2018-10-03 Nr. AB-17199-3-64-3-01198-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2788-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-4-3-01198-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 2–6).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2016 m. liepos mėn. buvo periodiškai kalinamas Šiaulių TI. Buvo kalinamas kamerose po du-aštuonis asmenis, jose ploto tekdavo mažiau, nei nustatyta teisės normose, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Tokiose sąlygose teko visą laiką sėdėti ar gulėti. Kamerose buvo drėgna, tamsu, šalta, žiemą reikėjo laikyti atvirą langą, nes nebuvo ventiliacijos, nepakako natūralaus apšvietimo, kas pakenkė regėjimui. Dėl to jis patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, prašė skundą atmesti (I t., b. l. 129–136).

4. Nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI etapuotas 2014 m. liepos 31 d. ir periodiškai laikytas iki 2016 m. birželio 23 d., pareiškėjui tekdavo nuo 3,14 kv. m iki 19,99 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose buvo atliktas sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Nustatyta, kad kameroje Nr. 59 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, yra pelėsio, pakartotino patikrinimo metu pelėsio nebenustatyta. Kameroje Nr. 87 dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji (nuteistieji). Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Kamerose ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekamas pagrindinis valymas, vykdomas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Galimybės padidinti natūralų apšvietimą nėra, kadangi dėl to reikėtų didinti langų angas, o pastatas yra įtrauktas į Lietuvos nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo P. G. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 127–134).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2016 m. birželio 23 d., iš viso 692 dienas, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,13 kv. m iki 19,99 kv. m kameros ploto. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui 668 dienas teko nuo 3,65 kv. m iki 19,99 kv. m kameros ploto. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu iš viso 24 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

7. Teismas taip pat įvertino tai, jog nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus, tad šioje byloje kameros plotas taip pat vertintas tiek, kiek jame neužima sanitarinis mazgas. Įvertinus kameroje esančių sanitarinių mazgų plotus bei kameroje esančių žmonių skaičių, daryta išvada, jog iš viso mažesnis nei 3,6 kv. m kameros plotas, atėmus sanitarinį mazgą, vienam asmeniui teko 35 dienų.

8. Teismas atsižvelgė į Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. birželio 1 d. pažymą Nr. 62/08-168 „San. mazgų zonų kamerose lentelė“, kurioje nurodyta, jog kamerose Nr. 48, 59, 82, 57, 29, 89, 12, 11, 28, 22, 87, 40, 93 sanitarinių mazgų atitvarai mūriniai, OSB plokštės, mažiausias aukštis 1 m 86 cm. Teismas taip pat atsižvelgė į Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. pažymą Nr. 61/04-1871, kurioje nurodyta, kad nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2016 m. liepos 31 d. pareiškėjas kreipėsi su skundais į Šiaulių TI direktorių, skunduose nurodė netinkamą medicinos darbuotojų elgesį, skundėsi dėl netinkamai teikiamos medicininės pagalbos, dėl netinkamo pareigūnų elgesio, buvo paskelbęs bado streiką dėl, jo nuomone, neteisingų priimtų įstatymų. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Teismas atsižvelgė į Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo aktą, kuriame nurodoma, jog kameroje Nr. 87 dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, reikalingas paprastasis remontas pelėsio nėra, drėksta lubos. 2015 m. rugpjūčio 27 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr. 59 yra pelėsio, oro temperatūra, dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus. 2015 m. gruodžio 30 d. surašytame patikrinimo akte (grįžtamasis patikrinimas) nurodoma, jog kameroje Nr. 59 pelėsio nėra. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas taip pat atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams pareiškėjo laikymo kamerose. 2016 m. gegužės 30 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, per maža dirbtinė apšvieta, pelėsio nėra. Teismas pažymėjo, jog buvo pateikti Šiaulių TI dezinfekcijos planai, duomenų, jog jie nebūtų vykdomi, nebuvo.

9. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorija, nustatė, jog jis, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, dėl regėjimo nesiskundė. Kad kiti susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kameroje, nenurodė. Nurodydamas psichikos sutrikimus, kaip priežastį nurodė (taip pat ir savo rašytuose skunduose) bylas teismuose, vartotus narkotikus.

10. Teismas darė išvadą, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo tenkantis pareiškėjui per mažas plotas apgyvendinimo kamerose. Nustatyta, jog pareiškėjas 24 dienas buvo laikomas sąlygomis, kai jam nebuvo užtikrinamas minimalus kameros gyvenamasis plotas, ir dar 35 dienas buvo laikomas sąlygomis, kai jam nebuvo užtikrinamas minimalus kameros gyvenamasis plotas, kai kameros plotas skaičiuojamas, iš jo atimant plotą, kurį užima sanitarinis mazgas. Tačiau pažymėta, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi daryta išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus, tad teisės aktų reikalavimus atsakovas pažeidė 24 dienas, tačiau teismas visi tik laikėsi pozicijos, jog ir dar 35 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, sanitarinis mazgas ir esantys kameroje baldai (nors jų pertekliaus nenustatyta) ribojo pareiškėjo judėjimo laisvę daugiau, nei yra būtina. Pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms iš dalies paneigtas, nustačius, jog kamerose būdavo tinkama oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta, tačiau iš dalies ir patvirtintas, nustatant, jog kartais dirbtinis apšvietimas nebuvo tinkamas. Teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje, nors dėl kitų savo teisių aktyviai kovojo, nei buvo atliekami patikrinimai kitose kameroje pagal pateikiamus skundus, kas leido konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

11. Įvertinus tai, jog dėl pastato statuso kaip saugomos nekilnojamos kultūros vertybės Šiaulių tardymo izoliatoriuje kapitalinis remontas ar rekonstrukcija yra negalimi, tad langų didinimas yra negalimas, teismas nenustatė teisės aktų pažeidimų, susijusių su nepakankamu natūraliu apšvietimu. Šis trūkumas buvo kompensuojamas tinkamu dirbtiniu apšvietimu.

12. Nors nagrinėjamu atveju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

13. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik 12 mėnesių nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba beveik 12 mėnesių, leido daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime. Taip pat, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas aktyviai kovojo už savo teises, būdamas Šiaulių TI, ir net pasirinkdamas tokias kraštutines priemones, kaip badavimas. Tačiau, nurodydamas, jog 2015 m. rugsėjo 2 d. pradeda badavimą, kitų priežasčių, kaip kamerų neatitikimas higienos normoms, per mažas tenkantis plotas vienam suimtajam ar pan., nenurodė. Tolesnio savo buvimo Šiaulių TI metu jis taip pat nesiskundė dėl jam tenkančio kameros ploto ar kamerų neatitikimo higienos normoms, tad ir šie jo veiksmai leido daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime ar teismo posėdyje. Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose, prastos higienos sąlygos kamerose ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, miego sutrikimus pats pareiškėjas skunduose siejo su bylomis teismuose, narkotikų vartojimu, bet ne su netinkamomis sąlygomis kameroje). Todėl teismo vertinimu, įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjui priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 14. Pareiškėjas P. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nacionaline teise, bet neatsižvelgė į Konvenciją bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką. Pareiškėjas teigia, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 numatytas Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1248 prieštarauja Konvencijos 3 straipsnio nuostatoms, nes EŽTT praktikoje yra išaiškinta, kad vienam asmeniui negali tekti mažiau kaip 3 kv. m, į gyvenamąjį plotą negali būti įskaičiuojami baldai ir sanitarinis mazgas.

16. Pareiškėjas pažymi, jog Šiaulių TI pažeidimų aplinkybės yra visuotinai žinomos ir įvairios kompetentingos institucijos bei komisijos tai ne kartą pripažino. Pareiškėjo manymu, Šiaulių TI jam nebuvo suteiktos atitinkamos gyvenimo sąlygos ne 59 paras, o visas 692 paras.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 141–143) prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pareiškėjui P. G., padarytos dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto atsakovas pažeidė 24 dienas, dar 35 dienas sanitarinis mazgas ir esantys kameroje baldai (nors jų pertekliaus nenustatyta) ribojo pareiškėjo judėjimo laisvę daugiau nei yra būtina, be to, pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms iš dalies patvirtintas, nes kartais dirbtinis apšvietimas nebuvo tinkamas, nusprendė pareiškėjui priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu laisvo gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimu, kadangi, pareiškėjo teigimu, EŽTT praktikoje yra išaiškinta, kad vienam asmeniui negali tekti mažiau kaip 3 kv. m, į gyvenamąjį plotą negali būti įskaičiuojami baldai ir sanitarinis mazgas, ir prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį plotą, neatsižvelgė į Konvenciją bei EŽTT praktiką, pabrėžtina, jog nagrinėjamam ginčui aktualaus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Konvencija, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato.

Europos Žmogaus Teisių Teismas naujausioje savo praktikoje (žr. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y., kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma galutinai ir visiems laikams nustatyti konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau turi būti laikomasi svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.

Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi būtent Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto norma (3,6 kv. m). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Kita vertus, ši aplinkybė savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros baldų ir įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.).

Taigi baldų užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

24. Atsižvelgdama į bylos duomenis ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI praleido 692 dienas, iš kurių 24 dienas atskirais laikotarpiais buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą. Nors pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino ir pareiškėjui tekusį plotą atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, tačiau pažymėtina, jog net ir šiuo aspektu pareiškėjui visada teko daugiau nei 3 kv. m ploto, taigi šiuo atveju nėra pagrindo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimui.

25. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad Šiaulių TI pažeidimų aplinkybės yra visuotinai žinomos, pažymėtina, jog kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti vertinamas atskirai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013, 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-859/2013). Todėl šiuo atveju pagrįstai buvo vadovaujamasi būtent šiai bylai aktualiais pareiškėjo ir atsakovo pateiktais duomenimis apie sąlygas būtent tose Šiaulių TI kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Vadovaujantis šiais duomenimis buvo padaryta išvada, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų higienos sąlygų tik iš dalies pagrįsti. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų Šiaulių visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų (I t., b. l. 75–96) matyti, jog patikrinus ginčui aktualias kameras buvo nustatyti ne visi pareiškėjo nurodyti pažeidimai ir ne visą ginčo laikotarpį: 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kamerose Nr. 87, Nr. 89 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus; patikrinus kamerą Nr. 59, 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir apšvietimo pažeidimų nenustatyta, apšvietimo pažeidimas šioje kameroje nustatytas tik 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte. Todėl sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog sąlygos Šiaulių TI buvo netinkamos visas 692 dienas, nėra pagrindo.

26. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

27. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (minimalios gyvenamojo ploto normos, apšvietimo pažeidimas), mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė adekvatų neturtinės žalos priteistiną dydį nustatytiems pažeidimams, kurio keisti pagrindo nėra.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius