2024-07-31 Nr. AB-11232-3-61-3-09786-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2041-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09786-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3; 8.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I. (V. I.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. I. (V. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis V. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 23S208566 (skunde nurodyta netaisyklinga Sprendimo priėmimo data laikoma rašymo apsirikimu, turėtų būti – 2023 m. lapkričio 21 d.) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo darbdavys UAB „Valorvita“ 2023 m. gegužės 2 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Valorvita“ pagrindu. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduotas 2023 m. birželio 6 d. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą atsakovui leisti pakeisti darbdavį iš UAB „Valorvita“ į UAB „Htf group“. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 23S207127 nusprendė neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio, nes pareiškėjas neatitiko darbdavio keitimo sąlygų (UAB „Htf group“ nevykdė deklaruojamos veiklos). Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-4302-595/2024, patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 23S207127, kuriuo nuspręsta neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2023 m. lapkričio 20 d.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad UAB „Valorvita“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2023 m. spalio 20 d., pareiškėjas nedirbo kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Atsakovas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

3.1. Migracijos departamentas, priimdamas 2023 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 23S207127, kuriuo nusprendė neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio, pažeidė pareiškėjo interesus. Šis sprendimas neįsiteisėjo, todėl atsakovas negalėjo imtis jokių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, o vadovaudamasis neįsiteisėjusiu sprendimu pažeidė viešojo administravimo subjektui keliamus reikalavimus ir principus.

3.2. Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo apklausti pareiškėją bei suteikti jam galimybę pateikti paaiškinimus, tačiau to nepadarė.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Pareiškėjo argumentai, kad jis yra apskundęs Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 23S207127, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio neturi įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepakeitė darbdavio pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatytus reikalavimus ir neįsidarbino pas naują darbdavį, todėl pareiškėjo atleidimo iš UAB „Valorvita“ faktas buvo imperatyvus pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Paaiškėjus Sprendime nustatytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas ir jis neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti.

5.2. Nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo apklausti pareiškėją bei suteikti jam galimybę pateikti paaiškinimus. Tokios Migracijos departamento pareigos neįtvirtina nei teisės aktai, nei teismų praktika.

5.3. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, Sprendime išdėstyti motyvai adekvatūs, aiškūs ir pakankami, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. I. skundą.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjo darbdavys UAB „Valorvita“ 2023 m. gegužės 2 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Valorvita“ pagrindu. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduotas 2023 m. birželio 6 d.

7.2. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė atsakovui prašymą leisti pakeisti darbdavį iš UAB „Valorvita“ į UAB „Htf group“. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2023 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 23S207127 nusprendė neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio, nes pareiškėjas neatitiko darbdavio keitimo sąlygų (UAB „Htf group“ nevykdė deklaruojamos veiklos). Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-4302-595/2024, patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 23S207127, kuriuo nuspręsta neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį.

7.3. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2023 m. lapkričio 20 d. Sodros informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad UAB „Valorvita“ darbo sutartį, sudarytą su pareiškėju, nutraukė 2023 m. spalio 20 d., pareiškėjas nedirbo kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

8. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sutiko su Migracijos departamento Sprendime išdėstytais argumentais, kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjas darbo sutartį, sudarytą su UAB „Valorvita“, Sprendimo priėmimo dieną buvo nutraukęs, nedirbo kitose Lietuvos Respublikos įmonėse, taigi neatitiko Įstatymo 44 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintų sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatyme įtvirtintų reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai dėl nurodytų priežasčių panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

9. Teismas vertino, jog Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų ir informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų pateikimo.

10. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas atsakovo surinktais duomenimis iš informacinių sistemų, teisės aktų nuostatomis, o taikomos priemonės yra motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai, todėl Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

11. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 12. Pareiškėjas V. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Jis supranta, jog teisė gyventi Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė, tačiau akivaizdu, kad susiklosčiusi situacija, atsakovo neigiamas nusistatymas sudarė tokią situaciją, kad pareiškėjas neturi galimybės pradėti dirbti pas kitą darbdavį iki atsakovas leis pakeisti jam darbdavį. Ši situacija susidarė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, t. y. teismas neatliko savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo, neišnagrinėjo kilusio ginčo iš esmės, todėl priimtas sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų.

13.2. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo pareiškėjo paaiškinimais, iš esmės remdamasis tik atsakovo pozicija, ir nesistengė įvertinti pareiškėjo tikrosios padėties.

13.3. Atsakovo veiksmai neatitinka gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitų principų bei teisės aktų reikalavimų.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

15.1. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo atžvilgiu kitose administracinėse bylose priimtų sprendimų yra nereikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi sprendimai priimti skirtingais pagrindais.

15.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodo ir nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų, tik pateikia nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčijamu klausimu.

15.3. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nesilaikė gero administravimo principo, nes užsieniečio apklausa nėra privaloma, o Sprendimas priimtas įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 23S208566, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. birželio 1 d., dėl to, kad buvo nutraukta darbo sutartis su pareiškėju, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustačius, jog UAB „Valorvita“ darbo sutartį, sudarytą su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2023 m. spalio 20 d., be to, pareiškėjas Sprendimo priėmimo dieną nedirbo kitose Lietuvos Respublikos įmonėse.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai ir teisėtai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pripažino, kad Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog teismas neatliko savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo, neišnagrinėjo ginčo iš esmės, neįvertino pareiškėjo paaiškinimų, o priimtas sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų.

20. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Valorvita“ 2023 m. gegužės 2 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketina dirbti UAB „Valorvita“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduotas 2023 m. birželio 6 d. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 23S207127 nusprendė neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio, nes pastarasis neatitiko darbdavio keitimo sąlygų, t. y. bendrovė nevykdė deklaruojamos veiklos (krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais), todėl pareiškėjas neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, leidžiančių pakeisti darbdavį.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, jį apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-4302-595/2024, patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 23S207127, kuriuo nuspręsta neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį. Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI2-4302-595/2024, įsiteisėjo ir buvo perduotas vykdyti 2024 m. balandžio 10 d.

Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2023 m. lapkričio 20 d. Sodros informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad UAB „Valorvita“ darbo sutartį, sudarytą su pareiškėju, nutraukė 2023 m. spalio 20 d. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina į bylą pateiktas UAB „Valorvita“ 2023 m. spalio 23 d. pranešimas, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie darbo sutarties su pareiškėju nutraukimą. Migracijos departamentas, įvertinęs šiuos duomenis ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nedirbo kitose Lietuvos Respublikos įmonėse Sprendimo priėmimo dieną, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 23S208566 nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. birželio 1 d., motyvuodamas tuo, kad buvo nutraukta darbo sutartis su pareiškėju.

22. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

23. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

24. Įstatymo 50 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

25. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl nustačius bent vieną iš šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022, 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024 ir kt.).

26. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Valorvita“ sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2023 m. spalio 20 d., pareiškėjas Sprendimo priėmimo dieną nedirbo kitose Lietuvos Respublikos įmonėse, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šių aplinkybių nustatymas buvo teisėtas ir imperatyvus pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai ir teisėtai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

27. Pažymėtina, jog ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje darbo sutarties nutraukimas vertinamas kaip imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2362-662/2023, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-1047/2024, 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1824-552/2024 ir kt.). Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimai laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024 ir kt.).

28. Nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo individualios situacijos ir rėmėsi išimtinai tik atsakovo pateiktais paaiškinimais, kadangi iš priimtų sprendimų matyti, jog jie buvo priimti remiantis ne tik atsakovo bei pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, bet ir kitais sprendimams priimti reikšmingais duomenimis, kuriuos tinkamai įvertino tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad prieš atsakovui priimant Sprendimą, jis nebuvo išklausytas ir neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos bei priimto Sprendimo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė, kokias papildomas nagrinėjamai bylai reikšmingas ir galbūt galėjusias lemti kitokio sprendimo priėmimą aplinkybes jis būtų nurodęs bei kokius šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus būtų pateikęs. Tuo pačiu pažymėtina, jog teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti Sprendimo motyvus ar suteiktų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant Sprendimą, buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai ar teisės aktų reikalavimai.

29. Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjo teisės būti išklausytam aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjas turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021, 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-520/2023).

30. Teisėjų kolegija, be kita ko, nekvestionuoja pareiškėjo teisės dirbti pas kitą darbdavį, tik atkreipia dėmesį, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne Migracijos departamento sprendimas, kuriuo pareiškėjui nuspręsta neleisti pakeisti darbdavio, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas iki darbo sutarties nutraukimo su UAB „Valorvita“ ir skundžiamo Sprendimo priėmimo kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį, neturi įtakos šio Sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl argumentų, susijusių su sprendimo neleisti pakeisti darbdavio priėmimu, nepasisako.

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą. Nėra pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas, ginčą išnagrinėjo ne iš esmės arba priėmė formalų, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį, sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu.

33. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, nustatyta, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tokie apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos baigčiai.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, kurį nėra pagrindo naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. I. (V. I.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė