75c55b8e-c615-4c8c-ad2b-b5297546a67d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1058-855/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00804-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.2.4.; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) A. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. V. ieÅ¡kinį atsakovams J. M.-M. ir N. M. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo vykdyti žemės sklypo formavimÄ ir pertvarkymÄ pagal projektÄ be bendraturčių sutikimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas A. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: 1) atidalinti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),., esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodeziniai matavimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. ZSFP-86059): paskirti ieÅ¡kovo nuosavybėn projekto sprendinių brėžinyje indeksu „1“ pažymėtÄ Å¾emės sklypo dalį, kurios plotas 1 555 kv. m, atsakovų J. M.-M. ir N. M. bendrojoje dalinėje nuosavybėje paliekant projekto sprendinių brėžinyje indeksu „2“ pažymėtÄ 3 110 kv. m ploto žemės sklypo dalį; 2) leisti ieÅ¡kovui vykdyti Žemės sklypo formavimÄ ir pertvarkymÄ pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. ZSFP-86059) nesant atsakovų J. M.-M. ir N. M. raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo; 3) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

1.1. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindė tuo, jog ieÅ¡kovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/3 dalis kiekvienam) priklauso 0,4665 ha ploto Žemės sklypas, kuriame stovi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), kuriame ieÅ¡kovas yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nuolat gyvena, taip pat stovi ir kiti pastatai bei inžineriniai statiniai, kurių po 1/3 dalį priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovams. Tačiau Å¡alims įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises į Žemės sklypÄ yra kilę ginčų, todėl ieÅ¡kovas siekia atsidalinti Žemės sklypÄ . IeÅ¡kovo iniciatyva ir užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas – pertvarkyti Žemės sklypÄ , atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas Žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus.

2. Atsakovai J. M.-M. ir N. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. AtsiliepimÄ grindė iÅ¡ esmės tuo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 pripažino kaip neteisėtÄ Å½emės sklype esančio ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybÄ , kartu ieÅ¡kovui suteikiant 12 mėnesių terminÄ statybai įteisinti, todėl, kol nėra iÅ¡spręstas neteisėta pripažintos statybos įteisinimo ar Namo nugriovimo klausimas, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti Žemės sklypo atidalinimo. Be to, Žemės sklypo padalinimas pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ pažeistų bendraturčių lygybės principÄ , nes siÅ«lomas padalinimas nėra lygiavertis visiems Žemės sklypo savininkams, ieÅ¡kovui tenkanti Žemės sklypo dalis bÅ«tų didesnės turtinės vertės, taip pat jei Žemės sklypas bÅ«tų dalinamas taip, kaip to pageidauja ieÅ¡kovas, atsakovai iÅ¡ esmės neturėtų galimybės tinkamai patekti į jiems likusias Žemės sklypo dalis, kadangi atsakovai privažiuoti prie jiems likusios dalies galėtų nebent per aplinkines pievas, nes nėra kelio.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė spręsdamas, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomas Žemės sklypo atidalijimo variantas nėra sÄ Å¾iningas atsakovų atžvilgiu ir toks Žemės sklypo atidalijimas pažeistų bendraturčių interesus, be to, Žemės sklypo atidalijimas Å¡iuo metu negalimas dėl egzistuojančių neiÅ¡spręstų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių – Namo egzistavimo likimo.

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė – neaiÅ¡kus Namo egzistavimo likimas, savaime nėra pagrindas nenagrinėti ginčo iÅ¡ esmės (atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės), tačiau gali bÅ«ti viena iÅ¡ priežasčių svarstyti bylos sustabdymo galimybę iki paaiÅ¡kėtų galimai ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos aplinkybės arba, įvertinus kitas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, Å¡alių pozicijas, ginÄÄ nagrinėti iÅ¡ esmės pagal byloje jau esančius įrodymus ir parinkti teisingiausiÄ atidalijimo bÅ«dÄ , atsižvelgiant į abiejų Å¡alių interesus.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi Å¡alims buvo nustatytas terminas iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl bylos sustabdymo/nestabdymo.

6. IeÅ¡kovas 2023 m. kovo 13 d. pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, jog nėra pagrindo bylÄ stabdyti, kadangi Gyvenamojo namo savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas, kurio ir yra siekiama pertvarkant Žemės sklypÄ , neužkerta kelio ir nedaro tolesnio Å¡ios bylos nagrinėjimo negalimu.

7. Atsakovai 2023 m. kovo 13 d. praÅ¡yme nurodė, kad byla turi bÅ«ti stabdoma iki bus iÅ¡spręstas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 pripažintos neteisėta Gyvenamojo namo statybos įteisinimo klausimas arba namas nugriautas, kadangi tik po to, kai bus galutinai iÅ¡spręstas Gyvenamojo namo statybos teisėtumo klausimas, bus galima spręsti dėl Žemės sklypo atidalijimo. Atsakovai nurodė, jog tuo atveju, jei ieÅ¡kovas neatliks Namo įteisinimo, Namas turės bÅ«ti griaunamas, atitinkamai ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančios aplinkybės pasikeistų, o ieÅ¡kinio pagrindas iÅ¡nyktų ne tik de jure, bet ir de facto. Todėl tik iÅ¡sprendus klausimÄ dėl gyvenamojo namo statybos įteisinimo (ar jo nugriovimo) bÅ«tų galima spręsti dėl sklypo pertvarkymo, nes tik tokiu bÅ«du galima užtikrinti bendraturčių interesus. Nugriovus namÄ neįteisinus statybos Žemės sklypo atidalijimas bus galimas visiÅ¡kai kitomis dalimis nei tuo atveju, jei namas liks stovėti. Kol nėra iÅ¡spręstas namo statybos įteisinimo klausimas teismas negali pasisakyti dėl ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo reikalavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi sustabdė civilinę bylÄ iki bus įvykdytas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 priimtas įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. teismo spendimas.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje reikalavimÄ dėl Žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ esmės grindžia aplinkybe dėl Gyvenamojo namo, kurio statyba pripažinta neteisėta, buvimo vieta ir gyvenimo jame faktu, į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 buvo priimtas sprendimas įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytÄ namÄ ir Å¡io teismo sprendimo įvykdymas yra atidėtas, taip pat į tai, kad atsakovų teisės teikti kitÄ atidalijimo projektÄ neiÅ¡vengiamai yra sÄ lygotos namo žemės sklype buvimo fakto, sprendė, jog siekiant, kad ieÅ¡kovui dėl jo anksčiau atliktų neteisėtų veiksmų nebÅ«tų suteiktas pranaÅ¡umas Å¡ioje byloje, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo, yra pagrindas Å¡ios bylos nagrinėjimÄ stabdyti iki bus įvykdytas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 priimtas įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. teismo spendimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) A. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 20 d. priimta nutartimi, praÅ¡o Å¡iÄ nutartį panaikinti. AtskirÄ jį skundÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:

10.1. Galimas Gyvenamojo namo savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas arba kitoje civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 priimto Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo įvykdymas neužkerta kelio ir nedaro tolesnio Å¡ios bylos nagrinėjimo negalimu, todėl Å¡i byla gali ir turi bÅ«ti nagrinėjama toliau ir nėra jokių pagrindų stabdyti nagrinėjamÄ bylÄ , kadangi:

10.1.1. Å ios bylos atveju Gyvenamojo namo statybos neteisėtumas nedraudžia ir neužkerta kelio pertvarkyti Žemės sklypÄ , suformuojant iÅ¡ jo du atskirus žemės sklypus, kaip savarankiÅ¡kus nekilnojamojo turto objektus, kadangi nepriklausomai nuo Gyvenamojo namo savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo ar neįteisinimo toks Å¡io namo teisinis statusas arba kitoje civilinėje byloje priimto sprendimo įvykdymas neturi jokios įtakos Žemės sklypo pertvarkymui suformuojant naujus atskirus žemės sklypus pagal ProjektÄ ir tokiu bÅ«du neužkerta kelio Å¡ios bylos nagrinėjimui.

10.1.2. IeÅ¡kovas siekia pertvarkyti Žemės sklypÄ ir tokiu bÅ«du atidalinti jo turimÄ nuosavybę iÅ¡ Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės dar ir tuo tikslu, kad pagaliau bÅ«tų įteisinta Gyvenamojo namo statyba, todėl kai Žemės sklypas bus jau pertvarkytas ir nebus Å¡alių bendra nuosavybe, ieÅ¡kovui nereikės gauti jokių atsakovų sutikimų, reikalingų Gyvenamojo namo statybos įteisinimui.

11. Atsakovai J. M.-M. ir N. M. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo nesutiko su apelianto atskirojo skundo reikalavimais, prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atskirajame skunde nėra pateikiama jokių motyvų, kodėl ginčijama nutartis yra neteisėta ir naikintina, nutarties motyvai jokia apimtimi nėra kritikuojami, nenurodomos jokios teismo padarytos teisinės klaidos, todėl jau vien dėl šios priežasties atskirasis skundas yra atmestinas.

11.2. Atsakovai niekada nebuvo iÅ¡davę sutikimo dėl Žemės sklypo naudojimo, kurį ieÅ¡kovas naudojo kaip teisinį pagrindÄ Gyvenamojo namo statybai inicijuoti. Kadangi teismo sprendimu Gyvenamojo namo statyba yra pripažinta neteisėta, t. y. de jure Gyvenamasis namas neegzistuoja, ieÅ¡kovas aplinkybėmis, jog jam turi atitekti bÅ«tent ta Žemės sklypo dalis, kurioje jis yra pasistatęs GyvenamÄ jį namÄ ir deklaravęs jame gyvenamÄ jÄ vietÄ , apskritai net negali grįsti ieÅ¡kinio, kol nėra iÅ¡spręstas Gyvenamojo namo statybos įteisinimo (ar atitinkamai Å¡io namo nugriovimo) klausimas. Taigi, tik iÅ¡sprendus šį klausimÄ dėl Gyvenamojo namo statybos įteisinimo (ar jo nugriovimo), bÅ«tų galima spręsti dėl Žemės sklypo dalybų, nes tik tokiu atveju bÅ«tų galima užtikrinti visų bendraturčių interesus. Kol Žemės sklype stovi neteisėtai pastatytas Gyvenamasis namas, teismui nėra galimybių nustatyti teisingas ir sÄ Å¾iningas Žemės sklypo dalis, juo labiau įvertinti atitinkamų dalių kainÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinami visų bendraturčių interesai. Akivaizdu, kad de facto esant Gyvenamajam namui arba jį nugriovus statybos neįteisinimo atveju, Žemės sklypo situacija bus radikaliai skirtinga. Nugriovus GyvenamÄ jį namÄ neįteisinus statybos, Žemės sklypo dalinimas bus galimas visiÅ¡kai kitokiomis dalimis nei tuo atveju, jei Gyvenamasis namas liks stovėti. BÅ«tent tokias aplinkybes konstatavo ir teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, akcentuodamas, kad ginčo nagrinėjimas neiÅ¡sprendus Gyvenamojo namo statybos teisėtumo klausimo, sukurtų procesinę Å¡alių nelygybę. Å iuo metu atsakovai net negali pasiÅ«lyti racionalios alternatyvos ieÅ¡kovo siÅ«lomam atidalinimo projektui, nes tam tiesiog egzistuoja kliÅ«tys, o bÅ«tent ieÅ¡kovo atlikta neteisėta statyba.

11.3. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovas tiesiog nesÄ Å¾iningai siekia Žemės sklypo atidalinimo, vengdamas spręsti ginÄÄ su Atsakovais, vietoje to, kad teisiniu keliu gautų Atsakovų sutikimÄ naudotis Žemės sklypu ir iÅ¡spręstų Gyvenamojo namo statybos neteisėtumo problemÄ .

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties, kuria nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki bus įvykdytas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 priimtas įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. teismo spendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimas (CPK 2 straipsnis). Å is tikslas atspindi tiek privatų (proceso Å¡alių), tiek vieÅ¡Ä jį (visos visuomenės) interesÄ , kad civilinė byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ . Norint pasiekti aptariamÄ civilinio proceso tikslÄ , įstatymas teismui ir proceso Å¡alims nustato bendrÄ jÄ pareigÄ siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostate, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismÄ užkirsti keliÄ proceso vilkinimui, siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o Å¡alis – sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimas turi bÅ«ti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo iÅ¡sprendimu.

16. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiÅ¡kia ilgesnį teismo procesÄ , todėl Å¡io procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sÄ lygas (CPK 163-167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali iÅ¡nagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iÅ¡ procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamÄ asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybÄ , kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ bei proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

17. CPK 164 straipsnyje yra nustatyti fakultatyvÅ«s bylos sustabdymo pagrindai, kuriems esant teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylÄ : 1) kai yra paskelbta atsakovo paieÅ¡ka; 2) kai teismas paskiria ekspertizę; 3) kai Å¡alis tarnauja Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis; 4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylÄ sustabdyti yra bÅ«tina.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė bylÄ CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. teismui pripažinus, kad bylÄ sustabdyti yra bÅ«tina. Å iuo atveju pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla buvo sustabdyta aptariamu pagrindu, yra teismo įsitikinimas, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje iÅ¡nagrinėtoje byloje – Gyvenamojo namo statybos teisėtumo klausimo sureguliavimas, yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje priimto sprendimo įvykdymas turi teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje.

19. Apeliantas (ieÅ¡kovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tina stabdyti bylÄ kol bus įvykdytas kitoje byloje (Nr. e2-116-892/2021) priimtas ir įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. teismo spendimas, kuriuo ieÅ¡kovas įpareigotas paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, laikosi pozicijos, jog galimas Gyvenamojo namo savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas arba kitoje civilinėje byloje priimto sprendimo įvykdymas neužkerta kelio ir nedaro tolesnio Å¡ios bylos nagrinėjimo negalimu, kadangi (i) Gyvenamojo namo statybos neteisėtumas nedraudžia ir neužkerta kelio pertvarkyti Žemės sklypÄ , suformuojant iÅ¡ jo du atskirus žemės sklypus, kaip savarankiÅ¡kus nekilnojamojo turto objektus, (ii) atidalijus ieÅ¡kovo nuosavybę iÅ¡ Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡sispręstų Å¡alių ginčas dėl Gyvenamojo namo statybų įteisinimo, nes tokiu atveju nereikės gauti atsakovų sutikimų, reikalingų Gyvenamojo namo statybos įteisinimui, - todėl, anot ieÅ¡kovo, Å¡i byla gali ir turi bÅ«ti nagrinėjama toliau ir nėra jokių pagrindų stabdyti nagrinėjamÄ bylÄ .

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos eigos, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-291-854/2023, panaikino ankščiau Å¡ioje byloje priimtÄ pirmosios instancijos teismo - Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2011 m. spalio 25 d. sprendimÄ , kurioje pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo vykdyti Žemės sklypo formavimÄ ir pertvarkymÄ pagal projektÄ be bendraturčių sutikimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas savo įsiteisėjusioje bei atitinkamai nebegalinčioje bÅ«ti nei Å¡alių, nei nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ naujo teismo kvestionuojamoje nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė – neaiÅ¡kus Namo egzistavimo likimas, savaime nėra pagrindas atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau (i) gali bÅ«ti viena iÅ¡ priežasčių svarstyti bylos sustabdymo galimybę iki paaiÅ¡kėtų galimai ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos aplinkybės arba, (ii) įvertinus kitas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, Å¡alių pozicijas, ginÄÄ nagrinėti iÅ¡ esmės pagal byloje jau esančius įrodymus ir parinkti teisingiausiÄ atidalijimo bÅ«dÄ , atsižvelgiant į abiejų Å¡alių interesus.

21. Pirmosios instancijos teismas, bylÄ jam grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus ir jam privalomus aukÅ¡tesnės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, taip pat Å¡alių 2023 m. kovo 13 – 14 d. pateiktus pareiÅ¡kimus, kuriuose Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijas dėl tolesnio bylos nagrinėjimo (bylos stabdymo / nestabdymo), nutartimi sprendė, kad teisingam ir objektyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui yra bÅ«tina stabdyti nagrinėjamÄ bylÄ iki bus įvykdytas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 priimtas įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. teismo spendimas dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo.

22. Nors apeliantas nurodo, jog Gyvenamojo namo statybos neteisėtumas nedraudžia ir neužkerta kelio pertvarkyti Žemės sklypÄ , suformuojant iÅ¡ jo du atskirus žemės sklypus, kaip savarankiÅ¡kus nekilnojamojo turto objektus, tačiau toks apelianto argumentas ginčo situacijos kontekste vertintinas kaip itin formalus, su juo bÅ«tų pagrindas sutikti tuo atveju, jei visi Žemės sklypo bendraturčiai duotų sutikimÄ ir tarp Å¡alių nebÅ«tų ginčo dėl atidalijimo ar naudojimosi / disponavimo bendru žemės sklypu, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip matyti, atsakovai nuo pat pradžių nesutinka su ieÅ¡kovo siÅ«lomu atidalijimo variantu, nurodydami, kad toks atidalijimo bÅ«das nėra sÄ Å¾iningas ir neatitinka bendraturčių interesų, kadangi toks padalijimas nėra lygiavertis visiems Žemės sklypo savininkams: ieÅ¡kovui tenkanti Žemės sklypo dalis bÅ«tų didesnės turtinės vertės, be to, atidalijus tokiu bÅ«du, kaip siÅ«lo ieÅ¡kovas, atsakovai neturėtų galimybės tinkamai patekti į jiems likusias Žemės sklypo dalis, kadangi nėra tinkamo kelio, besiribojančio su jiems tenkančiÄ Å½emės sklypo dalimi. IeÅ¡kovas gi savo ruožtu atsikerta į tokiÄ atsakovų pozicijÄ , o vienÄ esminių aplinkybių bÅ«tent jo siÅ«lomo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinė nuosavybės varianto patvirtinimui nurodo bÅ«tent jam priklausančio gyvenamojo namo buvimo atitinkamoje žemės sklypo dalyje, ieÅ¡kovo gyvenimo jame ir pan. faktus.

23. Kasacinio teismo ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, t. y. fiziÅ¡kai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, 19 punktas). BÅ«tent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas).

24. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo bÅ«do teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

25. Atsižvelgiant į nurodytÄ Å¡iuo ginčo klausimu suformuluotÄ teismų praktikÄ , taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju teismui yra pateiktas vienintelis atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantas, kuris ieÅ¡kovo parengtas atsižvelgiant bÅ«tent į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio Gyvenamojo namo buvimo faktÄ ir padėtį Žemės sklype, į tai, kad atsakovai su tokiu atidalijimo variantu nesutinka, motyvuodami aukščiau nurodytais argumentais (iÅ¡ esmės jų teisėtų interesų pažeidimu patvirtinus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ atidalijimo variantÄ / bÅ«dÄ ), nurodydami, kad ginčo Namo, kuris iÅ¡ esmės yra ieÅ¡kovo siekio / tikslo atidalinti Žemės sklypÄ pagrindas ir kurio statyba Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 pripažinta savavaliÅ¡ka ir ieÅ¡kovas įpareigotas paÅ¡alinti Å¡ios neteisėtos statybos padarinius (įteisinti statybÄ arba nugriauti neteisėtai pastatytÄ pastatÄ ), egzistavimas iÅ¡ esmės neleidžia atsakovams pateikti savo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės varianto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimÄ iki bus įvykdytas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 priimtas įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. teismo spendimas dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo, kadangi:

- tik esant aiškiai situacijai dėl Gyvenamojo namo likimo (savavališkos statybos įteisinimo arba jo nugriovimo), būtų galima spręsti dėl Žemės sklypo pertvarkymo, teismas galėtų spręsti ir nustatyti teisingas, visų bendraturčių interesus atitinkančias Žemės sklypo dalis, įvertinti atitinkamų Žemės sklypo dalių kainas / vertes ir apskritai spręsti dėl ieškovo pasiūlyto atidalijimo būdo pagrįstumo;

- ieÅ¡kovui neįteisinus savavaliÅ¡kos statybos, Gyvenamasis namas turės bÅ«ti nugriautas, o tai atitinkamai sÄ lygoja aplinkybę, jog situacija Žemės sklype iÅ¡ esmės pasikeistų – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios faktinės aplinkybės iÅ¡nyktų, reikėtų vertinti kitÄ faktorių, reikÅ¡mingų žemės sklypo atidalijimui, visetÄ .

26. Apelianto nurodomas argumentas, jog atidalijus ieÅ¡kovo nuosavybę iÅ¡ Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡sispręstų Å¡alių ginčas dėl Gyvenamojo namo statybų įteisinimo, kadangi tokiu atveju nereikėtų gauti atsakovų sutikimų, reikalingų Gyvenamojo namo statybos įteisinimui, neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais bei kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimÄ CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu iki bus įvykdytas įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. kovo 20 d. nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Apelianto (ieÅ¡kovo) A. V. atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko