75cefa18-85e9-424c-9ef5-68f8dadd2a0b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2049-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00308-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu ( b. l. 1–11, kurį vėliau patikslino (b. l. 139–142) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) (nuo 2019-04-01 LukiÅ¡kių TI-K kaip juridinio asmens teise ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), priteisti 8 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo už pareiÅ¡kėjo laikymÄ netinkamomis kalinimo sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–11) nurodė, kad buvo laikomas LukiÅ¡kių TIK-K laikotarpiu nuo 2016-03-27 iki 2018-10-17, patikslintu skundu (b. l. 139–142) prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2016-02-12 iki 2018-10-17. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose nuolat trÅ«kdavo laisvo ploto, nes buvo laikomas kamerose dviese su dar vienu asmeniu. Visose kamerose medinės grindys iÅ¡puvusios, sienų dažai nutrupėję, po kriaukle bei palei grindis buvo pelėsio požymiai.

IlgÄ laikÄ buvo laikomas kameroje Nr. 76, kurioje lyjant lietui, per stogÄ Ä¯ kamerÄ tekėdavo vanduo. 2018 m. minėtoje kameroje buvo atliktas remontas, tačiau stogo danga nebuvo sutvarkyta. Teigia ne kartÄ prašęs, kad sutvarkytų, tačiau tik po kreipimosi į valstybines įstaigas buvo imtasi veiksmų paÅ¡alinti problemÄ . Todėl ilgÄ laikÄ kameroje Nr. 76 buvo Å¡alta, drėgna, pelydavo rÅ«bai, pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė didelius nepatogumus. Taip pat teigia, kad iki 2018 m. pradžios kamerose nebuvo įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai, pareigÅ«nus tekdavo kviestis daužant Å¡aukÅ¡tu į duris.

Tualetai atitverti tik 1,5 m aukščio sienele, todėl pareiÅ¡kėjas visada buvo matomas kito kameroje esančio nuteistojo, o užuolaida neapsaugodavo nuo į kamerÄ Ä¯einančių pareigÅ«nų akių. Karantino laikotarpiu (nuo 2018-02-05 iki 2018-03-09) nebuvo taikomi jokie užsiėmimai, iÅ¡skyrus pasivaikščiojimas 1 val. 30 min., o likusias 22 val. 30 min. teko praleisti kameroje, kartÄ Ä¯ savaitę iÅ¡vesdavo nusimaudyti iki 15 min. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, jautėsi pažemintas, kankinamas.

Pažymėjo, kad pažeidimai buvo ne trumpalaikio o nuolatinio pobÅ«džio. Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu (b. l. 29–34) pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiÅ¡kėjo buvimo ir iÅ¡vykimo iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis, kuriose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju. Atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 121–124) patikslino, kuriose kamerose, kokiais laikotarpiais ir su kiek asmenų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas.

Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 d. įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui tekęs plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto gyvenamojoje kameroje nustatytÄ reikalavimÄ . PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad masiniai renginiai, iÅ¡vedimai į socialinės reabilitacijos priemones, iÅ¡vedimai mokyklÄ ir pan. nėra organizuojami karantino laikotarpiu, nes karantinas pagal savo pobÅ«dį yra specialus laikinas režimas bei su juo susijusios sanitarinio pobÅ«džio priemonės, skirtos apsaugai nuo epideminio pobÅ«džio ligų, kuriomis gali užsikrėsti įstaigoje laikomi asmenys, įstaigos pareigÅ«nai ir (arba) darbuotojai bei kiti asmenys. PaaiÅ¡kino, kad smulkÅ«s LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir duÅ¡inių patalpų remonto darbai (pvz., pakeičiama perdegusi lemputė, suplyÅ¡usi užuolaida, užglaistomos sienos ir pan.) atliekami nedelsiant.

Kiti remonto darbai atliekami pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, o Lietuvos Respublikos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto nenumato.

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Pažymėjo, kad neretai suimtieji ir nuteistieji Å¡iÄ Ä¯rangÄ piktybiÅ¡kai niokoja.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Taip pat pažymėjo, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai bendro pobūdžio.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2016-02-12 iki 2018-10-17 (toliau – ir ginčo laikotarpis). Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 121–122, 125–126) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2016-02-12 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 124, kurios plotas 7,31 kv. m (3 asmenys kameroje).

Laikotarpiu nuo 2016-02-13 iki 2016-02-14 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (3 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2016-02-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 284, kurios plotas 7,15 kv. m (2 dienas – 3 asmenys ir 1 dienÄ â€“ 2 asmenys), 2016-02-18 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių. 2016-03-01 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109, kurios plotas 7,31 kv. m (1 asmuo) ir joje laikytas iki 2016-03-02, 2016-03-03 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.

PareiÅ¡kėjas 2016-03-22 atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m, ir joje laikytas iki 2016-03-25 (3 dienas – 2 asmenys, 1 dienÄ â€“ 4 asmenys). Laikotarpiu nuo 2016-03-26 iki 2016-04-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 219, kurios plotas 6,90 kv. m (1 asmuo), laikotarpiu nuo 2016-04-09 iki 2016-05-29 apgyvendintas kameroje Nr. 93, kurios plotas 7,94 kv. m (39 dienas – 2 asmenys, o 12 dienų – 1 asmuo), laikotarpiu nuo 2016-05-30 iki 2016-08-22 perkeltas į kamerÄ Nr. 83, kurios plotas 7,94 kv. m (1 dienÄ â€“ 1 asmuo, likusį laikÄ â€“ 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-08-23 iki 2016-08-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 78, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-08-30 iki 2016-12-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 76, kurios plotas 7,52 kv. m (74 dienas – 1 asmuo, 24 dienas – 2 asmenys), 2016-12-06 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių. 2016-12-09 pareiÅ¡kėjas dar kartÄ atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 76, kurios plotas 7,52 kv. m (1 asmuo) ir joje laikytas iki 2016-12-27, laikotarpiu nuo 2016-12-28 iki 2017-01-23 perkeltas į kamerÄ Nr. 83, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys), laikotarpiu nuo 2017-01-24 iki 2018-03-05 apgyvendintas kameroje Nr. 76, kurios plotas 7,52 kv. m (66 dienas – 1 asmuo, 213 dienų – 2 asmenys), 2018-03-06 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių. 2018-03-08 pareiÅ¡kėjas atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m (1 asmuo), laikotarpiu nuo 2018-03-10 iki 2018-10-16 apgyvendintas kameroje Nr. 76, kurios plotas 7,52 kv. m (45 dienas – 1 asmuo, likusį laikÄ â€“ 2 asmenys), 2018-10-17 iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).

Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, nustatant, ar pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normÄ , ir kiek laiko tai truko, pirmiausia vertinamas bendras kameros plotas ir toje kameroje laikomų nuteistųjų skaičius. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pareiÅ¡kėjas laikotarpiu į LukiÅ¡kių TI- buvo atvykęs penkis kartus laikotarpiais nuo 2016-02-12 iki 2016-02-18, nuo 2016-03-01 iki 2016-03-03, nuo 2016-03-22 iki 2016-12-06, nuo 2016-12-09 iki 2018-03-06 ir nuo 2018-03-08 iki 2018-10-17.

Įvertinus Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma laikotarpiais nuo 2016-03-01 iki 2016-03-03, nuo 2016-12-09 iki 2018-03-06 ir nuo 2018-03-08 iki2018-10-17 nebuvo pažeista, nes kamerose Nr. 109, Nr. 76, Nr. 83 ir Nr. 123, pareiškėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,94 kv. m iki 7,52 kv. m, t. y. visose minėtose kamerose pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

Be to, kaip nurodyta atsakovės atstovo atsiliepime, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. PareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodė, kad jam buvo apribota teisė pasinaudoti Å¡iomis veiklomis, iÅ¡skyrus karantino laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nėra, atitinkamai nėra pagrindo atskirai vertinti sanitarinio mazgo ir baldais užimamÄ plotÄ . Tačiau vertinant laikotarpį nuo 2016-02-12 iki 2016-02-18, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui 2016-02-12 atvykus į LukiÅ¡kių TI-K ir jį uždarius į kamerÄ Nr. 124, kurios plotas 7,31 kv. m, su dar 2 asmenimis (viso su pareiÅ¡kėju 3 asmenys), minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma nebuvo užtikrinta 1 dienÄ , nes minėtoje kameroje pareiÅ¡kėjui teko tik 2,44 kv. m.

Minimali vienam asmeniui turinti ploto norma taip pat buvo pažeista 2 dienas laikant pareiÅ¡kėjÄ kameroje Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m, su dar dviem asmenimis (pareiÅ¡kėjui teko tik 2,56 kv.

m) ir 3 dienas kameroje Nr. 284, kurios plotas 7,15 kv. m, su dar 1-2 asmenimis (pareiÅ¡kėjui 2 dienas teko tik 2,38 kv. m ir 1 dienÄ â€“ 3,56 kv. m). Ä®vertinus tai, kad kamerose Nr. 124, Nr. 283 ir Nr. 284 esanti sanitarinio mazgo patalpa užima apie 0,7 kv. m (b. l. 43), pareiÅ¡kėjui tekęs plotas Å¡ioje kameroje buvo dar mažesnis. Teismui vertinant laikotarpį nuo 2016-03-22 iki 2016-12-06, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjÄ laikant kamerose Nr. 219, Nr. 93, Nr. 83, 78 ir Nr. 76, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma nebuvo pažeista, nes pareiÅ¡kėjui skirtingais laikotarpiais Å¡iose kamerose teko nuo 3,97 kv. m iki 7,94 kv. m, t. y. visose minėtose kamerose pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

Tačiau pareiÅ¡kėjÄ laikant kameroje Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m, minimali viena asmeniui tenkanti ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 1 dienÄ nebuvo užtikrinta, kadangi Å¡ioje kameroje 2016-03-24 pareiÅ¡kėjui teko tik 1,86 kv. m. Dėl privatumo užtikrinimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, nes tualetai kamerose atitverti tik 1,5 m aukščio sienele, todėl pareiÅ¡kėjas visada buvo matomas kito kameroje esančio nuteistojo, o užuolaida neapsaugodavo nuo į kamerÄ Ä¯einančių pareigÅ«nų akių.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28). Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal EŽTT praktikÄ , privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 73–75 p.).

EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis praneÅ¡imas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.).

Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 42–43) nurodoma, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,7 kv. m. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – PĮĮET) 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”. Minėtame pranešime nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395 (2012 m.);

Nr. 252 – Nr. 257 (2013 m.); Nr. 406 – Nr. 417 (2015 m.), Nr. 418 – Nr. 426 (2016 m.). Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiÅ¡kai uždengia matomumÄ iÅ¡ kamerų vidus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse. LVAT praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei vertinama, kad tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, ir kt.).

Pažymėtina, kad LVAT, vertindamas sanitarinių mazgų įrengimÄ privatumo aspektu, laikosi praktikos, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

Kaip nustatyta iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 42–43) pateiktų duomenų, LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiÅ¡kai uždengia matomumÄ iÅ¡ kamerų vidus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta LVAT praktika, tokį sanitarinio mazgo įrengimÄ laiko tinkamu, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimo, naudojantis užuolaida nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra pagrindo konstatuoti.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iki 2016 m. gruodžio mėn. užuolaidų gyvenamosiose kamerose nebuvo, teismas toliau vertina galimÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ privatumo aspektu ankstesniais laikotarpiais. PareiÅ¡kėjas skirtingais laikotarpiais iki 2016-12-01 kamerose Nr. 109, Nr. 219, Nr. 93, Nr. 83, Nr. 78 ir Nr. 76 103 dienas buvo laikomas vienas, tačiau sanitariniam mazge nesant pakabintos užtraukiamos užuolaidos, konstatuotina, kad nuo prižiÅ«rėtojų, galinčių žiÅ«rėti per kameros duryse esantį langelį arba atidarančių duris, privatumas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumų.

Likusį laikÄ (164 dienas) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ne tik nuo prižiÅ«rėtojų akių, tačiau ir nuo kamerų viduje esančių kitų nuteistųjų, kadangi pareiÅ¡kėjas skirtingais laikotarpiais iki 2016-12-01 kamerose Nr. 124, Nr. 283, Nr. 284, Nr. 123, Nr. 93, Nr. 83, Nr. 78 ir Nr. 76 buvo laikomas su mažiausiai dar vienu asmeniu. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui net 267 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

Dėl higienos normų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Teigia, kad kameroje Nr. 76 lietingu laikotarpiu vanduo per stogÄ tekėdavo į kamerÄ , todėl ilgÄ laikÄ kameroje Nr. 76 buvo Å¡alta, drėgna, pelydavo rÅ«bai. Ginčo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), 16 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 124, Nr. 283, Nr. 284, Nr. 109, Nr. 123, Nr. 219, Nr. 93, Nr. 83, Nr. 78, Nr.

76. Atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2017-03-27 ir 2017-03-28 patikrinimo aktus (b. l. 63–65; 67–69), kurie surašyti 2017-03-23–2017-03-27 laikotarpiu ir 2017-03-16–2017-03-27 laikotarpiu atlikus patikrinimus kameroje Nr. 123, tačiau pareiškėjas šioje kameroje laikytas nuo 2016-03-22 iki 2016-03-25 ir 2018-03-08, taigi NVSC patikrinimai kameroje Nr. 123 atlikti ne pareiškėjo laikymo joje ar šiam laikotarpiui artimu laikotarpiu.

Remiantis NVSC 2016-07-11 patikrinimo aktu (b. l. 47–49), patikrinimo, atlikto 2016-07-05–2016-07-08 laikotarpiu, metu, kameroje Nr. 124, į kuriÄ atvykęs pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas 2016-02-12, kameroje Nr. 123, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2016-03-22–2016-03-25, kameroje Nr. 219, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2016-03-26–2016-04-08 higienos normų pažeidimų nenustatyta. Å iame akte nurodoma, kad patikrinimo metu kamerose Nr. 123, Nr. 124, Nr. 219 ant lubų ir sienų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta.

Santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 123 buvo 57 proc., kameroje Nr. 124 – 56 proc., kameroje Nr. 219 – 57 proc., tai atitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimÄ , kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. reikalavimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde akcentavo, kad kameroje Nr. 76 lietingu laikotarpiu vanduo per stogÄ tekėdavo į kamerÄ , todėl ilgÄ laikÄ Å¡ioje kameroje buvo Å¡alta, drėgna, pelydavo rÅ«bai. Nurodė, kad kameros neremontuotos deÅ¡imtį ar daugiau metų.

Kaip jau nustatyta, pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 76 buvo laikomas nuo laikotarpiais nuo 2016-08-31 iki 2016-12-06, nuo 2016-12-10 iki 2016-12-27, nuo 2017-01-24 iki 2018-03-05 ir nuo 2018-03-09 iki 2018-10-16. Remiantis į bylÄ pateiktais dokumentais, pareiÅ¡kėjas su 2017-09-11 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – Kontrolierius) (b. l. 90–91), teigdamas, kad kameroje Nr. 76 yra laikomas jau daugiau nei metus, lietingu metu per lubas ir sienas bėga vanduo, sienos nuolat drėgnos, pelija, nors kamera po remonto.

Kontrolierius šį pareiÅ¡kėjo skundÄ persiuntė NSCV nagrinėti pagal kompetencijÄ (b. l. 88–89), Å¡is atliko patikrinimÄ , kurio rezultatus užfiksavo patikrinimo akte (b. l. 61–62), o pareiÅ¡kėjo skundÄ dalyje dėl darbuotojų veiksmų ar neveikimo, neÅ«kiÅ¡kumo, lėšų panaudojimo bei remonto darbų reikalingumo persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 15, 87), kuris pareiÅ¡kėjo skundÄ persiuntė nagrinėti LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 86).

NVSC 2017-09-21 – 2017-09-28 atlikusi patikrinimÄ kameroje Nr. 76, patikrinimo rezultatus užfiksavo 2017-10-02 patikrinimo akte (b. l. 61–62), kuriame nurodyta, kad iÅ¡matuota santykinė oro drėgmė buvo 54,1 proc., kameroje ant sienų vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta. LukiÅ¡kių TI-K 2017-11-03 raÅ¡tu (b. l. 13, 85) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad stogas virÅ¡ gyvenamosios kameros Nr. 76 sutvarkytas rugsėjo mėnesį, o kameros Nr. 76 patikrinimo, atlikto 2017-09-21 metu, NVSC specialistai neužfiksavo higienos normų pažeidimų.

Be to, pareiÅ¡kėjo su skundu pateiktame kitam nuteistajam adresuotame LukiÅ¡kių TI-K2017-07-21 raÅ¡te (b. l. 12), LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad 2017-06-29 Vilniuje buvo smarki liÅ«tis, mieste susidarė ekstremali situacija, todėl lietaus nuotekų sistema vandeniui paÅ¡alinti nuo stogo pavirÅ¡iaus buvo perpildyta dideliu kritulių kiekiu (lietaus vandens) ir susidarė ekstremali situacija, kai vanduo pradėjo sunktis į patalpÄ . Å iame raÅ¡te taip pat nurodyta, kad Ūkio skyriaus vedėjui apžiÅ«rėjus kamerÄ Nr. 76 konstatuota, kad kamera tvarkinga ir atitinka teisės aktų reikalavimus bei pažymėta, kad I-ojo korpuso stogo probleminės vietos yra sutvarkytos, o I-ojo korpuso stogo remontas perspektyvoje yra planuojamas.

Aplinkybę, kad remontas kameroje Nr. 76 buvo atliktas 202015 m ir 2017 m. patvirtina į bylÄ pateiktas LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 42–43) esantys duomenys. Taigi pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl kameroje Nr. 76 buvusio pelėsio, nuolatinio vandens per stogÄ ir sienas tekėjimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl iÅ¡kvietimo mygtuko PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas saugumas, nes iki 2018 m. pradžios kamerose nebuvo įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai, pareigÅ«nus tekdavo kviestis daužant Å¡aukÅ¡tu į duris.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , tačiau į bylÄ nepateikė duomenų, patvirtinančių nuo kada iÅ¡kvietimo sistema yra įrengta. Kita vertus, net jeigu signalizacijos mygtukas nebÅ«tų įrengtas ar bÅ«tų neveikiantis, tokios faktinės aplinkybės konstatavimas savaime nesuponuotų pareiÅ¡kėjo patirtos žalos.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Å iuo atveju itin reikÅ¡minga tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminės signalizacijos neįrengimas jam sukėlė žalÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus iÅ¡kvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių didesnių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti iÅ¡kvietimo sistemos mygtuku. Taip pat bylÄ nėra pateikta jokių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų susijusių su signalizacijos mygtuko įrengimu ar jo suremontavimu. Dėl pareiÅ¡kėjo užimtumo karantino metu PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K karantino laikotarpiu (nuo 2018-02-05 iki 2018-03-09) nebuvo taikomi jokie užsiėmimai, iÅ¡skyrus pasivaikščiojimas 1 val. 30 min., o likusias 22 val. 30 min. teko praleisti kameroje, kartÄ Ä¯ savaitę iÅ¡vesdavo nusimaudyti iki 15 min.

Atsakovės atstovas nepaneigė, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu įstaigoje buvo taikomas specialus karantino režimas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėju. Tačiau teismas sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nes karantinas pagal savo pobūdį yra specialus laikinas režimas bei su juo susijusios sanitarinio pobūdžio priemonės, skirtos apsaugai nuo epideminio pobūdžio ligų, kuriomis gali užsikrėsti įstaigoje laikomi asmenys, įstaigos pareigūnai ir (arba) darbuotojai bei kiti asmenys, todėl karantino metu nėra organizuojami masiniai renginiai, išvedimai į socialinės reabilitacijos priemones.

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kokioje veikloje ar kokiuose renginiuose pareiÅ¡kėjas norėjo dalyvauti. Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ dalyvauti konkrečioje veikloje ar konkrečiuose renginiuose taip pat nėra. Nėra ir duomenų, pagrindžiančių, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija atsisakė tokius praÅ¡ymus tenkinti. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 8 450 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų nepatogumų.

LVAT nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ , teismas jau nustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, susijusių su ploto normos reikalavimo užtikrinimu (7 dienas) ir neužtikrino pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (267 dienas), todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o priteisti 8 450 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos bÅ«tų galima įvertinti jo praÅ¡oma 8 450 Eur suma. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo tęstinumÄ , į laikotarpį, kai pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui kameroje tenkanti nustatyta ploto norma (7 dienos), kai nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (267 dienos), į ginamų vertybių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukėlė dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, į teismų panaÅ¡iose ir analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 400 Eur.

Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo E. A. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. A. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinio asmens LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjos), 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Iveta Pelienė