Legislator Case Law & Legislation
2018-03-28 Nr. AB-6395-4-45-3-00058-2018-0 AI generated

2018-03-28 Nr. AB-6395-4-45-3-00058-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-03-28 Nr. AB-6395-4-45-3-00058-2018-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D. (A. D.), jo atstovei – advokatei Astai Astrauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. D. sulaikymo termino pratęsimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-03-28 Nr. AB-6395-4-45-3-00058-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: D. (A. D.), jo atstovei – advokatei Astai Astrauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. D. sulaikymo termino pratęsimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3949-575/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00058-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D. (A. D.), jo atstovei – advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Janinai Brovko,

vertėjai Astai Kvietkauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. D. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose 2018 m. vasario 14 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir URC) teikimas Nr. (21/26)-7K-143, kuriuo prašoma pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio A. D. (toliau – ir Užsienietis), gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2018 m. gegužės 27 d. (b. l. 1–2).

2. Teikime VSAT URC nurodė, kad Užsienietis Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. lapkričio 27 d. VSAT URC taip pat nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. Užsieniečio sulaikymo terminą pratęsė iki 2018 m. vasario 27 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. vasario 1 d. raštu informavo, kad Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, tikėtina, jog bus išnagrinėtas iki 2018 m. balandžio 2 d. Pasak VSAT URC, Užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnyko, todėl URC prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2018 m. gegužės 27 d.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. vasario 21 d. sprendimu VSAT URC teikimą patenkino (b. l. 10–11).

4. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Užsienietį 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu apgyvendino Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, o 2017 m. rugsėjo 27 d. Užsienietis buvo perduotas Lietuvos pareigūnams sulaikytas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnų. Atitinkamai, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalies 2 punktu. Teismas taip pat nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymas buvo pratęstas iki 2018 m. vasario 27 d.

5. Teismas konstatavo, kad Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė, nes Migracijos departamentas Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar neišnagrinėjo, taip pat nepasikeitė faktinės aplinkybės, kurių pagrindu nuspręsta, kad yra išlikę Užsieniečio sulaikymo pagrindai. Atsižvelgdamas į tai, teismas Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą pratęsė iki 2018 m. gegužės 27 d.

III. 6. (duomenys neskelbtini) pilietis A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – VSAT URC teikimo netenkinti (b. l. 15–18).

7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies bei 5 dalies 7 punkto nuostatas.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, todėl Užsieniečio sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu apskritai negali būti taikomas.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

10. Užsienietis sutinka, kad pažeidė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą, tačiau nurodo, kad būtina įvertinti tokio poelgio motyvus neapsiribojant formaliu situacijos vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš Lietuvos Respublikos Užsienietis išvyko todėl, kad buvo susitaręs su draugais, jog jam į Lazdijus iš (duomenys neskelbtini) atveš jo pasą bei pinigų. Lazdijuose Užsienietis sužinojo, kad Lenkijoje (Seinuose) sugedo jo draugų automobilis, todėl Užsienietis ir vyko iki jų, tikėdamas laiku grįžti į URC. Užsienietis nurodo, kad jam nėra tikslo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis paaiškina, kad pasimokė iš savo klaidų ir daugiau jokių pažeidimų neketina daryti, nes yra suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

11. Apeliaciniame skunde Užsienietis remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-5454-1062/2017 ir teigia, kad jis galėjo būti sulaikytas ilgiausiai iki 2018 m. kovo 27 d. Klausimai dėl Užsieniečio išsiuntimo nėra sprendžiami, todėl Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis nagrinėjamu atveju, pasak Užsieniečio, negali būti taikoma.

12. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti.

13. VSAT URC atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais pačiais argumentais, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame teikime. VSAT URC nurodo, kad šiuo metu dar nėra išnagrinėtas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, dėl to dar nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas. Užsienietis, pateikęs prieglobsčio prašymą, buvo pasirašytinai supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, todėl neabejotinai žinojo, kad neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kol yra sprendžiamas minėtas jo prašymas. VSAT URC nuomone, pareiškėjo išvykimas iš Lietuvos Respublikos buvo tyčinis, o Užsieniečio paaiškinimai yra skirti tik teismo suklaidinimui.

VSAT URC pažymi, kad Užsieniečio sulaikymas neviršija maksimalaus Įstatyme numatyto sulaikymo termino, t. y. 18 mėnesių nuo sulaikymo pradžios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

17. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, kad toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

18. Įstatymo 113 straipsnyje yra įtvirtinti užsieniečių sulaikymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2018 m. gegužės 27 d. priėmė, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi ir 113 straipsnio 5 dalies 7 punktu.

19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytu minėto straipsnio 5 dalies 7 punktu, kuris nustato, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš VSAT URC tvarką, iš esmės sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte).

21. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad neturi tikslo išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes šioje šalyje siekia gauti prieglobstį. Užsienietis teigia, kad jo išvykimo į Lenkijos Respubliką aplinkybės buvo įvertintos formaliai, neatsižvelgiant į tikruosius išvykimo tikslus.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad Užsieniečio 2017 m. rugsėjo mėnesį įvykusio išvykimo į Lenkijos Respubliką aplinkybės jau buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5212-556/2017. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad Užsienietis siekė visiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pažeidė Įstatymo 135 straipsnio 4 punktą, numatantį, kad užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos. Minėtoje byloje teismas konstatavo Užsieniečio sąmoningą siekį pažeisti nustatytą tvarką ir nebegrįžti į URC. Teismas sprendė, kad tai yra pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą kartu su minėto straipsnio 4 dalies 2 punktu. Minėtos Užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3302-552/2018. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad Užsienietis gali pasislėpti, vengdamas grąžinimo, išsiuntimo, todėl teismas darė išvadą, kad sulaikymas yra objektyviai reikalingas.

23. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtose bylose atliktą faktinių aplinkybių (dėl Užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos) teisinį vertinimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, neturėjo pagrindo minėtų aplinkybių vertinti kitaip, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su minėtos situacijos formaliu vertinimu, atmetami kaip nepagrįsti.

24. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Užsieniečio sulaikymas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra neteisėtas, nes pažeidžia 6 mėnesių sulaikymo terminą.

25. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Kaip jau minėta, Užsieniečio sulaikymas prasidėjo 2017 m. rugsėjo 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu, todėl maksimaliai Užsienietis galėjo būti sulaikytas, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, iki 2018 m. kovo 27 d., nebent Užsienietis nebendradarbiautų siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba būtų negaunami reikiami dokumentai jo išsiuntimui įvykdyti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad tokios aplinkybės nėra įrodytos šioje byloje.

26. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečio sulaikymo terminą pratęsė iki 2018 m. gegužės 27 d., o tai reiškia, kad šiuo sprendimu buvo pažeistas 6 mėnesių maksimalus sulaikymo terminas, nustatytas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad Užsieniečio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, absoliučiai ribojant Užsieniečio judėjimo laisvę, šiuo metu tęsiasi jau daugiau nei 6 mėnesius, darytina išvada, kad jo sulaikymas ilgesniam laikui (nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. gegužės 27 d.) neatitiktų Įstatyme nustatytų maksimalių sulaikymo terminų, todėl būtų neteisėtas ir nepagrįstas.

27. Atsižvelgiant į tai, kad dar nėra galutinai išspręstas prieglobsčio Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje suteikimo klausimas ir Užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš URC taisykles, darytina išvada, kad poveikio priemonės Užsieniečiui negali būti visiškai panaikintos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nutaria Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. gegužės 27 d. (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 4–5 dalys).

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl jo priimtas 2018 m. vasario 21 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. D. (A. D.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti.

Netenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2018 m. vasario 14 d. teikimo pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio A. D. sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. gegužės 27 d.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį A. D. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol užsieniečio atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gegužės 27 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė