75bb8f5a-ac25-49fb-bb76-2f33e8e16586 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-3519-406/2015Proceso Nr. 3-62-3-01027-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.;74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjas Gitaras Äekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui D. Å .,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo KalÄjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas D. Å . kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kÄjas savo skunde (b.l. 5-7), patikslintame skunde (b.l.
Legislator headnote
AI generated75bb8f5a-ac25-49fb-bb76-2f33e8e16586 · Kauno apygardos administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinÄjamu atveju â MarijampolÄs pataisos namų) neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-3519-406/2015Proceso Nr. 3-62-3-01027-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.;74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjas Gitaras Äekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui D. Å .,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo KalÄjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas D. Å . kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kÄjas savo skunde (b.l. 5-7), patikslintame skunde (b.l.
26) bei teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2015 m. gegužÄs 18 d. buvo pervestas iÅ¡ 2 bÅ«rio gyvenamosios patalpos į 7 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, t.y. ant lubų buvo pelÄsis, sienų dažai atsilupÄ, grindų dažai nusitrynÄ, todÄl nebuvo galimybÄs jas Å¡luoti ar plauti. PažymÄjo, jog kreipÄsi į 2 bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dÄl neperkÄlimo į minÄtÄ bÅ«rį, taÄiau jo praÅ¡ymų netenkino, o tyÄia jį patalpino ir laikÄ nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis.
Akcentavo, jog 2015 m. kovo 30 d. kreipÄsi į MarijampolÄs visuomenÄs sveikatos centrÄ , kuris nustatÄ minÄtus pažeidimus, todÄl MarijampolÄs pataisos namai buvo įpareigoti iki 2015 m. kovo 27 d. nustatytus pažeidimus paÅ¡alinti. TeigÄ, jog nuo 2015 m. gegužÄs 18 d. 7 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo pradÄtas remontas, todÄl laikinai (nuo 2015 m. gegužÄs 18 d. iki 2015 m. birželio 22 d.) jis buvo perkeltas gyventi į 5 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri taip pat neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.
NurodÄ, jog jam bÅ«nant 7 bÅ«ryje buvo atimta galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u, kadangi grafikų laikai, t.y. duÅ¡inÄs grafiko laikas ir sportinių užsiÄmimų laikas, sutapo, todÄl galÄjo apsiprausti tik prie kriauklÄs ir tik su Å¡altu vandeniu. DÄl atsakovo neteisÄtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) teko gyventi kanÄioje, o į praÅ¡ymus, nusiskundimus nebuvo reaguojama. Å iais atsakovo veiksmais buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatos. PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 32-34) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir nurodo, jog MarijampolÄs pataisos namuose 2015 m. balandžio 23 d.
MarijampolÄs visuomenÄs sveikatos centras atliko patikrinimÄ Â pagal pareiÅ¡kÄjo skundÄ nuteistųjų bÅ«ryje Nr. 7 ir nustatÄ, kad 7 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje ant sienų ir lubų yra pelÄsio požymių, patalpos paprastasis remontas neatliekamas pagal poreikį bei nurodÄ Ä¯staigai paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus per tris mÄnesius. Akcentavo, jog pažeidimai buvo paÅ¡alinti nedelsiant nors trumpalaikis pelÄsio požymių buvimas ar neperdažytos patalpos sienos, grindys nesukelia pavojaus sveikatai, nes prieÅ¡ingu atveju MarijampolÄs visuomenÄs sveikatos centras bÅ«tų pareikalavÄs paÅ¡alinti trÅ«kumus nedelsiant.
TeigÄ, kad pareiÅ¡kÄjas skunde nenurodÄ kokių iÅ¡gyvenimų jis patyrÄ, kokiais faktais praÅ¡oma žala pasireiÅ¡kÄ ir kaip pasireiÅ¡kÄ priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. PažymÄjo, jog pataisos namai neturi jokių duomenų dÄl pareiÅ¡kÄjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmÄs atlikimo metu, galimų kanÄių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinÄs sÄ lygos. PraÅ¡Ä skundÄ atmesti.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kÄjas teisme pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijos veiksmais â MarijampolÄs pataisos namų (toliau â Pataisos įstaiga, Pataisos namai), pareiÅ¡kÄjÄ kalinant Pataisos namų 7 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje ir 5 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje, kur nebuvo užtikrintos higienos ir sanitarinÄs sÄ lygos, t.y. ant lubų buvo pelÄsis, sienų, grindų dažai atsilupÄ.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinÄjamu atveju â MarijampolÄs pataisos namų) neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ .
PažymÄtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.                          NeturtinÄ (moralinÄ) žala yra dvasinÄ skriauda, kuri gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrÄtimus, emocinÄ depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogÄjimÄ ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.).
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisÄs taikymo praktikÄ , yra konstatavÄs, jog siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, tikrai patyrÄ dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d.
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556- 95/2009).                           Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas nuteistasis D. Å . Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-108 paskirtas nuo 2015 m. kovo 23 d. bausmÄ atlikti 7 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje. (b.l. 35).                          Taip pat byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas 2015 m. kovo 23 d. praÅ¡ymais, reg. Nr. 49/07-403(65), Nr. 19/07-402 ir Nr. 19/07-404 kreipÄsi į Pataisos įstaigÄ , kuriais praÅ¡Ä neperkelti jo į 7 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , bei, kad bÅ«tų patalpintas į kameros tipo patalpas (pagal LR BVK 70 str. 6 d.), kadangi minÄta gyvenamoji patalpa neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų (b.l. 9, 10).                          Pataisos namai 2015 m. balandžio 2 d. atsakyme nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas pervestas į 7 bÅ«rį, siekiant iÅ¡vengti galimų naujų konfliktų ar galimo poveikio nukentÄjusiajam ar liudytojams baudžiamojoje byloje, kurioje pareiÅ¡kÄjui pareikÅ¡ti įtarimai.
Taip pat pažymÄjo, kad nÄra jokių svarbių priežasÄių ar aplinkybių, dÄl kurių pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų galima taikyti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalį, t.y. nuteistojo praÅ¡ymu laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų patalpinant į kamerų tipo patalpas. Pataisos įstaiga 2015 m. balandžio 13 d. pateiktame atsakyme Nr. 20/07-381 į pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ reg. Nr. 49/07-403(65), nurodÄ, jog Pataisos įstaigoje yra laikomasi visų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, be to, Pataisos namuose nuteistųjų gyvenimo sÄ lygos yra sistemingai tikrinamos MarijampolÄs visuomenÄs sveikatos centro (b.l. 9, 10).
                          Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas Pataisos įstaigos 2015 m. balandžio 2 d. atsakymÄ Nr. 09/07-353 ir 2015 m. balandžio 13 d. atsakymÄ Nr. 20/07-381 Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka skundÄ KalÄjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris 2015 m. gegužÄs 18 d. sprendimu Nr. 2S-2163 ir 2015 m. gegužÄs 21 d. sprendimu Nr. 2S-2237 nenustatÄ, kad MarijampolÄs pataisos namų administracija bÅ«tų pažeidusi teisÄs aktus ir priimtus sprendimus paliko galioti.MinÄtų aktų pareiÅ¡kÄjas teismui neskundÄ, todÄl pareiÅ¡kÄjo perkÄlimo iÅ¡ 2 bÅ«rio gyvenamosios patalpos į 7 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagrįstumas ir teisÄtumas nekelia abejonių.
Teismas negali peržengti bylos nagrinÄjimo ribų, negali savarankiÅ¡kai vertinti nurodytų aktų, kurie nÄra ginÄo objektai, teisÄtumo, tuo tarpu esminÄ neturtinÄs žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisÄti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minÄtÄ teisinį reglamentavimÄ neturtinÄ Å¾ala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustaÄius, kad tokia žala jam kilo dÄl atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisÄtų aktų.
NenustaÄius, kad aktai, kuriais buvo įvertinti pareigÅ«nų veiksmai ir kuriuos priÄmus buvo tariamai suvaržytos pareiÅ¡kÄjo teisÄs, yra neteisÄti, neturtinÄs žalos atlyginimas negalimas.PareiÅ¡kÄjas skunde bei bylos nagrinÄjimo metu akcentavo, kad Pataisos įstaigos 7 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo pelÄsis ant lubų, sienų dažai atsilupÄ, grindų danga nelygi, dažai nusitrynÄ, todÄl nebuvo galimybÄs grindis Å¡luoti ar plauti ir Å¡ie pažeidimai buvo fiksuoti kompetentingos institucijos.             KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.
įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2011 m. birželio 19 d.) 1 punktas numato, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs (toliau â TaisyklÄs) nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalÄjimų (toliau â pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus ir pagal Taisyklių 2 punktÄ Å¡ios TaisyklÄs privalomos visoms veikianÄioms pataisos įstaigoms ir yra privalomos rengiant norminius ir techninius dokumentus, technines sÄ lygas, instrukcijas bei metodikas, susijusias su pataisos įstaigų įrengimu ir eksploatavimu, o Å¡ių Taisyklių 3 punktas sako, kad Pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaromos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos higienos normÄ HN 76: 2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos:
Bendrieji sveikatos reikalavimaiâ, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau - Higienos norma HN 76:2010).             Higienos normos HN 76:2010 6 punktas numato, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. MinÄtos normos 56 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drÄgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelÄsių, tos paÄios normos 62 punktas reglamentuoja, jog laisvÄs atÄmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.                          IÅ¡ atsakovo pateikto MarijampolÄs visuomenÄs sveikatos centro 2015 m. balandžio 28 d. patikrinimo akto Nr. PT-122 matyti, kad Pataisos įstaigoje pagal pareiÅ¡kÄjo D.
Å . gautÄ ir užregistruotÄ 2015 m. balandžio 23 d. skundÄ , buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo tikrinta 7 bÅ«rio 5 gyvenamoji patalpa. MinÄtame akte buvo konstatuota, jog laikomiems asmenims nebuvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (Higienos norma HN 76:2010 6 p. pažeidimas), ant sienų ir lubų buvo pelÄsių požymių (Higienos normos HN 76:2010 56 p. pažeidimas), patalpų paprastasis remontas neatliekamas pagal poreikį (Higienos norma HN 76:2010 62 p. pažeidimas) ir Å¡iuo patikrinimo aktu atsakovui, t.y.
MarijampolÄs pataisos namas, buvo nustatytas terminas pažeidimams paÅ¡alinti (b.l. 36-37).              PažymÄtina ir tai, kad minÄtas aplinkybes taip pat patvirtina ir pareiÅ¡kÄjo pateikti į bylÄ MarijampolÄs visuomenÄs sveikatos centro 2015 m. balandžio 29 d. raÅ¡tas Nr. 5D-814 ir 2015 m. gegužÄs 19 d. raÅ¡tas Nr. 5D-956, adresuoti pareiÅ¡kÄjui (b.l. 14-15, 16-17).              Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Higienos normos HN 76:2010 aukÅ¡Äiau įvardintų reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybÄs valdžios institucijos (MarijampolÄs pataisos namų) veiksmų neteisÄtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygÄ , todÄl nagrinÄjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos pareiÅ¡kÄjo D.
Å . subjektinÄs teisÄs atlikti bausmÄ tinkamai įrengtose gyvenamosiose patalpose. Teismas pažymi ir tai, kad į bylÄ pateiktas atsakovo 2015 m. birželio 17 d. Avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų aktas Nr. 14/07-2439 patvirtina, jog nustatyti MarijampolÄs visuomenÄs sveikatos centro minÄtu patikrinimo aktu Pataisos įstaigos pažeidimai nedelsiant buvo paÅ¡alinti (b.l. 38).Nors pareiÅ¡kÄjas skunde bei teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog jis nuo 2015 m. gegužÄs 18 d. iki 2015 m. birželio 22 d. buvo laikomas 5 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje, kur buvo pelÄsis ant lubų, sienų dažai atsilupÄ, grindų dažai nusitrynÄ, taÄiau byloje nÄra jokių įrodymų, pagrindžianÄių, kad minÄta gyvenamoji patalpa, t.y. 5 bÅ«rio 5 gyvenamoji patalpa, neatitiko Higienos normos HN 76:2010 numatytų reikalavimų, todÄl Å¡ie pareiÅ¡kÄjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kÄjas taip pat teigÄ, kad jam bausmÄ atliekant 7 bÅ«ryje buvo atimta galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u, kadangi DuÅ¡inÄs darbo grafiko laikas ir Sportinių užsiÄmimų grafiko laikas sutapo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 258 punkte numatyta, kad nuteistiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ pasinaudoti duÅ¡u. IÅ¡ pateikto Pataisos įstaigos DuÅ¡inÄs darbo grafiko, patvirtinto MarijampolÄs pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužÄs 31 d. įsakymu, matyti, kad 7 bÅ«rio nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos naudotis duÅ¡u sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 16.30 val. (b.l. 18).
IÅ¡ byloje esanÄio Sportinių užsiÄmimų vykstanÄių sporto aikÅ¡tyne grafiko, patvirtinto MarijampolÄs pataisos namų direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. įsakymu, matyti, jog 7 bÅ«rio nuteistieji gali sportuoti sekmadieniais nuo 15.15 iki 17.00 val. (b.l. 19).PažymÄtina, jog Pataisos įstaigoje, kuri nÄra izoliatorius â kalÄjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmÄ nuteistieji turi reglamentuotÄ judÄjimo laisvÄ ir grafike numatytu laiku bÅ«rių nuteistieji į stadionÄ praleidžiami be palydos.
Nors pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad minÄtų grafikų laikas sutapo, taÄiau kaip matyti 7 bÅ«rio nuteistieji sekmadieniais į duÅ¡Ä galÄjo eiti nuo 14.00 val., o sportuoti nuo 15.15 val. Pagal pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytas abstrakÄias aplinkybes dÄl netinkamų duÅ¡inÄs ir sportinių užsiÄmimų grafikų nÄra pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitikimo teisÄs aktų reikalavimams, kadangi pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ nuo 14.00 val. pasinaudoti duÅ¡u, o nuo 15.15 val. eiti į sportinius užsiÄmimus.
Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistiesiems yra numatyta galimybÄ Å¾aisti rungtynes kitu nei jiems grafike nustatytu laiku iÅ¡ anksto apie tai informuojant bÅ«rio virÅ¡ininkÄ (b.l. 19).Teismas taip pat pažymi, kad byloje nÄra jokių duomenų dÄl pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimų bÅ«tent dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų Pataisos įstaigoje. PareiÅ¡kÄjas kalinimo laikotarpiu kreipÄsi į PsichologinÄ tarnybÄ ne dÄl to, kad turÄjo dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrÄtimų, nepatogumų, emocinÄs depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogÄjimo ir t.t., o dÄl to, kad nenorÄjo bÅ«ti perkeltas į 7 bÅ«rį (b.l. 39).
PažymÄtina ir tai, jog ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas nebuvo kreipiÄ sis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dÄl emocinÄs depresijos ar fizinio skausmo (b.l. 40). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ, o byloje nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininÄ pagalba, todÄl konkreÄiu atveju nÄra pagrindo konstatuoti, jog dÄl laikymo netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų atsiradusios neigiamos pasekmÄs jo sveikatai.Kaip minÄta, CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinÄs žalos įrodinÄjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinÄ Å¾ala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. TodÄl įrodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas â neturtinÄs žalos padarymo faktas.
Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinÄje A438-336/2012 ir kt.).
Vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinÄje A438-336/2012 ir kt.). Teismas pažymi, kad administracinių teismų praktikoje kaip neturtinÄ Å¾ala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. NeturtinÄs žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darÄ veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne vienkartinio pobÅ«džio, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkriÄio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A17-749/2007).
TeisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).
AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444â 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Ä®vertinÄs paminÄtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmÄ (nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. gegužÄs 18 d.), bendrÄ sias kalinimo sÄ lygas Pataisos įstaigoje (Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmÄ nuteistieji turi reglamentuotÄ judÄjimo laisvÄ), atsižvelgÄs į tai, kad pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas patalpose, kuriose nustatyti pažeidimai buvo nežymÅ«s, t.y. trumpalaikis pelÄsio požymių buvimas ar neperdažytos patalpos sienos ir grindys nesukelia pavojaus sveikatai ar sveikatos sutrikimams, nesant byloje įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atvirkÅ¡Äiai, gavÄs MarijampolÄs visuomenÄs sveikatos centro nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus, atsakovas nedelsiant ÄmÄsi priemonių užfiksuotų pažeidimų Å¡alinimui, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisÄs, į teisÄs aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .
TodÄl pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas (Higienos normos 76:2010 6 p., 56 p., 62 p. teisinį reglamentavimÄ ), o reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo D.
Å . teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo MarijampolÄs pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kÄjo D. Å . reikalavimÄ dÄl 1 Eur neturtinÄs žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjas                                                                                                           Gintaras Äekanauskas