2024-06-05 Nr. AB-9045-3-64-3-00097-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-258-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00097-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK) 2024 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 21RES3-9 dalinai klaidingu (aptartoje dalyje); 2) įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją išreikalauti iš pastatų (duomenys neskelbtini) administratoriaus „Mano būstas“ vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 831 ir 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1331 „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus“; 3) prijungti prie bylos LAGK turimą bylos medžiagą; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti: konkrečiai nurodyti, kurią LAGK sprendimo dalį (kokia apimtimi) pareiškėjas siekia ginčyti teisme bei tinkamai suformuluoti patį skundo reikalavimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti Šiaulių m. savivaldybės administraciją išreikalauti „Mano būstas“ administratorių vykdyti veiksmus (antrasis skundo reikalavimas), taip pat nebuvo aiškus ir tinkamai suformuluotas, reikalavimo formuluotė klaidinanti, todėl pareiškėjas įpareigotas aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti ir antrąjį skundo reikalavimą.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus pateikė teismui raštą „Į Jūsų 2024 02 14 d. Nutartį“, kuriame nurodė, kad nesutinka su LAGK 2024 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 21RE3-9, teigia, kad sprendime iškraipomi rašytiniai įrodymai ir jo pasisakymas. Pareiškėjas pateiktame dokumente prašo teismo: „1. Panaikinti LAGK Šiaulių apygardos teismo Sprendimo 2 dalį „Skundo dalyje dėl reikalavimų įpareigoti Šiaulių m. savivaldybės administraciją įgyvendinti vyriausybės nutarimų reikalavimus daugiabučių namų administruojančioms įmonėms kaip nepagrįstą“. Netikslios Komisijos išvados prieštarauja visai bylos medžiagai ir IAGNTĮ 20 str. 3 ., ko aš ir prašiau. 2. Patenkinti Skundą ir įpareigoti administravimo subjektą vykdyti vyriausybės 2015 08 05 d. Nutarimą Nr. 831 ir 2022 gruodžio 29 Nutarimą Nr. 1331 „Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo Nuostatai“. Pagrindas: ABTĮ 88 str. 3 d. Tai konkretūs vyriausybės nutarimuose numatyti įpareigojimai savivaldybės Administracijai. Nutarimo Nr. 831 – 18 dalis ir Nutarimo Nr. 1331 – 21 dalis.“.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo P. S. skundą laikė nepaduotu.

Teismas vertino, kad pareiškėjas nesukonkretino skundo reikalavimų, nenurodė LAGK sprendimo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, kokias teisines pasekmes jam sukelia nurodoma sprendimo dalis ir kokie konkretūs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmai buvo neteisėti, taigi, tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatytų trūkumų, kurie laikytini esminiais, pareiškėjas nepašalino, skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra iškelta administracinė byla Nr. eI2-7241-809/2024, kurioje dėl to paties Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 21RE3-9 kreipėsi Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir minėtoje byloje pareiškėjas taip pat turi teisę išdėstyti savo poziciją dėl susijusių su ginču aplinkybių.

III. Pareiškėjas P. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir išnagrinėti jo skundą.

Pareiškėjo nuomone, jo 2024 m. vasario 7 d. skundas ir 2024 m. vasario 14 d. atsakymas į teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį neprieštarauja ABTĮ. Įvardinti trūkumai yra pertekliniai reikalavimai, nes pareiškėjas laiko viską pateikęs LAGK Šiaulių apygardos skyriui ir savo skunde. Pareiškėjas nurodo, kad Prezidentė D. G. savo kadencijos metu ne kartą kritikavo administracinį teismą dėl perteklinių reikalavimų ir bylų atmetimo.

Pareiškėjas teigia, kad jam nesuprantama ką reiškia „nenurodė sprendimo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų“. Veikiančius Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus reikia vykdyti, o jei jie nevykdomi – tai neteisėtumo pavyzdys. Jeigu meluojama, įrodyti galima tik sugretinus pateiktą įrodomąją medžiagą, dokumentus, yra teismo posėdžiai, tiesos įrodinėjimo galimybė.

Pareiškėjas pažymi, kad tai, kokias teisines pasekmes jam sukelia nurodoma sprendimo dalis ir kokie konkretūs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmai buvo neteisėti, aptarta skunde LAGK Šiaulių skyriui ir skunde teismui. Todėl ir skundžiamas LAGK Sprendimas ir visa turima LAGK medžiaga prijungti prie bylos. Pareiškėjo teigimu, tokia netvarka sukelia materialinius nuostolius bei kitus nepatogumus.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra iškelta administracinė byla Nr.eI2-7241-809/2024 dėl LAGK Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. 21 RE 3-9. Todėl teismas galėtų sujungti bylas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu (per teismo nustatytą terminą nepašalinus, skundo (prašymo, pareiškimo) trūkumų), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad pašalino nustatytus skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių per pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė šiuos skundo trūkumus: konkrečiai nurodyti, kurią LAGK sprendimo dalį (kokia apimtimi) pareiškėjas siekia ginčyti teisme bei tinkamai suformuluoti patį skundo reikalavimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją išreikalauti „Mano būstas“ administratorių vykdyti veiksmus (antrasis skundo reikalavimas), taip pat nebuvo aiškus ir tinkamai suformuluotas, reikalavimo formuluotė klaidinanti, todėl pareiškėjas įpareigotas aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti ir antrąjį skundo reikalavimą.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nors pareiškėjas teigia, kad įvardinti trūkumai yra pertekliniai reikalavimai, nes pareiškėjas laiko viską pateikęs LAGK Šiaulių apygardos skyriui ir savo skunde, tačiau iš skundo turinio ir jame suformuluotų reikalavimų nėra aišku kokio konkretaus materialinio teisinio rezultato pareiškėjas siekia, su kokia LAGK sprendimo dalimi ir kokia apimtimi nesutinka, nėra aiškūs nesutikimo motyvai. Taip pat nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus pareiškėjas prašo įpareigoti vykdyti viešojo administravimo subjektą. Pareiškėjo skunde keliami reikalavimai išdėstyti neaiškiai ir nekonkrečiai. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo suformuluoti skundo reikalavimai neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7–8 punktų reikalavimų, iš esmės nebuvo aiškus nei skundo pagrindas, nei skundo dalykas, nei suformuluoti aiškūs ir konkretūs skundo reikalavimai.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui raštą „Į Jūsų 2024 02 14 d. Nutartį“. Susipažinusi su minėtu dokumentu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas tinkamai nepatikslino skundo reikalavimų, pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, kadangi pareikėjo suformuluoti skundo reikalavimai nėra aiškūs ir konkretūs, iš jų negalima nustatyti keliamo ginčo ribų.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, kad bylų sujungimo klausimas ABTĮ nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai skundas administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas administraciniame teisme nebuvo priimtas nagrinėti, taigi administracinė byla pagal jo skundą nebuvo iškelta, todėl ir negali būti sprendžiamas bylų sujungimo klausimas, kaip atskirajame skunde siūlymą išreiškia pareiškėjas.

Teismas pareiškėjui išaiškina, kad jis, kreipdamasis į teismą su skundu, turi teisę pasitelkti profesionalių teisininkų pagalbą arba, jei jo materialinė padėtis atitinka teisės aktų reikalavimus, turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Odminių g. 3, 01122 Vilnius, tel. +370 690 02233) arba atitinkamą tarnybos padalinį, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Egidijus Šileikis

Virginija Volskienė