2021-04-07 Nr. AB-7226-3-64-3-02386-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1098-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02386-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. E. pareiškimą, kuriuo prašoma pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. spalio 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą vieneriems metams.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. E. 2019 m. spalio 8 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-181016-00094 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą vieneriems metams.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2018 m. spalio 16 d. Departamentas surašė sprendimą dėl savavališkos statybos (pagalbinio pastato ar jo dalies statybos darbų) padarinių likvidavimo. Institucija konstatavo, kad darbai vykdomi be projekto ir leidimo. Pareiškėja buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2019 m. balandžio 15 d., vėliau savo sprendimu Departamentas pratęsė savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą iki 2019 m. liepos 15 d.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad šiuo metu ruošiamas statinio projektas, rengiama žemės sklypo byla, tikslinami kadastro duomenys, buvo pakeistas žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovė, taip pat pakeistas žemės sklypo adresas.

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad, pasikeitus Telšių miesto riboms, yra laukiama, kol bus patvirtinta nauja Telšių miesto zonavimo schema su naujais žemės sklypo vertės pataisos koeficientais. Visus šiuos klausimus turi svarstyti Telšių rajono savivaldybės taryba ir priimti atitinkamus sprendimus. Į nurodytus terminus pareiškėjai nebuvo galimybės sutilpti. Projektavimo darbus užbaigus, vyksta projektų derinimo ir kitokios administracinės procedūros, nustatytu terminu šių darbų atlikti nepavyks.

5. Departamentas atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad pareiškėja praleido nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminus.

6. Departamentas nurodė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. balandžio 15 d., o vėliau pratęstas iki 2019 m. liepos 15 d.

7. Departamentas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 23 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-190723-00069 (toliau – ir Patikrinimo aktas). 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus potvarkiu Nr. P3-134 buvo papildytas statytojai L. E. surašytas Privalomasis nurodymas. Šis potvarkis L. E. buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 9 d.

8. Departamentas pabrėžė, kad dėl 2018 m. spalio 16 d. privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėja su prašymu į teismą kreipėsi praleidusi terminą. Svarbių priežasčių dėl termino praleidimo nepateikta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo ir šio termino pratęsimo vieneriems metams, pagrįstumas.

11. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjai 2018 m. spalio 16 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas iki 2019 m. balandžio 15 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Departamentas savo sprendimu, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, pratęsė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 3 mėnesiams iki 2019 m. liepos 15 d. Pareiškėja dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2019 m. spalio 8 d., t. y. pasibaigus pratęstam reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui (pratęsta iki 2019 m. liepos 15 d.).

12. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas (28 str. 3 d.), konstatavo, kad reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai – asmuo turi teisę (i) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba (ir) iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti.

13. Teismas akcentavo, kad Statybos įstatymas nenustato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į instituciją ar teismą. Remdamasis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgęs į šios nuostatos tikslą, teismas pažymėjo, kad minėta norma yra skirta reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje išnagrinėjus pareiškėjos prašymą pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti negalėtų būti priimtas teismo sprendimas, kuris sukeltų teisines pasekmes.

14. Teismas pabrėžė, kad, nustačius, jog pareiškėja su prašymu į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs reikalavimo įvykdymo terminas, ir atsižvelgiant į tai, jog įstatymo leidėjas nenumatė galimybės teismui atnaujinti termino, nevertintina, ar pareiškėjos nurodytos priežastys dėl termino pratęsimo yra laikytinos svarbiomis priežastimis, t. y. ar jos laikomos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos L. E. prašymas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieneriems metams atmestinas.

III. 16. Pareiškėja L. E. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

16.1. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės.

16.2. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai teisiniai santykiai nėra sureguliuoti, būtina taikyti įstatymo analogiją arba teisės analogiją. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 2 dalį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu.

16.3. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja siekia įteisinti savavališką statybą, todėl pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį privalo turėti statybos leidimą, kurio gavimui be kitų Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų turi pateikti Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje arba 2 dalyje nurodytą atitinkamą statinio projektą. Pareiškėja atlieka statybos įteisinimui būtinus veiksmus: dar 2018 m. lapkričio 5 d. sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Domidėja“, pagal kurią minėta įmonė rengia pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos projektą, minėto statybos projekto parengimui rengiama žemės sklypo byla, tikslinami kadastro duomenys, kuriuos atlieka UAB „Telšių matininkai“.

16.4. Nurodyti duomenys patvirtina, jog pareiškėja, siekdama įteisinti savavališką statybą, ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau nustatytu terminu procedūrų iki galo atlikti negali dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, o tai pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) nuostatas laikytina faktiniu pagrindu reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui atnaujinti ir jį pratęsti.

16.5. Statybos įstatymas įtvirtina galimybę pašalinti savavališko statybos padarinius. Pareiškėja cituoja TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalies nuostatas.

16.6. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškėjai yra pateikusi privalomąjį nurodymą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Minėtu atveju, pareiškėjai aktyviais veiksmais siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius, ir teismui formaliai konstatavus, jog įstatymas nenumato galimybės pareiškėjai aktyviais veiksmais siekiant įteisinti statinio minimalius neatitikimus statybos įstatymo nuostatoms ir pratęsti termino atlikti (užbaigti) statinio įteisinimo procedūrą, pareiškėja privalės nugriauti jau esamą statinį.

16.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, teisinis reguliavimas, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, yra neproporcingas, taip pat pripažino, kad teisinis reglamentavimas, kai visas savavališkas statybas reikia griauti, yra neproporcingas ir sudaro prielaidas atsirasti tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą yra apribotos.

16.8. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymo leidėjas nenumatė galimybės teismui atnaujinti termino, turėtų būti laikoma administracinio teisinio reguliavimo spraga, prieštaraujanti paminėtam Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimui ir teisingumo bei protingumo principams.

16.9. Pirmosios instancijos teismui padarius neteisingą išvadą, jog įstatymo leidėjas nenumatė galimybės teismui atnaujinti termino, dėl ko visiškai nebuvo vertinama, ar pareiškėjos nurodytos priežastys dėl termino pratęsimo yra laikytinos svarbiomis priežastimis, t. y. ar jos laikomos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos, skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla turėtų būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Departamentas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

17.1. Ginčo teisinius santykius, susijusius su privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimu reglamentuoja TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalis (iki 2017 m. sausio 1 d. teisinius santykius reglamentavo Statybos įstatymo 28 str. 3 d.). TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu Departamentas gali tik vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

17.2. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo, priėmė teisėtą sprendimą ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka.

17.3. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 78 straipsnį ir atnaujinti praleistą terminą ir tuomet vertinti pareiškėjos nurodytas svarbias priežastis, Inspekcijos nuomone, yra nepagrįstas, nes privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą reglamentuoja materialinės teisės normos, įtvirtintos TPSVPĮ, kurios nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, o pareiškėjos nurodytos CPK 78 straipsnio normos, reglamentuoja procesinių terminų atnaujinimą ir nagrinėjamoje byloje negalėtų būti taikomos.

17.4. Teisinis reguliavimas nenustato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo, kad ir kokios svarbios būtų pareiškėjos nurodytos priežastys,

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą (Statybos įstatymo 28 str. 3 d.), nurodė, kad ši norma yra skirta reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė.

20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pareiškėja, siekdama įteisinti savavališką statybą, ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau nustatytu terminu procedūrų iki galo atlikti negali dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Pareiškėjos nuomone, aplinkybė, kad įstatymo leidėjas nenumatė galimybės teismui atnaujinti termino turėtų būti laikoma administracinio teisinio reguliavimo spraga, todėl pagal analogiją turėtų būti taikomos CPK 78 straipsnio nuostatos.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami TPSVPĮ nustatyta tvarka.

22. TPSVPĮ 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

23. TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

24. TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teismas išnagrinėja bylą ir priima sprendimą atmesti reikalavimą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo, terminas privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo (žr. 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

25. Pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalį Inspekcijos nustatyti terminai gali būti pratęsti, kai dėl jų patęsimo kreipiamasi iki nustatyto termino pasibaigimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų TPSVPĮ 14 straipsnio nuostatų taikymu, yra išaiškinta, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1671-624/2020; 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-520/2021 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. spalio 16 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-181016-00094 iki 2019 m. balandžio 15 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas savo sprendimu, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, pratęsė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 3 mėnesiams iki 2019 m. liepos 15 d. Pareiškėja dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2019 m. spalio 8 d., t. y. pasibaigus pratęstam reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui (pratęsta iki 2019 m. liepos 15 d.), todėl akivaizdu, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sprendžia, kad pareiškėjos argumentai dėl teisės spragos yra nepagrįsti. Akcentuotina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja nesutinka su teisės aktų aiškinimu negali būti vertinama kaip teisės spraga.

28. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas Statybos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, kadangi pirmosios instancijos teismo nurodytas teisinis reguliavimas iš esmės atitinka bylai aktualų teisinį reguliavimą (TPSVPĮ). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius