75bd3a7b-a82d-48c1-bf59-2bad7f9bc2b4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-917-1012/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14818-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, sekretoriaujant Romai Railianienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei O. B. R., jos atstovei advokatei Audronei Rimienei, atsakovės atstovui advokatui Justinui Borevičiui,trečiajam asmeniui J. S. ir trečiajam asmeniui A. N.,institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovui K.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. B. R. ieÅ¡kinį atsakovei R. S. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir pažeistų teisių gynimo ir atsakovės R. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei O. B. R. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje – J. S., A. N., iÅ¡vada teikianti institucija byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,n u s t a t ė:IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o (i) įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius: t. y. nugriauti neregistruotÄ medinį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), prie ieÅ¡kovei priklausančio sklypo ribos, ir sutvarkyti statybvietę, o jeigu Å¡io įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieÅ¡kovei teisę pačiai atlikti Å¡iuos veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas statinio nugriovimo iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės; (ii) įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iÅ¡ardyti ir paÅ¡alinti betonines trinkeles nuo ieÅ¡kovei priklausančio sklypo, o jeigu Å¡io įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieÅ¡kovei teisę pačiai atlikti Å¡iuos veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės; (iii) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad 2015 metų birželio mėnesio pabaigoje atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas neatitinkantis teisės aktų reikalavimų statinys (pavėsinė – lauko virtuvė), kuris iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip gretimo sklypo savininkės, teises ir teisėtus interesus.

IeÅ¡kovės tvora yra atitraukta nuo jos ir atsakovės sklypo ribos 0,5-0,6 metro, kad ieÅ¡kovė galėtų apeiti aplink savo tvorÄ , jÄ prižiÅ«rėti, tačiau atsakovė iÅ¡ esmės užėmė Å¡iÄ ieÅ¡kovės sklypo dalį – iÅ¡klojo trinkeles ir stato transporto priemones, taip užimdama apie 0,3 aro ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, nors ieÅ¡kovė tam sutikimo nedavė. Pažymi, kad ieÅ¡kovė naudojasi tik butui priklausančia 4 arų dydžio žemės sklypo dalimi (kurios dalis dar yra ir po pastatu, neužstatyta dalis yra tik apie 2 arus), todėl toks neteisėtas statinys ir atsakovės užimta bei trinkelėmis iÅ¡klota ieÅ¡kovės teritorija jai sudaro esminius nepatogumus, trukdančius iÅ¡ esmės naudotis savo turtu.

Tuo tarpu atsakovės sklypas yra 0,1543 ha dydžio, todėl ji tikrai turi sÄ lygas ir galimybę jai reikalingus statinius statyti tinkamu atstumu nuo ieÅ¡kovės sklypo ribos bei neužimti ieÅ¡kovei priklausančio sklypo dalies. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė laikyti ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama (i) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir pažeistų teisių gynimo atmesti; (ii) įpareigoti ieÅ¡kovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti neregistruotÄ medinį statinį – garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), prie atsakovei priklausančio sklypo ribos, ir sutvarkyti statybvietę, o Å¡io įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius – suteikti atsakovei teisę pačiai atlikti medinio statinio – garažo griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, iÅ¡ieÅ¡kant visas su Å¡ių veiksmų atlikimu patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės; (iii) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo tik 2010 m. rugsėjo 29 d., tuo tarpu atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2000 metų.

IeÅ¡kovės žemės sklype esanti tvora buvo pastatyta ne ieÅ¡kovės, tačiau ankstesnio buto savininko. Taip pat ieÅ¡kovės sklype yra pastatytas garažas, kurio siena sutampa su tvoros linija, t. y. garažo siena pakeičia dalį tvoros, o garažo stogo riba netgi peržengia tvoros ribÄ . IeÅ¡kovės žemės sklype esantis garažas nėra įregistruotas, taip pat neatitinka Statybos įstatymo ir STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkto nuostatų. Prie pat ieÅ¡kovės buto sienos yra pastatytas garažas, todėl jokio laisvo ploto, kuris vadovaujantis teisės aktais turėtų siekti 3 metrų atstumÄ nuo sklypo ribos, kad nebÅ«tų reikalingas besiribojančių sklypų savininkų raÅ¡ytinis sutikimas, nėra.

Garažo stogas yra iÅ¡sikišęs, todėl yra dar arčiau sklypo ribos negu tvora. Garažo plotis siekia 3 m, o jo stogo plotis - 3,3 m. Ä®vertinus garažo ir jo stogo plotį, sklypo ribos atžvilgiu atitinkamai vienas garažo kampas nutolęs ~0,24 m, o kitas - ~0,14 m. Nors garažas ir yra pastatytas ieÅ¡kovės sklypo ribose, tačiau STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ nuostatų nesilaikyta, kadangi atsakovė raÅ¡ytinio sutikimo dėl garažo statymo, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, nėra iÅ¡davusi.Atsakovė nurodo, kad kai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ankstesnis savininkas (trečiasis asmuo A.

N.) pastatė minėtÄ tvorÄ , atsakovė savo sklype bei labai mažoje dalyje ieÅ¡kovės sklypo, t. y. iki pastatytos tvoros, iÅ¡klojo trinkeles. Su ankstesniu ieÅ¡kovės buto savininku atsakovė nekonfliktavo ir palaikė draugiÅ¡kus kaimyniÅ¡kus ryÅ¡ius, todėl Å¡alys žodžiu buvo susitarusios, kad, atsižvelgiant į neiÅ¡laikytus teisės aktuose nustatytus atstumus statant garaÅ¾Ä , taip pat į tai, kad tvora yra tik nežymiai nutolusi nuo sklypo ribos, o Å¡is atstumas, beje, dar ir susiaurėja, t. y.

Å¡iaurinėje sklypo dalyje atstumas nuo sklypo ribos iki tvoros siekia 0,64 m, o pietinėje – vos 0,31 m, atsakovė savo sklype klodama trinkeles, jas iÅ¡klos iki pat pastatytos tvoros, kad prie sklypų ribos neliktų nesutvarkytų plotų. PrieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovė, tvoros pastatymas 0,31 m - 0,64 m atstumu nuo sklypo ribos negali bÅ«ti suvokiamas kaip atstumas, skirtas apeiti aplink tvorÄ ir jÄ prižiÅ«rėti. Pabrėžia, kad toks atstumas, sudarantis vos nuo 31 cm iki 64 cm pločio, niekaip negali bÅ«ti laikomas pakankamu žmogaus praėjimui.

Pažymi, kad prieš atsakovei pradedant pavėsinės statybos darbus, su ieškove žodžiu buvo aptarta rengiamos statyti pavėsinės vieta. Kadangi ieškovei priklausantis garažas yra pastatytas nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, ieškovė neprieštaravo, kad ir atsakovės pavėsinė būtų statoma šalia sklypo ribos, tačiau praėjus kuriam laikui po pavėsinės pastatymo ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas.Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė su priešieškiniu nesutinka ir nurodo, kad ieškovės žemės sklype esanti tvora ir garažas buvo pastatyta ne ieškovės, o ankstesnio buto savininko (trečiojo asmens A.

N.), tai yra iki 2010-09-29. Pardavėjas (trečiasis asmuo A. N.) patikino ieškovę, kad medinio garažo statyba arčiau sklypo ribos nei 3 metrai buvo suderinta su kaimyninio sklypo savininku ir dėl garažo vietos ginčo nėra. Nuo buto įsigijimo dienos iki ieškovės ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė niekada jokia forma nereiškė dėl šio garažo ieškovei jokių pretenzijų. Aplinkybė, kad garažas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, savaime nereiškia, kad statinys yra neteisėtos statybos padarinys.

IeÅ¡kovės garažas yra pastatytas iÅ¡ Å¡iaurinės atsakovės sklypo pusės, tai yra neužstoja jai saulės. Be to, garažas yra vienoje eilėje su atsakovės gyvenamuoju namu, kurio siena į garaÅ¾Ä yra visai aklina, tarp ieÅ¡kovės garažo ir atsakovės gyvenamojo namo yra tik įvažiavimas ir maÅ¡inų parkavimo vieta, nėra jokių augalų ir/ar poilsio zonos, todėl objektyviai garažas atsakovei netrukdo. Tuo tarpu atsakovės pastatytas statinys, ieÅ¡kovės nuomone, prilygstantis lauko virtuvei, yra pastatytas pietinėje ieÅ¡kovės sklypo pusėje.

Å io neteisėto statinio 500 mm diametro kaminas yra iÅ¡kilęs virÅ¡ 3 metrų statinio dar maždaug 2 metrus. Atsakovės statinyje yra net keli įvairÅ«s pečiai (krosnys), kuriuos kÅ«renant dÅ«mai pripildo ne tik ieÅ¡kovės kiemÄ , bet ir butÄ , dÅ«mų kvapas jaučiamas ilgÄ laikÄ , nes statinio kaminas yra tiesiai prieÅ¡ ieÅ¡kovės buto langus. Be to, statinio stogo atbraila dengia ieÅ¡kovės sklypÄ , o krentantis nuo statinio Å¡ešėlis neleidžia augti net žolei. IeÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nesutinka su atsakovės pareiÅ¡kimais, kad ji žodžiu davė leidimÄ atsakovei statyti pavėsinę nesilaikant numatytų teisės aktuose atstumų.

Kaip tik, nuo pat statybos pradžios ieškovė reiškė pretenzijas dėl statomo statinio ir bandė sudrausti atsakovę, nurodyti, kad jos pietinė pusė, baseinas, jai trukdys, tačiau atsakovė visiškai nereagavo į jokias pastabas, ignoravo kaimynus. Ieškovė nepripažįsta ir tos aplinkybės, kad atsakovė trinkeles, užimančias jos žemės sklypo dalį, išklojo iš karto po tvoros statybos. Šios trinkelės buvo išklotos gerokai vėliau, ieškovei jau gyvenant šiame bute, 2013-2014 metais, ir jokio sutikimo tokiems darbams atsakovė į ieškovę nesikreipė ir negavo.

Atstumas nuo tvoros iki sklypo ribos laikytinas tikrai pakankamu prieiti prie tvoros jos priežiÅ«rai. Tai yra ieÅ¡kovės nuosavybė, jos žemės sklypo dalis, todėl disponuoti ja atsakovė neturi jokios teisės, kokio dydžio ji bebÅ«tų.Trečiasis asmuo A. N. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovei O. B. R. pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su butu pardavė ir garaÅ¾Ä , tačiau jis nebuvo įregistruotas. Kai statėsi garaÅ¾Ä , jo tuometinis kaimynas J.

S. dėl to prieÅ¡taravo, kadangi garažas buvo prie pat jo sklypo ribos. Kaimynas sakė, kad yra neiÅ¡laikyti atstumai, kad garažas per arti. Su kaimynu visuomet bendravo draugiÅ¡kai, todėl nenorėjo, kad dėl garažo kiltų kokių nors konfliktų. Nei J. S., nei R. S. jokio raÅ¡ytinio sutikimo dėl per arti pastatyto garažo neparašė, tačiau susitarė, kad jie savo sklypo kampe galės pastatyti Å¡iltnamį ar kitokį Å«kio paskirties pastatÄ prie jo sklypo tvoros ir jeigu tas statinys bus per arti sklypo ribos pretenzijų jiems nereikÅ¡.

Tada parašė sutikimÄ . Apie susitarimÄ dėl Å¡iltnamio ir garažo ieÅ¡kovei O. B. R. pasakė ir nemanė, kad jau pastatyti objektai gali trukdyti ir dėl to gali kilti konfliktų.Trečiasis asmuo J. S. atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį raÅ¡tu nepateikė, tačiau savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kinio palaikymÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nuosekliai reiÅ¡kė teismo posėdžių metu.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos byloje pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja, kokie dokumentai laikytini statybÄ leidžiančiais dokumentais.

Å io straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai Å¡ios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelėje 2 eilutėje nurodyta, kad pagalbinio Å«kio paskirties pastatai be gyvenamųjų patalpų statiniai, kurių aukÅ¡tis iki 5 m. ir plotas iki 50 m2, yra priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priede nurodyta, kad statant I grupės nesudėtingÄ statinį mieste raÅ¡ytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui kaip statybÄ leidžiantis dokumentas neprivalomas. Reglamento 33 punkte nurodyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybÄ leidžiančius dokumentus privaloma turėti raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) - besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimÄ numato) (33.2 papunktis).

Å io Reglamento 11 priedas reglamentuoja besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinių sutikimų privalomumo atvejus. RaÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (Reglamento 11 priedo 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta informuoja, kad statant statinius arčiau žemės sklypo ribos, negu teisės aktų nustatytu atstumu, kaip statybÄ leidžiantis dokumentas reikalingas raÅ¡ytinis besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas.Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė ir jos atstovė palaikė ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais motyvais, o prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais motyvais. Papildomai ieÅ¡kovė nurodė, kad svarsto galimybę perkelti tvorÄ ant sklypų ribos, todėl jos ieÅ¡kinio reikalavimas dėl trinkelių paÅ¡alinimo yra proporcingas.

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės atsakovės atstovas palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais motyvais, o ieÅ¡kinį prašė atmesti atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais motyvais; trečiasis asmuo A. N. palaikė savo atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; trečiasis asmuo J. S. palaikė atsakovės pozicijÄ , prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, o ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 407/1630 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti 2010 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t., e. b. l. 18-23).

Atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,1543 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 6-7 ). IeÅ¡kovės ir atsakovės žemės sklypai ribojasi (1 t., e. b. l. 8; 73).Å alys neginčija faktinės aplinkybės, kad 2015 metų birželio mėnesio pabaigoje atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas nesudėtingas statinys – pavėsinė, kuri pastatyta arčiau nei 3 metrai nuo atsakovės ir ieÅ¡kovės sklypų ribos, tačiau skirtingai vertina Å¡io statinio teisėtumÄ .

Iki Å¡io ginčo pastato statybos atsakovės sklype arčiau nei 3 metrai iki ieÅ¡kovės žemės sklypo buvo pastatytas Å¡iltnamis (1 t., e. b. l. 176), kuris buvo pastatytas iki ieÅ¡kovei įsigyjant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), su ankstesnio savininko – trečiojo asmens A. N. – raÅ¡ytiniu sutikimu (EPP priedas, b. l. 6). Atsakovė ir jos sutuoktinis (trečiasis asmuo J. S.) teigia, kad, kadangi atsakovės žemės sklype teisėtai buvo pastatytas Å¡iltnamis, tai beveik toje pačioje vietoje pastačius pavėsinę, ji yra teisėtas statinys, nes buvusio savininko A.

N. sutikimas yra neterminuotas.Bylos duomenimis nustatyta, kad iki ieÅ¡kovei įsigyjant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ankstesnis savininkas – trečiasis asmuo A. N. – pastatė neregistruotinÄ medinį garaÅ¾Ä , kuris yra arčiau nei 3 metrai iki atsakovės žemės sklypo, ir kurio siena sutampa su tvoros linija, t. y. garažo siena pakeičia dalį tvoros (1 t., e. b. l. 38-39). PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė teigia, kad Å¡is garažas yra neteisėtas statinys, todėl turi bÅ«ti nugriautas;

Å¡iÄ atsakovės pozicijÄ palaiko trečiasis asmuo J. S.. Å alys neginčija faktinės aplinkybės, kad tvora tarp ginčo Å¡alių žemės sklypų yra pastatyta ne ant sklypų ribos, bet ieÅ¡kovės žemės sklype (Å¡iaurinėje sklypo dalyje atstumas nuo sklypo ribos iki tvoros siekia 0,64 m, o pietinėje – 0,31 m), o atsakovė ieÅ¡kovės sklypo dalyje yra iÅ¡klojusi betonines trinkeles (1 t., e. b. l. 13; 38-39). Atsakovė, savo sklype klodama trinkeles, jas iÅ¡klojo iki pat pastatytos tvoros, kad prie sklypų ribos neliktų nesutvarkytų plotų.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iÅ¡ardyti ir paÅ¡alinti betonines trinkeles nuo ieÅ¡kovei priklausančio sklypo dalies, o jeigu Å¡io įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieÅ¡kovei teisę pačiai atlikti Å¡iuos veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. Atsakovės manymu, trinkelių iÅ¡ardymas yra neproporcinga ieÅ¡kovės teisių gynimo priemonė, todėl nesutinka ir su Å¡iuo ieÅ¡kinio reikalavimu.Dėl statybas gretimame žemės sklype reglamentuojančių teisės normųLietuvos Respublikos Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597;

TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20300) 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet koks statinys turi bÅ«ti statomas ir pastatytas taip, kad naudojant pastatytÄ statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų bÅ«ti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, o normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

CK 4.103 straipsnyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai, nustato įstatymai (1 dalis). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismÄ (2 dalis).

Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka (3 dalis).Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, tuo atveju, kai reikalavimas reiÅ¡kiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes Å¡ių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

O. ir V. Č. V. V. B. ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-7-230/2010; 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. Z. A. D., Nr. 3K-3-499/2013).Statybos įstatymo, redakcija galiojusi iki 2016-12-31 (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), t. y. nagrinėjamo ginčo kontekste galiojusi kai buvo pastatyti ginčo statiniai, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad tais atvejais, kai statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai yra laikomi statybÄ leidžiančiu dokumentu.

Statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20300) 27 straipsnio 22 dalis).Jeigu pastatytas statinys be leidimo ir reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl savavaliÅ¡kos statybos, tai taikomos statybÄ reglamentuojančios teisės normos, kurios galiojo statybos metu, o ne pretenzijos pareiÅ¡kimo metu. Pagal statybos metu galiojusį statybos techninį reglamentÄ ir kitus teisės aktus sprendžiama, ar buvo reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas statiniui statyti, ir kokie buvo nustatyti techniniai parametrai statiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos v.

A. M. , bylos Nr. 3K-3-115-695/2015). Dėl pavėsinės (ne)teisėtumo.Ginčo pavėsinė atsakovės žemės sklype, arčiau nei 3 metrai iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, buvo pastatyta (ar rekonstruota iÅ¡ Å¡iltnamio) 2015 m. vasarÄ , todėl Å¡io statinio (ne)teisėtumui įvertinti, taikytinos statybos metu galiojusios teisės normos.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,StatybÄ leidžiantys dokumentai“, galiojusio ginčo pavėsinės statybos metu 2015 m. vasarÄ , (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 201; redakcija galiojusi nuo 2014-11-26 iki 2015-09-02) (toliau - Reglamentas), 33 punkte nustatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybÄ leidžiančius dokumentus privaloma turėti raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimÄ numato); statinio rekonstravimo atveju tokie raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų; atvejai, kai bÅ«tina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903; redakcija galiojusi ginčo pavėsinės statybos metu 2015 m. vasarÄ , nuo 2012-03-01 iki 2016-12-31) 1 lentelėje 2 eilutėje nurodyta, kad pagalbinio Å«kio paskirties pastatai be gyvenamųjų patalpų statiniai, kurių aukÅ¡tis iki 5 m. ir plotas iki 50 m2, yra priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių.

Nagrinėjamu atveju ginčo pavėsinė yra priskirtina prie nesudėtingų statinių, todėl tokio statinio statybai neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto.Reglamento 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 4 punkte nustatyta, kad raÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Kadangi Å¡iuo atveju ginčo pavėsinė yra pastatyta arčiau nei 3 m nuo atsakovės sklypo ribos, Å¡io nesudėtingo statinio statybai atsakovė turėjo gauti raÅ¡ytinį gretimo žemės sklypo savininko (ieÅ¡kovės) sutikimÄ (susitarimÄ ).Nuoseklioje kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, kad statybÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų.

Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad Å¡ie atstumai galėtų bÅ«ti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimÄ statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrÄ jÄ taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

O. ir V. Č. V. V. B. ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-7-230/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ji turėjo ankstesnio gretimo sklypo savininko – trečiojo asmens A. N. – sutikimÄ , todėl ginčo pavėsinė yra pastatyta teisėtai. Å alys teismo posėdžių metu patvirtino, kad iki ginčo pavėsinės statybos atsakovės sklype arčiau nei 3 metrai iki ieÅ¡kovės žemės sklypo buvo pastatytas Å¡iltnamis, kuris buvo pastatytas iki ieÅ¡kovei įsigyjant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), su ankstesnio savininko – trečiojo asmens A.

N. – raÅ¡ytiniu sutikimu. Byloje esantis raÅ¡ytinis trečiojo asmens A. N. sutikimas, duotas 2010-03-09, kuriuo trečiasis asmuo sutiko, „kad kaimynė R. S. savo žemėje adresu (duomenys neskelbtini), statytų Å¡iltnamį ir kitus statinius arčiau negu 3 metrai nuo mano sklypo ribos“ (EPP priedas, b. l. 6). 2017-01-09 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. N. paaiÅ¡kino, kad pasirašė šį sutikimÄ tada, kai savo sklype pastatė medinį garaÅ¾Ä , besiribojantį su atsakovės sklypu, dėl kurio pretenzijas reiÅ¡kė atsakovė ir jos sutuoktinis (trečiasis asmuo J.

S.) (garso įraÅ¡as nuo 1 val. 10 min. 50 s. iki 1 val. 22 min. 13 s.). Atsakovė iki ginčo pavėsinės statybos savo sklype arčiau nei 3 metrai iki ieÅ¡kovės žemės sklypo buvo pasistačiusį Å¡iltnamį, o 2015 m. vasarÄ , atsakovės atstovo teigimu, atsakovė rekonstravo Å¡iltnamį į ginčo pavėsinę (2017-01-09 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 28 min. 48 s. iki 47 min. 18 s.). Atsakovės atstovas teigia, kad jai Å¡iltnamį rekonstruojant į pavėsinę galiojo 2010-03-09 raÅ¡ytinis trečiojo asmens A.

N. sutikimas. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20300) 2 straipsnio 72 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.). Reglamento 33 punkte nustatyta, kad kai nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybÄ leidžiančius dokumentus privaloma turėti raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose.

IÅ¡ bylos nagrinėjimo metu Å¡alių ir trečiųjų asmenų duotų paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad iki 2015 m. vasaros atsakovės žemės sklype stovėjęs Å¡iltnamis buvo pastatytas nors ir arčiau nei 3 metrai, tačiau didesniu atstumu nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo nei ginčo pavėsinė, todėl atsakovei atliekant tiek naujo nesudėtingo statinio (pavėsinės) statybÄ , tiek rekonstruojant Å¡iltnamį į pavėsinę buvo bÅ«tina gauti raÅ¡ytinį ieÅ¡kovės kaip gretimo sklypo savininkės sutikimÄ .

Buvusio savininko – trečiojo asmens A. N. – 2010-03-09 sutikimas, kai gretimas žemės sklypas nuo 2010-09-29 yra perleistas ieškovei, negali būti aiškinamas, kaip suteikiantis atsakovei savo žemės sklype, nesilaikant imperatyviai nustatytų atstumų, statyti bet kokius statinius neprašant sutikimo iš šiuo metu esančios gretimo sklypo savininkės. Tai, kad atsakovė žinojo, jog toks ieškovės sutikimas yra reikalingas, patvirtina ir pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės (kurias ieškovė neigia), kad prieš statant pavėsinę buvo klausiama ieškovės ir jos sutuoktinio leidimo (pritarimo), derinama pavėsinės vieta.

Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20300) 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti statytojÄ nugriauti statinį, atsižvelgia į savavaliÅ¡ka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavaliÅ¡kos statybos buvusiÄ padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įsigijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ .

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti taikomi laikantis ginčo Å¡alių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kuriÄ iÅ¡ įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavaliÅ¡kų statinių nugriovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir turi bÅ«ti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

K. v. J. M.,bylos Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D. , bylos Nr. 3K-3-39/2011; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R. , bylos Nr. 3K-3-148/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovė be ieškovės sutikimo pastatė ginčo pavėsinę prie pat ieškovės sklypo ribos iš pietinės ieškovės sklypo pusės. Ieškovės sklypas yra nedidelis – 1630 kv. m, kai tuo tarpu atsakovės sklypas yra 0,1543 ha dydžio.

Dėl to teismas laiko pagrįstais ieÅ¡kovės nurodytus argumentus, kad atsakovė, nuosavybės teise valdydama nemaÅ¾Ä Å¾emės sklypÄ , galėjo ginčo pavėsinę statyti laikantis teisės aktų reikalavimų ir jais nustatytų minimalių atstumų.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti neregistruotÄ medinį statinį (pavėsinę), esantį (duomenys neskelbtini), prie ieÅ¡kovei priklausančio sklypo ribos, ir sutvarkyti statybvietę, o jeigu Å¡io įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieÅ¡kovei teisę pačiai atlikti Å¡iuos veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas statinio nugriovimo iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 punktas, CPK 273 straipsnis, CK 4.103 straipsnis).Teismas pažymi, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo nauja CPK 273 straipsnio redakcija (TAR, 2016-07-13, Nr. 20333), nustatanti, jog jeigu atsakovas įpareigojamas paÅ¡alinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminÄ , per kurį sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytÄ terminÄ neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo pavėsinė yra nesudėtingas statinys, pagal preliminariai tokios pavėsinės griovimo darbų paskaičiavimÄ (1 t., e. b. l. 153-156) ginčo pavėsinės nugriovimas tikėtina kainuotų 1755 Eur su PVM ir nenurodyta, kad tokio statinio griovimas galėtų neįprastai ilgai užtrukti, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės nurodytas 1 (vieno) mėnesio terminas ginčo pavėsinės demontavimui (nugriovimui) yra protingas ir pakankamas. IeÅ¡kovė nenurodė, kokio dydžio baudÄ praÅ¡o skirti atsakovei, jei ji per nustatytÄ terminÄ neįvykdys teismo sprendimo.

Teismas, atsižvelgdamas į ginčo statinio pobÅ«dį, į jo nugriovimo (demontavimo) tikėtinÄ kainÄ , nustato atsakovei 30,00 Eur baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ reikalavimo neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo termino, per kurį turės bÅ«ti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai, pasibaigimo, t. y. atsakovei neįvykdžius įpareigojimo per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei nesudarius galimybių ieÅ¡kovei atsakovės sÄ skaita įvykdyti teismo įpareigojimo, atsakovei skirtina 30 Eur dydžio bauda už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ .

Dėl garažo (ne)teisėtumo.Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ginčo garažas ieškovės žemės sklype, arčiau nei 3 metrai iki atsakovės žemės sklypo ribos, buvo pastatytas buvusio savininko – trečiojo asmens A. N. – 2010 m. pradžioje (2017-01-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 47 min. 48 s. iki 1 val. 10 min. 15 s. (trečiojo asmens J. S. paaiškinimai); nuo 1 val. 10 min. 50 s. iki 1 val. 22 min. 13 s. (trečiojo asmens A. N. paaiškinimai), todėl šio statinio (ne)teisėtumui įvertinti, taikytinos statybos metu galiojusios teisės normos.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“, galiojusio ginčo garažo statybos metu 2010 m. pradžioje, (Žin., 2002, Nr. 55-2203; redakcija galiojusi nuo 2008-10-01 iki 2010-05-25 ) 2.1 punktas nustatė, kad nesudėtingiems statiniams statybos leidimas yra nereikalingas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639; redakcija galiojusi nuo 2010-01-17 iki 2010-07-29) 1 priede „Nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡as“ nustatyta, kad pagalbinio Å«kio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, kurių aukÅ¡tis iki 5 m. yra priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių.

To paties reglamento 12.3.1 -12.3.2 punktuose nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas ir statybos leidimas; 1 priede „Nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡as“ nustatyta, kad minimalÅ«s atstumai nuo iÅ¡vardytų pastatų iki kaimynų sklypo ribos turi bÅ«ti 3 m., o mažinant pastatų atstumÄ iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi bÅ«ti iÅ¡laikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raÅ¡tu.Taigi nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui A.

N. (buvusiam ieÅ¡kovės žemės sklypo savininkui) 2010 m. pradžioje statant nesudėtingÄ statinį – medinį garaÅ¾Ä â€“ besiribojantį su atsakovės žemės sklypu, pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus buvo bÅ«tinas raÅ¡ytinis atsakovės, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkės, sutikimas. IÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad dėl ginčo garažo dabartiniame ieÅ¡kovės žemės sklype, trečiasis asmuo J. S. (atsakovės sutuoktinis) reiÅ¡kė žodines pretenzijas tuometiniam savininkui trečiajam asmeniui A.

N.; 2010 m. pradžioje tuometiniai kaimynai tretieji asmenys J. S. ir A. N. žodžiu susitarė, kad kaimynai neprieÅ¡tarauja, jog A. N. statytų garaÅ¾Ä besiribojantį su atsakovės žemės sklypu, o A. N. iÅ¡davė raÅ¡ytinį sutikimÄ atsakovei statyti Å¡iltnamį ir kitus statinius nesilaikant atstumų (EPP priedas, b. l. 6) (2017-01-09 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 47 min. 48 s. iki 1 val. 10 min. 15 s. (trečiojo asmens J. S. paaiÅ¡kinimai); nuo 1 val. 10 min. 50 s. iki 1 val. 22 min. 13 s. (trečiojo asmens A.

N. paaiÅ¡kinimai).               PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti neregistruotÄ medinį statinį – garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), prie atsakovei priklausančio sklypo ribos, ir sutvarkyti statybvietę, o Å¡io įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius – suteikti atsakovei teisę pačiai atlikti medinio statinio – garažo griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, iÅ¡ieÅ¡kant visas su Å¡ių veiksmų atlikimu patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovė šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindžia tuo, kad ginčo garažas yra pastatytas nesilaikant statybÄ reglamentuojančių teisės aktų, kadangi atsakovė raÅ¡ytinio sutikimo dėl garažo statymo, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, nėra iÅ¡davusi.Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis (redakcija galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01 (2010 m. liepos 2 d.

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-992) nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (šiuo atveju atsakovės sutikimas dėl garažo statybos) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. 2010 m. liepos 2 d.

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992 26 straipsnis nustatė, kad Å¡io įstatymo nuostatos dėl savavaliÅ¡kų statybų ir dėl statybų pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo. AiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ teismų praktikoje nurodoma, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai bÅ«tinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios iÅ¡ ieÅ¡kovo tokio statinio savininkui nebuvo pareikÅ¡tos pretenzijos dėl statybos neleistinumo.

Taikant Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, t. y. patikslinti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, ar dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios tokio statinio savininkui ar atsakingoms institucijoms buvo pareikÅ¡tos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Jeigu per vienus metus pretenzijos nebuvo reiÅ¡kiamos, tai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti raÅ¡ytiniai sutikimai nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v.

J. I. ir D. I., Nr. 3K-3-536/2014).Atsakovė dėl ginčo garažo, pastatyto 2010 m. pradžioje, nepateikė jokių pretenzijų raÅ¡tu per įstatyme nustatytÄ terminÄ nei ieÅ¡kovei 2010-09-29 įsigijusiai žemės sklypÄ , nei kompetentingoms institucijoms, todėl, atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatuoja, kad atsakovės raÅ¡ytinis sutikimas dėl ginčo garažo statybos nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad ginčo garažas pastatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas.

Dėl betoninių trinkelių, iÅ¡klotų ieÅ¡kovės sklypo dalyje, iÅ¡ardymo.IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iÅ¡ardyti ir paÅ¡alinti betonines trinkeles nuo ieÅ¡kovei priklausančio sklypo dalies, o jeigu Å¡io įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieÅ¡kovei teisę pačiai atlikti Å¡iuos veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovės tvora yra atitraukta nuo jos ir atsakovės sklypo ribos 0,5-0,6 metro, tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovė iÅ¡ esmės užėmė Å¡iÄ ieÅ¡kovės sklypo dalį – iÅ¡klojo trinkeles ir stato transporto priemones, taip užimdama apie 0,3 aro ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, nors ieÅ¡kovė tam sutikimo nedavė.

BylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovė papildomai nurodė, kad svarsto galimybę perkelti tvorÄ ant sklypų ribos, todėl Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas dėl trinkelių paÅ¡alinimo yra proporcingas.Atsakovė, nesutikdama su Å¡iuo ieÅ¡kinio reikalavimu nurodo, kad atsakovė savo sklype bei labai mažoje dalyje ieÅ¡kovės sklypo, t. y. iki pastatytos tvoros, iÅ¡klojo trinkeles, tačiau tai buvo suderinta su ankstesniu ieÅ¡kovės buto savininku. Tvora yra tik nežymiai nutolusi nuo sklypo ribos, o Å¡is atstumas dar ir susiaurėja, t. y.

Å¡iaurinėje sklypo dalyje atstumas nuo sklypo ribos iki tvoros siekia 0,64 m, o pietinėje – vos 0,31 m, atsakovė savo sklype klodama trinkeles, jas iÅ¡klos iki pat pastatytos tvoros, kad prie sklypų ribos neliktų nesutvarkytų plotų. PrieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovė, tvoros pastatymas 0,31 m - 0,64 m atstumu nuo sklypo ribos negali bÅ«ti suvokiamas kaip atstumas, skirtas apeiti aplink tvorÄ ir jÄ prižiÅ«rėti. Atsakovės manymu, toks ieÅ¡kinio reikalavimas taip pat yra ir neproporcinga gynybos priemonė.Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės teisme metu atsakovės sutuoktinis trečiasis asmuo J.

S. patvirtino, kad betoninės trinkelės ieškovės žemės sklypo dalyje buvo sudėtos 2012 m. jau ieškovei esant gretimo sklypo savininke (2017-01-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 47 min. 48 s. iki 1 val. 10 min. 15 s. (trečiojo asmens J. S. paaiškinimai). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad betoninių trinkelių dėjimas 2012 m. turėjo būti derinamas su ieškove, nes ji buvo žemės sklypo savininkė.Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais.

Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebÅ«tų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami prieÅ¡ingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad bÅ«tų galima pasiekti kompromisÄ , užtikrinantį ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Siekiant to, svarbu nesureikÅ¡minti vienos Å¡alies interesų, jų gynimo poreikiu ir bÅ«du neproporcingai neapriboti kitos Å¡alies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

G. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta, kad sudėjo trinkeles ne tik savo žemės sklype, bet ir ieÅ¡kovės sklypo dalyje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovė, be ieÅ¡kovės sutikimo sudėdama trinkeles ieÅ¡kovės žemės sklypo dalyje, elgėsi neteisėtai, nes pažeidė ieÅ¡kovės nuosavybės teisę.Konstatavus ieÅ¡kovės nuosavybės teisės pažeidimo faktÄ , jos praÅ¡omas taikyti iÅ¡imtinis Å¡ios teisės gynimo bÅ«das – iÅ¡ardyti trinkeles – gali bÅ«ti netaikomas tik tuo atveju, jei pažeista teisė apginama kitu bÅ«du, t. y. reikalavimas apginti pažeistÄ teisę ieÅ¡kovės praÅ¡omu taikyti iÅ¡imtiniu bÅ«du negali bÅ«ti atmestas vien konstatavus Å¡io bÅ«do neproporcingumÄ ir nepritaikius jokios kitos teisių gynimo priemonės (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. UAB „Bitė Lietuva“, UAB „OMNITEL“, UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-374/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė, kokiu kitu bÅ«du bÅ«tų galima apginti ieÅ¡kovės pažeistÄ nuosavybės teisę. Byloje nustatyta, kad atsakovė nepageidavo, pavyzdžiui, įsigyti dalies žemės sklypo iÅ¡ ieÅ¡kovės, kurioje sudėtos trinkelės, tokių pasiÅ«lymų ieÅ¡kovei neteikė, taip pat nesiėmė priemonių perkelti tvorÄ ar kitaip taisyti susidariusiÄ situacijÄ , nors pripažino, kad atsakovei ir jos sutuoktiniui (trečiajam asmeniui J.

S.) buvo žinoma apie tai, kad dalis trinkelių yra sudėtos ieÅ¡kovės žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl trinkelių iÅ¡ardymo yra pagrįstas ir negali bÅ«ti netenkinamas, todėl teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iÅ¡ardyti ir paÅ¡alinti betonines trinkeles nuo ieÅ¡kovei priklausančio sklypo dalies, o jeigu Å¡io įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieÅ¡kovei teisę pačiai atlikti Å¡iuos veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės, tenkina (CK 4.98 straipsnis).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 93 straipsnis).

IeÅ¡kovė pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus: už ieÅ¡kinio, atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ bei atstovavimÄ teismo posėdžiuose praÅ¡o priteisti 1000,00 Eur (1 t., e. b. l. 16, 24, 174-175, 184). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra protingo dydžio ir nevirÅ¡ija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 1000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.IeÅ¡kovė sumokėjo 62,00 Eur žyminio mokesčio, 50,00 Eur už procesinių dokumentų įteikimÄ per antstolį trečiajam asmeniui A.

N. (2 t., e. b. l. 1-3), 60,50 Eur už sÄ matos apie preliminariÄ darbų už pavėsinės nugriovimÄ (demontavimÄ ) kainÄ parengimÄ (1 t., e. b. l. 177-181-186). Å ios iÅ¡laidos priskirtinos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktai), yra pagrįstos, todėl priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės.Byloje iÅ¡ viso patirta 4,18 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistina Å¡i suma (CPK 92-93, 96 straipsniai).n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Ä®pareigoti atsakovę R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. nugriauti neregistruotÄ medinį statinį (pavėsinę), esantį (duomenys neskelbtini), prie ieÅ¡kovei O. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei neįvykdžius Å¡io reikalavimo per nurodytÄ vieno mėnesio terminÄ leisti ieÅ¡kovei O.

B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšomis per vienÄ mėnesį paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. nugriauti neregistruotÄ medinį statinį (pavėsinę), esantį (duomenys neskelbtini), prie ieÅ¡kovei O. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo ribos, ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini).Jeigu atsakovė per nustatytÄ terminÄ teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovę R.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) mokėti 30,00 Eur (trisdeÅ¡imties eurų) baudÄ Ä¯ ieÅ¡kovės O. B. R. nurodytÄ banko sÄ skaitÄ , už kiekvienÄ uždelstÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo termino, per kurį turi bÅ«ti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai, pasibaigimo.Ä®pareigoti atsakovę R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡ardyti ir paÅ¡alinti betonines trinkeles nuo ieÅ¡kovei O.

B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, o jeigu Å¡io įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti ieÅ¡kovei O. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšomis per vienÄ mėnesį iÅ¡ardyti ir paÅ¡alinti betonines trinkeles nuo ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo dalies, iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini).PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovės R.

S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei O. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1172,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt du eurus ir 50 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 4,18 Eur (keturis eurus ir 18 ct.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytÄ sumÄ , tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimÄ priėmusį apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Asta Jakutytė-Sungailienė