75bd97bf-660a-4af2-b7b6-b09f2df8393f · RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1-99-1059/2017                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58284-2016-9                                                                   Bylų kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4.; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 14 d.Rokiškis Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Ignas Totilas,sekretoriaujant Laurai Stulgienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, nukentėjusiesiems A.

S., A. S., V. S., jų atstovui advokatui Tautvydui Tomkui,kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Vytautas Sketeriui,nedalyvaujant civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, neteistas, nebaustas, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., n u s t a t ė:

A. D. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) Å¡viesoforu reguliuojamoje gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 p. reikalavimus – sankryžoje, Å¡viečiant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini) g., privalėjo duoti keliÄ eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kuriÄ suka, eismo juostas, tačiau to nepadarė ir nepraleido per (duomenys neskelbtini) gatvės pėsčiųjų perėjÄ , Å¡viečiant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, jam iÅ¡ kairės pusės ėjusios pėsčiosios A.

S. ir jÄ kliudė dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota pėsčioji A. S., kuri (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., mirė nuo deÅ¡inės blauzdos sumuÅ¡imo: poodinės ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos deÅ¡inio kelio sÄ nario ir deÅ¡inės blauzdos srityse, deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio įspaustinio lūžio, kas komplikavosi deÅ¡inės kojos giliųjų venų tromboze, abiejų plaučių arterijų trombembolija, Å«miniu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos sutrikimu.

Ä®rodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas  Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo žmona S. I. D.. Važiavo iÅ¡ stomatologo, kur jam buvo suleista vaistų, tačiau apsvaigęs nesijautė. Reguliuojamoje sankryžoje suko į kairę, jį apakino saulė ir nepamatė pėsčiosios bei jÄ kliudė. Važiavo 4 ar 5 km/h greičiu, buvo numatęs, kur važiuos, manevras buvo nestaigus.

Po kontakto nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, o vėliau sužinojo, kad ji mirė. Jo vairavimo stažas 18 metų, iki tol eismo įvykių neturėjo. Nežinojo, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigęs, nes automobilį vairuodavo nedažnai. Nebendravo su nukentėjusiais, nes jie gyvena toli, nežinojo nei jų telefono numerių, nei adresų. Jis atsipraÅ¡o nukentėjusių, labai iÅ¡gyvena dėl įvykio. Jis santaupų, neturi, vienintelis turimas turtas 1986 m. gamybos automobilis „Audi 80“.

Visos jo gaunamos pajamos tik pensija, kuri siekia 300 Eur. Jam šiuo metu labai suprastėjo sveikata, dėl sveikatos būklės turi daug rūpesčių ir išlaidų. Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: Liudytojos S. I. D. parodymais, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., važiavo su vyru A. D. jiems priklausančiu automobiliu, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo nuo prekybos centro (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) g. ir sankryžoje, šviečiant žaliam šviesoforo signalui, suko į kairę pusę, į Respublikos g.

Sankryžoje jiems prieÅ¡ais važiavo policijos automobilis. Kiek ji suprato, tai vyras užsižiÅ«rėjo į tÄ policijos automobilį, žiÅ«rėjo, ar reikia jį praleisti. Jos vyras važiavo labai lėtai. Ji matė, kad per perėjÄ eina moteris, ji buvo visai prie pat Å¡aligatvio, gal koks vienas žingsnis jai buvo likęs iki Å¡aligatvio. Moteris per perėjÄ Ä—jo jiems iÅ¡ kairės pusės ir partrenkimo metu jau buvo beveik perėjusi per gatvę iki Å¡aligatvio. Ji nespėjo suÅ¡ukti vyrui, kad jis sustotų.

Pasisukus į kairę, labai Å¡vietė saulė, vėliau jai vyras sakė, kad saulė jį apakino ir jis nepastebėjo tos pėsčiosios. Ji galvojo, kad vyras mato tÄ moterį ir kad moteris spės prieiti iki Å¡aligatvio. TÄ moterį kliudė automobilio deÅ¡inės pusės priekiniu kampu. Pėsčioji, kaip vėliau sužinojo A. S., nugriuvo visai prie Å¡aligatvio. Jie iÅ¡ karto sustojo. (duomenys neskelbtini) ji A. S. skambino, atsiprašė savo ir vyro vardu už tai, kad važiuodami jÄ sužalojo, jos pasikalbėjo, A.

S. sakė, kad jai lūžo koja, kad ji pas dukrÄ (duomenys neskelbtini), nes samdyti žmogų, kuris jÄ prižiÅ«rėtų, brangu. Ji A. S. pasakė, kad paskambins po visų Å¡venčių. Kai paskambino po Å¡venčių, atsiliepė dukra ir pranešė, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Ji tos dukros klausė, ar ji sutiks taikytis. A. S. dukra, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kurios nei vardo, nei pavardės nežino, sakė, kad yra linkę taikytis, tačiau jie turi sumokėti 12 000 Eur. Tokios sumos jie neturi, todėl pinigų sumokėti negali. (b. l. 105 -106, 108 - 109).Liudytojos O.

V. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., su A. S. ėjo iÅ¡ prekybos centro (duomenys neskelbtini). Sankryžoje palaukė, kol užsidegs žalias Å¡viesoforo signalas ir, kai jis užsidegė, pradėjo eiti per gatvę. Matė, kad sankryžoje nuo (duomenys neskelbtini) g. yra sustojęs policijos automobilis, kuris rodė posÅ«kį. A. S. dar pasakė „gal praleiskim policijos maÅ¡inÄ â€œ, bet policijos automobilis stovėjo ir jos toliau ėjo per perėjÄ .

Likus iki Å¡aligatvio apie du žingsnius, buvo smÅ«gis į A. S., tas automobilis ir jÄ pačiÄ truputį kliudė, jis jÄ apsuko ir ji pradėjo bėgti, pagrindinis smÅ«gis buvo į A. S., nes Å¡i ėjo arčiau sankryžos pusės, o ji ėjo kitoje pusėje, A. S. iÅ¡ kairės. Ji nenukentėjo, net nenugriuvo. Automobilis, partrenkęs A. S., važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir sankryžoje suko į kairę. Partrenkęs jos draugę, automobilis iÅ¡ karto sustojo. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo vairuotojas, pagyvenęs vyriÅ¡kis, visas drebėjo ir sakė, kad nepamatė jų, nes jį apakino saulė.

Ji dar norėjo padėti atsistoti A. S., bet Å¡i pasakė, kad jai blogai su koja. Nuo griuvimo buvo nubrozdinta A. S. deÅ¡inė veido pusė, sumuÅ¡ta deÅ¡inė ranka. A. S. lazdelė, nes ji paskutiniu metu vaikščiojo su lazdele, sulinko, nes automobilis pirmiausia trenkėsi į lazdelę. IÅ¡ sankryžoje buvusio policijos automobilio iÅ¡lipo pareigÅ«nės, neužilgo atvažiavo greitoji pagalba ir A. S. iÅ¡vežė į ligoninę. TÄ pačiÄ dienÄ aplankė A. S. jau namie, Å¡i sakė, kad jai lūžo koja, koja buvo sugipsuota.

SekančiÄ dienÄ pas A. S. atvažiavo dukra ir jÄ iÅ¡sivežė į (duomenys neskelbtini). Po to kiekvienÄ dienÄ ji su A. S. susiskambindavo, vieno pokalbio metu prieÅ¡ pat Kalėdas, A. S. jai sakė, kad jai skambino vairuotojo žmona teiravosi apie sveikatÄ ir siÅ«lė susitarti, kad nebÅ«tų teismo. (b. l. 113-114).Liudytojos I. P. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja S. L. tarnybiniu automobiliu „Mitsubischi L200“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iÅ¡ įvykio vietos (duomenys neskelbtini), į RokiÅ¡kio rajono policijos komisariatÄ , esantį RokiÅ¡kio m., Pramonės g.

9. Tarnybinį automobilį vairavo S. L.. Ä®važiavę į RokiÅ¡kio m., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Važiuojant į RokiÅ¡kio rajono policijos komisariatÄ , iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės reikėjo pasukti į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. į deÅ¡inę pusę. Sustojo prie (duomenys neskelbtini) g. Å¡viesoforais reguliuojamos sankryžos, nes, norint pasukti į deÅ¡inę pusę, turėjo praleisti per sankryžoje esančiÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusius žmones. Kokios spalvos Å¡viesoforo signalas joms tuo metu degė, ji dabar neprisimena, bet per pėsčiųjų perėjÄ , esančiÄ jų stovinčio automobilio deÅ¡inėje pusėje, ėjo žmonės, kuriuos jos turėjo praleisti.

Kai sustojo, matė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios tiesiai prieÅ¡ais jų stovintį automobilį, atvažiuoja automobilis „Audi 80“, valst. Nr. neprisimena, kuris, nestabtelėdamas, suka į Respublikos gatvę ir užvažiuoja tiesiai ant moters, ėjusios per pėsčiųjų perėjÄ . Ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pribėgo prie moters, paskambino pagalbos telefonu ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ . Automobilis „Audi 80" stovėjo užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, prie pat ant pėsčiųjų perėjos gulinčios moters.

Iš to automobilio išlipęs jo vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta A. D., taip pat buvo priėjęs prie gulinčios moters ir sakė, kad nepamatė jos einančios, nes „užspigino saulė“. Moteris greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į Rokiškio rajono ligoninę, o įvykio vietoje buvo atlikti būtini veiksmai (b. l. 116).Liudytojos S. L. parodymais, kurie savo turiniu analogiški I. P. parodymams todėl plačiau neaprašomi. (b. l. 118-119).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A.

S. mirė nuo deÅ¡inės blauzdos sumuÅ¡imo. Ä® tai nurodo poodinė ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos deÅ¡inio kelio sÄ nario ir deÅ¡inės blauzdos srityse, deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio įspaustinis lūžis. Tai komplikavosi deÅ¡inės kojos giliųjų venų tromboze, abiejų plaučių arterijų trombembolija, Å«miniu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos sutrikimu. A. S. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 54-60).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurios matyti, kad A.

S. nustatytas deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžis, padarytas deÅ¡inės blauzdos sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieÅ¡ nukentėjusios apžiÅ«rÄ VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio rajono ligoninėje, t. y. iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., todėl neatmetama galimybė, kad pastarasis sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje minimo eismo įvykio metu. A. S. nustatytas deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžis turėjo netiesioginės įtakos A. S. mirties priežasčiai.

Tai yra, A. S. mirtis įvyko dėl po dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio išsivysčiusių gyvybei grėsmingų komplikacijų- dešinės kojos giliųjų venų trombozės, plaučių arterijų trombembolijos ir ūminio kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimo. (b. l. 62-63).Taip pat kita rašytine bylos medžiaga, kuri plačiau neaprašoma: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 23), transporto priemonės apžiūros protokolu ir planu (b. l. 12-14, 15, 16-18), įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu (b. l 33-34, 35-37).BK 281 straipsnio 5 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas. Papildomos vertybės – žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Pasekmės – eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus. Būtinas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia KET.Teismas nustatė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilio vairuotojas kaltinamasis A.

D. nesilaikė KET 158 p. reikalavimų bei sankryžoje sukdamas į kairę, privalėdamas duoti keliÄ eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kuriÄ suka, eismo juostas, nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ , Å¡viečiant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, jam iÅ¡ kairės pusės ėjusios pėsčiosios A. S. bei jÄ sužalojo. Byloje pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados patvirtina, kad nukentėjusios mirties priežastis buvo (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, sukelto A.

D., metu patirti sužalojimai. Taigi bÅ«tent dėl A. D. padaryto KET pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu patirti sužalojimai sÄ lygojo A. S. mirtį. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamojo A. D. veika pagal BK 281 str. 5 d., kvalifikuota teisingai. Bausmės skyrimas BK 281 str. 5 d. numatyta, kad už nusikaltimo numatyto Å¡ioje dalyje padarymÄ skiriama laisvės atėmimo iki 8 m. bausmė.Skirdamas bausmę A. D. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formÄ bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1, 2 d.).Kaltinamojo A.

D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Å i aplinkybė pripažintina, nes A. D. nuo pat pradžių pripažino padarytÄ veikÄ , po įvykio sustojo, suteikė nukentėjusiajai pagalbÄ . Jis teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė dėl padaryto gailisi.Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika žala padaryta transporto eismo saugumui bei žmogaus gyvybei, į kaltės formÄ â€“ padaryta neatsargi nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo;

į kaltinamojo asmenybę: A. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į tai, kad A. D. yra garbaus (duomenys neskelbtini) amžiaus, jis serga onkologine liga – skrandžio vėžiu su metastazėmis kauluose, taip pat jam trinka širdies ritmas – prieširdžių virpėjimas, serga bronchine astma (t.

1. b. l. 128 – 130). Atsižvelgtina ir į nusikaltimo pavojingumÄ â€“ sutiktina, kad A. D. padarytas KET pažeidimas nebuvo grubus, jis važiavo labai lėtai (vos apie 5 km/h greičiu) bei dėl to, kad buvo apakintas saulės nepastebėjo per perėjÄ Ä—jusios pėsčiosios. Eismo įvykio kilimui galėjo turėti įtakos ir garbus kaltinamojo amžius, jo sveikatos bÅ«klė, vairavimo įgÅ«džių stoka – kaip pats pripažino, automobilį jis vairuoja retai, ar net vaistų poveikis, nes gydytojos R. K. pažymoje (t.

1. b. l. 129 – 130) tokia galimybė nebuvo atmesta. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 str., 56 str. 1 d., 61 str.), kaltinamajam skirtina vienintelė įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatomas artimas įstatyme numatytam minimaliam. Kadangi A. D. iÅ¡ esmės charakterizuojamas teigiamai – neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra garbingo amžiaus ir silpnos sveikatos todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirtos bausmės vykdymÄ atidedant minimaliam įstatyme numatytam terminui bei vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 8 p., 67 str. 1 d. 2 d. 1 p., 68 str., skiriant jam įstatyme numatytÄ Ä¯pareigojimÄ ir baudžiamojo poveikio priemonę, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.Kaltinamajam skirtina BK 67 str. 1 d. 2 d. 1 p., 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, vairuoti transporto priemones, nes nusikalstama veika buvo padaryta Å¡ia teise piktnaudžiaujant.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. D. vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas eismo įvykio metu jau buvo pasibaigęs, tačiau jis vis tiek Å¡ia teise naudojosi bei padarė KET pažeidimÄ , kuris tapo nukentėjusiosios A. S. mirties priežastimi. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad A. D. nepakankamai įvertino savo gebėjimus vairuoti, nes jam odontologo buvo suleisti vaistai, kurie galėjo įtakoti vairavimo sugebėjimus, taip pat kaip nurodyta gydytojos R. K. pažymoje, jos nuomone, A.

D. dėl daugybinės patologijos transporto priemonės vairuoti negali. Jis suprato, kad jo sveikatos būklė prasta, nes lankėsi pas gydytojus, o be to jam jau nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 2, b. l. 11). Aptartos aplinkybės rodo, kad A. D. teise vairuoti piktnaudžiavo, jam dėl sveikatos būklės vairuoti yra pavojinga todėl teismo nustatytam laikui kaltinamajam uždraudžiama minima teise naudotis. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas Nukentėjusieji A.

S., A. S., V. S. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius bei kiekvienas prašė priteisti po 2246, 12 Eur turtinės žalos ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 72-74, 75-80, 94-96, 86-88). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas sumažino ieÅ¡kininius reikalavimus sumai, kuria draudimo bendrovė atlygino padarytÄ Å¾alÄ ir prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo kiekvieno nukentėjusiojo naudai po 1656,19 Eur turtinės žalos atlyginimo ir po 8333,33 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus.

Minėto Ä®statymo 3 str. nurodyta, kad iÅ¡moka Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tai, kad byloje esant kaltinamojo A. D. kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė, nėra abejonių. Nustatyta, jog A. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (1 t. b. l. 26).

Esant tokioms aplinkybėms, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ draudimo bendrovei kyla pareiga materialiai atsakyti už kaltinamojo A. D. nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . AB „ Lietuvos draudimas“ buvo pripažintas civiliniu atsakovu Å¡ioje byloje. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra – nuo (duomenys neskelbtini) – 5000000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1000000 Eur dėl žalos turtui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Žala remiantis CK 6.249 str. yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Pagal CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga jÄ atlyginti.Nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai savo patirtÄ turtinę žalÄ vertino 6738, 38 Eur suma, nurodo, kad jÄ sudaro: 5, 15 Eur vaistams; 1811, 60 Eur laidojimo iÅ¡laidos; 511, 63 Eur už gedulingus pietus; 160 Eur bažnyčiai ir salės nuomai, 50 Eur vairuotojui, 200 Eur kurui, 4000 Eur paminklui.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusieji pretenzijÄ dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo pateikė civiliniam atsakovui draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“.

Kadangi draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiesiems 1769, 78 Eur, jie Å¡ia suma sumažino ieÅ¡kininį reikalavimÄ . IÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (duomenys neskelbtini) raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvertinus pateiktus reikalavimus bei įrodymus buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka turtinei žalai atlyginti, kuriÄ sudarė: 5,15 Eur už medikamentus (Ketanol preparatÄ ); 1811,60 Eur už laidojimo iÅ¡laidas (duobės kasimas – 90 Eur, kapavietės įrengimas 330 Eur, kremavimas 577 Eur, kapinių sÄ sk.

– 100 Eur, nuotraukos – 3 Eur, gėlės – 80 Eur, laidojimo paslaugos – 631,60 Eur); 498,63 Eur – už gedulingus pietus. Draudimo iÅ¡moka apskaičiuota pagal pateiktus praÅ¡ymus, nekompensuojant alkoholio – 13 Eur. Tokiu bÅ«du draudimas apskaičiavo 2.315,38 Eur nuostolį bei Å¡ios sumos atėmęs valstybės paÅ¡alpas (541,60 Eur) iÅ¡mokėjo 1769,78 Eur. Draudimo bendrovė savo teismui pateiktuose raÅ¡tuose teigia, kad su kai kuriomis praÅ¡omomis priteisti iÅ¡laidomis ji nesutinka bei atsisakė kompensuoti 160 Eur auka bažnyčiai, 50 Eur vairuotojui, 200 Eur už kurÄ â€“ viso 410 Eur.

AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti žalÄ praÅ¡antis priteisti asmuo. Draudikui nebuvo pateikti čekiai dėl iÅ¡laidų vairuotojui, kurui bei bažnyčiai. Dėl 4000 Eur iÅ¡laidų antkapiui priteisimo draudikas paaiÅ¡kino, kad paminklo iÅ¡laidų apmokėjimas bus sprendžiamas ir Å¡ios iÅ¡laidos bus kompensuojamos pateikus iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (sÄ skaitas faktÅ«ras, kitus mokėjimus patvirtinančius įrodymus), nes nepatyrus žalos, ji negali bÅ«ti atlyginama.

PaaiÅ¡kino, kad jei Å¡ios iÅ¡laidos dar nepatirtos, nukentėję asmenys galės kreiptis į draudimo bendrovę ateityje (per 4 metus nuo įvykusio įvykio) ir bus bendra tvarka sprendžiama dėl iÅ¡laidų atlyginimo atsižvelgiant į protingų iÅ¡laidų antkapio įrengimui standartÄ . Teismas vertindamas nukentėjusiųjų reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumÄ pažymi, kad byloje negali bÅ«ti atlyginami menami nuostoliai, kurie nėra patirti ir neaiÅ¡ku ar bus patirti, ir kokio dydžio, ateityje.

Antkapis Å¡iuo metu nėra pastatytas bei nėra aiÅ¡kus jo pastatymo – taigi nuostolių atsiradimo laikas bei nuostolių dydis. IÅ¡ byloje pateiktų civilinio atsakovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis pripažįsta ir sutinka atlyginti nukentėjusiųjų patirtas protingas iÅ¡laidas antkapio pastatymui kai Å¡ios bus patirtos, todėl spręstina, kad iÅ¡laidos dėl antkapio įrengimo nepriteisiamos, o nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams iÅ¡aiÅ¡kintina teisė kreiptis dėl patirtų iÅ¡laidų atlyginimo į civilinį atsakovÄ kai Å¡ios atsiras.

Sutiktina su draudimo bendrovės sprendimu atsisakyti atlyginti nurodytas iÅ¡laidas bažnyčiai ir vairuotojui, nes nei byloje nei draudimo bendrovei nebuvo pateikti Å¡ių iÅ¡laidų susidarymo įrodymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ 26 p. nurodyta, kad teismai, spręsdami laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo ir protingumo principais ir įvertinti konkrečias bylos aplinkybes.

Atlyginamos tik tos laidojimo iÅ¡laidos, kurios yra bÅ«tinos ir kurias patvirtina ieÅ¡kovo pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad byloje aukščiau minimų iÅ¡laidų susidarymas nedetalizuotas, nepagrįstas įrodymais, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteisiamos.Teismas visgi kaip žalÄ iÅ¡ dalies pripažįsta civilinių ieÅ¡kovų patirtas iÅ¡laidas kurui. Pažymėtina, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai byloje pateikė iÅ¡laidų kurui susidarymÄ patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 80).

Spręsdamas Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ teismas atsižvelgia į tai, kad du iÅ¡ trijų nukentėjusiųjų (A. S. ir V. S.) gyvena (duomenys neskelbtini) todėl jie neabejotinai turėjo iÅ¡laidų vykdami į mamos laidotuves (duomenys neskelbtini). Taip pat po A. S. sužalojimo A. S. vyko į (duomenys neskelbtini) ir mamÄ atsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini), kur jÄ slaugė iki mirties. Taipogi manytina, kad nukentėjusieji rÅ«pindamiesi mamos laidotuvių organizavimu taip pat turėjo ir kitų iÅ¡laidų kurui.

Teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais pripažįsta dalį Å¡ių iÅ¡laidų nukentėjusiųjų patirtais nuostoliais ir priteisia 150 Eur nukentėjusiųjų patirtų iÅ¡laidų kurui. Toks patirtų iÅ¡laidų dydis teismo nuomone yra protingas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t. y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribÄ , o teismo funkcija nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už padarytÄ neturtinę žalÄ . Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o bÅ«tent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LAT 2K-492-/2006, 3K-3-371/2003).

NeatsargÅ«s nusikaltimai yra labai įvairÅ«s pagal savo pobÅ«dį ir kilusius padarinius, todėl priimant sprendimus dėl Å¡iais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo reikia atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes t. y. pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį ir kitas aplinkybes. Ä®statymas nusikaltimu padarytai žalai numato atlyginti numato piniginę satisfakcijÄ .CK 6.284 str. 1 d. iÅ¡vardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju.

Tai – Å¡ios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar Å¡ios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo iÅ¡laikomi ar jo mirties dienÄ turėjo teisę į tokį iÅ¡laikymÄ ).Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimÄ , atsižvelgiama į Å¡ių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Å ie santykiai turėtų bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio, nuoÅ¡irdÅ«s, artimi, emociÅ¡kai tvirti.

Ar jie tokie, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Jeigu Å¡ie santykiai nėra artimi, jei jie atsitiktinio pobÅ«džio ar netgi prieÅ¡iÅ¡ki, neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis arba ieÅ¡kinys atmetamas.Å ioje byloje civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kė mirusiosios vaikai. Jiems kaltinamojo veiksmais netekus artimo asmens buvo sukelti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, Å¡okas. Nukentėjusieji su mama buvo artimi bei dėl mamos mirties neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ .Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodė, kad atlygino nukentėjusiesiems padarytÄ neturtinę žalÄ savo civilinės atsakomybės ribose – 5000 Eur sumai (2 t. b. l. 2 – 5), todėl byloje sprendžiamas klausimas dėl virÅ¡ijančios aptartÄ sumÄ neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ jÄ padariusio asmens – kaltinamojo A.

D..Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes – dėl kaltinamojo veiksmų žuvo asmuo (nukentėjusiųjų mama), Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę – padarytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, jo turtinę padėtį – jis nedirba – pensininkas, kas mėnesį gauna apie 300 Eur senatvės pensijÄ (t. 2, b. l. 15 – 17), nekilnojamojo turto neturi, kaip pats nurodo, vienintelis jo turimas turtas tai automobilis – „Audi 80“ 1986 m. gamybos, kurį vairuodamas sukėlė eismo įvykį.

Jo sveikatos bÅ«klę – senyvo amžiaus – (duomenys neskelbtini) m., serga onkologine liga – skrandžio vėžiu su metastazėmis kauluose, taip pat Å¡irdies ligomis bei bronchine astma, jam nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 2, b. l. 11). Teismas taipogi atsižvelgia į A. D. padarytų veiksmų pavojingumÄ â€“ padarytas KET pažeidimas nebuvo grubus – vairuotojas leistino greičio nevirÅ¡ijo, o pats eismo įvykis kilo esant nepakankamam jo atidumui dėl ko jis Å¡viečiant saulei bei jos apakintas, neįsitikino ar per pėsčiųjų perėjÄ neina pėstieji bei jų nepraleido.

Pažymėtina, kad dėl eismo įvykio kontaktas su nukentėjusiÄ ja nebuvo ypač stiprus ir Å¡io eismo įvykio pasėkoje jai buvo sulaužyta koja bei ji iÅ¡leista gydytis į namus, o mirė nukentėjusioji nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų komplikacijų. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, o bÅ«tent į kaltinamojo turtinę padėtį bei jos pagerėjimo ateityje perspektyvas, jo sveikatos bÅ«klę, amžių, nusikaltimo pavojingumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iÅ¡mokėtas nukentėjusiesiems civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ esamoje situacijoje yra pakankama piniginė kompensacija bei nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta.

Teismas pažymi, kad nėra jokios abejonės dėl nukentėjusiųjų patirtų neigiamų išgyvenimų netekus mamos, tačiau šiuo atveju didesnės žalos priteisimas iš kaltinamojo būtų formalus aktas, nes šios žalos kaltinamasis nebūtų pajėgus atlyginti. Proceso išlaidų atlyginimas ir kiti klausimai Vadovaujantis BPK 103, 105 str., iš kaltinamojo A. D. priteistina 9, 06 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei bei 1100 Eur atstovavimo išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) – nukentėjusiesiems V.

S., A. S., A. S.. Nuketėjusiųjų patirtų išlaidų, advokato pagalbai, dydį, pagrindžia byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai ( t. 2, b. l. 25 – 26). Šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis, nes byloje surašyti trys civiliniai ieškiniai, nukentėjusiesiems atstovauta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (posėdis truko 3 val. 30 min.).Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Bausmės vykdymÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. 2 d. 8 p., 67 str. 1 d. 2 d. 1 p., atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant A. D. be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos rajono ribų ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.A.

S., V. S. ir A. S. ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. A. S., V. S. ir A. S. ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies bei priteisti kiekvienam po 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) turtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ A. D. po 366,67 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 67 ct) A. S., V. S. ir A. S. advokato pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. D. valstybei 9,06 Eur (devynis eurus 6 ct) proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų.A. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                              Ignas Totilas