75c95396-89b2-4e3a-aa75-2c08b8a7e8c3 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla NrNuoraÅ¡as Administracinė byla Nr. ATP-589-149/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-0883-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 39.2.;79.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. gegužės 22 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo E. J. nubausta pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., 33 str. 2 d. 100 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) bauda, tuo pačiu nutarimu nutraukiant jos atžvilgiu administracinę bylÄ pagal ATPK 130 str., n u s t a t ė :

E. J. nubausta už tai, kad ji 2013-10-19 apie 17.18 val. Rinktinės g. 59, degalinėje „Lukoil“, vairuodama automobilį „Honda HR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A6“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, vairavo automobilį, neapdraustÄ Â privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 106 p., 238 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d.E. J. taip pat buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dar ir dėl to, kad ji pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeisdama KET reikalavimus, o bÅ«tent 232 punktÄ , ir padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ .Pirmosios instancijos teismas administracinę bylÄ pagal ATPK 130 str.

E. J. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jos veiksmuose Å¡io administracinio teisės pažeidimo požymių. Apylinkės teismas iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių E. J. tyčiÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiÅ¡kinime ir, duodama parodymus teisme, nuosekliai nurodė, kad ji nepajuto ir nepastebėjo kliudžiusi automobilį, todėl iÅ¡važiavo iÅ¡ vietos, kad padarė eismo įvykį, sužinojo tik tada, kai dėl to buvo iÅ¡kviesta į policijos nuovadÄ .

E. J. teismo posėdyje nurodė, kad laukdama, kol bus patrauktas automobilis „Audi“ apžiÅ«rėjo savo automobilį, tačiau ant jo jokių apgadinimų nepastebėjo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančias nuotraukas, pripažino kad automobilio „Honda“ apgadinimai yra labai nežymÅ«s ir sunkiai įžiÅ«rimi, todėl vairuotoja galėjo jų nepastebėti. Nei vienas iÅ¡ įvykyje dalyvavusių vairuotojų nenurodė, kad automobilio kontaktas buvo lydimas kažkokio smÅ«gio garso, iÅ¡ kurio vairuotojas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , kad automobiliai kontaktavo.

Teismas įvertinęs tai, kad automobilių pažeidimai yra nežymÅ«s, laikė tikėtinu pažeidėjos paaiÅ¡kinimÄ , kad ji nepajuto kliudžiusi kitÄ automobilį. Å ios aplinkybės, apylinkės teismo teigimu, patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį, kad ji pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos ne siekdama iÅ¡vengti atsakomybės, o nesuvokdama, kad padarė eismo įvykį. Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutarimÄ â€“ E. J. pripažinti kalta pagal ATPK 130 str. ir paskirti jai 3000 Lt piniginę baudÄ su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams. Savo skunde apeliantas nurodo, jog bylÄ nagrinėjanti institucija negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobÅ«džio iÅ¡vedžiojimais apie bylos aplinkybes, o privalo priimti motyvuotÄ ir argumentuotÄ sprendimÄ .

BylÄ nagrinėjančiai institucijai policija pateikė A. I. minimÄ patrulio R. P. iÅ¡reikalautÄ vaizdo įraÅ¡Ä . Vaizdinė medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad E. J. susidÅ«rimÄ juto (nuo smÅ«gio Audi A6 sujudėjo, vairuotoja po susidÅ«rimo pavažiavo į priekį ir iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio priėjo prie jo galo). SusidÅ«rimas tiek garsine, tiek mechanine prasme (ant Audi A6 kėbulo buvo nustatyti apgadinimai) turėjo bÅ«ti akivaizdžiai juntamas, E. J., bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga vairuotoja, privalėjo suvokti sukėlusi eismo įvykį ir vadovaudamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimais užpildyti su A.

I. eismo įvykio deklaracijÄ arba praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. Posėdžių metu nebuvo nustatyta, jog Honda HR-V vairuotoja automobilio salone garsiai klausėsi muzikos ar transporto priemonėje veikė kitas paÅ¡alinis garso Å¡altinis, trukdantis iÅ¡girsti per vientisÄ automobilio kėbulÄ sklindantį susidÅ«rimo garsÄ .Pažymi, kad Honda HR-V važiavimo metu įsirėmusi į stovintį Audi A6 toliau judėti negalėjo. E. J. po kontakto buvo priversta pavažiuoti į priekį, kad galėtų apžiÅ«rėti vairuojamo automobilio kėbulÄ .

Tyčios požymiams asmens veikoje konstatuoti minėtų duomenų turėjo pakakti. Pajutusi automobilių susidÅ«rimÄ , apelianto teigimu, E. J. privalėjo įsitikinti, kad kitų asmenų turtas kontakto metu buvo neapgadintas, tačiau ji apžiÅ«rėjo tik vairuojamÄ automobilį Honda CR-V. Taip pat teigia, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuo susidÅ«rimo įlinko automobilio Audi A6 kairės pusės durys ir sparnas bei buvo įbrėžtas Å¡oninis veidrodėlis, Å¡ie apgadinimai buvo matomi į eismo įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams A.

K. ir R. K., Audi A6 valdytojui A. I..2014-05-02 Vilniaus apygardos teisme gautas E. J.-Varlamovos atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , kuriuo ji praÅ¡o palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutartį ir apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkintinas.              Dėl apeliacinio skundo argumentų Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylÄ pagal ATPK 130 str.

E. J. atžvilgiu, nenustačius jos veiksmuose Å¡io administracinio teisės pažeidimo požymių.Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.Pagal LR ATPK 130 str. 1 d. atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat tas, kas pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.Apeliantas teisus, kad bylÄ nagrinėjanti institucija negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobÅ«džio iÅ¡vedžiojimais apie bylos aplinkybes, o privalo priimti motyvuotÄ ir argumentuotÄ sprendimÄ (LVAT byla Nr. N756-26/2009).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama administracinė nuobauda. Tuo pačiu, nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).Taigi teismas privalo nustatyti visus bÅ«tinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iÅ¡ jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).E. J. tiek savo paaiÅ¡kinime, tiek duodama parodymus teisme, nuosekliai nurodė, kad ji nepajuto ir nepastebėjo kliudžiusi automobilį, laukdama, kol bus patrauktas automobilis „Audi“ apžiÅ«rėjo savo automobilį, tačiau ant jo jokių apgadinimų nepastebėjo.IÅ¡ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto (b.l.

25) ir fotolentelės matyti, kad Honda HR-V v/n (duomenys neskelbtini) nustatyti nežymūs išoriniai sugadinimai – nežymiai įbrėžtas galinis žibintas ir nežymus įbrėžimas ant galinio bamperio. Eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilio „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini) padėtis, buvusi eismo įvykio metu, sugadinimo vieta (b.l.

5) Eismo įvykio vietos priede nurodyta, kad automobiliui „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys (b.l.

6) Šie apgadinimai yra užfiksuoti ADB „Lietuvos draudimas“ pateiktose fotonuotraukose (b.l. 15-19), kuriose matosi nežymiai įbrėžtas kairio veidrodėlio korpusas (aukštis apie 92-93 cm), įlenkimas kairėse vairuotojo durelėse ir sparne (aukštis apie 68-73 cm). Kad automobiliui „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys iš karto nepastebėjo ir nukentėjusysis A.

I.. Apylinkės teismo posėdyje jis parodė, kad su savo automobiliu „Audi“ nuvažiavęs į toje pačioje degalinėje esančiÄ plovyklÄ , rinkdamas kodÄ , pastebėjo, kad jo automobilis „Audi“ jau įbrėžtas ir įlenktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, iÅ¡siaiÅ¡kinamas ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.

Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikÅ¡mė, pasireiÅ¡kianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl asmuo nutarė pasiÅ¡alinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pirmosios instancijos teismas 2014-03-28 nutarimu E. J. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bylos teisenÄ nutraukė, nesant Å¡io pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai, iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yto teisės pažeidimo tyčios turiniui nustatyti, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog E. J. elgesyje nėra tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme.Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais, spėlionėmis bei prielaidomis, pateikdamas subjektyvų apylinkės teismo nutarimo vertinimÄ , nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pakeisti skundžiamÄ nutarimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti Teisėja (paraÅ¡as)                                                                                                  Leonarda Gurevičienė NuoraÅ¡as tikras:Teisėja                                                                                                                          Leonarda Gurevičienė