75c0c2f2-43c0-4e4a-b006-67f4ee9ce83c · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-966/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39519-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; (S) 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Editai Ugianskienei, dalyvaujant prokurorams Laimai Bereikaitei, Romanui Mackevičiui, nuteistajam S. R., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nukentėjusiesiems R.

Z., S. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, visÄ bausmės laikÄ dirbti ar bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. S. R. nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 11 d. apie 21.00 val., pro neužrakintas duris patekęs į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ten buvusiam R. Z. sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , padarydamas kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, nubrozdinimÄ deÅ¡iniame žande, t. y. padarė R. Z. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Po to, ten buvusiai S. K. pasilenkus prie R. Z., S. R. vienÄ kartÄ spyrė jai į veidÄ , padarydamas jai kraujosruvÄ kairiame smilkinyje, nubrozdinimÄ kairiame skruoste, kraujosruvÄ nosyje, nubrozdinimÄ kairiame žande, kraujosruvÄ su nubrozdinimu smakre bei kakle, t. y. padarė S. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad S. R. pareikÅ¡tas kaltinimas pasitvirtino. Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais (jų dalimi), kuriuos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys – liudytojo parodymai, specialisto iÅ¡vados, kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Liudytojų (kaltinamojo sugyventinės, sesers ir jos draugo) parodymais teismas nesivadovavo, motyvuodamas tuo, kad Å¡ie liudytojai yra kaltinamojo giminaičiai, draugai, todėl yra suinteresuoti, kad S. R. iÅ¡vengtų atsakomybės.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. R. praÅ¡o: iÅ¡reikalauti įrodymus (greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles, garso ir „Body“ kamerų pilnus vaizdo įraÅ¡us, įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių ir trumpųjų žinučių iÅ¡klotines, praneÅ¡imus policijai) bei apklausti liudytojus ir teismo medicinos ekspertę; iÅ¡samiai įvertinti visus byloje esančius įrodymus; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendį. 3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė ne tik technines klaidas (nuosprendyje įraÅ¡yta priėmimo data – 2022 m. vasario 5 d. yra akivaizdžiai klaidinga), tačiau padarė ir klaidingas, nepagrįstas iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

Teismas sprendimÄ motyvavo paties teismo iÅ¡keltomis prielaidomis, jas pagrindžiant nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimais. Nebuvo pasisakyta ir nėra paneigtos neiÅ¡samios, nekonkrečios specialisto iÅ¡vados. Nepaneigti ir Å¡aliÅ¡kai įvertinti liudytojų parodymai, kurie, teismo teigimu, buvo duoti kaltinamojo naudai, motyvuojant, kad Å¡ie asmenys yra artimi kaltinamajam ir suinteresuoti, kad kaltinamojo atžvilgiu nebÅ«tų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas rėmėsi nenuosekliais ir net prieÅ¡taringais nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. 3.2.

Skunde pažymima, kad nebuvo apklausti liudytojai – dar vienas policijos pareigÅ«nas, 2021 m. lapkričio 11 d. atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, teismo medicinos ekspertė. Nebuvo paimti ir apžiÅ«rėti greitosios medicinos pagalbos kvietimo ir skambučių garso įraÅ¡ai bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, nepaimti ir neapžiÅ«rėti pareigÅ«nų „Body“ kamerų pilnos apimties vaizdo įraÅ¡ai, nepaimtos ir neanalizuotos nukentėjusiųjų įvykio dienÄ einančių ir iÅ¡einančių skambučių bei trumpųjų žinučių iÅ¡klotinės, siekiant nustatyti galimÄ Ä¯vykio laikÄ , įvykių sekÄ .

Taip pat neiÅ¡reikalauta ir nepridėta nukentėjusiuosius charakterizuojanti medžiaga – praneÅ¡imai apie policijos kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti ir (ar) atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl jų tarpusavio santykių. Å ie duomenys paneigtų jų sužalojimo aplinkybes. Sužalojimai galėjo atsirasti dėl jų pačių veiksmų vienas kito atžvilgiu.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tus praÅ¡ymus ir nurodytus argumentus, prašė apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundÄ prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nukentėjusieji dėl nuteistojo apeliacinio skundo praÅ¡ymų nereiÅ¡kė. Nuteistojo S. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu teigiant, kad teismas padarė klaidingas, nepagrįstas ir faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, neteisingai įvertino nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, be pagrindo netenkino praÅ¡ymų dėl bylai reikÅ¡mingų įrodymų gavimo, nuosprendį pagrindė prielaidomis. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų taikymo aspektu.

6. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2013, 2K-109-746/2017, 2K-7-174-303/2019).

Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad tokių trÅ«kumų, kokius skunde mini apeliantas, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neturi, nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų reikalavimų, iÅ¡vados dėl S. R. kaltės pagrįstos iÅ¡samiu, visapusiÅ¡ku byloje surinktų įrodymų vertinimu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad dėl visų byloje surinktų duomenų įrodomosios reikÅ¡mės teismas pasisakė, byloje surinktų duomenų kontekste patikrino nuteistojo keliamÄ Ä¯vykio versijÄ ir jÄ argumentuotai atmetė, nurodydamas tokio vertinimo motyvus. Vien tai, kad bylos duomenis pirmosios instancijos teismas vertino ne taip, kaip juos vertina nuteistasis ir priėmė jo netenkinantį procesinį sprendimÄ , savaime baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimo neįrodo.

Å i iÅ¡vada atitinka ir kasacinę praktikÄ dėl BPK 20 straipsnio taikymo, pagal kuriÄ teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso Å¡alys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Nusikaltimas objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaromas tik tyčia (tiesiogine arba netiesiogine).

BÅ«tinas požymis veikai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti yra Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių atsiradimas – sukeltas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Pirmosios instancijos teismas įrodytomis pripažino faktines aplinkybes, kad nuteistasis S. R., pro neužrakintas duris patekęs į butÄ , sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ R. Z., ne mažiau kaip vienÄ kartÄ spyrė į veidÄ S. K., Å¡iais veiksmais padarydamas nukentėjusiesiems sužalojimus, sukėlusius nežymų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymÄ .

Pripažinęs Å¡ias aplinkybes įrodytomis, teismas konstatavo, kad S. R. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad bute nebuvo, prieÅ¡ nukentėjusiuosius fizinio smurto nenaudojo, R. Z., bÅ«damas neblaivus, pats nugriuvo, su S. K. jis nuolatos konfliktuoja, todėl nustatytus sužalojimus jie galėjo padaryti vienas kitam. Å ios versijos nuteistasis nuosekliai laikėsi viso proceso metu, taip pat ir savo apeliaciniame skunde. PrieÅ¡ingas įvykio aplinkybes, t. y. kad bÅ«tent nuteistasis S. R., pro neužrakintas duris įėjęs į butÄ , smurtavo (sudavė smÅ«gį ranka, spyrė), nurodė nukentėjusieji R.

Z. ir S. K.. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais tokia apimti, kiek juos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys, nuteistojo kaltės neigimÄ vertino kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir jÄ atmetė. Apelianto skunde nurodomi teiginiai ir argumentai nuosprendyje iÅ¡dėstyto nukentėjusiųjų ir nuteistojo parodymų vertinimo teisingumo nepaneigia.

10. Pagrindžiant pirmiau padarytÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad, nors nukentėjusiųjų parodymai viso proceso metu nebuvo identiÅ¡ki, tai savaime nedaro jų neteisingais ir nesuponuoja jų, kaip nepatikimų, vertinimo. Paprastai skirtingu proceso metu duotų parodymų lingvistinė iÅ¡raiÅ¡ka gali skirtis. Taip pat skirtingu laiku apklausiamas asmuo gali nurodyti neidentiÅ¡kas pirmiau nurodytoms aplinkybes, nurodyti ne visas aplinkybes ar pirmiau duotus parodymus papildyti nauja informacija. Parodymų lingvistinei iÅ¡raiÅ¡kai įtakos turi ir asmeninės apklausiamo asmens savybės, aplinkybių, apie kurias apklausiamas asmuo duoda parodymus, kontekstas, asmens bÅ«sena įvykio, apie kurį jis liudija, metu, praėjęs laiko tarpas ir kita.

Taigi vertinant parodymų nuoseklumÄ ar prieÅ¡ingai – nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ , yra vertinamos ne atskiros parodymuose užfiksuotos frazės, teiginiai ar iÅ¡sireiÅ¡kimai, o jų turinys, kuris gretinamas ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais bylos įrodymais.

11. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų R. Z. ir S. K. skirtingu proceso metu duotų parodymų, dėl esminių S. R. kaltei ir jo veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės turinčių aplinkybių, jų parodymai iÅ¡ esmės nesiskyrė. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis R. Z. parodė, kad su sugyventine vartojo alkoholį, atėjo S. R. su Ovidijumi, S. R. po smÅ«gio nugriuvo, apsvaigo, atsigavęs pamatė gulinčiÄ sugyventinę (S. K.), iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ (2 t., b. l. 166). S. R., kaip fizinį smurtÄ naudojusį asmenį, įvardino ir nukentėjusioji S. K., parodžiusi, kad su R. Z. vartojo alkoholinius gėrimus, į butÄ atėjo S. R., kitas asmuo stovėjo tarp durų, S. R. trenkė R. Z. į galvÄ , į pilvÄ , jai (nukentėjusiajai) sudavė į galvÄ , spyrė, dėl to prarado sÄ monę, pirmas atsigavo R. Z. ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ (2 t., b. l. 167).

12. Nors R. Z., apklausiamas pirmÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad smÅ«gį jam sudavė vienas iÅ¡ S. R. draugų, o nukentėjusioji teigė, kad ji, pamačiusi gulintį sugyventinį, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , Å¡ie neatitikimai nukentėjusiųjų parodymų patikimumui esminės reikÅ¡mės neturi. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme dėl minėto neatitikimo nukentėjusysis R. Z. buvo apklaustas ir, kaip matyti iÅ¡ jo parodymų, nukentėjusysis neneigė, kad pirmoje apklausoje buvo nurodęs kitÄ (ne S. R.) jam smÅ«gius sudavusį asmenį, tačiau tokiÄ aplinkybę nurodė, nes tiksliai neatsiminė, o vėliau viskÄ atsiminė tiksliai (2 t., b. l. 167).

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme klausimas dėl nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nebuvo keliamas, tačiau apeliaciniame skunde ginčijant nukentėjusiosios S. K. sužalojimo aplinkybes bei jos parodymų patikimumÄ , ji buvo apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusioji parodė, kad Å¡iuo metu visko tiksliai nepamena, tačiau tikrai buvo suduotas smÅ«gis iÅ¡ kojos į galvÄ , patvirtino, kad bandė pakelti R.

Z. po to, kai jis nukrito po S. R. smÅ«gio ir tada S. R. smogė jai, greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ kvietė R. Z., nes ji tuo metu gulėjo be sÄ monės, atvykusių policijos pareigÅ«nų jau nematė, nes gal jau miegojo po to, kai jÄ apžiÅ«rėjo medikai (2 t., b. l. 64). Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡ių R. Z. ir S. K. parodymų, jie abu patvirtino, kad smÅ«gius sudavė bÅ«tent S. R., po suduoto smÅ«gio nukentėjusioji S. K. buvo praradusi sÄ monę, o greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė R. Z..

Netikėti šiomis nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, jų objektyvumu, nėra pagrindo, kadangi jas patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

13. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pranešė R. Z., nurodydamas, kad prieÅ¡ 5 minutes buvo užėjęs kaimynas, sumušė pranešėjÄ ir jo žmonÄ , mušė rankomis, žmonai sumuÅ¡ta galva, kraujuoja iÅ¡ nosies ir burnos, reikalinga medikų pagalba, kaimynas pabėgo. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate Å¡i informacija gauta 2021 m. lapkričio 11 d. 21.07 val., nuvykus į įvykio vietÄ greitosios medicinos pagalbos darbuotojai informavo, kad asmuo į gydymo įstaigÄ važiuoti atsisakė, buto duris atidarė akivaizdžiai neblaivus R.

Z., paaiÅ¡kino, kad su sugyventine vartojant alkoholį, į butÄ atėjo kaimynas, galimai S. R., trenkė į veidÄ (1 t., b. l. 8). Dėl vykimo į įvykio vietÄ aplinkybių apklaustas liudytojas R. Z. parodė, kad nuvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusysis buvo neblaivus, moteris miegojo, bandė jÄ pažadinti, bet nepavyko, ji buvo nusisukusi, dėl to sužalojimų nematė, jÄ buvo apžiÅ«rėję medikai. Vyras medikų pagalbos atsisakė, ant jo kaktos matėsi nubrozdinimai. Taip pat patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pasakęs to kaimyno pavardę, tada geriau atsiminė (2 t., b. l. 178, 179).

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo R. Z. parodymų matyti, kad be kitų aplinkybių (kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog kaimynas sumušė pranešėjÄ ir jo sugyventinę, sugyventinė miegojo, todėl jokių sužalojimų ant jos nepastebėjo, R. Z. buvo sužalotas veidas), liudytojas nurodė ir tai, kad R. Z. kaip asmenį, padariusį sužalojimus, įvardino kaimynÄ S. R. (1 t., b. l. 61, 62). Å ios liudytojo nurodytos aplinkybės atitinka informacijÄ , užfiksuotÄ â€žBody“ kameros vaizdo įraÅ¡e, iÅ¡ kurios matyti, kad ant vyro veido, ties nosies sritimi, matoma raudonos spalvos dėmė, vyras pasakoja, kad įvyko konfliktas ir jam kaimynas S. R. sudavė į nosį (1 t., b. l. 94).

Å ie aptarti duomenys vieni kitus papildo, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, liudytojo asmeninis suinteresuotumas Å¡ioje byloje nenustatytas (liudytojas yra policijos pareigÅ«nas, nei su nukentėjusiuoju, nei su nuteistuoju asmeniÅ¡kai nėra pažįstami, parodymus davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ), todėl jų nepripažinti S. R. kaltės įrodymu ir jais nesivadovauti nėra pagrindo. BIRT ataskaitos žiÅ«ryklės duomenys, liudytojo R. Z. parodymai, kitų objektų apžiÅ«ros protokolo duomenys patvirtina, kad jau iÅ¡ karto po įvykio tiek bendrojo pagalbos centro operatoriui, tiek į įvykio vietÄ atvykusiam pareigÅ«nui R.

Z. kaip jį ir jo sugyventinę sužalojusį asmenį įvardino bÅ«tent kaimynÄ S. R., ir dėl Å¡ios aplinkybės buvo tikras. Taigi jokie esminiai prieÅ¡taravimai tarp nukentėjusiųjų parodymų ir pirmiau aptartų duomenų Å¡iuo atveju nėra nustatyti, todėl atmetami, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė nenuosekliais ir net prieÅ¡taringais nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais.

14. Apeliaciniame skunde, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, bylos nagrinėjimo neiÅ¡samumas buvo grindžiamas, be kita ko, aplinkybe, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas kitas su R. Z. į įvykio vietÄ vykęs policijos pareigÅ«nas. Patenkinus nuteistojo ir jo gynėjos praÅ¡ymÄ apklausti šį asmenį, P. V. buvo apklaustas kaip liudytojas. Tačiau jokių naujų, iÅ¡ esmės skirtingų, negu nustatyta kitais bylos duomenimis, aplinkybių Å¡is liudytojas nenurodė.

Liudytojas P. V. patvirtino, kad Å¡iuo metu dirba vyriausiuoju patruliu, tose pačios pareigos buvo ir įvykio metu 2021 m. lapkričio 11 d. Ä®vykio aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau atvykus į įvykio vietÄ , duris atidarė nukentėjęs vyras, sakė, kad jį sumušė kaimynas, gyvenantis tame pačiame name, kad jis pasiÅ¡alino. Moteris miegojo, norėjo jÄ pažadinti, bet vyras sakė, kad nėra dėl ko jÄ Å¾adinti, pats buvo neblaivus. Liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje įvykis bÅ«na apraÅ¡omas nuvykus į įvykio vietÄ , taip pat yra įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (2 t., b. l. 63).

Kaip jau nurodyta pirmiau, BIRT žiÅ«ryklėje užfiksuota informacija, kad bendrajam pagalbos centrui R. Z. pranešė, kad jį ir jo žmonÄ sumušė kaimynas, ir Å¡ias aplinkybes, kaip matyti iÅ¡ BIRT žiÅ«ryklėje esančios papildomos informacijos apie patikrinimÄ , nurodė atvykusiems policijos pareigÅ«nams, kartu įvardindamas sužalojusį asmenį – kaimynÄ S. R.. Taigi, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. V. tik dar kartÄ patvirtino tas aplinkybes, kurios byloje jau buvo nustatytos kitais pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais bei laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintais įrodymais.

15. Nuteistojo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo kaltės nežymiai sutrikdžius nukentėjusiųjų sveikatÄ , yra grindžiamas ir byloje esančių specialisto iÅ¡vadų neiÅ¡samumu, nekonkretumu, teigiama, kad nebuvo paneigtos aplinkybės, jog sužalojimus nukentėjusieji galėjo padaryti vienas kitam. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto skundo argumentus taip pat atmeta, kaip nepagrįstus. Specialisto iÅ¡vados, kaip įrodymo, vertinimo aspektu visų pirma bÅ«tina pažymėti, kad ekspertizės akto (specialisto iÅ¡vados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

Kasacinėje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad specialisto (ekspertų) išvados, įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes, yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015 ir kt.). Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytų reikalavimų laikėsi, specialisto išvadas įvertino visumoje su kitais bylos įrodymais ir pagrįstai jas pripažino tinkamu, BPK numatytus reikalavimus atitinkančiu nuteistojo S. R. kaltės įrodymu.

16. Kaip nurodyta Å¡ios nutarties 8 punkte, bÅ«tinas požymis veikai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti yra Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių atsiradimas – sukeltas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. lapkričio 15 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. Z. nustatyti sužalojimai veido srityje (kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, nubrozdinimas deÅ¡iniajame skruoste), Å¡ie sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti buku daiktu, ne mažiau vienu trauminiu poveikiu ir, pagal sužalojimų vaizdÄ , lokalizacijÄ , pobÅ«dį, galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 99, 100).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. lapkričio 15 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. K. nustatyti sužalojimai kaklo, veido ir galvos srityje (kraujosruva kairio smilkinio srityje, nubrozdinimas kairio skruosto srityje, kraujosruva nosyje, nubrozdinimas kairiame skruoste, kraujosruva su nubrozdinimu smakre ir kakle), sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (pagal sužalojimų vaizdÄ , lokalizacijÄ , pobÅ«dį) (1 t., b. l. 104, 105).

17. Pirmiau nurodytas iÅ¡vadas specialistas pateikė atlikęs tiriamųjų (nukentėjusiųjų R. Z. ir S. K.) apžiÅ«rÄ , įvertinęs objektyviai matomus sužalojimus, jų pobÅ«dį, lokalizacijÄ ir, kaip matyti iÅ¡ pateiktų iÅ¡vadų, nukentėjusiesiems nustatyti ir objektyviai matomi sužalojimai specialistui abejonių dėl jų galimo padarymo Å¡ioje byloje vertinamomis aplinkybėmis (dėl suduotų smÅ«gių į veido sritį) nesukėlė. Specialisto iÅ¡vados yra konkrečios, aiÅ¡kios, jose atsakyta į visus užduotyje pateiktus klausimus ir jokie prieÅ¡taravimai, prieÅ¡ingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, jose nėra nustatyti. Be to, specialisto pateiktos iÅ¡vados dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobÅ«džio, laiko, padarymo aplinkybių neprieÅ¡tarauja ir kitiems pirmiau aptartiems įrodymams.

18. Kaip jau minėta, nukentėjusieji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad nuteistasis S. R. smÅ«gius rankomis ir kojomis nukentėjusiesiems sudavė į veido sritį ir po Å¡ių smÅ«gių jie nugriuvo, apie sumuÅ¡tÄ galvÄ , veidÄ (burnÄ , nosį) nukentėjusysis R. Z. nurodė bendrojo pagalbos centro operatorius, į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, netrukus po įvykio raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės buvo matyti nukentėjusiojo R. Z. veide, nosies pavirÅ¡iniai sužalojimai, sumuÅ¡imas, kaip preliminari diagnozė, nurodyti ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (2 t., b. l. 55).

Dėl nukentėjusiajai S. K. padarytų sužalojimų pažymėtina, kad nors pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai ant jos veido sužalojimų nematė, tai savaime nepaneigia, kad jokie sužalojimai Å¡ioje byloje vertinamomis aplinkybėmis jai nebuvo padaryti. Kaip matyti iÅ¡ liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų R. Z. ir P. V. parodymų, Å¡ie liudytojai iÅ¡ tikrųjų patvirtino, kad sužalojimų ant nukentėjusiosios veido nematė. Tačiau R. Z. parodė, kad sužalojimų nematė dėl to, kad nukentėjusioji miegojo užsiklojusi ir nusisukusi (1 t., b. l. 179), o iÅ¡ liudytojo P. V. parodymų matyti, kad bute buvusi moteris (S. K.) miegojo, pranešėjas (R.

Z.) sakė jos nežadinti, dėl to jie jos nežadino. Taigi, kaip matyti iÅ¡ aptartų parodymų, liudytojai sužalojimų ant nukentėjusiosios veido nematė ne dėl to, kad jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti, o dėl įvykio vietoje buvusios faktinės situacijos (nukentėjusioji miegojo, R. Z. sakė jos nežadinti, prieÅ¡ atvykstant policijos pareigÅ«nams, asmenis jau buvo apžiÅ«rėję medikai), o tai, kad nukentėjusioji Å¡ioje byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis buvo sužalotas, patikimai nustatyta kitais pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais ir įvertintais, ir Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptartais duomenimis.

19. Taigi jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad dėl nuteistojo S. R. panaudoto fizinio smurto (smÅ«gių ranka ir koja) nukentėjusiesiems buvo padaryti specialisto iÅ¡vadose nustatyti sužalojimai, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , Å¡ioje byloje nekyla. Å i aplinkybė nustatyta ir įrodyta teisėtu bÅ«du gautais, BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais bylos duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus ir kuriuos, prieÅ¡ingai, negu tvirtinama skunde, įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

20. Nors nuteistasis skunde teigė, kad nukentėjusieji galėjo sužaloti vienas kitÄ konfliktuodami tarpusavyje, kad R. Z. galėjo susižaloti tuo metu, kai bÅ«damas neblaivus nugriuvo, Å¡ie teiginiai yra deklaratyvÅ«s, jų teisingumo jokie objektyvÅ«s įrodymai nepatvirtina. Vien tai, kad nukentėjusieji iki Å¡ioje byloje vertinamo įvykio tarpusavyje konfliktuodavo, kviesdavo policijos pareigÅ«nus, tai patvirtina ir bylos duomenys (1 t., b. l. 113–115), prieÅ¡ingai apelianto nuomonei, savaime neįrodo, kad ir Å¡iuo atveju sužalojimai atsirado tokiomis pačiomis aplinkybėmis – įvykus nukentėjusiųjų tarpusavio konfliktui.

Byloje esant pakankami objektyvių įrodymų, patikimai įrodančių, kad sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiesiems padarė S. R. ir jie buvo padaryti Å¡ioje byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis, nukentėjusiųjų iki Å¡io įvykio buvę tarpusavio santykiai, kilusių konfliktų sprendimo bÅ«dai, nuteistojo S. R. veikos teisiniam vertinimui reikÅ¡mės neturi ir jo atsakomybės neÅ¡alina.

21. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad S. R., neigdamas savo kaltę, nesutinka ir su nuosprendyje pateiktu liudytojų D. L., O. K., A. Ž. parodymų vertinimu teigdamas, kad jie nėra paneigti ir, kad teismas juos vertino Å¡aliÅ¡kais. Su Å¡iais nuteistojo teiginiais nesutiktina. IÅ¡ pirmiau nurodytų liudytojų pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad jie patvirtino nuteistojo S. R. versijÄ , kad nuteistasis jokių smÅ«gių nukentėjusiesiems nesudavė. D. L. parodė, kad su S. R., O.

K. ir A. Ž. buvo bendroje virtuvėje, gėrė kavÄ , iÅ¡girdo, kaip kažkas nukrito, pamatė ant žemės gulintį kaimynÄ R. Z., O. K. nukentėjusįjį patraukė prie jo buto durų, po to liudytoja visÄ vakarÄ su S. R. buvo bute (1 t., b. l. 167). Tokias aplinkybes nurodė ir liudytojai O. K. bei A. Ž. (1 t., b. l. 168). Lyginant Å¡ių liudytojų ir nuteistojo parodymus tarpusavyje, esminiai prieÅ¡taravimai ar neatitikimai juose iÅ¡ tikrųjų nėra nustatyti. Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, liudytojų parodymai, kaip ir kiti bylos duomenys, vertinami ne atsietai, o visumoje, kartu atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes (liudytojų santykį su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju, bÅ«senÄ Ä¯vykio, apie kurį liudija, metu, praėjusį laiko tarpÄ nuo įvykio ir kt.), galinčias turėti įtakos liudytojų duotiems parodymams (jų objektyvumui, patikimumui).

Teismas liudytojo (kaip ir kitų asmenų) parodymus vertina atsižvelgdamas į tai, kiek Å¡ie parodymai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, logiÅ¡ki, koks jų ryÅ¡ys su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2006, 2K-97-1073/2021, 2K-109-697/2021 ir kt.). Be to, vertinant liudytojo parodymus, atsižvelgtina ne tik į tai, ar liudytojas gali bÅ«ti tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, bet ir į galimÄ jo netiesioginį suinteresuotumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-942/2021).

22. Ä®vertinus liudytojų D. L., O. K., A. Ž. parodymus aptartos kasacinės praktikos bei Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vertinti juos kaip S. R. nekaltumÄ Ä¯rodančius ir tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės paneigiančius, nėra pagrindo. Å iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pagrindžia tai, kad nors liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, taip pat atitinka nuteistojo parodymus, vis tik jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys jų nepatvirtina.

PrieÅ¡inga iÅ¡vada darytina dėl nukentėjusiųjų duotų parodymų: nukentėjusiųjų R. Z., S. K. parodymai dėl esminių Å¡iai bylai aplinkybių neprieÅ¡taringi, pakankamai iÅ¡samÅ«s, o jų patikimumas ir objektyvumas patikrintas juos palyginus su kitais bylos įrodymais, kurių visuma nukentėjusiųjų pateiktai įvykio versijai neprieÅ¡tarauja, jÄ patvirtina. Kaip minėta, nukentėjusiųjų parodymus apie fizinio smurto panaudojimo aplinkybes patvirtino ne tik kaip liudytojai apklausti iÅ¡ karto po įvykio atvykę policijos pareigÅ«nai, bet ir specialisto iÅ¡vadų duomenys, informacija, užfiksuota „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole, BIRT žiÅ«ryklėje, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į liudytojų D. L., O. K., A. Ž. santykių su nuteistuoju asmeninį pobÅ«dį (D. L. yra nuteistojo sugyventinė, O. K. yra nuteistojo ir jo sugyventinės pažįstamas, A. Ž. – nuteistojo sesuo), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad netikėdamas Å¡ių liudytojų parodymais ir vertindamas juos, kaip duotus siekiant padėti nuteistajam iÅ¡vengti atsakomybės, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. IÅ¡vadai dėl minėtų liudytojų parodymų vertinimo esant teisingai, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas detaliau dėl Å¡ių liudytojų parodymų atitikimo ar neatitikimo su kitais bylos įrodymais nepasisakė, akcentuodamas tik jų asmeninio pobÅ«džio santykius su nuteistuoju, nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui esminės įtakos neturi.

Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje S. R. kaltę įrodančių įrodymų vertinimo motyvai, nors ir trumpi, yra išdėstyti, taip pat nurodyti argumentai, kodėl teismas netiki nuteistojo pateikiama įvykio versija. Taigi nuosprendis BPK reikalavimus iš esmės atitinka.

23. Teiginiai dėl Å¡aliÅ¡kai įvertintų įrodymų yra deklaratyvÅ«s ir, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo motyvų bei argumentų, yra siejami iÅ¡imtinai su byloje atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau įrodymų vertinimas ne taip, kaip juos vertina skundo autorius, teismo Å¡aliÅ¡kumo savaime neįrodo. NuÅ¡alinimo (teisėjo nusiÅ¡alinimo) pagrindai aiÅ¡kiai nurodyti BPK 58 straipsnyje, nei vienas iÅ¡ jų apeliaciniame skunde nėra nurodytas, o apeliacinės instancijos teismas aplinkybių teikiančių pagrindÄ konstatuoti pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju ir (ar) objektyviuoju aspektu, nenustatė.

24. Apeliaciniame skunde bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neiÅ¡samumas yra siejamas ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė nuteistojo nurodyto liudytojo (policijos pareigÅ«no) greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, teismo medicinos apžiÅ«rÄ atlikusio specialisto, nepaėmė ir neapžiÅ«rėjo greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, pareigÅ«nų „Body“ kamerų pilnos apimties vaizdo įrašų, nuteistojo ir nukentėjusiųjų įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių iÅ¡klotinių, nukentėjusiuosius charakterizuojančios medžiagos apie policijos kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėtus ir (ar) atliekamus ikiteisminius tyrimus).

Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad įrodymų rinkimas negali bÅ«ti begalinis, todėl praÅ¡ymų atmetimas, pats savaime ar nesurinkimas visų įmanomų duomenų, neatlikimas visų įmanomų procesų veiksmų, nėra pagrindas bylos nagrinėjimÄ vertinti kaip neiÅ¡samų, o teismo padarytas iÅ¡vadas – nepagrįstomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas praÅ¡ymas turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui.

Teismas privalo tenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014, 2K-436-697/2015).

25. IÅ¡ 2022 m. vasario 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis S. R. nurodė turintis klausimų neatvykusiam liudytojui policijos pareigÅ«nui (R. Z.) (1 t., b. l. 166), Å¡is liudytojas atvyko į 2022 m. kovo 22 d. (posėdžio protokole nurodyta klaidinga posėdžio data 2022 n. vasario 22 d.) teisiamÄ jį posėdį, buvo apklaustas, atsakė į nuteistojo klausimus (1 t., b. l. 178, 179). Jokių kitų praÅ¡ymų, susijusių su naujų duomenų gavimu, nuteistasis nereiÅ¡kė, savo teise teikti bylai reikÅ¡mingus naujus duomenis taip pat nesinaudojo.

Apeliaciniame skunde keliant klausimÄ dėl reikalingumo iÅ¡reikalauti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, „Body“ kamerų pilnos apimties vaizdo įraÅ¡us ir Å¡ių duomenų nesant byloje, teisėjų kolegijai nutarus atlikti įrodymų tyrimÄ , greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (kopija) buvo gauta (2 t., b. l. 55), tačiau, kaip jau nurodyta pirmiau, jokių naujų, iÅ¡ esmės skirtingų aplinkybių, joje esantys duomenys nepatvirtino (nepaneigė). Taip pat buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybÄ dėl 2021 m. lapkričio 11 d. vaizdo įrašų pateikimo, tačiau gautas atsakymas, kad pateikti įraÅ¡Ä nėra galimybės, kadangi jis saugomas 60 dienų (2 t., b. l. 52).

Taigi, gauti minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä Å¡iuo metu nėra objektyvios galimybės, tačiau vien dėl to spręsti, kad byloje nėra pakankamai nuteistojo kaltės įrodymų, nėra pagrindo. Byloje pareigÅ«nų „Body“ kamerų vaizdo įraÅ¡as (su Å¡ioje byloje tiriamu įvykiu susijusi jo dalis) yra pateiktas ir apžiÅ«rėtas, apžiÅ«ros protokole užfiksuota informacija įvertinta kartu su kitais bylos duomenimis. Be to, pats nuteistasis, nors ir praÅ¡ydamas minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä iÅ¡reikalauti ir iÅ¡tirti, jokių argumentų, kokioms aplinkybėms paneigti ar patvirtinti Å¡is įraÅ¡as yra reikalingas, nenurodė.

Nuteistojo praÅ¡ymai dėl skambučių iÅ¡klotinių iÅ¡reikalavimo, iÅ¡vadas pateikusio specialisto kvietimo į posėdį apklausai apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apsvarstyti, teisėjų kolegija dėl Å¡ių praÅ¡ymų iÅ¡klausė proceso dalyvių nuomonę ir motyvuotai juos atmetė nurodydama, kad skambučių iÅ¡klotinių gavimas iÅ¡samiam bylos iÅ¡tyrimui reikÅ¡mės neturės, kadangi aplinkybė, kas ir kada skambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ yra nustatyta byloje esančiais įrodymais, o specialisto iÅ¡vados yra konkrečios, neaiÅ¡ku kokius prieÅ¡taravimus gynyba nori Å¡alinti (2 t., b. l. 44, 65).

Atskirai pažymėtina, kad specialistas (ekspertas) į teismo posėdį paprastai kviečiamas tada, kai yra reikalinga paÅ¡alinti iÅ¡vadoje esančius prieÅ¡taravimus, neatitikimus ar skirtingų iÅ¡vadų prieÅ¡taringumÄ . Tokios aplinkybės, suponuojančios reikalingumÄ Ä¯ teismo posėdį kvieti tyrimÄ atlikusį specialistÄ ir jį apklausti, byloje nėra nustatytos. Dėl nukentėjusiuosius charakterizuojančių duomenų, susijusių su policijos kvietimu, pradėtais ikiteisminiais tyrimais, atkreipiamas dėmesys, kad Å¡ie duomenys yra byloje (1 t., b. l. 113–116), jie teismui buvo žinomi, tačiau teismas pagrįstai jų nelaikė turinčiais reikÅ¡mės nuteistojo veiksmų teisiniam vertinimui.

26. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad nuteistojo skundo teiginiai dėl bylos nagrinėjimo neiÅ¡samumo, kurį, apelianto teigimu, sÄ lygojo tai, kad nebuvo surinkti ir iÅ¡tirti visi Å¡iai bylai reikÅ¡mingi įrodymai, atmetami kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. Pirmiau aptartos aplinkybės ir duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme kaltinamojo procesinės teisės, tarp jų ir reikÅ¡ti praÅ¡ymus, užduoti proceso dalyviams klausimus, nebuvo suvaržyta, nuteistasis pageidavo užduoti klausimus neatvykusiam liudytojui R.

Z., tokia galimybė jam buvo sudaryta ir jis ja pasinaudojo. Jokių kitų praÅ¡ymų, susijusių su naujų įrodymų gavimu, nuteistasis nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė, argumentai dėl bylos nagrinėjimo neiÅ¡samumo, nesurinkus ir neiÅ¡tyrus visų įrodymų, nurodyti tik apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistajam ir jos gynėjai reiÅ¡kiant praÅ¡ymÄ atlikti byloje įrodymų tyrimÄ . Nuteistojo ir gynėjos praÅ¡ymai, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apsvarstyti, dalis jų buvo patenkinta, kiti atmesti nurodant aiÅ¡kius motyvus, kodėl nuteistojo ir jos gynėjos praÅ¡omų duomenų gavimas nėra tikslingas.

27. Apibendrinant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis, juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į visumÄ ir padarė byloje esančiais įrodymais pagrįstÄ , faktinėms bylos aplinkybėms neprieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad S. R. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai turėjo reikÅ¡mės nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų pagrįstumui. Baudžiamasis įstatymas nuteistajam, jo veikoje nustačius visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, pritaikytas teisingai.

Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ , tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar Å¡aliÅ¡kÄ S. R. nusikalstamos veikos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, įvertinimÄ .

28. Spręsdamas klausimÄ dėl nuteistajam skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas BK 54, 61 straipsnio nuostatų taip pat nepažeidė, bausmę individualizavo teisingai. Buvo įvertintas nuteistojo padaryto nusikaltimo pobÅ«dis ir pavojingumas (S. R. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , kuriuo pažeista viena svarbiausių vertybių – žmogaus sveikata, nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjo du asmenys), tai, kad praeityje nuteistasis jau buvo teistas, taip pat ir už smurtinį nusikaltimÄ (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), baustas administracine tvarka, nedirba.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, taip pat įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltės neigimÄ , nuteistajam buvo paskirta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, nors ir esant neigiamai nuteistÄ jį, jo elgesį visuomenėje charakterizuojantiems duomenis, nustatytas kiek mažesnis, nei vidurkis, be kita ko, Å¡ios bausmės vykdymÄ atidedant minimaliam BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui – 1 metams.

Nuteistojo apeliaciniame skunde argumentai dėl bausmės atskirai nėra nurodyti, o teisėjų kolegija, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, neturi pagrindo konstatuoti, kad paskirta bausmė savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per griežta, neproporcinga, nederanti su bausmės tikslais ir paskirtimi.

29. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, įrodymai iÅ¡tirti ir įvertinti, bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Konstatavus Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nuosprendį panaikinti ir nuteistÄ jį S. R. iÅ¡teisinti, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismui, kaip teisingai pastebėjo nuteistasis, nurodžius neteisingÄ nuosprendžio priėmimo datÄ â€“ 2022 m. vasario 5 d., Å¡is netikslumas iÅ¡taisytinas nekeičiant nuosprendžio, kadangi nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui reikÅ¡mės neturi ir pagal byloje esančius duomenis (2022 m. kovo 22 d. teisiamajame posėdyje proceso dalyviai informuoti apie nuosprendžio paskelbimÄ 2022 m. balandžio 5 d.) akivaizdu, kad Å¡iuo atveju buvo padarytas raÅ¡ymo apsirikimas.

30. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ nuteistajam S. R., kurias sudaro 110,77 Eur (2 t., b. l. 70). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Å ios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Tačiau iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti klausimÄ sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo galimybę.

31. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundÄ , kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis S. R. apie galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidas buvo informuotas iÅ¡siunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (2 t., b. l. 16, 17). Apie Å¡ias iÅ¡laidas informacija buvo pateikta ir 2022 m. birželio 13 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2 t., b. l. 44).

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam S. R. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka yra bÅ«tinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į tai, kad nuteistasis nedirba, duomenų apie turimÄ turtÄ byloje nėra, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo S. R. apeliacinį skundÄ atmesti.

IÅ¡taisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ : neteisingai nurodytÄ nuosprendžio priėmimo datÄ â€“ 2022 m. vasario 5 d. iÅ¡taisyti į teisingÄ â€“ 2022 m. balandžio 5 d. IÅ¡ nuteistojo S. R. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro 110,77 Eur, neiÅ¡ieÅ¡koti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Audrius Meilutis Jurga Vasiliauskienė