75cb0fee-83b6-4b1e-8a6a-b651a52d45d7 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-470-932/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30900-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei, išteisintajam S. Š. ir jo gynėjui advokatui Olegui Šibkovui, nukentėjusiajam M.

J., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. Å . buvo iÅ¡teisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusio nuosprendžio kopijÄ kartu su bylos medžiaga, nuspręsta perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui suraÅ¡yti. Nukentėjusiojo M. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos ir 1 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės 1. S. Å . buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. liepos 16 d., apie 17.30 val., vieÅ¡oje vietoje – automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie lopÅ¡elio-darželio „E.“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia, rodydamas aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ , stebint paÅ¡aliniams asmenims, taip pat ir vaikų darželio auklėtiniams, dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiojo M. J. panaudoto automobilio garsinio signalo važiuojant Miglos gatve (past.

– nuosprendyje per klaidÄ nurodytÄ Minties gatvė), iÅ¡provokavo žodinį konfliktÄ su M. J., vartojo jo atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, elgėsi agresyviai, o, M. J. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, sumušė pastarÄ jį, t. y. trenkė M. J. ne mažiau kaip 5-10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, telefonu trenkė į kairę rankÄ , padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva kairiame dilbyje, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Å iais savo veiksmais S. Å . buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, tačiau iÅ¡teisintas, nesant padaryta veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokurorė K. Rekertienė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį – nuosprendį bei pripažinti S. Å . padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 100 MGL dydžio baudÄ .

Taip pat prašoma pilnai tenkinti nukentėjusiojo M. J. civilinį ieškinį ir priteisti iš S. Š. nukentėjusiajam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 500 Eur išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti. 2.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl S. Š. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nėra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu. Apeliantė tvirtina, jog pilnai pasitvirtino visos kaltinime inkriminuotos aplinkybės. Kaip nepagrįsta vertinama pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinime nurodyti S. Š. neteisėti veiksmai negali būti laikomi pakankamai įžūliais, agresyviais ir pavojingais, kad pastarasis galėtų būti traukiamas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį.

Prokurorė nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, jog iÅ¡teisintojo elgesys nors ir nepateisinamas, tačiau nepasižymėjo ypatingu įžūlumu, agresyvumu ir intensyvumu (truko neilgai), nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad kilo įstatyme reikalaujami padariniai – buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. 2.2. Prokurorės įsitikinimu, S. Å . veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta vieÅ¡oje vietoje, aplink esant žmonių, kurie S. Å . neteisėtus veiksmus matė ir stebėjo, iÅ¡teisintasis tyčia, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, elgėsi agresyviai, jo veiksmai pasireiÅ¡kė ne tik necenzÅ«rinių žodžių vartojimu, bet ir fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį M.

J., o tai prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tai, kad dėl Å¡ių S. Å . veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo pavartotas intensyvus fizinis smurtas, bet ir tai, kad konfliktÄ matę liudytojai atitraukė savo dėmesį nuo įprastos veiklos, patyrė neigiamas emocijas ir iÅ¡gyvenimus, be to, į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviestos specialiosios tarnybos – atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba.

Tokie S. Å . veiksmai akivaizdžiai peržengė administracinio nusižengimo ribas ir pagal savo pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį sukelia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 2.3. Toliau apeliaciniame skunde aptariama BK 284 straipsnis, o bÅ«tent tai, jog nurodyto nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali bÅ«ti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K- 437/2013).

Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat iÅ¡vadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018). Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016). 2.4.

Nagrinėjamu atveju konfliktas tarp S. Å . ir M. J. įvyko Å¡viesiu paros metu, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie lopÅ¡elio-darželio „E.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Konflikto vieta yra neabejotinai laikoma vieÅ¡Ä ja vieta, kurioje esantiems asmenis yra keliami tam tikri tarpusavio elgesio ir bendravimo tvarkos reikalavimai. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. Å . minėtų reikalavimų nesilaikė – dėl mažareikÅ¡mės priežasties pradėjo žodinį konfliktÄ su M. J., elgėsi agresyviai prieÅ¡ pastarÄ jį, vartojo necenzÅ«rinę leksikÄ bei fizinį smurtÄ . Visa tai matė kiti paÅ¡aliniai asmenys. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad įvykio vietoje, ar netoli jos, be S. Å . ir M. J., taip pat buvo ir trys liudytojai – I. J., I. Z.-B. ir A. Ž., kurie savo parodymuose vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad S. Å . elgesys buvo agresyvus.

IÅ¡ liudytojo A. Ž. parodymų matyti, kad jis matė kaip abu vyriÅ¡kai – S. Å . ir M. J. – pradėjo kumščiuotis (past. – dėl to paties įvykio teisme yra nagrinėjama prieÅ¡prieÅ¡inė byla, kurioje M. J. pripažintas kaltinamuoju). Å io bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo parodymai, specialisto iÅ¡vada, kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys paneigia S. Å . gynybinę versijÄ , jog jis nukentėjusiajam nesudavė nė vieno smÅ«gio. Tuo tarpu liudytojos I. J. ir I. Z.-B., kurios matė konfliktÄ nuo pat pradžių, nors ir nenurodė, kad matė fizinio smurto veiksmus, tačiau parodė, kad bÅ«tent S. Å . buvo kilusio konflikto iniciatorius. 2.5.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuojama aplinkybė, jog liudytojos I. J. ir I. Z.-B. fizinio smurto panaudojimo fakto tiesiogiai nematė, Å¡io, kitais bylos duomenimis nustatyto fakto, niekaip nepakeičia, kaip ir nepaneigia S. Å . kaltės pagal BK 284 straipsnį. Apeliantė pažymi, kad smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, be to, smÅ«gio sudavimas be aiÅ¡kios priežasties žmogui vieÅ¡ai, net ir ne žmonių minioje, reiÅ¡kia įžūlius veiksmus ir nepagarbÄ aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020).

Tad vien smÅ«gio sudavimas be aiÅ¡kios priežasties jau yra laikytinas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, sukeliantis BK 284 straipsnyje numatytus padarinius, nes tai yra ir įžūlus veiksmas ir tuo pačiu rodantis nepagarbÄ aplinkiniams veiksmas. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad S. Å . trenkė nukentėjusiajam M. J. į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau kaip 5-10 smÅ«gių, kÄ nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra užfiksuoti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje G2112/2020 (01) bei kituose raÅ¡ytiniuose dokumentuose – VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2020 m. liepos 17 d. ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme, 2020 m. rugsėjo 28 d. apžiÅ«ros protokole bei 2020 m. liepos 17 d.

į areÅ¡tinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiÅ«ros ir kratos protokole (skunde cituojama nurodytų dokumentų turinys dėl nukentėjusiojo sužalojimų). 2.6. Prokurorė akcentuoja, jog įžūlus elgesys, kaip BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, apima ne tik fizinio smurto prieÅ¡ žmogų panaudojimÄ , bet ir kitokį agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ , kuriuo trukdoma kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. J. parodė, kad S. Å . buvo labai įsiutęs, griuvo ant kapoto, tikriausiai ieÅ¡kojo registratoriaus. Kai jo žmona iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, S. Å . Å¡nekėjo „visais aukÅ¡tais“, buvo labai agresyviai nusiteikęs. Jis (S. Å .) pradėjo daužyti jo langÄ , kad jis (M. J.) iÅ¡liptų, su paspirtuku braižė maÅ¡inÄ . Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, S. Å . pradėjo Å¡Å«kauti, vartoti keiksmažodžius. Jis norėjo grįžti, tačiau S. Å . telefonu sudavė smÅ«gį į rankÄ ir į krÅ«tinę, dėl ko jis pradėjo trauktis atgal ir užgriuvo ant kito automobilio.

Nuo smÅ«gio telefonu atsirado kraujosruva ant rankos. Nukentėjusysis nurodė, kad S. Å . jį pažemino ne tik moraliÅ¡kai, bet ir sukėlė fizinį skausmÄ ; iÅ¡vadino tokiais epitetais kaip „senas, suknistas pensininkas, debilas“, dėl ko nukentėjusysis „depresuoja“, klausia savęs, kodėl tai jam įvyko. Liudytoja I. J. parodė, kad po to, kai S. Å . užgriuvo su paspirtuku ant jos sutuoktinio (M. J.) vairuojamo automobilio kapoto, jis (S. Å .) pradėjo labai garsiai Å¡Å«kauti ir keiktis.

Po to pradėjo daužyti su delnu į automobilio stiklÄ , buvo labai agresyvus, Å¡Å«kavo necenzÅ«rinius žodžius, tie žodžiai buvo nukreipti į jos vyrÄ . Mano, kad paÅ¡aliniai asmenys galėjo girdėti jo Å¡Å«kavimus, nes jis tikrai garsiai kalbėjo. Po to tas vyras pradėjo paspirtuku daužyti jų automobilį. Liudytoja nurodė, kad iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio norėjo taikiai iÅ¡spręsti Å¡itÄ klausimÄ , tačiau bijojo prie jo (S. Å .) prieiti, nes jis buvo agresyvus. Po įvykio ji buvo Å¡oko bÅ«senos, nes viskas įvyko prie jos darbovietės. Konflikto metu buvo paÅ¡alinių žmonių, ten stovėjo automobiliai, tėvai pasiimdavo vaikus ir iÅ¡važiuodavo.

Ji buvo susinervinusi, Å¡oke, nieko nematė, kas, kaip reagavo. Toks įvykis jai nutiko pirmÄ kartÄ gyvenime. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Z.-B. parodė, kad įvykio metu ji buvo su savo vaikų grupe darželio kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Jos kolegę I. J. jos vyras (M. J.) atvežė į darbÄ , nes ji tÄ dienÄ dirbo naktinėje pamainoje. Matė, kai ji su vyru iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir po keliu minučių privažiavo jai nepažįstamas vyriÅ¡kis su paspirtuku. Matėsi, kad jis (paspirtukininkas) yra tikrai agresyviai nusiteikęs, jis pirmas pradėjo konfliktÄ .

Privažiavęs iÅ¡kart pakeltu tonu pareiÅ¡kė: „Tu turėjai mane praleisti“, po ko tarp jų iÅ¡sivystė žodinis konfliktas. Liudytojas A. Ž., be kita ko, parodė, kad atkreipė dėmesį į konfliktÄ , nes iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , vyriÅ¡kus balsus, kažkas garsiai Å¡Å«kavo. Taigi, kaip pažymima apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju S. Å . vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, pirmas sukėlė žodinį konfliktÄ su nukentėjusiuoju, buvo Å¡io konflikto iniciatorius, nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, kitÄ necenzÅ«rinę leksikÄ , jį įžeidinėjo, o galiausiai panaudojo ir fizinį smurtÄ .

Å ie veiksmai buvo įžūlÅ«s ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, kurios reikalauja visus nesusipratimas ir konfliktus spręsti ne fiziniu smurtu, vieÅ¡u užsipuolimu, keiksmais ir įžeidimais, o laikantis nustatytos tvarkos. IÅ¡ betarpiÅ¡kai konfliktÄ mačiusios liudytojos I. J. parodymų matyti, kad dėl S. Å . agresyvaus, moralės požiÅ«riu nepriimto elgesio ji patyrė neigiamas emocijas ir iÅ¡gyvenimus, t. y. jautė baimės jausmÄ , kaip ji pati nurodo, buvo Å¡oko bÅ«senos.

Nors kiti du liudytojai I. Z.-B. ir A. Ž. tiesiogiai ir nenurodė, kad dėl S. Å . elgesio bÅ«tų iÅ¡sigandę, tačiau iÅ¡ jų parodymų matyti, kad vieÅ¡oje vietoje tarp S. Å . ir M. J. įvykęs konfliktas atitraukė jų dėmesį nuo įprastos veiklos, jie šį konfliktÄ kurį laikÄ stebėjo, abu parodė, kad S. Å . elgėsi agresyviai, kas rodo, kad toks pastarojo elgesys jiems nebuvo priimtinas ir normalus. 2.7. Sprendžiant dėl S. Å . atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus jis padarė dėl mažareikÅ¡mės dingsties.

Įžūliais veiksmais ir nepagarba aplinkiniams, kaip BK 284 straipsnyje nustatytu požymiu, laikytinas ir smÅ«gio sudavimas žmogui, kaip pretekstÄ panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2020). Nukentėjusiojo M. J. ir paties iÅ¡teisintojo parodymais nustatyta, kad S. Å . konfliktÄ , kurio metu jis elgėsi agresyviai, vartojo necenzÅ«rinę leksikÄ , o galiausiai ir fizinį smurtÄ , sukėlė dėl mažareikÅ¡mės priežasties – dėl nukentėjusiojo panaudoto garsinio signalo ir padaryto automobilio manevro.

Nors nukentėjusysis M. J. ir jo žmona liudytoja I. J., jų parodymų duomenimis, bandė spręsti konfliktÄ taikiai, tačiau S. Å . į tai nereagavo ir toliau eskalavo konfliktinę situacijÄ . Nukentėjusysis paaiÅ¡kino ir tai, kad prie S. Å . buvo priėjęs ir sportininkas (liudytojas A. Ž.), kuris siÅ«lė susitaikyti, paspausti rankas ir skirstytis, tačiau pastarasis atsisakė. Apeliantė daro iÅ¡vadÄ , kad esamoje situacijoje S. Å . atsakas į nukentėjusiojo veiksmus buvo neproporcingas ir neadekvatus, akivaizdžiai prasilenkiantis su elementariomis moralės ir elgesio normomis bei rodantis nepagarbÄ aplinkiniams. 2.8.

Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tÄ aplinkybę, kad konfliktÄ matė ne tik trys paÅ¡aliniai asmenys, tačiau ir į tai, kad konfliktas įvyko prie vaikų darželio, kuriame įvykio metu buvo dirbantys asmenys ir mažamečiai vaikai. Nukentėjusysis M. J. parodė kad tuo metu, kai S. Å . pradėjo Å¡Å«kauti ir vartoti keiksmažodžius, darželyje buvo auklėtoja su mažais vaikais (apie 3 metų amžiaus), 3-4 m atstumu nuo jų. Buvo gal 5-6 vaikai.

Liudytoja I. J. taip pat paaiškino, kad konflikto momentu darželyje buvo vaikai su auklėtoja, ten buvo vaikai 2-2,5 metų amžiaus. Konflikto metu buvo pašalinių žmonių, stovėjo automobiliai, tėvai pasiimdavo vaikus ir išvažiuodavo. Liudytoja I. Z.-B. patvirtino, kad vykstant konfliktui ji su savo vaikų grupe buvo darželio kieme. Pažymima ir tai, jog dėl nagrinėjamos konfliktinės situacijos buvo kviečiamos specialios tarnybos – atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, o nukentėjusysis M.

J. dėl patirtų sveikatos sužalojimų turėjo kreiptis į medikus. 2.9. Prokurorė pažymi, kad atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Å ios teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobÅ«dį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip bÅ«tinas administracinio nusižengimo sudėties požymis.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzÅ«rinius žodžius ar gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K- 170-699/2016, 2K-103-689/2019).

Nagrinėjamu atveju S. Å . suvokė, jog vieÅ¡oje vietoje, Å¡viesiu paros metu, Å¡alia vaikų darželio, matant kitiems asmenims, be pateisinančios, menkavertės priežasties, pradėjo konfliktÄ su nukentėjusiuoju M. J., elgėsi agresyviai, jo veiksmai pasireiÅ¡kė ne tik necenzÅ«riniu žodžių vartojimu, bet ir fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį. SmÅ«gio sudavimas be aiÅ¡kios priežasties yra tiek ir įžūlus veiksmas, tiek ir veiksmas, rodantis nepagarbÄ aplinkiniams.

Tai, kad dėl Å¡ių S. Å . veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo pavartotas intensyvus fizinis smurtas, bet ir tai, kad konfliktÄ matė trys liudytojai, kurie nors ir trumpam, tačiau turėjo atitraukti savo dėmesį nuo įprastos veiklos, o betarpiÅ¡kai įvykį mačiusi liudytoja I. J. patyrė neigiamas emocijas ir iÅ¡gyvenimus. Be to, į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviestos specialiosios tarnybos, nukentėjusysis dėl patirtų sveikatos sužalojimų turėjo kreipėsi į medikus.

Tokiu bÅ«du, apeliantės įsitikinimu, S. Å . veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vienÄ iÅ¡ alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dų, kurie nenustatyti ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir savo pavojingumu negali bÅ«ti prilyginti Å¡iame straipsnyje nurodytai kitai tyčinei veikai. Juo labiau, kad tokie veiksmai kaip fizinio smurto panaudojimas nesudaro ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, o savo turiniu patenka į BK 284 apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėtį.

Be to, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams – sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kaip ir yra nagrinėjamu atveju, asmuo turi bÅ«ti traukimas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

5. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi prokurorės skundo argumentus, iÅ¡analizavusi byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, iÅ¡ naujo įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai ir jų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ir jų visumÄ Ä¯vertino netinkamai, dėl ko, spręsdamas S. Å . kaltės klausimÄ , padarė neteisingas iÅ¡vadas ir nepagrįstai pastarÄ jį iÅ¡teisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendis naikintinas ir S. Å . priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis.

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos 6. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. Å . buvo pareikÅ¡tas kaltinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Taigi traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi bÅ«ti nustatyta tiek elgesio forma (bÅ«das), atitinkanti įvardytÄ Ä¯statymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-489/2021).

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. Å . pradėjo žodinį konfliktÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius, sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis buvo atsistoję į kovinę padėtį ir kumščiavosi, vienas kitam trenkė ne mažiau kaip po 5-10 smÅ«gių. KonfliktÄ matė trys liudytojai, kurie atkreipė dėmesį į konfliktinę kaltinamojo ir nukentėjusiojo situacijÄ , tačiau, apylinkės teismo vertinimu, tokie S. Å . veiksmai negali bÅ«ti laikomi pakankamai įžūliais, agresyviais ir pavojingais, kurie bÅ«tų sukėlę BK 284 straipsnyje numatytus padarinius – vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ , todėl S. Å . negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar S. Å . veiksmai buvo įžūlÅ«s ir ar jie sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

8. Prokurorė skunde akcentuoja, kad S. Å . veiksmai pirmiausia pasireiÅ¡kė necenzÅ«rinių žodžių vartojimu, agresyviu elgesiu, po to ir fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį M. J., o tai prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Apeliantės teigimu, visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimÄ patvirtina ne tik aplinkybė, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo pavartotas intensyvus fizinis smurtas, bet ir tai, kad konfliktÄ matę liudytojai atitraukė savo dėmesį nuo įprastos veiklos, patyrė neigiamas emocijas ir iÅ¡gyvenimus.

Teisėjų kolegija pritaria tokiems argumentams. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-387/2022). Atkreiptinas dėmesys, kad S. Å . dėl menkavertės priežasties (kelių eisme nukentėjusiajam manevruojant panaudojus automobilio garsinį signalÄ ) paspirtuku atvažiavo paskui nukentėjusįjį į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, Å¡alia lopÅ¡elio-darželio „E.“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir iniciavo konfliktÄ â€“ pradėjo garsiai vartoti necenzÅ«rinius žodžius (pastarÄ jÄ aplinkybę iÅ¡teisintasis ikiteisminio tyrimo metu neigė, tačiau teisme jau neatmetė, kad galėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius, rusiÅ¡kus keiksmažodžius), lipti ant nukentėjusiojo automobilio variklio dangčio.

Agresyvų S. Å . elgesį ir konflikto pradėjimÄ patvirtino tiek nukentėjusysis M. J., tiek ir įvykį nuo pradžios mačiusios liudytojos – I. J., I. Z.-B.. Liudytojas A. Ž., kuris situacijÄ stebėjo konfliktui jau prasidėjus, taip pat parodė, kad S. Å . elgėsi agresyviai. Nekyla abejonių, kad toks S. Å . pasirinktas elgesys vieÅ¡oje vietoje nėra suderinamas su elementariomis moralės ir elgesio normomis bei rodo nepagarbÄ aplinkiniams.

9. Be to, prokurorė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad iÅ¡teisintojo ir nukentėjusiojo konfliktas nesibaigė vien tik žodžiais paremtu agresyviu elgesiu, tačiau S. Å . sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, po kurio konfliktas peraugo į abipuses muÅ¡tynes. Pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smÅ«giai, tačiau nepagrįstai nurodė, kad tokie veiksmai negali bÅ«ti laikomi pakankamai įžūlÅ«s ir pavojingi, kurie sukeltų vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ .

Šiame kontekste pabrėžtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje teismų taip pat pripažįstamas įžūliais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir besitęsiant žodiniam konfliktui, bÅ«tent iÅ¡teisintasis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į rankÄ , po ko vėliau tarp konflikto dalyvių kilo muÅ¡tynės, jų metu S. Å . sudavė nukentėjusiajam, jo žodžiais, ne mažiau kaip 5-10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Tai, kad S. Å . pirmasis sudavė smÅ«gį, patvirtina M. J. iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 27, 30-31, 42), parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 34-35), teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriuose akcentuojama, kad iÅ¡teisintasis, laikydamas deÅ¡inėje rankoje telefonÄ , trenkė jam į kairę rankÄ (3 t., b. l. 20-26).

Gynyba nukentėjusiojo parodymus kritikavo, teigdama, kad jie dėl smÅ«gio sudavimo yra nenuoseklÅ«s, anot iÅ¡teisintojo, „istorija su telefonu“ yra iÅ¡galvota, galimai kaip gynybos bÅ«das, nukentėjusiajam nutarus raÅ¡yti prieÅ¡prieÅ¡inį pareiÅ¡kimÄ . Gynybos siekis sumenkinti nukentėjusiojo parodymus yra suprantamas, tačiau iÅ¡analizavus parodymų (duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu) turinį akivaizdu, kad M. J. jau pirmoje apklausoje (taip pat ir pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo) nurodė, kad pirmÄ smÅ«gį S. Å . sudavė rankoje laikytu telefonu, tapačiai pastaroji aplinkybė buvo aiÅ¡kinama ir viso proceso metu.

Nukentėjusysis, įvykio dienÄ uždarytas į areÅ¡tinę dėl S. Å . sužalojimo (dėl pastarajam padaryto sužalojimo nagrinėjama atskira baudžiamoji byla), skundėsi skausmais, teigdamas, kad yra kraujosruva ir patinimas kairės rankos dilbio srityje, kas pažymėta į areÅ¡tinę uždaromo asmens apžiÅ«ros ir kratos protokole (1 t., b. l. 197). Tokias pat aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir kreipdamasis į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai tik buvo paleistas iÅ¡ areÅ¡tinės (1 t., b. l. 53-56) ir į policijos komisariatÄ dėl konflikto metu iÅ¡ S. Å . patirto smurto (1 t., b. l. 21).

Tokius parodymus bei sužalojimÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad M. J. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku 2020 m. liepos 16 d. (1 t., b. l. 45-46), taip pat specialistės R. G. paaiÅ¡kinimų protokolas (1 t., b. l. 48-49). Taigi nors proceso metu iÅ¡teisintasis iÅ¡sakė prielaidas, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kitomis aplinkybėmis, tačiau, kaip patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys, M.

J. jau netrukus po įvykio (pabrėžtina, kad iš įvykio vietos jis niekur nebuvo pasišalinęs, į areštinę pristatytas policijos pareigūnų) buvo užfiksuota kraujosruva kairės rankos dilbyje, ranka patinusi. S. Š. akcentavo, kad nė vieno iš šių sužalojimų nematyti nuotraukoje, kurioje užfiksuotas įvykio vietoje stovintis M. J. (past. – tokia fotonuotrauka išteisintojo buvo pateikta pirmosios instancijos teismui) (3 t., b. l. 68), tačiau suprantama, kad praėjus itin trumpam laikui kraujosruva dar galėjo būti neišryškėjusi, juo labiau, kad pačioje nuotraukoje nėra užfiksuotas detalus rankos vaizdas, o iš tokios nuotraukos spręsti dėl patinimo apskritai nėra galimybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad gynyba išsakė abejones ir dėl specialisto išvados, tvirtinant neva sužalojimas nukentėjusiojo nurodytu būdu ir aplinkybėmis niekaip negalėjo būti padarytas, tačiau tokie teiginiai yra subjektyvūs pasvarstymai, niekaip nepaneigiantys specialisto išvados.

10. Proceso metu aktyviai buvo įrodinėjama versija neva tai nukentėjusysis pirmas užsipuolė S. Å ., netikėtai trenkdamas Å¡iam į nosį, po ko iÅ¡teisintasis buvo priverstas gintis, tačiau byloje esančių įrodymų visuma nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad S. Å . smÅ«giavo bÅ«tinosios ginties situacijoje. Nepaisant to, kad liudytojai tiksliai nematė smurtinių veiksmų pradžios (liudytojos I. J., I. Z.-B. matė tik agresyvų iÅ¡teisintojo elgesį, o liudytojas A. Ž. konfliktÄ pastebėjo jau eigoje, M.

J. suduodant smÅ«gį iÅ¡teisintajam, po kurio sekė abipusės muÅ¡tynės), o iÅ¡teisintasis laikėsi pozicijos, kad tyčia nukentėjusiajam smÅ«gių nesudavė, o tik gynėsi, tačiau tokiÄ pozicijÄ paneigia viso proceso metu nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai, kad jam buvo suduotas pirmasis smÅ«gis į kairės rankos dilbio sritį, kuriuos patvirtina ir kiti paminėti įrodymai. Nukentėjusysis, be kita ko, iÅ¡kart po įvykio priėjusiam liudytojui A. Ž. sakė, kad pirma jam smÅ«giavo iÅ¡teisintasis, o jis tik atsakė į pirminį fizinį kontaktÄ .

Pats liudytojas A. Ž. nematė konflikto pradžios, pastarasis bėgdamas pro Å¡alį pirmiausia iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , pribėgęs arčiau pamatė nukentėjusiojo smÅ«gį iÅ¡teisintajam. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ liudytojo, kuris niekaip nėra susijęs nei su M. J., nei su S. Å . ir įvykio aplinkybes matė tik atsitiktinai bėgdamas pro Å¡alį, parodymų matyti, kad nukentėjusiojo smÅ«gis iÅ¡teisintajam sekė po jo žodžių „kaip tu man, taip ir aÅ¡ tau“ (ikiteisminio tyrimo apklausoje liudytojas dar konkrečiau nurodė „tu manęs nestumdysi, kaip tu man, taip ir aÅ¡ tau“), kas rodo, jog liudytojo matytas smÅ«gis buvo nukentėjusiojo reakcija į S. Å . fizinį veiksmÄ , kurį nukentėjusysis visÄ laik nurodė tapačiai – S. Å . rankoje turėtu telefonu trenkė jam į kairę rankÄ .

Ir pats liudytojas A. Ž. apklausiamas pažymėjo supratęs, kad S. Å . prieÅ¡ tai buvo kažkÄ padaręs nukentėjusiajam („mačiau, kad mažesnis trinktelėjo ir tada pasigirdo „kaip tu man, taip ir aÅ¡ tau“. Tai supratau, kad aukÅ¡tesnysis kažkÄ padarė žemesniajam prieÅ¡ man pamatant“) (3 t., b. l. 58-62). Taigi byloje nėra jokio pagrindo spręsti, kad S. Å . smÅ«giavo gindamasis, t. y. esant pavojingam, realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi į jį patį, ir tokie iÅ¡teisintojo parodymai vertintini tik kaip pastarojo gynybinės versijos dalis.

Priešingai, nustatyta, kad po S. Š. agresyvaus elgesio ir suduoto smūgio, M. J. smūgiavo atgal, po ko konfliktas tęsėsi, jo metu tiek nukentėjusysis, tiek išteisintasis vienas kitam sudavė smūgius, stumdėsi.

11. Kaip matyti iš S. Š. pareikšto kaltinimo, pastarajam inkriminuota, kad jis sudavė ne mažiau kaip 5–10 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Smūgių skaičius nustatytas iš nukentėjusiojo M. J., liudytojo A. Ž. parodymų, visgi, detaliau analizuojant parodymų turinį, galima matyti, kad M. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad po smūgio telefonu S. Š. jam dar sudavė „gal 5 smūgius“, „buvo suduoti 5 smūgiai“, „buvo suduoti nuo 5 iki 10 smūgių“ (3 t., b. l. 20-26) (pabrėžtina, kad ikiteisminiame tyrime konkretus smūgių skaičius nebuvo įvardintas).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Ž. nurodė, kad vyrai vienas kitam trenkė „ne mažiau nei po 5–10 smÅ«gių“, teisme parodė, jog „kiekvienas po kokius 4-5 smÅ«gius sudavė“ (1 t., b. l. 185-186; 3 t., b. l. 58-62). Atsižvelgiant į tai, kad tikslus suduotų smÅ«gių skaičius nėra nustatytas, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek iÅ¡ esmės ir liudytojas kaip mažiausiÄ smÅ«gių skaičių nurodė 5, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad S. Å . sudavė M.

J. ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas (nurodytas patikslinimas iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja A. Ž. viso proceso metu duotiems parodymams). Be to, įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog S. Å ., M. J. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, pirmiausia telefonu trenkė į kairę rankÄ , padarydamas Å¡iam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, t. y. keičiant smÅ«gių sekÄ . Kaltinimo formuluotė, jog nurodyti smÅ«giai buvo suduoti į įvairias kÅ«no vietas, detaliau tų kÅ«no sričių neįvardinant, neturi esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015).

12. Papildomai pažymėtina, kad proceso metu, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, gynyba aiÅ¡kino, kad kaltinimas telefonu sudavus smÅ«gį nukentėjusiajam į kairę rankÄ apskritai yra negalimas, tokiÄ pozicijÄ motyvuojant non bis in idem principo pažeidimu. Gynėjas nurodo, kad prokurorės 2021 m. birželio 16 d. nutarimu nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ , be kita ko, buvo konstatuota, kad atlikus visus bÅ«tinus veiksmus negauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad S. Å . tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.

Nors toks prokurorės nutarimas aukÅ¡tesniojo prokuroro 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu buvo panaikintas, tačiau gynėjas akcentuoja, kad atnaujindamas ikiteisminį tyrimÄ aukÅ¡tesnysis prokuroras sutiko su prokurorės vertinimu, kad tyrimo metu nesurinkti duomenys dėl S. Å . telefonu suduotu smÅ«gio nukentėjusiajam į rankÄ (1 t., b. l. 129-135). Dėl nurodytų gynybos argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarime iÅ¡sakytas vertinimas nėra sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ .

Minėtu nutarimu, tenkinus nukentėjusiojo atstovo skundÄ , ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir tokio sprendimo, kuriuo bÅ«tų konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos (S. Å . inkriminuojant, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, be kita ko, padarytas, telefonu sudavus smÅ«gį M. J. į rankÄ ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) yra nutrauktas, priimta nebuvo.

13. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad anksčiau aptarti agresyvÅ«s ir smurtiniai S. Å . veiksmai, vieÅ¡oje vietoje, konflikto situacijÄ matant liudytojams, neabejotinai sukelia BK 284 straipsnyje numatytus padarinius. Vien tai, kad liudytojos I. J. ir I. Z.-B. nematė pačių smÅ«gių ar nebuvo itin Å¡okiruotos, nepaneigia fakto, kad buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ , atsižvelgiama į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl S. Š. įžūlių, smurtinių veiksmų realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. buvo sukelti BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik tai, kad dienos metu vieÅ¡oje vietoje, Å¡alia vaikų darželio S. Å . dėl menkavertės priežasties pradėjo konfliktuoti su M. J., agresyviai elgtis, po to ir naudoti smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, bet ir tai, kad konfliktinę situacijÄ stebėjo liudytoja I. J., kuri buvo visai Å¡alia automobilio, liudytojas A. Ž. nutraukė sportÄ ir stebėjo kilusį konfliktÄ , įvykį taip pat matė ir liudytoja I. Z.-B.. Kaip matyti iÅ¡ liudytojos I. J. parodymų, ji prašė nusiraminti S. Å ., tačiau sulaukė nepagarbaus atsakymo.

Norėjo taikiai iÅ¡spręsti konfliktÄ , bet bijojo prieiti prie agresyviai nusiteikusio S. Å .. Nors pati ir nematė smÅ«gių, bet po įvykio buvo Å¡oke, kadangi konfliktas vyko ir Å¡alia jos darbovietės. Pasak liudytojo A. Ž., jis bėgiojo miÅ¡kelyje ir, iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , pamatė du besikumščiuojančius vyrus. Turėjo mintį atsistoti tarp jų ir nuraminti kilusį konfliktÄ , tačiau bijojo bÅ«ti sumuÅ¡tas, todėl tik konfliktui aprimus priėjo arčiau ir sakė konfliktavusiems asmenims paspausti vienas kitam rankÄ , iÅ¡siskirstyti, taip pat aiÅ¡kino, kad suduodamų smÅ«gių garsai jam buvo nemalonÅ«s. Nepaisant to, kad liudytoja I.

Z.-B. nematė smÅ«gių sudavimo fakto, tačiau ji patvirtino, kad S. Å . buvo agresyviai nusiteikęs, pats iniciavo konfliktÄ . Be to, abipusės muÅ¡tynės, nors ir netruko ilgesnį laiko tarpÄ , tačiau dar iki jų pradžios S. Å . buvo agresyvus ir kėlė baimės jausmÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai parodė, jog įvykio metu Å¡alia buvo ir mažamečių vaikų, kitų paÅ¡alinių asmenų, kurie atvyko iÅ¡ darželio pasiimti savo vaikus. Akivaizdu, kad tiesiogiai įvykį stebėję liudytojai dėl tokių agresyvių ir smurtinių veiksmų jautė diskomfortÄ , iÅ¡gÄ stį.

Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad S. Å . įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, akivaizdžiai pažeidė visuomenėje nustatytas elgesio normas, sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, taip aplinkiniams sudarė nesaugios aplinkos įspÅ«dį.

14. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad iÅ¡teisintojo S. Å . inicijuotas konfliktas dėl menkavertės priežasties su nukentėjusiuoju M. J., agresyvus elgesys ir fizinio smurto panaudojimas yra nesuderinamas su elgesio reikalavimais vieÅ¡oje vietoje. Dėl tokio elgesio vieÅ¡oje vietoje atsiradę buvę paÅ¡aliniai asmenys gali bÅ«ti Å¡okiruoti, jaustis nesaugiai, o taip elgdamasis S. Å . sÄ moningai ignoravo elgesio vieÅ¡oje vietoje ir moralės normas. Nors iÅ¡teisintojo veiksmai ir buvo nukreipti į santykių aiÅ¡kinimÄ si su nukentėjusiuoju dėl kelių eisme kilusios situacijos, toks asmeninių santykių sprendimas pasirenkant bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtį, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015).

Å iuo atveju S. Å . veiksmų pobÅ«dis, intensyvumas, pasirinkta vieta, menkavertė priežastis konfliktui, aplinkinių reakcija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis neabejotinai suvokė, jog veika buvo nukreipta ne tik prieÅ¡ nukentėjusįjį, bet ir prieÅ¡ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Nors ir už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ yra numatyta administracinė atsakomybė, prokurorė teisingai akcentuoja, kad S. Å . padarytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veika pasireiÅ¡kė įžūliu elgesiu, kuris yra vienas iÅ¡ alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos bÅ«dų, nenumatytų ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.

Be to, buvo sukelti ir BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl asmuo traukiamas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn.

15. Ä®vertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas dėl S. Å . veiksmų vertinimo BK 284 straipsnio kontekste ir nepagrįstai jį iÅ¡teisino. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas bei nepagrįstas ir priimamas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, nustato, kad S. Å . 2020 m. liepos 16 d., apie 17.30 val., vieÅ¡oje vietoje – automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie lopÅ¡elio-darželio „E.“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia, rodydamas aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ , stebint paÅ¡aliniams asmenims, taip pat ir vaikų darželio auklėtiniams, dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiojo M. J. panaudoto automobilio garsinio signalo važiuojant Miglos gatve, iÅ¡provokavo žodinį konfliktÄ su M.

J., vartojo jo atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, elgėsi agresyviai, o, M. J. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, sumušė pastarÄ jį, t. y. telefonu trenkė į kairę rankÄ , padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva kairiame dilbyje, taip pat sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais savo veiksmais S. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

Dėl bausmės 17. Panaikinus pirmosios instancijos teismo priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priėmus naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį – nuosprendį spręstinas ir S. Å . skirtinos bausmės klausimas. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

18. Nagrinėjamu atveju S. Å ., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ nesunkų tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Nusikalstama veika ilgalaikiai padariniai nei nukentėjusiajam, nei aplinkiniams ar aplinkai nesukelti, nusikalstamais veiksmais padaryta tik neturtinė žala, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuotina. S. Å . iki nusikaltimo padarymo ir po jo nebuvo teistas (1 t., b. l. 20), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 23), tačiau pažeidimai nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, nuo 2003 m. dirba valstybės įmonėje „Regitra“ (1 t., b. l. 24).

19. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus S. Å . baudos bausmę. Baudžiamasis įstatymas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) už nesunkų nusikaltimÄ numato nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio baudÄ . Teismo vertinimu, S. Å . tikslinga skirti už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ baudos bausmės vidurkį mažesnę – 70 MGL (3 500 eurų) dydžio – baudÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia bausmė ir jos dydis, įvertinus kaltininkÄ ir jo padaryto nusikaltimo apibÅ«dinančias aplinkybes, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per Å¡velni.

Dėl neturtinės žalos 20. Priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį spręstinas ir civilinio ieÅ¡kinio klausimas. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Nagrinėjamu atveju M. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ S. Å . priteisti 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 10-11).

Prokurorė apeliaciniu skundu šį reikalavimÄ praÅ¡o tenkinti pilna apimtimi.

21. Nukentėjusysis neturtinę žalÄ grindžia jam padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, sukeltais iÅ¡gyvenimais, akcentuojant, kad S. Å . vieÅ¡oje vietoje elgėsi agresyviai jo atžvilgiu, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, akcentavo jo amžių, žemino, be kita ko, ir sutuoktinės akivaizdoje. Po įvykio nurodo jaučiantis gėdÄ , vengia kontakto su nepažįstamais asmenimis, kaltininkas jo neatsiprašė, neatlygino žalos.

22. Neturtinė žala apibÅ«dinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6. 250 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo atveju neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobÅ«dis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, bÅ«tinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtakÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021).

23. Nors ir civiliniame ieškinyje pabrėžiama panašaus pobūdžio teismų praktika, kurioje priteistinas neturtinės žalos atlyginimas siekia 1 000 eurų ir daugiau, tačiau tai yra tik vienas iš kriterijų nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021).

VirÅ¡ tÅ«kstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymÄ priteisiama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiÅ¡kiniai ilgesniam laikotarpiui. Todėl kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas privalomu ir teismų taikomu panaÅ¡iose bylose.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Å ., padarydamas BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , be kita ko, nežymiai sutrikdė M. J. sveikatÄ . Nukentėjusysis dėl sumuÅ¡imo bei padarytų sužalojimų patyrė skausmÄ , pažeminimÄ , nepatogumus. Vis dėlto sveikatos sutrikdymas ir jo padarymo bÅ«das (suduotas smÅ«gis telefonu ir rankomis) nesukėlė sveikatai tokių pasekmių, kurias gydantis nukentėjusysis susidurtų su papildomais suvaržymais ar nepatogumais, ar sužalojimai lemtų reikÅ¡mingus gyvenimo pokyčius.

Be to, į įvykio vietÄ atvykus medikams nukentėjusysis nesikreipė dėl pagalbos suteikimo. Å i aplinkybė taip pat patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo toks, dėl kurio nedelsiant reikėtų bÅ«tinos pagalbos. Po įvykio nukentėjusysis buvo apsilankęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje 2020 m. liepos 17, 22 ir 29 dienomis (1 t., b. l. 53-56), tačiau sulaÅ¡inus injekcinį tirpalÄ tolimesnis gydymas jam nebuvo reikalingas. Sutiktina, kad nukentėjusysis jautė neigiamas emocijas, skausmÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nėra tokios iÅ¡skirtinės, kad leistų priteisti praÅ¡omÄ 1 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .

Civiliniame ieškinyje pabrėžiamos aplinkybės, kad S. Š. nepripažino kaltės, neatsiprašė, vis dar neatlygino žalos taip pat negali nulemti priteistinos sumos didinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. J. priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma nebus per maža, atitiks formuojamos teismų praktikos priteistinų sumų ribas tokio pobūdžio bylose bei neprieštaraus teisingumo principui. Dėl proceso išlaidų atlyginimo 25. Nukentėjusysis M. J. kartu su civiliniu ieškiniu prašė atlyginti 1 500 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašė tokias iÅ¡laidas tenkinti pilnai. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys 1 500 eurų sumokėjimÄ advokatui už jo suteiktas paslaugas (3 t., b. l. 63).

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nukentėjusiajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

27. Å i baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo iÅ¡nagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundÄ , kuris tenkinamas iÅ¡ dalies, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusysis turi teisę į turėtų procesinių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nukentėjusiojo proceso iÅ¡laidas pirmojoje instancijoje sudarė teisinės konsultacijos, atstovo susipažinimas su bylos medžiaga, skundo dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, kitų praÅ¡ymų, civilinio ieÅ¡kinio parengimas ir pateikimas, dalyvavimas teisme, baigiamosios kalbos parengimas ir pateikimas.

Pirmojoje instancijoje nukentėjusiojo atstovas advokatas aktyviai dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, atstovavo nukentėjusiojo interesams, parengė baigiamÄ jÄ kalbÄ . Baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta per 4 teisiamuosius posėdžius. Pabrėžtina, jog nukentėjusiajam advokatas atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu, pateikė skundÄ dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuris buvo patenkintas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma, susijusi su patirtomis iÅ¡laidomis advokato pagalbai apmokėti, yra proporcinga, todėl priteistina pilna apimtimi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: S. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 70 MGL (3 500 eurų) dydžio baudÄ .

IÅ¡ S. Å . priteisti nukentėjusiajam M. J. 300 (tris Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ S. Å . priteisti nukentėjusiajam M. J. 1 500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų iÅ¡laidoms už advokato paslaugas apmokėti. Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis