Legislator Case Law & Legislation
75d69a91-abd9-4cf1-aab3-019ea4b228df AI generated

75d69a91-abd9-4cf1-aab3-019ea4b228df · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Case Number 75d69a91-abd9-4cf1-aab3-019ea4b228df
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 12 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. L.,ieÅ¡kovės atstovui advokatui Vidui PeikÅ¡teniui,atsakovui J. L.,atsakovo atstovui advokatui Gintarui Griciui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. L. ieÅ¡kinį atsakovui J.

Legislator headnote

AI generated

75d69a91-abd9-4cf1-aab3-019ea4b228df · Mažeikių rajono apylinkės teismas: Gricius teismo posėdyje prašė Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieÅ¡kovė atsakovo kaltės neįrodė. Nesutiko su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, nes, kaip įvardijo pati ieÅ¡kovė, tokiu bÅ«du jai bÅ«tų kompensuotos patirtos iÅ¡laidos už operacijÄ , vaistus, už tai, kad vienÄ kartÄ sumokėjo iÅ¡laikymÄ atsakovo vaikams, o ne jos neva dėl atsakovo kaltės patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.Liudytoja E. G. teismo posėdyje parodė, kad konflikto vakarÄ atbėgo į mamos kambarį, nes ji pradėjo Å¡aukti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 12 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. L.,ieÅ¡kovės atstovui advokatui Vidui PeikÅ¡teniui,atsakovui J. L.,atsakovo atstovui advokatui Gintarui Griciui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. L. ieÅ¡kinį atsakovui J.

L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei atsakovo J. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovė A. L. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: nutraukti 2012 m. vasario 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo grÄ Å¾inant jai ikisantuokinę pavardę, o atsakovui paliekant jo pageidaujamÄ pavardę; priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad santuokÄ su atsakovu sudarė 2012 m. vasario 14 d. ir tÄ patį mėnesį nuo atsakovo pastojusi. Tačiau netrukus po santuokos sudarymo atsakovas pasidarė grubus, agresyvus ir 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje kumščiu trenkė ieÅ¡kovei į veidÄ . Vėliau sužinojo, kad atsakovas yra jai neiÅ¡tikimas, susitikinėja su kita moterim, nakvoja pas jÄ , susiradęs meilužę jis nustojo bendrauti su ieÅ¡kove, paliko Å¡eimÄ ir ja nebesirÅ«pina. Pažymėjo, jog tokiais savo veiksmais ir neveikimu atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, t. y. pareigas bÅ«ti lojaliu, gerbti savo sutuoktinę, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, todėl jų Å¡eima faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Be to, nurodė, jog remiantis LR CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl atsakovo kaltės, kadangi jis yra neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, žiauriai su ja elgiasi, paliko Å¡eimÄ ir visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Dėl paminėtų aplinkybių mano, jog santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, o taip pat iÅ¡ jo priteistina 2 000 Lt neturtinė žala, nes dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės, agresyvumo, ieÅ¡kovė patyrė stresÄ , supratusi, jog bendras gyvenimas nebeįmanomas, turėjo nutraukti nėštumÄ . Nurodė, kad santuokoje turto neįgijo, bendrų nepilnamečių vaikų ir kreditorinių įsiskolinimų neturi, iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nereikalauja. Atsakovas J. L. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, paliekant jai ikisantuokinę pavardę.

Nurodė, jog su ieÅ¡kove susipažino Å¡iai įsidarbinus juvelyrinėje parduotuvėje, kurioje jis dirbo juvelyru. Tuo metu atsakovas iÅ¡gyveno Å¡eimyninę krizę, su patraukliai atrodančia ieÅ¡kove užsimezgė artimesni, o vėliau ir intymÅ«s santykiai, dėl kurių, ieÅ¡kovės įkalbėtas, jis paliko Å¡eimÄ . Iki sudarant santuokÄ kartu pagyveno apie mėnesį laiko, todėl tik po santuokos sudarymo iÅ¡ryÅ¡kėjo neigiami ieÅ¡kovės bruožai – ieÅ¡kovės iÅ¡laidavimas drabužiams, kosmetikai, pinigų reikalavimas jos asmeniniams poreikiams, nesirÅ«pinimas bendru Å«kiu, bendrų Å¡eimos interesų ignoravimas.

Dėl Å¡ių aplinkybių santuoka nutrauktina dėl ieÅ¡kovės kaltės. Nurodė, jog ieÅ¡kovės teiginiai apie smurtÄ ir neiÅ¡tikimybę neatitinka tikrovės. Patvirtino, kad santuokoje turto neįgijo, bendrų nepilnamečių vaikų ir kreditorinių įsipareigojimų neturi, iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovės nereikalauja.IeÅ¡kovė A. L. teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. Nurodė, jog konfliktas, kurio metu sutuoktinis smurtavo jos atžvilgiu ir po kurio santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko, įvyko 2012 m. kovo 24 d.

TÄ vakarÄ atsakovas grįžo namo iÅ¡gėręs, nors buvo raÅ¡tu pasižadėjęs nevartoti alkoholio ir pažado laikėsi apie pusę metų. IeÅ¡kovei papriekaiÅ¡tavus dėl alkoholio vartojimo, atsakovas supyko ir trenkė jai į veidÄ , tačiau stipriai nepataikė, nes ji jam įspyrė, pradėjo Å¡aukti ir atbėgo vaikai. TÄ patį vakarÄ sutuoktinis išėjo ir daugiau namo negrįžo, ieÅ¡kovė bandė su juo kalbėtis telefonu, buvo nuvykusi į jo darbovietę, tačiau atsakovas su ja nebendravo.

Atsakovui pasakius, kad su kÅ«dikiu, kurio laukiasi, gali daryti kÄ nori, ji nutraukė nėštumÄ . Nuo kada atsakovas gyvena su kita moterimi pasakyti negalėjo, nurodė, jog 2012 m. balandžio pradžioje žmonės pasakė matę atsakovÄ važiuojant buvusios sutuoktinės automobiliu į tÄ pusę, kur ji gyveno. Neigė iÅ¡laidavusi ir ignoravusi bendrus Å¡eimos interesus. Patvirtino, jog iki konflikto 2012-03-24 santykiai su atsakovu buvo geri.IeÅ¡kovės atstovas advokatas V. PeikÅ¡tenis, antrindamas ieÅ¡kovei, nurodė, jog ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Å eima iÅ¡iro dėl atsakovo smurtavimo ir dėl jo neiÅ¡tikimybės, nes netrukus po to, kai jis išėjo iÅ¡ sutuoktinės namų, buvo pastebėtas pas svetimÄ moterį. Atsakovo buvusi žmona patvirtino, kad atsakovas su ja kartu gyvena nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovo neiÅ¡tikimybės faktas, jo pareiÅ¡kimas, kad ieÅ¡kovė gali daryti kÄ nori su kÅ«dikiu, kurio laukiasi, lėmė didelius iÅ¡gyvenimus ieÅ¡kovei, dėl kurių Å¡i pasidarė abortÄ ir net nebaigus gydymo pasiÅ¡alino iÅ¡ ligoninės. Todėl praÅ¡oma priteisti 2 000 Lt neturtinė žala yra minimali žala, kuriÄ turėtų atlyginti atsakovas.Atsakovas J.

L. teismo posėdyje palaikė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus. Nurodė, jog konflikto vakarÄ jis buvo iÅ¡gėręs alaus, tačiau konfliktas kilo dėl to, kad jis papriekaiÅ¡tavo nieko neveikiančiai sutuoktinei dėl jos iÅ¡laidavimo. Eidamas pro Å¡alį pasakė, kad jÄ reikėtų pamokyti, o Å¡i paÅ¡okusi jam įspyrė ir pradėjo Å¡aukti, dėl to atbėgo vaikai. Jis išėjo pasivaikščioti, o grįžęs negalėjo įeiti į namus, nes spynoje buvo paliktas raktas iÅ¡ vidaus, tada išėjo pas savo mamÄ .

KitÄ rytÄ jam grįžus ieÅ¡kovė pareikalavo 5 000 Lt, kaip vėliau paaiÅ¡kino, už skyrybas ir nėštumo nutraukimÄ . Kadangi ieÅ¡kovė kalbėjo tik apie pinigus, su ja nebebendravo. Po to, kai išėjo iÅ¡ ieÅ¡kovės namų, važiuodavo pas buvusiÄ sutuoktinę aplankyti vaikų, nes kol gyveno santuokoje su ieÅ¡kove su vaikais nesimatydavęs. Su buvusia sutuoktine kartu gyventi vėl pradėjo 2012 m. vasaros pabaigoje. Nurodė, jog gyvendamas santuokoje su ieÅ¡kove remontavo koridorių, pirko malkas, stengėsi prisidėti prie bendro Å«kio kÅ«rimo, o ieÅ¡kovė savo gaunamas pajamas iÅ¡leisdavo tik asmeninėms reikmėms.Atsakovo atstovas advokatas G.

Gricius teismo posėdyje prašė Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieÅ¡kovė atsakovo kaltės neįrodė. Nesutiko su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, nes, kaip įvardijo pati ieÅ¡kovė, tokiu bÅ«du jai bÅ«tų kompensuotos patirtos iÅ¡laidos už operacijÄ , vaistus, už tai, kad vienÄ kartÄ sumokėjo iÅ¡laikymÄ atsakovo vaikams, o ne jos neva dėl atsakovo kaltės patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.Liudytoja E. G. teismo posėdyje parodė, kad konflikto vakarÄ atbėgo į mamos kambarį, nes ji pradėjo Å¡aukti.

Mama buvo iÅ¡raudusi, verkė, sakė, kad atsakovas norėjo jai trenkti, bet ji atsispyrė ir todėl Å¡is nepataikė.Liudytojas R. G. teismo posėdyje nurodė, kad 2012-03-24 vakarÄ iÅ¡girdo mamÄ Å¡aukiant, todėl atbėgo į jos kambarį. Atėjus į kambarį mama pasakė, kad sutuoktinis bandė jai trenkti, bet nepataikė. Jis trenkimo žymių nematė, mamos veidas buvo raudonas nuo aÅ¡arų. Nurodė, kad iki vestuvių ir iki to vakaro sutuoktinių santykiai buvo geri, anksčiau tokių konfliktų nebuvo.Liudytoja I.

L. teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu iÅ¡situokė 2010 m. gruodžio mėnesį. Po santuokos nutraukimo atsakovas bendravo su vaikais, atvažiuodavo pas juos į namus, o atsakovui susituokus su ieÅ¡kove, bendravimas nutrÅ«ko. Apie tai, jog atsakovas nebegyvena su ieÅ¡kove, sužinojo iÅ¡ jo motinos. Su atsakovu susitaikė ir kartu gyvena nuo 2012 m. lapkričio mėnesio.Liudytojas S. K. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas dažnai jam skųsdavosi, kad ieÅ¡kovė iÅ¡laidauja, skolinosi iÅ¡ jo pinigų.           IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies.IÅ¡ ieÅ¡kinio teismui bei pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų – santuokos liudijimo kopijos (1 t., 3 b. l.) teismas nustatė, jog J.

L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – „G.”) santuoka buvo įregistruota 2012 m. vasario 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.15. 2012 m. balandžio 3 d. ieškovei atlikta nėštumo nutraukimo operacija (1 t., 15–17 b. l.). Santuokoje šalys jokio dalintino turto neįgijo, bendrų nepilnamečių vaikų neturi, kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Šalys taikytis kategoriškai atsisako. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT Civilinių bylų skyriaus 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti Å¡alių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės iÅ¡imtis, iÅ¡vardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama, tačiau ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija.

Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis jÄ paneigia, įrodęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, nes smurtavo jos atžvilgiu, o taip pat buvo jai neiÅ¡tikimas. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, nes rÅ«pinosi tik asmeniniais poreikiais, iÅ¡laidavo, ignoravo bendrus interesus.IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog iki santuokos sudarymo Å¡alys kartu gyveno apie vienÄ â€“ du mėnesius.

Sudarius santuokÄ sutuoktinių santykiai iki 2013 m. kovo 24 d. buvo geri, tai patvirtino tiek ieÅ¡kovė, tiek liudytojas R. G.. 2013 m. kovo 24 d. tarp Å¡alių įvyko konfliktas, po kurio sutuoktinių santykiai faktiÅ¡kai nutrÅ«ko. IeÅ¡kovės teigimu, konflikto metu atsakovas panaudojo fizinį smurtÄ jos atžvilgiu, sudavė jai į veidÄ , tačiau ieÅ¡kovės vaikai, liudytojai E. G. ir R. G., parodė mamÄ sakius, jog atsakovas tik norėjo suduoti, tačiau ji jam įspyrė, todėl Å¡is nepataikė.

Liudytojo R. G. teigimu ieÅ¡kovės veidas buvo paraudęs nuo aÅ¡arų, smÅ«gio žymių matyti nebuvo, ieÅ¡kovė nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas naudojo smurtÄ ieÅ¡kovė nepateikė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad aplinkybę, jog atsakovas konflikto metu panaudojo smurtÄ , patvirtina tik pačios ieÅ¡kovės teiginiai, teismas laiko Å¡iÄ aplinkybę neįrodyta (CPK 178 straipsnis).Atsakovo neiÅ¡tikimybės faktÄ ieÅ¡kovė įrodinėja J.

S., I. K. raÅ¡ytiniais parodymais (1 t., 42–43 b. l.), fotonuotraukomis (1 t., 18a b. l.). J. S. ir I. K. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai nelaikytini tinkamais įrodymais, nes Å¡ios liudytojos teisme apklaustos nebuvo (CPK 192 straipsnis). IeÅ¡kovės pateiktos fotonuotraukos patvirtina tik faktÄ , kad atsakovas buvo nuvykęs į buvusios sutuoktinės namus, tačiau nėra neginčijamas atsakovo neiÅ¡tikimybės įrodymas. Atsakovas paaiÅ¡kino, liudytoja I. L. patvirtino, jog atsakovas buvo atvažiavęs aplankyti jų bendrų vaikų, su kuriais bendravimas atsakovui bÅ«nant santuokoje su ieÅ¡kove buvo nutrÅ«kęs. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovės pateiktos fotonuotraukos darytos 2012 m. gegužės 3 d., tai yra jau ieÅ¡kovei ir atsakovui faktiÅ¡kai nebegyvenant santuokoje, o iki 2013 m. kovo 24 d., kada faktiÅ¡kai nutrÅ«ko sutuoktinių santykiai, jokių neiÅ¡tikimybės požymių, kaip nurodė pati ieÅ¡kovė, nebuvo (2 t., 34 b. l.).

Duomenų, jog atsakovas palikęs ieÅ¡kovę bÅ«tų išėjęs gyventi pas buvusiÄ sutuoktinę I. L., nėra, buvę sutuoktiniai patvirtino, jog susitaikė ir kartu pradėjo gyventi tik 2012 m. vasaros pabaigoje – rudenį. Kaip matyti, byloje be pačios ieÅ¡kovės samprotavimų apie ieÅ¡kovo kaltę bei galimÄ jo neiÅ¡tikimybę turinčių patvirtinti fotonuotraukų, nėra jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojalus Å¡eimai ar gyvendamas kartu su ieÅ¡kove bendravo dar ir su kitomis moterimis.

Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų jo elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių Å¡eimyninių santykių ir dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. TokiÄ ieÅ¡kovės pareigÄ leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, suponuoja Å¡alių rungimosi byloje principas (CPK 12, 177, 178 straipsniai), todėl teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovė neįrodė ir atsakovo neiÅ¡tikimybės fakto.Taip pat teismas pripažįsta, kad ir atsakovas J.

L. neįrodė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, galinčių patvirtinti ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimo. Nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė įrodymų apie santuokos metu jų gautas pajamas, bendras ir asmenines iÅ¡laidas, dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas remontavo koridorių, pirko malkas ir t.t. Liudytojas S. K. patvirtino tik tokias aplinkybes apie galimÄ ieÅ¡kovės iÅ¡laidavimÄ , kurios jam buvo žinomos iÅ¡ atsakovo pasakojimų, todėl Å¡io liudytojo parodymai nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieÅ¡kovė iÅ¡laidavo ar ignoravo bendrus Å¡eimos interesus.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, jog santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės.CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokai iÅ¡saugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (LAT 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje D.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008). Teismas, nustatęs, kad santuoka iÅ¡irusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimÄ , jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuokos iÅ¡irimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra bÅ«tina nustatyti kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės laipsnį.Nagrinėjamoje byloje nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė pakankamai pagrįstų įrodymų, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau byloje nustatyta, kad Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai nuo 2012 m. kovo 24 d. nutrÅ«ko ir nuo to laiko atkurti nebuvo.

Nors šalys skirtingai aiškina 2012 m. kovo 24 d. įvykusio konflikto priežastis, iš šalių paaiškinimų apie tai, kad jie dar iki santuokos sudarymo kelis kartus bandė gyventi kartu, išsiskirdavo, o vėliau vėl atnaujindavo santykius, matyti, kad dar iki santuokos sudarymo bendras šalių gyvenimas nesiklostė, tikėtina, dėl abiejų šalių skirtingų charakterių ir požiūrio į gyvenimo vertybes, skirtingo bendro šeimyninio gyvenimo kriterijų vertinimo, nevienodo sutuoktinių pareigų supratimo.

Skirtingi Å¡alių aiÅ¡kinimai ir apie jų elgesį po konflikto – ieÅ¡kovė teigia, jog ji bandė kalbėtis su atsakovu, lankėsi pas jo motinÄ , atsakovo darbe, tačiau Å¡is su ja nebendravo, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė pas jį į darbÄ atvykusi nebuvo, jis buvo grįžęs į namus, bandė kalbėtis su ieÅ¡kove, tačiau Å¡i tik reikalavo pinigų, dėl to jis nustojo bendrauti. Tokie prieÅ¡taringi abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimai, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė praėjus vos savaitei po konflikto nusprendė nutraukti nėštumÄ ir 2012 m. gegužės 4 d. jau kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, o 2012 m. gegužės 9 d. ir atsakovas kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nei viena iÅ¡ Å¡alių nuoÅ¡irdžiai nesistengė iÅ¡saugoti Å¡eimos, nesvarstė visų įmanomų galimybių, nesprendė Å¡eimos problemų, neieÅ¡kojo sutarimo, kompromisų, nuolaidų ir pan., todėl yra pagrindas pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė „G.“, atsakovui – jo pavardė „L.“.Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – Å¡eimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuokÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, sutuoktines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , neigiamas emocijas (LAT 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, klausimas dėl 2 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovei nespręstinas.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Kadangi tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkinti iÅ¡ dalies, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Nagrinėjant bylÄ taip pat susidarė 43,83 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis.

Kadangi Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ Å¡alių lygiomis dalimis (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263–268, 270, 385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.             Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 2012 m. vasario 14 d. Mažeikių r. sav. CMS, įraÅ¡o Nr.15, tarp ieÅ¡kovės A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J.

L., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.SantuokÄ laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A. L. palikti jos ikisantuokinę pavardę „G.”, atsakovui J. L. jo pavardę – „L.“.Likusias ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo J. L. ir ieÅ¡kovės A. L. po 21,92 Lt (dvideÅ¡imt vienas litas 92 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismo sprendimo patvirtintÄ kopijÄ per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo iÅ¡siųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.Teismo sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                               Violeta Erlickienė