75d89ca3-8ef3-4268-b5d8-ca2db73de653 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-957-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02961-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T.

Š. ieškinį atsakovams V. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pagrindinės buto nuomininkės pripažinimo bei buto nuomos sutarties sudarymo, tretieji asmenys UAB „Senamiesčio ūkis“, Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei T. Š., atsakovui V. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė Ieškovė T.

Å . kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: nustatyti, kad T. Å . yra pripažintina pagrindine buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininke; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su T. Å . buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę panaikinti su V. R. subnuomos sutartį; iÅ¡keldinti V. R. iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po jos motinos mirties bute liko gyventi brolis, kuris dokumentų netvarko, neleidžia ieÅ¡kovei tapti pagrindine buto nuomininke, buto mokesčių nemoka, butÄ pavertė landyne.

Siekdama realizuoti savo teisę į butÄ ieÅ¡kovė prašė panaikinti su V. R. sudarytÄ subnuomos sutartį ir iÅ¡keldinti jį iÅ¡ buto.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡keldinti T. Å ., J. Å . ir V. R. su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad dėl iÅ¡kelto ginčo ieÅ¡kovei ir atsakovui V. R. davė įpareigojimÄ atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti buto nuomos sutartį, iÅ¡aiÅ¡kino pareigÄ pateikti notariÅ¡kai patvirtintÄ jų susitarimÄ dėl pagrindinio nuomininko.

Tačiau nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas V. R. neatvyko į Vilniaus miesto savivaldybę, nepateikė notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo. IÅ¡kėlus bylÄ paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas V. R. nėra sudarę su Vilniaus miesto savivaldybe nuomos sutarties, kad jie nėra tinkami socialinio bÅ«sto nuomininkai, yra įsiskolinę savivaldybei, nemoka buto mokesčių. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę T. Å ., jos nepilnametį sÅ«nų J. Å . ir atsakovÄ V. R. iÅ¡ ginčo patalpų dviem pagrindais:

1) dėl to, kad ginčo gyvenamoji patalpa yra užimta neteisėtai, be nuomos sutarties; ir 2) dėl to, kad už ginčo butÄ nemokami nuomos bei komunalinių patarnavimų mokesčiai. Teismas nurodė, kad pagrindo nustatyti, jog ieÅ¡kovė T. Å ., jos nepilnametis sÅ«nus J. Å . ir atsakovas V. R. savavaliÅ¡kai ar kitaip neteisėtai apsigyveno ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra. Å ie asmenys ginčo bute apsigyveno kaip buto pagrindinės nuomininkės Å¡eimos nariai, kaip ginčo buto nuomininkai.

Atsakovas, bÅ«damas ginčo buto savininku neprieÅ¡taravo dėl ieÅ¡kovės, jos nepilnamečio sÅ«naus, ir atsakovo V. R. nuomos teisės, sutiko, kai Å¡ie asmenys ginčo bute deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , sutiko, kad Å¡ių asmenų atžvilgiu nuomos santykiai yra tęsiami ir mirus pagrindinei buto nuomininkei. Tai rodo nuomotojo veiksmai. Vilniaus miesto savivaldybė ir po pagrindinės ginčo buto nuomininkės T. F. mirties suėjus daugiau kaip dviems metams (nuo 2006-10-02, kai mirė T. F. iki 2008-11-11 kai nepilnamečio V.

R. atžvilgiu yra deklaruota gyvenamoji vieta) sutiko į jų nuosavybėje valdomÄ ginčo butÄ deklaruoti Å¡io buto nuomininkės nepilnametį sÅ«nų. Civilinio kodekso 6.579 straipsnio 1 dalis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, turi bÅ«ti sudaromos raÅ¡tu. Nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo V. R. vardu nuomos sutartis raÅ¡tu nesudaryta. Ä®statymas (CK 6.579 str.) įsakmiai nenumato prieÅ¡ieÅ¡kinyje reikalaujamų pasekmių tuo atveju, jeigu Å¡alys nuomos santykius neįformina raÅ¡tu.

Tai, kad ieÅ¡kovė T. Å ., jos nepilnametis sÅ«nus J. Å ., bei atsakovas V. R. ginčo butÄ naudoja pagal faktiÅ¡kai susiklosčiusius nuomos sutarties teisinius santykius rodo Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas. Ä®statymas (CK 6.602 str. 2 d.) taip pat nenustato, kad nepakeitus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dėl kito asmens pripažinimo nuomininku nuomos santykiai nutrÅ«ksta, nenustato, kad tokiu atveju nuoma pasibaigia, kad tokiu atveju asmenys nepakeitę gyvenamosios nuomos sutarties turi bÅ«ti iÅ¡keldinti, kad tokiu atveju asmenys, kuriems nuomos pagrindais, kaip Å¡eimos nariams buvo skirta naudotis gyvenamoji patalpa laikomi neteisėtais nuomininkais.

Jokių įrodymų kad ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė ir atsakovas naudoja be teisėto pagrindo, tai yra savavaliÅ¡kai, nėra. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti ar ieÅ¡kovė T. Å ., jos nepilnametis sÅ«nus J. Å . bei atsakovas V. R. atitinka asmenis nustatytus Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo reikalavimus. Tai, kad ieÅ¡kovė T. Å ., jos nepilnametis sÅ«nus J. Å ., atsakovas V. R. neturi kito gyvenamojo bÅ«sto rodo Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Be to Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga ir dėl to, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė reikalavimÄ grindžia ne tuo, kad praÅ¡omos iÅ¡keldinti ginčo Å¡alys turi kitÄ gyvenamÄ plotÄ , turi kitas tinkamas gyventi gyvenamas patalpas, o kitais aukščiau įvardytais pagrindais. Todėl nėra pagrindo vertinti ir praÅ¡omų iÅ¡keldinti ginčo Å¡alių galimybę gyventi kitur. Teismas motyvavo, kad iÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė T. Å . ir atsakovas V. R. tinkamai nevykdė nuomos sutartimi nustatytos pareigos, jie tinkamai, savalaikiai nemokėjo mokesčių už naudojimÄ si ginčo butu, tuo prieÅ¡ieÅ¡kinio iÅ¡kėlimo metu pažeidė Civilinio kodekso 6.583 straipsnyje, 6.584 straipsnyje nurodytas pareigas, buvo įsiskolinę 511,79 Lt už ginčo patalpų nuomÄ ir 314,76 Lt už komunalinius patarnavimus.

PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas grindžiamas Å¡iomis nesumokėtomis sumomis. Å is įsiskolinimas yra apmokėtas teismui pateikta 2010-08-30 SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pažyma. Trečiojo asmens UAB „Senamiesčio Å«kis“ atstovo paaiÅ¡kinimai rodo, kad jokio įsiskolinimo nei už ginčo buto nuomÄ , nei už Å¡iam butui suteiktus komunalinius patarnavimus nėra. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant iÅ¡keltÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginÄÄ teisme. Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę nuomotojui reikÅ¡ti reikalavimÄ teisme, kai nuomininkas nemoka nuomos mokesčio.

TokiÄ teisę atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei garantuoja ir Civilinio kodekso 4.37 straipsnis bei Civilinio kodekso 4.98 straipsnis. IeÅ¡kovė T. Å . ir atsakovas V. R. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės teises ir jos teisėtus interesus, savalaikiai nemokėdami nuomos mokesčio jie sudarė pagrindÄ nuomos santykiams nutraukti. Spręsdamas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ teismas atsižvelgė į jo pobÅ«dį, į tai, kad byloje yra sprendžiamas teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ klausimas, į tai, kad bylÄ inicijavo ieÅ¡kovė.

Atsižvelgęs į tai, kad buvęs įsiskolinimas yra apmokėtas, teismas vadovavosi Civilinio kodekso 1.5 straipsnio bei Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis numatančiomis, kad teismai, aiÅ¡kindami įstatymus ir juos taikydami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Teismas taip pat vadovavosi Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad teismai turi vadovautis tarptautinėmis sutartimis.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis reglamentuoja žmogaus bÅ«sto neliečiamumÄ . Atsižvelgiant į Europos Žmogaus teisių Teismų praktikÄ (byloje Novoseletskiy prieÅ¡ UkrainÄ Nr. 47148/99) yra remiamasi aiÅ¡kinimu, kad sprendžiant bet kokį ginÄÄ dėl asmens iÅ¡keldinimo iÅ¡ bÅ«sto, privalu apsvarstyti, kiek tas iÅ¡keldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iÅ¡keldinimu siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei taip, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam tikslui.

Remdamasis Å¡iomis nuostatomis teismas atsižvelgė į nagrinėjamÄ konkrečiÄ situacijÄ , į tai, kad bylos nagrinėjimo metu faktiÅ¡kai iÅ¡nyko reikalavimo pagrindas, kad įsiskolinimas už butÄ yra apmokėtas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovės T. Å . ir atsakovo V. R. iÅ¡keldinimu yra užtikrinami demokratinės visuomenės interesai, kad iÅ¡keldinus juos iÅ¡ vienintelio turimo nuomojamo gyvenamo bÅ«sto bus pasiektas konkretus valstybės tikslas, nes tenkinus atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimÄ ieÅ¡kovė, jos nepilnametis sÅ«nus ir atsakovas V.

R. taptų asmenimis neturinčiais pastovios gyvenamos vietos, taptų priklausomais nuo kitų asmenų valios ir taip bÅ«tų galimybė jiems tapti padidintos rizikos asmenimis, kad jų atžvilgiu turėtas naudojimosi bÅ«stu nuomos teisės atėmimas bÅ«tų kaip sankcija už veiksmo neatlikimÄ , kurį jie bylos nagrinėjimo eigoje yra įvykdę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ toje dalyje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinys buvo atmestas ir priimti naujÄ sprendimÄ - prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, t.y. iÅ¡keldinti T.

Š., J. Š. ir V. R. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodo, kad pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str. 6 d., 7 d., Civilinio kodekso 6.576 str.). Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, remiantis savivaldybės institucijos sprendimu (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d., Civilinio kodekso 6.577 str., 6.579 str.).

Mirus nuomininkui, nuomos sutartis pasibaigia, nebent yra teisinė galimybė nuomos sutarties sÄ lygas pakeisti, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.602 str. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ . Tokiu atveju nuomos sutarties Å¡alimi pripažįstamas mirusio nuomininko Å¡eimos narys.

Pirmos instancijos teismo pozicija, kad nėra pagrindo spręsti ar ieškovė T. Š., jos nepilnametis sūnus J. Š. bei atsakovas V. R. atitinka asmenis nustatytus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo reikalavimus yra neteisėta bei nepagrista. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus 2009 m. vasario 12 d. raštu Nr. A51-3313-(3.3.12.3-PD-4) „Dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomininkų skolų ir neteisėtų veiksmų“ įpareigojo T.

Å . ir V. R. atvykti į Savivaldybę sudaryti buto nuomos sutartį, pateikiant notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ tarp buto nuomotojų, kuris iÅ¡ jų pasiraÅ¡ys buto nuomos sutartį. Po nuomininkės mirties nei T. Å ., nei V. R. neatvyko į Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti socialinio bÅ«sto nuomos sutarties bei nepateikė notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo, kas iÅ¡ jų bus pripažintas socialinio bÅ«sto pagrindiniu nuomininku, kaip to reikalauja įstatymas. Be to, ieÅ¡kovė T. Å . ir atsakovas V.

R. nepateikė įrodymų, jog jie atitinka Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatytus kriterijus, kuriems esant asmenys turi teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ . Taigi, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), sudaryta nebuvo. IeÅ¡kovė ir atsakovas iÅ¡ esmės piktnaudžiavo savo teisėmis, nesidomėjo savo pareigomis, nesiekė sudaryti nuomos sutarties.

Taigi laikytina, kad T. Å . ir V. R. elgėsi neatidžiai, nerÅ«pestingai, neapdairiai, nesÄ Å¾iningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl jų teisės neturėtų bÅ«ti ginamos (CK 1.90 str. 5 d.). Atsižvelgti vien į jų interesus, ignoruojant savininko teisėtus interesus, yra neteisinga, nesÄ Å¾ininga ir neprotinga. Pirmos instancijos teismas, taikydamas ieÅ¡kovės ir atsakovo atžvilgiu teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, iÅ¡ esmės iÅ¡kreipė taikytinų įstatymų nuostatas, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

T. Å . ir V. R. neteisėtai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (CK 1.136 str.) ir tuo pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės teisę naudoti savo nuožiÅ«ra jai nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytÄ socialinio bÅ«sto nuomos funkcijÄ . Civilinio kodekso 6.612 str. numato, kad savavaliÅ¡kai užėmę gyvenamÄ jÄ patalpÄ , t.y. įsikėlę į jÄ be nuomos sutarties, asmenys turi bÅ«ti iÅ¡keldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji vieta jiems nesuteikiama.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas nėra teisėti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkai, laikytina, kad jie yra savavaliÅ¡kai užėmė minėtas patalpas, todėl yra keldintini iÅ¡ jų Civilinio kodekso 6.612 str. numatyta tvarka. Nors teismas sprendime konstatavo, kad iÅ¡kelto prieÅ¡ieÅ¡kinio ginčo atveju ieÅ¡kovė T. Å . ir atsakovas V. R. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybes teises ir jos teisėtus interesus, savalaikiai nemokėdami nuomos mokesčio jie sudarė pagrindÄ nuomos santykiams nutraukti, tačiau jų neiÅ¡keldino.

Tokiu bÅ«du teismas formuoja praktikÄ , kad socialiniame bÅ«ste gyvenantys asmenys gali nemokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad socialinio bÅ«sto nuomininkams nemokant buto nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų mokesčių ir teismams neiÅ¡keldinant jų iÅ¡ nuomojamų patalpų, Savivaldybė negalėtų tinkamai vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 17 d. numatytÄ priskirtÄ jÄ funkcijÄ - valstybės paramos bÅ«stui įsigyti tvarkymas, socialinių bÅ«stų suteikimas.

Dėl neteisėtų ieÅ¡kovės ir atsakovo veiksmų ne tik pažeidžiamos Vilniaus miesto savivaldybės teisės, bet taip pat ir kitų asmenų, siekiančių gauti socialinį bÅ«stÄ , interesai. Taigi, ieÅ¡kovė ir atsakovas ne tik neteisėtai, t.y. neturėdami nuomos santykius patvirtinančių dokumentų, gyvena Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bet ir nemoka buto nuompinigių ir mokesčių už suteiktas paslaugas, nors vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, net, jei asmenys nėra teisėtais buto nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiÅ¡kai Å¡iomis paslaugomis naudojasi.

T. Å . ir V. R. turi pareigÄ mokėti nuomos mokestį bei komunalinių paslaugų mokesčius. Vadovaujantis pridedamais įrodymais, akivaizdu, kad jie vengė vykdyti savo prievolę mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. IeÅ¡kovei ir atsakovui nevykdant minėtos prievolės, 2010-03-20 susidariusi skola už gyvenamųjų patalpų nuomÄ siekė 511,79 Lt. Be to, nuomininkai už teikiamas komunalines paslaugas 314,76 Lt buvo skolingi ir UAB „Senamiesčio Å«kis“. Civilinio kodekso 6.611 str. numato, kad, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, tai asmenys iÅ¡keldinami iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

IeÅ¡kovė ir atsakovas buvo įsiskolinę už bÅ«to nuomÄ bei komunalines paslaugas daugiau negu už trijų mėnesių laikotarpį. Taigi siekiant iÅ¡keldinti asmenis iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, pakanka turėti įrodymų, jog asmuo nuolat, t.y. ne mažiau kaip 3 mėnesius nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas. Å ioje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas nevykdė Å¡ių savo įsipareigojimų. Atsižvelgiant į Å¡ias iÅ¡dėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad buvo įstatyme numatyti pagrindai iÅ¡keldinti juos iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė Savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius 2010 m. gegužės 9 d. raÅ¡tu Nr. A104-2221(2.13.2.6-SR6) informavo teismÄ , kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. inspektorė apsilankė ieÅ¡kinyje nurodytoje ieÅ¡kovės ir atsakovo gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad ieÅ¡kovė T. Å . su mažamečiu sÅ«numi jau 1,5 metų gyvena suaugusio sÅ«naus A. Å ., gimusio 1987-06-20, namuose (duomenys neskelbtini).

Pateikti faktai dar kartÄ Ä¯rodo, kad ieÅ¡kovė nesinaudoja Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir jai jis nereikalingas. Tačiau neatsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir jais remiantis nustatytas ar nenustatytas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, jų tinkamai neįvertinęs (CPK 329 str. 1 d., 178 str., 185 str., 265 str. 1 d.), teismas nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso 4.98 str. ir 6.612 str. (CPK 330 str.) bei Vilniaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimtų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atmetė.Tretysis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ dalyje, kuria buvo atmestas Vilniaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ - prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, t.y. iÅ¡keldinti atsakovus pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį T.

Å ., J. Å . ir V. R. su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Civilinio kodekso 6.579 straipsnio 1 dalis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, turi bÅ«ti sudaromos raÅ¡tu.

Nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo V. R. vardu nuomos sutartis raÅ¡tu nesudaryta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įstatymas (CK 6.579 str.) įsakmiai nenumato prieÅ¡ieÅ¡kinyje reikalaujamų pasekmių tuo atveju, jeigu Å¡alys nuomos santykius neįformina raÅ¡tu. Tai, kad ieÅ¡kovė T. Å ., jos nepilnametis sÅ«nus J. Å ., bei atsakovas V. R. ginčo butÄ naudoja pagal faktiÅ¡kai susiklosčiusius nuomos sutarties teisinius santykius rodo Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas.

Ä®statymas (CK 6.602 str. 2 d.) taip pat nenustato, kad nepakeitus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dėl kito asmens pripažinimo nuomininku nuomos santykiai nutrÅ«ksta, nenustato, kad tokiu atveju nuoma pasibaigia, kad tokiu atveju asmenys nepakeitę gyvenamosios nuomos sutarties turi bÅ«ti iÅ¡keldinti, kad tokiu atveju asmenys, kuriems nuomos pagrindais, kaip Å¡eimos nariams buvo skirta naudotis gyvenamoji patalpa laikomi neteisėtais nuomininkais. Jokių įrodymų, kad ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė ir atsakovas naudoja be teisėto pagrindo, tai yra savavaliÅ¡kai, byloje nėra.

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė T. Å . ir atsakovas V. R. tinkamai nevykdė nuomos sutartimi nustatytos pareigos, jie tinkamai, savalaikiai nemokėjo mokesčių už naudojimÄ si ginčo butu, tuo prieÅ¡ieÅ¡kinio iÅ¡kėlimo metu pažeidė Civilinio kodekso 6.583 straipsnyje, 6.584 straipsnyje nurodytas pareigas, buvo įsiskolinę 511,79 Lt už ginčo patalpų nuomÄ ir 314,76 Lt už komunalinius patarnavimus. Å is įsiskolinimas yra apmokėtas, teismui pateikta 2010-08-30 SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pažyma (t. 2, b.l. 41).

Trečiojo asmens UAB „Senamiesčio Å«kis“ atstovo paaiÅ¡kinimai rodo, kad jokio įsiskolinimo nei už ginčo buto nuomÄ , nei už Å¡iam butui suteiktus komunalinius patarnavimus nebėra. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2010-08-30 pažyma (t. 2, b.l. 47). IÅ¡ nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad nuomininkų sutartinės prievolės neįvykdymas laiku nuomotojui neturėjo esminės reikÅ¡mės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalis numato, jog Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pavėluotas prievolės įvykdymas Å¡iuo atveju nėra esminis pažeidimas, todėl Vilniaus miesto savivaldybė reikalauti iÅ¡keldinti T. Å ., J. Å . ir V. R. su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos neturi pagrindo.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų T. Å ., J. Å . ir V. R. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 86, 88, 110-111).

Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo 2010-05-11 raÅ¡te bei 201004-26 buities tyrimo akte nurodė, kad ieÅ¡kovė T. Å . su mažamečiu sÅ«numi gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau Å¡ios aplinkybes nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė su mažamečiu sÅ«numi turi bÅ«stÄ ar pakeitė savo deklaruojamÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iÅ¡keldinimas turi bÅ«ti proporcingas siekiamam teisėtam interesui. Sprendžiant iÅ¡keldinimo iÅ¡ socialinio bÅ«sto klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , reikia įvertinti Å¡iuo atveju ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , užtikrinant prioritetinius ir nepilnamečio vaiko interesus.

Atsakovas reikalauja iÅ¡keldinti T. Å ., J. Å . ir V. R. iÅ¡ socialinio bÅ«sto, kaip nepateikusius duomenų, kad Å¡ie asmenys atitinka socialinio bÅ«sto nuomotojams keliamas sÄ lygas, bet ne kaip turinčius kitÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta dėl interesų pusiausvyros sprendžiant klausimus, susijusius su iÅ¡keldinimu iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartys Nr. 3K-3-410/2010, 3K-3-445/2010), kuriose nurodoma, kad siekiant nustatyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ Å¡ios kategorijos bylose dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto, privalo bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko teisių apsaugÄ , nes tai yra vieÅ¡asis interesas.

Taikant prievolių teisės normas, jos turi bÅ«ti derinamos su Å¡eimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga, nes nepilnamečiai vaikai – viena iÅ¡ labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaikų teises, turi bÅ«ti pasirenkamas toks racionalus sprendimo bÅ«das, kad tos minimalios gyvenimo sÄ lygos, kurias jie turėjo, bÅ«tų iÅ¡saugotos.

Ä®statymas formuluoja bendrÄ jį principÄ , jog nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto. Taigi bylÄ nagrinėjęs pirmos instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius, pagrįstai vadovavosi teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose, nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ .Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 16,80 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ (CPK 92 str.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės 16,80 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                    Rita Kisielienė Danutė Kutrienė                                                                  Vidas Stankevičius