75caabc8-7368-48c0-bcde-96d3e83a1e6c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-700-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00047-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo D. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-360-544/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ ieÅ¡kinį atsakovams D.

V. ir A. K. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Technikonus“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų D. V. ir A. K. solidariai 189 977,63 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Žalos atsiradimas grindžiamas tuo, kad atsakovai, iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvę bendrovės vadovais arba faktiÅ¡kai Å¡ias pareigas ėjusiais asmenimis, neperdavė teismo paskirtam bankroto administratoriui į BUAB „Technikonus“ balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto.

2. IeÅ¡kinio reikalavimui užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ už ieÅ¡kinio sumÄ . IeÅ¡kovės teigimu, ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, o ieÅ¡kinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė, ir tai kelia grėsmę, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino – areÅ¡tavo atsakovui D.

V. ir A. K. priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ ir (ar) turtines teises už 189 977,63 Eur, o tokio turto atsakovams neturint ar turint nepakankamai – nurodė areÅ¡tuoti pinigines lėšas, esančias atsakovų vardu atsiskaitomosiose sÄ skaitose ar pas kitus asmenis, iÅ¡skyrus atsakovams mokamas iÅ¡mokas, kurios kilusios iÅ¡ darbo teisinių santykių, socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos, nedarbingumo ir kitokias paÅ¡alpas, stipendijÄ , pensijÄ bei 189 977,63 Eur ieÅ¡kinio sumos sumokėjimÄ BUAB „Technikonus“ pagal šį ieÅ¡kinį.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, pateikdama teismui rašytinius įrodymus, kurie, jos nuomone, patvirtina, jog atsakovai padarė nurodyto dydžio nuostolius bankrutavusiai bendrovei.

5. Teismas pažymėjo, kad 189 977,63 Eur dydžio ieÅ¡kinio sumÄ dviejų fizinių asmenų atžvilgiu yra pagrindas vertinti kaip didelę, o tai apsunkintų bÅ«simo teismo sprendimo, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, įvykdymÄ ar padarytų jį negalimu. Pagal vieÅ¡uosiuose registruose esančius duomenis apie atsakovų gaunamas pajamas ir jų vardu registruotÄ turtÄ , teismo vertinimu, galima preliminariai spręsti, kad atsakovų valdomo turto (pajamų) vertė yra kur kas mažesnė, nei praÅ¡omi priteisti nuostoliai.

Å i aplinkybė, atsižvelgiant ir į ginčo aplinkybes bei galimos civilinės atsakomybės pobÅ«dį – atsakomybė bendrovės vadovams už galimÄ fiduciarinių pareigų, numatytų imperatyvių teisės normų, pažeidimÄ , t. y. didelio masto neigiamų padarinių kilimo tikimybė, teismo įsitikinimu, leidžia pagrįstai spręsti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tikimybė, kad atsakovai gali perleisti turtÄ tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti. Kartu teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovė yra bankrutavusi bendrovė, pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekianti apginti pačios bendrovės, jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, taigi, byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atsakovas D. V. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovui D. V. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmesti. Atskirajame skunde nurodyti Å¡ie pagrindiniai argumentai: 6.1. Nutartis priimta neatlikus preliminaraus (prima facie) ieÅ¡kinio pagrįstumo įvertinimo ir (arba) klaidingai įvertinus ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes. Nutartis motyvuojama iÅ¡imtinai tik tuo, kad teismas preliminariai įvertino ir pripažino tikėtina ieÅ¡kinio sumÄ â€“ t. y. praÅ¡omos priteisti žalos dydį.

Tačiau teismas taip pat privalėjo bent preliminariai įvertinti, ar savo ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nors tikėtinai pagrindė visų kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei taikyti buvimÄ â€“ t. y. abiejų be iÅ¡imties atsakovų neteisėtus veiksmus, kaltę, o taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir reikalaujamų priteisti nuostolių. IeÅ¡kovė napagrindė net tikėtinai civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų. IeÅ¡kovė turėjo įvardinti konkrečius atsakovo D.

V. veiksmus, kurių rezultate atsirado ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti nuostoliai, nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias atitinkamų veiksmų neteisėtumÄ , pagrįsti Å¡ias faktines aplinkybes leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau tai nepadaryta. Pati ieÅ¡kovė nurodo ir prideda tai patvirtinančius įrodymus, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu D. V. nedirbo bendrovėje, taigi, neturėjo savo žinioje jokio bendrovės turto ir negalėjo jo perduoti bankroto administratoriui. IeÅ¡kovės BUAB „Technikonus“ bankroto administratorius 2018 m. rugsėjo 11 d. veiklos ataskaitoje tiesiogiai pripažino kreditoriams ir bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, kad bendrovės vadovu nuo 2017 m. spalio 9 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo A.

K.. Jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrįsti ir kaltė bei priežastinis ryšys tarp kokių nors apelianto veiksmų ir reikalaujamos iš jo priteisti žalos. Galiausiai, ieškovė ne tik nenurodo, kokias konkrečiai fiduciarines pareigas pažeidė D. V., tačiau nenurodo ir kuo pasireiškė atsakovų solidarioji atsakomybė. Ieškinyje nėra nurodyta ir faktiškai nebuvo jokių bendrų de jure ir de facto vadovų veiksmų, prisidėjimo prie veiksmų ar neteisėtų veiksmų provokacijos.

Taigi, net ir vertindamas byloje esančius įrodymus preliminariai, teismas neturėjo pagrindo pripažinti solidariosios atsakomybės taikymo galimybės. 6.2. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad bet kuris atsakovas atlieka nors kokius veiksmus, kurie rodytų vengimÄ vykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ ar siekimÄ sumažinti Å¡io sprendimo įvykdymo galimybes. Nutartimi atsakovui D. V. buvo pritaikytos itin didelio masto ir ypatingai varžančios jo teises laikinosios apsaugos priemonės, nes nutarta areÅ¡tuoti ne tik jo nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , bet ir turtines teises bei pinigines lėšas.

PraÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovė nepagrindė, kodėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas ne tik nekilnojamųjų ir kilnojamųįų daiktų, bet ir turtinių teisių bei piniginių lėšų areÅ¡tas. Nutartyje teismas taip pat nemotyvavo, kuo Å¡is atvejis yra iÅ¡imtinis ir dėl ko atsakovams turėtų bÅ«ti taikomas ir piniginių lėšų areÅ¡tas. Taigi, teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. 6.3.

Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos siekiamiems tikslams. AreÅ¡tavus visÄ D. V. turtÄ ir visas turimas pinigines lėšas už beveik 190 000 Eur sumÄ , yra itin apsunkintas jo kasdienis gyvenimas, tikėtina, didės įsiskolinimai kreditoriams, todėl nutartimi yra pažeidžiama interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į ilgÄ bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose trukmę.

7. IeÅ¡kovė BUAB „Technikonus“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas Å¡ioje bylos stadijoje netiria visų bylos aplinkybių ir įrodymų, tai daroma bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. Kadangi Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi bankroto byloje įpareigojo bÅ«tent D. V. perduoti ieÅ¡kovės turtÄ , apelianto pozicija, kad jis visiÅ¡kai nėra susijęs su ieÅ¡kovės turto neperdavimu, nepaneigia jo pareigos nei pagal įstatymÄ , nei pagal priimtÄ nutartį.

Argumentų dėl praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydžio atskirajame skunde nepateikta. Atsakovas nepaneigė ir pagrindų taikyti solidariÄ jÄ civilinę atsakomybę. Atsakovas, eidamas ieÅ¡kovės vadovo pareigas, žinojo apie ieÅ¡kovės materialaus turto trÅ«kumas. Kai bendrovei vadovauja faktinis vadovas, esant paskirtam de jure vadovui, įstatymuose nustatytų valdymo organų pareigų privalo laikytis abu vadovai. Skunde nepaneigta, kad bÅ«tent D. V. buvo ieÅ¡kovės vadovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Formaliai ieÅ¡kinyje atsakovu ieÅ¡kovės bankroto administratorius galėjo nurodyti tik oficialųjų ieÅ¡kovės vadovÄ , t. y. apeliantÄ , taigi, D. V. atsako už visÄ ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ , administratoriui neperdavus ieÅ¡kovės turto. Faktinio ir (ar) fiktyvaus vadovavimo bendrovei klausimÄ sprendžia teismas. Apsirikimas administratoriaus ataskaitoje Å¡iai bylai neturi jokios reikÅ¡mės, nes į bylÄ pateikta registro informacija apie apelianto eitas ieÅ¡kovės vadovo pareigas nuo 2017 m. spalio 4 d.

Å ioje proceso stadijoje teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieÅ¡kinio tikėtinu pagrįstumu. 7.2. IeÅ¡kovė neprivalo pateikti įrodymų, kad ateityje neabejotinai bus sunkumų, vykdant jai palankų sprendimÄ . Pakanka įrodymų, kad yra tokių sunkumų tikėtina grėsmė. Apeliantas savo skunde visiÅ¡kai neaptarinėjo savo turtinės padėties, nenurodė, kad ieÅ¡kinio suma jam nėra didelė, nepateikė įrodymų apie turimÄ turtÄ ir jokiais kitais bÅ«dais nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ ; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

11. Pagal prima facie (liet. iÅ¡ pirmo žvilgsnio) doktrinÄ ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiÅ¡kiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su Å¡iuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, iÅ¡analizavus ieÅ¡kovo argumentus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieÅ¡kovui proceso baigtimi.

12. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019 ir kt.).

Be to, Å¡ios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindÄ netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).

13. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė ieškovės BUAB „Technikonus“ ieškinį atsakovams D. V. ir A. K..

14. Pirmiau nurodyta aplinkybė, remiantis iÅ¡dėstyta teismų praktika, reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų – ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo, o tai savo ruožtu reiÅ¡kia, jog laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos, o jau pritaikytos – turėtų bÅ«ti panaikintos. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tokios priemonės buvo pritaikytos, naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmestinas.

15. Kadangi susiklosčius nurodytai situacijai kiti apelianto atskirajame skunde ir ieškovės atsiliepime į jį išdėstyti argumentai iš esmės nedaro įtakos šioje nutartyje sprendžiamo klausimo išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. 16. 2019 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas D. V. prašymas prijungti naujus įrodymus ir priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

17. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės Å¡ia nutartimi, nesant pirmosios jų taikymo pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį sÄ lygos, naikinamos, apelianto praÅ¡omi prijungti nauji įrodymai (AgentÅ«ros APVA raÅ¡tai), susiję su Å¡iuo atveju nebeaktualiu apelianto argumentu dėl laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo, nepriimtini.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1611-516/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017 ir kt.), todėl, nors apelianto D.

V. atskirasis skundas faktiÅ¡kai tenkinamas ir atsakovas iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios pateikė praÅ¡ymÄ priteisti dėl Å¡io skundo rengimo ir pateikimo apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas Å¡ioje stadijoje, įvertinus, kad atsakovui palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacinės instancijos teismui) nesprendžiamas, iÅ¡aiÅ¡kinant apeliantui, kad dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo jis turi teisę kreiptis į bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjantį teismÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė