75cc739e-fb07-43f8-bf5b-e1729dc47535 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-2553-910/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23661-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5.; 3.1.2.2.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. rugsėjo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės 877-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės 877-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovui D.

M., tretiesiems asmenims valstybės įmonei „Registrų centras“, V. S., D. S. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimÄ panaikinimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pripažinimo negaliojančia, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė 877-oji daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti 2014 m. kovo 25 d. deklaracijÄ Nr. 1 apie statybos užbaigimÄ negyvenamojoje – pusrÅ«sio – patalpoje - sandėlyje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pripažinti negaliojančia UAB „Matavimo centras“ 2014 m. kovo 25 d. parengtÄ negyvenamosios – pusrÅ«sio – patalpos sandėlio kadastro duomenų bylÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

3. Teismas pažymėjo, jog tam, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas reikalavimas panaikinti statytojo deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ ir iÅ¡ to iÅ¡plaukiantis reikalavimas panaikinti statinio kadastro bylÄ , bÅ«tina patikrinti, ar buvo laikytasi Å¡iai deklaracijai pateikti ir registruoti nustatytos tvarkos. Statytojo deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pateikimas ir registravimas yra vieÅ¡osios teisės reglamentuojamas procesas. Deklaracija registruojama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos padalinio įgaliotam pareigÅ«nui įsitikinus, kad praÅ¡ymas užregistruoti deklaracijÄ ir deklaracija užpildyti pagal nustatytus reikalavimus, yra pateikti visi privalomi dokumentai (S.T.R. 41(1) punktas).

Taigi, pateikiant deklaracijÄ ir jÄ registruojant, susiklosto teisiniai statytojo ir vieÅ¡ojo administravimo subjekto santykiai, kurie reglamentuojami administracinės teisės normų. Nors Å¡io santykio subjektai nėra siejami pavaldumo santykių, juose vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai nagrinėtini administraciniame teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 13 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. T-33-2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-286/2012).

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas teikiamÄ ieÅ¡kinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). III. Atskirojo skundo argumentai 4. IeÅ¡kovė 877-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 4.1. Nagrinėjamu atveju ginčijamas nuosavybės įgijimo pagrindas.

Tik iÅ¡sprendus visus civilinės teisenos pobÅ«dį turinčius klausimus, bus galima spręsti dėl ginčo nekilnojamojo turto registratoriaus veiksmų teisėtumo. 4.2. Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 punktais, paprastojo remonto statybos darbų užbaigimo deklaracijos Statybos inspekcija netvirtina ir neprivalo tvirtinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, registratoriaus funkcijos yra tik duomenų iÅ¡ jam pateiktų dokumentų perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrÄ , nevertinant Å¡ių duomenų teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. A-492-3130-11).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės teikiamÄ ieÅ¡kinį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimÄ panaikinimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pripažinimo negaliojančia, kaip paduotÄ pažeidžiant rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles.

8. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ â€“ ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali bÅ«ti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkintas Å¡ios teisės įgyvendinimas; Å¡ios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismÄ , inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimÄ , kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį tuo pagrindu, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui ir turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme. Apeliantės teigimu, ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

10. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar ieÅ¡kinys teismingas tam teismui. Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiÅ«riu reikÅ¡mingos aplinkybės. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslams įgyvendinti. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių, sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

11. RÅ«Å¡inis teismingumas reiÅ¡kia: pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylÄ , t. y. nustatoma teismo rÅ«Å¡is; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimÄ konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylÄ kaip pirmosios instancijos teismas. Vienas svarbiausių kriterijų, pagal kurį atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobÅ«dis (Administracinių bylų teisenos įstatymo (tolau – ABTÄ®) 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).

Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektÄ , bet ir į teisinio santykio, iÅ¡ kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobÅ«dį. Kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rÅ«Å¡inis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTÄ® 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).

12. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2014 m. kovo 25 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ pasiraÅ¡yta buvusio savininko D. M. (atsakovo); tuometis savininkas pranešė apie pusrÅ«sio patalpos – sandėlio neypatingo, paprastojo remonto užbaigimÄ . Byloje duomenų, kad ginčijama deklaracija bÅ«tų buvusi patvirtinta ar registruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, nėra.

13. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktikÄ deklaracija apie statybos užbaigimÄ , kaip statytojo parengiamas ir pasiraÅ¡omas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienaÅ¡aliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobÅ«džio ginčais (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartį Nr. T-31/2017; 2015 m. sausio 30 d. nutartį Nr. T-8/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101/2014).

Tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, vieÅ¡ojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaracijÄ , priima administracinį sprendimÄ . VieÅ¡ojo administravimo subjekto veikla (Å¡iuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas), priimant administracinius sprendimus, priskiriama vieÅ¡ojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę Å¡ioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartį Nr. T-29/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartį Nr. T-80/2017; 2017 m. vasario 13 d. nutartį Nr. T-12/2017; 2015 m. vasario 19 d. nutartį Nr. T-37/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101/2014).

14. Kaip nurodyta 12 punkte, nagrinėjamu atveju duomenų, jog ginčijama Deklaracija buvo patvirtinta ar registruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, nėra. Taigi vieÅ¡ojo administravimo subjekto (Inspekcijos) administracinio sprendimo dėl Deklaracijos tvirtinimo ir (ar) užregistravimo, kas galėtų lemti bylos rÅ«Å¡inį priskirtinumÄ administraciniam teismui, nebuvo priimta. Dėl to ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Deklaracijos panaikinimo teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

15. IeÅ¡kovė taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti negaliojančia UAB „Matavimo centras“ 2014 m. kovo 25 d. parengtÄ negyvenamosios patalpos – pusrÅ«sio patalpos sandėlio kadastro duomenų bylÄ . Šį reikalavimÄ grindžia tuo, kad trečiojo asmens UAB „Matavimų centras“ matininkas kadastro duomenų bylÄ suformavo netinkamai, neatsižvelgdamas į prisijungimo prie egzistuojančių namo vandentiekio ir nuotakų Å¡alinimo tinklų buvimo vietas, nederindamas dokumentų su Bendrija. Privačių subjektų vykdoma kadastrinių matavimų atlikimo veikla nėra vieÅ¡asis administravimas. Reikalavimų, susijusių su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmais, kurie pagal savo pobÅ«dį yra vieÅ¡ojo administravimo veikla, Å¡iuo atveju nekeliama (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartį Nr. T-39-2016).

16. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias teismingumo taisykles. Dėl to apskųsta nutartis naikintina. Kadangi spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Teisėjos Vilija Mikuckienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė