2019-12-11 Nr. AB-23404-3-61-3-01441-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3050-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01441-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija: 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos architektų rūmų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Lietuvos architektų rūmus (toliau – ir Rūmai) per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo ir priimti sprendimą be papildomo profesinių žinių egzamino.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. kreipėsi į Rūmus su prašymu išduoti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, įskaitant statinius, esančius kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projekto vadovės, projekto vykdymo priežiūros vadovės, projekto architektūrinės dalies vadovės, projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės kvalifikacijos atestatą. Rūmai, atsižvelgdami į Architektų profesinio atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) 2017 m. spalio 25 d. išvadą, 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. SA17/10/301 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, rekomendavo papildyti teikiamą iliustracinės medžiagos albumą papildomais rengtais projektais.

Pareiškėja 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė naują prašymą, papildydama iliustracinės medžiagos albumą. Prašymas kvalifikacinės komisijos posėdyje buvo nagrinėjamas 2017 m. lapkričio 29 d. Rūmai 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. SA17/12/398 pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, t. y. suteikė neypatingų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės, projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės kvalifikaciją. Su tokiu Rūmų sprendimu pareiškėja nesutiko, todėl su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų išdavimo ar neišdavimo arba galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisiją (toliau – ir Komisija).

Ši komisija, išnagrinėjusi skundą, 2018 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SA17/12/398 pripažino nepagrįstu (neteisėtu) ir įpareigojo Rūmus pareiškėjos prašymą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo nagrinėti iš naujo. 2018 m. vasario 6 d. pareiškėja gavo informaciją, kad pakartotinas jos prašymo svarstymas yra numatytas 2018 m. vasario 28 d. Atestavimo komisijos posėdyje, į posėdį kviečiant pareiškėją. Pareiškėja 2018 m. vasario 13 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti informaciją, ar jos dalyvavimas priimant naują sprendimą yra privalomas, ar iš naujo bus vykdomas egzaminavimas, ar prašymo svarstymas bus mokamas.

Rūmai 2018 m. vasario 13 d. raštu atsakė, jog prašymo svarstymas po skundo yra nemokamas, tačiau prašymas bus svarstomas pareiškėjai dalyvaujant, t. y. vyks profesinių žinių egzaminas.

3. Pareiškėja teigė, kad prašymo svarstymas iš naujo laikant profesinių žinių egzaminą yra teisiškai nepagrįstas. Toliau vyko susirašinėjimas su Rūmais dėl Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 31 d. priimto sprendimo vykdymo proceso, tačiau bendros pozicijos rasti nepavyko. Rūmai laikėsi nuostatos, jog profesinių žinių egzaminą pareiškėja turi laikyti iš naujo. Nurodė, kad Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SA17/12/398 pripažinus nepagrįstu (neteisėtu), profesinių žinių egzamino laikyti nereikia, o prašymo svarstymas turi būti atliekamas ir naujas sprendimas priimamas 2017 m. lapkričio 29 d. posėdyje svarstymui pateiktos medžiagos bei tą dieną išlaikyto profesinių žinių egzamino pagrindu. Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. vasario 28 d. posėdyje, pareiškėjai neatvykus, jos prašymas svarstomas nebuvo. Ši komisija nutarė prašymą pakartotinai svarstyti tik pareiškėjai dalyvaujant ir tik pateikus prašymą.

4. Pareiškėja vertino, kad Rūmai elgiasi neteisėtai, t. y nepriima sprendimo dėl pateikto prašymo išduoti architekto profesinės kvalifikacijos atestatą. Prie prašymo yra pateikti visi reikalingi dokumentai, išlaikyti teisinių ir profesinių žinių egzaminai, todėl Rūmai, vykdydami Aplinkos ministerijos sprendimą, esamų duomenų pagrindu per teisės aktų nustatytą terminą privalo svarstyti pareiškėjos prašymą ir priimti sprendimą. Kadangi Rūmai prašymo svarstymo neatlieka, todėl pareiškėja prašo teismo įpareigoti Rūmus vykdyti Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 31 d. priimtą sprendimą.

5. Pareiškėja nurodė, kad Atestavimo komisija nepagrįstai reikalauja laikyti profesinių žinių egzaminą, kuris jau buvo išlaikytas, iš naujo svarstant pareiškėjos prašymą. Pabrėžė, jog sprendimo pripažinimo neteisėtu pagrindas – Atestavimo komisijos sprendimo ir ekspertų rekomendacijų nenuoseklumas ir motyvuoto pagrindimo nebuvimas (Aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-341 patvirtinto Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Atestavimo tvarkos aprašas) 28 punkto pažeidimas)). Skundų nagrinėjimo komisija nenustatė kokių nors 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos posėdžio procedūrinių pažeidimų, dėl ko būtų pripažintas neteisėtu visas posėdis. Buvo konstatuotas tik vienas Komisijos posėdžio etapo (sprendimo priėmimo) ydingumas, todėl būtent ši Komisijos posėdžio dalis (sprendimo priėmimas) ir turi būti atliekama iš naujo.

6. Atsakovas Lietuvos architektų rūmai atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Aplinkos ministerija įpareigojo persvarstyti pareiškėjos prašymą, o ne išduoti architekto kvalifikacijos atestatą pagal pareiškėjos prašymą, todėl pareiškėja buvo informuota, jog pakartotinai prašymai išduoti architekto kvalifikacijos atestatą svarstomi ta pačia tvarka, kaip ir išduodant kvalifikacijos atestatą, t. y. architektui atvykus į profesinių žinių egzaminą, pristačius Komisijai savo patirtį profesinių žinių egzamino metu. Pažymėjo, jog informavo pareiškėją, kad į Atestavimo Komisijos posėdžio darbotvarkę pakartotinis pareiškėjos prašymo svarstymas bus įtrauktas tik tada, kai pareiškėja pateiks laisvos formos rašytinį prašymą dėl pakartotinio svarstymo.

8. Atsakovas paaiškino, kad visi pateikti pareiškėjos raštai buvo perduoti Atestavimo komisijai, kuri pareiškėjos poziciją svarstė 2018 m. vasario 28 d. vykusio posėdžio metu. Atestavimo komisija, įvertinusi pareiškėjos argumentus, bei tai, jog Aplinkos ministerija įpareigojo neišduoti architekto kvalifikacijos atestatą pagal pateiktą prašymą, o pareiškėjos prašymą svarstyti iš naujo, nusprendė, kad pareiškėjos prašymas pakartotinai bus svarstomas tik jai dalyvaujant.

9. Atsakovas pažymėjo, kad su skunde pateiktais pareiškėjos argumentais nesutinka, kadangi jie nepagrįsti, paremti iš esmės klaidingu atestavimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų interpretavimu. Atsakovas, sistemiškai vertindamas Statybos įstatymo 12 straipsnio 11 ir 12 dalyse Atestavimo tvarkos aprašo 13 ir 27 punktuose, Lietuvos Respublikos Architektų rūmų tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-17/01-2 patvirtinto Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo (toliau – ir Vidaus tvarkos aprašas) 65 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad vien formalių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų atitikimas nereiškia, jog pareiškėjai turi būti suteikta jos pageidaujama kvalifikacija, t. y. dalyvavimas profesinių žinių egzamine nereiškia, jog prašymas privalo būti tenkinamas visa apimtimi. Kiekvienu atveju komisija, kurią sudaro teisės aktų nustatyta tvarka išrinkti architektūros srities profesionalai, sprendžia kokią veiklą architektas yra pasirengęs vykdyti savarankiškai. Nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta, jog pareiškėjos profesinė patirtis nėra pakankama tam, jog architekto veiklą savarankiškai ji galėtų vykdyti visose prašyme nurodytose srityse.

10. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktuose įtvirtinta atestavimo procedūra trunka ne daugiau kaip 30 darbo dienų ir apima dokumentų kvalifikacijos atestatui gauti pateikimą, teisinių ir profesinių žinių egzaminus bei sprendimo priėmimą. Akcentavo, jog sprendimas dėl atestato išdavimo priimamas atsižvelgiant į pateiktus dokumentus bei teisinių ir profesinių žinių egzamino rezultatus. Tuo tarpu pareiškėja Rūmų prašė sprendimo priėmimo etapą vykdyti atsietai nuo visos atestavimo procedūros, nevertinant pareiškėjos, kaip architektės, profesinių žinių. Pareiškėja iš dalies yra teisi, teigdama, jog profesinių žinių egzaminą ji laikė, tačiau profesinių žinių egzamino metu buvo nuspręsta, kad pareiškėjos turimos profesinės žinios yra pakankamos tam, jog jai būtų suteiktas neypatingojo statinio projekto architektūrinės dalies vadovo ir neypatingojo statinio architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatas, o ne visų kvalifikacijų suteikimui pagal prašymą.

11. Atsakovas nurodė, kad siekdamas išspręsti susiklosčiusią situaciją, 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. SI8/03/126 „Dėl architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimo“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu patikslinti ir / arba išaiškinti, kaip tinkamai, nenukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, įgyvendinti Komisijos sprendimą, kuriuo Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398 pripažintas nepagrįstu (neteisėtu). Aplinkos ministerija atsakymu Nr. (14-l)-D8-2652 „Dėl architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimo“ patvirtino Rūmų veiksmų teisėtumą, kadangi nurodė, jog prašymas turi būti svarstomas iš naujo, o toks svarstymas neįmanomas be pareiškėjos dalyvavimo.

12. Atsakovas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu Atestavimo komisija grįžtų į sprendimo priėmimo stadiją, ankstesnis jos sprendimas, t. y. suteikti pareiškėjai neypatingojo statinio projekto architektūrinės dalies vadovo ir neypatingojo statinio architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą, privalėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas ne visas sprendimas, o tik jo dalis, negalima grįžti tik į sprendimo priėmimo dalį, kadangi visiškas sprendimo panaikinimas neatitiktų pareiškėjos skundo tikslų ir būtų neproporcingas. Aplinkybę, jog ne visas Atestavimo komisijos sprendimas yra neteisėtas, skunde pripažino ir pati pareiškėja.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Rūmus per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 22 d. prašymo dalį – suteikti ypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas ir priimti sprendimą toje dalyje, kurioje Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398 pripažintas nepagrįstu be papildomo profesinių žinių egzamino.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 22 d. su prašymu kreipėsi į Rūmus dėl statybos techninės veiklos srities vadovo kvalifikacijos atestato suteikimo, t. y. kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę eiti statinio projekto vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas ypatinguosiuose ir neypatinguosiuose statiniuose, taip pat ypatinguosiuose ir neypatinguosiuose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ar vietovėje. 2017 m. lapkričio 29 d. vykusio Atestavimo komisijos posėdžio metu, atsižvelgus į pareiškėjos pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir atsakymus į profesinių žinių patikrinimo klausimus, ekspertų rekomendacijas, buvo nutarta, jog pareiškėjos profesinė patirtis ir turimos žinios yra pakankamos tam, jog jai būtų išduotas architekto kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas neypatinguosiuose statiniuose.

Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutiko ir su skundu 2018 m. sausio 3 d. kreipėsi į Komisiją. Skunde Komisijai pareiškėja pareiškė reikalavimus, t. y. pripažinti Rūmų 2017 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SA17/10/301 nepagrįstu ir pripažinti Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SA17/12/398 nepagrįstu ir įpareigoti šį sprendimą priėmusią organizaciją skundą nagrinėti iš naujo. Komisija 2018 m. sausio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. D4-15 nusprendė pripažinti Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SA17/12/398 nepagrįstu ir įpareigoti Rūmus pareiškėjos prašymą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo nagrinėti iš naujo. 2018 m. vasario 6 d.

Rūmai informavo pareiškėją, kad pakartotinai jos prašymas bus svarstomas 2018 m. vasario 28 d. Atestavimo komisijos posėdyje ir pakvietė pareiškėją jame dalyvauti. Pareiškėja 2018 m. vasario 13 d. su paklausimu kreipėsi į Rūmus, prašydama informuoti ją, ar jos dalyvavimas priimant naują sprendimą yra privalomas, ar iš naujo bus vykdomas egzaminavimas, ar prašymo svarstymas bus mokamas. Rūmai 2018 m. vasario 13 d. raštu atsakė, jog prašymo svarstymas po skundo yra nemokamas, tačiau prašymas bus svarstomas pareiškėjai dalyvaujant, t. y. vyks profesinių žinių egzaminas.

Pareiškėja 2018 m. vasario 19 d. bei 2018 m. vasario 21 d. kreipėsi į Rūmus su atsakymu, kuriame išdėstė savo poziciją dėl pakartotinio jos prašymo nagrinėjimo. Rūmai 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. SA18/03/110 informavo pareiškėją, kad 2018 m. vasario 28 d. Atestavimo komisijos posėdyje jos prašymas nebuvo svarstomas, nes ji į posėdį neatvyko. Komisija nutarė pareiškėjos prašymą pakartotinai svarstyti tik dalyvaujant pareiškėjai. Rašte taip pat nurodyta, kad pakartotinis pareiškėjos prašymas bus įtrauktas į Atestavimo komisijos darbotvarkę tik gavus pareiškėjos prašymą.

15. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-439 patvirtintų Skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų išdavimo ar neišdavimo arba galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4. 1, 4.2, 10.1, 10.2 papunkčiuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjos prašymas turi būti nagrinėjamas iš naujo pagal teisės aktus, reglamentuojančius pareiškėjų prašymų nagrinėjimo taisykles, o toks svarstymas neįmanomas be pareiškėjos dalyvavimo.

16. Teismas iš Komisijos 2018 m. sausio 31 d. protokolinio sprendimo Nr. D4-15 turinio nustatė, jog Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398 buvo pripažintas nepagrįstu dėl jo nemotyvuotumo. Vertindamas Komisijos nuostatus teismas nustatė, jog sprendimas yra priimtas Nuostatų 10.2 papunkčio pagrindu. Teismas pažymėjo, kad tai, kad Komisija sprendimu įpareigojo Rūmus pareiškėjos prašymą, bet ne skundą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo, nagrinėti iš naujo, iš esmės teisinio santykio nekeičia. Dar daugiau, pareiškėja su skundu kreipėsi ne į Rūmus, bet į Komisiją ir Komisijai nustačius, jog priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnių reikalavimų ir jį pripažinus nepagrįstu, įpareigoti Rūmus išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo būtų iš esmės ydinga. Teismas vertino, kad pareiškėja pateikė prašymą ir visus reikiamus dokumentus, 2017 m. lapkričio 29 d. vykusio Atestavimo komisijos posėdžio metu teikė paaiškinimus ir atsakymus į profesinių žinių patikrinimo klausimus, Komisija vertino ekspertų rekomendacijas. Būtent Komisijos priimto sprendimo dalis, kuria atsisakyta pareiškėjai suteikti ypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas, buvo laikoma nenuoseklia ir nemotyvuota.

17. Teismas sutiko su atsakovo pastebėjimu, kad iš pareiškėjos skundo Komisijai bei teismui matyti, jog pareiškėja nesutiko / nesutinka ne su visu Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. SA17/12/398, bet tik su jo dalimi, kuria buvo atsisakyta pareiškėjai suteikti ypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas. Tačiau teismas nesutiko su atsakovu, jog nėra galimybės iš naujo vertinti tik tos sprendimo dalies, kuri buvo Komisijos panaikinta. Teismas konstatavo, jog būtent tik ta dalis ir buvo Komisijos panaikinta kaip nenuosekli ir nemotyvuota. Atsakovas nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl panaikinus 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SA17/12/398 dalį, nėra galimybės priimti sprendimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad iki šios dienos atsakovas nėra priėmęs jokio sprendimo, nors Komisija įpareigojo atsakovą šiuos veiksmus atlikti. Teismas sutiko su atsakovu, jog Komisija įpareigojo Rūmus ne išduoti architekto kvalifikacijos atestatą pagal pateiktą prašymą, o iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą (atitinkamoje dalyje), tačiau pažymėjo, kad sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovui priėmus sprendimą, pareiškėjos prašymas turi būti tenkinamas pilnai. Teismas vertino, kad Rūmai turi priimti sprendimą dėl pareiškėjos prašymo dalies, kuria ji prašė suteikti ypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas, kuris būtų motyvuotas ir atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

18. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas netinkamai atliko funkcijas, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą (iš skundo turinio aišku, jog prašoma išnagrinėti tik tą prašymo dalį, kuri nebuvo patenkinta) ir priimti sprendimą (atitinkamai toje dalyje, kurioje jis pripažintas nepagrįstu) be papildomo profesinių žinių egzamino yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

III. 19. Atsakovas Rūmai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o netenkinus šio prašymo – pakeisti Vilniaus miesto apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą, nurodant, jog 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398 turi būti panaikintas visa apimtimi, o pareiškėjos 2017 m. lapkričio 22 d. prašymas turi būti išnagrinėtas iš naujo, jai nedalyvaujant.

20. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais: Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SA17/12/398 nemotyvuotumas buvo pagrindas jį pripažinti nepagrįstu (neteisėtu); pareiškėja pateikė prašymą ir visus reikiamus dokumentus, 2017 m. lapkričio 29 d. vykusio Atestavimo komisijos posėdžio metu teikė paaiškinimus ir atsakymus į profesinių žinių patikrinimo klausimus, posėdžio metu buvo vertintos ekspertų rekomendacijos; atestavimo komisijos sprendimo dalis, kuria buvo atsisakyta pareiškėjai suteikti ypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas buvo laikoma nenuoseklia ir nemotyvuota. Atsakovo teigimu, šie teismo argumentai prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir architektų profesinio atestavimo procedūros esmei.

21. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad dėl profesinio atestavimo procedūros esmės, pagrindinio profesinio atestavimo tikslo, architektų vykdomų funkcijų specifikos kompetencija įvertinti pretendentų pasirengimą vykdyti atestuoto architekto veiklą jų pageidaujamose srityse yra suteikiama išimtinai architektūros srities profesionalams – Atestavimo komisijai, sudaromai iš visų atestuotų architektų išrinktų narių.

22. Atsakovas, akcentuodamas Statybos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 12 straipsnio 11 ir 12 dalyse, Atestavimo tvarkos aprašo 13 ir 27 punktuose, Vidaus tvarkos aprašo 65 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymi, kad vien formalių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų atitikimas nereiškia, jog pareiškėjai turi būti suteikta jos pageidaujama kvalifikacija, t. y. dalyvavimas profesinių žinių egzamine nereiškia, jog prašymas privalo būti tenkinamas visa apimtimi. Kiekvienu atveju komisija, kurią sudaro teisės aktų nustatyta tvarka išrinkti architektūros srities profesionalai, sprendžia kokią veiklą architektas yra pasirengęs vykdyti savarankiškai. Nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta, jog pareiškėjos profesinė patirtis nėra pakankama tam, jog architekto veiklą savarankiškai ji galėtų vykdyti visose prašyme nurodytose srityse.

23. Atsakovo teigimu, teismas, nurodydamas, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas Rūmų sprendimas yra nenuoseklus bei įpareigodamas Rūmus nenuoseklaus sprendimo pagrindu priimti kitą sprendimą – išnagrinėti nepatenkintą pareiškėjos prašymo dalį jai nedalyvaujant nagrinėjime, suskaidė Atestavimo procedūrą į dalis, kas prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir paneigia profesinių žinių egzamino esmę.

24. Atsakovas nurodo, kad Atestavimo komisija, įvertinusi, jog pareiškėja yra pasirengusi savarankiškai vykdyti atestuoto architekto veiklą ne visose prašytose srityse, be papildomo jos dalyvavimo ir paaiškinimų teikimo objektyviai neturi galimybės pakartotinai įvertinti jos kvalifikaciją. Pakartotinai nagrinėjant pareiškėjos prašymo dalį be jos dalyvavimo būtų užkirstas kelias Atestavimo komisijai tinkamai įvertinti pareiškėjos kvalifikaciją ir sudarytos prielaidos priimti nepagrįstą sprendimą.

25. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kuriais buvo atmestas kaip nepagrįstas jo motyvas, kad nėra galimybės iš naujo vertinti tik tos sprendimo dalies, kuri buvo Komisijos panaikinta kaip nenuosekli ir nemotyvuota. Atsakovas, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. D1-976 patvirtintą Profesinių ir teisinių žinių egzaminų programą architektams, siekiantiems eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius) (toliau – ir Egzaminų programa), pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentavo profesinių žinių egzamino specifiką, t. y. jo vientisumą, klausimų bendrumą, neatsižvelgiant į tai, kokios kategorijos statiniuose kokią atestuoto architekto veiklą ketinama vykdyti. Komisija savo protokoliniame sprendime taip pat akcentavo, jog Atestavimo komisijos sprendime, o ne jo dalyje pasigendama nuoseklumo ir motyvuoto pagrindimo dėl pareiškėjos patirties vertinimo. Taip pat pažymėjo, jog atsakomybė architekto profesijai ir autorių teisių išmanymas yra svarbūs vykdant veiklą tiek ypatinguosiuose, tiek neypatinguosiuose statiniuose. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog visas Atestavimo komisijos sprendimas yra neteisėtas.

26. Atsakovo vertinimu, net tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjos dalyvavimas pakartotiniame prašymo svarstyme yra neprivalomas, Atestavimo komisijos priimtas sprendimas turi būti panaikintas ir turimų duomenų pagrindu priimamas naujas nuoseklus ir motyvuotas sprendimas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

27. Atsakovas pažymi, kad teismo išvadą, jog viso Atestavimo komisijos sprendimo panaikinimas ir prašymo nagrinėjimas iš naujo būtų neproporcingas ir neatitiktų skundo tikslų, paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4703-1062/2018, kurioje buvo nagrinėjama analogiška situacija.

28. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimo argumentai nenuoseklūs ir nepagrįsti, teismo priimto sprendimo įgyvendinimas neužtikrintų ne tik tinkamo architektų profesinio atestavimo procedūros vykdymo, bet ir pareiškėjos teisių įgyvendinimo. Atsakovas paaiškina, kad teismas, nepaisydamas pareiškėjo 2017 m. lapkričio 22 d. prašymo, adresuoto Rūmams, turinio, įpareigojo Rūmus nagrinėti ne visą netenkintos prašymo dalies dalį, nenurodydamas, jog turi būti nagrinėjama ir ta prašymo dalis, kuria pareiškėja prašė jai suteikti teisę eiti statinio projekto vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas ypatinguosiuose ir neypatinguosiuose statiniuose, taip pat ypatinguosiuose ir neypatinguosiuose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ar vietovėje. Motyvai, kodėl teismas nusprendė įpareigoti Rūmus nagrinėti pareiškėjos prašymą ne dėl visų nesuteiktų kvalifikacijų, nepateikti. Tokio teismo sprendimo vykdymas neužtikrins procesui keliamų tikslų.

29. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo 250 Eur apeliaciniame procese patirtas atstovavimo išlaidas.

30. Pareiškėja nurodo, kad byloje ginčo dėl procedūrų iki Atestavimo komisijos sprendimo priėmimo nėra. Ginčas kilo dėl to, ar Rūmams, iš naujo nagrinėjant 2017 m. lapkričio 22 d. prašymą, pareiškėja privalo papildomai laikyti profesinių žinių egzaminą. Apeliaciniame skunde nurodytas teisinis reguliavimas šios situacijos nereglamentuoja.

31. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas remiasi Atestavimo tvarkos aprašo 27 punktu, tačiau nei šio punkto, nei profesinės patirties patikrinimo sudėtį nustatanti Vidaus tvarkos aprašo 65 punkto norma nereikalauja, kad pakartotinai svarstant prašymą pretendentas turėtų iš naujo laikyti profesinių žinių egzaminą. Šios teisės normos išskiria atestavimo procedūros etapus: profesinių ir teisinių žinių egzaminų rezultatų patikrinimas; pretendento atitikties Atestavimo tvarkos aprašo II skyriuje nurodytiems reikalavimams patikrinimas; sprendimo dėl atestato išdavimo priėmimas. Aplinkos ministerijos skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų išdavimo ar neišdavimo arba galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimas yra paskutinis etapas. Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr.SA17/12/398 buvo pripažintas nepagrįstu (neteisėtu), todėl vykdant sprendimą, kuriuo Rūmai buvo įpareigoti pareiškėjos prašymą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo nagrinėti iš naujo, turi būti iš naujo atliekamas tik tas etapas, kuris buvo pripažintas neteisėtu – iš naujo priimamas sprendimas. Pareiškėja taip pat pažymi, kad pagal Vidaus tvarkos aprašo 74 ir 81 punktus sprendimo priėmimo etapas yra išskirtas, o sprendimas dėl atestato išdavimo priimamas užbaigus klausimų teikimo etapą, pretendentui nedalyvaujant. Todėl nesuprantamas atsakovo atsisakymas šį etapą atlikti iš naujo be pareiškėjos dalyvavimo. Vadovaujantis Vidaus tvarkos aprašo 63 punktu buvo atliktas pareiškėjos profesinių žinių ir patirties įvertinimo garso įrašas, kas leidžia Komisijai dar kartą įvertinti pareiškėjos žinias be jos dalyvavimo ir priimti pagrįstą sprendimą.

32. Pareiškėja nurodo, kad Atestavimo komisijos teisė nuspręsti, kaip vertinti pretendento profesinę kvalifikaciją ir kokį atestatą jam suteikti, nėra absoliuti. Atestavimo komisijos sprendimas turi būti motyvuotas, argumentuotas ir nuoseklus. Būtent šių reikalavimų nesilaikymas sudarė pagrindą Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SA17/12/398 pripažinti nepagrįstu (neteisėtu).

33. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo pozicija, jog pakartotinai nagrinėjant pareiškėjos prašymo dalį suteikti jai ypatingųjų statinių kvalifikacijos atestatą, pareiškėja turėtų dalyvauti prašymo nagrinėjime ir iš naujo laikyti profesinių žinių egzaminą, akcentuoja, kad atsakovas, klaidindamas teismą, sutapatina iš esmės skirtingas situacijas – pretendento prašymo dalies nagrinėjimas iš naujo po Rūmų sprendimo panaikinimo ir kai yra pateikiamas prašymas dėl aukštesnės, nei turima, profesinės kvalifikacijos suteikimo. Nagrinėjamu atveju Rūmai turi priimti sprendimą toje dalyje, kurioje buvo panaikintas Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398, o tokio sprendimo priėmimui papildomas profesinių žinių egzaminas teisės aktais nėra numatytas.

34. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo argumentai dėl pareiškėjos dalyvavimo pakartotiniame svarstyme neprivalomumo ir Atestavimo komisijos sprendimo pilna apimtimi panaikinimo stokoja logikos. Neturi reikšmės, ar naujas sprendimas turėtų būti priimamas dėl pareiškėjos 2017 m. lapkričio 22 d. pateikto pilno prašymo ar dėl prašymo dalies. Procedūra tokia pati – Atestavimo komisija atlieka Atestavimo tvarkos aprašo 27 punkte numatytus vertinimus ir jų pagrindu priima naują sprendimą.

35. Pareiškėja pažymi, kad atsakovo akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes byloje ginčas kilo dėl procedūrų, o ne dėl pareiškėjos profesinės kvalifikacijos vertinimo. Atsakovo motyvas, kad iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą pilna apimtimi, ji negali turėti teisėto lūkesčio – tikėtis bent ne mažesnio vertinimo – vertintinas kaip bandymas daryti pareiškėjai psichologinį poveikį.

36. Pareiškėja iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo prašė įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jos pilną prašymą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo ir priimti sprendimą be papildomo profesinių žinių egzamino, o ne prašymo dalį dėl ypatingų statinių profesinės kvalifikacijos atestato išdavimo. Nepaisant to, pareiškėja, atsižvelgdama į teismo priimto sprendimo teisinį rezultatą, vertina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra logiškas, nes iš naujo nagrinėti jos prašymo dalį dėl neypatingų statinių projekto architektūrinės dalies vadovo bei architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo profesinės kvalifikacijos suteikimo, kai tokia kvalifikacija atsakovo priimtu sprendimu pareiškėjai buvo suteikta, nėra prasmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Lietuvos architektų rūmus per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo ir priimti sprendimą be papildomo profesinių žinių egzamino pagrįstumo.

38. Kaip bylos duomenimis skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas bei ko (teismo nustatytų aplinkybių) šalys savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose neginčija, pareiškėja 2017 m. lapkričio 22 d. su prašymu kreipėsi į Rūmus dėl statybos techninės veiklos srities vadovo kvalifikacijos atestato suteikimo, t. y. kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę eiti statinio projekto vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas ypatinguosiuose ir neypatinguosiuose statiniuose, taip pat ypatinguosiuose ir neypatinguosiuose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ar vietovėje. 2017 m. lapkričio 29 d. posėdyje Atestavimo komisija, atsižvelgusi į pareiškėjos pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir atsakymus vykdant profesinių žinių patikrinimą, ekspertų rekomendacijas, nutarė, jog pareiškėjos profesinė patirtis ir turimos žinios yra pakankamos tam, jog jai būtų išduotas architekto kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas neypatinguosiuose statiniuose.

Pareiškėja, kuri su tokiu sprendimu nesutiko, 2018 m. sausio 3 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, kuriame prašė pripažinti Rūmų 2017 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SA17/10/301 ir 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SA17/12/398 nepagrįstais ir įpareigoti šiuos sprendimus priėmusią organizaciją jos skundą nagrinėti iš naujo. Komisija 2018 m. sausio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. D4-15 nusprendė pripažinti Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SA17/12/398 nepagrįstu ir įpareigoti Rūmus pareiškėjos prašymą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo nagrinėti iš naujo. 2018 m. vasario 6 d.

Rūmai informavo pareiškėją, kad pakartotinai jos prašymas bus svarstomas 2018 m. vasario 28 d. Atestavimo komisijos posėdyje ir pakvietė pareiškėją jame dalyvauti. Pareiškėja 2018 m. vasario 13 d. su paklausimu kreipėsi į Rūmus, prašydama informuoti ją, ar jos dalyvavimas priimant naują sprendimą yra privalomas ir ar iš naujo bus vykdomas egzaminavimas, ar prašymo svarstymas bus mokamas. Rūmai 2018 m. vasario 13 d. raštu atsakė, jog prašymo svarstymas po skundo yra nemokamas, tačiau prašymas bus svarstomas pareiškėjai dalyvaujant, t. y. vyks profesinių žinių egzaminas.

Pareiškėja 2018 m. vasario 19 d. bei 2018 m. vasario 21 d. kreipėsi į Rūmus su raštais, kuriuose išdėstė savo poziciją dėl pakartotinio jos prašymo nagrinėjimo. 2018 m. kovo 5 d. Rūmai raštu Nr. SA18/03/110 informavo pareiškėją, kad 2018 m. vasario 28 d. Atestavimo komisijos posėdyje nutarta jos prašymo nesvarstyti jai neatvykus į posėdį ir pareiškėjos prašymą pakartotinai svarstyti tik dalyvaujant pareiškėjai, taip pat, kad pakartotinis pareiškėjos prašymas bus įtrauktas į Atestavimo komisijos darbotvarkę tik gavus pareiškėjos prašymą.

39. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir konstatavęs, kad, kaip matyti iš Komisijos 2018 m. sausio 31 d. protokolinio sprendimo, kad būtent Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SA17/12/398 turinio trūkumai (motyvavimo trūkumai) buvo pagrindas jį pripažinti nepagrįstu (neteisėtu), kad įpareigoti Rūmus išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo būtų ydinga, taip pat kad Rūmai turi priimti sprendimą dėl pareiškėjos prašymo dalies, kuria ji prašė suteikti ypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas, kuris būtų motyvuotas ir atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, skundą tenkino ir įpareigojo Rūmus per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 22 d. prašymo dalį – suteikti ypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas – ir priimti sprendimą toje dalyje, kurioje Lietuvos architektų rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398 pripažintas nepagrįstu be papildomo profesinių žinių egzamino.

40. Rūmai, grįsdami savo apeliacinio skundo prašymą, teigia, jog: pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja ne tik galiojančių teisės aktų reikalavimams, bet ir pačiai architektų profesinio atestavimo esmei; vien formalių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų atitikimas nereiškia, jog pareiškėjai turi būti suteikta jos pageidaujama kvalifikacija, t. y. dalyvavimas profesinių žinių egzamine nereiškia, jog prašymas privalo būti tenkinamas visa apimtimi; jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjos dalyvavimas pakartotiniame prašymo svarstyme yra neprivalomas, privalėtų būti naikinamas Atestavimo komisijos priimtas sprendimas ir turimų duomenų pagrindu priimamas naujas nuoseklus ir motyvuotas sprendimas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, pažymėtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, atsižvelgiant į minėto teisinio reguliavimo nuostatas, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui jis privalo aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio argumentai niekaip nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo: visų pirma, primintina, kad į Rūmus pareiškėja kreipėsi dėl statybos techninės veiklos srities vadovo kvalifikacijos atestato suteikimo, suteikiančio teisę eiti statinio projekto vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas ypatinguosiuose ir neypatinguosiuose statiniuose, taip pat ypatinguosiuose ir neypatinguosiuose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ar vietovėje.

44. Rūmai, 2017 m. lapkričio 29 d. Atestavimo komisijos posėdyje įvertinę pareiškėjos pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir atsakymus vykdant profesinių žinių patikrinimą, ekspertų rekomendacijas, 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. SA17/12/398 nusprendė tenkinti jos prašymą iš dalies, suteikiant neypatingų statinių statinio projekto architektūrinės dalies vadovės, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės kvalifikacijos atestatą. Komisija 2018 m. sausio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. D4-15 nusprendė pripažinti Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SA17/12/398 nepagrįstu ir įpareigoti Rūmus pareiškėjos prašymą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo nagrinėti iš naujo, motyvuodama tuo, kad sprendimas yra nenuoseklus (atsakomybė architekto profesijai ir autorinių teisų išmanymas svarbūs vykdant veiklą tiek ypatinguose, tiek neypatinguose statiniuose) ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmos instancijos teismas, Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398, kuriame yra vienintelis pareiškėjos prašymo dalies netenkinimo motyvas – „ <...> trūksta patirties taikant atsakomybę architekto profesijai. <...>“, panaikintas ne dėl to, kad Komisija nesutiko su Rūmų vertinimu dėl pareiškėjos profesinio pasirengimo atitikimo prašomos suteikti kvalifikacijos reikalavimams, o dėl to, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjos prašymas dėl nurodytos apimties kvalifikacinio atestato suteikimo tenkintas tik iš dalies, nėra motyvuotas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos architektų rūmų, kurių teisinė forma – asociacija, valstybės pavedimu vykdoma veikla, susijusi su architekto kvalifikacijos atestatų išdavimu, laikytina viešuoju administravimu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl vykdant tokią veiklą priimti aktai turi atitikti reikalavimus, nustatytus Viešojo administravimo įstatyme. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos vertinimas Atestavimo komisijoje vykdytas netinkamai, be to, kaip matyti iš Komisijos 2018 m. sausio 31 d. protokolinio sprendimo Nr. D4-15 turinio, yra visi duomenys, iš jų – Atestavimo komisijos posėdžių protokolai ir garso įrašai, kurių pagrindu priimtas Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398, todėl nėra pagrindo manyti, kad Rūmai negali priimti sprendimo, atitinkančio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina, kad atsakovas niekaip nepagrindė, kokių teisės aktų reikalavimams prieštarauja įpareigojimas priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, taip pat kodėl toks įpareigojimas prieštarauja pačiai architektų profesinio atestavimo esmei, juo labiau pati situacija susiklostė dėl atsakovo priimto akto, neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, dėl ko procedūra šioje dalyje nėra baigta.

45. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai – dalyvavimas profesinių žinių egzamine nereiškia, jog pareiškėjos prašymas privalo būti tenkinamas visa apimtimi; dėl principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) taikymo priimant naują sprendimą – nėra reikšmingi: pareiškėja nereiškė reikalavimo, o pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjos prašymas turi / neturi būti tenkintas pilna apimtimi; kadangi teismas įpareigojo atsakovą priimti sprendimą toje dalyje, kurioje Lietuvos architektų rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398 pripažintas nepagrįstu, t. y. neįpareigojo atsakovo priimti sprendimo dėl pareiškėjos prašymo dalies, kuri tenkinta, atsakovo argumentai dėl principo non reformatio in peius taikymo priimant naują sprendimą nėra reikšmingi.

Šiame kontekste pažymėtina, jog aplinkybė, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintas pilnai, rezoliucinė dalis nėra tapati pareiškėjos skundo dalykui, taip pat nėra reikšminga, kadangi teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (ABTĮ 80 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus, kad pareiškėjos prašymas dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo Lietuvos architektų rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. SA17/12/398 tenkintas iš dalies, pareiškėja nereiškė nesutikimo dėl šios sprendimo dalies, kuria jos prašymas tenkintas, Skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų išdavimo ar neišdavimo arba galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. D1-341 (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2019 m. kovo 14 d.) (toliau – ir Nuostatai), 10.1 ir 10. 2 papunkčiuose numatytus Komisijos priimamų sprendimų rūšis (pripažinti Lietuvos Respublikos architektų rūmų sprendimą pagrįstu (teisėtu); pripažinti Lietuvos Respublikos architektų rūmų sprendimą nepagrįstu (neteisėtu) ir įpareigoti šį sprendimą priėmusią organizaciją skundą nagrinėti iš naujo), aplinkybę, kad atsakovo viešai skelbiamais duomenimis pareiškėjai išduotas atestatas (Statinio projekto architektūrinės dalies, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovė.

Statinių kategorija: neypatingieji statiniai, įskaitant statinius, esančius kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius) nėra panaikintas (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti tik pareiškėjos 2017 m. lapkričio 22 d. prašymo dalį ir priimti sprendimą toje dalyje, kurioje Lietuvos architektų rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398 pripažintas nepagrįstu be papildomo profesinių žinių egzamino.

Nors skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimas nėra be priekaištų aiškumo prasme, kolegijos vertinimu, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovui yra aišku, kokį teismo patvarkymą jis privalo įvykdyti.

46. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas atmestas, taigi galutinis sprendimas šioje byloje yra priimamas pareiškėjos naudai. Pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti suma – 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl, nesant pagrindo prašomą priteisti sumą mažinti, šis prašymas tenkinamas pilnai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos architektų rūmų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai V. K. iš atsakovo Lietuvos architektų rūmų 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė