3K-3-590/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-590/2012

Proceso Nr. 2-05-3-08721-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 75.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui V. Š. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais O. Š. ir V. Š. ieškinį ieškovei L. Š. bei atsakovui V. Š. dėl piniginių prievolių pripažinimo asmenine skola ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje dėl santuokos nutraukimo ir jo padarinių ieškovė prašė teismo padalyti santuokoje įgytą turtą – du automobilius – lygiomis dalimis, atsakovui paskiriant visą turtą natūra, o jai priteisiant 32 500 Lt kompensaciją, kurią sudaro ½ dalis šio turto vertės. Atsakovas priešieškiniu prašė ginčo automobilius pripažinti jo asmenine nuosavybe.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalijo santuokoje įgytą turtą natūra lygiomis dalimis po ½ kiekvienam paskiriant turto už 24 000 Lt, ir pripažino asmeninės nuosavybės teisę ieškovei į 21 000 Lt vertės automobilį „Citroen C4“, o atsakovui – į 27 000 Lt vertės automobilį „Mazda 6“, ir priteisė iš atsakovo ieškovei 3000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį natūra; priešieškinio reikalavimų dalį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe atmetė.

Teismas nustatė, kad santuokos metu buvo įgytos dvi transporto priemonės, kurias atsakovas prašė pripažinto jo asmenine nuosavybe, tačiau nėra neabejotinai įrodyta, kad abi ginčo transporto priemonės įgytos išimtinai iš atsakovo asmeninių lėšų, taip pat šią aplinkybę paneigė pirkimo–pardavimo sutartys, kurios nepatvirtina automobilių įsigijimo skolų užskaitymo pagrindu ir konstatavo, kad abu automobiliai yra bendroji jungtinė nuosavybė ir dalytini lygiomis dalimis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2012 m. birželio 1 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria ieškovei pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į automobilį „Citroen C4“ ir iš atsakovo ieškovei priteista 3000 Lt kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį natūra, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – santuokoje įgytą automobilį „Citroen C4“ pripažino asmenine atsakovo nuosavybe.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 2008 m. spalio 2 d. 2008 m. birželio 4 d., t. y. iki santuokos su ieškove sudarymo, atsakovas, pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, 2008 m. rugpjūčio 1 d. į savo įmonės UAB „Austerus“ sąskaitą pervedė 50 000 Lt. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti 2008 m. deklaracija. Faktą, kad įmonė 50 000 Lt paskolą grąžino turtu – automobiliais, patvirtina: 2009 m. gegužės 20 d. sprendimas, kuriuo akcininkas transporto priemones „Citroen C4“ ir „Mazda 6“ nutarė perleisti V. Š. už 56 050 Lt, paskolą įskaitant į mokėtiną už automobilius sumą; 2009 m. gegužės 22 d. ilgalaikio turto pirkimo–pardavimo sutartys; UAB „Austerus“ 2010 m. vasario 12 d. deklaracija, kurioje nurodyta 2009 metais fiziniams asmenims grąžintų paskolų suma – 50 000 Lt.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šią materialiosios teisės normą ir sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog turėjo būti aiškiai išreikšta ieškovės, o ne atsakovo, panaudojusio savo asmenines lėšas ginčo automobiliui įgyti, valia įgyti ginčo automobilį atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Kolegijos nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai (VĮ „Regitra“ transporto priemonių registro išrašas, kad ginčo automobilis registruotas atsakovo vardu, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis), patvirtina, jog atsakovas ginčo automobilio įgijimo metu aiškiai išreiškė savo valią įsigyti šį turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 2 dalis), todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai transporto priemonę „Citroen C4“ priskyrė bendrajai jungtinei šalių nuosavybei.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą, vietoje turto natūra priteisiant 32 500 Lt kompensaciją. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kauno apygardos teismas nesudarė CK 3.118 straipsnyje reglamentuojamo turto balanso ir, pažeisdamas CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principą, atsakovui paskyrė tiek automobilį „Citroen C4“, pripažintą asmenine jo nuosavybe, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintą automobilį „Mazda 6“, ieškovei nepriteisdamas jokios kompensacijos už atsakovui tenkantį santuokinį turtą.

2. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta kitaip. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, CK 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių aiškiai išreikštą valią įgyti ginčo turtą asmeninėn nuosavybėn, o faktas, kad atsakovo vardu įregistruotos transporto priemonės ir sudarytos jų pirkimo–pardavimo sutartys, nepaneigia bendrosios jungtinės nuosavybės fakto, nes turtas įgytas santuokos metu.

3. Pateiktos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys ir sąskaita faktūra paneigia apeliacinės instancijos teismo ir atsakovo argumentą, kad automobilius „Citroen C4“ ir „Mazda 6“ atsakovas gavo iš savo įmonės UAB „Austerus“ kaip skolos padengimą, taigi teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą. Be to, UAB „Austerus“ pateiktų dokumentų patikimumas turi būti vertinamas kritiškai, nes atsakovas yra šios įmonės akcininkas.

4. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kauno miesto apylinkės teismas tokia data laikė 2011 m. spalio mėnesį, taip pat tokiu momentu galėjo būti bylos iškėlimo data – 2010 m. gegužės 18 d. Kasatorės nuomone, dalijamo turto vertė turėjo būti nustatyta 2010 m. vasario mėnesį, t. y. nuo bendro gyvenimo ir bendro ūkio nutrūkimo, kai atsakovas negrąžino ieškovei ginčo automobilio. Kadangi abiejų dalytinų transporto priemonių vertė 2010 m. vasario mėn. yra 65 000 Lt, kasatorė prašo jai priteisti pusės šios sumos kompensaciją.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, savo prašymą argumentuodamas taip:

1. Teismui pateikti įrodymai nepatvirtina, kad kasatorė turėjo asmeninių ar bendrų santuokinių lėšų, už kurias būtų galimybė įsigyti ginčo automobilius. Atsakovas, būdamas vienintelis UAB „Austerus“ akcininkas, nusprendė už 56 050 Lt įsigyti įmonės automobilius „Mazda 6“ ir „Citroen C4“, įskaitydamas pirmiau savo suteiktą 50 000 Lt paskolą įmonei ir 3976,19 Lt įmonės skolą, o likusią sumą – 2073,81 Lt – sumokėdamas grynais. Nurodytos UAB „Austerus“ skolos atsakovui atsirado iki jo santuokos sudarymo, todėl pripažintinos asmenine jo nuosavybe. Kasatorė turi teisę tik į 2073,81 Lt sumą, sukauptą santuokinio gyvenimo metu.

2. Atsakovo nuomone, byloje reikia vadovautis UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ 2009 m. gegužės 15 d. nustatyta ginčo automobilių rinkos verte, kuria remiantis akcininkui buvo perleistos transporto priemonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių nuosavybės teisinio statuso nustatymą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje pateiktus įrodymus, tų pačių įrodymų pagrindu padarė skirtingas teisines išvadas dėl ieškinio dalyko – pirmosios instancijos teismas konstatavo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimo faktą ir atitinkamo nuosavybės padalijimo tarp sutuoktinių poreikį, apeliacinės instancijos teismas pripažino turtą – automobilius – atsakovo asmenine nuosavybe, todėl nedalytina tarp santuoką nutraukiančių sutuoktinių. Šios skirtingos teismų išvados teikia pagrindą kolegijai pasisakyti ne tik dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių nuosavybės klausimus, aiškinimo ir taikymo, bet ir dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo.

Dėl santuokos metu sudaryto sandorio pagrindu įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe

CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Šių nuostatų taikymo klausimas yra aktualus pasisakant dėl ieškovės kasacinio skundo argumentų, kuriais siekiama paneigti apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl dalijamo turto pripažinimo asmenine, todėl nedalytina, atsakovo nuosavybe.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą, preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Tačiau Civilinio kodekso normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys.

Visų pirma tokia išimtis nustatyta CK 3.89 straipsnyje, reglamentuojančiame asmeninę sutuoktinių nuosavybę. Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pirmiausia turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnį, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Paneigus šią prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, šis turtas į dalytino turto masę nepatenka. Turtas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kai jis įgytas po santuokos sudarymo už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas (šios įstatymo nuostatos aiškinimas ir taikymas yra aktualus nagrinėjamoje byloje), gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Taip pat kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, ir tai svarbu dėl nagrinėjamo ginčo dalyko, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Turtas, įregistruotas vieno sutuoktinio vardu viešame registre, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M., G. M., Nr. 3K-3-491/2009).

Taigi pagal kasacinio teismo suformuotas, pirmiau nurodytas sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo nuostatas bei įrodinėjimo taisykles ieškovės pareiga paneigti viešame registre fiksuotą atsakovo asmeninės nuosavybės prezumpciją, atsakovas pagal jo suformuluotą teisinę poziciją turi įrodyti jo asmeninės nuosavybės į dalijamą turtą atsiradimo pagrindą (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo konstatuota, kad tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus: konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – ieškovės siekiamas padalyti turtas yra viešame registre registruotinas turtas – automobiliai. Nustatyta, kad viešame registre automobiliai yra įregistruoti atsakovo vardu be nuorodos, kad jie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, t. y. padaryta išvada, kad atsakovas įrodė jo asmeninės nuosavybės į automobilius atsiradimo pagrindą, o ieškovė nepaneigė viešame registre fiksuotos atsakovo asmeninės nuosavybės į automobilius prezumpcijos.

Ši išvada pagrįsta visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Byloje apeliacinės instancijos teismo išsamiai atlikta atsakovo finansinių operacijų bei sudarytų sandorių analizė teikė pagrindą išvadai, kad abu automobilius, kuriuos ieškovė reikalavo padalyti, iš asmeninių lėšų, sukauptų iki santuokos su ieškove sudarymo, kaip asmeninę nuosavybę, įsigijo atsakovas, t. y. iki santuokos su ieškove sudarymo atsakovui pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, dalis šių lėšų (50 000 Lt), kaip akcininko įnašas, buvo perduota bendrovei „Austerus“.

Dėl šios finansinės operacijos atsirado paskoliniai santykiai tarp atsakovo ir bendrovės – atsakovas tapo bendrovės kreditoriumi, o bendrovė – atsakovo skolininku. 2009 m. gegužės 22 d. turto pirkimo–pardavimo sutartys, kurių pagrindu bendrovė, vykdydama prievolę kreditoriui (atsakovui), perdavė jam automobilius, atitinka CK 6.436 straipsnyje reglamentuojamą skolos padengimo teisinę situaciją, kuriai taikomos pirkimo–pardavimo sutarčių taisyklės (CK 6.436 straipsnis 2 dalis). Nurodyti sandoriai yra galiojantys, jų teisėtumas nebuvo ginčijamas.

Taigi nustačius, kad bendrovei „Austerus“ atsakovas perdavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas, gautas pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, konstatavus, jog tokiu būdu atsirado vykdytina bendrovės prievolė atsakovo asmeniui ir bendrovei šią prievolę įvykdžius skolos padengimo sutartimi, kuriai taikomos pirkimo–pardavimo sutarčių taisyklės, bei įvertinus, kad dėl asmeninės prievolės įvykdymo gautą turtą – automobilius – atsakovas įregistravo asmeninės nuosavybės teise, buvo pagrindas konstatuoti, jog atsakovas aiškiai išreiškė valią turtą – automobilius įgyti asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnis 1 dalies 7 punktas).

Dėl to kasatorės akcentuojamas formalusis aspektas, t. y. automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas po šalių santuokos sudarymo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimo pagrindas pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra paneigtas įrodyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto išimtimi.

Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą sprendė taikydamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jis vieną automobilį („Mazda 6“) pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, apeliacinės instancijos teismui ir kitą automobilį („Citroen C4“) pripažinus atsakovo asmenine nuosavybe, yra pagrindas konstatuoti, kad galutinis teismų procesinių sprendimų rezultatas – abiejų automobilių pripažinimas atsakovo asmenine nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija šį rezultatą pripažįsta pagrįstu, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatė pagrindų pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl kasacinis skundas netenkintinas (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 54,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

>

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. Š. (duomenys neskelbtini) 54,78 Lt (penkiasdešimt keturis litus 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė