2025-09-17 Nr. AB-14681-3-64-3-01324-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-796-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01324-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundo atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas); panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas); įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 str. 1, 3 d. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4, 6, 8–10 p.) normas; arba patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. birželio 10 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais, neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo, nurodydamas termino praleidimo priežastis.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kada gavo ginčijamus įsakymus, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtino, jog ginčijami įsakymai buvo pridėti prie pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 18 d. teismui pateikto skundo administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2024. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ginčijami įsakymai pareiškėjui buvo žinomi dar 2024 m. rugsėjo 18 d. ir skundą teismui dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo pareiškėjas galėjo paduoti vėliausiai 2024 m. spalio 18 d. (ABTĮ 28 str. 1 d.). Pareiškėjas skundą teismui padavė 2025 m. birželio 6 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą daugiau nei septynis mėnesius.

Teismas apibendrino, kad skundo administraciniam teismui ABTĮ nustatytu terminu (per vieną mėnesį) pareiškėjas teismui nepateikė, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys (fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio / atsakovo nesupažindinimas) yra pernelyg abstrakčios, nepagrįstos jokiais įrodymais, dėl to negali būti laikomos pagrįstomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis termino praleidimo priežastimis.

Įvertinęs skundo turinį, prie skundo pridėtus dokumentus, atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti apdairaus ir rūpestingo elgesio variantą ir skundą dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo teismui paduoti nepraleisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Nagrinėjamu atveju nepagrįstas delsimas pateikti skundą teismui laikytas kliūtimi praleisto termino atnaujinimui, todėl teismas prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui įgyvendinti / vykdyti nurodytas įstatymo normas vertintini išvestiniais ir neatsiejamai susijusiais su reikalavimais dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti ir išvestinius reikalavimus.

Pareiškėjo pareikštas reikalavimas „arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu“, kaip nurodė teismas, nėra aiškus ir konkretus, nepagrįstai suvaržantis atsakovo teisę pateikti motyvuotą atsiliepimą į skundą ir išdėstyti ginčui aktualius argumentus, todėl negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku (reikalavimu byloje). Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 pareiškėjui pateiktus išaiškinimus, ir į tai, kad abstraktus reikalavimas išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu negali būti savarankišku reikalavimu byloje, minėtą reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo pareikšti procesiniai prašymai: kreiptis į Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, jog demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės; kviesti į bylos nagrinėjimą skunde nurodomus asmenis bei išreikalauti iš atsakovo dokumentinę medžiagą, gali būti sprendžiami tik tada, jei pareiškėjo skundas būtų priimtas nagrinėti. Teismas, atsisakęs priimti skundą, pareiškėjo procesinių prašymų nesprendė.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutartį ir grąžinti skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. rugsėjo 15 d. gautas pareiškėjo prašymas (toliau – ir Prašymas), kuriame pakartojo prašymus teismui, nurodytus atskirajame skunde, papildomai prašydamas pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų / darbinių santykių pažeidžiamos Teisėjų etikos kodekso nuostatos, demokratinės valstybės moralė ir vertybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pabrėžia, kad asmuo, įgyvendindamas teisę kreiptis į teismą, turi pareigą laikytis įstatymo nustatytų sąlygų ir tvarkos, inter alia (be kita ko), įstatymo įtvirtintų skundo (pareiškimų, prašymo) padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę nustatyti skundžiamų įsakymų įteikimo pareiškėjui momentą. Tačiau, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) tik 2025 m. birželio 6 d. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies panaikinimo ir neprašė atnaujinti termino skundo reikalavimams dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo panaikinimo. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies panaikinimo, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo pareikšti procesiniai prašymai: kreiptis į Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, jog demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės tikrovės; kviesti į bylos nagrinėjimą skunde nurodomus asmenis bei išreikalauti iš atsakovo dokumentinę medžiagą, gali būti sprendžiami tik tada, jei pareiškėjo skundas būtų priimtas nagrinėti. Teismas, atsisakęs priimti skundą, pareiškėjo procesinių prašymų nesprendė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės, yra nenagrinėtini administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka ir pareiškėjo skundo dalį dėl šio reikalavimo teismas turėjo atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai bei teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl praleisto skundo (pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir Prašyme prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimus; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir Prašyme prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymai priimti atskirąją nutartį netenkinami.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo pripažinti tam tikras aplinkybes, kadangi administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis