75cb9aa0-b877-460d-bc07-87f1b6425af2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedPareiÅ¡kÄjas D. T. su skundu (b. l. 1â17) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau â Vilniaus PN), priteisti 27 000 Eur neturtinÄs žalos, kuriÄ patyrÄ dÄl netinkamų suÄmimo sÄ lygų, atlyginimÄ .
Legislator headnote
AI generated75cb9aa0-b877-460d-bc07-87f1b6425af2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: AtsakovÄs atstovas nurodÄ bendrabuÄio tipo patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kÄjas ir kamerų tipo patalpas, kuriose pareiÅ¡kÄjas atliko jam skirtas nuobaudas. Visose gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nepažeidžiant teisÄs aktais nustatytų ploto reikalavimų. Å iose patalpose vienu metu nelaikoma daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Gyvenamosiose patalpose (iÅ¡skyrus kameras), nuteistieji privalo bÅ«ti tik naktį, kitu paros metu jie gali laisvai judÄti savo bÅ«rio ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I-1104-968/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04091-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Rytis Krasauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui D. T., pareiÅ¡kÄjo atstovui advokatui Algaudui KirÅ¡ai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä :
1. PareiÅ¡kÄjas D. T. su skundu (b. l. 1â17) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau â Vilniaus PN), priteisti 27 000 Eur neturtinÄs žalos, kuriÄ patyrÄ dÄl netinkamų suÄmimo sÄ lygų, atlyginimÄ .
2. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad ilgÄ laiko tarpÄ nuo 2013-12-06 iki 2017-12-06 buvo laikomas perpildytose kamerų tipo patalpose, kuriose bÅ«davo iki 10 asmenų, pareiÅ¡kÄjui tekdavo mažiau nei 3 kv. m asmeninio ploto. PareiÅ¡kÄjas skunde cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) sprendimų fragmentus, kuriuose pasisakoma dÄl Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencijos) 3 straipsnio pažeidimo pripažinimo, kai ilgÄ laikÄ kalinamam asmeniui tenka ypaÄ mažas gyvenamasis plotas.
PareiÅ¡kÄjo teigimu, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m kameros gyvenamojo, neužstatyto baldais ploto. Gyvenamojo ploto trÅ«kumo pataisos įstaiga nekompensavo papildomomis reabilitacijos priemonÄmis, kultÅ«ros, Å¡vietimo, sporto, kÅ«rybos, mokymo programomis, nesuteikÄ galimybių papildomai judÄti, sportuoti lauke ar pataisos namų patalpose. Be to, ir taip maÅ¾Ä asmeniui tenkantį plotÄ užÄmÄ kameroje pastatyti baldai, todÄl pareiÅ¡kÄjas labai kankinosi. Visuose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose nebuvo galimybÄs pasinaudoti signalizacija, norint iÅ¡sikvieti budintį pareigÅ«nÄ .
PareiÅ¡kÄjas negalÄjo tinkamai pasinaudoti teise pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, nes vienu metu pasivaikÅ¡Äiojimo kieme bÅ«davo apie 300 žmonių, todÄl jam trÅ«ko vietos, nepakako pasivaikÅ¡Äiojimui skirto laiko (1 val.). Nuteistieji ir pareigÅ«nai rÅ«kydavo įstaigos patalpose, todÄl bÅ«damas 2 bÅ«ryje pareiÅ¡kÄjas kvÄpavo dÅ«mais užterÅ¡tu oru. PasivaikÅ¡Äiojimo kiemai neatitiko higienos reikalavimų, neįrengtos Å¡iukÅ¡liadÄžÄs, peleninÄs, nevalomi, priÅ¡iukÅ¡linti, sulaužyti suoliukai, sienos paveiktos pelÄsio ir grybelio.
Vilniaus PN konstrukcijose buvo asbesto, kuris nuolat kÄlÄ grÄsmÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai. Vilniaus PN kamerose visiÅ¡kai nebuvo ventiliacijos, buvo drÄgna ir tamsu, puvo Äiužiniai, veisÄsi parazitai, drÄgmÄs lygis virÅ¡ijo leistinÄ higienos normÄ , žiemÄ patalpose buvo per Å¡alta, vasarÄ â per karÅ¡ta. Lauko apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, nes lango grotos trukdÄ natÅ«raliai Å¡viesai ir grynam orui patekti, o įrengtas dirbtinis skleidÄ per ryÅ¡kiÄ varginanÄiÄ Å¡viesÄ .
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, rankÅ¡luosÄiais, Äiužiniai nebuvo dezinfekuojami, pats skalbdavo drabužius. Nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kÄjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kuris buvo tik skylÄ grindyse, nuo kitų esanÄių kabinų atskirta sienele. Vilniaus PN dažnai nebÅ«na karÅ¡to (Å¡alto) vandens, pareiÅ¡kÄjas negalÄjo ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e, duÅ¡ai neÅ¡varÅ«s, neatskirti sienele, pareiÅ¡kÄjui turÄjo bÅ«ti sudaromos galimybÄs nusiprausti duÅ¡e ne reÄiau kaip 2 kartus per savaitÄ.
Vilniaus PN administracija nevykdÄ kenkÄjų naikinimo, atitinkamų praÅ¡ymų neregistruodavo. PareiÅ¡kÄjo teigimu, Vilniaus PN tiekiams maistas nebuvo kaloringas ir skanus, paduodamas nepasvertas, nepamatuotas, dalinamas antisanitarinÄmis sÄ lygomis, valgykloje-kameroje buvo parazitų ir graužikų. Viso kalinimo metu pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrinami pasimatymai su drauge, su kuria pareiÅ¡kÄjui svarbu palaikyti tarpusavio ryšį. DÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ didelius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologines kanÄias, emocinius sutrikimus, pablogÄjo jo bendravimo galimybÄs, jam atlygintina neturtinÄ Å¾ala.
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o netaikyti senaties termino reikalavimui atlyginti kilusiÄ Å¾alÄ , nes ji praleistas dÄl svarbių priežasÄių.
3. PareiÅ¡kÄjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 124â126) papildomai nurodÄ, kad Vilniaus PN pateiktas atsiliepimas melagingas, atsakovÄs atstovas nurodo sau palankų kamerose buvusių asmenų ir įrengtų miegamų vietų skaiÄių, pareiÅ¡kÄjas pats nurodo kitas nei atsiliepime kameras, kartu su juo buvusius asmenis ir kitus duomenis, susijusius su asmeniui kameroje tenkanÄiu plotu. PareiÅ¡kÄjo teigimu, Vilniaus PN melagingai nurodo, kad įrengtas poilsio kambarys, kad nuteistieji gali nebÅ«ti gyvenamosiose patalpose (iÅ¡skyrus tuos, kur laikomi kamerose).
PareiÅ¡kÄjas kiekvienÄ savaitÄ prausdamasis duÅ¡e buvo priverstas tai daryti kitų nuteistųjų akivaizdoje, nebuvo pertvarų, taip pažeistas jo privatumas. AtsakovÄs atstovas neteisingai nurodo apie vykdomÄ nuteistųjų pozityvų užimtumÄ , nes pareiÅ¡kÄjui nebuvo siÅ«lyta dalyvauti jokiose reabilitacijos programose, apie jų egzistavimÄ jis sužinojo tik iÅ¡ atsiliepimo. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas ir jo atstovas praÅ¡Ä skundÄ tenkinti.
4. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 26â27) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kÄjas į Vilniaus PN atvyko 2013-12-06, vÄliau daug kartų buvo etapuotas į kitas įstaigas. Karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, jos dienos metu nÄra rakinamo, nuteistieji gali judÄti visame lokaliniame sektoriuje. Vilniaus PN nÄra kamerų tipo įstaiga, todÄl nÄra sisteminama ir renkama informacija apie konkreÄių nuteistųjų laikymÄ konkreÄiose patalpose.
AtsakovÄs atstovas nurodÄ bendrabuÄio tipo patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kÄjas ir kamerų tipo patalpas, kuriose pareiÅ¡kÄjas atliko jam skirtas nuobaudas. Visose gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nepažeidžiant teisÄs aktais nustatytų ploto reikalavimų. Å iose patalpose vienu metu nelaikoma daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Gyvenamosiose patalpose (iÅ¡skyrus kameras), nuteistieji privalo bÅ«ti tik naktį, kitu paros metu jie gali laisvai judÄti savo bÅ«rio ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.
Vilniaus PN teigimu, sanitarinio mazgo, kuris įrengtas kaip atskira patalpa, plotas turi bÅ«ti įskaiÄiuojamas į kamerų ir drausmÄs grupÄs gyvenamųjų patalpų plotÄ , nes juo naudojasi iÅ¡imtinai toje patalpoje laikomi nuteistieji. Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir perduoti eksploatuoti 2006 metais. Nuteistųjų socialinÄ reabilitacija vykdoma Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 136â137 straipsniuose nustatyta tvarka, paÄioje įstaigoje vykdomos 6 programos, pareiÅ¡kÄjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelÄje užfiksuoti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, kuriose pareiÅ¡kÄjas dalyvauja.
Dalyvavimas programose paprastai grindžiamas savanoriÅ¡kumo principu, pareiÅ¡kÄjas su vykdomomis programomis buvo supažindintas jo nuo jo atvykimo. Vilniaus PN visose kamerų tipo ir drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose įrengtos prižiÅ«rÄtojų iÅ¡kvietimo sistemos, taÄiau nuteistieji nuolat techniÅ¡kai jas gadina. Nuteistiesiems skirtas pasivaikÅ¡Äiojimų kiemas yra erdvus ir tvarkingas, teisÄs aktai nenustato vienam nuteistajam tenkanÄio ploto pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelyje normatyvo, taÄiau įpareigoja patiems tvarkyti darbo, gyvenamÄ jÄ ir pasivaikÅ¡Äiojimo vietas.
PareiÅ¡kÄjo skundo teiginiai dÄl higienos sÄ lygų gyvenamosiose patalpose itin abstraktÅ«s, pareiÅ¡kÄjas su skundais į Vilniaus PN dÄl galimai pažeidžiamų higienos normų į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipÄ. Visos Vilniaus PN patalpos įrengto vadovaujantis KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄmis (toliau â Eksploatavimo taisyklÄs).
Asbesto Vilniaus PN pastatų konstrukcijose nÄra. DÄl pareiÅ¡kÄjo aprÅ«pinimo patalyne nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas atvykÄs į Vilniaus PN atsisakÄ dalies įstaigos siÅ«lomų daiktų, todÄl jo teiginiai neatitinka tikrovÄs. BendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose (I-ajame gyvenamajame korpuse) sanitariniai mazgai įrengti kiekviename aukÅ¡te, įrenginių kiekis atitinka teisÄs aktų reikalavimus, tualetai nuolat prižiÅ«rimi ir dezinfekuojami. Atkreipia dÄmesį, kad teisÄs aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų įrengimÄ , nenustato reikalavimo duÅ¡inÄse įrengti pertvaras, todÄl pareiÅ¡kÄjas skunde nurodo tariamus pažeidimus.
DÄl nuteistųjų maitinimo Vilniaus PN informavo teismÄ , kad Å¡iÄ paslaugÄ vykdo UAB âPontemâ, maitinimas vykdomas ir organizuojamas pagal teisÄs aktų reikalavimus. Su skundais dÄl netinkamo maitinimo pareiÅ¡kÄjas į įstaigos administracijÄ nesikreipÄ. PareiÅ¡kÄjas nuolat naudojosi jam suteiktais pasimatymais, todÄl jo teiginiai dÄl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo nepagrįsti. Vilniaus PN nuolat vykdoma kenkÄjų kontrolÄ ir naikinimas pagal su UAB âDezinfaâ sudarytÄ sutartį, todÄl pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai nepagrįsti.
AtsakovÄs, atstovaujamos Vilniaus PN, atstovas teismo posÄdyje nedalyvavo, apie posÄdžio vietÄ ir laikÄ buvo informuotas tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a :
5. Å ioje byloje pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti 27 000 Eur neturtinÄs žalos dÄl to, kad, pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis buvo laikomas teisÄs aktų reikalavimus neatitinkanÄiomis sÄ lygomis â pareiÅ¡kÄjas gyveno perpildytose gyvenamosiose patalpose, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir duÅ¡u, kameros, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai neatitiko higienos ir saugos sveiktai reikalavimų, pareiÅ¡kÄjui nebuvo iÅ¡duota patalynÄ, nedezinfekuojamas minkÅ¡tas inventorius, neužtikrinama parazitų ir kenkÄjų kontrolÄ, neveikÄ budinÄio pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema, pareiÅ¡kÄjas neturÄjo galimybÄs visiÅ¡kai arba pagal poreikius pasinaudoti duÅ¡u, pasivaikÅ¡Äioti gryname ore daugiau nei valandÄ , maistas buvo nekaloringas, prastos kokybÄs, pažeistos pareiÅ¡kÄjo teisÄs dalyvauti įvairiose reabilitacijos ir užimtumo programose ir turÄti ilgalaikius pasimatymus, dÄl laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ fizinius skausmus ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, juto kanÄiÄ , menkavertiÅ¡kumÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ .
6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau â CK) nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).
7. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ sieja su jo laikymo Vilniaus PN sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2013-12-03 iki 2017-12-06, t. y. iki skundo suraÅ¡ymo dienos. Skunde, be kita ko, praÅ¡oma netaikyti senaties termino. AtsakovÄs atstovas atsiliepime neiÅ¡reiÅ¡kÄ praÅ¡ymo taikyti reikalavimui dÄl žalos atlyginimo taikomÄ 3 metų senaties terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN nepraÅ¡Ä teismo taikyti senaties terminÄ , o įstatymas teismui nesuteikia taikyti senaties terminÄ ex officio ( lot. k. pagal pareigas), Å¡ioje byloje bus vertinamas pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytas laikotarpis nuo 2013-12-06 iki 2017-12-06.
8. Reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisÄtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Å iame kontekste paminÄtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
9. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad visu ginÄo laikotarpiu jis buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kamerose, neužtikrinant teisÄs aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkanÄio ploto. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 26â37, 42â43, 45â71), nustatyta, kad vertinamu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nuo 2013-12-06 iki 2013-12-18 karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108, plotas 14,39 kv. m, kurioje įrengtos 4 miegamos vietos, bendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose:
Nr. 7-401 (plotas 33,56 kv. m, įrengta 10 miegamų vietų), Nr. 4-303 (plotas 32,02 kv. m, įrengta 10 miegamų vietų), Nr. 4-302 (plotas 29,80 kv. m, įrengta 9 miegamos vietos), Nr. 3-308 (plotas 16,70 kv. m, įrengtos 5 miegamos vietos), Nr. 8-311 (plotas 14,64 kv. m, įrengtos 4 miegamos vietos) ir Nr. 8-306 (plotas 15,75 kv. m, įrengtos 5 miegamos vietos). PareiÅ¡kÄjas taip pat buvo laikomas kamerų tipo patalpose: Nr. 3K (plotas 13,46 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos), Nr. 15K (plotas 14,00 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos), Nr. 17K (plotas 14,99 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos) ir Nr. 18K (plotas 30,47 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos).
PareiÅ¡kÄjas buvo laikomas drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose: Nr. 1D (plotas 12, 69 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos), Nr. 2D (plotas 11,93 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos) ir Nr. 12D (plotas 14,89 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos).
10. Vertinamuoju laikotarpiu pataisos įstaigoje bendrabuÄio tipo patalpų ir kamerų gyvenamajam plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄse (toliau â Vidaus tvarkos taisyklÄs) (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01). Vidaus tvarkos taisyklių 111 punkte buvo nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 punktas) ir 3,6 kv. m â pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 punktas).
VÄlesnÄse Vidaus tvarkos taisyklių redakcijose vienam nuteistajam tenkanÄio ploto minimali riba iÅ¡liko nepakitusi.
11. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Ä®sakymo (t. y. Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ) 1.3.1 punkto nuostatas skaiÄiuojant asmeniui tenkantį plotÄ , kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisÄs aktus yra įskaitomas į kameros plotÄ , todÄl skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkanÄiÄ gyvenamojo ploto normÄ , kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iÅ¡ joje esanÄių asmenų skaiÄiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-561-261/2017).
TaÄiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekÄs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m2 asmeniui tenkanÄio ploto daugiavietÄje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietÄje kameroje, apskaiÄiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturÄtų bÅ«ti įskaiÄiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaiÄiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr.
LVAT 2017-03-28 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-492-146/2017).
12. Ä®vertinÄs bendrabuÄio tipo gyvenamųjų patalpų, kuriose ginÄijamu laikotarpiu buvo kalinamas pareiÅ¡kÄjas, ploto ir jose įrengtų miegamųjų vietų santykį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vienam nuteistajam tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisÄs aktų reikalavimus. PareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl ploto gyvenamosiose patalpose trÅ«kumo, nes į šį plotÄ neturi bÅ«ti įskaiÄiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas, nagrinÄjamu atveju vertinami kritiÅ¡kai.
PažymÄtina, kad Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta minimali bendrabuÄių tipo patalpose vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma â 3,1 kv. m. Vidaus tvarkos taisyklÄse nenurodyta, kad į šį plotÄ neįskaiÄiuojamas jose esanÄių įrenginių ar baldų užimamas plotas. Eksploatavimo taisyklių 5 punkte, kuriame nustatyti pataisos namuose laikomų nuteistųjų, priskirtų lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamųjų korpusų įrengimo reikalavimai, nurodyta, kad sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam bÅ«riui) įrengiami korpuse, o ne gyvenamosiose patalpose, todÄl pareiÅ¡kÄjui, kai jis buvo laikomas bendrabuÄio tipo ar joms prilygintose patalpose, sanitarinio mazgo užimamas plotas įtakos negalÄjo turÄti, o baldų užimamas plotas nÄra aktualus, nes pareiÅ¡kÄjas, kuris buvo laikomas paprastosios grupÄs sÄ lygomis, galÄjo laisvai judÄti viso gyvenamojo sektoriaus teritorijoje.
Ä®vertinus minimalų pareiÅ¡kÄjui tekusį plotÄ kamerose ir drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose pagal metodikÄ , kai iÅ¡ viso patalpos ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui teko nuo 3,68 kv. m iki 5,12 kv. m. gyvenamojo patalpos ploto. Toks plotas atitinka Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nustatytÄ 3,6 kv. m minimaliÄ ribÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , teismas pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl jam neužtikrinto minimalaus ploto atmeta.
13. PareiÅ¡kÄjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose teigia, kad Vilniaus PN pateikÄ melagingus ir netikslius duomenis, kamerose buvusių asmenų ir įrengtų miegamų vietų skaiÄių, pareiÅ¡kÄjas pats nurodo kitas nei atsiliepime drausmÄs kameras ir su jam tenkanÄiu plotu susijusias aplinkybes. Å iame kontekste paminÄtina, kad ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
PareiÅ¡kÄjo teiginius dÄl neteisingų duomenų apie kameras, kuriose jis buvo laikomas, paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. Vilniaus PN direktoriaus įsakymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. PareiÅ¡kÄjo teiginiai, kad atsakovÄs atstovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybÄs, pateikÄ melagingus duomenis, t. y. nurodÄ mažesnį nei pareiÅ¡kÄjas prisimena įrengtų gulimų vietų skaiÄių, yra subjektyvus situacijos vertinimas ir gynybinÄ pozicija, todÄl atmetami.
14. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Eksploatavimo taisyklių 13.5 punkte nurodyta, kad drausmÄs grupei priskirtų nuteistųjų kambariuose įrengiama ne mažesnÄ kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijanÄio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelÄmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masÄs plytelÄmis. Kaip nurodyta Å¡io sprendimo 12 punkte, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose bendrabuÄio tipo kambariuose sanitariniai mazgai parastai neįrengiami.
Vilniaus PN pateiktos nuotraukos (b. l. 112) patvirtina, kad gyvenamuosiuose korpuse sanitariniai mazgai įrengti uždarose kabinose, kas teismo vertinimu, atitinka teisÄs aktų reikalavimus ir toks sanitarinio mazgo izoliavimas užtikrina asmens privatumÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde nenurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas įrengtas ne kabinose. IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo skundo galima suprasti, kad jo netenkina bÅ«das, kaip atitvertos viena nuo kitos sanitarinio mazgo kabinos bendrose tualeto patalpose, taÄiau Å¡iuo atveju nÄra pagrindo konstatuoti neteisÄtų Vilniaus PN veiksmų, neužtikrinant pareiÅ¡kÄjo privatumo dÄl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų.
15. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u. Eksploatavimo taisyklių 5â7 punktuose nustatyti pataisos namų gyvenamųjų korpusų patalpų įrengimo reikalavimai, pagal kuriuos gyvenamuosiuose korpusuose privalo bÅ«ti įrengti nuteistųjų gyvenamieji kambariai (5.1 ir 7.1 punktai), sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (5.7 ir 7.7 punktai). Å iose taisyklÄse dušų įrengimas nereglamentuojamas, taÄiau matyti, kad duÅ¡inÄs pataisos namuose įrengiamos kaip atskiros patalpos gyvenamajame korpuse, bet ne gyvenamuosiuose kambariuose ar kamerose.
Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnameÄių pataisos namų, kalÄjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvÄs atÄmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių visuomenÄs sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â Lietuvos higienos norma HN 134:2015).
Prausimosi patalpoms keliami higienos reikalavimai nustatyti Å¡ios normos 28 punkte: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelÄs) po kiekvieno naudojimosi iÅ¡plaunami ir dezinfekuojami (28.1 punktas); duÅ¡inÄs, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 punktas). IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ki higienos reikalavimai buvo nustatyti ir iki 2015-11-01galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â Lietuvos higienos norma HN 76:2010) (žr.
šios higienos normos 39.2 ir 39.4 punktus).
16. IÅ¡ paminÄto teisinio reguliavimo, kuriame nustatyti esminiai reikalavimai pataisos namuose esanÄių prausimosi patalpų įrengimui, matyti, kad tokie duÅ¡inių įrengimo ypatumai, kaip reikalavimas įrengti pertvaras, visiÅ¡kai izoliuoti (atriboti) prausimosi vietas tam skirtose patalpose sienų ar pertvarų pagalba, nÄra numatyti. Atkreiptinas dÄmesys, kad LVAT dÄl kalinamų asmenų naudojimosi duÅ¡u sÄ lygų yra nurodÄs, jog visiÅ¡ko privatumo buvimo neužtikrina pertvarų duÅ¡e nebuvimas (žr. 2015-12-29 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 administracinÄje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1456-602/2016).
TaÄiau LVAT pabrÄžÄ, kad pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybÄs civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisÄs aktuose nÄra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todÄl jų neįrengimas pats savaime nÄra neteisÄtas veiksmas (žr. LVAT 2016-10-07 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1456-602/2016).
17. AtsakovÄs atstovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad duÅ¡as Å¡ioje pataisos įstaigoje įrengtas atskiroje patalpoje, taÄiau prausimosi vietos neatskirtos pertvaromis. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas ir su tuo susijÄ nepatogumai vertintinas kaip Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas, taÄiau LVAT formuojamoje praktikoje jis nÄra tokio intensyvumo ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡ka prielaida konstatuoti nežmoniÅ¡kÄ arba žeminantį elgesį Konvencijos 3 straipsnio prasme (žr. pvz. LVAT 2017-11-21 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1703-492/2017). Å iuo atveju nÄra pagrindo teigti, kad Vilniaus PN dušų įrengimas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų, todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimai dÄl privatumo neužtikrinimo duÅ¡e atmetami kaip nepagrįsti.
18. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad ginÄijamu laikotarpiu Vilniaus PN kamerose nebuvo pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų. Pagal Eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punktus, drausmÄs grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose, kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rÄtojo iÅ¡kvietimo sistema. AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodÄ, kad Å¡i sistema yra visose pataisos įstaigos patalpose, kuriose ji privalo bÅ«ti pagal teisÄs aktų reikalavimus, teismui pateikÄ nuotraukas (b. l. 119â120), kuriose pavaizduota kamerų tipo ir drausmÄs grupÄs patalpų duryse įmontuotas pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas.
Teismas pateiktais įrodymais ir Vilniaus PN paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo abejoti. PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl iÅ¡kvietimo mygtuko neįrengimo nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, byloje nÄra duomenų, kad dÄl kalinimo sÄ lygų, įskaitant ir dÄl negalÄjimo pasinaudoti nuteistuosius prižiÅ«rinÄio pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema, pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į Vilniaus PN administracijÄ ar kitas įgaliotas institucijas. PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nenurodÄ aplinkybių, leidžianÄių manyti, kad egzistavo situacija, kai prižiÅ«rÄtojo iÅ¡kvietimas buvo bÅ«tinas, o pareiÅ¡kÄjas dÄl techninių galimybių patalpose nebuvimo, t. y. iÅ¡kvietimo mygtuko neįrengimo, negalÄjo iÅ¡kviesti pataisos įstaigos atsakingo pareigÅ«no. TodÄl teismas Å¡iuos pareiÅ¡kÄjo argumentus vertina kaip nepagrįstus ir atmeta.
19. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ praÅ¡o priteisti ir todÄl, kad kamerose buvo drÄgna, nebuvo ventiliacijos, tinkamo apÅ¡vietimo, veisÄsi pelÄsis. Sveikatos saugos reikalavimus laisvÄs atÄmimo vietose, be kita ko, pataisos namuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pagal jos16 punkto reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C, santykinÄ oro drÄgmÄ â nuo 35 proc. iki 65 proc.; turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas.
Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių (39 punktas); laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs gyvenamosios patalpos valomos laisvÄs atÄmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ki reikalavimai buvo nustatyti ir iki 2015-11-01 galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010.
AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodÄ, kad visos pataisos namų patalpos įrengtos pagal Eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, gyvenamosiose patalpose įrengti langai, papildoma ventiliacijos sistema. Teismas Å¡iais teiginiais neturi pagrindo abejoti. PareiÅ¡kÄjo nusiskundimai dÄl sveikatos saugos reikalavimų pažeidimų, pažymÄtina, kad jie yra abstraktÅ«s, grindžiami LVAT procesinių sprendimų iÅ¡vadomis. AtsakovÄs atstovo pateikta Ūkio skyriaus pažyma, teisme gauti Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau â VSC) raÅ¡tai (b. l. 24â25, 93) patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas su individualiais skundais dÄl jo laikymo sÄ lygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams, nesikreipÄ.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , pareiÅ¡kÄjo reikalavimai dÄl higienos neatitinkanÄių laikymo sÄ lygų atmestini.
20. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad jam Vilniaus PN nedavÄ Å¡varios patalynÄs, Äiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ nuteistiesiems suteikiama galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynÄ ir apatinius drabužius, kartÄ per mÄnesį â pasinaudoti kirpÄjo paslaugomis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Nuteistų vyrų ir moterų, atliekanÄių laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonÄmis normose nurodyta pareiga nuteistuosius aprÅ«pinti Äiužiniu, patalyne, rankÅ¡luosÄiu, asmens higienos priemonÄmis ir kitai reikmenimis.
Vilniaus PN pateikta pareiÅ¡kÄjo materialinio buitinio aprÅ«pinimo kortelÄs kopija (b. l. 91â92) patvirtina, kad jam buvo užtikrintas aprÅ«pinimas Å¡varia patalyne, minkÅ¡tuoju inventoriumi ir kitais asmeniniais reikmenimis, taÄiau pareiÅ¡kÄjas dalies daiktų atsisakÄ, nes turÄjo nuosavus. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai dÄl patalynÄs nesuteikimo atmestini. Byloje nesant duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas Vilniaus PN atsakingiems pareigÅ«nams bÅ«tų skundÄsis dÄl neÅ¡varaus Äiužinio (žr. b. l. 93), pareiÅ¡kÄjo skundo teiginiai, kad įstaigoje Äiužiniai nedezinfekuojami, laikytini abstrakÄiais, todÄl atmetami taip pat.
21. PareiÅ¡kÄjo teigimu Vilniaus PN buvo vabzdžių, graužikų ir kitų kenkÄjų. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte (iki 2015-11-01 galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkte) nurodyta, kad laisvÄs atÄmimo vietoje, policijos areÅ¡tinÄje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkÄjų. Ä® bylÄ Vilniaus PN pateikta su UAB âDezinfaâ 2014-05-08 sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 107â109) patvirtina, kad iÅ¡ esmÄs visu pareiÅ¡kÄjo skundžiamu laikotarpiu Vilniaus PN administracija ÄmÄsi veiksmų, susijusių su buitinių kenkÄjų stebÄsena, naikinimu ir profilaktika. Byloje nesant duomenų, patvirtinanÄių pareiÅ¡kÄjo skundu Vilniaus PN administracijai ar VSC, kuris kompetentingas kontroliuoti higienos ir sveikatos saugos reikalavimų laikymÄ si pataisos įstaigose, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl buitinių kenkÄjų buvimo atmestini kaip nepagrįsti.
22. PareiÅ¡kÄjas skundžiasi, kad Vilniaus PN ne visada užtikrindavo kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nurodyta, kad ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ nuteistiesiems suteikiama galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u. Vilniaus PN atsiliepime nurodo, kad nuteistieji duÅ¡e maudosi pagal grafikÄ (b. l. 90), iÅ¡ kurio matyti, kad maudymasis duÅ¡e organizuojamas pirmadieniaisâpenktadieniais. Atkreiptinas dÄmesys, kad pareiÅ¡kÄjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose teigia kiekvienÄ savaitÄ maudÄsis bendrame duÅ¡e. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjo argumentų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ ir atsakovÄs atstovo pateiktus įrodymus, nÄra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kÄjui neužtikrinama teisÄ prausti visÄ kÅ«nÄ teisÄs aktuose nustatytu dažnumu.
23. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad jam nepakako 1 valandos pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai netvarkingi, purvini, perpildyti, visoje Vilniaus PN aplinkoje yra asbesto, rÅ«koma. BVK 73 straipsnyje nurodyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisÄ pasivaikÅ¡Äioti tris valandas, BVK 75 straipsnyje nurodyta drausmÄs grupei priskirtų nuteistųjų pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄ yra 2 valandos. PareiÅ¡kÄjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad bÅ«damas kamerose galÄjo iÅ¡eiti į laukÄ po 2 valandas, kitomis sÄ lygomis leidžiama pasivaikÅ¡Äioti po 3 valandas, kas, teismo vertinimu, atitinka nustatytÄ pasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore trukmÄ, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄs laikytini nepagrįstais.
PažymÄtina, kad nei Eksploatavimo taisyklÄse, nei Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ar kituose teisÄs aktuose nÄra nustatytas vienam nuteistajam pasivaikÅ¡Äiojimo metu tenkantis plotas. PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių perpildymo laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kÄjo teiginius dÄl pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių netvarkymo paneigia Vilniaus PN pateiktos nuotraukos (b. l. 110â111, 116â117). Kita vertus, Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte nustatyta nuteistųjų pareiga tvarkyti ir prižiÅ«rÄti savo darbo, gyvenamÄ jÄ ir pasivaikÅ¡Äiojimo vietas.
Å iame kontekste nÄra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN veiksmų neteisÄtumo. PareiÅ¡kÄjo teiginiai, kad kiti nuteistieji rÅ«ko Vilniaus PN bendro naudojimo patalpose (virtuvÄje, prausykloje, koridoriuose ir kitose), nes jie Å¡iose patalpose užrakinami ir negali iÅ¡eiti į laukÄ , vieniems nuteistiesiems priklausomai nuo bÅ«rio sudaromos geresnÄs sÄ lygos, lyginant su kitais analogiÅ¡komis sÄ lygomis kalinÄiais asmenimis, nepagrįsti jokiais įrodymais, todÄl atmetami. PareiÅ¡kÄjo teiginius dÄl asbesto buvimo paneigia atsakovÄs atstovo teiginiai, kad jokiose Vilniaus PN konstrukcijose Å¡ios medžiagos nÄra.
24. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina ir dÄl to, kad Vilniaus PN neužtikrino pakankamo pareiÅ¡kÄjo maitinimo higienos reikalavimus atitinkanÄiomis sÄ lygomis. BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, â pagal racionalaus maitinimo normas.
Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos FiziologinÄs mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbanÄių vyrų fiziologinÄ mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal. LaisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraÅ¡Äius, atitinkanÄius KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus.
Å ių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padÄjÄjas, remdamasis Å¡ios įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybÄs įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinÄiojo padÄjÄjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama. Pagal minÄtų taisyklių 24 punktÄ , dalijant maistÄ suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo bÅ«ti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padÄjÄjas arba kitas Å¡ios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigÅ«nas ir prižiÅ«rÄtojai.
25. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ vykdanÄiose įstaigose nuteistųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 94â106) patvirtina, Vilniaus PN nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis minÄtais teisÄs aktais, maisto tiekimo ir gaminimo procesas turi atitikti maisto saugai ir higienai keliamus reikalavimus. Kaip minÄta pareiÅ¡kÄjas ginÄijamu laikotarpiu dÄl maitinimo nesikreipÄ su skundais, praÅ¡ymais į Vilniaus PN administracijÄ (b. l. 93), kitus subjektus, kurių veikla susijusi su maitinimo nuteistiesiems teikimu ar Å¡io proceso kontrole, todÄl pareiÅ¡kÄjos skundo argumentai dÄl netinkamo maitinimo laikytini nepagrįstais.
26. PareiÅ¡kÄjas skundžiasi, kad jam nebuvo suteikta ilgalaikių pasimatymų. Nuteistųjų laisvÄs atÄmimo bausme teisÄ turÄti pasimatymus reglamentuoja BVK (akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 94 straipsnis, pagal kurio 1 dalį nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai â iki trijų valandų ir ilgalaikiai â iki vienos paros. Pasimatymų skaiÄių ir rūšį nustato Å¡io kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai, pataisos namuose bausmÄ atliekanÄių nuteistųjų teisÄ pasimatyti su artimaisiais nustato 73 straipsnis, kuriame nurodyta, kad nuteistasis turi teisÄ per 2 mÄnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ .
Iki 2016-04-01 galiojusi BVK 73 straipsnio redakcija nustatÄ, kad nuteistasis turi teisÄ per 3 mÄnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . Vilniaus PN teismui pateikta pareiÅ¡kÄjo pasimatymų, gautų siuntų, perdavimų, banderolių su spauda apskaitos kortelÄs kopija (b. l. 72â73) patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas teisÄ pasimatyti su kitais asmenimis įgyvendino iÅ¡ esmÄs visu ginÄijamu laikotarpiu. PareiÅ¡kÄjui nenurodžius konkreÄių ilgalaikio pasimatymo su jo pageidaujamu asmeniu nesuteikimo aplinkybių ar duomenų, kad Vilniaus PN atsisakÄ jam suteikti pagal BVK nuostatas priklausantį ar papildomÄ pasimatymÄ , nÄra pagrindo konstatuoti neteisÄtų atsakovÄs atstovo veiksmų.
27. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ sieja ir su nepakankamu Vilniaus PN socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimu ir užimtumo nuteistiesiems organizavimu. Vilniaus PN atsiliepime nurodÄ, kad minÄtos programos pataisos įstaigoje vykdomos vadovaujantis BVK nuostatomis ir pagal Departamento direktoriaus akredituotas elgesio pataisos programas, kurios taikomos nuteistųjų socialiniams įgÅ«džiams lavinti ir palaikyti pozityvų užimtumÄ . NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas nuo atvykimo į Vilniaus PN dalyvauja Adaptacijos, Nuteistojo pataisos, Integracijos į visuomenÄ, ĮžanginÄs grupÄs, Pozityvaus užimtumo socialinÄs reabilitacijos programose.
Teismas, susipažinÄs su Individualaus darbo su nuteistuoju (pareiÅ¡kÄju) knygelÄs informacija (b. l. 74â86), daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui atvykus į Vilniaus PN, buvo vertinama jo emocinÄ bÅ«sena, analizuotos nusikalstamų veikų padarymo priežastys, pareiÅ¡kÄjas supažindintas su Vilniaus PN aplinka ir tvarka, palaikomas bendravimas su nuteistuoju dÄl jo elgesio, reabilitacijos ir kitais klausimais. PareiÅ¡kÄjas savo dalyvavimÄ Adaptacijos, Nuteistojo pataisos programomis, atitinkamų programų veiksmų planais patvirtinÄs pasiraÅ¡ytinai, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai, kad jis nedalyvauja jokiose reabilitacijos programose ir iÅ¡ viso apie jas sužinojo tik iÅ¡ atsiliepimo, nepagrįsti.
Atkreiptinas dÄmesys, kad BVK 137 straipsnio 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinÄs reabilitacijos elementai (t. y. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis Å¡alinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas) buvo taikomi ir pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu, nes iÅ¡ pateiktos darbo su nuteistuoju knygelÄs informacijos įrašų matyti, jog pareiÅ¡kÄjui buvo taikoma reabilitacija dÄl priklausomybÄs, kuri buvo viena iÅ¡ nusikaltimo padarymo priežasÄių.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nebuvo taikomos reabilitacijos programos ir Vilniaus PN nevykdÄ Å¡ių pareigų.
28. PareiÅ¡kÄjo teigimu, dÄl jo laikymo Vilniaus PN antisanitarinÄmis, nehumaniÅ¡komis sÄ lygomis pablogÄjo jo fizinÄ, psichinÄ sveikata. PareiÅ¡kÄjui nenurodžius konkreÄių sveikatos pablogÄjimÄ apibÅ«dinanÄių aplinkybių, teismas Å¡iuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
29. DÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimo priteisti jam neturtinÄs žalos atlyginimÄ , teismas akcentuoja, jog reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali bÅ«ti tenkinamas tik esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008).
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . NenustaÄius neteisÄtų Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todÄl atmestinas.
30. PareiÅ¡kÄjas skunde iÅ¡dÄsto daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sÄ lygomis Vilniaus PN, taÄiau, teismo nuomone, jie nÄra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinÄ bylÄ ir (arba) niekaip nekeiÄia Å¡iame teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų. TodÄl dÄl jų teismas nepasisakys. Å iame kontekste paminÄtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymÄta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;
LVAT administracinÄ byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo D. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjas Rytis Krasauskas