75d6329d-b994-4820-addc-b8d87f960e08 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-723/2011             Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 42.9;                                                                                              44.5.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 28 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės MilaÅ¡ienės, Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. B. ir atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį K. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkinti iÅ¡ dalies, ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. papildomo sprendimo, kuriuo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-416-798/2010 pagal ieÅ¡kovo V.

B. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei finansų maklerio įmonei „Orion securities“ dėl žalos atlyginimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės finansų maklerio įmonės „Orion securities“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams V. B. ir K. B. dėl nuostolių atlyginimo. Tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė bankas „Snoras“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas V.

B. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB FMÄ® „Orion securities“ 75 072,40 Lt nuostolių, 2 776,85 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už 75 072,40 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė atpirkimo (Repo) sandorius, pasiraÅ¡ydamas Å¡ias sutartis: 2008 m. liepos 30 d. sutartį Nr. R02_Prt_3 dėl 23 699 vienetų AB „Invalda“ paprastųjų vardinių akcijų ir 2008 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr. 20080407/l_Prt_2 dėl 25 000 vienetų AB „Invalda“ paprastųjų vardinių akcijų.

Atpirkimo (Repo) sandoriams bÅ«dingas pirkėjo rizikos minimizavimas - pirkėjui perduodami pardavėjo vertybiniai popieriai yra kaip užstatas, kad net jei pardavėjas ir neįvykdys savo pareigos juos atpirkti, pirkėjo parduoti vertybiniai popieriai padengs visus (ar bent didžiÄ jÄ dalį) jo nuostolius. Tokia atpirkimo (Repo) sandorio sÄ lyga įgyvendinama per vienÄ iÅ¡ esminių atpirkimo (Repo) sutarčių sÄ lygų - pardavėjo įsipareigojimÄ Ä¯mokėti tam tikrÄ garantinę pinigų sumÄ pirkėjui.

Jei pardavėjas nesumoka pirkėjui tokios įmokos per sutartyje nustatytÄ terminÄ , pirkėjas turi teisę parduoti vertybinius popierius rinkoje ir gautomis lėšomis padengti visas pardavėjo prievoles pagal atpirkimo sutartį. Sutarčių sudarymo dienÄ biržos atidarymo metu AB „Invalda“ akcijos kaina buvo 15,30 Lt, kai sutartyse nurodyta ribinė kaina buvo 12,75 Lt ir 12,92 Lt atitinkamai kiekvienoje iÅ¡ sutarčių, t. y. mažesnė nei akcijos kaina iÅ¡ jos atėmus 15 procentų jos vertės. Klientui nesumokėjus garantinės įmokos per nustatytÄ terminÄ ar atsisakius tai padaryti, paslaugos teikėjas turi teisę realizuoti vertybinius popierius rinkos kaina ir taip padengti savo nuostolius.

Atsakovas, vykdydamas sutartis nesilaikė jo profesinei veiklai keliamų reikalavimų. Jis privalėjo parduoti ieÅ¡kovo jam perleistas AB „Invalda“ akcijas nedelsiant, kai tik klientas neįvykdė įsipareigojimų papildyti Garantinį fondÄ . Kadangi atsakovas nepasinaudojo teise parduoti akcijas, jis veikė savo rizika, tokiais veiksmais prisiimdamas visÄ atsakomybę už galimus nuostolius. Pagal 2008 m. liepos 30 d. sutartį Nr. R02_Prt_3 su atsakovu susitarta dėl 23 699 vienetų AB „Invalda“ paprastųjų vardinių akcijų atpirkimo.

Sutartyje nurodyta akcijos ribinė kaina - 12,92 Lt. TokiÄ ribÄ AB „Invalda“ akcijos kaina Vertybinių popierių biržoje pasiekė 2008 m. rugsėjo 18 d. (uždarymo kaina - 12,30 Lt, žemiausia dienos kaina - 12,01 Lt), todėl akcijas pardavus sekančiÄ dienÄ (2008 m. rugsėjo 19 d. kaina svyravo tarp 12,34 Lt ir 12,89 Lt), 23 699 vienetų AB „Invalda“ akcijų po 12,89 Lt už akcijÄ , bÅ«tų gauta 305 093,41 Lt. Pagal sutartį atsakovui priklausytų 251 838,16 Lt už akcijas, 13 302,58 Lt palÅ«kanų, o atsakovas bÅ«tų turėjęs iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 39 952,67 Lt.

Pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr. 20080407/l_Prt_2 su atsakovu susitarta dėl 25 000 vienetų AB „Invalda“ paprastųjų vardinių akcijų atpirkimo. Sutartyje nurodyta akcijos ribinė kaina - 12,24 Lt. TokiÄ ribÄ AB „Invalda“ akcijos kaina Vertybinių popierių biržoje pasiekė 2008 m. rugsėjo 18 d. (uždarymo kaina - 12,30 Lt, žemiausia dienos kaina — 12,01 Lt), todėl akcijas pardavus sekančiÄ dienÄ (2008 m. rugsėjo 19 d. kaina svyravo tarp 12,34 Lt ir 12,89 Lt), 25 000 vienetų AB „Invalda“ akcijų po 12,24 Lt už akcijÄ , bÅ«tų gauta 306 000 Lt.

Pagal sutartį atsakovui priklausytų 270 000 Lt už akcijas, 880,27 Lt palÅ«kanų, o jis bÅ«tų turėjęs iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 35 119,73 Lt. Už Å¡iÄ sumÄ atsakovas turi mokėti ir delspinigius. Nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki ieÅ¡kinio padavimo dienos yra 185 dienos. Delspinigiai už vienÄ dienÄ sudaro 15,01 Lt, todėl visa delspinigių suma sudaro 2 776,85 Lt.Atsakovas UAB FMÄ® „Orion securities“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ V. B. ir K. B. 608 611,62 Lt sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už visÄ iÅ¡ atsakovų priteistÄ sumÄ nuo bylos pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad V. B. 2007 m. lapkričio 3 d. su ieÅ¡kovu sudarė Investicinių paslaugų teikimo sutartį. Vėliau buvo pasiraÅ¡ytas priedas Nr. 6 prie Å¡ios sutarties. Tokiu bÅ«du sudarytas susitarimas dėl investicinių paslaugų vykdant vertybinių popierių apyvartÄ teikimo patikėjimo teisės pagrindais. Nuo 2008 m. liepos 21 d. V. turto patikėjimo santykius investuojant V. B. priklausančius vertybinius popierius papildomai reguliavo tarpusavyje pasiraÅ¡ytos atvirkÅ¡tinio atpirkimo paslaugų teikimo sÄ lygos.

V. B. sutartis sudarė dėl jam ir sutuoktinei bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančių vertybinių popierių. K. B. dėl disponavimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančiais vertybiniais popieriais V. B. iÅ¡davė įgaliojimÄ . Sandoriais susitarta, jog V. B. perduoda atsakovui patikėjimo teise 23 669 vienetus AB „Invalda“ paprastųjų vardinių akcijų ir paveda su trečiÄ ja Å¡alimi sudaryti ir vykdyti atpirkimo sutartį ieÅ¡kovo vardu V. B. ir K. B. bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis.

Galutinis pirmojo akcijų paketo atpirkimo terminas pagal Å¡iuos sandorius buvo numatytas 2008 m. spalio 30 d. Kadangi V. B. su sutuoktine turėjo daugiau vertybinių popierių, kuriuos siekė panaudoti civilinėje apyvartoje pasiskolindamas lėšų per vertybinių popierių pardavimo su bÅ«simu atpirkimu (Repo) sandorių mechanizmus, atsakovas su juo sudarė kitÄ grupę vertybinių popierių patikėjimo sutarčių ir V. B. (esant sutuoktinės sutikimui) pavedimu disponavo 25 000 vienetų dydžio AB „Invalda“ paprastųjų vardinių akcijų paketu.

Galutinis antrojo akcijų paketo atpirkimo terminas buvo numatytas 2008 m. gruodžio 5 d. V. B. ir K. B. nepaisant atsakovo nuolatinio informavimo apie svyruojančias akcijų rinkos kainas, laiku nepervesdavo garantinių įmokų AB bankui „Snoras“ per atsakovÄ ir sutartyse dėl investavimo į antrÄ jį paketÄ numatytu laiku neatpirko iÅ¡ UAB „Medicinos bankas“ antrojo akcijų paketo. Atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį neįvykdė savo įsipareigojimų, prisiimtų sudarytomis sutartimis dėl investavimo į pirmÄ jį akcijų paketÄ , sutartimis dėl investavimo į antrÄ jį akcijų paketÄ ir iÅ¡ viso yra skolingi 608 611,62 Lt.

Atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį pažeidė pareigas atpirkti tretiesiems asmenims parduotas akcijas bei suformuoti ir mokėti garantines įmokas krentant akcijų rinkos kainai. Vadovaujantis nustatytomis sÄ lygomis, Å¡alys susitarė sudaryti tarp atsakovo bei ieÅ¡kovo atvirkÅ¡tinio atpirkimo sutartis, kuriomis V. B. ir K. B. pavedė atsakovui perduoti trečiosios Å¡alies (AB banko „Snoras“, UAB „Medicinos bankas“) nuosavybėn jiems priklausančius vertybinius popierius bei juos atpirkti iÅ¡ trečiosios Å¡alies atvirkÅ¡tinio atpirkimo sutartyse nustatyta tvarka.

Atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį privalėjo tinkamai sekti vertybinių popierių rinkos kainos svyravimus ir krentant vertybinių popierių rinkos kainai turėjo kiekvienÄ kalendorinę dienÄ papildyti garantinę įmokÄ . Nurodytų prievolių jie nevykdė, o krentant vertybinių popierių rinkos kainai garantinio fondo nepildė, nedengė susidariusio lėšų trÅ«kumo sutarčių dėl investavimo į pirmÄ jį ir antrÄ jį akcijų paketÄ užbaigimui bei neatpirko trečiajai Å¡aliai parduotų vertybinių popierių.

Dėl tokio prievolių nevykdymo nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. susiformavo 608 611,62 Lt skola, iÅ¡ kurios delspinigiai sudaro 85 078,45 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendimo bei papildomo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies - priteisė iÅ¡ UAB FMÄ® „Orion securities“ 62 424,65 Lt, o likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas atsakovo UAB FMÄ® „Orion securities“ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies - priteisė iÅ¡ V.

B. ir K. B. solidariai 545 514,62 Lt, o likusiÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. AB „Invalda“ akcijų kaina Vertybinių popierių biržoje pasiekė sutartyse nustatytÄ ribÄ (12,92 Lt pagal vienÄ sandorį, 12,24 Lt pagal kitÄ ), kuriai esant ieÅ¡kovas pagal sutartis privalėjo sumokėti garantines įmokas, savo piniginių prievolių atsakovui pagal sutartis įvykdymo užtikrinimui. Tarp Å¡alių kilo ginčas, ar atsakovas turėjo pareigÄ praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie pasiektÄ akcijų ribinę kainÄ 2008 m. rugsėjo 18 d., kam atsakovo nepraneÅ¡imo ieÅ¡kovui atveju tenka pareiga atlyginti dėl tolesnio akcijų nuvertėjimo susidariusius nuostolius, ar ieÅ¡kovas prieÅ¡taravo akcijų pardavimui už sumažėjusiÄ jų kainÄ ir ar atsakovas turėjo teisę duoti nurodymÄ tretiesiems asmenims pagal atvirkÅ¡tinių atpirkimų sandorius parduoti nuvertėjusias akcijas, kokios tokio nurodymo (ne)davimo pasekmės Å¡alių pareigoms prisiimti susidariusius nuostolius.Teismo sprendime pažymėta, kad Å¡alys sudarė investicinių paslaugų teikimo sutartį.

Å ios sutarties pagrindu buvo sudaryti ir ginčo sandoriai – sandoriai dėl atpirkimo (Repo sandoriai). Teismo manymu, atsakovas nepagrįstai atsikerta, kad jis yra tik ieÅ¡kovo pavedimo vykdytojas santykyje su trečiaisiais asmenimis (ieÅ¡kovo atstovas). Atsakovo veikimas savo, o ne ieÅ¡kovo vardu, taip pat savo, o ne ieÅ¡kovo sÄ skaita santykyje su trečiaisiais asmenimis sudarant atvirkÅ¡tinio atpirkimo sandorius, yra esminiai požymiai, parodantys, kad atsakovas santykyje su ieÅ¡kovu veikė ne vien kaip pavedimo vykdytojas, todėl Å¡alis siejo ne atstovavimo teisiniai santykiai.

Iš ginčo sutarčių kylantis šalių teisinis santykis turi paskolos teisinio santykio elementų, tačiau tai nepaneigia esminio ir pagrindinio santykių požymio – investicinių paslaugų teikimo. Pagal šalių sutartį ieškovas pats privalėjo stebėti atsakovui perduotų akcijų kainos pokyčius, stebėti ar akcijų paketus sudarančių akcijų rinkos kaina nepasiekė ribinės kainos, nurodytos sutartyse. Atsakovui yra taikomi įpareigojimai, nustatyti finansų maklerio įmonei santykyje su neprofesionaliuoju klientu (Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklių) 125 punktas, Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalis).

Teismas nenustatė FPRÄ® 27, 28 straipsniuose numatytų sÄ lygų pripažinti ieÅ¡kovÄ profesionaliuoju klientu. Teismo įsitikinimu, įstatyme esant nustatytai atsakovo pareigai suteikti klientui (ieÅ¡kovui) visÄ informacijÄ , reikalingÄ suprasti finansinių paslaugų ir priemonių esmę, jų rizikÄ ir priimti sprendimus (FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalis), iÅ¡ įstatymo (FPRÄ® 26 straipsnis) bei Taisyklių 125 punkte kylančiame įpareigojime atsakovui ne vėliau kaip iki darbo dienos, kuriÄ iÅ¡ anksto nustatyta akcijų kainos riba buvo virÅ¡yta, praneÅ¡ti apie tai ieÅ¡kovui, kitoks pareigų nustatymas Å¡alių sudarytoje sutartyje (ypač – atsakovo pareigos praneÅ¡ti perkėlimas ieÅ¡kovui, nustatant jo pareigÄ savarankiÅ¡kai stebėti ir skaičiuoti akcijų kainų atitikimÄ sutartyje numatytoms ribinėms kainoms) yra neteisėtas, o tokios sutarčių dalys pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis dėl jų prieÅ¡taravimo imperatyviai Taisyklių 125 punkto normai.

Teismas pažymėjo, kad negaliojant sutarčių nuostatai, nenumatančiai atsakovo pareigos praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie akcijų ribinės kainos įvykį, atsakovas tokiÄ pareigÄ turėjo, todėl kilus ginčui privalo įrodyti, kad Å¡iÄ pareigÄ tinkamai įvykdė. Teismo įsitikinimu, atsakovo pateikti įrodymai – ieÅ¡kovui siųsti elektroniniai laiÅ¡kai patvirtina, kad atsakovas ieÅ¡kovui apie akcijų paketus sudarančių akcijų kainų kritimÄ Å¾emiau sutartyse numatytų kainos ribų pranešė ne anksčiau kaip 2008 m. rugsėjo 24 d.

Teismas nusprendė, kad atsakovas nevykdė praneÅ¡imo ieÅ¡kovui pareigos nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 24 d. Atsakovui nevykdant pareigos veikti pagal profesinius standartus, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovui 2008 m. rugsėjo 19 d. nebuvo atskleista visa bÅ«tina informacija, reikalinga skubiems sprendimams susidariusiomis sudėtingomis sÄ lygomis priimti, todėl neigiamos pasekmės (nuostoliai) už tokios pareigos nevykdymÄ tenka atsakovui. Atsakovas ieÅ¡kovui 2008 m. rugsėjo 24 d. elektroniniame laiÅ¡ke nurodė, kad tos darbo dienos pabaigoje kitos dienos įsipareigojimai (nuostoliai) sudarė 63 097 Lt.      Teismas pažymėjo, kad po praneÅ¡imo ieÅ¡kovui apie akcijų kainų kritimÄ Å¾emiau sutartyse nustatytos ribos, atsakovas nebebuvo atsakingas už tolesnį akcijų vertės kritimÄ ir dėl to atsiradusius ieÅ¡kovo nuostolius.

Sutartys nenumato atsakovo pareigos prisiimti ir atlyginti nuostolius dėl atsakovui perduotų ieÅ¡kovo akcijų vertės (kainų) pokyčių. Atsakovas turėjo veikti vykdydamas pavedimus geriausiomis klientui sÄ lygomis, tačiau neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės veikti prieÅ¡ aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ kliento valiÄ . Investicinių paslaugų teikimo sutartyje numatyta atsakovo teisė parduoti finansines priemones negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip atsakovo pareiga parduoti tokias priemones sau prisiimant dėl tokio pardavimo (ne)sėkmės kylančiÄ rizikÄ , nes tokiÄ rizikÄ priskyrus atsakovui, dėl jos aiÅ¡kiai nesusitarus sutartyje ir už tokius veiksmus bei su jais susijusiÄ rizikÄ nenumačius atlyginimo atsakovui, bÅ«tų neteisingai ir nesÄ Å¾iningai aiÅ¡kinama sutartis.

Investicinių paslaugų sutarties 1.4 punktas aiÅ¡kiai numatė investicinių paslaugų, teikiamų ieÅ¡kovui, apimtis, o Priedas Nr. 3 nustatė investicinių paslaugų teikimo įkainius. Å alys nesusitarė dėl paslaugos, kurios prasmė bÅ«tų sprendimų dėl finansinių priemonių pardavimo rizikos ir /arba atsakomybės už pardavimo sėkmę (rizikÄ ) perkėlimas už užmokestį arba neatlygintinai atsakovui. FPRÄ® 24 straipsnyje numatytos finansų maklerio įmonės pareigos siejamos su kliento pavedimo vykdymu, tačiau byloje nenustatytas ieÅ¡kovo pavedimas atsakovui laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki trečiųjų asmenų įvykdyto pardavimo parduoti naudotas finansines priemones.

IÅ¡ ieÅ¡kovo siųstų elektroninių laiÅ¡kų ir atsakovo pateiktų pokalbių su ieÅ¡kovu įrašų teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas nuo rugsėjo pabaigos iki spalio vidurio nedviprasmiÅ¡kai siekė ne akcijų pardavimo, o jų iÅ¡saugojimo, tikėdamasis vėlesnio jų kainos pakilimo. Atsakovo 2009 m. rugsėjo 24 d. elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovui iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas daryti sprendimÄ ir nurodymas, kad reikalingas likvidumas, ieÅ¡kovo negalėjo bÅ«ti suprantamas kitaip, kaip siÅ«lymas parduoti akcijas už jų kritusiÄ kainÄ , kadangi pagal sutartį tokiam veiksmui alternatyva tegalėjo bÅ«ti garantinių įmokų sumokėjimas, tačiau ieÅ¡kovas tokių įmokų nesumokėjo.

Neatsiliepdamas į aiÅ¡kų atsakovo raginimÄ ieÅ¡kovas nedavė nurodymo parduoti akcijas ir taip prisiėmė tolesnę nuostolių rizikÄ . Neturi reikÅ¡mės, kad dalis atsakovo pateiktų įrodymų (garso įrašų ir elektroninių laiÅ¡kų) susiję su ieÅ¡kovo nuomonės pareiÅ¡kimu dėl jo valdomos įmonės UAB „VP Investment“ perduotų atsakovui, o ne dėl paties ieÅ¡kovo turėtų AB „Invalda“ akcijų. Teismo įsitikinimu, atsakovas neįvykdė teisės aktuose nustatytų įpareigojimų ir prieÅ¡ pradėdamas teikti investicines paslaugas klientui (ieÅ¡kovui) neperdavė informacijos apie visas galimas neigiamas pasekmes ir rizikas.

Tačiau iÅ¡ Å¡alių bendravimo teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas gerai suprato savo naudojamų finansinių priemonių ir atsakovo jam teikiamų paslaugų esmę. Esminės rizikos ir pasekmės nurodytos ieÅ¡kovui raÅ¡tu Investicinių paslaugų teikimo sutarties Priede Nr. 2, todėl minėtas atsakovo pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kovo nuostolių priežastis. Už šį pažeidimÄ atsakovui nekyla atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovui nuostolius. Atsakovas pateikė skaičiavimus, kad 2009 m. sausio 4 d. ieÅ¡kovas atsakovui negrÄ Å¾ino 608 611,62 Lt su delspinigiais.

Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė privalo vykdyti sutartinę prievolę atsakovui, o iÅ¡ V. B. ir K. B. tenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovo nurodytais pagrindais turi bÅ«ti priteista dėl sutartinės prievolės nevykdymo susidariusi skola. Ä®statymas numato įgaliojimo sudarymÄ paprasta raÅ¡ytine forma (FPRÄ® 25 straipsnio 4 dalis). Teismui nustačius, kad atsakovas atsakingas už ieÅ¡kovo patirtus 63 097 Lt nuostolius iki 2008 m. rugsėjo 25 d., Å¡ia suma sumažintas atsakovo reikalavimo V.

B. ir K. B. patenkinimas, o atsakovo naudai priteista 545 514,62 Lt. Teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovui jo nurodytais pagrindais tenkino iÅ¡ dalies. Atsakovas pažeidė pareigÄ informuoti ieÅ¡kovÄ apie akcijų kainų pokyčius, kainoms pasiekus sutartyse nustatytÄ ribÄ . Atsakovas neturi teisės gauti dėl nepraneÅ¡imo laikotarpiu susidariusio akcijų kainų sumažėjimo nuostolių atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kainoms nukritus žemiau sutartyse numatytos ribos, bet privalo atlyginti ieÅ¡kovui nuostolius dėl Å¡io prarastos galimybės parduoti akcijas naudinga kaina.

Teismas, skaičiuodamas ieškovo patirtus nuostolius, rėmėsi mažiausia 2008 m. rugsėjo 19 d. kaina - 12,34 Lt. Viso ieškovui iš atsakovo priteista 62 424,65 Lt nuostolių (12,34 Lt x 23 699 - 251 838,16 Lt – 13 302,58 Lt + 12,24 Lt x 25 000 – 270 000 Lt – 880,27 Lt = 27 304,92 Lt + 35 119,73 = 62 424,65 Lt). Patenkinus ieškinį nevertinta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2008 m. rugsėjo 24 d. siekė išvengti akcijų pardavimo, delsė, tikėdamasis jų kainos augimo, kadangi 2008 m. rugsėjo 24 d. ir vėliau buvo kita, dar labiau ieškovui nenaudinga kainų padėtis, todėl 2008 m. rugsėjo 24 d. ir vėliau ieškovas priėmė sprendimus kitomis aplinkybėmis, negu būtų galėjęs juos priimti 2008 m. rugsėjo 19 d.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ esmės tenkinant ieÅ¡kinį ir didžiÄ ja dalimi tenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡alims viena kitai bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. papildomu sprendimu AB banko Snoras“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo patenkino iÅ¡ dalies - priteisė iÅ¡ V. B. ir K. B. solidariai 3 000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, o likusiÄ praÅ¡ymo dalį atmetė. Teismas pažymėjo, kad sprendime nenurodyta, kaip iÅ¡sprendžiamas trečiojo asmens AB banko „Snoras“ advokato pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, todėl šį klausimÄ iÅ¡kėlus įstatymo nustatytu terminu priimtinas papildomas sprendimas.

Trečiasis asmuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį solidariai 4 270,64 Lt iÅ¡laidų, patirtų apmokant advokato pagalbÄ . Teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinti iÅ¡ dalies. Teismas manė, jog neteisinga priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ V. B. ir K. B. proporcingai patenkinto prieÅ¡ieÅ¡kinio daliai, kadangi patenkinta ir didelė dalis ieÅ¡kinio. Trečiasis asmuo į bylÄ Ä¯trauktas atsakovo iniciatyva ir jo pusėje. Teismo įsitikinimu, teisinga priteisti 3 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų trečiojo asmens naudai.

Tokio dydžio iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai IeÅ¡kovas V. B. ir atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį K. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ â€“ atsakovo UAB FMÄ® „Orion securities” prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o likusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo UAB FMÄ® „Orion securities” bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nors teismas ir teisingai nustatė Repo sutarčių Å¡alį, kuri turi pareigÄ sekti svyravimus akcijų biržoje, bei konstatavo, kam tenka neigiamos neinformavimo pasekmės, tačiau netinkamai įvertino tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ nustatydamas atsakomybės ribas. Teismas neteisingai įvertino Å¡alių sudarytas sutartis, teigdamas, jog Å¡alys „,<...> nesusitarė dėl paslaugos, kurios prasmė bÅ«tų sprendimų dėl finansinių priemonių (kaip sutarties dalyko) pardavimo rizikos ir/arba atsakomybės už pardavimo sėkmę (rizikÄ ) perkėlimas už užmokestį arba neatlygintinai atsakovui“.

NebÅ«tina sudaryti atskiro susitarimo dėl civilinės atsakomybės, nes įstatymas nustato sÄ lygas, kada atsiranda Å¡i atsakomybė. Ä®rodžius, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartis, jam turi kilti civilinė atsakomybė, nepriklausomai nuo to, jog tai nėra papildomai nustatyta sutartyse. CK 6.256 straipsnio 3 dalis nustato, kad jei sutarties vykdymas vienai iÅ¡ Å¡alių yra profesinė veikla, ji privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus standartus.Vertybinių popierių komisija iÅ¡vadoje nurodė, kad atsakovas, prieÅ¡ pradėdamas teikti klientui atitinkamas investicines paslaugas, tinkamai neįspėjo kliento apie su pasirinkta investavimo strategija susijusiÄ rizikÄ ir galinčias kilti papildomas pareigas bei finansinius įsipareigojimus.

Teismui patvirtinus Vertybinių popierių komisijos pozicijÄ ir konstatavus, jog atsakovas pažeidė jam taikomus privalomus standartus, atsiranda realus pagrindas kilti civilinei atsakomybei. Vertybinių popierių komisija iÅ¡vadoje nurodė, kad sudarydamos Repo sandorį abi sandorio Å¡alys prisiėmė rizikÄ , kurios vėliau tinkamai nevaldė (ieÅ¡kovas leido įsiskolinimui didėti, o atsakovas, neuždarydamas Repo sandorio savo iniciatyva, taip pat veikė savo rizika ir leido didėti kliento įsiskolinimui, tuo pačiu ir atsakovo įsipareigojimams AB „Medicinos bankas“ ir AB bankui „Snoras“.

Vertybinių popierių komisijos nuomone, yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Apeliantai sutinka su tokia Vertybinių popierių komisijos nuomone, tačiau atkreipia dėmesį, jog jie negalėjo tinkamai vertinti susidariusios situacijos, nes atsakovas netinkamai informavo V. B. apie ribinę akcijų kainÄ ir galimus kliento nuostolius. V. B. negalėjo tinkamai įvertinti situacijos ir priimti atitinkamų sprendimų, pvz. inicijuoti akcijų pardavimÄ . Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus. Teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, nenurodė, ar atsakovo pateiktas praÅ¡omos priteisti sumos pagrindimas yra tinkamas įrodymas.

Teismas nevertino, ar atsakovo pateikta lentelė, pasiraÅ¡yta paties atsakovo vyr. finansininkės, gali bÅ«ti tinkamas įrodymas apie atsakovo patirtus nuostolius. Joje tiesiog nurodyta suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai ir skola, tačiau kaip lentelėje nurodyti skaičiai apskaičiuoti, nėra pateikta. Teiginys, kad atsakovas pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos 2009 m. sausio 4 d. ieÅ¡kovas atsakovui negrÄ Å¾ino 608 611,62 Lt (su delspinigiais), laikytinas nepagrįstu, nes tokių skaičiavimų atsakovas nėra pateikęs. Lentelė, kurioje be paskaičiavimo konstatuota, jog yra tam tikra skola, negali bÅ«ti laikoma „paskaičiavimu“, joje nurodytų sumų kilmė nėra atskleista.

Atsakovui neįrodžius jo prašomos priteisti sumos dydžio, laikytina, kad jis neįrodė priešieškinio.Atsakovo pateikti garso įrašai negali būti laikomi tinkamais įrodymais byloje. Iš jų turinio negalima spręsti apie tai, kokius pavedimus atsakovo makleriui teikė apeliantas. Apeliantas su atsakovo makleriu kalbėjo ne apie ginčo akcijas ir dėl jų sudarytas sutartis, o tuo metu V. B. su atsakovo atstovu bendravo dėl jo vadovaujamos UAB „VP Invest” vykdytos veiklos. Teismo išvada, kad fizinio asmens V.

B. „laikysena“ turėjo bÅ«ti vienoda su jo vadovautos UAB „VP Invest” pozicija dėl kitų sutarčių pagrindu Å¡io juridinio asmens turėtų akcijų, nepagrįsta, prieÅ¡tarauja asmens Å«kinės laisvės principui. Ä®vertinus, kad teismas pripažino, jog atsakovo pateiktuose pokalbių įraÅ¡uose kalbama ne apie apelianto ir atsakovo teisinius santykius, kurie sudaro Å¡io ginčo dalykÄ , konstatuotina, jog teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog gali bÅ«ti konstatuotas apelianto vengimas duoti nurodymÄ parduoti ginčo akcijas.

Teismo iÅ¡vada, jog neduodamas nurodymo parduoti ginčo akcijas, apeliantas prisiėmė tolesnę nuostolių rizikÄ , yra nepagrįsta, nes apeliantui nesumokėjus garantinės įmokos ir teisės aktų nustatyta tvarka nedavus pavedimo jų neparduoti, atsakovas nedelsiant privalėjo ginčo akcijas parduoti.Nagrinėjant bylÄ atsakovas nepateikė pavedimų registravimo žurnalo, nors toks žurnalas privalo bÅ«ti pildomas pagal Taisyklėse nustatytus reikalavimus. PrieÅ¡ingu atveju laikoma, kad pavedimas nepateiktas.

Kadangi nagrinėjant bylÄ iÅ¡kilo pagrįstų abejonių, jog atsakovas negavo aiÅ¡kių pavedimų iÅ¡ apelianto, teismas turėjo nustatyti, jog pateikti garso įraÅ¡ai, nesant teisės aktuose nustatytų įrodymų (pavedimų registravimo žurnalo), negali bÅ«ti laikomi tinkamu pavedimo pateikimu. Atsakovas privalėjo veikti pagal nustatytas sÄ lygas, t. y. neįneÅ¡us papildomos įmokos į garantinį fondÄ , nedelsiant ir geriausiomis klientui sÄ lygomis parduoti akcijas rinkoje. Atsakovas Å¡ios pareigos neįvykdė, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.Priėmus sprendimÄ iÅ¡ dalies patenkinti tiek ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį, sukurtas teisinis neapibrėžtumas.

Konstatavus, jog iÅ¡ pradžių įsipareigojimus pažeidė atsakovas ir ieÅ¡kovo naudai priteisus 62 424,65 Lt, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Teismo motyvacija, kad nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. už nuostolius atsakingas apeliantas, nelogiÅ¡ka, nes jei atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus ir dėl to laiku bei geriausiomis klientui sÄ lygomis nebuvo parduotos ginčo akcijos nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 25 d., visa tai, kas vyko po Å¡io laikotarpio, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes akcijos jau turėjo bÅ«ti parduotos nedelsiant, kai buvo neįneÅ¡ta suma padengti garantinį fondÄ .

Tai, kad ginčo akcijos nebuvo parduotos ir tai nebuvo atlikta dėl atsakovo kaltės, negali sukurti naujos teisinės situacijos, kuri bÅ«tų vertinama kaip atskiras epizodas ir kvalifikuojama atsietai nuo pirmojo epizodo, kai atsakovas pažeidė savo pareigÄ parduoti ginčo akcijas.IeÅ¡kovas V. B. ir atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį K. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo 2010 m. gegužės 31 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ trečiojo asmens AB banko „Snoras“ turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB FMÄ® „Orion securities”.

Nurodo, kad teismo argumentacija prieÅ¡tarauja CPK 93 straipsnio 2 daliai. Bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti užskaitomos tarp jas turinčių atlyginti Å¡alių tokiu bÅ«du, kai iÅ¡ vienos Å¡alies priteisiama suma, kuri mažinama iÅ¡ kitos Å¡alies priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Trečiasis asmuo į bylÄ buvo įtrauktas atsakovo iniciatyva ir jo pusėje. Jis atsiliepime nurodė, jog nėra susijęs su byla ir turi bÅ«ti panaikinta jo, kaip trečiojo asmens, padėtis byloje. Su tuo sutiko ir ieÅ¡kovai.

Tai, kad atsakovas, nepagrįstai įtraukęs trečiÄ jį asmenį į bylÄ savo iniciatyva, nesutiko atsisakyti jo dalyvavimo byloje, rodo, kad jis veikė savo rizika ir turi prisiimti tokio veikimo neigiamas pasekmes. Teismas turi argumentuoti, kodėl jis taiko maksimalius iÅ¡laidų dydžius. Nesant tokios argumentacijos, iÅ¡vada, kad trečiojo asmens patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai turi bÅ«ti ne mažesnės kaip 9,5 MMA, laikytinos nepagrįstomis. Trečiojo asmens atsiliepimas į ieÅ¡kinį ir į prieÅ¡ieÅ¡kinį yra laikytinas vienu procesiniu dokumentu, kurio apimtis akivaizdžiai įrodo, jog jam negali bÅ«ti taikytinas maksimalus užmokesčio dydis.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog trečiojo asmens triplikas taip pat buvo vienas procesinis dokumentas, kuriuo jis atsiliepė į abiejų Å¡alių dublikus. Be to, jis iÅ¡ esmės perrašė atsiliepimo argumentus, todėl tokio dokumento negalima laikyti naujai parengtu dokumentu. Jam negali bÅ«ti taikomas maksimalus užmokesčio dydis. Trečiasis asmuo nagrinėjant bylÄ teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl laikytina, kad jis nebuvo aktyvus byloje, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog jis negynė savo teisių visomis priemonėmis.

Jo naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos, nes teisinės paslaugos nebuvo teikiamos pastoviai. Trečiajam asmeniui pateikus du procesinius dokumentus, kurių antrasis iÅ¡ esmės buvo perraÅ¡ytas pirmasis dokumentas, laikytina, jog maksimalus užmokesčio dydis negali bÅ«ti taikomas ir yra visos prielaidos nustatyti, kad visa priteistina suma iÅ¡ abiejų Å¡alių gali sudaryti iki 2 000 Lt (2 MMA + 0,5 MMA = 2,5 MMA x 800 Lt). Å i suma turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo, nes tik jo iniciatyva trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylÄ ir joje dalyvavo nesant jo teisinio ryÅ¡io su nagrinėjama byla.

Atsakovas UAB FMÄ® „Orion securities“ atsiliepime praÅ¡o atmesti apeliantų V. B. ir K. B. apeliacinius skundus ir teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ bei 2010 m. gegužės 31 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Pažymima, kad FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalis ir Taisyklių 125 punktas nenumato atsakovo pareigos informuoti apeliantÄ apie finansų priemonės vertės sumažėjimÄ . Teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga nustatyti nuostolių ribÄ . Vėlesni taisyklių pakeitimai rodo, kad atsakovas neturėjo pareigos praneÅ¡ti apie akcijų vertės sumažėjimÄ .

Apelianto nuostoliai negali bÅ«ti didesni nei yra priteisti skundžiamu sprendimu. Apeliantai klaidingai aiÅ¡kina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Apeliantai pripažįsta, kad V. B. irgi pažeidė pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, buvo prisiėmęs dalį rizikos dėl akcijų kainos pokyčių. Teismas, tinkamai įvertinęs abiejų Å¡alių kaltę dėl nuostolių kilimo, sumažino prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalautus priteisti delspinigius ir priteisė tik jų dalį. Apelianto negalėjimas priimti atitinkamų sprendimų dėl akcijų pardavimo negali bÅ«ti pagrindas visiÅ¡kam atsakomybės panaikinimui.

Apeliantų abejonės dėl delspinigių paskaičiavimų teisingumo yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė atsakomybės ribas. Jis tinkamai nustatė, kad apelianto veiksmai po 2008 m. rugsėjo 24 d. turėjo teisinę reikšmę. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005, ir kt.).

Kadangi apeliaciniais skundais yra skundžiamas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek byloje priimtas papildomas sprendimas, teisėjų kolegija dėl jų pasisako atskirai. Dėl teismo sprendimo IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB FMÄ® „Orion securities“ (Tarpininkas) ir V. B. (Klientas) sudarė Investicinių paslaugų teikimo sutartį (74-82 b. l., 1 t.). Å ios sutarties 6 priedas - Susitarimas dėl investicinių paslaugų teikimo patikėjimo teisės pagrindais nustatė Tarpininko investicinių paslaugų teikimÄ Klientui patikėjimo teisės pagrindais atvejus bei kitas su tuo susijusias Å¡alių tarpusavio teises ir pareigas (1.1 punktas).

Nustatyta, kad Å¡iuo susitarimu Tarpininkas (patikėtinis) įsipareigoja patikėjimo teisės pagrindais Kliento (patikėtojo) pavedimu sudaryti sandorį, nurodytÄ Å¡io Susitarimo 1.5 straipsnyje, savo vardu, bet Kliento finansinėmis priemonėmis ir/ar piniginėmis lėšomis, nurodant, kad veikia turto patikėjimo teisės pagrindais, o Klientas įsipareigoja visas tokio sandorio pagrindu atsiradusias teises ir pareigas priimti (1.4 punktas). 2008 m. liepos 21 d. AtvirkÅ¡tinio atpirkimo paslaugų teikimo sÄ lygose, kurias pasirašė V.

B. (Klientas) ir UAB FMÄ® „Orion securities“, nurodyta, kad Å¡ios sÄ lygos bei visos sutartys ir jų pakeitimai bei papildymai, o taip pat Investicinių paslaugų teikimo sutartis sudaro vientisÄ susitarimÄ ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinami atsižvelgiant į jų visumÄ (1.4 punktas). Nustatyta, kad pasiraÅ¡ydamas sutartį Klientas perduos Tarpininkui Sutartyje nurodytas finansines priemones ir/ar pinigines lėšas ir paves Tarpininkui su TrečiÄ ja Å¡alimi sudaryti ir vykdyti sutartį Tarpininko vardu, bet Kliento sÄ skaita, nurodant, kad Tarpininkas veikia turto patikėjimo teise.

Klientas įgalioja TarpininkÄ Tarpininko vardu su TrečiÄ ja Å¡alimi sudaryti Sutartį bei atitinkamus Sutarties patvirtinimus, pakeitimus ir kitas su tuo susijusias operacijas (1.3 punktas). Å alys susitarė, kad Klientas pats kiekvienÄ darbo dienÄ skaičiuos, ar finansinių priemonių rinkos kaina nepasiekė ribinės kainos. Klientas be atskiro tarpininko praneÅ¡imo įsipareigojo suformuoti garantinę įmokÄ savo sÄ skaitoje, atidarytoje pas TarpininkÄ . Tarpininkas nėra atsakingas už Kliento informavimÄ dėl garantinės įmokos suformavimo (6.1 punktas).

Krentant rinkos kainai, Klientas turi nuolatos papildyti garantinę įmokÄ pagal vienÄ iÅ¡ 6.2 punkte nurodytų formulių. Garantinę įmokÄ Klientas perveda į savo sÄ skaitÄ , atidarytÄ pas TarpininkÄ (6.4 punktas). Tuo atveju, jei Trečiajai Å¡aliai perleidus finansines priemones, gautų piniginių lėšų neužtenka Kliento įsipareigojimams, kylantiems iÅ¡ Å¡ių SÄ lygų ir/ar Sutarties, įvykdyti, Klientas privalo ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas pervesti trÅ«kstamÄ pinigų sumÄ Ä¯ savo sÄ skaitÄ , atidarytÄ pas TarpininkÄ (10.7 punktas).

Jei kuri nors iÅ¡ Å¡alių nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal Å¡ių sÄ lygų ir/ar sutarties terminus ir sÄ lygas, ji privalo mokėti kitai Å¡aliai netesybas už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ 0,05 procento nuo Pirmojo sandorio vertės (10.14 punktas) (100-112 b. l., 1 t.).  V. B. (Klientas) ir UAB FMÄ® „Orion securities“ (Ä®monė) sudarė 2008 m. liepos 30 d. sutartį Nr. R02_Prt_3 (pirmoji sutartis) (8-9 b. l., 1 t.) bei 2008 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr. 20080407/1_Prt_2 (antroji sutartis) (10-11 b. l., 1 t.).

Jomis Å¡alys susitarė, kad Klientas perduoda Ä®monei sutartyje nurodytus vertybinius popierius, lėšas ir paveda Ä®monei su trečiÄ ja Å¡alimi sudaryti ir vykdyti AtvirkÅ¡tinio atpirkimo sutartį įmonės vardu, bet kliento vertybiniais popieriais ir/ar lėšomis, nurodant, kad Ä®monė veikia turto patikėjimo teise. Klientas įgaliojo Ä®monę jos vardu su trečiÄ ja Å¡alimi sudaryti AtvirkÅ¡tinio atpirkimo sutartį, atitinkamus AtvirkÅ¡tinio atpirkimo sutarties patvirtinimus ir kitus su tuo susijusius sandorius (Sutarčių 1 punktas).

Pagal pirmÄ jÄ sutartį vertybinių popierių paskutinio sandorio kainai nukritus žemiau 12,24 Lt, Klientas ne vėliau kaip sekančiÄ darbo dienÄ turi pervesti į Kliento piniginių lėšų sÄ skaitÄ , atidarytÄ pagal Investicinių paslaugų teikimo sutartį, piniginių lėšų sumÄ , kaip garantÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡iÄ formulę: S=(12,24 – Vertybinių popierių Paskutinio uždarymo kaina) * Vertybinių popierių kiekis. Krintant Vertybinių popierių Paskutinio sandorio uždarymo kainai, Klientas privalo nuolatos papildyti garantÄ .

Pagal antrÄ jÄ sutartį vertybinių popierių paskutinio sandorio kainai nukritus žemiau 12,92 Lt, Klientas ne vėliau kaip sekančiÄ darbo dienÄ turi pervesti į Kliento piniginių lėšų sÄ skaitÄ , atidarytÄ pagal Investicinių paslaugų teikimo sutartį, piniginių lėšų sumÄ , kaip garantÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡iÄ formulę: S=(12,92 – Vertybinių popierių Paskutinio uždarymo kaina) * Vertybinių popierių kiekis. Krintant Vertybinių popierių Paskutinio sandorio uždarymo kainai, Klientas privalo nuolatos papildyti GarantÄ (Sutarčių 4 punktas).

Klientui pilnai neįvykdžius savo prievolių sutartyje numatytais terminais ir sÄ lygomis, trečioji Å¡alis, su kuria Ä®monė, veikdama turto patikėjimo teise yra sudariusi AtvirkÅ¡tinio atpirkimo sutartį, turi teisę parduoti Vertybinius popierius savo nuožiÅ«ra ir gautomis lėšomis padengti visas Kliento prievoles, priklausančias įvykdyti pagal Å¡iÄ Sutartį. Likusi suma, pardavus Vertybinius popierius, grÄ Å¾inama Klientui. Jei pardavus Vertybinius popierius gautos pinigų sumos nepakanka Kliento įsipareigojimams įvykdyti, Klientas privalo ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas pervesti trÅ«kstamÄ pinigų sumÄ (Sutarčių 9 punktas).

Pažeidus Å¡ios Sutarties sÄ lygas, jas pažeidusi Å alis įsipareigoja sumokėti kitai Å aliai delspinigius ir baudas bei padengti nuostolius, nustatytus Å¡ios Sutarties 13 ir 14 punktuose (Sutarčių 12 punktas). Vienai iÅ¡ Sutarties Å alių pilnai neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Å¡ios Sutarties terminus ir sÄ lygas, arba juos netinkamai vykdant, kaltoji Å¡alis moka kitai Å¡aliai 0,1 procento nuo Pirmojo sandorio vertės delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ kalendorinę dienÄ (Sutarčių 13 punktas).

Sutartis galioja iki bus įvykdyta arba kitaip pasibaigs AtvirkÅ¡tinio atpirkimo sutartis, tačiau bet kokiu atveju ne ilgiau kaip dvideÅ¡imt metų. Pasibaigus sutarčiai Ä®monė per vienÄ darbo dienÄ perduoda Klientui pagal AtvirkÅ¡tinio atpirkimo sutartį gautus iÅ¡ Trečiosios Å¡alies Vertybinius popierius bei lėšas (Sutarčių 16 punktas). Tokios sutartys buvo sudarytos ir 2008 m. sausio 22 d., balandžio 7, 22 d., birželio 6 d., liepos 22 d. (8-11, 113-118, 128-131 b. l., 1 t.). Akcijų tiesioginio atpirkimo sutartys buvo sudarytos 2008 m. sausio 22 d., balandžio 4 d., liepos 22 d., 30 d., spalio 6 d., 15 d., (121-127 b. l., t. 1).

V. B. sutuoktinė K. B. dėl disponavimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimais vertybiniais popieriais iÅ¡davė V. B. įgaliojimÄ (13 b. l., 2 t.). Vykdant teismo nutartį Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010 m. kovo 1 d. pateikė byloje iÅ¡vadÄ (39-42 b. l., t. 3). Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia V. B. ir K. B. apeliacinio skundo ribos bei reiÅ¡kiamas reikalavimas – iÅ¡ dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir UAB FMÄ® „Orion securities“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o likusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ , todėl tokių ribų apimtyje yra tikrinamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, įsitikino, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ . IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ dėl atsakomybės ribų nustatymo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas atliko teisingÄ Å¡alių sudarytų sutarčių (susitarimų) nuostatų aiÅ¡kinimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tarp Å¡alių kilo ginčas, ar atsakovas UAB FMÄ® „Orion securities“ turėjo praneÅ¡ti V. B. apie 2008 m. rugsėjo 18 d. pasiektÄ akcijų ribinę kainÄ , taip pat teismas pagrįstai aiÅ¡kinosi, kas nepraneÅ¡imo ieÅ¡kovui atveju turi pareigÄ atlyginti dėl tolesnio akcijų nuvertėjimo atsiradusius nuostolius. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (ex officio) pripažino negaliojančia AtvirkÅ¡tinio atpirkimo paslaugų teikimo sÄ lygų 6.1 nuostatÄ , numatančiÄ , jog „Šalys susitarė, kad Klientas pats kiekvienÄ darbo dienÄ skaičiuos, ar finansinių priemonių rinkos kaina nepasiekė ribinės kainos.

Klientas be atskiro Tarpininko praneÅ¡imo įsipareigojo suformuoti garantinę įmokÄ savo sÄ skaitoje, atidarytoje pas TarpininkÄ . Tarpininkas nėra atsakingas už Kliento informavimÄ dėl garantinės įmokos suformavimo“ (103 b. l., 1 t.). Pirmosios instancijos teismas bylos duomenų pagrindu teisingai sprendė, kad atsakovas UAB FMÄ® „Orion securities“ ieÅ¡kovui V. B. apie akcijų paketus sudarančių akcijų kainos kritimÄ Å¾emiau sutartyse nustatytų ribų pranešė ne anksčiau kaip 2008 m. rugsėjo 24 d.

Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovas UAB FMÄ® „Orion securities“ neįvykdė pareigos laiku informuoti V. B. apie finansinių priemonių vertės sumažėjimÄ . Teismo įsitikinimu, V. B. nebuvo laiku atskleista visa bÅ«tina informacija, reikalinga ieÅ¡kovui skubiems sprendimams susidariusiomis sudėtingomis sÄ lygomis priimti. Akcentuotina, kad byloje apeliacinį skundÄ pateikė tik V. B. ir K. B., nesutikdami su ta teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas UAB FMÄ® „Orion securities“ prieÅ¡ieÅ¡kinis.

UAB FMÄ® „Orion securities“ byloje nepadavė apeliacinio skundo (nereiÅ¡kė apeliacinėje instancijoje savarankiÅ¡ko reikalavimo), o teikė tik atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ingos Å¡alies apeliacinį skundÄ . Pagal CPK 320 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismo teisės peržiÅ«rėti apskųstÄ sprendimÄ ribojamos apeliacinio skundo ribų. Å i teisės norma realizuoja dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis), pagal kurį Å¡alys procesines teises įgyvendina savo nuožiÅ«ra, o teismas privalo Å¡alių valiÄ dėl Å¡ių teisių įgyvendinimo gerbti.

Apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo ribas gali peržengti, jei to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat įstatymas riboja apeliacinės instancijos teismo galias priimti blogesnį sprendimÄ nei skundžiamas teismo sprendimas (CPK 313 straipsnio nuostatos). CPK 313 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimÄ skundžia tik viena iÅ¡ Å¡alių. Galimybių peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamo civilinio teisinio santykio grynai privatų pobÅ«dį, nekonstatuoja.

Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, ar atsakovas UAB FMÄ® „Orion securities“ tikrai turėjo pareigÄ informuoti V. B. apie finansinių priemonių vertės sumažėjimÄ bei nevertina atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų, kad jis neturėjo pareigos informuoti apie finansinių priemonių (akcijų) vertės sumažėjimÄ . CPK 313 straipsnyje nurodytas draudimas priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimÄ ar nutartį, jei sprendimÄ skundžia tik viena iÅ¡ Å¡alių, taikomas tada, kai apeliacinės instancijos teismas pakeičia ar panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir kitaip iÅ¡sprendžia klausimÄ iÅ¡ esmės, t. y. priima vienokį ar kitokį sprendimÄ dėl pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad po praneÅ¡imo V. B. apie akcijų kainų kritimÄ Å¾emiau sutartyje nustatytos ribos, UAB FMÄ® „Orion securities“ nebuvo atsakinga už tolimesnį akcijų vertės kritimÄ ir dėl to susidarančius ieÅ¡kovo nuostolius. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne visomis byloje pateiktomis Vertybinių popierių komisijos iÅ¡vadomis ir nepatvirtino visų Å¡ios institucijos iÅ¡vadose iÅ¡dėstytų teiginių.

Pats apeliantas sutinka su Vertybinių popierių komisijos iÅ¡vada, kad sudarydamos Repo sandorį abi sandorio Å¡alys prisiėmė rizikÄ , kurios vėliau tinkamai nevaldė – apeliantas V. B. leido savo įsiskolinimui didėti, o atsakovas UAB FMÄ® „Orion securities“, neuždarydamas Repo sandorio savo iniciatyva, taip pat veikė rizikingai ir leido didėti kliento įsiskolinimui, o tuo pačiu ir įsipareigojimams AB „Medicinos bankas“ ir AB bankui „Snoras“. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs abiejų Å¡alių kaltę, sumažino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalautus delspinigius.

Apeliantui 2008 m. rugsėjo 24 d. gavus informacijÄ apie akcijų kainos nukritimÄ Å¾emiau nustatytos ribos, jis turėjo visas galimybes priimti atitinkamus sprendimus dėl akcijų pardavimo, tačiau vengė parduoti akcijas ir tokiu elgesiu (neveikimu) prisidėjo prie tolesnio nuostolių atsiradimo (didėjimo).  UAB FMÄ® „Orion securities“ į bylÄ pateikė patirtų nuostolių apskaičiavimo lentelę, iÅ¡ kurios matyti, jog visa prieÅ¡inio reikalavimo suma sudaro 608 611,62 Lt. Joje nurodytos konkrečios sutartys, delspinigių dydis, delspinigių skaičiavimo terminas (14 b. l., 2 t.).

UAB FMÄ® „Orion securities“ teikė pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (79-81 b. l., 2 t.). Teismas, tenkindamas UAB FMÄ® „Orion securities“ prieÅ¡ieÅ¡kinį, pagrįstai rėmėsi aptariamais skaičiavimais, kurių apeliantai nenuneigė. Toks įrodymas atitinka įstatymo nustatytus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus, o tai, kad skaičiuotėje nenurodyti matematiniai veiksmai, nesudaro pagrindo ja nesivadovauti ir laikyti netinkamu įrodymu. Patys apeliantai, turėdami įstatyminę pareigÄ (CPK 12, 178 straipsniai), privalėjo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tačiau to nepadarė, o savo abejones dėl aptariamo įrodymo grindžia vien subjektyviais teiginiais.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas ne išimtinai apeliantų ginčijamo garso įrašo pagrindu, o sistemiškai remiantis visa bylos medžiaga. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais, kad atsakovo pateikti garso įrašai negali būti laikomi tinkamais įrodymais byloje.

Apeliantai nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų davę aiÅ¡kų nurodymÄ atsakovui parduoti akcijas. Pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas patvirtina ir ginčo Å¡alių susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir iÅ¡plėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010 kt.).

Å iuo atveju bylos įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį nedavė nurodymo UAB FMÄ® „Orion securities“ parduoti akcijas. Apeliaciniame skunde minimo pavedimų registravimo žurnalo nepateikimas į bylÄ nesudaro pagrindo teismui nesivadovauti pateiktais garso įraÅ¡ais. Apeliantai taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad UAB FMÄ® „Orion securities“ privalėjo nedelsiant parduoti ginčo akcijas, kai tik apeliantai nesumokėjo garantinės įmokos.

Tokios pareigos nepatvirtina ir ginčo Å¡alių sudarytų sutarčių aiÅ¡kinimas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų aiÅ¡kinimu, kad priėmus sprendimÄ , kuriuo tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo patenkinti iÅ¡ dalies, buvo sukurtas teisinis neapibrėžtumas. Ä®statymu yra numatyta galimybė byloje reikÅ¡ti ne tik ieÅ¡kinį, tačiau ir kilusiu ginču suinteresuotai prieÅ¡ingai Å¡aliai reikÅ¡ti savarankiÅ¡kus reikalavimus pateikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį. Tiek ieÅ¡kiniu, tiek prieÅ¡ieÅ¡kiniu byloje reiÅ¡kiami reikalavimai, nors ir yra susiję, tačiau turi savarankiÅ¡kÄ pobÅ«dį.

Taigi, nors teismas pagal ieÅ¡kovo V. B. įrodinėtas aplinkybes ir nusprendė, kad atsakovas UAB FMÄ® „Orion securities“ tam tikra apimtimi yra pažeidęs savo pareigas bei priteisė iÅ¡ jo 62 424,65 Lt nuostolių atlyginimÄ , tačiau tokiu bÅ«du tai neribojo teismo galimybės iÅ¡ dalies tenkinti UAB FMÄ® „Orion securities“ prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes juo buvo įrodinėjamos kitokio pobÅ«džio aplinkybės. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskyrė terminÄ , kaip ribÄ , iki kada iÅ¡kilo UAB FMÄ® „Orion securities“ atsakomybė prieÅ¡ V.

B., o kada iÅ¡kilo atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakomybė prieÅ¡ UAB FMÄ® „Orion securities“. V. B., net ir bÅ«damas ne profesionalus investuotojas, turėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, siekti užkirsti keliÄ nuostolių didėjimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Vertybinių popierių komisijos iÅ¡vadoje pažymėta, jog atsakomybė už nuostolius negali bÅ«ti perkelta vienai Å¡aliai.Dėl papildomo teismo sprendimo Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. papildomu sprendimu trečiojo asmens AB banko „Snoras“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo patenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ V.

B. ir K. B. solidariai 3 000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų AB banko „Snoras“ naudai, o likusiÄ Å¡io asmens praÅ¡ymo dalį atmetė. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ ir apeliantų skundo argumentus, neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad papildomas teismo sprendimas esÄ s nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas, priteisiant trečiojo asmens patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo UAB FMÄ® „Orion securities“. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju teisingai pritaikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Apeliantų vertinimas, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti užskaitomos tarp jas turinčių atlyginti šalių tokiu būdu, kai iš vienos šalies priteisiama suma, kuri mažinama iš kitos šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, yra neteisingas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, o bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris faktiškai jas patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009).

Å iuo atveju trečiasis asmuo byloje AB bankas „Snoras“ iÅ¡ esmės veikė atsakovo UAB FMÄ® „Orion securities“ pusėje, o pagal priimtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ jis turėjo teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Aplinkybės, kad trečiasis asmuo AB bankas „Snoras“ į bylÄ buvo įtrauktas atsakovo UAB FMÄ® „Orion securities“ iniciatyva ir jo pusėje, kad, V. B. teigimu, jo dalyvavimas nėra bÅ«tinas, nepaneigia V. B. ir K. B., kaip atsakovų pagal UAB FMÄ® „Orion securities“ prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareigos pagal priimtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ atlyginti trečiajam asmeniui AB bankui „Snoras“ bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Trečiasis asmuo iÅ¡ esmės palaikė atsakovo pozicijÄ (prašė visiÅ¡kai atmesti V. B. ieÅ¡kinį, o UAB FMÄ® „Orion securities“ prieÅ¡ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkinti), todėl įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ V. B. ir K. B.. Nors apeliaciniame skunde ir yra teigiama, kad AB bankas „Snoras“ trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯trauktas UAB FMÄ® „Orion securities“ iniciatyva, tačiau bet kuriuo atveju iÅ¡vadÄ dėl to, ar tokio asmens dalyvavimas byloje yra bÅ«tinas, daro teismas (CPK 47 straipsnio nuostatos) (64 b. l., 1 t.).

AB bankas „Snoras“ teismo nebuvo paÅ¡alintas iÅ¡ bylos. Taigi teismas manė, kad sprendimu Å¡ioje byloje tam tikra apimtimi gali bÅ«ti nuspręsta ir dėl AB banko „Snoras“ teisių ir (ar) pareigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pastebėjo, jog „kadangi atsakovas nėra ieÅ¡kovui atskleidęs sutarčių su trečiÄ ja Å¡alimi sÄ lygų, nėra galimybės įvertinti, ar trečioji Å¡alis iÅ¡ viso yra sudariusi kokius nors sandorius su atsakovu, o jeigu taip, tai kas yra ta trečioji Å¡alis ir ar bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms arba pareigoms" (5 b. l., 1 t.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo priteistas  3 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas savo dydžiu yra neteisingas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad AB banko „Snoras“ atstovas advokatas teikė byloje atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį (124-129 b. l., 2 t.), teikė į bylÄ triplikÄ (15-19 b. l., 3 t), teikė praÅ¡ymÄ dėl tolesnio bylos nagrinėjimo procesinių klausimų (53-54 b. l., 3 t.), teikė praÅ¡ymÄ priimti papildomÄ teismo sprendimÄ (87-88 b. l., 3 t.).

Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio matyti, jog jos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalų dydį (1 punktas). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumÄ ; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; 2.4. bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; 2.8. kitas svarbias aplinkybes.

Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už Å¡ias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai yra: atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį – 3 MMA, už dublikÄ , triplikÄ â€“ 1.75 MMA, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimÄ (iÅ¡skyrus dokumentus, kuriais Å¡alinami procesinių dokumentų trÅ«kumai) – 0.12 MMA. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA) (7 punktas).

Teismas iÅ¡imtiniais atvejais gali nukrypti nuo Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (11 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė 3,75 MMA dydžio (3 000 Lt), o ne 9,5 MMA dydžio, kaip teigia apeliantai, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į trečiojo asmens AB banko „Snoras“ atstovo atliktus procesinius veiksmus, bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , teisinių paslaugų teikimo pobÅ«dį, negali sutikti su apeliantų teiginiais, kad priteistas per didelis bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis. Priteistas atstovavimo iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka advokato byloje atliktus procesinius veiksmus.

Kiti apeliantų teiginiai vertintini kaip jų subjektyvus aplinkybių aiÅ¡kinimas, o tai nesudaro teisinio pagrindo keisti arba naikinti jų skundžiamÄ papildomÄ teismo sprendimÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliantų apeliaciniai skundai (tiek dėl teismo sprendimo, tiek dėl papildomo teismo sprendimo) atmestini, nes jų argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamus sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Teisėjų kolegija nenustatė apeliantų nurodytų esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindÄ keisti arba naikinti skundžiamus teismo sprendimus.

Å iuo atveju teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantai apeliaciniame skunde prašė atidėti dalies žyminio mokesčio – 8 455 Lt sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (101 b. l., 3 t.), o likusiÄ už skundÄ mokėtino žyminio mokesčio dalį – 1 000 Lt jie sumokėjo (102 b. l., 3 t.).

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi atmetė praÅ¡ymÄ atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimÄ ir įpareigojo V. B. bei K. B. sumokėti trÅ«kstamÄ 8 455 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį (112-113 b. l., 3 t.). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – atidėjo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo (139-141 b. l., 3 t.).

Kadangi teisėjų kolegija atmeta apeliantų V. B. ir K. B. apeliacinį skundÄ , atidėtas 8455 Lt dydžio žyminis mokestis už skundÄ priteistinas iÅ¡ jų į valstybės biudžetÄ (CPK 84, 93, 96, 302 straipsniai). Atsakovo UAB FMÄ® „Orion securities“ nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, todėl Å¡is klausimas nespręstinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ ir 2010 m. gegužės 31 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Priteisti iÅ¡ V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 4 227,50 Lt ( po keturis tÅ«kstančius du Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis litus ir 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .    Teisėjai                                                                                                                                   Danutė MilaÅ¡ienė Vytas Milius Gintaras Pečiulis