2023-05-24 Nr. AB-10603-3-61-3-04063-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-257-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04063-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui J. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. B. (toliau – ir atsakovas) 214,83 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava, Rinkliava) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 10,73 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas nurodė, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir (ar) naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybė teritorijoje. Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenis atsakovui J. B. (duomenys neskelbtini), priklauso žemės sklypas su statiniu (gyvenamuoju namu). Pareiškėjas apskaičiavo vietinę rinkliavą ir atsakovui teikė mokėjimo pranešimus, informaciją apie mokėtiną vietinę rinkliavą ir priminimus sumokėti skolą. Atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

3. Atsakovas J. B. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas prašė teismo įpareigoti pareiškėją pateikti faktinius kainos skaičiavimo duomenis. Atsakovas teigė, kad įsiskolinimo laikotarpiu negyveno adresu (duomenys neskelbtini), nes tuo metu atliko karo tarnybą Klaipėdoje; šalia atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini), nėra šiukšlių surinkimo konteinerių, todėl atliekos nebuvo išvežamos. Atsakovo teigimu, pagal vietinės rinkliavos nuostatus jis turi teisę reikalauti perskaičiuoti neteisingai apskaičiuotą vietinę rinkliavą, sutinka mokėti tinkamai paskaičiuotą vietinę rinkliavą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą tenkino, t. y. pareiškėjo VASA naudai iš atsakovo J. B. priteisė 214,83 Eur vietinės rinkliavos, nesumokėtos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 10,73 Eur delspinigių.

6. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, susijusias su vietine rinkliava.

7. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Rinkliavos nuostatai). Pagal Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 7.5 papunktį rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Teismas aptarė ginčui aktualias Rinkliavos nuostatų redakcijas.

8. Teismas nustatė, kad NTR duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su statiniu (gyvenamasis namas)) esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

9. Teismas nurodė, kad susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai apie įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos ar kad įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovas vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė 214,83 Eur skola.

10. Teismas konstatavo, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys ar naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu.

11. Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose sprendė, kad atsakovo argumentai, jog jis vietinės rinkliavos mokėti neturėjo, nes turto buvimo vietoje negyveno, kad šalia turto buvimo vietos nėra konteinerių, yra nereikšmingi.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į savivaldybę, prašydamas suteikti lengvatą, atleisti nuo rinkliavos mokėjimo ir t. t.

13. Teismas, vadovaudamasis Rinkliavos nuostatais ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjo prašymą priteisti 10,73 Eur delspinigius laikė pagrįstu ir jį tenkino.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovui už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota teisingai, vadovaujantis tokios rinkliavos apskaičiavimo principais bei tvarka (Rinkliavos nuostatų VI, VII skyriai) bei pareiškėjo prašymą tenkino.

III. 15. Atsakovas J. B. apeliaciniame skunde prašo priimti teisingą ir sąžiningą sprendimą.

16. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais, Rinkliavos nuostatais turi buti priskiriamas konteineris su informaciniu lipduku, identifikavimo numeriu ir žyma (RFID). Teisės aktuose taip pat pažymima, kad teršėjas moka už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą pagal faktišką atiduotų atliekų svorį kilogramais.

17. Atsakovas tvirtina, kad jam gyvenant ir atliekant karinę tarnybą Klaipėdoje, nėra kam akumuliuoti atliekų, o nesant konteinerio neįmanoma jų surinkti ir išvežti. Tokiu būdu visas neva išvežtas nesamų atliekų kiekis iškraipo esamą situaciją ir nustatoma nepagrįsta kaina už atliekų surinkimą ir išvežimą.

18. Atsakovas teigia, kad jis kaip rinkliavos mokėtojas, turi teisę reikalauti perskaičiuoti netinkamai apskaičiuotą rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 9.3 p.), todėl prašo teismo įpareigoti pareiškėją pateikti faktinius kainos skaičiavimo duomenis už 2020 m., atskirai pateikiant neva išvežtus atliekų kiekius iš nesamo konteinerio, priskirto atsakovui. Atsakovas teigia sutinkantis mokėti tinkamai paskaičiuotą rinkliavos mokestį.

19. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad J. B. atlieka karinę tarnybą Klaipėdoje ir negyvena (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo akumuliuoti komunalinių atliekų. Teismas taip pat neįvertino, kad VASA neatliko prievolės aprūpinti atsakovą šiukšlių surinkimo konteineriais. Šios aplinkybės teismo buvo įvertintos kaip nereikšmingos, nors vietinė rinkliava taikoma už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o ne už turimą nekilnojamą turtą. Teismas neįvertino, kad teršėjas moka už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą pagal faktišką atiduotų atliekų svorį kilogramais, kaip numato Atliekų tvarkymo įstatymas ir Rinkliavų įstatymas, o mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neatliekant šių darbų tai yra neteisinga ir nesąžininga.

20. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo argumentai, jog jis vietinės rinkliavos mokėti neturėjo, nes turto buvimo vietoje negyveno, nesudaro prielaidos neskaičiuoti vietinės rinkliavos. Teisės aktai numato prievolę skaičiuoti vietinę rinkliavą ir papildomai numato galimybę atsakovui kreiptis į pareiškėją su prašymu taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju, tačiau atsakovas dėl to nesikreipė. Teisės aktai prievolę mokėti vietinę rinkliavą sieja ne su nekilnojamojo turto objekte gyvenančiais asmenimis, o su nekilnojamojo turto objekto valdymu, kadangi aplinkybė, jog nekilnojamojo turto savininkas negyvena jam priklausančiame turte, nereiškia, kad turtas yra nenaudojamas. Atsakovas nėra pateikęs jokių šiuos kriterijus atitinkančius ir minėtas aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Atsakovui mišrių komunalinių atliekų konteineris yra priskirtas ir teismui pateiktose dokumentuose buvo nurodyta pilna informacija apie vietinės rinkliavos sumos paskaičiavimą. Todėl teismas tinkamai įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad neįrodžius nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo aplinkybių, nereikšmingomis laikomos aplinkybės dėl to ar atsakovas pats naudojasi nekilnojamuoju turtu, ar tai daro kiti asmenys. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 10.3 punktu vietinės rinkliavos mokėtojai privalo naudoti jiems priskirtą konteinerį mišrioms komunalinėms atliekoms šalinti, o tais atvejais, kai konteineris nepriskirtas, kreiptis į administratorių dėl naudojamo konteinerio priskyrimo. Todėl atsakovo argumentai, kad jis nesinaudoja ir / ar neturi konteinerio, laikytini nepagrįstais, kadangi atsakovas į pareiškėją nėra kreipęsis ir nebuvo kėlęs klausimų dėl konteinerio nebuvimo ar dingimo. Atsakovas nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo pateikęs įrodymų apie nekilnojamojo turto objekto nenaudojimą, taip pat nėra įrodymų apie konteinerio praradimą, todėl argumentai apie nekilnojamojo turto nenaudojimą ir / ar konteinerio nebuvimą nepagristi ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje kilo ginčas dėl 214,83 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 31 d., ir 10,73 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo J. B..

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir vietinę rinkliavą pareiškėjui iš atsakovo priteisė. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis vietine rinkliava apmokestintas nepagrįstai.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

27. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Rinkliavos nuostatus, kurių 7.5 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 p.).

Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 p.). Vietinė rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą (Rinkliavos nuostatų 24 p.). Pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (Rinkliavos nuostatų 34 p.).

Kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (Rinkliavos nuostatų 35 p.). Kintamoji Rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį (Rinkliavos nuostatų 36 p.).

Atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla (Rinkliavos nuostatų 37 p.).

28. Vėlesnės Rinkliavos nuostatų redakcijos taip pat nustatė iš esmės panašų teisinį reglamentavimą. Be kita ko, Rinkliavos nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., 72 punktas nustatė, kad taikomos šios Rinkliavos lengvatos: Rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dalies; Rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu (toliau – ir NTO) ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios Rinkliavos dalies.

29. Pagal minėtos redakcijos Rinkliavos nuostatų 73 punktą Rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą, o pagal 74 punktą – lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos arba nuo vėlesnės prašyme nurodytos datos (mėnesio 1 dienos), bet ne ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui. Tos pačios redakcijos Rinkliavos nuostatų 76 punktas nustatė, kad kintamoji Rinkliavos dalis neskaičiuojama Rinkliavos mokėtojams, kurie Administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji Rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus.

30. Pažymėtina, kad minėtos redakcijos Rinkliavos nuostatai nustato ir konteinerių priskyrimo NTO tvarką bei atitinkamas kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies paskaičiavimo tvarką priskirtiems konteineriams pagal atliekų svorį.

31. Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Teisės aktai (Rinkliavos nuostatai) atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu.

34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Rinkliava atsakovui ginčo laikotarpiu apskaičiuota pagal jo nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objekto dalį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad turi teisę nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies, nebuvo kreipęsis dėl Rinkliavos lengvatų taikymo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas buvo kreipęsis į pareiškėją, prašydamas jį atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies dedamosios mokėjimo, kadangi jis yra išvykęs gyventi į kitą Lietuvos vietovę, nors tokią galimybę Rinkliavos nuostatai numatė. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl individualiai priskirto konteinerio ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies mokėjimo pagal atliekų svorį. Įvertinus bylos duomenis bei teisės aktų nuostatas, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos skolą.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo bylos šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius