2023-06-21 Nr. AB-12383-3-61-3-03155-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-585-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03155-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. B. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. birželio 15 d. raštą Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.) (toliau – ir 2021 m. birželio 15 d. Raštas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr.1SS-1301-(5.59E) (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. Raštas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių pareiškėjai V. B. G. pateikti informaciją į 2021 m. gegužės 18 d. pareiškimą. Taip pat prašė iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), priklauso nekilnojamojo turto objektai: butas su rūsiu, garažai. Pareiškėja kreipėsi į Skyrių prašydama pateikti informaciją dėl statiniams priklausančios žemės sklypo dalies paskaičiavimo žemės sklypo privatizacijos procese ir prašė pateikti informaciją dėl konkrečiame žemės sklype esančių statinių savininkams paskaičiuotų žemės sklypo dalių, šių sklypo dalių paskaičiavimo teisinius pagrindus ir paskaičiavimo metodiką, bei informaciją, kokiu pagrindu paliekama žemės sklypo dalis, kuri galbūt bus reikalinga privatizacijai kitais pagrindais. Pabrėžė, kad neginčija civilinio sandorio – valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, bet nori gauti išsamią informaciją apie žemės sklypo dalių, tenkančių atskirai statinio daliai, paskaičiavimą, todėl jos reikalavimas šioje administracinėje byloje nėra civilinio teisinio pobūdžio, o susijęs su informacijos nesuteikimu į pareiškėjos prašymą suteikti informaciją, kaip ir kokiu pagrindu valstybinio žemės sklypo privatizacijos procese paskaičiuotos žemės sklypo dalys, tenkančios atskiroms statinio dalims. Pareiškėja, inicijuodama administracinę bylą, siekė gauti išsamią ir konkrečią informaciją apie statiniams tenkančios žemės sklypo dalies paskaičiavimą ir pagrindus, vadovaujantis kuriais dalis žemės sklypo paliekama neprivatizuota.

3. Pareiškėja manė, kad skundžiami raštai yra nekonkretūs, pirminiuose raštuose nurodytos aplinkybės perkeliamos į kitus, sekančius raštus, aprašant pareiškėjos nuosavybės teise valdomą turtą ir jos pateiktus pareiškimus, kuriuos ji pati ir parašė, tačiau atsakymai į žemės sklypo bendraturčio užduodamus klausimus nepateikiami. Pareiškėjos nuomone toks elgesys pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus išsamumo, lygiateisiškumo principus. Pabrėžė, kad faktinės aplinkybės, susijusios su V. B. G. ir A. G. valdomu nekilnojamuoju turtu ir paskaičiuota žemės sklypo dalimi, yra žinomos, o būtent jos aprašomos skundžiamuose raštuose. Pareiškėja prašė pateikti informaciją ir nurodyti teisinį pagrindą, kodėl rūsiams ir palėpėms, esantiems pagrindinio daikto priklausiniais, yra išskiriama / paliekama suformuoti ateityje žemės sklypo dalis ir kodėl tame pačiame žemės sklype esantiems statiniams eksploatacijai nustatoma žemės sklypo dalis skiriasi. Žemėtvarkos institucijos minėjo, kad dviejų butų rūsių plotas yra neįregistruotas, nurodė, kad vertina būsimą nekilnojamojo turto objektų atskyrimą, tačiau, pareiškėja prašė pateikti tokio elgesio teisinį pagrindą, įtvirtintą teisės normose. Skyrius to nepadarė, teisės normų nenurodė. Manė, kad toks Skyriaus elgesys, kai vienų savininkų neįregistruotas turtas yra nevertinamas, o kitų savininkų turto būsimas galimas atskyrimas imamas domėn, pažeidžia lygiateisiškumo, sąžiningumo bei protingumo principus.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. rašte konstatuoja, kad žemės sklypo dalys, parduotos bendraturčiams, apskaičiuotos teisingai. NŽT atsakymas formalus, neargumentuotas, į dalį pareiškėjos klausimų nepateikti absoliučiai jokie atsakymai bei paaiškinimai, nenurodyti teisės aktai, kurių pagrindu žemės sklypo dalys paliekamos neprivatizuotomis, nurodant, kad gal ateityje pagrindinio daikto priklausiniams (rūsiams ir palėpėms) atsiras teisiniai pagrindai žemės sklypo privatizacijos procese paskaičiuoti jiems tenkančias žemės sklypo dalis.

5. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. lapkričio 9 d. Pažymą „Dėl V. B. G. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ Nr. 4D-2021/1-1086, kurioje nuspręsta pareiškėjos skundą laikyti pagrįstu. Teismui 2022 m. vasario 22 d. pareiškėja pateikė prašymą priteisti jai sumokėtus 665,50 Eur už advokato paslaugas.

6. Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.

7. Atsakovai paaiškino, kad santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovų yra tęstiniai, vyko nuolatiniai susirašinėjimai, pareiškėja nuosavybėn įgijo atitinkamas Žemės sklypo dalis: dėl pareiškėjai priklausančių 56,29 kv. m bendro ploto Garažo-3 ir Garažo-4 eksploatavimui reikalingo 67 kv. m žemės sklypo dalies pirkimo atsakovas pareiškėjai 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 49SD-3313-(14.49.136 E) siuntė derinti pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir sutartis 2021 m. birželio 1 d. buvo pasirašyta. Ši privatizuota 67 kv. m žemės sklypo dalis analogiškai kaip ir kitos dalys nustatytos Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. rugsėjo 11d. įsakymu Nr. 2.3-11577-(01) „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių pardavimo piliečiams“ ir dėl šios dalies ploto nustatymo pareiškėjai abejonių nekilo.

8. Atsakovui 2021 m. balandžio 2 d. pareiškėjai pateikė negyvenamosios patalpos-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Garaže-5 adreso suteikimo ir įregistravimo Adresų registre dokumentus. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“, nustatė neprivatizuotos 113 kv. m žemės sklypo dalies, esančios 765 kv. m ploto žemės sklype, dalis, apskaičiuotas atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio (patalpos) dalį ir pareiškėjos 16,89 kv. m bendro ploto patalpai-garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priskyrė 17 kv. m ploto dalį ir 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 49SD-4844-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ el. paštu pareiškėjai išsiuntė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą susipažinti.

9. Atsakovai teigė, kad skundžiamu raštu pareiškėja buvo informuota, jog 17 kv. m ploto žemės sklypo dalis nustatyta atsižvelgiant į garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytą plotą, bei pareiškėjai, atsižvelgiant į ankstesnius kreipimusis, yra žinoma, kokiu pagrindu (įsakymu) nustatytas Žemės sklypo plotas patalpai-garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti bei aplinkybės, susijusios su šio garažo teisinio registravimo dokumentais. Nors 2021 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 49VĮ-844-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ jai nebuvo pateiktas, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties projekte šis įsakymas buvo nurodytas, nes jo pagrindu sutarties projektas paruoštas. Suabejojusi sutarties projekto turiniu dėl nustatyto Sklypo ploto pareiškėja galėjo ir turėjo prašyti atsakovo išduoti pirmiau nurodytą įsakymą, juo labiau, kad su atsakovu vyko susirašinėjimai.

10. Atsakovai pabrėžė, kad 2021 m. birželio 15 d. Rašte į pareiškėjos prašymą atsakyta išsamiai, argumentuotai, apibendrinus nurodant, kad užsitęsus privatizacijos procesui ir keičiantis (didėjant) statinių plotui, žemės sklypo plotas nesikeičia, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 2.3-12506-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir dalies pardavimo pil. V. B. G.“, kuriuo nustatytos žemės sklypo dalys, t. y.: 121 kv. m ploto (60,82 kv. m bendro ploto Patalpai-5) pareiškėjai ir 644 kv. m ploto (322,76 kv. m bendro ploto Gyvenamojo namo daliai) kitiems Gyvenamojo namo savininkams; Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. 2.3-11577-(01) „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių pardavimo piliečiams“, kuriuo nustatyta 644 kv. m ploto neprivatizuotos žemės sklypo dalies, esančios 765 kv. m ploto žemės sklype, dalis atitinkamai, t. y.: R. G. (19,54 kv. m bendro ploto Garažui-2) – 31 kv. m ploto; V. B. G. (56,29 kv. m bendro ploto Garažui-3 ir Garažui-4) – 67 kv. m ploto ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 49VĮ-844-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“, kuriuo nustatytos neprivatizuotos 113 kv. m žemės sklypo dalies, esančios 765 kv. m ploto žemės sklype, dalis, apskaičiuotas atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio (patalpos) dalį ir pareiškėjos 16,89 kv. m bendro ploto patalpai – garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priskirta 17 kv. m ploto dalis, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl daryta išvada, kad pareiškėja sutiko su nustatytomis dalimis ir pirmų dviejų įsakymų pagrindu tas dalis privatizavo.

11. Atsakovų įsitikinimu, ginčijami administraciniai aktai yra pakankamai motyvuoti, nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, todėl jie atitinka Viešojo administravimo įstatymą bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) detalizuotas nuostatas. Vien aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su priimtais raštais, dar nėra pagrindas juos panaikinti.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos V. B. G. skundą tenkino, panaikino Skyriaus 2021 m. birželio 15 d. raštą Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.), NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 1SS-1301-(5.59E) ir įpareigojo Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 18 d. kreipimąsi ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo NŽT 688 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenims nustatė, kad 2021 m. vasario 19 d. pareiškėja kreipėsi į Skyrių su prašymu „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“, kuriame nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 16,89 kv. m garažas, esantis (duomenys neskelbtini), paprašė inicijuoti jai priklausančios Sklypo dalies (valstybinės žemės) pardavimo procesą, informuoti apie tolimesnius veiksmus, kuriuos turi atlikti, norėdama įsigyti minėtą Sklypo dalį, taip pat jo kainą. 2021 m. vasario 25 d. pareiškėja pateikė savo 2021 m. vasario 19 d. prašymo papildymą.

Skyrius 2021 m. balandžio 2 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SD-3314-(14.49.136E), adresuotu pareiškėjai, nurodė, kad Skyriuje yra parengtas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, kurį siuntė pareiškėjai susipažinti, Dėl prašymo parduoti dalį Sklypo, reikalingo negyvenamajai patalpai-garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam pastate-garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, informavo, kad minėto garažo adresas neįregistruotas adresų registre, ir Skyrius, atsižvelgdamas į prieinamus valstybės įmonės Registrų centro bei Sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenis negali nustatyti pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvimo vietos.

Skyrius 2021 m. balandžio 2 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SD-3314-(14.49.136E), adresuotu pareiškėjai ir A. G., nurodė, kad vadovaujasi Taisyklėmis, paaiškino, kad Sklype esančių statinių plotai keitėsi, pažymėjo, kad pastogės eksploatavimui bei rūsiams, kurių plotas VĮ Registrų centro išraše nenurodytas, taip pat tektų dalis Sklypo, nurodė, kad įregistravus pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresą adresų registre ir paaiškėjus, kad jis stovi Sklype, jo eksploatavimui tektų Sklypo dalis.

Pareiškėja 2021 m. balandžio 2 d. raštu „Atsakymas į NŽT 2021-04-02 raštą Nr. 49SD-3313-(14.49.136 E.) informavo Skyrių, kad 2021 m. kovo 9 d. garažo adresas yra įregistruotas, pakartotinai paprašė Skyrių parduoti dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reikalingo negyvenamajai patalpai- garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam pastate-garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti. 2021 m. gegužės 7 d. Skyrius surašė raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informavo pareiškėją, kad parengtas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, išsiuntė projektą susipažinti. 2021 m. gegužės 18 d. pareiškėja su prašymu „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į Skyrių, nurodė, kad gavo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kuriame nurodyta tik 17 kv. m ploto perkama-parduodama žemės sklypo dalis, prašė paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota 17 kv. m žemės sklypo dalis, proporcingai tenkanti garažui.

Skyrius 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.) nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos prašymą pateikti paaiškinimą ir informuoja, kad atsižvelgiant į pareiškėjos 2021 m. balandžio 7 d. prašymą parduoti dalį Žemės sklypo, reikalingo negyvenamajai patalpai-garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam pastate-garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas 2021 m. kovo 9 d. įregistruotas adresų registre ir susietas su Sklypu, eksploatuoti, Skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2.) nustatė 17 kv. m ploto Sklypo dalį, atsižvelgiant į garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytą plotą.

Skyrius pažymėjo, kad Sklype esančių statinių plotai keitėsi. Atkreipė dėmesį, kad yra neįrengtų pastogių, butai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra su rūsiais, o pastate-garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio garažo yra negyvenamoji patalpa-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioms patalpoms eksploatuoti reikalinga Sklypo dalis nėra privatizuota, ir vadovaujantis Taisyklių 2.1 papunkčiu, būtų nustatyta ir parduota, gavus patalpų savininkų prašymus.

Pažymėjo, kad Sklypo plotas nesikeičia. Pareiškėja 2021 m. liepos 14 d. su skundu kreipėsi į NŽT „dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2021-06-15 rašto Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.)“ ir prašė NŽT pateikti informaciją, kokiu pagrindu turėjo būti paskaičiuota Sklype esančių nekilnojamojo turto objektų eksploatacijai reikalinga Sklypo dalis, ir pateikti išvadą, kur ji buvo apskaičiuota neteisingai bei kokiu būdu galėtų būti ištaisytos institucijos (Skyriaus) padarytos klaidos; analizuojant Sklypo privatizacijos procesą, prašė nurodyti, kokių norminių aktų pagrindu Skyrius turi teisę numatyti perspektyvinę nekilnojamojo turto objektų pertvarką, palėpėse ir rūsiuose ateityje galbūt įrengiant gyvenamąsias ar administracines patalpas ir tuo būdu įgyjant teisę į žemės sklypo privatizaciją, taip paliekant žemės sklypo dalį būsimiems nekilnojamojo turto objektams, neleidžiant jos privatizuoti pagal esamą faktinę situaciją.

NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. priėmė raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1301-(5.59E), kuriame nurodė, kad Sklypo privatizacija, prasidėjusi 2006 metais, tęsiasi iki šių dienų. Pažymėjo, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems 134 kv. m ploto statiniams, esantiems Žemės sklype, eksploatuoti Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais buvo priskirta 205 kv. m ploto Sklypo dalis – Sklypo dalis yra nustatyta proporcingai pareiškėjos nuosavybės teise valdomam statinių plotui, t. y.

žemės sklypo dalis yra nustatyta teisingai.

14. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Teisės gauti informaciją įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.), Viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.) nuostatas, pareiškėjos prašymo turinį ir skundžiamus raštus, sprendė, kad pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai, nes į pareiškėjos prašymą nėra atsakyta.

15. Pirma, pareiškėja 2021 m. gegužės 18 d. prašyme „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į Skyrių ir prašė paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota 17 kv. m Sklypo dalis, proporcingai tenkanti garažui. 2021 m. birželio 15 d. Rašte į šį klausimą nėra atsakyta nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Raštas yra išsamesnis, detaliau aprašo pareiškėjos situaciją, tačiau į pareiškėjos klausimą nei tiesiogiai, nei netiesiogiai taip pat nėra atsakyta. Teismas pažymėjo, kad susipažinus su kitais į bylą pateiktais raštais ir susirašinėjimu tarp pareiškėjos ir Skyriaus, susipažinus su atsiliepimu į skundą, aiškaus atsakymo taip pat nėra. Teismas itin kritiškai vertino tokį atsakovų elgesį.

16. Antra, teismas pabrėžė, kad nors nėra tikslaus paaiškinimo su konkrečiais skaičiais ir teisės normomis, kuriomis remiantis atliktas pareiškėjos garažui tenkančio Žemės sklypo ploto apskaičiavimas, iš sakinio „nustatė 17 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytą plotą“, buvo galima spėti, kad Skyrius galimai visą Sklypo plotą padalino proporcingai Sklype esančių nekilnojamojo turto objektų plotui. Tačiau toks atsakymas nėra išsamus ir neatitinka aukščiau minėtų teisės aktų nuostatų bei gero viešojo administravimo principo. Pareiškėja tiek 2021 m. gegužės 18 d. prašyme, tiek 2021 m. liepos 14 d. nurodė, kad žino, jog jai skirta ir parduota 17 kv. m, tačiau klausia, kaip šis dydis gautas, kokie konkretūs skaičiai nustatyti, kokie nekilnojamojo turto objektai, kokie jų plotai ir kodėl buvo vertinami kaip Sklype esantys nekilnojamojo turto objektai, kokių teisės aktų pagrindu. Visų šių atsakymų pareiškėjai skundžiamuose raštuose nėra pateikta.

17. Teismo vertinimu, Skyrius 2021 m. birželio 15 d. raštas Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.) ir NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštas „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr.1SS-1301-(5.59E) naikinami kaip neatitinkantys Teisės gauti informaciją įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatų, nes juose neatsakyta į pareiškėjos 2018 m. gegužės 18 d. prašymą, atsakymas nepagrįstas nei faktine situacija, nei teisiniais motyvais. Teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 18 d. prašymą.

18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

19. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendė, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjai iš atsakovo NŽT iš viso priteistina 688 Eur (665,5 Eur+22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III. 20. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nenurodo nei vieno iš ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtinto administracinio akto panaikinimo pagrindo, todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Skyriaus 2021 m. birželio 15 d. Rašto ir NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. Rašto.

22. NŽT įsitikinimu, ginčijami administraciniai aktai yra pakankamai motyvuoti, juose nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, todėl jie atitinka Viešojo administravimo įstatymą bei Taisyklėse detalizuotas nuostatas. Vien aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su priimtais raštais, dar nėra pagrindas juos naikinti. Visiems asmenims besikreipiantiems į valstybinės žemės patikėtinį taikomos vienodos sąlygos bei tie patys teisės aktai (be išimčių, išlygų ar interpretacijų). Todėl institucijos priimti administraciniai aktai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik konstatavus, jog nebuvo vadovaujamasi konkrečiu teisės aktu. NŽT teigimu, nagrinėjamu atveju skundžiami 2021 m. birželio 15 d. Raštas ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. Raštas yra ne tik pakankamai motyvuoti, nurodytos tiek teisinės, tiek faktinės aplinkybės, bet ir buvo laikomasi procedūrinių taisyklių juos priimant, todėl nėra jokių pagrindų raštų naikinimui.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad „Pareiškėjos skundas tenkinamas visiškai, nes į pareiškėjos prašymą nėra atsakyta“. Atsakovas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad į pareiškėjos prašymus nėra atsakyta, nes pagal administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus Skyriaus 2021 m. birželio 15 d. Rašte paminėta, kad „Skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) nustatė 17 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytą plotą“. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktinę situaciją – kilusį teisminį ginčą, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, taip pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnį, kuris įtvirtina, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas.

24. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tapačias faktines aplinkybes dėl pareiškėjos ir atsakovo susirašinėjimo bei raštus, kuriuos nurodo pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus į administracinę bylą pateiktus raštus ir jų turinį, ir darė išvadą, kad atsakymas nepagrįstas nei faktine situacija, nei teisiniais motyvais.

26. Pareiškėja pažymi, kad atsakymas jai turėjo būti pateiktas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytais reikalavimais, tokiu būdu atsakovo atsakymas į pareiškėjos prašymą turėjo būti labai konkretus, išsamiai atsakantis į pareiškėjos suformuluotus prašymus, nurodant kokia teisės norma vadovaujantis ir kaip konkrečiame žemės sklype statinių savininkams buvo paskaičiuotos privatizuojamo žemės sklypo dalys bei nurodant, kokia metodika vadovaujantis buvo atlikti paskaičiavimai. Šiuo atveju pareiškėjai pateikiama ne prašoma informacija, o išvada, kad viskas atlikta teisingai ir nurodomi privatizavimo rezultatai, kurie fiksuoti viešajame registre. Tai, kad pareiškėja skunde nemini atsakovo nurodomos teisės normos ABTĮ 91 straipsnio 3 punkto ir / ar 2 straipsnio dalies, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

27. Pareiškėja pastebi, kad ji negali sutikti / nesutikti su pateiktais raštais ar pasinaudoti teise apskųsti sprendimus dėl privatizuojamų žemės sklypo dalių, reikalingų statinių eksploatacijai, nustatymo, nes institucija nepateikia informacijos apie sprendimų dėl žemės sklypo dalių nustatymo priėmimo procedūrų ir pagrindų, nepateikia konkrečių skaičiavimų ir kitos pareiškėjos prašytos informacijos, paaiškinimų.

28. Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgiant į esamą situaciją ginčo sklype, ji klausė žemėtvarkos institucijų, kodėl garažo eksploatacijai suformuotas žemės sklypas lygus pastato užstatymo plotui (kai kitiems savarankiškiems Sklype esantiems objektams (garažams) buvo nustatytas ženkliai didesnis už užstatytą Sklypo plotas), kadangi statinio eksploatacija susijusi ne tik su užstatymo plotu. Prie statinio reikia privažiuoti, statinį prižiūrėti, remontuoti ir pan. Duomenų apie bendro naudojimo plotus žemės sklype nėra. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies. Šis plotas laikomas visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu, kuris paskirstomas proporcingai šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims – šių statinių bendraturčiams. Kadangi nurodytos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės nedetalizuoja ir nenumato, koks tiksliai turėtų būti priskirtas plotas atskiro konkretaus statinio naudojimui, pareiškėja ir kreipėsi į instituciją, prašydama nurodyti, kokiais pagrindais privatizacijai buvo paskirstytas / nepaskirstytas žemės sklypo plotas. Todėl, pareiškėjos nuomone, pagrįsta teismo išvada, kad NŽT atsakymas 2021 m. rugpjūčio 23 d. Rašte tik konstatuojant, kad žemės sklypo dalys, parduotos bendraturčiams, apskaičiuotos teisingai, yra formalus, neargumentuotas, į dalį pareiškėjos klausimų nepateikti absoliučiai jokie atsakymai bei paaiškinimai, nenurodyti teisės aktai, kurių pagrindu žemės sklypo dalys paliekamos neprivatizuotomis, nurodant, kad gal ateityje pagrindinio daikto priklausiniams (rūsiams ir palėpėms) atsiras teisiniai pagrindai žemės sklypo privatizacijos procese paskaičiuoti jiems tenkančias žemės sklypo dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. birželio 15 d. rašto Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr.1SS-1301-(5.59E), kuriais buvo atsakyta į pareiškėjos prašymą suteikti informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, tenkino pareiškėjos skundą nustatęs, kad ginčijami raštai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nepagrįsti nei faktine situacija, nei teisiniais motyvais, todėl panaikino Skyriaus 2021 m. birželio 15 d. Raštą ir NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. Raštą, bei įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 18 d. kreipimąsi ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

31. Atsakovas NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėja su 2021 m. gegužės 18 d. prašymu „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į Skyrių, prašydama paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota 17 kv. m žemės sklypo dalis, proporcingai tenkanti garažui. Skyrius 2021 m. birželio 15 d. Raštu nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos prašymą pateikti paaiškinimą ir informuoja, kad atsižvelgiant į pareiškėjos 2021 m. balandžio 7 d. prašymą parduoti dalį žemės sklypo, reikalingo negyvenamajai patalpai-garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam pastate-garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas 2021 m. kovo 9 d.

įregistruotas adresų registre ir susietas su Sklypu, eksploatuoti, Skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2.) nustatė 17 kv. m ploto Sklypo dalį, atsižvelgiant į garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytą plotą. Skyrius pažymėjo, kad Sklype esančių statinių plotai keitėsi. Atkreipė dėmesį, kad yra neįrengtų pastogių, butai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra su rūsiais, o pastate-garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio garažo yra negyvenamoji patalpa-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šioms patalpoms eksploatuoti reikalinga Sklypo dalis nėra privatizuota, ir vadovaujantis Taisyklių 2.1 papunkčiu, būtų nustatyta ir parduota, gavus patalpų savininkų prašymus. Pažymėjo, kad Sklypo plotas nesikeičia. Pareiškėja su 2021 m. liepos 14 d. skundu kreipėsi į NŽT „dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2021-06-15 rašto Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.)“ ir prašė NŽT pateikti informaciją, kokiu pagrindu turėjo būti paskaičiuota Sklype esančių nekilnojamojo turto objektų eksploatacijai reikalinga Sklypo dalis, ir pateikti išvadą, kur ji buvo apskaičiuota neteisingai bei kokiu būdu galėtų būti ištaisytos institucijos (Skyriaus) padarytos klaidos; analizuojant Sklypo privatizacijos procesą, prašė nurodyti, kokių norminių aktų pagrindu Skyrius turi teisę numatyti perspektyvinę nekilnojamojo turto objektų pertvarką, palėpėse ir rūsiuose ateityje galbūt įrengiant gyvenamąsias ar administracines patalpas ir tuo būdu įgyjant teisę į žemės sklypo privatizaciją, taip paliekant žemės sklypo dalį būsimiems nekilnojamojo turto objektams, neleidžiant jos privatizuoti pagal esamą faktinę situaciją.

NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. Rašte nurodė, kad Sklypo privatizacija, prasidėjusi 2006 metais, tęsiasi iki šių dienų. Pažymėjo, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems 134 kv. m ploto statiniams, esantiems Žemės sklype, eksploatuoti Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais buvo priskirta 205 kv. m ploto Sklypo dalis – Sklypo dalis yra nustatyta proporcingai pareiškėjos nuosavybės teise valdomam statinių plotui, t. y. žemės sklypo dalis yra nustatyta teisingai.

34. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad 2021 m. birželio 15 d. Rašte į pareiškėjos klausimą nėra atsakyta nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Raštas yra išsamesnis, detaliau aprašo pareiškėjos situaciją, tačiau į pareiškėjos klausimą nei tiesiogiai, nei netiesiogiai taip pat nėra atsakyta. Susipažinus su kitais į bylą pateiktais raštais ir susirašinėjimu tarp pareiškėjos ir Skyriaus, susipažinus su atsiliepimu į skundą, aiškaus atsakymo taip pat nėra. Teismas itin kritiškai vertino tokį atsakovų elgesį. Be to, nors nėra tikslaus paaiškinimo su konkrečiais skaičiais ir teisės normomis, kuriomis remiantis atliktas pareiškėjos garažui tenkančio Žemės sklypo ploto apskaičiavimas, iš sakinio „nustatė 17 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytą plotą“, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Skyrius galimai visą Sklypo plotą padalino proporcingai Sklype esančių nekilnojamojo turto objektų plotui. Tačiau toks atsakymas nėra išsamus ir neatitinka teisės aktų nuostatų bei gero viešojo administravimo principo.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis – kilusį teisminį ginčą ir priėmė sprendimą pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnį, kuris įtvirtina, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas.

36. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančiomis teisės nuostatomis, byloje nustatytais faktais išvada, kad Skyriaus 2021 m. birželio 15 d. Raštas ir NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. Raštas naikintini kaip neatitinkantys Teisės gauti informaciją įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatų, nes juose neatsakyta į pareiškėjos 2018 m. gegužės 18 d. prašymą, atsakymas nepagrįstas nei faktine situacija, nei teisiniais motyvais.

38. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

39. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, prieina prie išvados, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių keliamus reikalavimus, nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą jį naikinti ar keisti.

40. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia atsakovas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

41. Pareiškėja prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi pareiškėja nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą apeliaciniame teisme, nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas