75d248bb-8de4-4015-b489-40ea83bc1907 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-581/2023

Proceso Nr. 1-01-1-01810-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant:

prokurorei Daliai Styrienei,

nuteistojo R. P. gynėjui Irmantui Ruželei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. gynėjo Irmanto Ruželės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 75 paroms ir pagal BK 243 straipsnį areÅ¡tu 30 parų. Vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė - areÅ¡tas 75 paroms, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. paskirta galutinė bausmė – areÅ¡tas 50 parų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė lengvojo automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1040,00 Eur konfiskavimas valstybės nuosavybėn.

Iš R. P. išieškota 13,28 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. R. P. nuteistas už tai, kad:

1.1. 2023 m. sausio 14 d., apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas mažiausias 1,51 promilių neblaivumas;

1.2. be to, jis, žinodamas, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, vengė atlikti 2022 m. sausio 28 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, o bÅ«tent 2023 m. sausio 14 d., apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas mažiausias 1,51 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir dėl nuteistojo R. P. priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde yra nurodomi Å¡ie esminiai argumentai:

2.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė teismų praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad nustatant neblaivumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik į Å¡imtÄ sias skaičiaus dalis, t. y. du skaitmenis po kablelio, alkotesterio paklaidos dydžio paskaičiavimui. R. P. nustatytas neblaivumas turėjo bÅ«ti paskaičiuotas taip – 1,53*1,7/100=0,02601. Å is dydis yra alkotesterio maksimali galima paklaida, kurį reikia atimti iÅ¡ testo metu gautų rodmenų: 1,53-0,02601=1,50399. Taigi, galutinis, teisiÅ¡kai kvalifikacijai reikÅ¡mingas duomuo yra 1,50399. Todėl, laikantis principo, kad visos abejonės laikytinos kaltininko naudai, spręstina, kad įvykio metu R. P. buvo nustatytas promilių neblaivumas, kuris nėra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti – 1,50.

2.2. R. P. neblaivumas įvykio metu palaipsniui didėjo (pirmu pÅ«timu 1,53 promilės, antru po 23 minučių – 1,59 promilės), dėl to darytina iÅ¡vada, kad vairavimo momentu, dar iki sustabdant nuteistÄ jį policijos pareigÅ«nams, jo neblaivumas buvo mažesnis nei nustatytas pirmuoju pÅ«timu, taigi tikrai nebuvo virÅ¡ijantis baudžiamosios atsakomybės atsiradimÄ sÄ lygojančio dydžio. Ä®vertinus, kad R. P. automobiliu ketino vykti labai nedidelį atstumÄ , pagrįstai manytina, kad savo kelionę vairuojant automobiliu bÅ«tų baigęs nepasiekęs 1,51 promilių neblaivumo;

2.3. jei R. P. bÅ«tų iÅ¡teisintas dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, atitinkamai turi bÅ«ti peržiÅ«rėtas ir jo nuteisimas pagal BK 243 straipsnį. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, akivaizdu, kad vienkartinis transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai ankstesniu teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali bÅ«ti vertinamas kaip sistemingas ir piktybiÅ¡kas vengimas vykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat, tiesioginės tyčios turint tikslÄ piktybiÅ¡kai nesilaikyti ankstesnio teismo draudimo vairuoti transporto priemonę nuteistasis neturėjo, tiesiogiai nesiekė pademonstruoti nepagarbÄ teismo sprendimui, jo veiksmai daugiau yra susiję su eismo saugumo pažeidimu. Be to, nuteistojo neblaivumo laipsnis nesiekia baudžiamosios atsakomybės taikymo lygio, veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto nusižengimo sudėtį, kas savaime suprantama kaip mažesnio pavojingumo veikimo faktas. Nėra kilę ir materialiai pavojingų padarinių (nepadaryta žala, nenukentėjo žmonės, kitų asmenų turtas, kitos transporto priemonės ir pan.), transporto priemonė vairuota vėlų paros metÄ , esant mažesniam kitų eismo dalyvių srautui. Transporto priemonę pasirinkta vairuoti turint tikslÄ apsaugoti svetimÄ turtÄ nuo realiai gresiančios žalos atsiradimo (pasiskolintas automobilis neužsirakino, todėl jį palikti nakčiai nesaugomoje aplinkoje nuteistasis vertino kaip potencialiai pavojingÄ ).

2.4. svarbu ir tai, kad jei bÅ«tų tenkinta apeliacinio skundo dalis dėl R. P. iÅ¡teisinimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jis dar nebÅ«tų teisiÅ¡kai įvertintas ir pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas, todėl manytina, kad retrospektyviai R. P. pirmiausiai turi bÅ«ti kompetentingos institucijos pripažintas pažeidęs įstatymÄ ir Å¡iuo pagrindu konstruojamas kaltinimas pagal BK 243 straipsnį.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. P. gynėjo I. Ruželės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl nuteistojo R. P. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad įvertinus alkotesterio paklaidÄ , R. P. turėjo bÅ«ti nustatytas neblaivumo laipsnis, kuris nėra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Taip pat, nesutinkama su R. P. nuteisimu padarius BK 243 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodant, jog nėra nustatyti visi bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį Å¡iose apeliacinio skundo ribose.

Dėl R. P. kaltės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

6. AukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistasis R. P. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai. Byloje nustatyta, kad R. P. 2023 m. sausio 14 d., apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausias 1,51 promilių neblaivumas. Savo kaltę dėl Å¡ių nusikalstamų veiksmų nuteistasis pripažino visiÅ¡kai bei nurodė, kad prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholinius gėrimus, o sustabdytas policijos pareigÅ«nų, ir patikrinus jo neblaivumÄ , sutiko su neblaivumo tikrinimo metu nustatytu jo neblaivumo laipsniu (pirmo tikrinimo metu, atlikto 2023 m. sausio 14 d., 00.10 val., nustatytas 1,53 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu, atlikto 2023 m. sausio 14 d., 00.33 val., nustatytas 1,59 promilių neblaivumas).

Pažymėtina, kad tiek pareikÅ¡tame kaltinime, tiek nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas neblaivumo laipsnis (t. y. nustatytas mažiausias 1,51 promilių neblaivumas) nuteistojo R. P. naudai buvo nustatytas ne tik pagal pirmojo neblaivumo tikrinimo metu nustatytÄ neblaivumo laipsnį (2023 m. sausio 14 d., 00.10 val., nustatytÄ 1,53 promilių neblaivumÄ ), kuris buvo mažesnis už antrojo tikrinimo metu nustatytÄ neblaivumo laipsnį (1,59 promilių neblaivumÄ ), tačiau ir įvertinus alkoholio matuoklio alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK 0097, paklaidÄ .

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo dėl alkotesterio parodymų matyti, jog pritaikius alkoholio matuoklio – alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARJK 0097, patikros sertifikate Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytÄ paklaidÄ (+1,7 proc.), ir jÄ apskaičiavus, R. P. galutinis neblaivumo laipsnis nustatytas 1,51 promilės (1 t., b. l. 45–46). Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad R. P. galutinis neblaivumo laipsnis, įvertinus alkotesterio paklaidÄ , yra apskaičiuotas netinkamai, dėl ko, nuteistajam neturėjo kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, tačiau Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde pateikti neblaivumo laipsnio paklaidos skaičiavimai, nėra pagrindas teigti, jog nuteistajam R. P. nustatytas neblaivumo laipsnis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistojo neblaivumo laipsnis po pirmojo jo neblaivumo patikrinimo ne mažėjo, o priešingai ženkliai didėjo, t. y. antrojo neblaivumo tikrinimo metu nuteistajam R. P. buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Nors šis neblaivumo laipsnis nuteistajam nebuvo inkriminuotas bei nenurodytas jam pareikštame kaltinime, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas neblaivumas (nustatytas mažiausias 1,51 promilių neblaivumas) visų bylos įrodymų kontekste akivaizdžiai patvirtina, jog nuteistasis R.

P. vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, kuomet jam nustatytas neblaivumo laipsnis siekė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ ribÄ . Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistajam nustatyto neblaivumo laipsnio paklaida turėjo bÅ«ti skaičiuojama vertinant tÅ«kstantÄ sias skaičiaus dalis (visus skaitmenis po kablelio), tačiau tokia taisyklė nėra įtvirtinta jokiuose norminiuose aktuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis (1 t., b. l. 39-42), patikros sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43), 2023 m. sausio 14 d. neblaivumo nustatymo aktu (1 t., b. l. 44), tarnybiniu praneÅ¡imu dėl alkotesterio parodymų, paties nuteistojo parodymais dėl alkoholio vartojimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo nuteistojo neblaivumo laipsnio paklaidos skaičiavimo yra atmetami, kadangi bylos įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog R.

P. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,50 neblaivumas.

7. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo R. P. pirmojo neblaivumo tikrinimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis (1,53 promilės) patvirtina, kad transporto priemonės vairavimo metu nuteistojo neblaivumo laipsnis galėjo nesiekti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos neblaivumo ribos, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė. Kaip minėta, nuteistasis pripažino, jog prieš sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. suvokė, jog automobilio vairuoti negali, jog vairuodamas automobilį sukels grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir savo bei kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui, tačiau nepaisydamas to, tyčia pasirinko veikti nusikalstamu būdu.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, nuteistasis vairavo (buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų) 2023 m. sausio 14 d., apie 00.05 val. Praėjus labai trumpam laiko tarpui, t. y. po 5 minučių (2023 m. sausio 14 d., 00.10 val.), R. P. nustatytas 1,53 promilių neblaivumas, o antrasis nuteistojo neblaivumo patikrinimas atliktas praėjus dar 23 minutėms, t. y. 2023 m. sausio 14 d., 00.33 val. ir nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog po nuteistojo sustabdymo, ar po pirmojo neblaivumo tikrinimo, jis bÅ«tų vartojęs alkoholinių gėrimų ar kitokių medžiagų, kurios įtakotų jo neblaivumo nustatymo metu gautų duomenų patikimumÄ .

Nors pirmojo neblaivumo tikrinimo metu nustatytas nuteistojo neblaivumo laipsnis, savo dydžiu buvo artimas tam, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, tačiau Å¡ioje byloje visos aukščiau paminėtos ir nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia teigti, jog automobilio vairavimo metu, R. P. neblaivumo laipsnis buvo tas, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodytos prielaidos ir spėjimai, jog nuteistasis R. P. ketino automobiliu nuvykti nedidelį atstumÄ , jog savo kelionę bÅ«tų baigęs nepasiekęs 1,51 promilių neblaivumo, yra nepagrįsti ir nedaro nuteistojo R.

P. nusikalstamos veikos mažiau pavojingos bei jos nusikalstamo pobūdžio nešalina. Daroma išvada, jog nuteistasis R. P. buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jo veika kvalifikuota teisingai, o kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme patikrintų įrodymų visuma.

Dėl R. P. kaltės pagal BK 243 straipsnį.

8. Apeliaciniu skundu nesutinkama su R. P. nuteisimu pagal BK 243 straipsnį, nurodant, jog vienkartinis nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymas negali bÅ«ti vertinamas kaip sistemingas ir piktybiÅ¡kas vengimas vykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. P., padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (1 t., b. l. 82–88).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė bei įvertino teismų praktikoje iÅ¡skiriamus BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymį – piktybiÅ¡kumÄ bei pagrįstai pažymėjo, jog vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog R. P. padarytos aptariamos nusikalstamos veikos pavojingumÄ nagrinėjamu atveju didina jos padarymo aplinkybės. Nustatyta, jog R.

P. vengė atlikti jam teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – vairavo transporto priemonę – automobilį, nors specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, tai darė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, taip keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir savo bei kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo, jog Å¡is nuteistojo elgesys nebuvo atsitiktinis, kadangi jis už transporto priemonės viravimÄ , esant neblaiviam teisiamas jau trečia kartÄ , o aplinkybės, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę tamsiu paros metu, miesto ribose, didina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , o jo elgesį leidžia vertinti kaip piktavaliÅ¡kÄ .

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados daryti neleidžia ir apeliaciniame skunde nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai baudžiamosiose bylose, kuriose, be kita ko, suformuotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020 nėra tapačios nagrinėjamam atvejui, kadangi jose nuteisti asmenys nebuvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonių vairavimÄ esant neblaiviam, jų padaryta nusikalstama veika nebuvo pripažinta esanti pavojinga BK 243 straipsnio prasme.

Tuo tarpu, apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021 ir joje suformuota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, kad turi bÅ«ti įvertintas padarytos, BK 243 straipsnyje numatytos, nusikalstamos veikos sistemingumas ir (ar) pavojingumas, neprieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl R. P. atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, pagrįstai įvertino Å¡ios padarytos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, taip pat įvertino ir pagrįstai konstatavo piktybiÅ¡kumÄ , rodantį aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio R.

P. jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ .

9. Nuteistojo R. P. baudžiamosios atsakomybės, padarius BK 243 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , neÅ¡alina ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veikų nekilo padarinių (nenukentėjo kiti žmonės, nebuvo apgadintas svetimas turtas ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. P., žinodamas, jog jam teismo sprendimu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tyčia Å¡io draudimo nesilaikė, padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. R. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobÅ«dį, jos sukeliamus suvaržymus, suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarkÄ , žinojo, kokie padariniai kyla už paskirtų draudimų nevykdymÄ , suvokė, kad juos pažeidžia, ir norėjo taip elgtis. Apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis neturėjo tikslo nesilaikyti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei tai, kad nuteistasis savo veiksmais siekė apsaugoti svetimÄ turtÄ (pastatyti pasiskolintÄ automobilį saugioje vietoje), R. P. baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alina. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistojo padaryta veika atitinka ANK nusižengimo sudėtį, kas neva daro nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ mažiau pavojingÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistajam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumo laipsnis, kuris, vadovaujantis BK 2811 straipsnio 1 dalį, yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priėmė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog aptariamas nuteistojo nusikalstamas elgesys pripažintinas pavojingu BK 243 straipsnio prasme. Spręstina, kad nuteistasis R. P. buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, jo veika kvalifikuota tinkamai, o kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme patikrintų įrodymų visuma.

10. Pripažįstama, jog Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. P. gynėjo Irmanto Ruželės apeliacinį atmesti.

Teisėjai Valdas Ciesiūnas

Valdas Petras Meidus

Jolanta Raščiuvienė