M. susitaria raÅ¡tu (elektroniniu paÅ¡tu) su R. M. dėl E. M. atvykimo atostogų į NorvegijÄ ; 6.6. PrieÅ¡ 2 (dvi) savaites A. M. praneÅ¡a R. M. apie savo atvykimÄ Ä¯ LietuvÄ tikslu bendrauti su E. M.; 6.7. A. M. apmoka E. M. atostogų Norvegijoje iÅ¡laidas ir kelionės iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ iÅ¡laidas. R. M. apmoka E. M. kelionės iÅ¡ Lietuvos į NorvegijÄ iÅ¡laidas. A. M. nemoka R. M. gyvenamosios vietos nuomos ir kelionės iÅ¡laidų, susijusių su bendravimo su vaiku užtikrinimu Norvegijoje; 6.8.

Metų porinės savaitės trečiadienį ir neporinės savaitės sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. kitos valstybės vietos laiku R. M. sudaro sÄ lygas E. M. bendrauti su A. M. naudojantis el. ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, programa Skype, Viber); 6.9. Å v. Kalėdų, Naujųjų metų, Å v. Velykų ir vaiko gimimo dienÄ (rugpjūčio 14 d.), pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 20.00 val. R. M. sudaro sÄ lygas E. M. bendrauti su A. M. naudojantis elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, programa Skype, Viber); 6.10.

R. M. užtikrina E. M. perdavimÄ â€“ priėmimÄ bendrauti su A. M.; 6.11. Klausimus, susijusius su dukros auklėjimu ir ugdymu, A. M. ir R. M. sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į geriausius E. M. interesus, jos norus ir reikmes.

7) Pripažinti asmeninės nuosavybės teise R. M. 0,1202 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., 9 089 Eur vertės;

8) Priteisti asmeninės nuosavybės teise R. M. 0,1299 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 12 000 Eur, su 188,10 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 89 000 Eur, esančius ryto 18, Neravų k., ViečiÅ«nų sen., Druskininkų sav., bendra turto vertė 101 000 Eur;

9) Priteisti asmeninės nuosavybės teise R. M. transporto priemonę „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini) m, įregistravimo data 2013 m. rugpjūčio 8 d., 2 000 vertės.

10) Priteisti iÅ¡ R. M. piniginę kompensacijÄ A. M. 45 500 Eur, kuri turi bÅ«ti iÅ¡mokėta visÄ ir iÅ¡ karto nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

11) Priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad su atsakove susituokė 1998 m. rugpjūčio 22 d. Santuokoje 2004 m. rugpjūčio 14 d. gimė dukra E. M.. IeÅ¡kovas 2004 metais iÅ¡vyko uždarbiauti į NorvegijÄ , o atsakovė su dukra liko gyventi Lietuvoje. Nuosavo bÅ«sto neturėjo, todėl 2013 metais pradėjo gyvenamojo namo statybÄ . Atsakovei vis nebuvo gana pinigų, todėl dažnai pykosi. SudėtingÄ atsakovės charakterį ir elgesį, koks jis bebÅ«tų, jis ilgÄ laikÄ stengėsi toleruoti, tačiau toliau tęsti Å¡eimyninių santykių tiesiog nemato prasmės. Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio su atsakove gyvena skyrium, netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo, faktiÅ¡kai yra iÅ¡siskyrę.

Mano, kad jų Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų Å¡alių kaltės, jų tarpusavio nesusikalbėjimo, atsakovės asmeninių psichologinių problemų, kurių ilgÄ laikÄ ji nenorėjo pripažinti ir nesiekė jų atsakingai spręsti. Tolimesnis santuokos egzistavimas nebeturi prasmės, jos iÅ¡saugoti neįmanoma, vėl kartu negyvens. PraÅ¡o teismo netaikyti sutuoktinių susitaikymo termino, nes santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, jo sprendimas nutraukti santuokÄ yra rimtai apgalvotas ir galutinis. SantuokÄ praÅ¡o nutraukti dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo praÅ¡o palikti jam santuokinę pavardę, o atsakovei palikti pavardę jos pačios pasirinkimu.

Po santuokos nutraukimo nereikalauja iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės, nes abu yra darbingi ir iÅ¡laikymas vienas kito atžvilgiu nereikalingas. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus praÅ¡o dukros E. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina. Taip pat praÅ¡o nustatyti jo bendravimo su dukra tvarka. Nutraukus santuokÄ Ä¯sipareigoja mokėti dukros iÅ¡laikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

NeprieÅ¡tarauja, kad atsakovė bÅ«tų paskirta vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Santuokoje ieÅ¡kovas su atsakove nuosavybės teisėmis įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ . Žemės sklypÄ 0,1202 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. balandžio 19 d. atsakovei padovanojo jos tėvai, Å¡is žemės sklypas yra atsakovės R. M. asmeninė nuosavybė ir po santuokos nutraukimo jai ir atitenka. 2013 metais pradėjo gyvenamojo namo statybÄ atsakovės tėvų dovanotame žemės sklype.

Didžia dalimi namo statybai panaudotos Norvegijoje jo uždirbtos piniginės lėšos bei finansiÅ¡kai jiems padėjo jo ir atsakovės tėvai. 2016 metais namo statyba buvo pilnai baigta, įvesti dujų, vandentiekio bei kanalizacijos inžinieriniai tinklai. PraÅ¡o teismo padalyti Å¡alių turtÄ natÅ«ra ir nutraukus santuokÄ priteisti asmeninės nuosavybės teisę atsakovei žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, įpareigojant jÄ iÅ¡mokėti 45 500 Eur kompensacijÄ už jai atitenkantį turtÄ (44 500 + 1 000 Eur).

Transporto priemonę „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 vertės praÅ¡o priteisti atsakovei, jam iÅ¡mokant 1 000 Eur kompensacijÄ . Santuokos metu bendrų su atsakove kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims, bankams ar kredito įstaigoms neįgijo. Apie atsakovės įsipareigojimus kitiems asmenims jam nėra žinoma. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir juose iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu prašė tenkinti, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ dalies.

IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad santuokoje su atsakove kartu pragyveno aÅ¡tuoniolika metų. Vėliau pradėjo nesutarti, Å¡eimoje prasidėjo dideli barniai, kurie baigdavosi atsakovės siÅ«lymu skirtis. Paskutinis kartas buvo prieÅ¡ jam iÅ¡važiuojant į NorvegijÄ , atsakovė pasiÅ«lė parduoti namÄ ir skirtis. Didžiausi barniai su atsakove prasidėjo kuomet ji pradėjo dirbti Lazdijuose, Veisiejuose ir grįžti naktimis. Grįžusi keldavo dukrÄ ir bendraudavo su ja. SiÅ«lė atsakovei įsidarbinti arčiau namų Druskininkuose, tačiau atsakovė nesutiko. 2015 metų rugsėjo mėnesį nuvykęs į NorvegijÄ apie tai daug galvojo ir gruodžio mėnesį parašė atsakovei žinutę, kad priima jos sprendimÄ ir pasiÅ«lė skirtis.

PirmÄ kartÄ Ä¯ NorvegijÄ jis nuvyko padirbėti 2000 metais, o nuo 2006 metų jau dirbo pastoviai, į LietuvÄ dažniausiai grįždavo kas tris mėnesius ir pabÅ«davo 2-3 savaites. Atsakovei siÅ«lė atvažiuoti į NorvegijÄ , buvo suradęs darbÄ , tačiau atsakovė atsisakė, motyvuodama, kad nutrÅ«ks jos kaip mokytojos darbo stažas. Namo statybas pradėjo 2013 metais, atsakovės tėvų dovanotame žemės sklype. Jis turėjo savo santaupų virÅ¡ 60 000, 50 000 Lt jam davė tėvai, dar jis už 20 000 Lt pardavė miÅ¡kÄ .

Atsakovė pardavė tėvų butÄ , tėvai padovanojo gautus pinigus atsakovei. Jis asmeniÅ¡kai namo statyboms skyrė 80 000 Lt. NamÄ statė jis, padėjo uoÅ¡vis ir atsakovės brolis. Pamatus darė ir namo sienas mÅ«rijo samdyti žmonės. KompensacijÄ priteisti praÅ¡o pagal jo samdyto vertintojo įvertinimÄ , nes atsakovės pateiktame turto vertinime yra daug netikslumų. Santuoka iÅ¡iro dėl nesutarimų su atsakove, dar ir dėl to, kad sužinojo, kad kai jo nebuvo Lietuvoje atsakovė turėjo draugÄ .

Kiek jam žinoma, tas vyras yra vedęs, turi du vaikus, o jo žmona net buvo nuėjusi pas atsakovę į mokyklÄ praÅ¡yti, kad nutrauktų ryÅ¡ius. Palaiko ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ nustatyti su dukra bendravimo tvarkÄ , Å¡iuo metu jis dukros iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį perveda po 190 Eur kas mėnesį. PrieÅ¡ tai jis dukrai pinigus perduodavo per savo tėvus, tačiau atsakovė juos grÄ Å¾indavo. Pasitaręs su teisininku atidarė dukros vardu sÄ skaitÄ , tačiau sužinojo, kad Å¡ie jo pervedami pinigai nelaikomi kaip iÅ¡laikymas.

Atvykus dukrai į NorvegijÄ jis jÄ apgyvendintų pas save arba iÅ¡nuomotų namelį. IeÅ¡kovo nuomone atkurti su dukra ryÅ¡ių nereikia, nes jie iÅ¡likę ir reikia tik pradėti bendrauti. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį. Atsiliepime nurodė, ieÅ¡kovas, nurodydamas turto vertę ir dydį yra nesÄ Å¾iningas. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad Å¡alys kartu negyvena nuo 2016 m. gruodžio, tačiau realiai Å¡alys kartu negyvena nuo 2015 m. rugsėjo 20 d., kuomet ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ .

IÅ¡ pateikiamų įrodymų matyti, kad dar 2015 m. gruodžio 3 d. dienÄ ieÅ¡kovas prisipažino, kad gyvena su kita moterimi ir iÅ¡ atsakovės nereikalaus nei namo, nei automobilio. Atsakovė neturi raÅ¡ytinių įrodymų, koks namo baigtumo procentas buvo 2015 m. rugsėjo 20 d. Po to, kai ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ , namo statybos nebuvo apleistos, atsakovė stengėsi iÅ¡laikyti esamÄ nekilnojama turtÄ , nes pirmus pusę metų ieÅ¡kovas į jį nepretendavo. Namas stovis ieÅ¡kovo išėjimo metu buvo neparuoÅ¡tas žiemai.

Reikėjo pabaigti sienų Å¡ildymo darbus, nes nebuvo pabaigtas klijuoti putplastis, lietus prasiskverbdavo per plyÅ¡ius, tarpuose laikydavosi drėgmė. Neatidėliotinai reikėjo skardinti stogÄ ir kaminus, nes po lietaus ar sniego vanduo patekdavo į namo vidų ir po stogo danga. ieÅ¡kovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad ginčo namo vertė yra 89 000 Eur, nurodoma, kad nors VÄ® „Registrų centre“ registruotas 62 procentų baigtumas, kuris nustatytas 2016 m. gruodžio 27 d., vertintoja vadovaujasi 2018 m. sausio 31 d. sudaryta nauja kadastrinių matavimų byla, kurioje namo baigtumas jau yra 86 procentai.

Å iuo vertinimu negalima vadovautis, nes ieÅ¡kovas bando dalinti turtÄ , prie kurio sukÅ«rimo, kaip pats nurodo ieÅ¡kinyje, jis niekaip neprisidėjo. Atsakovė R. M. 2018 m. sausio 4 d. pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) Priteisti iš A. M. nepilnametės dukros E. M. išlaikymui po 408,75 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d.;

2) Priteisti iÅ¡ A. M. 9 026,25 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

3) Nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį vaiko ir tėvo ryÅ¡io atstatymui prieÅ¡ pradedant taikyti bendravimo su vaiku tvarkÄ ;

4) Santuokos metu įgytÄ turtÄ padalinti tokia tvarka: 4.1. IeÅ¡kovui priteisti transporto priemones „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), – 2000 Eur vertės bei „R. V. Satis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), – 2 000 Eur vertės, priteisiant atsakovei 2 000 Eur kompensacijÄ ; 4.2. Atsakovei priteisti nebaigtos statybos gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 27 900 Eur vertės, kompensuojant ieÅ¡kovui 1/3 turto vertės – 9 300 Eur.

5) Priteisti iÅ¡ A. M. atsakovei R. M. 2 368,74 Eur kompensacijÄ už ne Å¡eimos poreikiams panaudotas lėšas. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės tik dėl to, kad siekia kuo mažiau proceso metu traumuoti dukrÄ . Sudarius santuoka 1998 m. rugpjūčio 22 d. jie apsigyveno tėvų bute. Ten gyveno keturis metus. Santykiai buvo geri. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį mokėsi, ieÅ¡kovas dirbo ir taip pat mokėsi, bendro biudžeto neplanavo, nes didžiÄ ja dalimi juos iÅ¡laikė abiejų tėvai.

Nuo 2002 metų pradėjo gyventi jos motinai priklausančiame bute. Dar negimus dukrai ieÅ¡kovas kardinaliai pasikeitė, buvo atleistas iÅ¡ darbo, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Å eimoje kildavo konfliktai. Gimus dukrai, santykiai pagerėjo, atsirado motyvacija dirbti, stengtis. Nuo 2004 metų birželio mėnesio ieÅ¡kovas įsidarbino baldžiumi, darbu buvo patenkintas tik pirmus mėnesius. Pradėjo vėl piktnaudžiauti alkoholiu, santykiai Å¡eimoje vėl pablogėjo. Iki 2006 metų pabaigos ieÅ¡kovas nesistengė rasti nuolatinio darbo, nesiekė pabaigti mokslų, nenorėjo įsitvirtinti kaip specialistas Lietuvos rinkoje, todėl nusprendė vykti dirbti į NorvegijÄ .

Ten dirbo iki 2009 metų rugsėjo mėnesio. Kas tris mėnesius kelioms savaitėms grįždavo į namus. Visomis savo uždirbtomis lėšomis ieÅ¡kovas disponuodavo pats, sistemingai lėšų Å¡eimos poreikiams nepervesdavo. Visa buitis, buto, maÅ¡inos iÅ¡laikymo naÅ¡ta tekdavo tik atsakovei. Perlaidų, skirtų taupymui ar namo statybai, nebuvo niekada. 2009 metais ieÅ¡kovui netekus darbo, jis grįžo į LietuvÄ . Iki 2012 metų nuolatinio darbo neturėjo, su terminuota sutartimi įsidarbindavo statybose iki objekto pridavimo pabaigos.

Per šį laikotarpį keletÄ kartų buvo iÅ¡vykęs į NorvegijÄ trumpalaikiams uždarbiams. IeÅ¡kovas turėjo santaupų, nuolat padėjo jo mama, atsakovė turėjo nuolatinį darbÄ , finansinių problemų Å¡eimoje nebuvo. Tačiau buvo daug laisvo laiko, ieÅ¡kovas įnyko į IT pasaulį, nuolatos gerdamas alų, paromis, o kartais ir iÅ¡tisomis savaitėmis žaisdavo žaidimus, minučių tikslumu bėgdavo prie kompiuterio, kad tik suspėtų padaryti vienÄ ar kitÄ pergalę garantuojantį kareivėlių ėjimÄ .

Tokio elgesio atsakovė netoleravo, jei tai nebuvo priimtina ir normalu. Nuo 2012 metų gegužės mėnesio ieÅ¡kovas nusprendė vėl vykti dirbti į NorvegijÄ , tačiau jau vėliau paaiÅ¡kėjo, jog nuo 2012 metų gegužės mėnesio iki 2013 metų kovo mėnesio ieÅ¡kovas praleido PrancÅ«zijoje įkalinimo įstaigoje. IeÅ¡kovo grįžusio į namus elgesys buvo pavyzdingas. Vėl kÅ«rė bendro gyvenimo planus, užsibrėžė daug tikslų, labai operatyviai rado darbÄ , užsiminė apie realias namo statybas.

Banko sÄ lygos buvo per griežtos, todėl prie namo statybų sutiko prisidėti tėvai. Tiek vienos tiek kitos pusės tėvai prie namo dirbo nuolatos, padėdami darbininkams ar prižiÅ«rėdami kitų darbuotojų darbus. Atsakovės mama ilgai įkalbinėjant sutiko parduoti savo nuosavÄ vieno kambario butÄ , kuriame gyveno Å¡eima ir visas lėšas (70 000 litų) skirti bÅ«simo namo statybai. Prasidėjus namo statyboms ieÅ¡kovas nusprendė nedirbti ir visÄ laikÄ skirti statyboms darbams. Namo statybos nevyko sklandžiai, nes buvo taupomos lėšos, daugelis darbų atliekant pačių rankomis.

Kol lėšų buvo, ieÅ¡kovas buvo patenkintas ir aktyviai dirbo. Besibaigiant lėšoms ieÅ¡kovas elgėsi grubiai, skaudino tėvus ir darbininkus, pyko jog taip greitai kai suplanavęs namo nepastatys. Namuose vyravo įtampa ir nepagarba Å¡eimos nariams. 2015 m. pradžioje ieÅ¡kovas pradėjo dirbti Lietuvoje įsikÅ«rusioje, tačiau Norvegijos rinkai dirbančiai įmonėje. IÅ¡važiavęs 2015 m. rugsėjo 20 d. ieÅ¡kovas į namus daugiau nebegrįžo. Tik iÅ¡vykus, iÅ¡ jo bendradarbio gavo žiniÄ , kad ieÅ¡kovas nežinia kur, su brigada negyvena, darbe pasirodo retai, galimai nakvoja vieÅ¡bučiuose.

Gruodžio pirmomis dienomis ieÅ¡kovas parašė, jog daugiau į namus nebegrįs, nes yra kita moteris su kuria jis planuoja gyventi. Laukė Kalėdų, SMS žinutėmis tarėsi, kaip Å¡ia žiniÄ pasakyti vaikui. Tėvas pažadėjo grįžęs į Lietuva susitikti ir viskÄ paaiÅ¡kinti. Vaikas su ieÅ¡kovu nebendrauja jau treti metai. KeletÄ kartų nuo ieÅ¡kovo išėjimo iÅ¡ namų buvo tartasi dėl susitikimų, bet ieÅ¡kovas nesilaikydavo žodžio ir susitarimo. Atsakovė neprieÅ¡tarauja, kad tėvas su dukra praleistu du kartus po 7 dienas mokinių vasaros atostogų metu, tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka apmokėti E. M. kelionės iÅ¡laidų į NorvegijÄ .

PrieÅ¡ nustatant bet kokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , bÅ«tina nustatyti pereinamÄ laikotarpį, kuriuo metu, bÅ«tų atkurtas vaiko ir tėvo ryÅ¡ys. Dukters poreikiams patenkinti mėnesiui reikia 817,50 Eur, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 408,75 Eur dydžio iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai. IÅ¡ viso, per 27 mėnesius, kol Å¡alys gyvena skyrium, ieÅ¡kovas dukters iÅ¡laikymui skyrė 2 010 Eur, kas vidutiniÅ¡kai mėnesiui sudaro 74,44 Eur, todėl yra susidaręs 9 026,25 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kuris turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir juose iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti, su A. M. ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Papildomai paaiÅ¡kino, kad susituokus su ieÅ¡kovu santykiai buvo geri. Susituokus gyveno tėvam priklausančiame bute, kadangi ieÅ¡kovas nedirbo, o atsakovė mokėsi, juos faktiÅ¡kai iÅ¡laikė tėvai. Vėliau planavo iÅ¡vykti dirbti į AirijÄ , tačiau kelionė nepavyko. Ji įsidarbino Lazdijų meno mokykloje pagal paskyrimÄ , ieÅ¡kovas nedirbo.

Gimus vaikui ieÅ¡kovas dirbo tik pavienius darbus, Å¡eima buvo iÅ¡laikoma iÅ¡ jos uždirbtų pinigų. Jokių ieÅ¡kovo perlaidų nebuvo, tokių banko perlaidų banko sÄ skaitoje apskritai nėra. Lėšos, kurias uždirbo ieÅ¡kovas Norvegijoje buvo panaudotos jo poreikiams tenkinti. PirmÄ kartÄ buvo pirkta labai brangi transporto priemonė, kuriÄ ieÅ¡kovas pirko nepasitaręs su Å¡eima ir viskÄ kÄ uždirbo ieÅ¡kovas buvo investuojama į jo asmeninius pomėgius. Å eimai likdavo tiks tas kas nepanaudota.

IeÅ¡kovas per metus Lietuvoje prabÅ«davo vos kelius mėnesius, o grįždavęs rasdavo draugų ir įvairias kompanijas, piktnaudžiaudavo alkoholiu ir buvo ne kartÄ pakėlęs rankÄ prieÅ¡ jÄ . IeÅ¡kovo elgesys buvo netoleruotinas ir provokavo įvykti tam tikram sprendimui Å¡eimoje. Po įkalinimo ir patirtos įtampos ieÅ¡kovas kaltino visus tik ne save. Atsakovė matydama tokiÄ jo bÅ«senÄ stengėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir paprašė pagalbos tėvų. Tėvai turėjo sklypÄ , ieÅ¡kovas spaudė, kad tame sklype bÅ«tų statomi namai ir ieÅ¡kovas ten praleis kažkiek laiko, turės darbo. 2013 metais pardavus atsakovės mamos butÄ už 75 000 buvo pradėtos statybos.

Kol ieÅ¡kovas dirbo jų santykiai buvo geri. Tačiau kadangi atvežus statybininkams medžiagas ieÅ¡kovui popietinis laikas buvo laisvas, jis daug laiko praleisdavo prie pažinčių portalų. Ji pirmus bendravimo požymius pastebėjo po devynių mėnesių ieÅ¡kovui grįžus iÅ¡ PrancÅ«zijos su viena moterimi. Bendravimas buvo su tam tikru tikslu. Kantrybė trÅ«ko tada kai pamatė, kad naudojamasi atsakovės mokymosi kursais, dabartinis trečias asmuo, mokėsi norvegų kalbÄ , atsakovei už pečių kuriami planai.

To pasekoje buvo pasakyta, kad reikia spręsti Å¡eimos iÅ¡likimo arba ne klausimÄ . Paskutinį kartÄ atsakovei nuvykus į statybas, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad reikės skirtis nes yra dar kai kas be ieÅ¡kovo ir atsakovės. IeÅ¡kovui rugsėjo mėnesį iÅ¡vykus į NorvegijÄ , spalio mėnesį pas ieÅ¡kovÄ atvažiavo moteris ir jie visiems žinant gyveno. Ji stengėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , siÅ«lė įvairius variantus, tačiau ieÅ¡kovas sakė pasirenka moterį, kuriÄ myli. IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas nerodė jokio noro bendrauti su dukra, pirmÄ dovanÄ padovanojo po kelių mėnesių.

Ta vaiko meilė, kuriÄ ieÅ¡kovas prisiriÅ¡o statydamas namus, drastiÅ¡komis priemonėm jÄ atstÅ«mė. PraÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant ieÅ¡kovui 1/3 dalį turto. IeÅ¡kovo tėvai kartais duodavo dukrai pinigų bÅ«reliams, kitų pinigų ieÅ¡kovas nėra davęs. Sutinka, kad vaikas bendrautų su tėvu, tačiau nesutinka dėl vaiko iÅ¡vykimÄ Ä¯ NorvegijÄ , nes tam reikia sudaryti sÄ lygas, yra trečias asmuo, kuris nepageidauja bendrauti su vaiku. Su kitomis bendravimo sÄ lygomis sutinka, jeigu sutinka vaikas.

Po ieÅ¡kovo iÅ¡vykimo name buvo iÅ¡vedžiota name elektra, pajungta nuotekų sistema, pastatyti kaminai, atlikti sienų tinkavimo ir stogo skardinimo darbai. IeÅ¡kovas prie Å¡ių darbų neprisidėjo. IeÅ¡kovas A. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės R. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka, jog santuoka nutrÅ«ko dėl jo kaltės. Susituokę gyveno atsakovės tėvų bute, bendro Å¡eimos biudžeto nebuvo, nes dirbo vienas. Darbu buvo patenkintas ir nors atlyginimas vėluodavo, Å¡eimÄ iÅ¡laikyti padėjo abiejų tėvai.

Pasitaikius galimybei iÅ¡vyko dirbti į užsienį. Norvegijoje turėjo nuolatinį darbÄ ir kas tris mėnesius kelioms savaitėms grįždavo į namus. Prasilenkia su tiesa atsakovės teiginiai, jog Å¡eima nesirÅ«pino. Å eimoje tarpusavio santykiai buvo įtempti, nes atsakovė nenorėjo taikstytis su realia padėtimi, jog Lietuvoje objektyviai neturėjo galimybės uždirbti daugiau pinigų. 2013 m. pradėjo namo statybas, tam skyrė apie 60 000 Lt santaupų. IeÅ¡kovui motina skyrė 50 000 Lt lėšų, tėvas 5 000 Lt, ir dar 20 000 Lt gavo iÅ¡ tėvų kuomet jie pardavė miÅ¡kÄ .

Namo statyba pareikalavo didelių materialinių ir moralinių iÅ¡teklių ir žinoma atsiliepė sutuoktinių tarpusavio santykiams. Å eimoje nuolat kildavo konfliktai dėl pinigų, nes jų trÅ«ko namui užbaigti. Visi konfliktai baigdavosi vienodai – atsakovės reikalavimu nutraukti santuokÄ ir namÄ parduoti. SudėtingÄ atsakovės charakterį ir elgesį, koks jis bebÅ«tų, jis ilgÄ laikÄ stengėsi toleruoti, tačiau toliau tęsti Å¡eimyninių santykių nebuvo prasmės. Jis susirado darbÄ Alytuje, o dukters gyvenimo sÄ lygų pagerinimui sutuoktinei iÅ¡nuomojo butÄ .

Bet atsakovė su vaiku liko gyventi tėvų bute ir grÄ Å¾ino jam buto nuomos mokestį. VisiÅ¡kai nesuprantamas sutuoktinės elgesys, kad ji siekia atskirti ieÅ¡kovÄ nuo dukros bei parodyti koks jis blogas tėvas. Atsakovei visada praneÅ¡a apie savo atvykimÄ Ä¯ LietuvÄ tikslu pasimatyti su Evelina, tačiau pabendrauti su ja nepavyksta, nei duktė, nei atsakovė telefonu neatsiliepia. Sutuoktinė kategoriÅ¡kai atsisakė priimti mokamas lėšas vaiko iÅ¡laikymui. Tuomet Evelinos vardu atidarė sÄ skaitÄ banke, į kuriÄ moka iÅ¡laikymÄ vaikui, ir pastebėjo, jog atsakovė vaiko lėšomis disponuoja asmeniniams poreikiams tenkinti.

Dukros poreikiams tenkinti pavieniai prekių ir paslaugų kvitai nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovė kas mėnesį turi 817,50 Eur iÅ¡laidų Evelinos poreikiams tenkinti. Evelina turi kompiuterį, dviratį, baldus, riedučius, patalynę ir visÄ kas reikalinga bÅ«tiniems vaiko poreikiams tenkinti. VisiÅ¡kai prasilenkia tiesa, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis santykių su dukra atstatymui. Savo dukrÄ labai myli, domisi jos gyvenimu ir pasiekimais mokykloje. Druskininkų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ .

Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone vaiko E. M. gyvenamosios vietos nustatymas su mama R. M. geriausiai atitiktų vaiko poreikius ir nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų. Å alių dukra mokosi 7 klasėje, taip pat lanko Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos dailės skyrių, pramoginių Å¡okių studijÄ , jodinėja žirgais. IeÅ¡kovo siÅ«lomo iÅ¡laikymo sumos po 190 Eur kas mėnesį tikrai nepakaktų, nes tokiu atveju atsakovė turėtų prisidėti ženkliai didesne suma prie vaiko iÅ¡laikymo, kad visi dukters poreikiai bÅ«tų užtikrinti.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, laiko veiksnys turėjo negrįžtamų padarinių vaiko ir tėvo, su kuriuo jis negyvena, santykiams. Tai lėmė tėvo ryÅ¡io su dukra praradimÄ . Esant tokiai situacijai, pirmiausiai turėtų bÅ«ti atkurti tėvo ir dukters tarpusavio santykiai, paremti abipusiu pasitikėjimu (dažni ir reguliarÅ«s pokalbiai, susitikimai, susiraÅ¡inėjimai ir pan.). Tėvui ir dukrai pradėjus bendrauti, susiformavus artimam emociniam ryÅ¡iui tarp tėvo ir dukros, vaiko tėvų bendru sutarimu, turėtų bÅ«ti nustatyta tokia bendravimo su vaiku tvarka, kuri užtikrintų skyrium gyvenančio tėvo teisę maksimaliai bendrauti su savo dukra, dalyvauti jos auklėjime.

Tretysis asmuo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti E. M. iÅ¡laikymui 408,75 Eur, taip pat nesutinka dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos. Nori atkreipti teismo dėmesį, kad sutinka, kad ieÅ¡kovas savo vaiko E. M. iÅ¡laikymui skirtų po 200 Eur, kitu atveju nukentėtų antro A. M. vaiko poreikiai, t. y. sÅ«naus A. M., poreikiai. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdį informuota tinkamai.

IeÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsakovės R. M. prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. A. M., jo atstovės, atsakovės R. M., jos atstovės paaiÅ¡kinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad A. M. ir R. M. santuokÄ Ä¯registravo 1998 m. rugpjūčio 22 d. Druskininkų miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 metų gruodžio mėnesio gyvena atskirai, bendro Å«kio neveda. Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuokÄ , santuokoje įgyto turto padalijimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo.

I. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). R. M. nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl A. M. kaltės, kadangi jis paliko Å¡eimÄ dėl kitos moters, tačiau ji neprieÅ¡tarauja dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės, siekiant netraumuoti nepilnametės dukros.

Nors nagrinėjamu atveju byloje pakanka duomenų svarstyti ieÅ¡kovo kaltės klausimÄ dėl santuokos iÅ¡irimo, teismas atsižvelgia į atsakovės R. M. iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ . Bylos medžiaga nustatyta, kad santuokiniai santykiai nesiklosto nuo 2015 metų gruodžio mėnesio, sutuoktiniai nuo to laiko negyvena kartu, bendro Å«kio neveda, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju netikslinga nustatinėti, kuris sutuoktinis yra kaltesnis dėl santuokos iÅ¡irimo. Abiejų sutuoktinių elgesys, nepagarba vienas kitam, nenoras iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir kitos visos byloje nustatytos aplinkybės, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Kadangi abi Å¡alys prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtas pavardes, po santuokos nutraukimo R. M. paliktina santuokoje turėta pavardė – M., A. M. jo pavardė – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). II. Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti nepilnametės dukros E. M., gimusios 2004 m. rugpjūčio 14 d., gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina R. M.. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo nėra, pagal institucijos pateiktÄ iÅ¡vadÄ atsakovė tinkamai rÅ«pinasi dukra, yra sudariusi sÄ lygas vaikui augti ir vystytis, dukrÄ lavina bei ugdo, todėl E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove R. M. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). III. Dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo Ä®statymas įpareigoja teismÄ nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti (atkurti jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs) vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiÅ¡kų Å¡eimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliÅ«tis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotÄ Ä¯ geriausius vaiko interesus, turi praeiti Å¡iek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryÅ¡ių su vaiku atkÅ«rimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų;

Å¡ioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Cristescu prie RumunijÄ , peticijos Nr. 13589/07), todėl nustatant bendravimo tvarkÄ siekiama tik sudaryti sÄ lygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaikÄ , jiems susitikti ir bendrauti. Kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas (motina) valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ yra sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitÄ visoms Å¡alims priimtiniausiÄ alternatyvų bendravimo su vaiku bÅ«dÄ , pavyzdžiui, pasitelkiant internetÄ , telefonu, laiÅ¡kais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas gyvena Norvegijoje, kas sumažina jo galimybes dalyvauti dukros auklėjime, matytis su ja ar kitaip bendrauti. Atsakovė nurodo, kad neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kovas bendrautų su dukra, tačiau dukrai sutikus, iÅ¡skyrus dukros vykimÄ Ä¯ NorvegijÄ bei nesutinka su ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamu reikalavimu atsakovei apmokėti dukros kelionės į NorvegijÄ iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį vaiko ir tėvo ryÅ¡io atstatymui prieÅ¡ pradedant taikyti bendravimo su vaiku tvarkÄ .

TokiÄ pat pozicija iÅ¡dėstyta ir institucijos teikiančios byloje iÅ¡vadÄ . Visgi psichologės bendravusios su Å¡alių dukra nuomone, ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir dukros nėra nutrÅ«kęs, tačiau dukra jaučia tėvui pyktį. Teismas daro tokiÄ pat iÅ¡vadÄ iÅ¡klausęs Å¡alių dukrÄ , tai, jog Å¡iuo metu yra nutrÅ«kęs bendravimas tarp dukros ir tėvo, negali bÅ«ti siejamas ir vertinama tarpusavio ryÅ¡io praradimo kontekste. Akivaizdu, kad dukra jaučia nuoskaudas dėl paties ieÅ¡kovo elgesio, ieÅ¡kovui ir atsakovei pradėjus gyventi atskirai.

Mergaitė nuosekliai paaiškino atsisakymo, kodėl šiuo metu nenori bendrauti su ieškovu, priežastis, pvz., kad ieškovas savo pasisakymais įžeidinėja jos senelius ir pan. Šalių dukra šias priežastis dėstė nuosekliai ir jos teismo vertinimu visiškai suprantamos. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad mergaitė gali būti įtakojama nebendrauti su ieškovu. Ji vardijo konkrečias situacijas dėl ko jaučia nuoskaudas, jos byloje nėra paneigtos. Dukra nurodė, kad ieškovui pakeitus savo elgesį ji neatsisako su juo bendrauti.

Å alių dukra pakankamai subrendus pagal savo amžių, todėl natÅ«ralu, jog susiklosčius itin konfliktiÅ¡kiems ieÅ¡kovo ir atsakovės santykiams ji yra jÄ nuolat supančių žmonių, t. y. mamos (atsakovės) ir kartu gyvenančių senelių pusėje, o ieÅ¡kovo galimai pasakyti neigiami pasisakymai apie jÄ supančius žmonės, dukrÄ skaudina. Teismo vertinimu tiek ieÅ¡kovas tiek ir atsakovė nepaisant jų pačių nesutarimų, turi ir privalo dėti visas pastangas, kad mergaitė bendrautų su abiem tėvais, kadangi vėliau tai gali turėti negrįžtamų pasekmių ir ieÅ¡kovui, taip pat ir atsakovei.

Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, tai, jog bÅ«tent dukros interesai turi bÅ«ti svarbesni nei tarp jų kilę nesutarimai. Pažymėtina ir tai, kad civilinis įstatymas taip pat numato pareigÄ ir atsakovei rÅ«pintis dėl vaiko su jo tėvu bendravimo, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Minėta, kad atsakovė neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo praÅ¡omai nustatyti bendravimo tvarkai, tačiau nesutinka apmokėti E. M. kelionės iÅ¡laidų į NorvegijÄ . Su tokia atsakovės pozicija teismas negali nesutikti. Teismas pažymi, kad bendraudamas su dukra ieÅ¡kovas realizuoja savo teisę matytis su dukra, palaikyti su ja ryšį, todėl tai yra paties ieÅ¡kovo pareiga rÅ«pintis ir iÅ¡laidomis, kurias jis patiria įgyvendindamas savo teisę. IeÅ¡kovas savo valia pasirinko gyvenimÄ kitoje Å¡alyje, Å¡iuo konkrečiu atveju Norvegijoje.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad dar neaiÅ¡ku, kur dukra gyventų atvykusi į NorvegijÄ , t. y. arba jo Å¡eimoje arba jai iÅ¡nuomotų namelį. Nesant aplamai tokių įrodymų kur gyventų mergaitė atvykusi į NorvegijÄ , įvertinus ieÅ¡kovo trečiojo asmens – ieÅ¡kovo draugės atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, toks ieÅ¡kovo reikalavimus negali bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovas turi teisę bendrauti su dukra jos gyvenamoje Å¡alyje ar jo gyvenamojoje Å¡alyje, neperkeliant kitiems asmenimis papildomų įpareigojimų ar finansinės naÅ¡tos.

Juo labiau dukrai pageidaujant nuvykti pats ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovo gaunamos pajamos yra pakankamos padengti dukros kelionės į NorvegijÄ ir jos gyvenimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo pageidavimas įpareigoti atsakovę rÅ«pintis dukros kelione į NorvegijÄ , kad jis galėtų pabendrauti su dukra ir permesti finansinę naÅ¡tÄ atsakovei, kuri gauna ne tik mažesnes pajamas, bet ir jai tenka kasdieninė vaiko priežiÅ«ra, neatitiktų proporcingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų bei yra nelogiÅ¡kas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo tenkintinas iÅ¡ dalies.

IV. Dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai priteisimo Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viskÄ nulemianti nustatant iÅ¡laikymo dydį, kadangi iÅ¡laikymas privalo užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Todėl, sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio ir formos nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ . Å is principas reiÅ¡kia, kad teismas priimdamas sprendimÄ visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl iÅ¡laikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Tėvai privalo materialai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis).

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iÅ¡ tėvų ir Å¡iam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ dukrai po 190 Eur kas mėnesį, o atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo dukrai po 408,75 Eur kas mėnesį. PraÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡iÄ sumÄ atsakovė nurodo, kad dukters poreikių tenkinimui kiekvienÄ mėnesį reikalinga suma yra 817,50 Eur. Å iÄ sumÄ sudaro: drabužiams ir avalynei – 100 Eur; jojimo bÅ«reliui – 82,50 Eur (mokestis už bÅ«relį, nuvežimo iÅ¡laidos, iÅ¡laidos aprangai ir avalynei); pramoginių Å¡okių bÅ«reliui – 90 Eur; dailės mokyklai – 45 Eur; nuvykimas į bÅ«relius – 5 Eur; matematikos ir anglų kalbos korepetitoriams – 70 Eur; telefono iÅ¡laidos – 20 Eur; sveikatos profilaktikai – 10 Eur; maistui – 250 Eur; higienos priemonėms – 20 Eur; smulkioms iÅ¡laidoms – 60 Eur; knygoms, pratyboms ir mokyklinėms priemonėms 15 Eur; taip pat kitoms iÅ¡laidoms (internetui, kompiuteriui, baldai, dviratis ir t. t.) – 50 Eur.

Nagrinėjamu atveju šalių dukra yra keturiolikos metų amžiaus. Bylos duomenimis šalių dukra yra aktyvi, lanko įvairius būrelius, dukrai samdomi korepetitoriai, kas be abejonės reikalauja papildomų išlaidų. Bylos duomenimis ieškovo darbo užmokestis yra 2 090 Eur į mėnesį, atsakovės maždaug 800-900 Eur į mėnesį. Akivaizdu, kad ieškovo pajamos ženkliai didesnės nei atsakovės, tačiau kartu sutiktina su ieškovo pozicija, kad pragyvenimo lygis Norvegijoje, kurioje gyvena ieškovas yra aukštesnis nei Lietuvoje.

Bet bÅ«tina įvertinti ir tai, kad atsakovė gyvena kartu su dukra ir jai tenka visa naÅ¡ta tenkinant dukters poreikius, ieÅ¡kovas tuo tarpu gyvena užsienyje, dėl ko tokios galimybės, neturi. Teismas įvertina atsakovės nurodytas dukros poreikiams tenkinti skiriamas iÅ¡laidas, bet pripažįsta, kad ne visos atsakovės nurodytos iÅ¡laidos yra pagrindžiamos įrodymais, todėl teismas spręsdamas priteistino iÅ¡laikymo Å¡alių dukrai klausimÄ , vadovaujasi Å¡alių gaunamomis pajamomis, įvertina dukros amžių, jos užklasinę veiklÄ (lankomus bÅ«relius) bei Å¡alių iÅ¡dėstytus argumentus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į ieÅ¡kinyje ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, į Å¡alių paaiÅ¡kinimus teisme, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovės nuomonę dėl iÅ¡laikymo dydžio. Ä®vertinus Å¡alių nepilnametės dukros amžių, poreikius, ieÅ¡kovo ir atsakovės gaunamas pajamas pripažintina, kad 600 Eur iÅ¡laikymo dydis nepilnametei dukrai atitinka proporcingumo principÄ , tad iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai E. M. periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 4 d. iki E. M. pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 – 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, 11 straipsnis).

IÅ¡laikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu ieÅ¡kovas gali teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ ir jam lieka pakankamai pajamų (2 090 – 300 = 1 790 Eur) jo ir naujos Å¡eimos poreikių užtikrinimui. Nors trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad priteisus didesnį nei 200 Eur iÅ¡laikymÄ bus pažeisti kito ieÅ¡kovo vaiko, t. y. A. M. interesai, teismas su tokiu argumentu kategoriÅ¡kai nesutinka ir pažymi, jog ne tik ieÅ¡kovas turi iÅ¡laikyti savo sÅ«nų, tačiau tokiÄ pat pareigÄ turi ir trečiasis asmuo, o ieÅ¡kovui Å¡iuo konkrečiu atveju kyla vienoda pareiga teikti iÅ¡laikymÄ abiem savo vaikams.

Be to, ieškovas gyvendamas kartu su sūnumi gali skirti jam daugiau dėmesio ir tokiu būdu prisidėti prie jo poreikių tenkinimo ne tik pinigine prasme, skirtingai nei dukros gyvenančios kitoje šalyje atžvilgiu. Nepilnametės dukros E. M. išlaikymui skirtas lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise atsakovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis). Sprendimo dalis dėl priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Å alys informuotinos, kad, pasikeitus aplinkybėms (vieno iÅ¡ tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos bÅ«klei), jos turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). V. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 9 026,25 Eur įsiskolinimÄ už nepilnametės dukters iÅ¡laikymÄ nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju atsakovė susidariusį įsiskolinimÄ skaičiuoja po 408,75 Eur kas mėnesį, nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. minusavusi ieÅ¡kovo dukrai pervestas lėšas (27x408,75=11 036,25-2010).

IeÅ¡kovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutinka. Pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad 2016 metų gegužės mėnesį atidarė dukros vardu banko sÄ skaitÄ Ä¯ kuriÄ 2016 m. pervedė 510 Eur, 2017 m. pervedė 775 Eur, taip pat į atsakovės sÄ skaitÄ 2017 metais pervedė 950 Eur. Be to, davė dukrai 400 Eur Å¡unio pirkimui, už 200 Eur nupirko akinius bei per savo tėvus nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. perdavė 1 200 Eur, t. y. po 50 Eur kas mėnesį. Minėta, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimÄ skaičiuoja po 408,75 Eur, t. y. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo sumÄ .

Teismas jau pirmiau Å¡iame sprendime konstatavo, kad įvertinus dukros amžių, jos poreikiams tenkinti pakanka 600 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai – 300 Eur, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent tokia suma turi bÅ«ti vertinama kaip kriterijus skaičiuojant iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Skirtingai, nei priteistino iÅ¡laikymo atveju, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo po 408,75 Eur atsakovė privalo pagrįsti Å¡iÄ sumÄ leistinais įrodymais, kad bÅ«tent tokiÄ sumÄ iÅ¡leido dukters poreikiams, kai jos gaunamos pajamos artimos iÅ¡laidoms dukros poreikiams tenkinti.

Teismui nepateikti visi Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiantys leistini įrodymai, t. y. kad bÅ«tent 817,50 Eur atsakovė nuo Å¡alims pradėjus gyventi skyrium, kiekvienÄ mėnesį iÅ¡leido dukros poreikiams. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė susiraÅ¡inėdama su ieÅ¡kovu nurodo, jo dukros poreikiams tenkinti per mėnesį skiria 500 Eur ir daugiau, o praÅ¡ys priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo tokias iÅ¡laidas, kokias patars advokatė ir kuo didesnes. Taip pat iÅ¡ raÅ¡ytinių byloje įrodymų matyti, kad atsakovė raÅ¡ydama ieÅ¡kovui nurodo, kad atsisakys ieÅ¡kovo tėvų dukrai perduodamų pinigų, grÄ Å¾ins ieÅ¡kovo pervestus 400 Eur, nurodo, jog dukra nedėvės ieÅ¡kovo dukrai perduotų drabužių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas gyvendamas skyriumi su atsakove teikė dukrai iÅ¡laikymÄ , tačiau akivaizdu, kad esant konfliktinei situacijai nelabai buvo norima tai priimti. Esant aptartai situacijai ir atsakovei nepateikus įrodymų pagrindžiančių jos praÅ¡omas tokias dukros poreikiams iÅ¡leistas iÅ¡laidas, teismas spręsdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ vadovaujasi suformuotoje teismų praktikoje priteistinu iÅ¡laikymo vaikui dydžiu, kartu pažymėdamas, kad ieÅ¡kovui palikus Å¡eimÄ dukra buvo 11 metų amžiaus, akivaizdu, jog jos poreikiai skyrėsi nuo Å¡ios dienos poreikių ir atitinkamai skyrėsi jos iÅ¡laikymo iÅ¡laidos.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ . AnalogiÅ¡kos nuostatos taikomos ir sprendžiant klausimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, kuomet tėvai nėra susitarę dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio ar jis nėra nustatytas teismo sprendimu. Bylos duomenimis Å¡alių santykiai nutrÅ«ko nuo 2015 metų gruodžio, todėl bÅ«tent nuo Å¡ios datos ir skaičiuojamas priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsiskolinimas dukrai.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. minimali mėnesinė alga buvo 325 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 350 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 380 Eur. Minėta suma atsakovei nepateikus įrodymų apie realiai dukros poreikiams iÅ¡leistÄ sumas, laikytina pakankama bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

CK 3.200 straipsnis numato, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad Å¡alių santykiai galutinai nutrÅ«ko 2015 m. gruodžio mėnesio ieÅ¡kovas vadovaujantis teismų suformuota praktika privalėjo dukrai iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos dukros iÅ¡laikymui skirti: 2015 m. gruodžio mėn., – 162,50 Eur; 2016 m. sausio – birželio mėn., po 175 Eur, viso 1 050 Eur; 2016 m. liepos – gruodžio mėn., – 190 Eur, viso 1 140 Eur; 2017 m. sausio – lapkričio mėn., po – 190 Eur, viso – 2 090 Eur, visa suma sudaro 4 442,50 Eur.

RaÅ¡ytiniais bylos ir kitais įrodymais nustatyta, kad iÅ¡ viso per šį laikotarpį ieÅ¡kovas dukros iÅ¡laikymui skyrė 3 291 Eur (510 + 775 + 950 + 400 + 200 + 100 + 356 ). Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad per visÄ pirmiau nurodytÄ laikotarpį jis skyrė 5 259, tačiau teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovas su atsakove negyvena nuo 2015 m. gruodžio mėnesį teismas skaičiuodamas ieÅ¡kovo teiktÄ iÅ¡laikymÄ dukrai neįtraukė ieÅ¡ko nurodytų 500 Eur, kuriuos anot ieÅ¡kovo jis paliko Å¡eimai rugsėjo mėnesį iÅ¡vykdamas į NorvegijÄ ir 221 Eur skirtų buto nuomai, nes Å¡ie pinigai iÅ¡ bylos duomenimis ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inti.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad 1 200 Eur, t. y. po 50 Eur perduodavo per savo tėvus. Atsakovės nuomone pinigai, kuriuos Å¡alių dukrai perduodavo seneliai neturėtų bÅ«ti vertinami, kaip ieÅ¡kovo teikiamas iÅ¡laikymas. Å iuo atveju pakanka duomenų teismui padaryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo tėvai kiekvienÄ mėnesį skirdavo Å¡alių dukrai po 50 Eur į mėnesį. Nors atsakovas nurodo, kad jis perduodavo Å¡iuos pinigus savo tėvams, kad perduotų dukrai, tačiau jokie tai patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti.

Teismo įsitikinimu Å¡iuos pinigus anÅ«kei davė seneliai iÅ¡ savo gaunamų pajamų, nes nelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad dukrai turint banko sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovas dalį pinigų bÅ«tų pervedęs į dukros sÄ skaitÄ , o kitÄ dalį kažkodėl perdavęs per savo tėvus. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas ir pirmiau nustatytas aplinkybes atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas nepilnametei dukrai iÅ¡laikymo įsiskolinimas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kas sudaro 1 151,50 Eur (4 442,50 Eur – 3 291 Eur).

VI. Dėl turto padalijimo Spręsdamas santuokos nutraukimÄ teismas privalo padalyti bendrÄ santuokinį turtÄ , nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Padalijamas turi bÅ«ti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Bylos medžiaga nustatyta, kad R. M. vardu registruotas šis turtas: 0,1202 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo įgijimo pagrindas 2007 m. balandžio 19 d. Dovanojimo sutartis Nr. 15-Ž-887; 0,1299 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); bei automobilis „F.

G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo:

1) Pripažinti asmeninės nuosavybės teise R. M. 0,1202 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2) Priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei 0,1299 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 188,10 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 3) Priteisti asmeninės nuosavybės teise R. M. transporto priemonę „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini)m, įregistravimo data 2013 m. rugpjūčio 8 d. Už atsakovei priteistÄ santuokoje įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui piniginę kompensacijÄ 45 500 Eur piniginę kompensacijÄ , kuri turi bÅ«ti iÅ¡mokėta visa ir iÅ¡ karto nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) IeÅ¡kovui priteisti transporto priemones „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), bei „R. V. S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei 2 000 Eur kompensacijÄ ;

2) Atsakovei priteisti nebaigtos statybos gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kompensuojant ieÅ¡kovui 1/3 turto vertės. Nėra sutuoktinių ginčo dėl 0,1202 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Å is žemės sklypas atsakovei padovanotas 2007 m. balandžio 19 d. (Dovanojimo sutartis Nr. 1638), todėl Å¡is žemės sklypas pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe. Jau minėta, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ir atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise 0,1299 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 188,10 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui priteisiant kompensacijÄ .

Turto padalijimas natÅ«ra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi Å¡alių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iÅ¡ jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visÄ turtÄ natÅ«ra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių).

Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ .

Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ , atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-137-378/2018).

Esminis nesutarimas tarp sutuoktinių yra dėl gyvenamojo namo vidutinės rinkos vertės. IeÅ¡kovas kaip įrodymÄ vidutinei namo rinkos vertei nustatyti pateikė UAB „Lituka“ ir Ko 2018 metų kovo mėn. turto vertinimo ataskaitÄ iÅ¡ kurioje nurodyta, kad 0,1299 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 12 000 Eur, o gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 89 000 Eur. Taip pat pateikė VÄ® Registrų centro 2018 m. sausio 31 d. atliktÄ Å¾emės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ iÅ¡ kurios matyti, kad 2018 m. sausio 31 d. vidutinė namo rinkos vertė 47 800 Eur.

Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas ginčo turtÄ vertindamas, pagal 2018 metų kovo mėn. turto vertinimo ataskaitÄ , yra nesÄ Å¾iningas. Nurodo, kad Å¡alys kartu negyvena nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. Po to, kai ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ , namo statybos nebuvo apleistos, atsakovė stengėsi iÅ¡laikyti esamÄ nekilnojama turtÄ , nes pirmus puse metų ieÅ¡kovas į jį nepretendavo. 2016 m. gruodžio 27 d. namo baigtumas buvo 62 procentai, o ginčo namo vidutinė rinkos vertė 2017 m. gegužės 17 d. buvo 27 900 Eur.

Tačiau ieÅ¡kovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad ginčo namo vertė yra 89 000 Eur, vertintoja vadovaujasi 2018 m. sausio 31 d. sudaryta nauja kadastrinių matavimų byla, kurioje namo baigtumas jau yra 86 procentai. Atsakovės nuomone namo vertė turėtų bÅ«ti vertinama tuo laikotarpiu, kai ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ , tačiau nurodo, kad įrodymų, kokia tuo metu buvo namo vidutinė rinkos vertė, pateikti negali. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys. Jei Å¡alys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iÅ¡ jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir jÄ Ä¯rodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Å alims papildomų įrodymų dėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ esminis reikalavimas nustatant kompensacijÄ (jos dydį) – kad ji bÅ«tų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 23 ir 32 punktai). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtÄ , bÅ«tų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018.

Pagal CK 3.127 straipsnio 2 dalies nuostatas, vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Iš byloje esančios VĮ Registrų centro 2016 m. vasario 3 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 44/1097574, matyti, kad ginčo namo baigtumas buvo 64 procentai. Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2017 m. gegužės 23 d. pažymoje dėl turto vidutinės rinkos vertės, nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 600 Eur, o jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27 900 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 9 860 Eur.

Tačiau ieÅ¡kovo pateiktoje VÄ® Registrų centro 2018 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad 2018 m. sausio 31 d. vidutinė namo rinkos vertė 47 800 Eur, namo baigtumas 84 procentai. Atsakovė nurodo, kad namo statybos buvo tęsiamos. Å ias jos aplinkybes patvirtina paties ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai, t. y. valstybinės institucijos atliktos ir teismui pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, kuris jau gyveno su kita moterimi nuo 2015 metų gruodžio mėnesio prie tolimesnių namo statybų kokiu nors bÅ«du neprisidėjo.

Kaip nepagrįsti atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad namo statybos buvo baigtos 2014 - 2015 m., kadangi tai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas nurodė, kad nepretenduos nei į namÄ nei į automobilį, todėl teismo vertinimu, esant akivaizdiems įrodymams, kad Å¡alims gyvenant skyrium atsakovė tęsė namo statybas, ginčo turto vertės nustatymas pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „Lituka“ ir Ko 2018 metų kovo mėnesio turto vertinimo ataskaitÄ prieÅ¡tarautų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, juo labiau, kad iÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad namas tikrai nėra Å¡iuo metu tinkamas gyventi ir prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas jis nėra pilnai įrengtas, kadangi praktiÅ¡kai reikalinga atlikti visÄ namo vidaus apdailÄ .

Todėl teismas vadovaudamasis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nustatydamas ginčo turto vertę vadovaujasi Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2017 m. gegužės 23 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27 900 Eur. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nukrypti nuo sutuoktinių lygių principo, nurodydama, kad namas pastatytas atsakovei tėvų dovanotame žemės sklype, atsakovė apmokėjo daugiau nei pusė namo vertės bei su atsakove lieka gyventi Å¡alių nepilnametis vaikas.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį;

į Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimÄ nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Byloje nėra ginčo, kas namas yra pastatytas atsakovei dovanotame sklype. IÅ¡ 2013 m. spalio trisdeÅ¡imtos dienos Pinigų dovanojimo sutarties (notarinė) ir Mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovei motina padovanojo 70 000 Lt (20 237,40 Eur), tačiau, kad Å¡ie pinigai buvo panaudoti namo statybai, teismui įrodymai nepateikti. IeÅ¡kovas taip pat su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikė raÅ¡ytinę dovanojimo sutartį iÅ¡ kurios matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. ieÅ¡kovui motina padovanojo 48 000 Lt, tačiau Å¡i pateikta raÅ¡ytinė sutartis įrodymų svarumo prasme neprilygsta atsakovės pateiktai Pinigų dovanojimo sutarčiai, kuri patvirtinta notarine tvarka, be to byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina atsakovės pinigų gavimo faktÄ .

IÅ¡ viso ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad namo statyboms skyrė iÅ¡ viso apie 60 000 Lt (17 377,20 Eur) savo lėšų. Tačiau apart raÅ¡ytinės pinigų dovanojimo sutarties kiti įrodymai patvirtinantys Å¡ias aplinkybes teismui, nepateikti. Neginčytina, kad atsakovei buvo dovanotas žemės sklypas, kuriame buvo statomas gyvenamasis namas, tačiau pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti kompensacijÄ tik už gyvenamojo namo vertę, neskaitant žemės vertės. Atsakovė nurodo, kad statant namÄ ieÅ¡kovas pinigų neturėjo, tačiau bylos duomenimis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirbo užsienyje, siųsdavo pinigus Å¡eimai, taip pat prie namo statybų prisidėjo savo darbu.

Pati atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinosi namo statybomis, tad net jeigu ir teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad tikėtina, jog atsakovės motinos dovanoti pinigai buvo panaudoti bendro turto kÅ«rimui, nepaneigtų fakto, kad ieÅ¡kovas prie Å¡io turto kÅ«rimo prisidėjo savo darbu, ir tai gali bÅ«ti vertinama, kad Å¡alys pasirinko tokį bendro turto kÅ«rimo modulį. Teismo vertinimu nustačius, kad teismas dalindamas turtÄ , vadovausis Registrų centro Alytaus filialo 2017 m. gegužės 23 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad ginčo namo vidutinė rinkos vertė 27 900 Eur, Å¡iuo konkrečiu atveju nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina ½ kompensacija gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 13 950 Eur, atsakovei priteisiant asmeninės nuosavybės teise 0,1299 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 188,10 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei transporto priemonę „F. G.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2013 m. rugpjūčio 8 d., 2 000 vertės, ieÅ¡kovui priteisiant 1 000 Eur kompensacijÄ . Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kovui priteisti transporto priemones „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), – 2000 Eur vertės bei „R. V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), – 2 000 Eur vertės, priteisiant atsakovei 2 000 Eur kompensacijÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė „R. V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 19 d., parduota už 300 Eur, todėl teismas tai įvertins toliau Å¡iame sprendime. Å iuo atveju Å¡alys nesutaria ir dėl to, kuriai iÅ¡ Å¡alių po santuokos nutraukimo atiteks automobilis. Teismas spręsdamas šį klausimÄ Ä¯vertina tai, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu Å¡i transporto priemonė. IÅ¡ VÄ® „Regitra“ 2017 m. gegužės 25 d. pažymos apie transporto priemones, matyti, kad atsakovės vardu registruotas automobilis „F.

G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), duomenų apie kitas atsakovės turimas ir jos vardu registruotas transporto priemones, nėra. Teismo įsitikinimu, bÅ«tent atsakovė ir naudojosi Å¡iuo automobiliu, kadangi jis registruotas jos vardu, o ieÅ¡kovas naudojosi automobiliu „R. V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kuris jau parduotas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų tokias aplinkybes, nes atsakovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog vežiojo dukrÄ Ä¯ Å¡okių varžybas, prie dukters iÅ¡laikymo iÅ¡laidų priskyrė ir automobilio kuro iÅ¡laidas, todėl atsakovei priteistinas jos vardu registruotas automobilis „F.

G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui priteisiant kompensacijÄ . Abi Å¡alys atsakovės vardu registruotÄ automobilį vertina – 2 000 Eur, ginčo dėl jo vertės, nėra. Tačiau teismas priteisdamas ieÅ¡kovui kompensacijÄ Ä¯vertina, tai, jog ieÅ¡kovas savo vardu registruotÄ automobilį „R. V. S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 19 d., pardavė už 300 Eur, todėl pusė Å¡ios pinigų sumos turėjo atitekti atsakovei.

Tuo pagrindu iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 850 Eur kompensacija (1000-150). VII. Dėl kompensacijos už ne Å¡eimos poreikiams panaudotas lėšas Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 368,74 Eur kompensacijÄ už panaudotos ne Å¡eimos poreikiams patenkinti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio praleido PrancÅ«zijoje, įkalinimo įstaigoje. Tam, kad ieÅ¡kovas galėtų gauti teisinę pagalbÄ , atsakovė buvo priversta apmokėti ieÅ¡kovo advokato paslaugas, ji pervedė ieÅ¡kovo advokatui 1 750 Eur.

Taip pat, įkalinimo metu, ieÅ¡kovas nedirbo, tačiau atsakovei teko už jį sumokėti 6 214 Norvegijos kronų (618,74 Eur) mokesčių, priskaičiuotų Norvegijoje. PraÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo kompensacijÄ atsakovė remiasi CK 3.98 straipsniu bei CK 3.115 straipsnio 2 dalimi. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensacijÄ , kuri iÅ¡mokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su Å¡io kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės:

1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo;

2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis;

3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu;

4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais;

5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais;

6) solidariosios sutuoktinių prievolės. CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad jos sumokėtos lėšos ieÅ¡kovo advokatui už teisinę pagalbÄ ir už ieÅ¡kovÄ sumokėti mokesčiai Norvegijoje, buvo panaudoti asmeniniams ieÅ¡kovo poreikiams tenkinti.

Å ios bylos kontekste teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pati atsakovė rÅ«pinosi advokato ieÅ¡kovui paieÅ¡ka, tuo metu Å¡eimoje santykiai nebuvo nutrÅ«kę, Å¡eima vedė bendrÄ Å«kį. Byloje nėra duomenų, kad nors ieÅ¡kovas ir buvo sulaikytas, kad jis bÅ«tų nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ . Teismo įsitikinimu, tai, jog atsakovė apmokėjo advokato iÅ¡laidas ieÅ¡kovui, gali bÅ«ti vertinamas, kad tai buvo padaryta Å¡eimos interesais. Nors atsakovė nurodo, kad ji buvo priversta Å¡ias iÅ¡laidas apmokėti, tokie įrodymai teismui nepateikti.

Todėl pripažintina, kad rÅ«pindamasi ieÅ¡kovo advokato paieÅ¡komis ir apmokėdama jo iÅ¡laidas, bei už ieÅ¡kovÄ sumokėdama mokesčius Norvegijoje, atsakovė tuo metu veikė Å¡eimos interesais ir savo iniciatyva, be to Å¡ių iÅ¡laidų ji galėjo ir nemokėti, todėl atmestinas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 368,74 Eur kompensacijÄ už panaudotos ne Å¡eimos poreikiams patenkinti. VIII. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. Nagrinėjamu atveju pagal šalių tenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus negalima pripažinti, kad viena ar kita šalis šiuo konkrečiu atveju yra laimėtoja, tenkinti ir atmesti reikalavimai savo apimtimi yra apylygiai.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, teismas, įvertinęs ieškinio ir priešieškinio tenkintų reikalavimų apimtį bei šalių elgesį proceso metu, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirsto ir šalys lieka prie savo turėtų (patirtų) bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos 20,00 Eur išlaidos, t. y. po 10,00 Eur susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). n u s p r e n d ž i a : ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ 1998 m. rugpjūčio 22 d., Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 64, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuokÄ , R. M. palikti santuokoje turėtÄ pavardę – M., A. M. palikti jo pavardę – M. Nustatyti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nustatyti A. M. bendravimo su E. M. tvarkÄ :

Tuo atveju, kai A. M. atvyksta į LietuvÄ , jis turi teisę bendrauti su dukra E. M. savaitgalio dienÄ nuo 11.00 val. iki 20.00 val. arba darbo dienÄ , pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams, iki 20.00 val. Tėvas paima vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos arba iÅ¡ ugdymo įstaigos ir pasibaigus bendravimui perduoda vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Mokinių atostogų metu A. M. turi teisę 4 (keturias) dienas bendrauti su E. M. Lietuvoje. Tėvas paima vaikÄ 11.00 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir 20.00 val. perduoda vaikÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Mokinių vasaros atostogų metu A. M. turi teisę bendrauti su E. M. savo kasmetinių atostogų laikotarpiu du kartus po 7 (septynias) dienas Lietuvoje arba Norvegijoje. A. M. ir R. M. privalo kasmet iki gegužės 1 d. vienas kitam praneÅ¡ti SMS žinute ar el. paÅ¡tu savo kasmetinių atostogų laikÄ . Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmÄ jÄ padalytų atostogų pusę su E. M. bÅ«na tas iÅ¡ tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.

PrieÅ¡ 2 (dvi) savaites A. M. praneÅ¡a R. M. apie savo atvykimÄ Ä¯ LietuvÄ tikslu bendrauti su E. M.. Metų porinės savaitės trečiadienį ir neporinės savaitės sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. kitos valstybės vietos laiku R. M. sudaro sÄ lygas E. M. bendrauti su A. M. naudojantis el. ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, el. paÅ¡tu, programa Skype, Viber). Å v. Kalėdų, Naujųjų metų, Å v. Velykų ir vaiko gimimo dienÄ (rugpjūčio 14 d.), pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 20.00 val.

R. M. sudaro sÄ lygas E. M. bendrauti su A. M. naudojantis el. ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, el. paÅ¡tu, programa Skype, Viber). R. M. užtikrina E. M. perdavimÄ â€“ priėmimÄ bendrauti su A. M.. Klausimus, susijusius su dukros auklėjimu ir ugdymu, A. M. ir R. M. sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į geriausius E. M. interesus, jos norus ir reikmes. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis po 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų 00 ct) kas mėnesį nuo 2018 m. sausio 4 d. iki jos pilnametystės, priteistas iÅ¡laikymo sumas periodinėmis iÅ¡mokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnametės dukros E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės motinai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 151,50 Eur (vieno tÅ«kstančio Å¡imto penkiasdeÅ¡imt vieno euro 50 ct) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Pripažinti asmeninės nuosavybės teise R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 0,1202 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9 089 Eur vertės; Priteisti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 0,1299 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 188,10 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 13 950,00 Eur (trylikos tÅ«kstančių devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų 00 ct) kompensacijÄ už asmeninės nuosavybės teise priteistÄ turtÄ . Priteisti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)m, 2000 Eur vertės. Priteisti iÅ¡ R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M. naudai 850,00 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų 00 ct) kompensacijÄ už jai priteistÄ automobilį.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Å alių praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 10,00 Eur (deÅ¡imt eurų 00 ct) iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Å iaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme bÅ«tina nurodyti gavėjo pavadinimÄ (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sÄ skaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodÄ , Lietuvos gyventojo – asmens kodÄ , užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktÄ mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimÄ ar vardÄ , pavardę;

įmokos kodÄ Â â€“Â 5660, sumÄ . Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti. Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintÄ kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ iÅ¡siųsti Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ , VÄ® Registrų centrui ir VÄ® „Regitra“. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės tesimo Druskininkų rÅ«mus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė