Legislator Case Law & Legislation
75cb9aa0-b877-460d-bc07-87f1b6425af2 AI generated

75cb9aa0-b877-460d-bc07-87f1b6425af2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 75cb9aa0-b877-460d-bc07-87f1b6425af2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas D. T. su skundu (b. l. 1–17) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 27 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ patyrė dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų, atlyginimÄ .

Legislator headnote

AI generated

75cb9aa0-b877-460d-bc07-87f1b6425af2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Atsakovės atstovas nurodė bendrabučio tipo patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas ir kamerų tipo patalpas, kuriose pareiÅ¡kėjas atliko jam skirtas nuobaudas. Visose gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktais nustatytų ploto reikalavimų. Å iose patalpose vienu metu nelaikoma daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Gyvenamosiose patalpose (iÅ¡skyrus kameras), nuteistieji privalo bÅ«ti tik naktį, kitu paros metu jie gali laisvai judėti savo bÅ«rio ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-1104-968/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04091-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. T., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Algaudui KirÅ¡ai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas D. T. su skundu (b. l. 1–17) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 27 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ patyrė dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų, atlyginimÄ .

2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ilgÄ laiko tarpÄ nuo 2013-12-06 iki 2017-12-06 buvo laikomas perpildytose kamerų tipo patalpose, kuriose bÅ«davo iki 10 asmenų, pareiÅ¡kėjui tekdavo mažiau nei 3 kv. m asmeninio ploto. PareiÅ¡kėjas skunde cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimų fragmentus, kuriuose pasisakoma dėl Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnio pažeidimo pripažinimo, kai ilgÄ laikÄ kalinamam asmeniui tenka ypač mažas gyvenamasis plotas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m kameros gyvenamojo, neužstatyto baldais ploto. Gyvenamojo ploto trÅ«kumo pataisos įstaiga nekompensavo papildomomis reabilitacijos priemonėmis, kultÅ«ros, Å¡vietimo, sporto, kÅ«rybos, mokymo programomis, nesuteikė galimybių papildomai judėti, sportuoti lauke ar pataisos namų patalpose. Be to, ir taip maÅ¾Ä asmeniui tenkantį plotÄ užėmė kameroje pastatyti baldai, todėl pareiÅ¡kėjas labai kankinosi. Visuose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose nebuvo galimybės pasinaudoti signalizacija, norint iÅ¡sikvieti budintį pareigÅ«nÄ .

Pareiškėjas negalėjo tinkamai pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore, nes vienu metu pasivaikščiojimo kieme būdavo apie 300 žmonių, todėl jam trūko vietos, nepakako pasivaikščiojimui skirto laiko (1 val.). Nuteistieji ir pareigūnai rūkydavo įstaigos patalpose, todėl būdamas 2 būryje pareiškėjas kvėpavo dūmais užterštu oru. Pasivaikščiojimo kiemai neatitiko higienos reikalavimų, neįrengtos šiukšliadėžės, peleninės, nevalomi, prišiukšlinti, sulaužyti suoliukai, sienos paveiktos pelėsio ir grybelio.

Vilniaus PN konstrukcijose buvo asbesto, kuris nuolat kėlė grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai. Vilniaus PN kamerose visiÅ¡kai nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna ir tamsu, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, drėgmės lygis virÅ¡ijo leistinÄ higienos normÄ , žiemÄ patalpose buvo per Å¡alta, vasarÄ â€“ per karÅ¡ta. Lauko apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, nes lango grotos trukdė natÅ«raliai Å¡viesai ir grynam orui patekti, o įrengtas dirbtinis skleidė per ryÅ¡kiÄ varginančiÄ Å¡viesÄ .

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, rankÅ¡luosčiais, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, pats skalbdavo drabužius. Nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kuris buvo tik skylė grindyse, nuo kitų esančių kabinų atskirta sienele. Vilniaus PN dažnai nebÅ«na karÅ¡to (Å¡alto) vandens, pareiÅ¡kėjas negalėjo ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, duÅ¡ai neÅ¡varÅ«s, neatskirti sienele, pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti sudaromos galimybės nusiprausti duÅ¡e ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.

Vilniaus PN administracija nevykdė kenkėjų naikinimo, atitinkamų praÅ¡ymų neregistruodavo. PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN tiekiams maistas nebuvo kaloringas ir skanus, paduodamas nepasvertas, nepamatuotas, dalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis, valgykloje-kameroje buvo parazitų ir graužikų. Viso kalinimo metu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinami pasimatymai su drauge, su kuria pareiÅ¡kėjui svarbu palaikyti tarpusavio ryšį. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didelius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologines kančias, emocinius sutrikimus, pablogėjo jo bendravimo galimybės, jam atlygintina neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti senaties termino reikalavimui atlyginti kilusiÄ Å¾alÄ , nes ji praleistas dėl svarbių priežasčių.

3. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 124–126) papildomai nurodė, kad Vilniaus PN pateiktas atsiliepimas melagingas, atsakovės atstovas nurodo sau palankų kamerose buvusių asmenų ir įrengtų miegamų vietų skaičių, pareiškėjas pats nurodo kitas nei atsiliepime kameras, kartu su juo buvusius asmenis ir kitus duomenis, susijusius su asmeniui kameroje tenkančiu plotu. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN melagingai nurodo, kad įrengtas poilsio kambarys, kad nuteistieji gali nebūti gyvenamosiose patalpose (išskyrus tuos, kur laikomi kamerose).

PareiÅ¡kėjas kiekvienÄ savaitę prausdamasis duÅ¡e buvo priverstas tai daryti kitų nuteistųjų akivaizdoje, nebuvo pertvarų, taip pažeistas jo privatumas. Atsakovės atstovas neteisingai nurodo apie vykdomÄ nuteistųjų pozityvų užimtumÄ , nes pareiÅ¡kėjui nebuvo siÅ«lyta dalyvauti jokiose reabilitacijos programose, apie jų egzistavimÄ jis sužinojo tik iÅ¡ atsiliepimo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė skundÄ tenkinti.

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 26–27) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2013-12-06, vėliau daug kartų buvo etapuotas į kitas įstaigas. Karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, jos dienos metu nėra rakinamo, nuteistieji gali judėti visame lokaliniame sektoriuje. Vilniaus PN nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nėra sisteminama ir renkama informacija apie konkrečių nuteistųjų laikymÄ konkrečiose patalpose.

Atsakovės atstovas nurodė bendrabučio tipo patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas ir kamerų tipo patalpas, kuriose pareiškėjas atliko jam skirtas nuobaudas. Visose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktais nustatytų ploto reikalavimų. Šiose patalpose vienu metu nelaikoma daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Gyvenamosiose patalpose (išskyrus kameras), nuteistieji privalo būti tik naktį, kitu paros metu jie gali laisvai judėti savo būrio ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Vilniaus PN teigimu, sanitarinio mazgo, kuris įrengtas kaip atskira patalpa, plotas turi bÅ«ti įskaičiuojamas į kamerų ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų plotÄ , nes juo naudojasi iÅ¡imtinai toje patalpoje laikomi nuteistieji. Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir perduoti eksploatuoti 2006 metais. Nuteistųjų socialinė reabilitacija vykdoma Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 136–137 straipsniuose nustatyta tvarka, pačioje įstaigoje vykdomos 6 programos, pareiÅ¡kėjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje užfiksuoti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, kuriose pareiÅ¡kėjas dalyvauja.

Dalyvavimas programose paprastai grindžiamas savanoriÅ¡kumo principu, pareiÅ¡kėjas su vykdomomis programomis buvo supažindintas jo nuo jo atvykimo. Vilniaus PN visose kamerų tipo ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose įrengtos prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistemos, tačiau nuteistieji nuolat techniÅ¡kai jas gadina. Nuteistiesiems skirtas pasivaikščiojimų kiemas yra erdvus ir tvarkingas, teisės aktai nenustato vienam nuteistajam tenkančio ploto pasivaikščiojimo kiemelyje normatyvo, tačiau įpareigoja patiems tvarkyti darbo, gyvenamÄ jÄ ir pasivaikščiojimo vietas.

PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl higienos sÄ lygų gyvenamosiose patalpose itin abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas su skundais į Vilniaus PN dėl galimai pažeidžiamų higienos normų į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė. Visos Vilniaus PN patalpos įrengto vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Eksploatavimo taisyklės).

Asbesto Vilniaus PN pastatų konstrukcijose nėra. Dėl pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo patalyne nurodo, kad pareiÅ¡kėjas atvykęs į Vilniaus PN atsisakė dalies įstaigos siÅ«lomų daiktų, todėl jo teiginiai neatitinka tikrovės. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (I-ajame gyvenamajame korpuse) sanitariniai mazgai įrengti kiekviename aukÅ¡te, įrenginių kiekis atitinka teisės aktų reikalavimus, tualetai nuolat prižiÅ«rimi ir dezinfekuojami. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų įrengimÄ , nenustato reikalavimo duÅ¡inėse įrengti pertvaras, todėl pareiÅ¡kėjas skunde nurodo tariamus pažeidimus.

Dėl nuteistųjų maitinimo Vilniaus PN informavo teismÄ , kad Å¡iÄ paslaugÄ vykdo UAB „Pontem“, maitinimas vykdomas ir organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus. Su skundais dėl netinkamo maitinimo pareiÅ¡kėjas į įstaigos administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjas nuolat naudojosi jam suteiktais pasimatymais, todėl jo teiginiai dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo nepagrįsti. Vilniaus PN nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė ir naikinimas pagal su UAB „Dezinfa“ sudarytÄ sutartį, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai nepagrįsti.

Atsakovės, atstovaujamos Vilniaus PN, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo informuotas tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a :

5. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 27 000 Eur neturtinės žalos dėl to, kad, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sÄ lygomis – pareiÅ¡kėjas gyveno perpildytose gyvenamosiose patalpose, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir duÅ¡u, kameros, pasivaikščiojimo kiemai neatitiko higienos ir saugos sveiktai reikalavimų, pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duota patalynė, nedezinfekuojamas minkÅ¡tas inventorius, neužtikrinama parazitų ir kenkėjų kontrolė, neveikė budinčio pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema, pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės visiÅ¡kai arba pagal poreikius pasinaudoti duÅ¡u, pasivaikščioti gryname ore daugiau nei valandÄ , maistas buvo nekaloringas, prastos kokybės, pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės dalyvauti įvairiose reabilitacijos ir užimtumo programose ir turėti ilgalaikius pasimatymus, dėl laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė fizinius skausmus ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, juto kančiÄ , menkavertiÅ¡kumÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

7. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su jo laikymo Vilniaus PN sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2013-12-03 iki 2017-12-06, t. y. iki skundo suraÅ¡ymo dienos. Skunde, be kita ko, praÅ¡oma netaikyti senaties termino. Atsakovės atstovas atsiliepime neiÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymo taikyti reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomÄ 3 metų senaties terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN neprašė teismo taikyti senaties terminÄ , o įstatymas teismui nesuteikia taikyti senaties terminÄ ex officio ( lot. k. pagal pareigas), Å¡ioje byloje bus vertinamas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas laikotarpis nuo 2013-12-06 iki 2017-12-06.

8. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

9. Pareiškėjas teigia, kad visu ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kamerose, neužtikrinant teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 26–37, 42–43, 45–71), nustatyta, kad vertinamu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-12-06 iki 2013-12-18 karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108, plotas 14,39 kv. m, kurioje įrengtos 4 miegamos vietos, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose:

Nr. 7-401 (plotas 33,56 kv. m, įrengta 10 miegamų vietų), Nr. 4-303 (plotas 32,02 kv. m, įrengta 10 miegamų vietų), Nr. 4-302 (plotas 29,80 kv. m, įrengta 9 miegamos vietos), Nr. 3-308 (plotas 16,70 kv. m, įrengtos 5 miegamos vietos), Nr. 8-311 (plotas 14,64 kv. m, įrengtos 4 miegamos vietos) ir Nr. 8-306 (plotas 15,75 kv. m, įrengtos 5 miegamos vietos). Pareiškėjas taip pat buvo laikomas kamerų tipo patalpose: Nr. 3K (plotas 13,46 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos), Nr. 15K (plotas 14,00 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos), Nr. 17K (plotas 14,99 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos) ir Nr. 18K (plotas 30,47 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos).

Pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupės gyvenamosiose patalpose: Nr. 1D (plotas 12, 69 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos), Nr. 2D (plotas 11,93 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos) ir Nr. 12D (plotas 14,89 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos).

10. Vertinamuoju laikotarpiu pataisos įstaigoje bendrabučio tipo patalpų ir kamerų gyvenamajam plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01). Vidaus tvarkos taisyklių 111 punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 punktas) ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 punktas).

Vėlesnėse Vidaus tvarkos taisyklių redakcijose vienam nuteistajam tenkančio ploto minimali riba išliko nepakitusi.

11. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Ä®sakymo (t. y. Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“) 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotÄ , kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotÄ , todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iÅ¡ joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017).

Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m2 asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr.

LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).

12. Ä®vertinęs bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčijamu laikotarpiu buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, ploto ir jose įrengtų miegamųjų vietų santykį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vienam nuteistajam tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl ploto gyvenamosiose patalpose trÅ«kumo, nes į šį plotÄ neturi bÅ«ti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas, nagrinėjamu atveju vertinami kritiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta minimali bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma – 3,1 kv. m. Vidaus tvarkos taisyklėse nenurodyta, kad į šį plotÄ neįskaičiuojamas jose esančių įrenginių ar baldų užimamas plotas. Eksploatavimo taisyklių 5 punkte, kuriame nustatyti pataisos namuose laikomų nuteistųjų, priskirtų lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamųjų korpusų įrengimo reikalavimai, nurodyta, kad sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam bÅ«riui) įrengiami korpuse, o ne gyvenamosiose patalpose, todėl pareiÅ¡kėjui, kai jis buvo laikomas bendrabučio tipo ar joms prilygintose patalpose, sanitarinio mazgo užimamas plotas įtakos negalėjo turėti, o baldų užimamas plotas nėra aktualus, nes pareiÅ¡kėjas, kuris buvo laikomas paprastosios grupės sÄ lygomis, galėjo laisvai judėti viso gyvenamojo sektoriaus teritorijoje.

Ä®vertinus minimalų pareiÅ¡kėjui tekusį plotÄ kamerose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose pagal metodikÄ , kai iÅ¡ viso patalpos ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,68 kv. m iki 5,12 kv. m. gyvenamojo patalpos ploto. Toks plotas atitinka Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nustatytÄ 3,6 kv. m minimaliÄ ribÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl jam neužtikrinto minimalaus ploto atmeta.

13. PareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose teigia, kad Vilniaus PN pateikė melagingus ir netikslius duomenis, kamerose buvusių asmenų ir įrengtų miegamų vietų skaičių, pareiÅ¡kėjas pats nurodo kitas nei atsiliepime drausmės kameras ir su jam tenkančiu plotu susijusias aplinkybes. Å iame kontekste paminėtina, kad ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pareiškėjo teiginius dėl neteisingų duomenų apie kameras, kuriose jis buvo laikomas, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Vilniaus PN direktoriaus įsakymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovės atstovas, siekdamas išvengti atsakomybės, pateikė melagingus duomenis, t. y. nurodė mažesnį nei pareiškėjas prisimena įrengtų gulimų vietų skaičių, yra subjektyvus situacijos vertinimas ir gynybinė pozicija, todėl atmetami.

14. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Eksploatavimo taisyklių 13.5 punkte nurodyta, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Kaip nurodyta šio sprendimo 12 punkte, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose bendrabučio tipo kambariuose sanitariniai mazgai parastai neįrengiami.

Vilniaus PN pateiktos nuotraukos (b. l. 112) patvirtina, kad gyvenamuosiuose korpuse sanitariniai mazgai įrengti uždarose kabinose, kas teismo vertinimu, atitinka teisės aktų reikalavimus ir toks sanitarinio mazgo izoliavimas užtikrina asmens privatumÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas įrengtas ne kabinose. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo galima suprasti, kad jo netenkina bÅ«das, kaip atitvertos viena nuo kitos sanitarinio mazgo kabinos bendrose tualeto patalpose, tačiau Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų.

15. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Eksploatavimo taisyklių 5–7 punktuose nustatyti pataisos namų gyvenamųjų korpusų patalpų įrengimo reikalavimai, pagal kuriuos gyvenamuosiuose korpusuose privalo būti įrengti nuteistųjų gyvenamieji kambariai (5.1 ir 7.1 punktai), sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (5.7 ir 7.7 punktai). Šiose taisyklėse dušų įrengimas nereglamentuojamas, tačiau matyti, kad dušinės pataisos namuose įrengiamos kaip atskiros patalpos gyvenamajame korpuse, bet ne gyvenamuosiuose kambariuose ar kamerose.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015).

Prausimosi patalpoms keliami higienos reikalavimai nustatyti šios normos 28 punkte: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 punktas); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 punktas). Iš esmės analogiški higienos reikalavimai buvo nustatyti ir iki 2015-11-01galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) (žr.

šios higienos normos 39.2 ir 39.4 punktus).

16. IÅ¡ paminėto teisinio reguliavimo, kuriame nustatyti esminiai reikalavimai pataisos namuose esančių prausimosi patalpų įrengimui, matyti, kad tokie duÅ¡inių įrengimo ypatumai, kaip reikalavimas įrengti pertvaras, visiÅ¡kai izoliuoti (atriboti) prausimosi vietas tam skirtose patalpose sienų ar pertvarų pagalba, nėra numatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT dėl kalinamų asmenų naudojimosi duÅ¡u sÄ lygų yra nurodęs, jog visiÅ¡ko privatumo buvimo neužtikrina pertvarų duÅ¡e nebuvimas (žr. 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Tačiau LVAT pabrėžė, kad pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas (žr. LVAT 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

17. Atsakovės atstovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad duÅ¡as Å¡ioje pataisos įstaigoje įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau prausimosi vietos neatskirtos pertvaromis. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas ir su tuo susiję nepatogumai vertintinas kaip Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas, tačiau LVAT formuojamoje praktikoje jis nėra tokio intensyvumo ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡ka prielaida konstatuoti nežmoniÅ¡kÄ arba žeminantį elgesį Konvencijos 3 straipsnio prasme (žr. pvz. LVAT 2017-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017). Å iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus PN dušų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl privatumo neužtikrinimo duÅ¡e atmetami kaip nepagrįsti.

18. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu laikotarpiu Vilniaus PN kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų. Pagal Eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punktus, drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose, kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ši sistema yra visose pataisos įstaigos patalpose, kuriose ji privalo būti pagal teisės aktų reikalavimus, teismui pateikė nuotraukas (b. l. 119–120), kuriose pavaizduota kamerų tipo ir drausmės grupės patalpų duryse įmontuotas pareigūnų iškvietimo mygtukas.

Teismas pateiktais įrodymais ir Vilniaus PN paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo abejoti. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl iÅ¡kvietimo mygtuko neįrengimo nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, byloje nėra duomenų, kad dėl kalinimo sÄ lygų, įskaitant ir dėl negalėjimo pasinaudoti nuteistuosius prižiÅ«rinčio pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ ar kitas įgaliotas institucijas. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nenurodė aplinkybių, leidžiančių manyti, kad egzistavo situacija, kai prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimas buvo bÅ«tinas, o pareiÅ¡kėjas dėl techninių galimybių patalpose nebuvimo, t. y. iÅ¡kvietimo mygtuko neįrengimo, negalėjo iÅ¡kviesti pataisos įstaigos atsakingo pareigÅ«no. Todėl teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus vertina kaip nepagrįstus ir atmeta.

19. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ praÅ¡o priteisti ir todėl, kad kamerose buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos, tinkamo apÅ¡vietimo, veisėsi pelėsis. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, pataisos namuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pagal jos16 punkto reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Iš esmės analogiški reikalavimai buvo nustatyti ir iki 2015-11-01 galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visos pataisos namų patalpos įrengtos pagal Eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, gyvenamosiose patalpose įrengti langai, papildoma ventiliacijos sistema. Teismas Å¡iais teiginiais neturi pagrindo abejoti. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl sveikatos saugos reikalavimų pažeidimų, pažymėtina, kad jie yra abstraktÅ«s, grindžiami LVAT procesinių sprendimų iÅ¡vadomis. Atsakovės atstovo pateikta Ūkio skyriaus pažyma, teisme gauti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) raÅ¡tai (b. l. 24–25, 93) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas su individualiais skundais dėl jo laikymo sÄ lygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams, nesikreipė.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sÄ lygų atmestini.

20. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam Vilniaus PN nedavė Å¡varios patalynės, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nurodyta pareiga nuteistuosius aprÅ«pinti čiužiniu, patalyne, rankÅ¡luosčiu, asmens higienos priemonėmis ir kitai reikmenimis.

Vilniaus PN pateikta pareiškėjo materialinio buitinio aprūpinimo kortelės kopija (b. l. 91–92) patvirtina, kad jam buvo užtikrintas aprūpinimas švaria patalyne, minkštuoju inventoriumi ir kitais asmeniniais reikmenimis, tačiau pareiškėjas dalies daiktų atsisakė, nes turėjo nuosavus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai dėl patalynės nesuteikimo atmestini. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas Vilniaus PN atsakingiems pareigūnams būtų skundęsis dėl nešvaraus čiužinio (žr. b. l. 93), pareiškėjo skundo teiginiai, kad įstaigoje čiužiniai nedezinfekuojami, laikytini abstrakčiais, todėl atmetami taip pat.

21. PareiÅ¡kėjo teigimu Vilniaus PN buvo vabzdžių, graužikų ir kitų kenkėjų. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte (iki 2015-11-01 galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkte) nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Ä® bylÄ Vilniaus PN pateikta su UAB „Dezinfa“ 2014-05-08 sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 107–109) patvirtina, kad iÅ¡ esmės visu pareiÅ¡kėjo skundžiamu laikotarpiu Vilniaus PN administracija ėmėsi veiksmų, susijusių su buitinių kenkėjų stebėsena, naikinimu ir profilaktika. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skundu Vilniaus PN administracijai ar VSC, kuris kompetentingas kontroliuoti higienos ir sveikatos saugos reikalavimų laikymÄ si pataisos įstaigose, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo atmestini kaip nepagrįsti.

22. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad Vilniaus PN ne visada užtikrindavo kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nurodyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Vilniaus PN atsiliepime nurodo, kad nuteistieji duÅ¡e maudosi pagal grafikÄ (b. l. 90), iÅ¡ kurio matyti, kad maudymasis duÅ¡e organizuojamas pirmadieniais–penktadieniais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose teigia kiekvienÄ savaitę maudęsis bendrame duÅ¡e. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo argumentų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ ir atsakovės atstovo pateiktus įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjui neužtikrinama teisė prausti visÄ kÅ«nÄ teisės aktuose nustatytu dažnumu.

23. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nepakako 1 valandos pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimo kiemai netvarkingi, purvini, perpildyti, visoje Vilniaus PN aplinkoje yra asbesto, rÅ«koma. BVK 73 straipsnyje nurodyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę pasivaikščioti tris valandas, BVK 75 straipsnyje nurodyta drausmės grupei priskirtų nuteistųjų pasivaikščiojimo trukmė yra 2 valandos. PareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad bÅ«damas kamerose galėjo iÅ¡eiti į laukÄ po 2 valandas, kitomis sÄ lygomis leidžiama pasivaikščioti po 3 valandas, kas, teismo vertinimu, atitinka nustatytÄ pasivaikščiojimo gryname ore trukmę, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo trukmės laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, kad nei Eksploatavimo taisyklėse, nei Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ar kituose teisės aktuose nėra nustatytas vienam nuteistajam pasivaikščiojimo metu tenkantis plotas. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių perpildymo laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjo teiginius dėl pasivaikščiojimo kiemelių netvarkymo paneigia Vilniaus PN pateiktos nuotraukos (b. l. 110–111, 116–117). Kita vertus, Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte nustatyta nuteistųjų pareiga tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ ir pasivaikščiojimo vietas.

Å iame kontekste nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN veiksmų neteisėtumo. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad kiti nuteistieji rÅ«ko Vilniaus PN bendro naudojimo patalpose (virtuvėje, prausykloje, koridoriuose ir kitose), nes jie Å¡iose patalpose užrakinami ir negali iÅ¡eiti į laukÄ , vieniems nuteistiesiems priklausomai nuo bÅ«rio sudaromos geresnės sÄ lygos, lyginant su kitais analogiÅ¡komis sÄ lygomis kalinčiais asmenimis, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjo teiginius dėl asbesto buvimo paneigia atsakovės atstovo teiginiai, kad jokiose Vilniaus PN konstrukcijose Å¡ios medžiagos nėra.

24. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl to, kad Vilniaus PN neužtikrino pakankamo pareiÅ¡kėjo maitinimo higienos reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus.

Å ių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis Å¡ios įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama. Pagal minėtų taisyklių 24 punktÄ , dalijant maistÄ suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo bÅ«ti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas Å¡ios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigÅ«nas ir prižiÅ«rėtojai.

25. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančiose įstaigose nuteistųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 94–106) patvirtina, Vilniaus PN nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis minėtais teisės aktais, maisto tiekimo ir gaminimo procesas turi atitikti maisto saugai ir higienai keliamus reikalavimus. Kaip minėta pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu dėl maitinimo nesikreipė su skundais, praÅ¡ymais į Vilniaus PN administracijÄ (b. l. 93), kitus subjektus, kurių veikla susijusi su maitinimo nuteistiesiems teikimu ar Å¡io proceso kontrole, todėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentai dėl netinkamo maitinimo laikytini nepagrįstais.

26. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jam nebuvo suteikta ilgalaikių pasimatymų. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme teisę turėti pasimatymus reglamentuoja BVK (akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 94 straipsnis, pagal kurio 1 dalį nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato Å¡io kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai, pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų teisę pasimatyti su artimaisiais nustato 73 straipsnis, kuriame nurodyta, kad nuteistasis turi teisę per 2 mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ .

Iki 2016-04-01 galiojusi BVK 73 straipsnio redakcija nustatė, kad nuteistasis turi teisę per 3 mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . Vilniaus PN teismui pateikta pareiÅ¡kėjo pasimatymų, gautų siuntų, perdavimų, banderolių su spauda apskaitos kortelės kopija (b. l. 72–73) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas teisę pasimatyti su kitais asmenimis įgyvendino iÅ¡ esmės visu ginčijamu laikotarpiu. PareiÅ¡kėjui nenurodžius konkrečių ilgalaikio pasimatymo su jo pageidaujamu asmeniu nesuteikimo aplinkybių ar duomenų, kad Vilniaus PN atsisakė jam suteikti pagal BVK nuostatas priklausantį ar papildomÄ pasimatymÄ , nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.

27. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja ir su nepakankamu Vilniaus PN socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimu ir užimtumo nuteistiesiems organizavimu. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad minėtos programos pataisos įstaigoje vykdomos vadovaujantis BVK nuostatomis ir pagal Departamento direktoriaus akredituotas elgesio pataisos programas, kurios taikomos nuteistųjų socialiniams įgÅ«džiams lavinti ir palaikyti pozityvų užimtumÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo atvykimo į Vilniaus PN dalyvauja Adaptacijos, Nuteistojo pataisos, Integracijos į visuomenę, Įžanginės grupės, Pozityvaus užimtumo socialinės reabilitacijos programose.

Teismas, susipažinęs su Individualaus darbo su nuteistuoju (pareiÅ¡kėju) knygelės informacija (b. l. 74–86), daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN, buvo vertinama jo emocinė bÅ«sena, analizuotos nusikalstamų veikų padarymo priežastys, pareiÅ¡kėjas supažindintas su Vilniaus PN aplinka ir tvarka, palaikomas bendravimas su nuteistuoju dėl jo elgesio, reabilitacijos ir kitais klausimais. PareiÅ¡kėjas savo dalyvavimÄ Adaptacijos, Nuteistojo pataisos programomis, atitinkamų programų veiksmų planais patvirtinęs pasiraÅ¡ytinai, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis nedalyvauja jokiose reabilitacijos programose ir iÅ¡ viso apie jas sužinojo tik iÅ¡ atsiliepimo, nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 137 straipsnio 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos elementai (t. y. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas) buvo taikomi ir pareiškėjo atžvilgiu, nes iš pateiktos darbo su nuteistuoju knygelės informacijos įrašų matyti, jog pareiškėjui buvo taikoma reabilitacija dėl priklausomybės, kuri buvo viena iš nusikaltimo padarymo priežasčių.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo taikomos reabilitacijos programos ir Vilniaus PN nevykdė Å¡ių pareigų.

28. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl jo laikymo Vilniaus PN antisanitarinėmis, nehumaniÅ¡komis sÄ lygomis pablogėjo jo fizinė, psichinė sveikata. PareiÅ¡kėjui nenurodžius konkrečių sveikatos pablogėjimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, teismas Å¡iuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

29. Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ , teismas akcentuoja, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali bÅ«ti tenkinamas tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Nenustačius neteisėtų Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

30. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėsto daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sÄ lygomis Vilniaus PN, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir (arba) niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Å iame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Rytis Krasauskas