75c967f9-0a15-4db0-aa88-c71be025dfd2 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1344-279/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01985-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15; 1.15.2.3.2; 1.21.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 23 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.             Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas M. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka. Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 2). PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI), priteisti 7000,00 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI kamerose, atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Å iaulių TI buvo laikomas laikotarpiu apytiksliai nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. PaaiÅ¡kino, kad Å iaulių TI buvo laikomas labai mažose, ankÅ¡tose kamerose. Pažymėjo, kad plotas, tenkantis nuteistajam arba suimtajam, negali bÅ«ti mažesnis kaip 3 kv. m.

Kamerose langai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, pakankamai dideli ir laisvai praleidžiantys Å¡viesÄ . Turi bÅ«ti ventiliacija. Taip pat nurodė, kad tualetai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, juose turi bÅ«ti galimybė užsirakinti. Pažymėjo, kad dėl mažo kameros ploto pareiÅ¡kėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , sveikatos pablogėjimÄ , emocinę depresijÄ , sutriko socialiniai įgÅ«džiai. Å iais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 8 straipsnių nuostatos.

Už nurodytas laikymo sÄ lygas Å iaulių TI, kuriomis pareiÅ¡kėjas patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ priteisiant pinigais.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta ABTÄ® nustatyta tvarka. Å iaulių TI atsiliepimu prašė bylÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 115).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių TI, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 110-115) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime atsakovė paaiÅ¡kino, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Nurodė, jog iÅ¡ Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-06 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. G.“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI nuo 2012-08-03 iki 2014-11-27 buvo laikomas kameroje Nr. 22 su 6-9 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,38 kv. m iki 2,25 kv. m, kameroje Nr. 97 – su 2-9 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 9,51 kv. m iki 2,11 kv. m, kameroje Nr. 27 – su 4-6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,98 kv. m iki 2,66 kv. m, kameroje Nr. 7 – su 3-8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 7,33 kv. m iki 2,75 kv. m, kameroje Nr. 66 – su 1-8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 22,6 kv. m iki 2,83 kv. m, kameroje Nr. 57 – su 3-7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,66 kv. m iki 2,86 kv. m, kameroje Nr. 79 – su 1-2 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,56 kv. m iki 3,28 kv. m, kameroje Nr. 39 – su 3-4 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 7,64 kv. m iki 5,73 kv. m, kameroje Nr. 60 – su 4-8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,42 kv. m iki 2,21 kv. m, kameroje Nr. 82 – su 5-6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,58 kv. m iki 3,81 kv. m, kameroje Nr. 61 – su 3-5 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,83 kv. m iki 3,5 kv. m.

Pažymėjo, kad Å iaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamųjų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡ai nedaromi, todėl pateikti tikslius kartu su pareiÅ¡kėju kamerose laikomų asmenų sÄ raÅ¡us nėra galimybės. Akcentavo, jog įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, todėl Å iaulių TI dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto. Tačiau tokia situacija priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , be to, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji (nuteistieji), kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra pastovus (dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. per parÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys taip pat nebÅ«na gyvenamojoje kameroje.Nurodė, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras kamerÄ Nr. 66 tikrino 2014-02-03 (2014-02-12 patikrinimo aktas Nr. EP-27). Nustatė, kad santykinė oro drėgmė - 46,3 proc., dirbtinė apÅ¡vieta - 242 lx, taip pat paaiÅ¡kino, kad 2013 m. spalio-lapkričio mėn. buvo atliktas remontas, pelėsio nėra, tualetas atskirtas nuo kameros OSB plokÅ¡te.

Remdamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 13 punktais, Higienos normos HN 76:2010 2 punktu, atsakovė pažymėjo, jog taikytinos tik tos paminėtų teisės aktų nuostatos, kurios nesusijusios su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Higienos normos HN 76:2010 24 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Å iaulių TI dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti atsakinga dėl nepakankamos dienos Å¡viesos patekimo į kamerÄ , Å¡alčio ar drėgmės. Å iaulių TI kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros vėdinamos per langus.

Å iaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl neįmanoma padidinti langų angų, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ . Papildomai nurodė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ir drėgmės kamerose.Vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 56-60 punktais, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Pagal Higienos normos 76:2010 58 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kamerose laikomi asmenys turi rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių juose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę. Be to, suimtiesiems (nuteistiesiems) papraÅ¡ius, iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis gražinamas atsakingiems pareigÅ«nams.PaaiÅ¡kino, kad Å iaulių TI režiminio korpuso gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios patalpos yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Atsakovės teigimu, nors pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis, Å¡ių teiginių jis niekaip nedetalizavo.

PareiÅ¡kėjas nurodė neteisėtus atsakovės veiksmus, tačiau nenurodė jokių požymių, kuriais jam pasireiÅ¡kė neturtinė žala, savo pozicijÄ grindė tik skunde nurodytomis frazėmis, kurios yra Å¡abloninės kaip ir kitų pareiÅ¡kėjų. Tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių TI kameras, yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamos žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas.

Prašė sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ , atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡skirtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo M.

G. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (žr. EŽTT sprendimÄ byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , sprendimÄ byloje Van der Ven prieÅ¡ Nyderlandų Karalystę). Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Dėl pareiÅ¡kėjui tekusio kameros ploto normosPareiÅ¡kėjas M. G. kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo nepakankamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ , elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji tvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).Kiek tai susiję su reikalavimu pagrįsti, kad buvo laikomasi Ä®sakyme numatyto reguliavimo, pastebėtina, jog, remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr.

EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Atitinkamai, Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.EŽTT taip pat formuoja praktikÄ , jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Pastebėtina, jog EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (toliau – ir Kardomojo kalinimo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Higienos norma HN 76:2010 ploto normos vienam asmeniui nenustato, tačiau jos 6 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, numatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte.Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Å iaulių TI, kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotÄ bei kamerose per rytinius ir vakarinius patikrinimus buvusių bendrÄ kalinamų asmenų skaičių, Å iaulių TI pateikė Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-06 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M.

G.“ (b. l. 56-67). Remiantis Å¡iais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2012-08-03 iki 2014-11-27 (su pertraukomis) Å iaulių TI buvo kalinamas 464,5 paras, iÅ¡ jų – 263 paras – pažeidžiant Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ , o 201,5 paros – Å¡io reikalavimo nepažeidžiant. Nagrinėdamas bylÄ teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Å iaulių TI pateiktais suvestiniais duomenimis.

Ä®vertinęs tai, kad kameros buvo užstatytos kamerose laikomų asmenų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl to, kad kamerose buvo ankÅ¡ta ir trÅ«ko oro yra glaudžiai susiję su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertinami kaip Å¡io pažeidimo dalis.Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes konstatuojama, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, o Å iaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Dėl kamerų ventiliacijosPareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog neturtinę žalÄ jis patyrė dėl to, kad Å iaulių TI kamerose nebuvo ventiliacijos.Taisyklių 14.10 punktas numato, kad kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas.

Higienos normos HN 76:2010 24 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.IÅ¡ byloje pateiktos 2015-08-10 Pažymos Nr. 62/08-787 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (toliau – ir Pažyma) matoma, kad Å iaulių TI gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (kamerose yra skaidraus stiklo langai), įstaigoje nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, todėl patalpose gali bÅ«ti per mažas judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis.

Taip pat pažymėjo, kad pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose (b. l. 69-72). Tai, jog Å iaulių TI gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patvirtina Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014-02-12 patikrinimo akte Nr. EP-27, 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-254, 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224, 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 nustatyti patikrinimo rezultatai (b. l. 73-80, 81-86, 89-96, 105-108).

Atsižvelgiant į Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų rezultatus, pažeidimų, susijusių su ventiliacijos reikalavimais, ginčui aktualiu laikotarpiu, nenustatyta. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė vėdinti kameros. Pažymėtina, jog aptariamo klausimo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktÄ Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1124/14; 2015 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1758-575/2015).

PareiÅ¡kėjas jo laikymo Å iaulių TI metu nė karto neiÅ¡sakė nusiskundimų Å¡ios įstaigos administracijai dėl ventiliacijos nebuvimo (b. l. 68). PareiÅ¡kėjas nei skunde, nei raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nenurodė, kad tokiu bÅ«du jam buvo sudarytos kliÅ«tys vėdinti kamerÄ , įsileisti oro ar tai nebuvo galima atlikti dėl kitų priežasčių, todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Dėl sanitarinio mazgo įrengimoPareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam žala buvo padaryta ir tuo, kad sanitariniame mazge nebuvo galimybės užsirakinti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ akcentavęs, kad laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti stengiamasi sudaryti tokias sÄ lygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡io pobÅ«džio bylose (vertinant pareiÅ¡kėjų statusÄ ) nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y.

įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiÅ¡kėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-176/2013, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-496/2013).Higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Taisyklių 14.5 nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa kameroje turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta laisvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo kameros ploto. Teismo vertinimu, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto bei Taisyklių 14.5 punkto nuostatos, numatančios sanitarinių mazgų įrengimÄ atskirose tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros patalpose reikalavimÄ , nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkto bei Taisyklių 2 punkto nuostatas veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ios higienos normos ir Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Å iaulių TI pateiktoje Pažymoje nurodyta, kad Å iaulių TI gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai nuvaloma danga.

Sanitariniuose mazguose unitazų nėra, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo teiktais duomenimis. Teismas sprendžia, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas.Atsakovo pateiktame Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 12 d. patikrinime akte Nr. EP-27 nurodyta, kad kameroje Nr. 66 tualetas atskirtas nuo kameros OSB (orientuotų skiedrų plokštė) plokšte ir užuolaida (b. l. 73-80).

Duomenų apie ginčui aktualiu laikotarpiu Å iaulių visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas dėl jų atitikties Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams, byloje nėra. Taip pat nėra užfiksuota pažeidimų, kurie bÅ«tų susiję su sanitariniam mazgui keliamais teisės aktų reikalavimais kamerose. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių TI metu su praÅ¡ymais ar skundais dėl laikymo sÄ lygų į Å¡ios įstaigos administracijÄ nesikreipė (b. l. 68), o duomenų apie tai, jog dėl Å¡io pažeidimo bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms, pareiÅ¡kėjas nepateikė.Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl tualeto užrakinimo nebuvimo, atkreipia dėmesį, jog aptartas teisinis reguliavimas nenustato galimybės rakinti kamerose esančius tualetus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kamerose esantys sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus.Dėl kamerų valymoPareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog neturtinę žalÄ jam sukėlė tai, kad Å iaulių TI kamerų tualetai ir langai yra neÅ¡varÅ«s, nėra pakankamai dideli ir laisvai nepraleidžia Å¡viesos.PareiÅ¡kėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog kamerose langas turi bÅ«ti pakankamai didelis ir laisvai praleidžiantis Å¡viesÄ nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kadangi langų dydis ir nuo to priklausantis natÅ«ralus apÅ¡vietimas yra susiję su pastato rekonstrukcijos darbais.

Remiantis Higienos normos 76:2010 2 punkto bei Taisyklių 2 punkto nuostatomis, veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ios higienos normų ir Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamo apÅ¡vietimo kamerose Nr. 22, 97, 27, 7, 66, 57, 79, 39, 60, 62, 82 ir 61, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, konstatuoti Å iaulių TI neteisėtų veiksmų nėra pagrindo.Pagal Higienos normos HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Higienos normos HN 76:2010 22 punktas numato, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Remiantis Taisyklių 14.1. punktu, kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomas metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.Higienos normos HN 76:2010 54 punktas nustato, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu inventoriumi (Higienos normos HN 76:2010 58 punktas). Pažymėtina, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 59 punktÄ , ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Atsakovės pateiktoje Pažymoje apie laikymo sÄ lygas nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai. Å iaulių TI administracijos paskyrimu tvarkyti gyvenamÄ sias patalpas skiriami Å¡iose patalpose laikomi suimtieji ir nuteistieji, kurie turi nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose patys gyvena, t. y. valyti patalpų pavirÅ¡ius, grindis, tualetus, langus ir t.t.

Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodami pagal suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus, o po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-254, 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224, 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 nurodoma, jog apgyvendinimo kameras valosi patys suimtieji. Valymo inventorius iÅ¡duodamas pagal asmenų praÅ¡ymus. Suimtiesiems apgyvendinimo kamerų valymui yra skiriami Å¡epečiai, skudurai, plastmasiniai dubenys ir kalcinuota soda.

Kasdienį patalpų valymÄ su dezinfekcinėmis medžiagomis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Taigi Å iaulių TI sudarytos sÄ lygos patiems suimtiesiems palaikyti Å¡varÄ kamerose.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ginčo laikotarpiu Å iaulių TI kamerose buvo užtikrintos Å¡varos sÄ lygos.Dėl sutrikusios sveikatosPareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog dėl nepakankamo kameros ploto jam pablogėjo sveikata, tačiau nepateikė jokių duomenų Å¡iam teiginiui pagrįsti.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Remiantis Å¡iais teisės aktais, Å iaulių TI administracijos pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis bei imantis visų įstatymo numatytų priemonių, jog jų sveikatai nebÅ«tų pakenkta.Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011).

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme, todėl vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, kadangi paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-336/2012 ir kt.).PareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad dėl laikymo perpildytose kamerose pablogėjo jo sveikata, nenurodė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių teismas galėtų neabejotinai spręsti, kokia žala buvo padaryta pareiÅ¡kėjo sveikatai, ar pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų patyrė įvardytÄ Å¾alÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, jog neigiami pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pokyčiai įvyko bÅ«tent laikymo Å iaulių TI laikotarpiu. Byloje pateikta pareiÅ¡kėjo sveikatos istorija (b. l. 11-54) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo atlikti profilaktiniai tyrimai, skirtas medikamentinis gydymas bei siųstas į laisvės atėmimo vietos ligoninę tyrimams bei gydymui. Tačiau Å¡i pateikta informacija apie pacientÄ neleidžia teigti, kad dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjo sveikatai. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje padarytus įraÅ¡us bei atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su sveikatos pablogėjimu, sprendžia, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å iaulių TI kamerose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tokios praktikos laikosi ir EŽTT savo sprendimuose (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsižvelgus į byloje nustatytas kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis intensyvumÄ (pažeidimas ilgiausiai truko iÅ¡ eilės 55 paras), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kuriuos teismas vertina kaip virÅ¡ijančius neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, žeminančius žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukeliančius dvasines kančias, bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jo nurodytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, kad dėl teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimo bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Å iaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sÄ lygų (b. l. 68), taip pat teismas vertina ir tai, kad į teismÄ dėl galimai pažeistų savo teisių kreipėsi tik po septynių mėnesių, kai iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI (b. l. 3).

PareiÅ¡kėjas jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , jo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (2015-02-11 nutartis byloje Nr. A-550-575/2015, 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, 2015-06-12 nutartis byloje Nr. A-2045-520/2015 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1578,00 eurų.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 1578,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: Priteisti M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1578,00 eurų (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                           Nijolė Čekanauskienė