2021-01-20 Nr. CB-640-2-68-3-10753-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-122

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10753-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. sausio 8 d. gautu suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. C. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl vertinimo, ar asmuo nėra netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., nes nevertino, ar pareiškėjos motina nebuvo netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d. Teismas, neatlikęs šio vertinimo, taip pat padarė procesinės teisės normų pažeidimą. Atsižvelgiant į aktualų teisinį reguliavimą, bei tai, kad pareiškėjos motina gimė 1910 m. ir jai 17 metų būtų sukakę 1927 metais, ji turėjo kreiptis dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo.

Tačiau duomenų, kad asmuo būtų kreipęsis į Lietuvos atstovybę dėl paso išdavimo, nėra. Dar daugiau, nėra netgi duomenų, kad pareiškėjos motinos tėvai J. I. ir B. būtų įsiregistravę užsienio atstovybėje, būtų kreipęsi dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo/keitimo. Nesant tokių duomenų, šių asmenų ryšys su Lietuvos Respublika ir Lietuvos Respublikos pilietybe iki 1940 m. birželio 15 d., negali būti vertinamas kaip tęstinis ir nepertraukiamas. Taigi, teismai, nustatydami faktą, kad pareiškėjos motina buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., netinkamai taikė ir aiškino tarpukario teisės aktus, reguliuojančius Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, neatsižvelgė nei į Konstitucinę doktriną, nei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino įrodymus. Kasatoriaus vertinimu, Beth-Din (religinis judaizmo teismas) raštas negali būti vertinamas kaip teismo sprendimas (tokiu atveju jam turėjo būti taikoma CPK numatyta užsienio teismų sprendimų pripažinimo tvarka). Taip pat Beth-Din negali būti vertinamas kaip archyvas, o jo išduoti dokumentai – kaip archyviniai dokumentai. Byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu (duomenų, dokumentų, teisės aktų nuostatų) kitos valstybės juridinis asmuo padarė išvadą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės fakto turėjimo.

Svarbu paminėti, kad kasatorius tiek atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą, tiek apeliaciniame skunde akcentavo, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu Beth-Din raštuose yra padarytos išvados dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau teismai į tai neatsižvelgė ir neįpareigojo pareiškėjos pateikti dokumentus, kurie buvo pateikti Beth-Din. Teismai privalėjo imtis procesinių priemonių pasiūlydami pareiškėjams pateikti papildomus duomenis (įrodymus) juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui pagrįsti (CPK 178, 225 straipsniai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Danguolė Bublienė

Dalia Vasarienė