Legislator Case Law & Legislation
75bb8f5a-ac25-49fb-bb76-2f33e8e16586 AI generated

75bb8f5a-ac25-49fb-bb76-2f33e8e16586 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 75bb8f5a-ac25-49fb-bb76-2f33e8e16586
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-3519-406/2015Proceso Nr. 3-62-3-01027-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.;74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gitaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. Å . kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 5-7), patikslintame skunde (b.l.

Legislator headnote

AI generated

75bb8f5a-ac25-49fb-bb76-2f33e8e16586 · Kauno apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-3519-406/2015Proceso Nr. 3-62-3-01027-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.;74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gitaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. Å . kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 5-7), patikslintame skunde (b.l.

26) bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. buvo pervestas iÅ¡ 2 bÅ«rio gyvenamosios patalpos į 7 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, t.y. ant lubų buvo pelėsis, sienų dažai atsilupę, grindų dažai nusitrynę, todėl nebuvo galimybės jas Å¡luoti ar plauti. Pažymėjo, jog kreipėsi į 2 bÅ«rio virÅ¡ininkę dėl neperkėlimo į minėtÄ bÅ«rį, tačiau jo praÅ¡ymų netenkino, o tyčia jį patalpino ir laikė nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis.

Akcentavo, jog 2015 m. kovo 30 d. kreipėsi į Marijampolės visuomenės sveikatos centrÄ , kuris nustatė minėtus pažeidimus, todėl Marijampolės pataisos namai buvo įpareigoti iki 2015 m. kovo 27 d. nustatytus pažeidimus paÅ¡alinti. Teigė, jog nuo 2015 m. gegužės 18 d. 7 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo pradėtas remontas, todėl laikinai (nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. birželio 22 d.) jis buvo perkeltas gyventi į 5 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri taip pat neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.

Nurodė, jog jam bÅ«nant 7 bÅ«ryje buvo atimta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kadangi grafikų laikai, t.y. duÅ¡inės grafiko laikas ir sportinių užsiėmimų laikas, sutapo, todėl galėjo apsiprausti tik prie kriauklės ir tik su Å¡altu vandeniu. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) teko gyventi kančioje, o į praÅ¡ymus, nusiskundimus nebuvo reaguojama. Å iais atsakovo veiksmais buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 32-34) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir nurodo, jog Marijampolės pataisos namuose 2015 m. balandžio 23 d.

Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimÄ Â pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ nuteistųjų bÅ«ryje Nr. 7 ir nustatė, kad 7 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje ant sienų ir lubų yra pelėsio požymių, patalpos paprastasis remontas neatliekamas pagal poreikį bei nurodė įstaigai paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus per tris mėnesius. Akcentavo, jog pažeidimai buvo paÅ¡alinti nedelsiant nors trumpalaikis pelėsio požymių buvimas ar neperdažytos patalpos sienos, grindys nesukelia pavojaus sveikatai, nes prieÅ¡ingu atveju Marijampolės visuomenės sveikatos centras bÅ«tų pareikalavęs paÅ¡alinti trÅ«kumus nedelsiant.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė kokių iÅ¡gyvenimų jis patyrė, kokiais faktais praÅ¡oma žala pasireiÅ¡kė ir kaip pasireiÅ¡kė priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Pažymėjo, jog pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos. Prašė skundÄ atmesti.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjas teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais – Marijampolės pataisos namų (toliau – Pataisos įstaiga, Pataisos namai), pareiÅ¡kėjÄ kalinant Pataisos namų 7 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje ir 5 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje, kur nebuvo užtikrintos higienos ir sanitarinės sÄ lygos, t.y. ant lubų buvo pelėsis, sienų, grindų dažai atsilupę.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.                          Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556- 95/2009).                           Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuteistasis D. Å . Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-108 paskirtas nuo 2015 m. kovo 23 d. bausmę atlikti 7 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje. (b.l. 35).                          Taip pat byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. kovo 23 d. praÅ¡ymais, reg. Nr. 49/07-403(65), Nr. 19/07-402 ir Nr. 19/07-404 kreipėsi į Pataisos įstaigÄ , kuriais prašė neperkelti jo į 7 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , bei, kad bÅ«tų patalpintas į kameros tipo patalpas (pagal LR BVK 70 str. 6 d.), kadangi minėta gyvenamoji patalpa neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų (b.l. 9, 10).                          Pataisos namai 2015 m. balandžio 2 d. atsakyme nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pervestas į 7 bÅ«rį, siekiant iÅ¡vengti galimų naujų konfliktų ar galimo poveikio nukentėjusiajam ar liudytojams baudžiamojoje byloje, kurioje pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡ti įtarimai.

Taip pat pažymėjo, kad nėra jokių svarbių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų galima taikyti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalį, t.y. nuteistojo praÅ¡ymu laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų patalpinant į kamerų tipo patalpas. Pataisos įstaiga 2015 m. balandžio 13 d. pateiktame atsakyme Nr. 20/07-381 į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ reg. Nr. 49/07-403(65), nurodė, jog Pataisos įstaigoje yra laikomasi visų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, be to, Pataisos namuose nuteistųjų gyvenimo sÄ lygos yra sistemingai tikrinamos Marijampolės visuomenės sveikatos centro (b.l. 9, 10).

                          Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Pataisos įstaigos 2015 m. balandžio 2 d. atsakymÄ Nr. 09/07-353 ir 2015 m. balandžio 13 d. atsakymÄ Nr. 20/07-381 Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka skundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2S-2163 ir 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 2S-2237 nenustatė, kad Marijampolės pataisos namų administracija bÅ«tų pažeidusi teisės aktus ir priimtus sprendimus paliko galioti.Minėtų aktų pareiÅ¡kėjas teismui neskundė, todėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo iÅ¡ 2 bÅ«rio gyvenamosios patalpos į 7 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagrįstumas ir teisėtumas nekelia abejonių.

Teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, negali savarankiÅ¡kai vertinti nurodytų aktų, kurie nėra ginčo objektai, teisėtumo, tuo tarpu esminė neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ neturtinė žala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų aktų.

Nenustačius, kad aktai, kuriais buvo įvertinti pareigūnų veiksmai ir kuriuos priėmus buvo tariamai suvaržytos pareiškėjo teisės, yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas negalimas.Pareiškėjas skunde bei bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad Pataisos įstaigos 7 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo pelėsis ant lubų, sienų dažai atsilupę, grindų danga nelygi, dažai nusitrynę, todėl nebuvo galimybės grindis šluoti ar plauti ir šie pažeidimai buvo fiksuoti kompetentingos institucijos.             Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2011 m. birželio 19 d.) 1 punktas numato, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus ir pagal Taisyklių 2 punktÄ Å¡ios Taisyklės privalomos visoms veikiančioms pataisos įstaigoms ir yra privalomos rengiant norminius ir techninius dokumentus, technines sÄ lygas, instrukcijas bei metodikas, susijusias su pataisos įstaigų įrengimu ir eksploatavimu, o Å¡ių Taisyklių 3 punktas sako, kad Pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaromos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos higienos normÄ HN 76: 2010 „Laisvės atėmimo vietos:

Bendrieji sveikatos reikalavimai“, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau - Higienos norma HN 76:2010).             Higienos normos HN 76:2010 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minėtos normos 56 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių, tos pačios normos 62 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.                          IÅ¡ atsakovo pateikto Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 28 d. patikrinimo akto Nr. PT-122 matyti, kad Pataisos įstaigoje pagal pareiÅ¡kėjo D.

Å . gautÄ ir užregistruotÄ 2015 m. balandžio 23 d. skundÄ , buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo tikrinta 7 bÅ«rio 5 gyvenamoji patalpa. Minėtame akte buvo konstatuota, jog laikomiems asmenims nebuvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (Higienos norma HN 76:2010 6 p. pažeidimas), ant sienų ir lubų buvo pelėsių požymių (Higienos normos HN 76:2010 56 p. pažeidimas), patalpų paprastasis remontas neatliekamas pagal poreikį (Higienos norma HN 76:2010 62 p. pažeidimas) ir Å¡iuo patikrinimo aktu atsakovui, t.y.

Marijampolės pataisos namas, buvo nustatytas terminas pažeidimams paÅ¡alinti (b.l. 36-37).              Pažymėtina ir tai, kad minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir pareiÅ¡kėjo pateikti į bylÄ Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 29 d. raÅ¡tas Nr. 5D-814 ir 2015 m. gegužės 19 d. raÅ¡tas Nr. 5D-956, adresuoti pareiÅ¡kėjui (b.l. 14-15, 16-17).              Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Higienos normos HN 76:2010 aukščiau įvardintų reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo D.

Å . subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamai įrengtose gyvenamosiose patalpose. Teismas pažymi ir tai, kad į bylÄ pateiktas atsakovo 2015 m. birželio 17 d. Avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų aktas Nr. 14/07-2439 patvirtina, jog nustatyti Marijampolės visuomenės sveikatos centro minėtu patikrinimo aktu Pataisos įstaigos pažeidimai nedelsiant buvo paÅ¡alinti (b.l. 38).Nors pareiÅ¡kėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, jog jis nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. birželio 22 d. buvo laikomas 5 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje, kur buvo pelėsis ant lubų, sienų dažai atsilupę, grindų dažai nusitrynę, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad minėta gyvenamoji patalpa, t.y. 5 bÅ«rio 5 gyvenamoji patalpa, neatitiko Higienos normos HN 76:2010 numatytų reikalavimų, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad jam bausmę atliekant 7 bÅ«ryje buvo atimta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kadangi DuÅ¡inės darbo grafiko laikas ir Sportinių užsiėmimų grafiko laikas sutapo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 258 punkte numatyta, kad nuteistiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. IÅ¡ pateikto Pataisos įstaigos DuÅ¡inės darbo grafiko, patvirtinto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu, matyti, kad 7 bÅ«rio nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos naudotis duÅ¡u sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 16.30 val. (b.l. 18).

IÅ¡ byloje esančio Sportinių užsiėmimų vykstančių sporto aikÅ¡tyne grafiko, patvirtinto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. įsakymu, matyti, jog 7 bÅ«rio nuteistieji gali sportuoti sekmadieniais nuo 15.15 iki 17.00 val. (b.l. 19).Pažymėtina, jog Pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę ir grafike numatytu laiku bÅ«rių nuteistieji į stadionÄ praleidžiami be palydos.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad minėtų grafikų laikas sutapo, tačiau kaip matyti 7 bÅ«rio nuteistieji sekmadieniais į duÅ¡Ä galėjo eiti nuo 14.00 val., o sportuoti nuo 15.15 val. Pagal pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas abstrakčias aplinkybes dėl netinkamų duÅ¡inės ir sportinių užsiėmimų grafikų nėra pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę nuo 14.00 val. pasinaudoti duÅ¡u, o nuo 15.15 val. eiti į sportinius užsiėmimus.

Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistiesiems yra numatyta galimybė žaisti rungtynes kitu nei jiems grafike nustatytu laiku iÅ¡ anksto apie tai informuojant bÅ«rio virÅ¡ininkÄ (b.l. 19).Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimų bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Pataisos įstaigoje. PareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu kreipėsi į Psichologinę tarnybÄ ne dėl to, kad turėjo dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, nepatogumų, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo ir t.t., o dėl to, kad nenorėjo bÅ«ti perkeltas į 7 bÅ«rį (b.l. 39).

Pažymėtina ir tai, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nebuvo kreipiÄ sis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl emocinės depresijos ar fizinio skausmo (b.l. 40). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai.Kaip minėta, CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Teismas pažymi, kad administracinių teismų praktikoje kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne vienkartinio pobÅ«džio, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę (nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. gegužės 18 d.), bendrÄ sias kalinimo sÄ lygas Pataisos įstaigoje (Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę), atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas patalpose, kuriose nustatyti pažeidimai buvo nežymÅ«s, t.y. trumpalaikis pelėsio požymių buvimas ar neperdažytos patalpos sienos ir grindys nesukelia pavojaus sveikatai ar sveikatos sutrikimams, nesant byloje įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atvirkščiai, gavęs Marijampolės visuomenės sveikatos centro nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus, atsakovas nedelsiant ėmėsi priemonių užfiksuotų pažeidimų Å¡alinimui, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas (Higienos normos 76:2010 6 p., 56 p., 62 p. teisinį reglamentavimÄ ), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo D.

Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo D. Å . reikalavimÄ dėl 1 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                           Gintaras Čekanauskas