Legislator Case Law & Legislation
75c78a48-8e05-4e93-a689-c79f5db8a7a3 AI generated

75c78a48-8e05-4e93-a689-c79f5db8a7a3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 75c78a48-8e05-4e93-a689-c79f5db8a7a3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ Nr. S-119 (7-90/2019) (toliau – Komisijos Sprendimas); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. liepos 9 d. sprendimÄ Nr. 68-84;

Legislator headnote

AI generated

75c78a48-8e05-4e93-a689-c79f5db8a7a3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Teigia, kad PareiÅ¡kėjas 2010-2014 m. suteikė/grÄ Å¾ino paskolas: bendrovei „AukÅ¡taitijos statybos projektai“ suteikė 1 401 963 Lt, grÄ Å¾ino 1 188 373 Lt; bendrovei „Kabsim“ suteikė 35 000 Lt, grÄ Å¾ino 35 000 Lt; bendrovei „Luca“ suteikė 293 814 Lt, grÄ Å¾ino 129 095 Lt (iÅ¡ viso suteikė paskolų 1 730 777 Lt, PareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inta 1 352 468 Lt). PareiÅ¡kėjui negrÄ Å¾inta paskolų suma sudaro 378 309 Lt. IÅ¡ jų didžiÄ jÄ dalį PareiÅ¡kėjo pajamų ir iÅ¡laidų sudaro jo valdomai ir vadovaujamai bendrovei „AukÅ¡taitijos statybos projektai“ suteiktos ir grÄ Å¾intos paskolos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I3-1180-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03575-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.5.1; 12.8; 12.9; (S) 12.10.4; 12.13.1.1; 55.1.3. VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. U., atstovės atstovei S. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. U. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ Nr. S-119 (7-90/2019) (toliau – Komisijos Sprendimas);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. liepos 9 d. sprendimÄ Nr. 68-84;

3) panaikinti Panevėžio apskrities VMI 2019 m. gegužės 14 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (39.6)FR0682-116;

4) panaikinti Panevėžio apskrities VMI 2019 m. kovo 21 patikrinimo aktÄ ;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. PaaiÅ¡kino, kad VMI formalizuoja paskolos teisinius santykius, neatsižvelgia į jo ir paskolos davėjo esamus verslo ryÅ¡ius, neanalizavo, kad jo gauti pinigai (kaip man suteikta paskola), buvo perskolinami juridiniam asmeniui, kurį iÅ¡ esmės kontroliavo asmuo iÅ¡ kurio gavo paskolÄ . Mano, kad Å¡iame ginče reikėtų suteiktų paskolų gavimo, grÄ Å¾inimo, investavimo aplinkybes vertinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo prasme, t. y. aiÅ¡kintis ar Å¡ios pajamos priskirtinos prie paminėtu mokesčiu apmokestinamų pajamų.

PareiÅ¡kėjo nuomone virÅ¡enybė turi bÅ«ti teikiama paskolinių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. Todėl taikant šį turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , mokėtinus mokesčius privalu apskaičiuoti pagal įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles. 1.2. Teigia, kad neturėjo jokios ekonominės naudos iÅ¡ paskolos sandorio, nes gautas sumas perskolino, atgautÄ dalį skolos grÄ Å¾ino paskolos davėjui, pinigų gavėjai (Å«kio subjektai) iÅ¡ esmės buvo kontroliuojami paskolos davėjo, todėl rizikos atgauti lėšas nebuvo.

Paskolos sutartys atitinka teisės aktų reikalavimus, paskolos realiai suteiktos, pagal Ukrainos įstatymus paskolos sutartis gali bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma. Å iÄ sutartį yra pateikęs mokesčių administratoriui, ji sudaryta 2010 m. lapkričio 3 d. tarp pareiÅ¡kėjo ir R. M., sutartis yra galiojanti, Å¡alims turinti įstatymo galiÄ . 1.2. Mano, kad nėra jokių duomenų, jog gavo pinigus iÅ¡ kitos veiklos, o ne iÅ¡ R. M.. VMI iÅ¡ viso nesiaiÅ¡kino iÅ¡ kokios kitos veiklos galėjo gauti pajamas, už kuriuos paskaičiuoti mokesčiai, nėra nustatyta, kad įmonė, kurioje jis yra akcininkas, dirba, bÅ«tų vykdžiusi neteisingÄ apskaitÄ , nėra jokių duomenų kad jis bÅ«tų vertęsis kokia nors papildoma veikla iÅ¡ kurios bÅ«tų gavęs kokias nors neapskaitytas pajamas. 1.3.

Pažymi, kad iÅ¡ UAB „AukÅ¡taitijos statybos projektai“ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 18 d. yra gavęs 473 633, 49 Eur, dalį Å¡ių lėšų, kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ , dalį lėšų yra įnešęs į R. M. įmonės UAB „Kabsim“ sÄ skaitÄ (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), viso 135 895,14 Eur. Å i suma yra grÄ Å¾inta kaip paskola, nes su R. M. susitarė, jog jo pinigus įneÅ¡ į minėtos įmonės sÄ skaitÄ kaip akcininko įnaÅ¡Ä .

Todėl paskaičiuoti mokesčiai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. aiÅ¡kiai prasilenkia su teisės aktų reikalavimais. 1.4. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.

2. Atsakovė VMI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Inspekcija atliko GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo pakartotinį mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. kovo 21 d. surašė patikrinimo aktÄ , o 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu šį aktÄ patvirtino, konstatuodama, jog PareiÅ¡kėjas 2011-2012 m. gavo 609 835 Lt pajamų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių, kuriuos panaudojo „AukÅ¡taitijos statybos projektai“, UAB „Luca“ ir UAB „Kabsim“ suteikti, kurių nedeklaravo, nuo jų nesumokėjo GPM, todėl Inspekcija patvirtino Patikrinimo aktÄ ir nurodė PareiÅ¡kėjui sumokėti 26 492,99 Eur GPM, 15 262,45 GPM delspinigių, paskyrė 2 649 Eur baudÄ bei atleido PareiÅ¡kėjÄ nuo 6 104,98 Eur GPM delspinigių mokėjimo. 2.1.

Teigia, kad PareiÅ¡kėjas 2010-2014 m. suteikė/grÄ Å¾ino paskolas: bendrovei „AukÅ¡taitijos statybos projektai“ suteikė 1 401 963 Lt, grÄ Å¾ino 1 188 373 Lt; bendrovei „Kabsim“ suteikė 35 000 Lt, grÄ Å¾ino 35 000 Lt; bendrovei „Luca“ suteikė 293 814 Lt, grÄ Å¾ino 129 095 Lt (iÅ¡ viso suteikė paskolų 1 730 777 Lt, PareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inta 1 352 468 Lt). PareiÅ¡kėjui negrÄ Å¾inta paskolų suma sudaro 378 309 Lt. IÅ¡ jų didžiÄ jÄ dalį PareiÅ¡kėjo pajamų ir iÅ¡laidų sudaro jo valdomai ir vadovaujamai bendrovei „AukÅ¡taitijos statybos projektai“ suteiktos ir grÄ Å¾intos paskolos.

Siekdamas pagrįsti pajamų Å¡altinius PareiÅ¡kėjas pateikė 2010 m. lapkričio 3 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp R. M., ir PareiÅ¡kėjo, kuria R. M. paskolino PareiÅ¡kėjui 300 000 Eur penkerių metų laikotarpiui. 2.2. Pažymi, kad Inspekcija negalėjo įvertinti, ar R. M. turėjo realiÄ galimybę suteikti PareiÅ¡kėjui paskolÄ , nes informacijos iÅ¡ Ukrainos mokesčių administratoriaus negavo. Tačiau akcentavo, kad net ir nustačius, kad R. M. turėjo finansinių galimybių paskolai suteikti, tai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepagrindžia fakto, kad PareiÅ¡kėjas iÅ¡ jo realiai gavo paskolÄ (300 000 Eur).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad nurodomi dovanų davėjai (ar kiti asmenys) turėjo galimybes disponuoti sutartyse nurodytomis lėšomis, nesudaro pagrindo dovanojimo sutartyse nurodomų lėšų pripažinti realiai perduotomis (dovanotomis), (LVAT administracinėje byloj e Nr. A-1342-422/2018, Nr. eA-1057-442/2019), todėl tais atvejais, kai realus piniginių lėšų perdavimas nėra įrodomas, vertinama, kad tariamai dovanotas lėšas grindžiantys dokumentai yra suraÅ¡yti formaliai, siekiant mokesčių mokėtojui sudaryti sÄ lygas pagrįsti pajamų Å¡altinius mokesčių administratoriui, todėl bendrÄ ja prasme finansinių galimybių turėjimas pats savaime nepagrindžia realaus lėšų perdavimo. 2.3.

Atkreipė dėmesį, kad tarp PareiÅ¡kėjo ir R. M. susiklosčiusių civilinių teisinių santykių kvalifikavimas civilinės teisės aspektu nėra reikÅ¡mingas sprendžiant šį mokestinį ginÄÄ . LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nei mokesčių įstatymai, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kiÅ¡tis į privačius sandorio Å¡alių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu (LVAT administracinėje byloje Nr. A17-328/2007).

Nei mokesčių administratorius, nei bylÄ nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iÅ¡ to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių vykdymo), o vertina pagal tokį sandorį susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (LVAT administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, Nr. A575-1853/2010). 2.4. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pirminio pavedimo tikrinti data 2015 m. lapkričio 18 d.

Pagal MAÄ® 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo iÅ¡raÅ¡ymas, taip pat nustatyti reikalavimai pavedimui atlikti mokestinį patikrinimÄ . Vienas iÅ¡ privalomų pavedimo atlikti mokestinį patikrinimÄ elementų yra patikrinimo dalyko nurodymas. Todėl kontrolės procedÅ«ros dėl GPM galėjo bÅ«ti atliekamos už einamuosius 2015 metus ir paskutinius penkerius metus (2014 m., 2013 m., 2012 m., 2011 m., 2010 m.), Inspekcija nepažeidė teisės aktų nuostatų, nes tikrintas mokesčių laikotarpis yra nuo 2010 iki 2014 m. 2.5.

Teismo posėdyje atsakovės VMI atstovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a :

3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjui priskaičiuoto sumokėti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) valstybei, t. y. pareiÅ¡kėjas gavo kitų pajamų, kurių mokesčių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetÄ GPM.

4. Nustatyta, kad PareiÅ¡kėjas 2010-2014 m. suteikė (grÄ Å¾ino) paskolas bendrovei „AukÅ¡taitijos statybos projektai“ suteikė 1 401 963 Lt, grÄ Å¾ino 1 188 373 Lt; bendrovei „Kabsim“ suteikė 35 000 Lt, grÄ Å¾ino 35 000 Lt; bendrovei „Luca“ suteikė 293 814 Lt, grÄ Å¾ino 129 095 Lt, t. y. iÅ¡ viso PareiÅ¡kėjas suteikė paskolų 1 730 777 Lt, jam grÄ Å¾inta 1 352 468 Lt, o PareiÅ¡kėjui negrÄ Å¾inta paskolų suma sudaro 378 309 Lt, iÅ¡ jų didžiÄ jÄ dalį PareiÅ¡kėjo pajamų ir iÅ¡laidų sudaro jo valdomai ir vadovaujamai bendrovei „AukÅ¡taitijos statybos projektai“ suteiktos ir grÄ Å¾intos paskolos. 4.1.

Inspekcija ginčijamu 2019 m. liepos 9 d. Sprendimu patvirtino Panevėžio AVMI 2019 m. gegužės 14 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (39.6)FR0682-116, kuriuo PareiÅ¡kėjui nurodyta sumokėti į biudžetÄ 26 492,99 Eur GPM, 15 262,45 Eur GPM delspinigius ir 2 649 Eur GPM baudÄ ; atleido PareiÅ¡kėjÄ nuo 6 104,98 Eur GPM delspinigių mokėjimo. Sprendime konstatuota, kad atliktas PareiÅ¡kėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y.

PareiÅ¡kėjas 2011-2012 m. gavo 609 835 Lt pajamų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių, kurias panaudojo paskoloms UAB „AukÅ¡taitijos statybos projektai”, UAB „Luca“ ir UAB „Kabsim'' suteikti, kurių nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo GPM. 4.2. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su mokesčių admnistratoriaus 2019 m. liepos 9 d. sprendimu, pateikė Komisijai skundÄ , kuri iÅ¡nagrinėjusi jo skundÄ , 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu paliko galioti, konstatuodama, kad PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie į valdomas įmones įneÅ¡tų (paskolintų) lėšų kilmę ir pobÅ«dį, o tuo pačiu ir neįrodė savo teiginių pagrįstumo, jog jis turėjo pakankamai lėšų (neapmokestinamų GPMÄ® prasme) 2011-2012 metų iÅ¡laidoms padengti, nes iÅ¡ ginčo bylos medžiagos negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad paskolos davėjas R.

M. turėjo finansinių galimybių suteikti 300 000 Eur paskolÄ PareiÅ¡kėjui.

5. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas tiek su mokesčių administratoriaus, tiek su Komisijos priskaičiuotomis GPM sumomis, delspinigiais, paskirta bauda, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti minėtus sprendimus, ir teigdamas, kad mokesčių administratorius, priimdamas sprendimÄ , nesivadovavo pareiÅ¡kėjo pateiktomis pastabomis dėl patikrinimo akto, mokesčių administratorius pažeidė turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , nes nepagrįstai atsisakė vertinti iÅ¡ R. M. pasiskolintas lėšas kaip pareiÅ¡kėjo pajamas.

6. Mokesčių administratorius su pareiÅ¡kėjo teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad PareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos 2011-2012 metais virÅ¡ijo juridinę galiÄ turinčiais Å¡altiniais pagrįstas apmokestintas pajamas 176 620,42 Eur (609 835 Lt), t. y. iÅ¡laidos virÅ¡ijo bendras oficialiai gautas pajamas, kurios pagal GPMÄ® 5 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 14 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį apmokestintos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifÄ . Todėl vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAÄ®) 70 straipsnio 1 dalimi ir taikant Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 (toliau - Taisyklės), 4.1 ir 6.3.3 papunkčius, pripažinta, kad PareiÅ¡kėjas 2011-2012 metais gavo kitas pajamas, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMÄ®) 6 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsnio 3 dalimi, priskirtos B klasės pajamoms ir apmokestintos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifÄ .

7. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, palaiko mokesčių administratoriaus pozicijÄ , nes pareiÅ¡kėjas nepateikė mokesčių administratoriui ir teismui pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų realiai grynaisiais pinigais gautų piniginių lėšų R. M. pagal pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skunde teismui nurodomų aplinkybių, taip pat paaiÅ¡kinimų mokesčių administratoriui ir Komisijai matyti, kad pareiÅ¡kėjas neginčija aritmetinio mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo, neginčija mokesčių administratoriaus nustatytų tikrinamuoju laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų sumų, tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus faktinių duomenų vertinimu gaunant pinigines lėšas grynaisiais pinigais pagal paskolos sutartį su R. M..

9. Mokesčiai yra sudėtinė valstybės biudžeto dalis. Valstybės biudžetas nukreiptas į visuomenės interesų tenkinimÄ . Lietuvos Respublikos biudžete yra sukaupiama nacionalinių pajamų dalis, kuri sudaro bÅ«tinas sÄ lygas įgyvendinti valstybės Å¡vietimo, kultÅ«ros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprÅ«pinimo bei socialinės Å¡alpos, gamtos apsaugos programas, plėtoti Å«kį, iÅ¡laikyti valstybės valdžios ir valstybės valdymo įstaigas bei stiprinti kraÅ¡to apsaugÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio antroje dalyje teigiama, kad „valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų“. Laiku nesumokėjus mokesčių valstybei pastarajai kyla finansinių problemų, todėl siekiant atgrasyti nuo tokio pobūdžio mokesčių mokėtojų veiksmų, taikomi mokestinių prievolių užtikrinimo būdai ir tik esant išskirtinėms aplinkybėms galima išimtis, kurios šiuo atveju nėra.

10. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 70 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Vadovaujantis Å¡io įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detaliÄ minėto straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

11. Å i tvarka buvo nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklėse, kurių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-554/2014).

Mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: (1) apskaičiuoti mokesčius; (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi; (3) tvarkyti apskaitÄ ; (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus.

Šias nuostatas aiškiai savo bylose yra konstatavęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A575-146/2011; A442-1984/2012; A602-27/2013 ir kt.).

12. Taigi teismui vertinant PareiÅ¡kėjo argumentus dėl R. M. paskolintų lėšų pripažinimo jo pajamomis, kai jis vadovaujasi civiliniais sandoriais (paskolos sutartys), turi bÅ«ti įrodinėjamas pareiÅ¡kėjo gautų piniginių lėšų realumas. Teismo vertinimu Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes (pvz. mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ ;

įrodymai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes; paskolos sutarčių tvirtinimas notarine tvarka; gautų piniginių lėšų deklaravimas, ir pan.). AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose (LVAT administracinėse bylose: Nr. Nr. A-438-953/2011, Nr. A-442-2502/2011, Nr. (e)A-l 10-438/2015, Nr. A-690-556/2015 ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu pareiÅ¡kėjo paskolos sutarties pagrindu gautų pajamų realumÄ vertinti sistemiÅ¡kai ir kompleksiÅ¡kai, analizuojant visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodomi pajamų Å¡altiniai turi bÅ«ti realÅ«s (MAÄ® 41 straipsnis), o pateikti įrodymai apie piniginių lėšų gavimÄ iÅ¡ atitinkamų Å¡altinių atspindėti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes, ypač tais atvejais, kai gautų pajamų Å¡altinis yra ne paties mokėtojo veikla, o kito asmens gautos pajamos. Taigi turi bÅ«ti pateikti pakankami ir neginčijami įrodymai, kad atitinkamo dydžio pajamos realiai yra gautos konkrečiu nurodytu bÅ«du iÅ¡ nurodyto pajamų Å¡altinio, t. y.

šaltinis turi būti ne tik realus, bet ir turi būti objektyviais duomenimis patvirtintos aplinkybės, kad lėšos realiai perduotos mokėtojui. Vadinasi mokesčių mokėtojas negali remtis vien tik tvirtinimu, kad jis gavo atitinkamas piniginių lėšų sumas ar galimai jomis disponavo, jas naudojo patirdamas atitinkamas išlaidas, jis turi realiai pagrįsti jo nurodomus piniginių lėšų šaltinius, o mokesčių administratorius atitinkamai turi įrodyti, kad asmuo šių lėšų pagal jo nurodomus sandorius negavo, kad jų kilmė ir pobūdis yra kitokie ir pan. (LVAT 2019-09-11 nutartis adm. byloje Nr. eA-5194-575/2019).

13. Teismui įvertinus pareiÅ¡kėjo pateiktÄ paskolos sutartį, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, pateiktus kitus dokumentus, kitas nustatytas aplinkybes, visų nustatytų aplinkybių visumÄ dėl realiai gautų pajamų pagal paskolos sutartį iÅ¡ R. M., darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis realiai grynaisiais pinigais gavo 300 000 Eur iÅ¡ paminėto asmens. 13.1. IÅ¡ 2010 m. lapkričio 3 d. beprocentinės paskolos sutarties matyti, kad R.

M. perduoda PareiÅ¡kėjo nuosavybėn 300 000 Eur penkerių metų laikotarpiui. Sutartyje nurodyta suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta per trejus metus įvairaus dydžio dalimis, tačiau ne vėliau nei 2015 m. lapkričio 2 d. Sutartyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo to momento, kai paskolos davėjas fiziÅ¡kai perduoda paskolos gavėjui sutartÄ sumÄ . PareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio 6 d. paaiÅ¡kinime mokesčių administratoriui teigė, kad 2010-2014 m. yra gavęs paskolų iÅ¡ R. M., apie 300 000 Eur (per 2008-2011 m).

Pinigai buvo gauti per kelis kartus, atvežti į LietuvÄ per keliolika kartų. Juos atveždavo minėtas asmuo arba jo pažįstami asmenys arba pats PareiÅ¡kėjas. Sutartis dėl paskolos buvo pasiraÅ¡yta vienÄ kartÄ po pinigų gavimo fakto ir nebuvo tvirtinta pas notarÄ , palÅ«kanos nebuvo mokamos. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, 2013-2014 m. grÄ Å¾inta apie 438 000 Lt (iÅ¡ jų apie 360 000 Lt buvo grÄ Å¾inta 2013 metais). 13.2. Tuo tarpu R. M. 2016 m. sausio 11 d. paaiÅ¡kinime Inspekcijai patvirtino 300 000 Eur paskolos suteikimo PareiÅ¡kėjui faktÄ , paaiÅ¡kindamas, kad PareiÅ¡kėjas yra jo verslo partneris, 2006 ar 2007-2008 metais skolindavosi iÅ¡ jo po 5 000 JAV dolerių arba 10 000 JAV dolerių trumpam laikui ir kiekvienÄ kartÄ grÄ Å¾indavo. 2009 m. prašė paskolinti didesnę sumÄ dvejiems, trejiems ar ketveriems metams, jis sutiko ir kiekvienÄ kartÄ atvykus PareiÅ¡kėjui į MinskÄ duodavo jam apie 10 000 JAV dolerių arba kartais pats vykdavo į LietuvÄ , duodavo panaÅ¡ias sumas.

Pinigai buvo perduodami ir per jo bendrovėje dirbančius kolegas, giminaičius. Jo teigimu, po dvejų metų pastebėjo, kad suma pasiekė apie 300 000 Eur, todėl prašė PareiÅ¡kėjo suraÅ¡yti paskolos sutartį. PareiÅ¡kėjas jam yra grÄ Å¾inęs apie 100 000 Eur, tačiau dar turi grÄ Å¾inti apie 200 000 Eur, pateikė bendrovės „Bank Torgovyj Kapital“ 2015 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tÄ Nr. 75/06, adresuotÄ OOO „Ukrainskij torgovyj dom“ direktoriui R. M.. RaÅ¡te pateikta informacija apie OOO „Ukrainskij torgovyj dom“ / „MAISON UKRAINIENNE DE COMMERCE S.A.R.L.“ laikotarpiu nuo 2010 iki 2013 m. nuo sÄ skaitų, atidarytų UAB „TK Bank“, R.

M. grynaisiais pinigais nusiimtas sumas komandiruočių iÅ¡laidoms ir pagal paskolos sutartis (1 264 330 Eur, 16 000 JAV dolerių, 320 000 Rusijos rublių). 13.3. Taigi mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai, PareiÅ¡kėjo, R. M. paaiÅ¡kinimai, visa bylos medžiaga aiÅ¡kiai patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 3 d. paskolos sutartyje tarp PareiÅ¡kėjo ir R. M. nurodyta pinigų suma (300 000 Eur) realiai nebuvo perduota PareiÅ¡kėjui, Å¡i sutartis yra PareiÅ¡kėjo gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti GPM mokėjimo nuo pajamų, gautų iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių, nes PareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriui pateiktame 2015 m. spalio 6 d. paaiÅ¡kinime teigė, kad paskolÄ iÅ¡ R.

M. gavo per 2008-2011 metus, nors tuo pat metu aiÅ¡kino, kad paskolos sutartis buvo suraÅ¡yta po pinigų gavimo fakto. Tuo tarpu iÅ¡ paskolos davėjo R. M. paaiÅ¡kinimo galima spręsti, kad paskola buvo suteikta 2009-2010 metais. Paskolos sutartyje apskritai nėra nurodyta, ar paskolos suma (300 000 Eur) iki ginčo sutarties pasiraÅ¡ymo buvo perduota PareiÅ¡kėjui, ar ne (Sutarties 5 punkte nurodyta: „sutartis įsigalioja nuo to momento, kai paskolos davėjas fiziÅ¡kai perduoda paskolos gavėjui sutartÄ sumÄ .“).

Mokesčių administratorius, iÅ¡analizavęs PareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, paskolų suteikimo ar jos grÄ Å¾inimo faktų nenustatė. Teismo posėdyje PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad paskolÄ R. M. jam suteikė be procentų, grynais pinigais, notarine tvarka Å¡ios sutarties netvirtino, negalėjo prisiminti visų paskolos suteikimo (grÄ Å¾inimo) aplinkybių. 13.4. Teismo vertinimu, paskolos sutartis tarp PareiÅ¡kėjo ir R. M. nebuvo sudaryta įprastinėmis Å¡ioms sutartims bÅ«dingomis sÄ lygomis, kurioms esant paskolos davėjas turėtų galimybę užsitikrinti operatyvų ir sklandų paskolintų lėšų grÄ Å¾inimÄ .

Pagal teisinį reglamentavimÄ tai gali bÅ«ti daroma tiek atlygintinai (turi bÅ«ti numatytas palÅ«kanų mokėjimas), tiek neatlygintinai, tačiau įprastinėmis paskolų suteikimo sÄ lygomis paskolų davėjai įsitikina paskolos gavėjo galimybėmis dengti paskolÄ bei užsitikrina paskolintų lėšų grÄ Å¾inimÄ . Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad tokie veiksmai nebuvo atliekami, paskolos sutartyje nėra numatytas palÅ«kanų mokėjimas, paskolos grÄ Å¾inimas neužtikrintas jokiomis garantijomis (įkeitimu, laidavimu ar kitomis paskolų grÄ Å¾inimo prievolių įvykdymÄ užtikrinančiomis priemonėmis).

Atkreiptinas dėmesys, kad nei PareiÅ¡kėjas, nei R. M. nepateikė objektyvių duomenų ar paaiÅ¡kinimų, kodėl bendrovės „AukÅ¡taitijos statybos projektai“ (PareiÅ¡kėjo valdoma bendrovė) veiklos plėtojimui skirta paskola buvo suteikta tarpininkui - PareiÅ¡kėjui, o ne tiesiogiai bendrovei. Be to, pagal 2010 m. lapkričio 3 d. paskolos sutartį, visa paskolinta piniginių lėšų suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2015 m. lapkričio 2 d. Tačiau teismo posėdyje PareiÅ¡kėjas teigė, kad nėra grÄ Å¾inęs visos paskolos iki Å¡iol.

Byloje nėra duomenų apie paskolos sutarties pratęsimÄ , taip pat nepateikta informacijos, kad paskolos davėjas bÅ«tų ėmęsis įprastinių veiksmų siekdamas susigrÄ Å¾inti paskolintas pinigines lėšas. Taigi visos Å¡ios aplinkybės keliÄ pagrįstÄ abejonę paskolos suteikimo realumu. LVAT savo bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad tokios ilgalaikės paskolų sutartys yra negyvenimiÅ¡kos (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-856-575/2019). 13.5. Byloje nėra įrodymų, jų nepateikė ir PareiÅ¡kėjas, kad piniginės lėšos pagal paskolos sutartį buvo gautos ir grÄ Å¾intos.

Taip pat tokių įrodymų nepateikė ir R. M.. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje teigė, kad paskolintus pinigus įneÅ¡davo į bendrovės „AukÅ¡taitijos statybos projektai“ sÄ skaitÄ , tačiau Å¡i aplinkybė neįrodo įneÅ¡tų pinigų kilmės, t. y. neįrodo, jog buvo įneÅ¡ti bÅ«tent iÅ¡ R. M. gauti grynieji pinigai. PareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio 6 d. paaiÅ¡kinime teigė, kad 2013-2014 metais grÄ Å¾ino apie 438 000 Lt (128 853,57 Eur) paskolos. Tuo tarpu R. M. 2016 m. sausio 11 d. paaiÅ¡kinime teigė, kad PareiÅ¡kėjas 2011-2015 metais duodavo jam įvairias sumas grynaisiais pinigais - kartais 5 000 Eur, kartais 10 000 - 7 000 Eur.

Jo tvirtinimu, iki 2016 m. sausio 11 d. PareiÅ¡kėjas buvo grÄ Å¾inęs apie 100 000 Eur paskolos. Bylos medžiaga tvirtina, kad PareiÅ¡kėjas 2010-2014 metais bendrovei „Kabsim“ suteikė 35 000 Lt paskolÄ , kuri vėliau jam buvo grÄ Å¾inta,. Todėl PareiÅ¡kėjo teiginiai apie dalies paskolos grÄ Å¾inimÄ Ä¯ R. M. valdomos bendrovės sÄ skaitÄ neatitinka tikrovės. Mokesčių administratorius, iÅ¡analizavęs PareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, R. M. paaiÅ¡kinimus apie paskolos suteikimÄ PareiÅ¡kėjui arba jos grÄ Å¾inimÄ banko pavedimais nenustatė.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad paskola buvo suteikta grynais pinigais, notarine tvarka Å¡ios paskolos sutarties netvirtino, nustatyta tvarka nedeklaravo. 13.6. Teismu vertinimu, mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų (dokumentų) iÅ¡ kurių negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad paskolos davėjas R. M. turėjo finansinių galimybių suteikti 300 000 Eur paskolÄ PareiÅ¡kėjui. IÅ¡ R. M. pateikto bendrovės „Bank Torgovyj Kapital“ 2015 m. gruodžio 4 d. raÅ¡to Nr. 75/06 matyti, kad jis nuo 2010 iki 2013 m. nuo OOO „Ukrainskij torgovyj dom“/ „MAISON UKRAINIENNE DE COMMERCE S.A.R.L.“ sÄ skaitų, atidarytų UAB „TK Bank“, grynaisiais pinigais nusiėmė 1 264 330 Eur, 16 000 JAV dolerių, 320 000 Rusijos rublių komandiruočių iÅ¡laidoms ir pagal paskolos sutartis.

Baltarusijos Respublikos mokesčių administratorius pateikė to paties banko UAB „Bank Torgovyj Kapital“ 2017 m. gegužės 26 d. raÅ¡tÄ , kuriame patvirtintas grynųjų piniginių lėšų (eurais, JAV doleriais ir Rusijos rubliais) iÅ¡mokėjimo iÅ¡ OOO „Ukrainskij torgovyj dom“ sÄ skaitų faktas (sumos atitinka to paties banko 2015 m. gruodžio 4 d. raÅ¡te nurodytas sumas), tačiau piniginių lėšų iÅ¡mokėjimai OOO „Ukrainskij torgovyj dom“ direktoriui nebuvo atliekami.

IÅ¡ Baltarusijos mokesčių administratoriaus pateiktų OOO „Ukrainskij torgovyj dom“ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų neįmanoma nustatyti, kuriam asmeniui buvo iÅ¡mokėtos lėšos, tačiau nurodyti konkretÅ«s dokumentai, kurių pagrindu nuimamos piniginės lėšos (datos, įsakymų arba paskolos sutarčių numeriai). Banko iÅ¡raÅ¡uose nėra nurodyta PareiÅ¡kėjo su R. M. pasiraÅ¡yta 2010 m. lapkričio 3 d. beprocentės paskolos sutartis. Be to, piniginių lėšų iÅ¡mokėjimas iÅ¡ banko sÄ skaitų asmeniui, neatlikus visapusiÅ¡kos asmens pajamų ir iÅ¡laidų analizės, neįrodo, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos vienam ar kitam tikslui, pavyzdžiui, konkrečiai paskolai suteikti.

Todėl aplinkybė, kad paskolos davėjas turėjo finansinių galimybių suteikti paskolÄ PareiÅ¡kėjui, vertintina sistemiÅ¡kai visa nustatytų faktinių duomenų ir surinktų įrodymų visuma, o įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių prasmė lemia, kad bÅ«tent PareiÅ¡kėjui tenka pareiga įrodyti, pateikiant papildomus tiesioginius ir / ar netiesioginius įrodymus, kurie patvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad jam pagal ginčo paskolos sutartį realiai buvo perduotos lėšos (300 000 Eur).

Tokių duomenų nebuvimas patvirtina, kad PareiÅ¡kėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo, o tuo pačiu nepaneigė Inspekcijos surinktų įrodymų, bei jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų, kad PareiÅ¡kėjas pagal minėtÄ paskolos sutartį realiai piniginių lėšų negavo. 13.7. Teismo vertinimu, PareiÅ¡kėjo su R. M. sudaryta paskolos sutartis yra formali, įforminta siekiant mokestinės naudos - iÅ¡vengti GPM mokėjimo nuo neapmokestintų pajamų. LVAT savo bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl gautų paskolų realumo, pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes tenka mokesčio mokėtojui, nes mokesčio mokėtojas pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų įraÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pavyzdžiui, kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (LVAT administracinėse bylose Nr. A-602-27/2013, Nr. A-438-2923/2012).

Todėl PareiÅ¡kėjo tvirtinimas apie 2010-11-03 paskolos sutartyje nurodytos 300 000 Eur paskolos iÅ¡ R. M. sumos įvežimÄ Ä¯ LietuvÄ ir perdavimÄ PareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti pagrįstas taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl Å¡ių pinigų realumo.

14. Teismas pažymi, kad mokesčių mokėtojas, kuriam pagal MAÄ® 421 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo atsiradusi prievolė pateikti mokesčių administratoriui informacijÄ apie sudarytus sandorius (praneÅ¡imo forma PRC907) (pagal paskolų sutartis PareiÅ¡kėjas iÅ¡ fizinių asmenų gavo pinigines lėšas, virÅ¡ijusias 50 000 Lt (15 000 Eur), sandoriai nebuvo tvirtinami notaro (be notarinės formos), PareiÅ¡kėjas Å¡ių pajamų nėra deklaravęs), tokio praneÅ¡imo nepateikė. Å io straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos tokio praneÅ¡imo nepateikimo teisinės pasekmės:

„Jeigu gyventojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali bÅ«ti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo Å¡altiniai. Gyventojo pavėluotai pateikta arba patikslinta Å¡iame straipsnyje nurodyta atitinkamo laikotarpio informacija nevertinama, jeigu dėl gyventojo kompetentinga valstybės institucija yra jau pradėjusi mokestinį patikrinimÄ arba kitÄ Å¡io Ä®statymo 143 straipsnyje nurodyto teisės pažeidimo tyrimÄ .“.

15. LVAT, aiÅ¡kindamas MAÄ® 421 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad Å¡io straipsnio 1 dalies sÄ lygas atitinkančios paskolų sutartys, apie kurias mokesčių mokėtojas nepateikė centriniam mokesčių administratoriui informacijos, įrodymų leistinumo aspektu, negali bÅ«ti vertinamos kaip įrodymai, kuriais remiantis gali bÅ«ti nustatomas pareiÅ¡kėjo pajamų gavimo faktas. Todėl ginčo situacijoje vien Å¡i byloje nustatyta faktinė aplinkybė, t. y. sandorio nedeklaravimas, teismo vertinimu, yra pagrindas mokesčių administratoriui sandorių, sudarytų tarp PareiÅ¡kėjo ir R. M. nevertinti kaip PareiÅ¡kėjo pajamų Å¡altinio.

16. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad nepagrįstai mokesčiai paskaičiuoti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nes teisės aktai to nenumato. Teismas pažymi, kad pirminio pavedimo tikrinti data yra 2015 m. lapkričio 18 d., kuriame nurodytas tikrintas mokesčių laikotarpis. Pagal MAÄ® 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo iÅ¡raÅ¡ymas. Vienas iÅ¡ privalomų pavedimo atlikti mokestinį patikrinimÄ elementų yra patikrinimo dalyko nurodymas.

LVAT yra pažymėjęs, kad „teismas aiÅ¡kindamas MAÄ® 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , savo naujausioje praktikoje yra nurodęs, jog mokestinio patikrinimo pavedimas yra tas administracinis teisės aktas, kuris apsprendžia mokesčio administratoriaus legitimumÄ atliekant mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimÄ bei Å¡io patikrinimo pobÅ«dį ir apimtį, t. y. mokesčių administratorius gali pradėti vykdyti mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimÄ , kai nustatyta tvarka yra iÅ¡raÅ¡ytas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimÄ , o šį patikrinimÄ gali vykdyti tik toje srityje ir tik toje apimtyje, kurie yra nurodyti pavedime; reikalavimas laikytis Å¡ios tvarkos yra suformuluotas imperatyvia forma („pavedime privalu nurodyti“) ir jo nepaisyti draudžiama (LVAT administracinėse bylose Nr. A-493-438/2016, Nr. eA-381 -602/2017, Administracinė jurisprudencija Nr. 31, 2016, p. 411-418).

17. PareiÅ¡kėjo teigimu, mokesčių administratorius paskolos sutarties kaip pajamų Å¡altinio nevertino dėl jos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad teisinės pasekmės mokesčių mokėtojams numatytos ir MAÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo 18 straipsnyje, kuris imperatyviai reglamentavo mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus veiksmus bei jų pasekmes, t. y. mokesčių mokėtojas turi informuoti mokesčių administratorių apie po 2011 m. sausio 1 d. gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo Å¡altinius, iÅ¡skyrus atvejus, o mokesčių administratorius į vėliau mokesčių mokėtojo pateiktÄ informacijÄ neatsižvelgia ir jos nevertina. Teismo vertinimu mokesčių administratoriaus veiksmai atitiko MAÄ® nuostatas, jie negali bÅ«ti pripažinti kaip neteisėti ar nepagrįsti.

18. Teismas, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija dėl 2010 m. lapkričio 3 d. paskolos sutarties, kaip PareiÅ¡kėjo pajamų gavimo Å¡altinio, vertinimo, mokesčių administratorius, taikydamas MAÄ® įtvirtintÄ mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybės teikimo Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai principÄ (MAÄ® 10 straipsnis), surinko pakankamai duomenų, suteikusių pagrindo iÅ¡vadoms, jog minėta paskolos sutartis nepagrindžia joje nurodytos pinigų sumos (300 000 Eur) gavimo fakto.

Teismo vertinimu, PareiÅ¡kėjo pateiktas dokumentas (2010 m. lapkričio 3 d. paskolos sutartis) laikytinas tik formaliÄ tariamÄ sandorio iÅ¡raiÅ¡kÄ parodančiu, bet ne realiai įvykusį sandorį atspindinčiu įrodymu. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie į valdomas įmones įneÅ¡tų (paskolintų) lėšų kilmę ir pobÅ«dį, neįrodė savo teiginių pagrįstumo, kad jis turėjo pakankamai lėšų (neapmokestinamų GPMÄ® prasme) 2011-2012 metų iÅ¡laidoms padengti.

19. Teismas laiko, kad GPM delspinigius pareiÅ¡kėjui mokesčių administratorius apskaičiavo tinkamai, nes aiÅ¡kinant MAÄ® 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodu, įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiÅ¡kai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamÄ mokestinės prievolės vykdymÄ pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumÄ , nurodytÄ mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo.

Vienu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Vadovaujantis Å¡iuo pagrindu, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis, pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus, turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienÄ .

Kitas delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per MAÄ® 81 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų. Tuomet delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo ir tęsiamas iki mokesčių mokėtojas sumokės sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas, bet ne ilgiau nei nustatyta MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje.

Joje numatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti Å¡io įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Å¡io įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (padavus skundÄ dėl mokestinio ginčo), delspinigiai skaičiuojami už visÄ sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.

Vadinasi, mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo delspinigius.

30. PareiÅ¡kėjui paskirta 10 procentų GPM bauda, t. y. 2 649 Eur GPM bauda, ji atitinka minimalaus dydžio baudÄ . Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifÄ ir dėl Å¡ių priežasčių mokėtinÄ mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui apskaičiuojama trÅ«kstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų (taigi 10 procentų iÅ¡ tikro atitinka minimaliÄ dydžio baudÄ ) minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobÅ«džio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudÄ . Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais bendraisiais baudų skyrimo principais, skiriant baudÄ asmeniui, padariusiam mokesčių įstatymų pažeidimus, individualizuojant jos dydį, privaloma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kurias lemia pažeidimo pobÅ«dis, mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi, mokesčio mokėtojo pripažinimas, padarius mokesčių įstatymų pažeidimus, taip pat ir į kitas svarbias panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybes (LVAT administracinėje byloje Nr. A438‑1117/2010).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad PareiÅ¡kėjui pagrįstai paskirta 10 proc., t. y. minimalaus dydžio GPM bauda. Todėl PareiÅ¡kėjui teisėtai bei pagrįstai paskirta 10 proc. dydžio GPM bauda paliktina galioti, kaip visiÅ¡kai atitinkanti MAÄ® 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.

31. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. S-119(7-90/2019) teisėtai ir pagrįstai patvirtino VMI 2019 m. liepos 9 d. sprendimÄ , naikinti ginčijamo Komisijos, VMI sprendimų, vadovaujantis pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

32. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. U. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas