2015-12-10 Nr. AB-23931-3-61-3-04399-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1379-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04399-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo bei neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Z. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 1D-6536(11); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas 2015 m. spalio 13 d. (pagal spaudą ant voko) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiamas sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. rugsėjo 28 d., todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas jam apskųsti baigėsi 2015 m. spalio 12 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apeliacinį skundą teismui paštu išsiuntė 2015 m. spalio 13 d., t. y. praleidęs nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą, tačiau pareiškėjas neprašo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo termino.

II. Pareiškėjas Z. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo.

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinis skundas buvo surašytas 2015 m. spalio 12 d., t. y. nepraleidus 14 dienų termino skundui paduoti. Pareiškėjas paaiškina, kad jis tikėjosi skundą išsiųsti būtent 2015 m. spalio 12 d., todėl apeliaciniame skunde atnaujinti praleistą terminą jam paduoti neprašė. Minėtą dieną baigęs darbą pareiškėjas nuvyko į paštą, tačiau jis jau buvo uždarytas. Pareiškėjas pažymi, kad apeliacinį skundą išsiuntė 2015 m. spalio 13 d. ryte, kai tik paštas pradėjo dirbti, o kitokiu būdu išsiųsti skundo 2015 m. spalio 12 d. galimybės neturėjo, nes elektronine teismų sistema nesinaudoja. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis nepapildė apeliacinio skundo prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nes tikėjosi, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgs į tai, kad apeliacinis skundas buvo surašytas 2015 m. spalio 12 d., t. y. nepraleidus termino. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises jam sutrukdė tai, kad pareiškėjas yra dirbantis, o nuvykus po darbo į paštą, jis jau buvo uždarytas, t. y. pareiškėjas 2015 m. spalio 12 d. nebeturėjo galimybės išsiųsti ir neišsiuntė apeliacinio skundo dėl objektyvios priežasties. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsniu ir protingumo kriterijumi, nurodytą priežastį gali pripažinti svarbia ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes pareiškėjas yra suinteresuotas apginti savo pažeistas teises. Pareiškėjo teigimu, negali būti tokios situacijos, kad asmuo, turintis teisę teisminiu keliu apginti savo pažeistas teises, negalėtų to padaryti.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjas Z. L. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nes konstatavo, jog skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti. Atskirajame skunde, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi priėmė, pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo paduoti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teiginį, kad negali būti tokios situacijos, jog asmuo, turintis teisę teisminiu keliu apginti savo pažeistas teises, negalėtų to padaryti, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 66 straipsnio 6 dalį, jeigu skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos 24 valandos, terminas nelaikomas praleistu. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą baigėsi 2015 m. spalio 12 d. Pažymėtina, kad šios aplinkybės atskirajame skunde iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas. Nors pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad apeliacinis skundas buvo surašytas 2015 m. spalio 12 d., tačiau šiuo atveju sprendžiant, ar pareiškėjas padavė apeliacinį skundą nepraleidęs ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, svarbi ne apeliacinio skundo surašymo data, o jo įteikimo paštui išsiųsti diena (ABTĮ 66 str. 6 d.). Iš spaudo ant voko, pašto siuntos paieškos duomenų (b. l. 88–89) matyti ir pareiškėjas atskirajame skunde pripažįsta, kad apeliacinį skundą paštu Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė 2015 m. spalio 13 d. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo buvo paduotas 1 diena praleidus jam paduoti nustatytą terminą. Kadangi pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo neprašė atnaujinti praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, skundžiama 2015 m. spalio 19 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Atsižvelgusi į tai, kad klausimą dėl prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pagrįstumo yra kompetentingas spręsti tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, įvertinusi tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo termino praleidimo priežastis bei prašo atnaujinti praleistą terminą, ir vadovaudamasi proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principais, teisėjų kolegija toliau nagrinės pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotą prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis pagal ABTĮ 127 straipsnį laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas iš esmės grindžia aplinkybe, kad paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną po darbo nespėjo išsiųsti apeliacinio skundo paštu, nes paštas jau nebedirbo.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 71–76). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo nuorašas 2015 m. rugsėjo 29 d., t. y. nepažeidus ABTĮ 93 straipsnio, nustatančio, kad, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per 3 dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiamas administracinio teismo sprendimo nuorašas, buvo išsiųstas pareiškėjui jo skunde nurodytu adresu (b. l. 77). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodytas jo apskundimo terminas ir termino skaičiavimo tvarka, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl to, kad jis paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną baigęs darbą į paštą nuvyko, kai jis jau nebedirbo, pažymi, jog pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad laiku paduoti apeliacinį skundą jam sutrukdė jo darbas. Tačiau pareiškėjas nepateikia jo darbo santykius patvirtinančių dokumentų, nenurodo, koks yra jo darbo grafikas ir valandos, neteigia, kad 2015 m. spalio 12 d. būtų netikėtai užtrukęs darbe arba kad paštas būtų dirbęs trumpiau negu nurodyta jo darbo grafike. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pašto skyrių darbo laikas yra skelbiamas viešai, todėl pareiškėjas galėjo ir turėjo iš anksto numatyti su apeliacinio skundo išsiuntimu susijusias aplinkybes. Iš akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ tinklalapyje http://www.post.lt paskelbtos informacijos matyti, kad Telšių centrinis paštas, kuriame pareiškėjas 2015 m. spalio 13 d. išsiuntė pašto korespondenciją su apeliaciniu skundu, darbo dienomis dirba nuo 8 val. iki 18 val. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismui adresuotą pašto siuntą pašte perduoti siųsti galėjo ne tik pats pareiškėjas asmeniškai, bet ir kiti jo pasirinkti asmenys.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dėl kurių 2015 m. spalio 12 d. pašto korespondencija su apeliaciniu skundu nebuvo įteikta paštui išsiųsti, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, šiuo atveju galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio variantus, jog apeliacinį skundą parengtų ir išsiųstų teismui nustatytu terminu, tačiau per ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas operatyviai nepasirūpino savo teisių gynimu. Nors pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo terminą praleido nežymiai (1 diena), tačiau, kaip jau minėta, pagal teismų praktiką ši aplinkybė pati savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, nes nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai ir tuo sukėlė sau neigiamas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė pareigos objektyviais duomenimis pagrįsti svarbią aplinkybę, kuria grindžia termino praleidimą, t. y. teiginį, jog terminą praleido dėl to, kad po savo darbo nespėjo nuvykti į paštą iki jo darbo laiko pabaigos. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti svarbias termino praleidimo priežastis, nepateikė įtikinamų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog išsiunčiant apeliacinį skundą galbūt kilę sunkumai apribojo pareiškėjo galimybę efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2015 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, ar atsitiktinių aplinkybių, ir daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (ABTĮ 127 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo Z. L. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė