75c78a48-8e05-4e93-a689-c79f5db8a7a3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Mokestinių ginÄų komisijos prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs (toliau â Komisija) 2019 m. rugsÄjo 27 d. sprendimÄ Nr. S-119 (7-90/2019) (toliau â Komisijos Sprendimas); panaikinti ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau â Inspekcija) 2019 m. liepos 9 d. sprendimÄ Nr. 68-84;
Legislator headnote
AI generated75c78a48-8e05-4e93-a689-c79f5db8a7a3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Teigia, kad PareiÅ¡kÄjas 2010-2014 m. suteikÄ/grÄ Å¾ino paskolas: bendrovei âAukÅ¡taitijos statybos projektaiâ suteikÄ 1 401 963 Lt, grÄ Å¾ino 1 188 373 Lt; bendrovei âKabsimâ suteikÄ 35 000 Lt, grÄ Å¾ino 35 000 Lt; bendrovei âLucaâ suteikÄ 293 814 Lt, grÄ Å¾ino 129 095 Lt (iÅ¡ viso suteikÄ paskolų 1 730 777 Lt, PareiÅ¡kÄjui grÄ Å¾inta 1 352 468 Lt). PareiÅ¡kÄjui negrÄ Å¾inta paskolų suma sudaro 378 309 Lt. IÅ¡ jų didžiÄ jÄ dalį PareiÅ¡kÄjo pajamų ir iÅ¡laidų sudaro jo valdomai ir vadovaujamai bendrovei âAukÅ¡taitijos statybos projektaiâ suteiktos ir grÄ Å¾intos paskolos.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I3-1180-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03575-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.5.1; 12.8; 12.9; (S) 12.10.4; 12.13.1.1; 55.1.3. VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Henrikas Sadauskas dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. U., atstovÄs atstovei S. A., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. U. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dÄl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t Ä:
1. PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o:
1) panaikinti Mokestinių ginÄų komisijos prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs (toliau â Komisija) 2019 m. rugsÄjo 27 d. sprendimÄ Nr. S-119 (7-90/2019) (toliau â Komisijos Sprendimas);
2) panaikinti ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau â Inspekcija) 2019 m. liepos 9 d. sprendimÄ Nr. 68-84;
3) panaikinti PanevÄžio apskrities VMI 2019 m. gegužÄs 14 d. sprendimÄ dÄl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (39.6)FR0682-116;
4) panaikinti PanevÄžio apskrities VMI 2019 m. kovo 21 patikrinimo aktÄ ;
5) priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. 1.1. PaaiÅ¡kino, kad VMI formalizuoja paskolos teisinius santykius, neatsižvelgia į jo ir paskolos davÄjo esamus verslo ryÅ¡ius, neanalizavo, kad jo gauti pinigai (kaip man suteikta paskola), buvo perskolinami juridiniam asmeniui, kurį iÅ¡ esmÄs kontroliavo asmuo iÅ¡ kurio gavo paskolÄ . Mano, kad Å¡iame ginÄe reikÄtų suteiktų paskolų gavimo, grÄ Å¾inimo, investavimo aplinkybes vertinti Gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo taikymo prasme, t. y. aiÅ¡kintis ar Å¡ios pajamos priskirtinos prie paminÄtu mokesÄiu apmokestinamų pajamų.
PareiÅ¡kÄjo nuomone virÅ¡enybÄ turi bÅ«ti teikiama paskolinių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. TodÄl taikant šį turinio virÅ¡enybÄs prieÅ¡ formÄ principÄ , mokÄtinus mokesÄius privalu apskaiÄiuoti pagal įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles. 1.2. Teigia, kad neturÄjo jokios ekonominÄs naudos iÅ¡ paskolos sandorio, nes gautas sumas perskolino, atgautÄ dalį skolos grÄ Å¾ino paskolos davÄjui, pinigų gavÄjai (Å«kio subjektai) iÅ¡ esmÄs buvo kontroliuojami paskolos davÄjo, todÄl rizikos atgauti lÄÅ¡as nebuvo.
Paskolos sutartys atitinka teisÄs aktų reikalavimus, paskolos realiai suteiktos, pagal Ukrainos įstatymus paskolos sutartis gali bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma. Å iÄ sutartį yra pateikÄs mokesÄių administratoriui, ji sudaryta 2010 m. lapkriÄio 3 d. tarp pareiÅ¡kÄjo ir R. M., sutartis yra galiojanti, Å¡alims turinti įstatymo galiÄ . 1.2. Mano, kad nÄra jokių duomenų, jog gavo pinigus iÅ¡ kitos veiklos, o ne iÅ¡ R. M.. VMI iÅ¡ viso nesiaiÅ¡kino iÅ¡ kokios kitos veiklos galÄjo gauti pajamas, už kuriuos paskaiÄiuoti mokesÄiai, nÄra nustatyta, kad įmonÄ, kurioje jis yra akcininkas, dirba, bÅ«tų vykdžiusi neteisingÄ apskaitÄ , nÄra jokių duomenų kad jis bÅ«tų vertÄsis kokia nors papildoma veikla iÅ¡ kurios bÅ«tų gavÄs kokias nors neapskaitytas pajamas. 1.3.
Pažymi, kad iÅ¡ UAB âAukÅ¡taitijos statybos projektaiâ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 18 d. yra gavÄs 473 633, 49 Eur, dalį Å¡ių lÄšų, kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ , dalį lÄšų yra įneÅ¡Äs į R. M. įmonÄs UAB âKabsimâ sÄ skaitÄ (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), viso 135 895,14 Eur. Å i suma yra grÄ Å¾inta kaip paskola, nes su R. M. susitarÄ, jog jo pinigus įneÅ¡ į minÄtos įmonÄs sÄ skaitÄ kaip akcininko įnaÅ¡Ä .
TodÄl paskaiÄiuoti mokesÄiai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. aiÅ¡kiai prasilenkia su teisÄs aktų reikalavimais. 1.4. Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä skundÄ patenkinti jame iÅ¡dÄstytais argumentais.
2. AtsakovÄ VMI su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Inspekcija atliko GPM apskaiÄiavimo, deklaravimo ir sumokÄjimo teisingumo pakartotinį mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. kovo 21 d. suraÅ¡Ä patikrinimo aktÄ , o 2019 m. gegužÄs 14 d. sprendimu šį aktÄ patvirtino, konstatuodama, jog PareiÅ¡kÄjas 2011-2012 m. gavo 609 835 Lt pajamų iÅ¡ mokesÄių administratoriui nežinomų Å¡altinių, kuriuos panaudojo âAukÅ¡taitijos statybos projektaiâ, UAB âLucaâ ir UAB âKabsimâ suteikti, kurių nedeklaravo, nuo jų nesumokÄjo GPM, todÄl Inspekcija patvirtino Patikrinimo aktÄ ir nurodÄ PareiÅ¡kÄjui sumokÄti 26 492,99 Eur GPM, 15 262,45 GPM delspinigių, paskyrÄ 2 649 Eur baudÄ bei atleido PareiÅ¡kÄjÄ nuo 6 104,98 Eur GPM delspinigių mokÄjimo. 2.1.
Teigia, kad PareiÅ¡kÄjas 2010-2014 m. suteikÄ/grÄ Å¾ino paskolas: bendrovei âAukÅ¡taitijos statybos projektaiâ suteikÄ 1 401 963 Lt, grÄ Å¾ino 1 188 373 Lt; bendrovei âKabsimâ suteikÄ 35 000 Lt, grÄ Å¾ino 35 000 Lt; bendrovei âLucaâ suteikÄ 293 814 Lt, grÄ Å¾ino 129 095 Lt (iÅ¡ viso suteikÄ paskolų 1 730 777 Lt, PareiÅ¡kÄjui grÄ Å¾inta 1 352 468 Lt). PareiÅ¡kÄjui negrÄ Å¾inta paskolų suma sudaro 378 309 Lt. IÅ¡ jų didžiÄ jÄ dalį PareiÅ¡kÄjo pajamų ir iÅ¡laidų sudaro jo valdomai ir vadovaujamai bendrovei âAukÅ¡taitijos statybos projektaiâ suteiktos ir grÄ Å¾intos paskolos.
Siekdamas pagrįsti pajamų Å¡altinius PareiÅ¡kÄjas pateikÄ 2010 m. lapkriÄio 3 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp R. M., ir PareiÅ¡kÄjo, kuria R. M. paskolino PareiÅ¡kÄjui 300 000 Eur penkerių metų laikotarpiui. 2.2. Pažymi, kad Inspekcija negalÄjo įvertinti, ar R. M. turÄjo realiÄ galimybÄ suteikti PareiÅ¡kÄjui paskolÄ , nes informacijos iÅ¡ Ukrainos mokesÄių administratoriaus negavo. TaÄiau akcentavo, kad net ir nustaÄius, kad R. M. turÄjo finansinių galimybių paskolai suteikti, tai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepagrindžia fakto, kad PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ jo realiai gavo paskolÄ (300 000 Eur).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad nurodomi dovanų davÄjai (ar kiti asmenys) turÄjo galimybes disponuoti sutartyse nurodytomis lÄÅ¡omis, nesudaro pagrindo dovanojimo sutartyse nurodomų lÄšų pripažinti realiai perduotomis (dovanotomis), (LVAT administracinÄje byloj e Nr. A-1342-422/2018, Nr. eA-1057-442/2019), todÄl tais atvejais, kai realus piniginių lÄšų perdavimas nÄra įrodomas, vertinama, kad tariamai dovanotas lÄÅ¡as grindžiantys dokumentai yra suraÅ¡yti formaliai, siekiant mokesÄių mokÄtojui sudaryti sÄ lygas pagrįsti pajamų Å¡altinius mokesÄių administratoriui, todÄl bendrÄ ja prasme finansinių galimybių turÄjimas pats savaime nepagrindžia realaus lÄšų perdavimo. 2.3.
AtkreipÄ dÄmesį, kad tarp PareiÅ¡kÄjo ir R. M. susiklosÄiusių civilinių teisinių santykių kvalifikavimas civilinÄs teisÄs aspektu nÄra reikÅ¡mingas sprendžiant šį mokestinį ginÄÄ . LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nei mokesÄių įstatymai, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei kiti teisÄs aktai nesuteikia mokesÄių administratoriui teisÄs kiÅ¡tis į privaÄius sandorio Å¡alių santykius ir ginÄyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesÄių mokÄtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu (LVAT administracinÄje byloje Nr. A17-328/2007).
Nei mokesÄių administratorius, nei bylÄ nagrinÄjantys administraciniai teismai nesprendžia dÄl sandorių galiojimo ir iÅ¡ to kylanÄių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių vykdymo), o vertina pagal tokį sandorį susiklosÄiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (LVAT administracinÄje byloje Nr. A17-301/2007, Nr. A575-1853/2010). 2.4. Teigia, kad pareiÅ¡kÄjo tikrintas mokesÄių laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pirminio pavedimo tikrinti data 2015 m. lapkriÄio 18 d.
Pagal MAÄ® 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo iÅ¡raÅ¡ymas, taip pat nustatyti reikalavimai pavedimui atlikti mokestinį patikrinimÄ . Vienas iÅ¡ privalomų pavedimo atlikti mokestinį patikrinimÄ elementų yra patikrinimo dalyko nurodymas. TodÄl kontrolÄs procedÅ«ros dÄl GPM galÄjo bÅ«ti atliekamos už einamuosius 2015 metus ir paskutinius penkerius metus (2014 m., 2013 m., 2012 m., 2011 m., 2010 m.), Inspekcija nepažeidÄ teisÄs aktų nuostatų, nes tikrintas mokesÄių laikotarpis yra nuo 2010 iki 2014 m. 2.5.
Teismo posÄdyje atsakovÄs VMI atstovÄ praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dÄstytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a :
3. NagrinÄjamoje byloje kilo ginÄas dÄl pareiÅ¡kÄjui priskaiÄiuoto sumokÄti gyventojų pajamų mokesÄio (toliau â GPM) valstybei, t. y. pareiÅ¡kÄjas gavo kitų pajamų, kurių mokesÄių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo kurių neapskaiÄiavo ir nesumokÄjo į biudžetÄ GPM.
4. Nustatyta, kad PareiÅ¡kÄjas 2010-2014 m. suteikÄ (grÄ Å¾ino) paskolas bendrovei âAukÅ¡taitijos statybos projektaiâ suteikÄ 1 401 963 Lt, grÄ Å¾ino 1 188 373 Lt; bendrovei âKabsimâ suteikÄ 35 000 Lt, grÄ Å¾ino 35 000 Lt; bendrovei âLucaâ suteikÄ 293 814 Lt, grÄ Å¾ino 129 095 Lt, t. y. iÅ¡ viso PareiÅ¡kÄjas suteikÄ paskolų 1 730 777 Lt, jam grÄ Å¾inta 1 352 468 Lt, o PareiÅ¡kÄjui negrÄ Å¾inta paskolų suma sudaro 378 309 Lt, iÅ¡ jų didžiÄ jÄ dalį PareiÅ¡kÄjo pajamų ir iÅ¡laidų sudaro jo valdomai ir vadovaujamai bendrovei âAukÅ¡taitijos statybos projektaiâ suteiktos ir grÄ Å¾intos paskolos. 4.1.
Inspekcija ginÄijamu 2019 m. liepos 9 d. Sprendimu patvirtino PanevÄžio AVMI 2019 m. gegužÄs 14 d. sprendimÄ dÄl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (39.6)FR0682-116, kuriuo PareiÅ¡kÄjui nurodyta sumokÄti į biudžetÄ 26 492,99 Eur GPM, 15 262,45 Eur GPM delspinigius ir 2 649 Eur GPM baudÄ ; atleido PareiÅ¡kÄjÄ nuo 6 104,98 Eur GPM delspinigių mokÄjimo. Sprendime konstatuota, kad atliktas PareiÅ¡kÄjo GPM apskaiÄiavimo, deklaravimo bei sumokÄjimo teisingumo patikrinimas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y.
PareiÅ¡kÄjas 2011-2012 m. gavo 609 835 Lt pajamų iÅ¡ mokesÄių administratoriui nežinomų Å¡altinių, kurias panaudojo paskoloms UAB âAukÅ¡taitijos statybos projektaiâ, UAB âLucaâ ir UAB âKabsim'' suteikti, kurių nedeklaravo ir nuo jų nesumokÄjo GPM. 4.2. PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su mokesÄių admnistratoriaus 2019 m. liepos 9 d. sprendimu, pateikÄ Komisijai skundÄ , kuri iÅ¡nagrinÄjusi jo skundÄ , 2019 m. rugsÄjo 27 d. sprendimu paliko galioti, konstatuodama, kad PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie į valdomas įmones įneÅ¡tų (paskolintų) lÄšų kilmÄ ir pobÅ«dį, o tuo paÄiu ir neįrodÄ savo teiginių pagrįstumo, jog jis turÄjo pakankamai lÄšų (neapmokestinamų GPMÄ® prasme) 2011-2012 metų iÅ¡laidoms padengti, nes iÅ¡ ginÄo bylos medžiagos negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad paskolos davÄjas R.
M. turÄjo finansinių galimybių suteikti 300 000 Eur paskolÄ PareiÅ¡kÄjui.
5. PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas tiek su mokesÄių administratoriaus, tiek su Komisijos priskaiÄiuotomis GPM sumomis, delspinigiais, paskirta bauda, kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti minÄtus sprendimus, ir teigdamas, kad mokesÄių administratorius, priimdamas sprendimÄ , nesivadovavo pareiÅ¡kÄjo pateiktomis pastabomis dÄl patikrinimo akto, mokesÄių administratorius pažeidÄ turinio virÅ¡enybÄs prieÅ¡ formÄ principÄ , nes nepagrįstai atsisakÄ vertinti iÅ¡ R. M. pasiskolintas lÄÅ¡as kaip pareiÅ¡kÄjo pajamas.
6. MokesÄių administratorius su pareiÅ¡kÄjo teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad PareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidos 2011-2012 metais virÅ¡ijo juridinÄ galiÄ turinÄiais Å¡altiniais pagrįstas apmokestintas pajamas 176 620,42 Eur (609 835 Lt), t. y. iÅ¡laidos virÅ¡ijo bendras oficialiai gautas pajamas, kurios pagal GPMÄ® 5 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 14 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį apmokestintos taikant 15 proc. pajamų mokesÄio tarifÄ . TodÄl vadovaujantis MokesÄių administravimo įstatymo (toliau - MAÄ®) 70 straipsnio 1 dalimi ir taikant MokesÄio apskaiÄiavimo pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių, patvirtintų ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 (toliau - TaisyklÄs), 4.1 ir 6.3.3 papunkÄius, pripažinta, kad PareiÅ¡kÄjas 2011-2012 metais gavo kitas pajamas, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo (toliau - GPMÄ®) 6 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsnio 3 dalimi, priskirtos B klasÄs pajamoms ir apmokestintos taikant 15 proc. pajamų mokesÄio tarifÄ .
7. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kÄjo teiginiais, palaiko mokesÄių administratoriaus pozicijÄ , nes pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ mokesÄių administratoriui ir teismui pakankamų ir neginÄijamų įrodymų, kurie pagrįstų realiai grynaisiais pinigais gautų piniginių lÄšų R. M. pagal pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį. IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo skunde teismui nurodomų aplinkybių, taip pat paaiÅ¡kinimų mokesÄių administratoriui ir Komisijai matyti, kad pareiÅ¡kÄjas neginÄija aritmetinio mokÄtinų mokesÄių ir su jais susijusių sumų apskaiÄiavimo, neginÄija mokesÄių administratoriaus nustatytų tikrinamuoju laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų sumų, taÄiau nesutinka su mokesÄių administratoriaus faktinių duomenų vertinimu gaunant pinigines lÄÅ¡as grynaisiais pinigais pagal paskolos sutartį su R. M..
9. MokesÄiai yra sudÄtinÄ valstybÄs biudžeto dalis. ValstybÄs biudžetas nukreiptas į visuomenÄs interesų tenkinimÄ . Lietuvos Respublikos biudžete yra sukaupiama nacionalinių pajamų dalis, kuri sudaro bÅ«tinas sÄ lygas įgyvendinti valstybÄs Å¡vietimo, kultÅ«ros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprÅ«pinimo bei socialinÄs Å¡alpos, gamtos apsaugos programas, plÄtoti Å«kį, iÅ¡laikyti valstybÄs valdžios ir valstybÄs valdymo įstaigas bei stiprinti kraÅ¡to apsaugÄ .
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio antroje dalyje teigiama, kad âvalstybÄs biudžeto pajamos formuojamos iÅ¡ mokesÄių, privalomų mokÄjimų, rinkliavų, pajamų iÅ¡ valstybinio turto ir kitų įplaukųâ. Laiku nesumokÄjus mokesÄių valstybei pastarajai kyla finansinių problemų, todÄl siekiant atgrasyti nuo tokio pobÅ«džio mokesÄių mokÄtojų veiksmų, taikomi mokestinių prievolių užtikrinimo bÅ«dai ir tik esant iÅ¡skirtinÄms aplinkybÄms galima iÅ¡imtis, kurios Å¡iuo atveju nÄra.
10. MokesÄių administravimo įstatymo (toliau â ir MAÄ®) 70 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai mokesÄių mokÄtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaiÄiuoti mokesÄius, bendradarbiauti su mokesÄių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dÄl to mokesÄių administratorius negali nustatyti mokesÄių mokÄtojo mokestinÄs prievolÄs dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesÄio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesÄių mokÄtojui priklausanÄiÄ mokÄti mokesÄio sumÄ mokesÄių administratorius apskaiÄiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkanÄius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinÄs prievolÄs dydžio nustatymo kriterijus.
Vadovaujantis Å¡io įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detaliÄ minÄto straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesÄių administratorius, suderinÄs su finansų ministru.
11. Å i tvarka buvo nustatyta ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužÄs 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose MokesÄių apskaiÄiavimo pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ taisyklÄse, kurių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesÄių administratorius mokesÄių mokÄtojo mokestinÄs prievolÄs dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesÄio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesÄių mokÄtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaiÄiuojant mokesÄius: nepateikia mokesÄio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesÄio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesÄių mokÄtojo įsigyto turto vertÄ ir (ar) asmeninÄs iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnÄs už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-554/2014).
MokesÄių administratorius įgyja teisÄ apskaiÄiuoti mokesÄius pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisÄs normoje įtvirtintÄ elgesio modelį: pirma, mokÄtino mokesÄio dydžio negalima apskaiÄiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesÄio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaiÄiuoti mokesÄio) negalima dÄl to, jog mokesÄių mokÄtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: (1) apskaiÄiuoti mokesÄius; (2) bendradarbiauti su mokesÄių administratoriumi; (3) tvarkyti apskaitÄ ; (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus.
Å ias nuostatas aiÅ¡kiai savo bylose yra konstatavÄs Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinÄse bylose Nr. A575-146/2011; A442-1984/2012; A602-27/2013 ir kt.).
12. Taigi teismui vertinant PareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl R. M. paskolintų lÄšų pripažinimo jo pajamomis, kai jis vadovaujasi civiliniais sandoriais (paskolos sutartys), turi bÅ«ti įrodinÄjamas pareiÅ¡kÄjo gautų piniginių lÄšų realumas. Teismo vertinimu Å¡ios aplinkybÄs turi bÅ«ti įrodinÄjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjimo dalykÄ sudaranÄias aplinkybes (pvz. mokÄjimo pavedimai, patvirtinantys lÄšų judÄjimÄ ;
įrodymai, kokiomis lÄÅ¡omis galÄjo disponuoti asmuo, iÅ¡ kurio galÄjo bÅ«ti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lÄšų panaudojimo aplinkybes; paskolos sutarÄių tvirtinimas notarine tvarka; gautų piniginių lÄšų deklaravimas, ir pan.). AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose (LVAT administracinÄse bylose: Nr. Nr. A-438-953/2011, Nr. A-442-2502/2011, Nr. (e)A-l 10-438/2015, Nr. A-690-556/2015 ir kt.). TodÄl nagrinÄjamu atveju svarbu pareiÅ¡kÄjo paskolos sutarties pagrindu gautų pajamų realumÄ vertinti sistemiÅ¡kai ir kompleksiÅ¡kai, analizuojant visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžianÄius ar paneigianÄius objektyvų pajamų gavimo faktÄ .
Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo nurodomi pajamų Å¡altiniai turi bÅ«ti realÅ«s (MAÄ® 41 straipsnis), o pateikti įrodymai apie piniginių lÄšų gavimÄ iÅ¡ atitinkamų Å¡altinių atspindÄti realiai susiklosÄiusias faktines aplinkybes, ypaÄ tais atvejais, kai gautų pajamų Å¡altinis yra ne paties mokÄtojo veikla, o kito asmens gautos pajamos. Taigi turi bÅ«ti pateikti pakankami ir neginÄijami įrodymai, kad atitinkamo dydžio pajamos realiai yra gautos konkreÄiu nurodytu bÅ«du iÅ¡ nurodyto pajamų Å¡altinio, t. y.
Å¡altinis turi bÅ«ti ne tik realus, bet ir turi bÅ«ti objektyviais duomenimis patvirtintos aplinkybÄs, kad lÄÅ¡os realiai perduotos mokÄtojui. Vadinasi mokesÄių mokÄtojas negali remtis vien tik tvirtinimu, kad jis gavo atitinkamas piniginių lÄšų sumas ar galimai jomis disponavo, jas naudojo patirdamas atitinkamas iÅ¡laidas, jis turi realiai pagrįsti jo nurodomus piniginių lÄšų Å¡altinius, o mokesÄių administratorius atitinkamai turi įrodyti, kad asmuo Å¡ių lÄšų pagal jo nurodomus sandorius negavo, kad jų kilmÄ ir pobÅ«dis yra kitokie ir pan. (LVAT 2019-09-11 nutartis adm. byloje Nr. eA-5194-575/2019).
13. Teismui įvertinus pareiÅ¡kÄjo pateiktÄ paskolos sutartį, pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimus, pateiktus kitus dokumentus, kitas nustatytas aplinkybes, visų nustatytų aplinkybių visumÄ dÄl realiai gautų pajamų pagal paskolos sutartį iÅ¡ R. M., darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ pakankamų ir neginÄijamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis realiai grynaisiais pinigais gavo 300 000 Eur iÅ¡ paminÄto asmens. 13.1. IÅ¡ 2010 m. lapkriÄio 3 d. beprocentinÄs paskolos sutarties matyti, kad R.
M. perduoda PareiÅ¡kÄjo nuosavybÄn 300 000 Eur penkerių metų laikotarpiui. Sutartyje nurodyta suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta per trejus metus įvairaus dydžio dalimis, taÄiau ne vÄliau nei 2015 m. lapkriÄio 2 d. Sutartyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo to momento, kai paskolos davÄjas fiziÅ¡kai perduoda paskolos gavÄjui sutartÄ sumÄ . PareiÅ¡kÄjas 2015 m. spalio 6 d. paaiÅ¡kinime mokesÄių administratoriui teigÄ, kad 2010-2014 m. yra gavÄs paskolų iÅ¡ R. M., apie 300 000 Eur (per 2008-2011 m).
Pinigai buvo gauti per kelis kartus, atvežti į LietuvÄ per keliolika kartų. Juos atveždavo minÄtas asmuo arba jo pažįstami asmenys arba pats PareiÅ¡kÄjas. Sutartis dÄl paskolos buvo pasiraÅ¡yta vienÄ kartÄ po pinigų gavimo fakto ir nebuvo tvirtinta pas notarÄ , palÅ«kanos nebuvo mokamos. PareiÅ¡kÄjo tvirtinimu, 2013-2014 m. grÄ Å¾inta apie 438 000 Lt (iÅ¡ jų apie 360 000 Lt buvo grÄ Å¾inta 2013 metais). 13.2. Tuo tarpu R. M. 2016 m. sausio 11 d. paaiÅ¡kinime Inspekcijai patvirtino 300 000 Eur paskolos suteikimo PareiÅ¡kÄjui faktÄ , paaiÅ¡kindamas, kad PareiÅ¡kÄjas yra jo verslo partneris, 2006 ar 2007-2008 metais skolindavosi iÅ¡ jo po 5 000 JAV dolerių arba 10 000 JAV dolerių trumpam laikui ir kiekvienÄ kartÄ grÄ Å¾indavo. 2009 m. praÅ¡Ä paskolinti didesnÄ sumÄ dvejiems, trejiems ar ketveriems metams, jis sutiko ir kiekvienÄ kartÄ atvykus PareiÅ¡kÄjui į MinskÄ duodavo jam apie 10 000 JAV dolerių arba kartais pats vykdavo į LietuvÄ , duodavo panaÅ¡ias sumas.
Pinigai buvo perduodami ir per jo bendrovÄje dirbanÄius kolegas, giminaiÄius. Jo teigimu, po dvejų metų pastebÄjo, kad suma pasiekÄ apie 300 000 Eur, todÄl praÅ¡Ä PareiÅ¡kÄjo suraÅ¡yti paskolos sutartį. PareiÅ¡kÄjas jam yra grÄ Å¾inÄs apie 100 000 Eur, taÄiau dar turi grÄ Å¾inti apie 200 000 Eur, pateikÄ bendrovÄs âBank Torgovyj Kapitalâ 2015 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tÄ Nr. 75/06, adresuotÄ OOO âUkrainskij torgovyj domâ direktoriui R. M.. RaÅ¡te pateikta informacija apie OOO âUkrainskij torgovyj domâ / âMAISON UKRAINIENNE DE COMMERCE S.A.R.L.â laikotarpiu nuo 2010 iki 2013 m. nuo sÄ skaitų, atidarytų UAB âTK Bankâ, R.
M. grynaisiais pinigais nusiimtas sumas komandiruoÄių iÅ¡laidoms ir pagal paskolos sutartis (1 264 330 Eur, 16 000 JAV dolerių, 320 000 Rusijos rublių). 13.3. Taigi mokesÄių administratoriaus surinkti įrodymai, PareiÅ¡kÄjo, R. M. paaiÅ¡kinimai, visa bylos medžiaga aiÅ¡kiai patvirtina, kad 2010 m. lapkriÄio 3 d. paskolos sutartyje tarp PareiÅ¡kÄjo ir R. M. nurodyta pinigų suma (300 000 Eur) realiai nebuvo perduota PareiÅ¡kÄjui, Å¡i sutartis yra PareiÅ¡kÄjo gynybinÄ pozicija, siekiant iÅ¡vengti GPM mokÄjimo nuo pajamų, gautų iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių, nes PareiÅ¡kÄjas mokesÄių administratoriui pateiktame 2015 m. spalio 6 d. paaiÅ¡kinime teigÄ, kad paskolÄ iÅ¡ R.
M. gavo per 2008-2011 metus, nors tuo pat metu aiÅ¡kino, kad paskolos sutartis buvo suraÅ¡yta po pinigų gavimo fakto. Tuo tarpu iÅ¡ paskolos davÄjo R. M. paaiÅ¡kinimo galima sprÄsti, kad paskola buvo suteikta 2009-2010 metais. Paskolos sutartyje apskritai nÄra nurodyta, ar paskolos suma (300 000 Eur) iki ginÄo sutarties pasiraÅ¡ymo buvo perduota PareiÅ¡kÄjui, ar ne (Sutarties 5 punkte nurodyta: âsutartis įsigalioja nuo to momento, kai paskolos davÄjas fiziÅ¡kai perduoda paskolos gavÄjui sutartÄ sumÄ .â).
MokesÄių administratorius, iÅ¡analizavÄs PareiÅ¡kÄjo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, paskolų suteikimo ar jos grÄ Å¾inimo faktų nenustatÄ. Teismo posÄdyje PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, kad paskolÄ R. M. jam suteikÄ be procentų, grynais pinigais, notarine tvarka Å¡ios sutarties netvirtino, negalÄjo prisiminti visų paskolos suteikimo (grÄ Å¾inimo) aplinkybių. 13.4. Teismo vertinimu, paskolos sutartis tarp PareiÅ¡kÄjo ir R. M. nebuvo sudaryta įprastinÄmis Å¡ioms sutartims bÅ«dingomis sÄ lygomis, kurioms esant paskolos davÄjas turÄtų galimybÄ užsitikrinti operatyvų ir sklandų paskolintų lÄšų grÄ Å¾inimÄ .
Pagal teisinį reglamentavimÄ tai gali bÅ«ti daroma tiek atlygintinai (turi bÅ«ti numatytas palÅ«kanų mokÄjimas), tiek neatlygintinai, taÄiau įprastinÄmis paskolų suteikimo sÄ lygomis paskolų davÄjai įsitikina paskolos gavÄjo galimybÄmis dengti paskolÄ bei užsitikrina paskolintų lÄšų grÄ Å¾inimÄ . TaÄiau bylos medžiaga patvirtina, kad tokie veiksmai nebuvo atliekami, paskolos sutartyje nÄra numatytas palÅ«kanų mokÄjimas, paskolos grÄ Å¾inimas neužtikrintas jokiomis garantijomis (įkeitimu, laidavimu ar kitomis paskolų grÄ Å¾inimo prievolių įvykdymÄ užtikrinanÄiomis priemonÄmis).
Atkreiptinas dÄmesys, kad nei PareiÅ¡kÄjas, nei R. M. nepateikÄ objektyvių duomenų ar paaiÅ¡kinimų, kodÄl bendrovÄs âAukÅ¡taitijos statybos projektaiâ (PareiÅ¡kÄjo valdoma bendrovÄ) veiklos plÄtojimui skirta paskola buvo suteikta tarpininkui - PareiÅ¡kÄjui, o ne tiesiogiai bendrovei. Be to, pagal 2010 m. lapkriÄio 3 d. paskolos sutartį, visa paskolinta piniginių lÄšų suma turÄjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2015 m. lapkriÄio 2 d. TaÄiau teismo posÄdyje PareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad nÄra grÄ Å¾inÄs visos paskolos iki Å¡iol.
Byloje nÄra duomenų apie paskolos sutarties pratÄsimÄ , taip pat nepateikta informacijos, kad paskolos davÄjas bÅ«tų ÄmÄsis įprastinių veiksmų siekdamas susigrÄ Å¾inti paskolintas pinigines lÄÅ¡as. Taigi visos Å¡ios aplinkybÄs keliÄ pagrįstÄ abejonÄ paskolos suteikimo realumu. LVAT savo bylose ne kartÄ yra konstatavÄs, kad tokios ilgalaikÄs paskolų sutartys yra negyvenimiÅ¡kos (LVAT administracinÄje byloje Nr. eA-856-575/2019). 13.5. Byloje nÄra įrodymų, jų nepateikÄ ir PareiÅ¡kÄjas, kad piniginÄs lÄÅ¡os pagal paskolos sutartį buvo gautos ir grÄ Å¾intos.
Taip pat tokių įrodymų nepateikÄ ir R. M.. PareiÅ¡kÄjas teismo posÄdyje teigÄ, kad paskolintus pinigus įneÅ¡davo į bendrovÄs âAukÅ¡taitijos statybos projektaiâ sÄ skaitÄ , taÄiau Å¡i aplinkybÄ neįrodo įneÅ¡tų pinigų kilmÄs, t. y. neįrodo, jog buvo įneÅ¡ti bÅ«tent iÅ¡ R. M. gauti grynieji pinigai. PareiÅ¡kÄjas 2015 m. spalio 6 d. paaiÅ¡kinime teigÄ, kad 2013-2014 metais grÄ Å¾ino apie 438 000 Lt (128 853,57 Eur) paskolos. Tuo tarpu R. M. 2016 m. sausio 11 d. paaiÅ¡kinime teigÄ, kad PareiÅ¡kÄjas 2011-2015 metais duodavo jam įvairias sumas grynaisiais pinigais - kartais 5 000 Eur, kartais 10 000 - 7 000 Eur.
Jo tvirtinimu, iki 2016 m. sausio 11 d. PareiÅ¡kÄjas buvo grÄ Å¾inÄs apie 100 000 Eur paskolos. Bylos medžiaga tvirtina, kad PareiÅ¡kÄjas 2010-2014 metais bendrovei âKabsimâ suteikÄ 35 000 Lt paskolÄ , kuri vÄliau jam buvo grÄ Å¾inta,. TodÄl PareiÅ¡kÄjo teiginiai apie dalies paskolos grÄ Å¾inimÄ Ä¯ R. M. valdomos bendrovÄs sÄ skaitÄ neatitinka tikrovÄs. MokesÄių administratorius, iÅ¡analizavÄs PareiÅ¡kÄjo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, R. M. paaiÅ¡kinimus apie paskolos suteikimÄ PareiÅ¡kÄjui arba jos grÄ Å¾inimÄ banko pavedimais nenustatÄ.
PareiÅ¡kÄjas teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad paskola buvo suteikta grynais pinigais, notarine tvarka Å¡ios paskolos sutarties netvirtino, nustatyta tvarka nedeklaravo. 13.6. Teismu vertinimu, mokesÄių administratorius surinko pakankamai duomenų (dokumentų) iÅ¡ kurių negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad paskolos davÄjas R. M. turÄjo finansinių galimybių suteikti 300 000 Eur paskolÄ PareiÅ¡kÄjui. IÅ¡ R. M. pateikto bendrovÄs âBank Torgovyj Kapitalâ 2015 m. gruodžio 4 d. raÅ¡to Nr. 75/06 matyti, kad jis nuo 2010 iki 2013 m. nuo OOO âUkrainskij torgovyj domâ/ âMAISON UKRAINIENNE DE COMMERCE S.A.R.L.â sÄ skaitų, atidarytų UAB âTK Bankâ, grynaisiais pinigais nusiÄmÄ 1 264 330 Eur, 16 000 JAV dolerių, 320 000 Rusijos rublių komandiruoÄių iÅ¡laidoms ir pagal paskolos sutartis.
Baltarusijos Respublikos mokesÄių administratorius pateikÄ to paties banko UAB âBank Torgovyj Kapitalâ 2017 m. gegužÄs 26 d. raÅ¡tÄ , kuriame patvirtintas grynųjų piniginių lÄšų (eurais, JAV doleriais ir Rusijos rubliais) iÅ¡mokÄjimo iÅ¡ OOO âUkrainskij torgovyj domâ sÄ skaitų faktas (sumos atitinka to paties banko 2015 m. gruodžio 4 d. raÅ¡te nurodytas sumas), taÄiau piniginių lÄšų iÅ¡mokÄjimai OOO âUkrainskij torgovyj domâ direktoriui nebuvo atliekami.
IÅ¡ Baltarusijos mokesÄių administratoriaus pateiktų OOO âUkrainskij torgovyj domâ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų neįmanoma nustatyti, kuriam asmeniui buvo iÅ¡mokÄtos lÄÅ¡os, taÄiau nurodyti konkretÅ«s dokumentai, kurių pagrindu nuimamos piniginÄs lÄÅ¡os (datos, įsakymų arba paskolos sutarÄių numeriai). Banko iÅ¡raÅ¡uose nÄra nurodyta PareiÅ¡kÄjo su R. M. pasiraÅ¡yta 2010 m. lapkriÄio 3 d. beprocentÄs paskolos sutartis. Be to, piniginių lÄšų iÅ¡mokÄjimas iÅ¡ banko sÄ skaitų asmeniui, neatlikus visapusiÅ¡kos asmens pajamų ir iÅ¡laidų analizÄs, neįrodo, kad Å¡ios lÄÅ¡os buvo panaudotos vienam ar kitam tikslui, pavyzdžiui, konkreÄiai paskolai suteikti.
TodÄl aplinkybÄ, kad paskolos davÄjas turÄjo finansinių galimybių suteikti paskolÄ PareiÅ¡kÄjui, vertintina sistemiÅ¡kai visa nustatytų faktinių duomenų ir surinktų įrodymų visuma, o įrodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių prasmÄ lemia, kad bÅ«tent PareiÅ¡kÄjui tenka pareiga įrodyti, pateikiant papildomus tiesioginius ir / ar netiesioginius įrodymus, kurie patvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybÄ, kad jam pagal ginÄo paskolos sutartį realiai buvo perduotos lÄÅ¡os (300 000 Eur).
Tokių duomenų nebuvimas patvirtina, kad PareiÅ¡kÄjas neįrodÄ savo teiginių pagrįstumo, o tuo paÄiu nepaneigÄ Inspekcijos surinktų įrodymų, bei jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų, kad PareiÅ¡kÄjas pagal minÄtÄ paskolos sutartį realiai piniginių lÄšų negavo. 13.7. Teismo vertinimu, PareiÅ¡kÄjo su R. M. sudaryta paskolos sutartis yra formali, įforminta siekiant mokestinÄs naudos - iÅ¡vengti GPM mokÄjimo nuo neapmokestintų pajamų. LVAT savo bylose ne kartÄ yra konstatavÄs, kad tais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dÄl gautų paskolų realumo, pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes tenka mokesÄio mokÄtojui, nes mokesÄio mokÄtojas pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dÄl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nÄra fiksuojamas kredito įstaigose esanÄių sÄ skaitų įraÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pavyzdžiui, kai tokios deklaracijos teikimas nÄra privalomas), prisiima ir visÄ rizikÄ dÄl jam tenkanÄios įrodinÄjimo naÅ¡tos (LVAT administracinÄse bylose Nr. A-602-27/2013, Nr. A-438-2923/2012).
TodÄl PareiÅ¡kÄjo tvirtinimas apie 2010-11-03 paskolos sutartyje nurodytos 300 000 Eur paskolos iÅ¡ R. M. sumos įvežimÄ Ä¯ LietuvÄ ir perdavimÄ PareiÅ¡kÄjui turÄjo bÅ«ti pagrįstas taip, kad nekiltų jokių abejonių dÄl Å¡ių pinigų realumo.
14. Teismas pažymi, kad mokesÄių mokÄtojas, kuriam pagal MAÄ® 421 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo atsiradusi prievolÄ pateikti mokesÄių administratoriui informacijÄ apie sudarytus sandorius (praneÅ¡imo forma PRC907) (pagal paskolų sutartis PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ fizinių asmenų gavo pinigines lÄÅ¡as, virÅ¡ijusias 50 000 Lt (15 000 Eur), sandoriai nebuvo tvirtinami notaro (be notarinÄs formos), PareiÅ¡kÄjas Å¡ių pajamų nÄra deklaravÄs), tokio praneÅ¡imo nepateikÄ. Å io straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos tokio praneÅ¡imo nepateikimo teisinÄs pasekmÄs:
âJeigu gyventojas centrinio mokesÄių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikÄ, tokiais sandoriais negali bÅ«ti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo Å¡altiniai. Gyventojo pavÄluotai pateikta arba patikslinta Å¡iame straipsnyje nurodyta atitinkamo laikotarpio informacija nevertinama, jeigu dÄl gyventojo kompetentinga valstybÄs institucija yra jau pradÄjusi mokestinį patikrinimÄ arba kitÄ Å¡io Ä®statymo 143 straipsnyje nurodyto teisÄs pažeidimo tyrimÄ .â.
15. LVAT, aiÅ¡kindamas MAÄ® 421 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra pažymÄjÄs, kad Å¡io straipsnio 1 dalies sÄ lygas atitinkanÄios paskolų sutartys, apie kurias mokesÄių mokÄtojas nepateikÄ centriniam mokesÄių administratoriui informacijos, įrodymų leistinumo aspektu, negali bÅ«ti vertinamos kaip įrodymai, kuriais remiantis gali bÅ«ti nustatomas pareiÅ¡kÄjo pajamų gavimo faktas. TodÄl ginÄo situacijoje vien Å¡i byloje nustatyta faktinÄ aplinkybÄ, t. y. sandorio nedeklaravimas, teismo vertinimu, yra pagrindas mokesÄių administratoriui sandorių, sudarytų tarp PareiÅ¡kÄjo ir R. M. nevertinti kaip PareiÅ¡kÄjo pajamų Å¡altinio.
16. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kÄjo teiginiais, kad nepagrįstai mokesÄiai paskaiÄiuoti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nes teisÄs aktai to nenumato. Teismas pažymi, kad pirminio pavedimo tikrinti data yra 2015 m. lapkriÄio 18 d., kuriame nurodytas tikrintas mokesÄių laikotarpis. Pagal MAÄ® 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo iÅ¡raÅ¡ymas. Vienas iÅ¡ privalomų pavedimo atlikti mokestinį patikrinimÄ elementų yra patikrinimo dalyko nurodymas.
LVAT yra pažymÄjÄs, kad âteismas aiÅ¡kindamas MAÄ® 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisÄs normÄ , savo naujausioje praktikoje yra nurodÄs, jog mokestinio patikrinimo pavedimas yra tas administracinis teisÄs aktas, kuris apsprendžia mokesÄio administratoriaus legitimumÄ atliekant mokesÄio mokÄtojo mokestinį patikrinimÄ bei Å¡io patikrinimo pobÅ«dį ir apimtį, t. y. mokesÄių administratorius gali pradÄti vykdyti mokesÄio mokÄtojo mokestinį patikrinimÄ , kai nustatyta tvarka yra iÅ¡raÅ¡ytas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimÄ , o šį patikrinimÄ gali vykdyti tik toje srityje ir tik toje apimtyje, kurie yra nurodyti pavedime; reikalavimas laikytis Å¡ios tvarkos yra suformuluotas imperatyvia forma (âpavedime privalu nurodytiâ) ir jo nepaisyti draudžiama (LVAT administracinÄse bylose Nr. A-493-438/2016, Nr. eA-381 -602/2017, AdministracinÄ jurisprudencija Nr. 31, 2016, p. 411-418).
17. PareiÅ¡kÄjo teigimu, mokesÄių administratorius paskolos sutarties kaip pajamų Å¡altinio nevertino dÄl jos neatitikimo teisÄs aktų reikalavimams. PažymÄtina, kad teisinÄs pasekmÄs mokesÄių mokÄtojams numatytos ir MAÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo 18 straipsnyje, kuris imperatyviai reglamentavo mokesÄių mokÄtojo ir mokesÄių administratoriaus veiksmus bei jų pasekmes, t. y. mokesÄių mokÄtojas turi informuoti mokesÄių administratorių apie po 2011 m. sausio 1 d. gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lÄÅ¡as) įsigijimo Å¡altinius, iÅ¡skyrus atvejus, o mokesÄių administratorius į vÄliau mokesÄių mokÄtojo pateiktÄ informacijÄ neatsižvelgia ir jos nevertina. Teismo vertinimu mokesÄių administratoriaus veiksmai atitiko MAÄ® nuostatas, jie negali bÅ«ti pripažinti kaip neteisÄti ar nepagrįsti.
18. Teismas, atsižvelgÄs į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, sutinka su mokesÄių administratoriaus pozicija dÄl 2010 m. lapkriÄio 3 d. paskolos sutarties, kaip PareiÅ¡kÄjo pajamų gavimo Å¡altinio, vertinimo, mokesÄių administratorius, taikydamas MAÄ® įtvirtintÄ mokesÄių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybÄs teikimo Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai principÄ (MAÄ® 10 straipsnis), surinko pakankamai duomenų, suteikusių pagrindo iÅ¡vadoms, jog minÄta paskolos sutartis nepagrindžia joje nurodytos pinigų sumos (300 000 Eur) gavimo fakto.
Teismo vertinimu, PareiÅ¡kÄjo pateiktas dokumentas (2010 m. lapkriÄio 3 d. paskolos sutartis) laikytinas tik formaliÄ tariamÄ sandorio iÅ¡raiÅ¡kÄ parodanÄiu, bet ne realiai įvykusį sandorį atspindinÄiu įrodymu. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie į valdomas įmones įneÅ¡tų (paskolintų) lÄšų kilmÄ ir pobÅ«dį, neįrodÄ savo teiginių pagrįstumo, kad jis turÄjo pakankamai lÄšų (neapmokestinamų GPMÄ® prasme) 2011-2012 metų iÅ¡laidoms padengti.
19. Teismas laiko, kad GPM delspinigius pareiÅ¡kÄjui mokesÄių administratorius apskaiÄiavo tinkamai, nes aiÅ¡kinant MAÄ® 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisÄs aiÅ¡kinimo metodu, įstatymų leidÄjas yra nustatÄs du skirtingus ir savarankiÅ¡kai taikomus delspinigių skaiÄiavimo už netinkamÄ mokestinÄs prievolÄs vykdymÄ pagrindus tais atvejais, kai mokesÄių mokÄtojas privalo sumokÄti mokesÄių sumÄ , nurodytÄ mokesÄių administratoriaus sprendime dÄl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminanÄio dokumento patvirtinimo.
Vienu atveju delspinigiai yra skaiÄiuojami dÄl to, kad mokesÄių mokÄtojas nesumokÄjo mokesÄio to mokesÄio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisÄs akto nustatytu terminu. Vadovaujantis Å¡iuo pagrindu, delspinigiai pradedami skaiÄiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis, pagal tuo metu galiojanÄius mokesÄių teisÄs aktus, turÄjo bÅ«ti sumokÄtas į biudžetÄ , ir baigiami skaiÄiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminanÄio dokumento suraÅ¡ymo dienÄ .
Kitas delspinigių skaiÄiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesÄių mokÄtojas per MAÄ® 81 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ nesumoka sprendime, pagal kurį mokesÄių mokÄtojui naujai apskaiÄiuojamas ir nurodomas sumokÄti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaiÄiuotų mokesÄių, paskirtų baudų ir apskaiÄiuotų delspinigių sumų. Tuomet delspinigių skaiÄiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minÄto termino pasibaigimo ir tÄsiamas iki mokesÄių mokÄtojas sumokÄs sprendime, pagal kurį mokesÄių mokÄtojui naujai apskaiÄiuojamas ir nurodomas sumokÄti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaiÄiuotų mokesÄių, paskirtų baudų ir apskaiÄiuotų delspinigių sumas, bet ne ilgiau nei nustatyta MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje.
Joje numatyta, kad delspinigiai, pradÄti skaiÄiuoti Å¡io įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaiÄiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisÄs priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinÄ nepriemokÄ atsiradimo dienos, o mokesÄių mokÄtojui nesumokÄjus jo (atitinkamo mokesÄio įstatyme nustatytu atveju â mokesÄių administratoriaus) apskaiÄiuoto nedeklaruojamo mokesÄio, â ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesÄio įstatyme numatyto sumokÄjimo termino. Sustabdžius mokesÄio priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Å¡io įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (padavus skundÄ dÄl mokestinio ginÄo), delspinigiai skaiÄiuojami už visÄ sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesÄių mokÄtojo skundas buvo atmestas.
Vadinasi, mokesÄių administratorius teisÄtai ir pagrįstai pareiÅ¡kÄjui apskaiÄiavo delspinigius.
30. PareiÅ¡kÄjui paskirta 10 procentų GPM bauda, t. y. 2 649 Eur GPM bauda, ji atitinka minimalaus dydžio baudÄ . MokesÄių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei mokesÄių administratorius nustato, kad mokesÄių mokÄtojas neapskaiÄiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesÄio arba neteisÄtai pritaikÄ mažesnį mokesÄio tarifÄ ir dÄl Å¡ių priežasÄių mokÄtinÄ mokestį neteisÄtai sumažino, mokesÄių mokÄtojui apskaiÄiuojama trÅ«kstama mokesÄio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų (taigi 10 procentų iÅ¡ tikro atitinka minimaliÄ dydžio baudÄ ) minÄtos mokesÄio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesÄio įstatymas nenustato kitaip.
Skiriamos konkreÄios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobÅ«džio, nuo to, ar mokesÄių mokÄtojas bendradarbiavo su mokesÄių administratoriumi, nuo mokesÄių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesÄių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnÄ ar mažesnÄ baudÄ . MokesÄių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais bendraisiais baudų skyrimo principais, skiriant baudÄ asmeniui, padariusiam mokesÄių įstatymų pažeidimus, individualizuojant jos dydį, privaloma atsižvelgti į atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes, kurias lemia pažeidimo pobÅ«dis, mokesÄių mokÄtojo bendradarbiavimas su mokesÄių administratoriumi, mokesÄio mokÄtojo pripažinimas, padarius mokesÄių įstatymų pažeidimus, taip pat ir į kitas svarbias panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybes (LVAT administracinÄje byloje Nr. A438‑1117/2010).
Teismas, įvertinÄs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad PareiÅ¡kÄjui pagrįstai paskirta 10 proc., t. y. minimalaus dydžio GPM bauda. TodÄl PareiÅ¡kÄjui teisÄtai bei pagrįstai paskirta 10 proc. dydžio GPM bauda paliktina galioti, kaip visiÅ¡kai atitinkanti MAÄ® 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.
31. Atsižvelgus į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija 2019 m. rugsÄjo 27 d. sprendimu Nr. S-119(7-90/2019) teisÄtai ir pagrįstai patvirtino VMI 2019 m. liepos 9 d. sprendimÄ , naikinti ginÄijamo Komisijos, VMI sprendimų, vadovaujantis pareiÅ¡kÄjo iÅ¡dÄstytais ar kitais argumentais, nÄra teisinio pagrindo, todÄl skundas atmestinas.
32. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinÄse bylose: Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo A. U. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjas Henrikas Sadauskas