2020-04-01 Nr. AB-6408-3-61-3-00459-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-247-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00459-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovams valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovai valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovai) vilkino sprendimų pateikimą pareiškėjai; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą; 3) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto bankas 2019 m. vasario 3 d. Nr. (7.3-42)SK4-1190 sprendimą; 4) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti VĮ Turto banką skelbti valstybės turto (867 072,83 Eur dydžio 2 eilės reikalavimo BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje“) pardavimą per elektronines varžytines (jų vykdymo sąnaudos tik 27,77 Eur) arba elektroninį aukcioną (jo vykdymo sąnaudos tik 52,77 Eur) per VĮ Registrų centrą, pradinę kainą nustatant pareiškėjos siūlomus 500 Eur; 5) skirti į bylą ekspertu valstybės kontrolieriaus įstaigą; 6) priteisti iš atsakovų neturtinę žalą – 3 mėn. VĮ Turto banko bei VSDFV direktorių atlyginimus; 7) priteisti neturtinę žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. V. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi dėl atsakovų sprendimų, kuriais atsisakyta pradėti kreditorinių reikalavimų į BUAB „Skirnuva“ perleidimo procedūras pareiškėjai. Pareiškėja skunde nurodė, kad kreipėsi į VĮ Turto banką ir VSDFV, kad šie perleistų jai kreditorinius reikalavimus į BUAB „Skirnuva“, pasiūlė kainą, kuri, jos nuomone, yra priimtina. Nepaisant to, tiek VĮ Turto bankas, tiek VSDFV atsisakė organizuoti aukcioną ir parduoti bankroto byloje turimus kreditorinius reikalavimus. Taip pat pareiškėja nurodė, kad VĮ Turto bankas ir VSDFV elgėsi neteisėtai, nes neracionaliai naudojo jiems patikėtą turtą – aukciono organizavimo išlaidos būtų mažesnės nei pareiškėjos pasiūlyta kaina už kreditorinius reikalavimus į BUAB „Skirnuva“. Pareiškėja, be kita ko, skunde prašė panaikinti VĮ Turto banko ir VSDFV atsakymus, įpareigoti atsakovus organizuoti kreditorinių reikalavimų pardavimo aukcioną, priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Esminiai pareiškėjos skundo reikalavimai susiję su jos interesu įsigyti reikalavimo teisę iš VĮ Turto bankas ir VSDFV.

Teismo vertinimu, pareiškėja inicijuoja ginčą dėl VĮ Turto bankas ir VSDFV atsisakymo parduoti jai savo turimus kreditorinius reikalavimus bankroto byloje. Tokiuose santykiuose valstybės institucijos dalyvavo ne kaip viešojo administravimo subjektai, o buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja ginčą kelia dėl santykių, kurie nėra susiklostę viešojo administravimo srityje, todėl ginčas negali būti nagrinėjamas kaip administracinis ginčas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalyje. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir išaiškino, kad ji gali kreiptis į bendrosios instancijos teismą.

III. Pareiškėja D. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja pažymi, kad ji skundžia VĮ Turto banko bei VSDFV veiksmus būtent dėl aukciono neorganizavimo, o ne dėl to, kad atsakovų valdomi kreditoriniai reikalavimai BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje nebuvo parduoti pareiškėjai. Pareiškėja skundžia ne aplinkybę, kad atsakovai neperdavė jai reikalavimų, o aplinkybę, kad atsakovai nevykdė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad tarp jos ir atsakovų susiklostė civiliniai santykiai, nes pareiškėja nėra BUAB „Skirnuva“ kreditorė bei ji skundžia atsakovų neveikimą nevykdant viešųjų aukcionų parduodant nereikalingus reikalavimus (valstybės turtą).

Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis, ginčas dėl skundžiamų atsakovų sprendimų nagrinėtinas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos D. V. skundą, padarius išvadą, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja ginčą kelia dėl santykių, kurie nėra susiklostę viešojo administravimo srityje, todėl ginčas negali būti nagrinėjamas kaip administracinis ginčas. Pirmosios instancijos teismo teigimu, esminiai pareiškėjos skundo reikalavimai yra susiję su jos interesu įsigyti reikalavimo teisę iš VĮ Turto bankas ir VSDFV.

Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl nurodytų priežasčių atsisakė priimti pareiškėjos skundą, pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėja ginčą kildina dėl viešojo administravimo subjektų (VSDFV ir VĮ Turto bankas) atsakymų, kuriais pareiškėjai atsakyta į prašymą parduoti reikalavimo teisę, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, reikšdama reikalavimą panaikinti atsakovų sprendimus, siekė inicijuoti teisminį ginčą dėl atsakovų, kaip viešojo administravimo subjektų, veiklos, t. y. teisės aktuose įtvirtintų viešojo administravimo subjekto funkcijų neatlikimo ir / ar netinkamo atlikimo, įgaliojimų viršijimo. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Be to, pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo, visiškai atitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas (vertinant tik bylos teismingumo aspektą). Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimai dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį laikytini savarankiškais ir tokios bylos yra teismingos administraciniams teismams (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011; 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012; 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1434-662/2015; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-415/2020 ir kt.).

Pareiškėja atskirajame skunde suformulavo reikalavimą priimti skundą, tačiau vadovaujantis ABTĮ 33 straipsniu skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimo priimti skundą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai nusprendė nepriimti pareiškėjos skundo, todėl yra pagrindas pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl pareiškėjos skundo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos D. V. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė