75d1341f-4fea-4b5f-bbd3-69a025e4091b · Vilniaus apygardos teismas

Pranešeja Sigita Vainauskiene                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-350/2010Teisejas Petras Karvelis                   Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1., 1.1.8.1.2., 1.1.8.6.3., 1.2.14.5.2., 2.1.7.4., 2.4.6., 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. balandžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Alvyros Onos Kvaraciejutes, Ryšardo Skirtuno, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei, nuteistajam S. S., jo gynejui adv.

Vytautui Vinikui, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteistas laisves atemimu dvejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose. Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e: S. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai igijo dideles vertes svetima turta, o butent: jis, budamas ukines ir finansines veiklos nevykdancios S. S. imones savininku, imones kodas (duomenys neskelbtini), iregistruotos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybeje 1996-02-02, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), turedamas tiksla apgaule savo naudai igyti svetima turta, iš anksto žinodamas, kad už gautus pinigus produkcijos nepateiks, piktnaudžiaudamas pasitikejimu bei pranešes neteisingus duomenis apie tariama S. S. imones veikla ir mokuma, nutylejes turto savininko apsisprendimui turincios itakos esmines aplinkybes, 2001-06-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasiraše su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus N. K., sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria S. S. imone isipareigojo per 90 dienu pateikti metalo profilio VI35 / 0,75 mm objektui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 580 kvadratiniu metru, kurio vieneto verte 62,85 Lt su PVM, iš viso už 225 003 Lt, o užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ isipareigojo sumoketi avansu 100 000 Lt, gaves pranešima apie gabenamas prekes - sumoketi dar 100 000 Lt, o likusius 25 003 Lt - 2 darbo dienu laikotarpyje nuo medžiagu pristatymo i objekta, pagal 2001-06-12 mokejimo pavedima Nr. 527 gaves avansu 100 000 Lt, tiksliai nenustatytu laiku žodžiu informaves UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriu N. K., kad prekes jau gabenamos i Lietuva, pagal 2001-06-21 mokejimo pavedima Nr. 585 gaves 100 000 Lt, sutartyje numatytu prekiu nepateike, pinigu negražino, tokiu budu jis apgaule savo naudai igijo dideles vertes svetima - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turta, padarydamas šiai bendrovei 200 000 litu turtine žala, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendi ir ji išteisinti.

Atmetus ši jo prašyma, pakeisti nuosprendi, sušvelninant paskirta bausme, t.y. pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., 59 str. ir neskirti realios laisves atemimo bausmes.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai pritaike materialines teises normas, išsamiai neištyre jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybiu, netinkamai ivertino byloje esancius irodymus, netinkamai nustate, jog jis padare nusikalstama veika ir nepagristai prieme apkaltinamaji nuosprendi. Nuteistasis pateikia savo 2001-06-11 pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo versija, teigdamas, kad nuo pat pradžiu ši sutartis buvo fiktyvi, pasirašyta tikslu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. gauti paskola skerdyklos projektui finansuoti.

Jo nurodyta aplinkybe patvirtina sudarytos sutarties turinys, iš kurio matyti, kad prieš pateikiant metalo gaminius turi buti pateikiami metalo darbo brežiniai (sutarties 2 punktas). Tai, kad šitu brežiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta nebuvo, teisme patvirtino pats bendroves direktorius N. K.. Todel net ir noredamas niekas sutartyje ivardintu metalo profiliu be brežiniu pateikti negaletu. Be to, tai, kad pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiskolinti, teisme patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J.

V. bei skolu išieškojimo firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. R..Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus pervede per du kartus, t.y. 2001.06.11, kai buvo pasirašyta paskolos sutartis, ir 2001.06.21. Bendroje sumoje buvo pervesti 200 000 Lt. Teigia, kad butent šia suma jam reikejo sumoketi Vokietijos architektui, del skerdyklos technologines dalies. Gaves paskola, apie tai jis praneše architektui M. L. ir kai šis 2001-08-10 atvyko i Vilniu, jiedu pasiraše sutarti. Pagal sutarti buvo reikalaujama 40 600 USD.

Kadangi jis mokejo grynais, architektui nereikejo moketi 16 proc. PVM mokesti, todel sumokejo tik 35 000 USD. Atkreipia demesi i tai, kad architektas sutartyje pasiraše, jog paeme pinigus, taip pat padejo parašus prie nubrauktu PVM piniginiu sumu. Prie bylos yra prideta ši sutartis. Teismas nuosprendyje neteisingai nurodo, jog architektui buvo sumoketa tik 100 000 Lt. Jo nuomone, aukšciau išdestytos aplinkybes patvirtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolinti pinigai buvo reikalingi sumoketi architektui. Pasak apelianto, jis ne karta teisme akcentavo, jog gauti finansavima skerdyklai jam buvo gyvybiškai svarbu, nes investaves didžiule savo paties lešu suma, negalejo taip paprastai pasitraukti.

Projekto igyvendinimui, jis ieškojo verslo partneriu ir investitoriu. Vienas iš ju buvo Vokietijos pilietis R. G., kuri surado K. R.. 2002 m. spalio men. jiedu pasiraše sutarti. Siekdamas gauti paskola, R. G. sudare sutarti su firma KPS, atstovaujama I. M.. Šia aplinkybe taip pat yra nurodes 2008-06-12 teisme apklaustas K. R.. Už kreditavimo dokumentu paruošima, R. G. pareikalavo sumoketi 3 500 ir 6 000 euru, bendroje 9 500 euru sumoje. Be to, derinant paskolos gavimo salygas su KPS firma, teko moketi dideles pinigines sumas už administravima, draudimus ir pan.

Vienok, pastarieji savo isipareigojimu neivykde, del ko Frankfurto prie Maino teisme jiems buvo iškelta civiline byla, kurioje jis, S. S., pripažintas nukentejusiuoju (t. 3, b.l. 154-155). Nurodo, kad ieškojo ir kitu investuotoju. Ju buvo rades Maskvoje, taciau kai jie susipažino su skerdyklos dokumentacija ir sutiko finansuoti statybas, jiems reikejo pateikti išraša iš kadastro del jam priklausancios nuosavybes. Kadangi jo turtui buvo uždetas areštas, jis kreipesi i N. K. su prašymu panaikinti arešta bent 10 dienu, kad iš kadastro galetu gauti jo nuosavybe patvirtinancius dokumentus.

Taciau N. K. atsisake padeti, todel iš Maskvos investuotoju finansavimas taip ir nebuvo gautas. Del šios priežasties, jis negalejo gražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola. Teigia, kad skolu išieškojimo firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. R. gali patvirtinti šia aplinkybe, nes butent i ši asmeni jis kreipesi su prašymu ikalbeti N. K. laikinai panaikinti turto arešta. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. V. jam keršija, nes jis liepe sustabdyti šios firmos vykdomas statybas.

Teigia, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo suinteresuotas gauti skerdyklos statybos projekta, net pradejo ji vykdyti, žinodamas, kad jis negauna finansavimo, išraše garantini rašta, kuriuo sutiko atlikti statybos montavimo darbus ir užpirkti reikalinga iranga gamybai už 1 ml. litu, todel buvo labai nepatenkintas, kai jis nutrauke statybos darbus. Apelianto teigimu, susidariusioje situacijoje didžiausias kaltininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. K., del kurio užsispyrimo jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalejo gražinti skolos, sužlugo jo verslas bei patyre didžiulius finansinius nuostolius.

Pasak apelianto, nebuvo pagrindo areštuoti jam priklausanti turta už 1 200 000 Lt, nes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolinta suma neviršijo 200 000 Lt. Taciau, akivaizdu, kad N. K. buvo suinteresuotas ji sužlugdyti. Apelianto nuomone, aukšciau išdestytos aplinkybes patvirtina, kad jis neturejo tikslo apgaule užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti turta, priešingai, del minetos bendroves direktoriaus klastos, tapo auka. Nurodo, kad veikos padarymo metu 2001-06-11 ir 2001-06-21, atsakomybe už sukciavima numate 1961 m.

BK 274 str. Tuo tarpu naujasis BK 182 str. išplete sukciavimo sudeti. Gi, pagal ši straipsni atsako ne tik tas, kas apgaule savo ar kitu naudai igijo svetima turta ar turtine teise, bet ir tas, kas apgaule išvenge turtines prievoles arba ja panaikino. Pažymi, kad BK 3 str. 3 d. numato, jog baudžiamasis istatymas, nustatantis veikos nusikalstamuma arba kitaip sunkinantis veika padariusio asmens teisine padeti, neturi grižtamosios galios. Del šios priežasties mano, kad jam negali buti taikomas BK 182 str. Be to, pagal BK 2 str. 1 d. (1961 m.

BK 3 str. 1 d.), asmuo gali buti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo istatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Todel, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 274 str., sudeties, taikyti jam BK 182 str. nebuvo galima. Mano, kad teismas paskyre per griežta bausme, nes neatsižvelge, kad jis yra neigalus ir turi antros grupes invaliduma, sunkiai vaikšto, del nugaros traumos turi nešioti stubura prilaikanti landžeta, todel butu sudetinga atlikti realia laisves atemimo bausme.

Teismo posedyje nuteistasis S. S. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti jame išdestytais motyvais. Prokurore praše nuteistojo apeliacini atmesti.Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestinas.Išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustate bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir ju pagrindu padare teisingas išvadas del faktiniu bylos aplinkybiu, baudžiamojo istatymo taikymo bei nuteistojo S. S. kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Nuteistajam S. S. už šia nusikalstama veika paskirta bausme nera aiškiai per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni bei pobudi ir yra paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu. Esminiu BPK pažeidimu byloje nenustatyta.Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir nuteistojo S. S. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis pripažista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2001-06-11 sutarties pagrindu gaves 200 000 Lt, nurodydamas, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ istatus N. K. neva negalejo paskolinti pinigu, todel del akiu buvo sugalvota sutartis del metalo profiliu teikimo, taciau kategoriškai neigia, kad šis sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta turint tiksla apgaule savo naudai igyti svetima turta.

Nuteistojo S. S. kalte del dideles vertes UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto igijimo panaudojant apgaule irodyta paties nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytoju N. K. ir J. V. parodymais, 2001-06-11 sutartimi Nr. 01-06-11, mokejimu pavedimais Nr. 527, 585, 2001-06-01 statybos rangos sutartimi Nr. 0-21, specialistu išvadomis, civilines bylos Nr. L2-380-6-202 dokumentais, 2007-08-22 grynuju pinigu priemimo kvitu bei kita bylos medžiaga.Nors nuteistasis S. S. gincija savo kalte padarius nusikalstama veika, numatyta BK 182 str. 2 d., nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. K. 200 000 Lt jam paskolino, o metalo profiliu pateikimo sutartis buvo sudaryta, nes neva pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ istatus N. K. negalejo skolinti bendroves pinigu, tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posedyje išsamiai ir visapusiškai ištirti irodymai.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2006-07-26 vykusioje apklausoje (t. 1, b.l. 99-100), apklausiamas liudytoju S. S. parode, kad iš Vokietijoje veikiancios imones – (duomenys neskelbtini) gavo pasiulyma pradeti bendra versla, t.y. isteigti Lietuvoje arkliu skerdimo ir perdirbimo imone.

Šiuo tikslu jis isigijo 2 ha žemes sklypa (duomenys neskelbtini). 2001 m. jo imone sudare sutarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ del administraciniu patalpu statybos minetame žemes sklype. Darbu atlikimas nutruko, nes jis neturejo lešu atsiskaityti už atliekamus darbus. Paaiškino, kad partneriai iš Vokietijos žadejo suteikti kredita iki 19,5 mln. Lt, taciau veliau del istatymu trukdžiu kreditas nebuvo suteiktas ir kilo sunkumu del finansavimo. Ieškodamas finansavimo šaltiniu buvo supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. K..

Su juo sutare, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perves jo imonei 200 000 Lt, kuriuos gales sumoketi Vokietijos imonei už projekto technologine dali. 2001-06-11 buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo imones. Pagal sutarti, jo imone isipareigojo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo profilius, sutarties kaina 225 003 Lt. Medžiagos turejo buti patiektos po avanso sumokejimo per 90 dienu. Sutartis del prekiu tiekimo buvo pasirašyta, nes nerado kitu budu finansuoti jo projekto.

Pasirašius sutarti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2001-06-11 ir 2006-06-21 pervede i imones saskaita 200 000 Lt. Šiuos pinigus jis nueme nuo saskaitos pagal cekius, juos pakeite i USD ir sumokejo Vokietijos imonei 40 000 USD grynaisiais. Vokietijos imones atstovai jam išdave pinigu priemimo dokumenta. Sumokejus šiuos pinigus Vokietijos imonei, buvo toliau vykdomas statybos Kryžkalnyje. Veliau jos buvo sustabdytos, nes jis negavo kredito. Pagal 2001-06-11 sutarti, prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateiktos, nes jo imone šiu prekiu neturejo.

Kaip minejo, ši sutartis buvo sudaryta ieškant galimybiu finansuoti projekta. Pasirašant sutarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išskyrus sutarties salygas, nebuvo sudaryta jokiu kitu žodiniu susitarimu del pinigu gražinimo. 2007-07-09 vykusios apklausos metu (t.1, b.l. 111-113), apklausiamas itariamuoju, S. S. parode, kad 2001-06-11 jis susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. K.. Prieš tai anksciau jo nebuvo mates. Susipažinti su N. K. ir pasirašyti sutarties jis atvyko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi J.

V.. Jam girdint N. K. ir J. V. taresi kaip jam padeti užbaigti rengti projekta del skerdyklos. J. V. N. K. pasiule sudaryti fiktyvia sutarti ir jos pagrindu jam pervesti 200 000 Lt. Prieš pasirašant sutarti, N. K. žinojo, kad pinigai bus naudojami skerdyklai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsieme skerdyklos statybomis. UB „(duomenys neskelbtini)“ reikejo pinigu statyboms užbaigti, o jis ju neturejo. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius norejo padeti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pasitarus N. K. ir J. V., vietoje buvo paruošta sutartis. Jis nežinojo sutarties turinio, nes rupejo tik gauti paskola. Kai buvo paruošta sutartis ir atnešta jam pasirašyti, jis sutarties neperskaite. Pasiraše ir uždejo savo antspauda. Sutarties pasirašymo metu dalyvavo ir J. V.. Pasirašydamas sutarti, galvojo, kad sutartyje kalba eina apie sandelio statyma. Neprisimena, ar jam buvo iteiktas minetos sutarties kopija. Nieko nepažista, kas galetu prekiauti sutartyje nurodytais metalo profiliais. Prieš sutarties pasirašyma, su N. K. apie metalo profilius nekalbejo, taip pat, jam nieko nesake apie savo imones veikla, pelna ir planus, nes šis jo neklause.

Sutarties pasirašymo metu, jis su N. K. sutare, kad kita diena pastarasis i jo imones saskaita perves 100 000 Lt. Šiuo pinigus 2001-08-10 jis perdave Vokietijos imones „(duomenys neskelbtini)“ architektui, kurio vardo ir pavardes nežino. Architektas jam jokio kvito, kad gavo pinigus, nedave. Gaves pinigus, architektas jam paruoše projekta skerdyklai. Kitus 100 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis gavo 2001-06-21, nes sutarties pasirašymo metu jis su N. K. susitare, kad šia dali pastarasis perves kai tures.

Del prekiu N. K. jis neskambino, nes ju neturejo. Šiuos pinigus jis panaudojo kelionems i užsieni, kuomet ieškojo bendrasavininku skerdyklai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikalavo gražinti pinigus metus laiko, nesidomejo kur pinigai. Prieš sutarties pasirašyma jis žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima statybomis. Pastacius skerdykla, butu gaunamas didelis pelnas ir jis gražintu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 000 Lt. Pasirašant su N. K. sutarti, su juo kalbejo apie pinigu gražinimo termina ir susitare, kad pinigus gražins veliausiai po metu.

Apie delspinigius nesitare. 2007-12-27 vykusioje apklausoje (t. 1, b.l. 115-116) itariamasis S. S. papildomai nurode, kad 2001 m. birželio menesio jo imones pirkeju saraše esancius irašus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigu pervedima dare jo buhaltere, kurios vardo ir pavardes nežino. Taip pat nežino, kodel šiame saraše UAB „(duomenys neskelbtini)“ ivardinta kaip pirkeja. Negali paaiškinti, kodel jo buhalteriniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, jog pastaroji imone yra paskolos daveja. Jis buhalteriniu dokumentu niekada netikrindavo, nes nebuvo jokios apyvartos. 2001-11-15 automobilius Crysler pirko už savo pinigus, kuriuos gavo pardaves nama (tai buvo 1997-1998 m.).

Mineti automobiliai jam buvo reikalingi, kad jais vežiotu vokiecius. Po kurio laiko, šiuos automobilius gražino lizingui. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautu pinigu dali, t.y. 40 000 USD, jis perdave Vokietijos mesos ir maisto pramones tarptautinio projektavimo instituto vyr. architektui, kurio vardo ir pavardes neprisimena. Sumokejo grynaisiais, jokio kvito, patvirtinancio pinigu perdavima, architektas jam nedave. Architekto atpažinti negaletu, nes jo neisidemejo. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, jog jos perduoti pinigai bus panaudoti skerdyklos statybai. 2008-01-02 vykusios apklausos metu (t. 1, b.l. 121-123), itariamasis S. S. i jam užduotus klausimus paaiškino, kad tarp jo ir vokieciu architekto del projekto pateikimo buvo sudaryta sutartis.

Su šiais architektais susipažino 2001 m. Šilales mieste, kur tuo metu buvo statoma kiauliu skerdykla. Ju kontora buvo Vilniuje, su iškaba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teksta renge pastarosios imines sekretore, sutarties turinio jis nežinojo ir antro sutarties egzemplioriaus jis negavo. Nuteistasis S. S. ankstesnius savo parodymus patvirtino akistatu su N. K. ir J. V. metu (t. 1, b.l. 125-128, 129-132). Teisiamajame posedyje nuteistasis S. S. iš esmes kitaip aiškino skerdyklos steigimo aplinkybes, nurodydamas, kad 2000 m. jis sugalvojo, kad reikia steigti skerdykla.

Nuvyko i Lietuvos Žemes ukio ministerija, aptare busima skerdyklos projekta, taresi su inžinieriais, kurie jam patare susirasti Vilniaus statybos imone. Apie viena iš tokiu imoniu, sužinojo Litekspo parodoje. Tos imones darbuotojai pažadejo jam pasitarti su viena Vokietijos institucija. Menesio laikotarpyje Vokietijos institucijos atstovai atvyko i Lietuva. Su atvykusiais atstovais aptare visa projekta. Vokieciai buvo atsiveže sutarti. Joje buvo irašyta 130 000 USD suma. Vokietijos atstovai isipareigojo pateikti visa finansavima ir projekta, atitinkanti Europos Sajungos standartus.

Skerdyklos projektui visi pritare. Po to jis pradejo ieškoti statybos bendroves, kuri pradetu statybas jam priklausanciame žemes sklype. Buvo sudaryta statybos samata, kuri sieke 19 milijonu Lt. Jis tokiu pinigu neturejo. Apie tai praneše ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ imonei, kuri pradejo skerdyklos statybas. Po kiek laiko atstovai iš Vokietijos pasake, kad reikia 50 000 Lt už technologine statybos dali. Jis tiek pinigu neturejo, todel su „(duomenys neskelbtini)“ vadovu J. V. nuvyko i Vilniu, i UAB „(duomenys neskelbtini)“ imones patalpas, pas direktoriu N. K. paprašyti paskolinti 200 000 litu.

Pastarasis pasake, kad tokios sumos 200 000 Lt negali skolinti iš imones grynais pinigais, nes to neleidžia imones standartai. Tuomet buvo sugalvota sutartis del metalo pirkimo-pardavimo. Jis pasiraše ta sutarti. Ši sutartis buvo sudaryta tam, kad butu pervesta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ i jo saskaita 200 000 Lt. Jis tos sutarties net neskaite, neisipareigojo ir nežadejo pristatyti jokiu metalu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervede pinigus i jo imones saskaita. Atvyke atstovai iš Vokietijos parode jam sutarti, kurioje buvo parašyta, kad jis pinigus perves pavedimu, tai reikes primoketi papildomai dar 6000 euru.

Jis pagalvojo, kad tai per didele suma ir ryžosi atiduoti atstovams iš Vokietijos pinigus grynais i rankas. Pastarieji pasiraše ant sutarties, kad gavo pinigus. Vokietijos atstovai jam žadejo finansavima, taciau reikalavo pinigu už darba. Jis sumokejo vokieciams 20 000 euru. Finansavimo iš Vokietijos jis nesulauke. Neturedamas kitos išeities, jis nuvyko i Maskva ieškoti nauju verslo partneriu. Surado verslo imone, kuri sutiko finansuoti jo projekta 50 procentu. Grižes i Lietuva, nuvyko pas N. K., kuris jau buvo kreipesis i teisma del arešto jo žemes sklypui.

Praše N. K., kad jam duotu bent 10 dienu laiko viska sutvarkyti ir gražinti 200 000 Lt skola. N. K. jokiais budais nesutiko. Veliau imones „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, tikrines dokumentus, praneše, kad jis yra apgautas. Apgavo atstovai iš Vokietijos. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai neapgavo, nes iš ju tik skolinosi pinigus. Norejo ateityje juos gražinti. Jis apie metalus neturi jokio supratimo, todel ju teikti ir negaletu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukure tokia versija apie metalu teikimo sutarti tam, kad galetu paskolinti pinigu.

Metalo profiliu pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tik del akiu. Jis skolinosi, bet tycia pinigu nepasisavino. Ivertinusi kaltinamojo parodymus lyginamosios analizes su kitu byloje surinktu irodymu visuma, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant S. S. parodymus. Kaltinamojo parodymai teisingai ivertinti kaip jo pasirinktas gynybos budas, nes jie yra nenuoseklus ir prieštarauja byloje surinktiems irodymams, neatitinka faktiniu byloje nustatytu aplinkybiu.Liudytojas N. K. parode, kad kaltinamaji pažista, nes su juo buvo sudarytas vienas sandoris.

N. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2001-06-11 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. S. imones buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 01-06-11, kurios pagrindu S. S. imone isipareigojo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3580 kvadratiniu metru metalo profilio V/35/0,75 mm. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2001-06-11 pavedimu sumokejo S. S. imonei 100 000 Lt avanso ir praejus maždaug savaitei S. S. praneše, kad skarda jau užsakyta. Artimiausiu metu ji bus atvežta. Pasitikedamas S. S. pranešimu, 2001-06-21pavedimu Nr. 585 buvo pervesta dar 100 000 Lt.

Viso buvo pervesta S. S. imonei 200 000 Lt. Ši imone taip ir neivykde savo isipareigojimo, nepateike savo produkcijos ir pinigu negražino. Suprato, kad S. S. ji apgavo. Pastarasis i jo telefono skambucius neatsakydavo, todel kreipesi i teisma. Skola buvo pripažinta ir priteista, taciau pinigu iš S. S. jis negavo. 2001 metu kovo-spalio menesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinejo statybos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“. State autodetaliu sandeli, Vilniuje, Ukmerges gatveje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo medžiagu tiekeju. 2001 metais birželio pradžioje jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose.

Tuo metu i šias patalpas užejo S. S.. Tarp ju ivyko pokalbis, apie tai, kad N. K. reikia medžiagu statybai. S. S. sake, kad jis gali greitai gauti reikiamu medžiagu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandelio statybai - metalo profiliu. Jis paklause S. S. iš kur pastarasis gaus tuos profilius. S. S. pasake, kad turi ryšiu Vokietijoje, ir vienas pažistamas gali parupinti tokio metalo profilio, kuri parveš iš Vokietijos sunkvežimiais. S. S. sutiko pasirašyti sutarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie imones isiskolinimus nieko nepasakojo.

Tik sake, kad jo imone užsiima pirkimais ir pardavimais. S. S. 2001-06-11 i UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvyko vienas. Sutartis jau buvo parengta ir suderinta kaina. Sutartis buvo pasirašyta 2 egzemplioriais. Nesulaukes medžiagu,jis skambino S. S. ir teiravosi, kas atsitiko. S. S. atsake, kad skardu pristatyti negales ir artimiausiu metu isipareigojo gražinti pinigus, taciau ju negražino. Pradejus teismo isakymo vykdymo procesa paaiškejo, kad S. S. imone jokios ukines komercines veiklos nevykdo, turto i kuri butu galima nukreipti išieškojima neturi.

Sudarydama 2001-06-11 sutarti, S. S. imone neturejo teises užsiimti tokia veikla, todel mano, kad S. S. apgaule igijo UAB „(duomenys neskelbtini)” pinigines lešas. S. S. nepraše jo paskolinti pinigu. Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” istatus imone gali paskolinti pinigu neribota suma. S. S. neatsake i telefono skambucius, pradejo slapstytis, tuomet jis suprato, kad yra apgautas.Liudytojas J. V. paaiškino, kad jis S. S. pažista iš darbiniu santykiu. UAB “(duomenys neskelbtini)” S. S. state arkliu skerdykla Raseiniu rajone, Pikeliu kaime.

Jis supažindino S. S. su N. K.. S. S. UAB “(duomenys neskelbtini)” nesumokejo už atliktus darbus ir yra skolingas iki šiol. Del nuostoliu atlyginimo UAB “(duomenys neskelbtini)” kreipesi i teisma. 2001-06-11 UAB “(duomenys neskelbtini)” ir S. S. imonei pasirašant metalo profiliu pirkimo-pardavimo sutarti jis nedalyvavo. Ir UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpose nebuvo. Jungtines veiklos su S. S. imone niekada nesudare. Jis neprisimena, kad S. S. butu kalbejes ka nors apie metalo proviliu pirkima iš Vokietijos.Šiuos savo parodymus abu liudytojai patvirtino akistatu su S. S. metu.Kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, kad neva N. K. ir J.

V. ji apkalbejo. Minetu liudytoju parodymus patvirtina iš dalies paties nuteistojo parodymai, duoti pirmosios apklausos metu ir byla nagrinejant teisme, toje dalyje kur jis išsamiai nurode sudarytos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ salygas, negincydamas, jog žinojo sudarytos sutarties turini, taip pat specialisto išvados, UAB „(duomenys neskelbtini)“ istatai, 2001-06-11 sutartis bei kiti bylos irodymai, todel teismui nebuvo pagrindo abejoti šiu liudytoju parodymu objektyvumu ir patikimumu. Juolab, kad ju parodymai apie ivykio aplinkybes tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posedyje buvo nuoseklus ir esminese detalese sutapo, be to, ju teisingumas, kaip jau buvo mineta, patvirtintas faktiniais bylos duomenimis.

Duomenu byloje apie tai, kad N. K. ir J. V. turetu tiksla apkalbeti nuteistaji, nera. Todel nuteistojo parodymai apie tai, kad tarp liudytoju ir jo buves susitarimas del jungtines veiklos ar paskolos S. S. imonei skerdyklos projektui užbaigti suteikimo, pirmosios instancijos teismo teisingai ivertinti kaip nepagristi. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 000 Lt jis tik pasiskolino, o sutartis del metalo profilio pirkimo-pardavimo buvo sudaryta tik del akiu, taciau tokie skundo teiginiai atmestini kaip nepagristi.

Liudytojo N. K. teigini apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ istatai nedraude skolinti bendroves lešas, patvirtina šios imones istatu 3.1.2, 3.1.6. punktai (t. 3, b.l. 192-207). Iš 2001-06-11 sutarties Nr. 01-06-11 turinio matyti, kad S. S. imone, atstovaujama savininko S. S., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus N. K., susitare del profilio VI35/0,75 mm pardavimo. Pagal šia sutarti pardavejas, t.y. S. S. imone, isipareigojo parduoti pirkejui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ profili V 135/0,75 mm objektui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodetaliu sandelis, viso 3580 m, vieno m kaina - 62,85 Lt su PVM.

Sutartyje nurodoma, kad pirkejas sumoka pardavejui avansa - 100 000 Lt, pagal pardavejo pranešima apie medžiagu atkrovima pirkejas sumoka tapacia diena 100 000 Lt, likusia suma - 25 003 Lt pirkejas isipareigoja sumoketi 2 darbo dienu laikotarpyje nuo medžiagu pristatymo i objekta (t. 1, b.1. 2, 12). Gi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokejimo pavedimu Nr. 527 ir Nr. 585 kopijomis nustatyta, kad ši imone 2001 m. birželio 11 d. ir 21 d. S. S. imonei pervede viso 200 000 Lt (t. 1, b.1. 4, 5, 13-16). UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos tiekejams už medžiagas žiniaraštyje itraukti 200 000 Lt, duoti S. S. imonei už medžiagas (t. 1, b.1. 23, 29).

Be to, ta aplinkybe, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines sumos po 100 000 Lt buvo gautos kaip avansas už prekes, patvirtina S. S. imones ukines-finansines veiklos tyrima atlikusio specialisto išvada (t. 1, b.1. 179-181), kurioje nustatyta, jog pagal S. S. imones ukiniu operaciju registravimo žurnala iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti 200 000 Lt apskaityti kaip avansas už medžiagas. Iš S. S. parodymu matyti, kad jis negalejo paaiškinti, kodel jo imones buhalteriniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskolos daveja.

Kaip matyti iš S. S. paaiškinimu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, jis parode, kad savo imones buhalteriniu dokumentu niekada netikrindavo, todel nežinojo, kas juose buvo. Kolegija laiko, kad tokie nuteistojo teiginiai yra nelogiški, nes jis ne vienerius metus vadovavo savo paties sukurtai imonei ir turejo suprasti savo, kai imones vadovo, atsakomybe. Atkreiptinas demesys, kad sudarytos sutarties salygos, o butent, sandorio suma – 225 003 Lt, jos mokejimas dalimis (3 etapai), prekiu pristatymo laikotarpis (per 90 dienu nuo avanso sumokejimo), sutarties nevykdymo pasekmes ir sumoketo avanso gražinimas (galutinis terminas nustatytas - iki 2001-09-10), bei realiai vykdomos sandelio statybos pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutarti (t. 1, b.1. 47-78), teiseju kolegijos isitikinimu, neleidžia abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. ketinimais, t.y. kad jis norejo isigyti metalo plokštes, reikalingas vykdomai sandelio statybai, o ne S. S. suteikti paskola.

Kaip jau buvo mineta, pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo abejoti N. K. parodymu objektyvumu, tuo tarpu, S. S. viso proceso metu nebuvo nuoseklus, parodymus keite, kas leidžia daryti pagrista išvada, jog siekdamas išvengti atsakomybes, jis duoda sau palankius parodymus. Pagal BK 182 str. sukciavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teises i turta igijimas apgaule. Svetimas, tai yra kitam asmeniui nuosavybes teise priklausantis turtas gali buti igyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civiliniu sutarciu pagrindu.

Taciau civiliniu sutarciu pagrindu nuosavybes teise igyjama teisetai, tai yra sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikra valia. Sukciavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teise i ji igyjama neteisetai. Esminis sukciavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis ji nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldyma ar teises i ji igijima neteiseta, yra apgaules naudojimas prieš turto savininkus, teisetus valdytojus ar asmenis, kuriu žinioje yra turtas. Apgaule sukciavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teises i ji igijimo budas.

Apgaule tai turto savininko, teiseto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas del kaltininko turimos tariamos teises i turta arba del jo ketinimu ir tokiu budu ju „privertimas“ perduoti turta kaltininko ar treciuju asmenu nuosavybei arba laikinam valdymui. Atkreiptinas demesys i tai, kad apgaule sukciaujant turi buti esmine, tai yra suklaidinimas turi tureti lemiama itaka asmens apsisprendimui del turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturejo lemiamos itakos asmens apsisprendimui perduoti turta, tokia apgaule nedaro veikos sukciavimo nusikaltimu (Baudžiamoji byla Nr. 2K-23/2004 ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Del teismu praktikos sukciavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)).Teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. S. apgaule pasireiške tuo, jog jis iš pat pradžiu žinodamas, kad sutartiniu isipareigojimu nevykdys, neturedamas metalo profiliu, sudare su UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo profiliu pirkimo-pardavimo sutarti.

Nuosprendyje teismas pagristai remesi ta aplinkybe, kad pats kaltinamasis neneigia, jog tokia sutartis buvo sudaryta tik del akiu, jokiu metalo pagal pasirašyta sutarti jis nesiruoše parduoti. Šios aplinkybes sutampa su liudytojo N. K. nurodytomis, t.y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo iš S. S. imones nei metalo profiliu, nei sumoketu 200 000 litu. Gi, iš liudytojo J. V. parodymu matyti, kad pinigai, kuriuos S. S. pasiskolino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalingi arkliu skerdyklos statybai. Pagal liudytojo N. K. paaiškinimus, kurie sutampa su nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, toje dalyje, kad S. S. jam pasake, jog jo imone užsiima pirkimais pardavimais.

Taigi, akivaizdu, kad S. S. sieke itikinti N. K., jog sutarti tikrai ivykdys. Apgaules panaudojima fakta patvirtina ir paties nuteistojo S. S. paaiškinimai, kur jis nurode, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis skolinosi tikslu gauti skerdyklos projektui finansuoti. Atkreiptinas demesys i tai, kad iš pasiskolintu 200 000 Lt, tik dalis ju, t.y. 40 000 USD, buvo skirti už architekto iš Vokietijos paslaugas sumoketi. Bylos duomenimis nustatyta, kad likusi pinigu dalis buvo panaudota S. S. imones išlaidoms padengti. Del šios priežasties, jeigu tiketi S. S. parodymais apie paskola, kolegijos nuomone, nuteistajam tuo metu nebuvo reikalo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolintis tokia didele pinigu suma, o butu pakankama pasiskolinti 40 000 USD.

Taciau, kaip jau buvo mineta, sutarties turinys neleidžia abejoti N. K. ketinimais. Taigi, ši aplinkybe irodo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus S. S. naudojo ne pagal paskirti. Liudytojas N. K. teisiamajame posedyje paaiškino, kad po 200 000 litu pervedimo S. S. imonei, kaltinamasis pradejo nuo jo slapstytis, neatsakyti i telefono skambucius. Kaip jau buvo mineta, šio liudytojo parodymais netiketi nera pagrindo. Juolab, kad S. S. ketinimu, po metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gražinti 200 000 Lt, nepatvirtina jokie bylos irodymai.

Priešingai, iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2001 m. lapkricio men. S. S., galedamas sugražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bent dali sumos, igijo du prabangius automobilius, kurie neva buvo skirti vežioti architektus iš Vokietijos. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant i tuo metu S. S. finansine padeti ir jo užsibrežtus tikslus gauti finansavima skerdyklos statyboms, toks S. S. elgesys yra nesuprantamas. Teiseju kolegijos nuomone, apylinkes teismo nuosprendyje padarytos išvados del irodymu, kuriais grindžiama S. S. kalte pagal BK 182 str. 2 d. del dideles vertes svetimo turto igijimo apgaule yra pagristos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu, nuteistojo veika kvalifikuota tinkamai.

Vien ta aplinkybe, kad irodymai byloje ivertinti ne taip kaip to noretu nuteistasis, neduoda pagrindo išvadai daryti, kad nuosprendis neteisetas ir nepagristas. Todel naikinti apylinkes teismo nuosprendi, išteisinant S. S. pagal BK 182 str. 2 d., apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera teisinio pagrindo. Tuo paciu kolegija konstatuoja, kad nera pagristi nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, susije jam inkriminuoto ir 1961 m. BK 274 str. numatyto nusikaltimo sudeciu atitikties vertinimu. Abi normos numato baudžiamaja atsakomybe už svetimo turto igijima (užvaldyma) apgaule.

Tuo tarpu švelnesne pagal savo sankcija istatymo redakcija yra ne 1961 m. 274 str. 2 d., o šiuo metu galiojanti LR BK 182 str. 2 d. Nors LR BK 182 str. numato atsakomybe ne tik tam, kas apgaule ar kitu naudai igijo svetima turta ar turtine teise, bet ir tam kas išvenge turtines prievoles arba ja panaikino, S. S. nebuvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo ar kitu naudai igijo turtine teise, išvenge turtines prievoles arba ja panaikino. Jis buvo kaltinamas apgaule savo naudai igijes dideles vertes svetima turta. Tokie kaltinamojo veiksmai atitiktu veikos padarymo metu galiojusio BK 274 str. 3 d., kurio sankcija yra griežtesne nei šiuo metu galiojancio LR BK 182 str. 2 d.

Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai igijo dideles vertes svetima turta, pagristai kvalifikuojant jo veika pagal švelnesni istatyma (LR BK 3 str. 2 d.). Apeliacinio skundo argumentai, susije su sutarties, sudarytos tarp S. S. ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovo del techniniu paskaiciavimu, (t. 4, b.l. 47-59) vertinimo, atmetami kaip nepagristi. Kolegijos nuomone, priešingai nuteistojo paaiškinimams, ši sutartis neirodo 40 600 USD sumokejimo fakto. Juolab, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisme nagrinejimo metu S. S. skirtingai aiškino minetos sutarties sudarymo aplinkybes bei nurode skirtingas architektui už paslaugas sumoketas sumas.

Be to, iš minetos sutarties matyti, jog sutarties 3.7 punkte nurodytas 16 proc. apyvartinis mokestis yra išbrauktas bei prie jo padetas parašas, taciau jis nesutampa su sutarti pasirašiusios šalies parašais. Atkreiptinas demesys i tai, kad jokiais procesiniais veiksmais nera galimybes patikrinti šio dokumento tikruma, be to, dokumente nera nei datu, nei pavardžiu. Del šios priežasties, nera pagrindo išvadai daryti, kad ši nuteistojo pateikta sutartis irodo atsiskaityma grynaisiais ir patvirtina iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautu pinigu panaudojimo fakta.Apelianto teiginiai, susije su Frankfurto prie Maino Žemes teismo Civiliniu bylu rumu nagrinetos civilines bylos sprendimo, irodancio R.

G. ir I. M. sukciavimo S. S. atžvilgiu fakta, išreikalavimu, atmetami kaip deklaratyvus. Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, siekiant patikrinti S. S. teiginius teismas kreipesi i Vokietijos teisesaugos institucijas. Iš byloje esancio susirašinejimo (t. 4, b.l. 15-26, 69) matyti, kad tarp šaliu kiles gincas baigesi taikos sutarties sudarymu, sprendimas nebuvo priimtas, o del sprendimo nuorašo išdavimo turi teise kreiptis pati šalis ar jos atstovas. Tokiu budu teismas pagristai nustate, kad buvo išnaudotos visos galimybes išsireikalauti S. S. aktualu, neva jo nekaltuma patvirtinanti, irodyma (t.4, b.l. 102).

Taciau atkreiptinas demesys i tai, kad paties nuteistojo gynejo pateikto Vokietijos advokatu gildijos atsakymo i užklausima (t. 4, b.l. 106) turinys rodo, jog Vokietijoje buvo nagrinejama ne baudžiamoji byla del R.G. ir I.M. sukciavimo, o kiles civilinis gincas del S. S. ir nurodytu asmenu tarpusavio atsiskaitymu, kuris baigesi taikiu susitarimu. Kolegijos nuomone, ši aplinkybe dar karta patvirtina S. S. parodymu nenuosekluma ir ju prieštaravima faktinems bylos aplinkybems.Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytais motyvais del jam paskirtos bausmes rušies ir dydžio, nurodydamas, kad skirdamas bausmes teismas nepakankamai atsižvelge i bausmiu individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o butent, kad del sveikatos bukles jam butu sudetinga atlikti realia laisves atemimo bausme.

Mano, kad yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti su laisves atemimu nesusijusia bausme. Be to, nuteistojo nuomone, teismas nepagristai nepripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis pradejo atlyginti padaryta žala (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Todel teismas be jokiu motyvu konstataves, kad atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, pažeide BK 59 str. 1 d. 3 p. Taciau tokie nuteistojo argumentai atmetami kaip nepagristi.Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam S. S. bausme, nepažeide BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu bei BK 41 str. itvirtintu bausmes tikslu, atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni ir pobudi, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltes forma, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu nebuvima bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nuteistajam paskirta baudžiamojo istatymo sankcijoje numatyta už BK 182 str. 2 d. numatyta nusikaltima laisves atemimo bausme nesiekia Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyto bausmes vidurkio, priešingai yra artima jos minimumui, todel dar labiau švelninti ja apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nera jokio pagrindo, atkreipiant demesi i tai, kad visos skunde minimos sveikatos aplinkybes, skiriant bausme, pirmosios instancijos teismui buvo žinomos bei buvo tinkamai ivertintos. Apelianto argumentas, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervede 10 000 Lt, todel neva tai turetu buti pripažinta jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, yra nepagristas, kadangi, sprendžiant pagal bylos aplinkybes, jis tik bylos teisminio nagrinejimo metu, praejus daugiau nei 6 metams nuo sutarties sudarymo, sugražino tik mažaja dali iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautu pinigu (t. 4, b.l. 2).

Pažymetina, kad prie baudžiamosios bylos pridetos civilines bylos Nr. L2-380-6-2002 duomenimis, dar 2002-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipesi i teisma del S. S. imones isiskolinimo išieškojimo. 2002-04-23 Šiauliu apygardos teismas prieme isakyma del skolos išieškojimo, taciau nera duomenu, kad S. S. emesi priemoniu ji vykdyti. Taikytas byloje nuosavybes teisiu apribojimas buvo panaikintas prokuroro 2007-12-22, todel S. S. dar iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui turejo realia galimybe UAB „(duomenys neskelbtini)“ gražinti visus pinigus, taciau to nepadare.

Todel, kolegijos nuomone, pripažinti BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta aplinkybe kaip jo atsakomybe lengvinancia, nera pagrindo, nes nera duomenu, kad tai jis butu padares savanoriškai, o ne verciamas objektyviu aplinkybiu, t.y. buti nuteistas.Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, tenkinti apeliacini skunda nera pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r e : nuteistojo S. S. apeliacini skunda atmesti. Kolegijos pirmininke                                                                                Sigita Vainauskiene Teisejai                                                                                                              Alvyra Ona Kvaraciejute Ryšardas Skirtunas