75bd06d5-ee4c-40ff-843d-cd3f1bb7ecbd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-305-565/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32798-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.5; 3.4.5.13 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. E. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. pareiÅ¡kėjas J. E. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu ypatingosios teisenos tvarka, praÅ¡ydamas atkurti pareiÅ¡kėjo J. E. K. senelio M.-C. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraÅ¡Ä .

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl civilinės bÅ«klės įraÅ¡o atkÅ«rimo, siekdamas atkurti pareiÅ¡kėjo senelio M.-C. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡Ä , kadangi Å¡is įraÅ¡as nėra iÅ¡likęs.

3. IÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikė iÅ¡vadÄ Nr. A136-1963/21(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo, iÅ¡taisymo, papildymo, atkÅ«rimo ar anuliavimo“ (toliau – IÅ¡vada). IÅ¡vadoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose M. C. M. K. vardu nėra įraÅ¡yto nei vieno civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o, pagal kurį bÅ«tų įmanoma nustatyti jo gimimo datÄ â€“ (duomenys neskelbtini), bei tiksliÄ gimimo vietÄ , ir nėra kitų civilinės bÅ«klės aktų įrašų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti M.

C.-M. K. gimimÄ Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo jo gimimo įraÅ¡Ä atkurti. PareiÅ¡kėjas, neturėdamas kitos galimybės atkurti civilinės bÅ«klės aktÄ , Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalyje nustatyta tvarka teikia šį pareiÅ¡kimÄ dėl gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimo. PareiÅ¡kėjo senelio gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimas yra reikÅ¡mingas, kadangi pareiÅ¡kėjas ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis (vaikaitis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo J. E. K. pareiÅ¡kimÄ dėl gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: 4.1. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡duodami Å¡iÄ teisę patvirtinantys dokumentai.

PraÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo pateikimo tvarkÄ reglamentuoja Pilietybės įstatymo 38 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies 2 punktÄ asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra iÅ¡duotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, be kita ko, prideda dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis; 4.2. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, tai yra 2018 m. sausio 24 d.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. R4-229, 1938 m. kovo 31 d. rašto Nr. 426 Rokiškio apskrities viršininkui, nustatyta, kad K. C.-M. įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad raštas Rokiškio apskrities viršininkui yra „Lietuvos pilietybės nustojimo (atleidimo)“ byloje. Taigi, K. C.-M. ne vėliau nei 1938 m. įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl nelaikytinas asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kadangi ne vėliau nei 1938 m.

įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad jo senelis iÅ¡saugojo tarpukario Lietuvos Respublikos pilietybę remiantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu; 4.3. pareiÅ¡kėjui siekiant pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nustatyta teise, nei neteismine, nei teismine tvarka (pvz. nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo iÅ¡saugojęs Lietuvos Respublikos pilietybę) atkurti Lietuvos pilietybę pagrindo nėra, t. y. pareiÅ¡kimo tenkinimas nesukeltų teisinių materialiųjų padarinių (tokių, kokių siekia pareiÅ¡kėjas).

PareiÅ¡kėjo tėvas gimė (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), t. y. jau pareiÅ¡kėjo seneliui praradus Lietuvos Respublikos pilietybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme. III. Atskirojo skundo argumentai 5. PareiÅ¡kėjas J. E. K. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 5.1. teismo išvada, kad pareiškėjo senelis yra Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentuose minimas K. C.-M., kuriam 1934 m. rugsėjo 26 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir dėl to neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, neteisinga. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. sausio 24 d. pažymoje ir pažymos prieduose, tai yra Lietuvos sioninkų organizacijos („Histadruth Cionith Belita“) archyviniame fonde esančioje C.

M. K. kortelėje bei Vidaus reikalų Administracijos departamento 1938 m. kovo 31 d. raÅ¡te Nr. 57110 RokiÅ¡kio apskrities virÅ¡ininkui, yra minimi du skirtingi asmenys tais pačiais vardais ir pavarde. Kadangi archyvo pažymos priedai sudaro neatskiriamÄ pažymos dalį, teismui buvo pateikti visi dokumentai. FaktÄ , kad minimuose dokumentuose nurodyti skirtingi asmenys, galima identifikuoti palyginant skirtingus Å¡iuose dokumentuose nurodytus duomenis; 5.2. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodoma, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, piliečiams iÅ¡duotų užsienio pasų 1928 m. registracijos knygoje įraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas K.

C.-M., gim. (duomenys neskelbtini), 1928 m. gavęs užsienio pasÄ , užsienio paso eil. Nr. ir serija (duomenys neskelbtini) (pagrindas (duomenys neskelbtini)). C. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiÅ¡kėjo senelis, kuris iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini) (ne į (duomenys neskelbtini)) nuolatiniam gyvenimui iÅ¡vyko (duomenys neskelbtini) metais, po to, kai jam tais pačiais (duomenys neskelbtini) metais buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas. PareiÅ¡kėjo senelio iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) patvirtina Jungtinės Karalystės Nacionaliniame archyvo el. duomenų bazėje saugomo laivo „Grantully Castle“ 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių, vykusių į (duomenys neskelbtini), sÄ raÅ¡o kopija, į kurį įraÅ¡ytas C.

K., (duomenys neskelbtini) metų, Lietuvos pilietis. (duomenys neskelbtini) pilietybę pareiÅ¡kėjo senelis įgijo (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo senelio pilietybė prieÅ¡ natÅ«ralizacijÄ â€“ Lietuvos. Å iuos faktus patvirtina kartu su pareiÅ¡kimu pateiktos pareiÅ¡kėjo senelio natÅ«ralizacijos dokumentų kopijos. Lietuvos centriniame valstybės archyve nėra informacijos apie tai, kad pareiÅ¡kėjo senelis bÅ«tų netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d.; 5.3.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos prieduose – Lietuvos sioninkų organizacijos („Histadruth Cionith Belita“) archyviniame fonde esančioje C. M. K. kortelėje bei Vidaus reikalų Administracijos departamento 1938 m. kovo 31 d. rašte Nr. 57110 Rokiškio apskrities viršininkui, minimas kitas asmuo tuo pačiu vardu ir pavarde – K. C.-M., kuriam 1934 m. rugsėjo 26 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir dėl to neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Šis asmuo yra pareiškėjo senelio giminaitis tokiu pačiu vardu ir pavarde.

IÅ¡ kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma gautos Lietuvos sioninkų organizacijos („Histadruth Cionith Belita“) archyviniame fonde esančios C. M. K. kortelės vertimo iÅ¡ hebrajų į lietuvių kalbÄ matyti, jog minėta kortelė buvo sudaryta 1934 metais ir joje nurodoma, kad H. M. K., Å . sÅ«nui, gim. (duomenys neskelbtini) metais, buvo iÅ¡duotas leidimas repatriacijai į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir jis repatrijavosi (duomenys neskelbtini) metais. C. M. K., Å . sÅ«nus, gim. (duomenys neskelbtini) metais ir repatrijavęs į (duomenys neskelbtini), yra pareiÅ¡kėjo senelio pusbrolis.

PareiÅ¡kėjui iÅ¡ giminaičių pavyko gauti minėto C. M. K. (K.) užsieniečio registracijos liudijimo kopijÄ , iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini). Registracijos liudijime nurodoma, jog minėtas C. M. K. (K.) gimė (duomenys neskelbtini), pilietybė – (duomenys neskelbtini) (pasas iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini)), ankstesnė pilietybė – Lietuvos, paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), atvykimo į (duomenys neskelbtini) data – 1942 m. vasario mėn.; 5.4. remiantis pateiktų įrodymų visuma, yra pagrindas pripažinti, kad K.

C.- M., gim. (duomenys neskelbtini) metais, kuriam 1934 m. rugsėjo 26 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir dėl to neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, yra kitas asmuo, ne pareiškėjo senelis. Pareiškėjo senelis C.-M. K. (vėliau žinomas kaip M. K.) gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo 1949 m. Duomenų apie tai, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. būtų netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, nėra.

Todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nustatytos teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimÄ kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis (vaikaitis). Taigi, pareiÅ¡kimo dėl pareiÅ¡kėjo senelio gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimo patenkinimas sukels materialiuosius teisinius padarinius. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

7. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo.

8. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

9. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktÄ ; 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 51 punktÄ ).

10. Kartu su atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus: 1) 1928 m. gruodžio 27 d. „Grantully Castle“ laivo keleivių, vykusių į (duomenys neskelbtini), sÄ raÅ¡o kopijÄ su vertimu į lietuvių kalbÄ ;

2) Lietuvos sioninkų organizacijos („Histadruth Cionith Belita“) archyviniame fonde esančios C. M. K. kortelės kopijÄ su vertimu į lietuvių kalbÄ ;

3) C. M. K. (K.) (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto užsieniečio registracijos liudijimo kopijÄ su vertimu į lietuvių kalbÄ .

11. Nurodė, jog naujų įrodymų (dokumento, patvirtinančio pareiÅ¡kėjo senelio iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos, bei dokumentų apie pareiÅ¡kėjo senelio bendravardį giminaitį C. M. K. (K.), gim. (duomenys neskelbtini) m.) pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik teismui priėmus skundžiamÄ nutartį, siekiant įrodyti, kad į bylÄ pateiktoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. sausio 24 d. pažymoje ir jos prieduose yra nurodyti du skirtingi asmenys tais pačiais vardais ir pavarde.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pareiÅ¡kėjo piktnaudžiavimo teikiant naujus įrodymus. Matyti, jog naujai teikiamais įrodymais pareiÅ¡kėjas siekia paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kimo patenkinimas nesukels pareiÅ¡kėjui materialiųjų teisinių padarinių, be to, teikiamų įrodymų priėmimas į bylÄ Â neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai priimami. Priėmęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos įrodymus tiria ir vertina kartu su įrodymais, iÅ¡tirtais ir įvertintais pirmosios instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Dėl ginčo esmės 13. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas J. E. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu ypatingosios teisenos tvarka, praÅ¡ydamas atkurti pareiÅ¡kėjo J. E. K. senelio M.-C. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraÅ¡Ä . Nurodė, jog senelio gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimas yra reikÅ¡mingas, kadangi pareiÅ¡kėjas ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis (vaikaitis).

15. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo dėl gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimo priėmimo klausimÄ , priėmė nepagrįstÄ nutartį.

16. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šiuo pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2009).

17. CPK 22 straipsnio 1, 2 dalyse, be kita ko, nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių, teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka.

18. Pažymėtina, kad civilinės bÅ«klės aktų registravimÄ , įrašų atkÅ«rimÄ , pakeitimÄ , papildymÄ , iÅ¡taisymÄ reglamentuoja CPK XXXII skyriaus 514 – 516 straipsniai.

19. Vadovaujantis CPK 514 straipsnio 2 dalimi, teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

20. Pagal CPK 514 straipsnio 3 dalį, pareiÅ¡kime, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi bÅ«ti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės bÅ«klės aktÄ Ä¯registruoti, akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti, kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

21. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kime dėl gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjas suformulavo pareiÅ¡kimo dalykÄ â€“ atkurti pareiÅ¡kėjo J. E. K. senelio M.-C. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas Å .-S. K. (gimęs apie (duomenys neskelbtini)) gimimo akto įraÅ¡Ä . PareiÅ¡kėjas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl civilinės bÅ«klės įraÅ¡o atkÅ«rimo, tačiau 2021 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo atkurti gimimo įraÅ¡Ä .

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė kodėl gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimas jam yra reikÅ¡mingas (siekiant pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ ). Kartu su pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais grindė pareiÅ¡kime nurodomus argumentus.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai suformulavo pareiÅ¡kimo dalykÄ bei nurodė kokių materialinių teisinių padarinių jis siekia. PrieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , pareiÅ¡kėjas visų pirma pasinaudojo privaloma Å¡io klausimo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarka, tai yra kreipėsi į Civilinės metrikacijos įstaigÄ (CPK 514 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kime aiÅ¡kiai nurodytas civilinės bÅ«klės akto įregistravimo pagrindas (CPK 514 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kartu su pareiÅ¡kimu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui atkurti Lietuvos pilietybę, t. y. pareiÅ¡kimo tenkinimas nesukeltų teisinių materialiųjų padarinių (tokių kokių siekia pareiÅ¡kėjas). Å iuo aspektu pažymėtina, jog pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas pareiÅ¡kimo pagrįstumo klausimas. Galutinė iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kimo pagrįstumo / nepagrįstumo yra sprendžiama bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijoje, iÅ¡tyrus visus įrodymus.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje faktiÅ¡kai įvertino pareiÅ¡kimo teisėtumÄ ir materialinį pagrįstumÄ ir iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymo nustatyta pareiÅ¡kėjo pareiga dar iki kreipiantis su pareiÅ¡kimu į teismÄ suformuluoti pareiÅ¡kimo pagrindÄ ir dalykÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ .

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kėjo J. E. K. pareiÅ¡kimÄ dėl gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme. Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kimo priėmimo klausimo iÅ¡sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis naikinama ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiÅ¡kėjo J. E. K. pareiÅ¡kimo dėl gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimo priėmimo klausimÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Burdulienė