75b76f89-0a21-45aa-be55-e8cb3c7c26e1 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-65-825/2017Proceso Nr. 1-01-1-19594-2016-0Procesinio sprendimo kategorija:1.1.6.6.; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.2.;2.1.15.3.; 2.3.6.4.6.; 2.10.2.7.; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Irmai Kveselytei, Ramunei Gudaitei, Augustei Korsakovei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajam E. Å ., jo atstovui advokatui Vytautui Gustui, kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) stogdengiu, darbininku, išsilavinimas vidurinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. Teismas nustatė: A. P. 2016 m. balandžio 16 d., apie 01.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, Babtų miestelyje, Kauno rajone, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė 4 smūgius E. Š.

į veidÄ , padarydamas E. Å . poodinę kraujosruvÄ kairės akies apatiniame voke, abipusį apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje ir deÅ¡inio 4 - 5 dantų srityje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žaste bei kairėje alkÅ«nėje, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. Å . nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad su G. ir L. iÅ¡gėrė alaus. Nuėjo pas G.. Ten rado E. Å .. Atsigėrė alaus, nuėjo parÅ«kyti. BerÅ«kant, E. G. pradėjo įžeidinėti keiksmažodžiais.

Bandė nuraminti. Susikibo, paėmė savo abiem rankomis už jo rankų, o jis pradėjo muistytis, ir jie nugriuvo. L. Å . iÅ¡skyrė. SmÅ«gių nebuvo. Nuėjo į vidų. E. atėjo ir trenkė G. P. rankos kumščiu į veido sritį. Nieko nesakė. G. parkrito, tada jis (A. P.) E. deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė į veidÄ . Jis bandė suduoti, bet jie susikibo, nugriuvo. Lukas su G. atėjo. L. paėmė jį (A. P.). Nepamena, ar buvo dar smÅ«gių. Gal besimuistydami pataikė vienas kitam.

Iš karto suprato, kad blogai padarė. E. kaip sužvėrėjęs buvo, G. E. pargriovė, kad jį nuramintų. Prispaudė jį. Atėjo G. mama, pradėjo E. varyti, o jie patys išeidinėjo. Atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl savo veiksmų.Nukentėjusysis E. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susitiko su A. L. ir G. B. Babtuose. Susitikę atsigėrė prie Nevėžio alaus. Dar gėrė pusę litro brendžio. Ėjo Į svečius pas G. B.. Už valandos atvyko L. Š.. Išėjo parūkyti.

Lauke nebuvo konflikto. Grįžo į vidų, prieÅ¡ jį L. stovėjo, kambaryje stovėjo ir A. P.. Daugiau nieko kambaryje nebuvo. Ä® jį pažiÅ«rėjo, A. su L. susižvalgė ir pasakė: „imam“. Nežino kuo smÅ«giavo į žandikaulį. L. Å . greičiausiai kaire ranka trenkė. Sudavė į deÅ¡inį apatinį žandikaulį. Susmuko ant žemės. Ä® galvÄ spyrė nestipriai 1 - 2 kartus, bandė atsistoti ir iÅ¡eiti, Å¡aukė policijÄ . Kas spyrė negali pasakyti, tai buvo kelis kartus.

Atsikėlė vis tiek, rėkdamas, į kitÄ pusę gavo smÅ«gį ranka, nematė kas davė į kairę žandikaulio pusę. Po smÅ«gio nualpo, gulėjo ant žemės. Juto kaip susmuko, nualpo. Girdėjo G. balsÄ . Kažkuris sakė duoti grÄ Å¾tÄ galvai iÅ¡gręžti. Bandė vėl stotis, G. laikė ant žemės. G. greičiausiai jau įėjo, kai pradėjo rėkauti. Juto, kad G. neleidžia atsistoti, prispaudęs laikė. Pačiupo jį už plaukų, nusivertė jį. Pro duris išėjo į virtuvę, laikė duris, kad neatidarytų, nes jie veržėsi.

Kambaryje liko G., A., L., A.. A. P. lauke buvo. Jo kambaryje nebuvo. Kur G. nežino. IÅ¡traukė iÅ¡ rankenos aÅ¡elę, kad neatidarytų durų. Išėjo. IÅ¡eidamas sutiko A. ir A.. A. ant automobilio kapoto sėdėjo, o Ar. prie medžio buvo. Ėjo namo. Mama matė. Nedaug kraujo buvo, bėgo kraujas iÅ¡ burnos. Buvo iÅ¡sirengęs, Å¡oko, niekas nesakė, kad taip negalima. PraÅ¡o 5000 eurų už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , už neturtinę žalÄ . Turtinė žala 3322 eurai. Sudaro tolimesnis gydymas.

Buvo į Vilnių pas odontologę nuvažiavęs. Rūbai, striukė ir kelnės sukruvintos buvo. Apytiksliai kaina nurodyta. Su advokatu dėl kainų kalbėjo. Advokatas nematė drabužių, jis apytiksliai sakė. Mano, kad šito net nebūtina priteisti. Negautas vidutinis atlyginimas 380 eurų per mėnesį. Buvo paskaičiuota, kiek negalėjo dirbti. Dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) Negali tiksliai pasakyti kiek atlyginimo sausio kovo mėnesiais gavo. Su advokatu reikia kalbėti dėl tos sumos.

Neturtinė žala 5000 eurų. Nes tai buvo labai žiauru, buvo sukeltas didelis skausmas, didelė žala padaryta. Buvo baimės jausmas, sunkiau miega. Sunku valgyti, buvo sugadinti dantys.Nukentėjusysis E. Å . apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (7, 20, 21 b. l.) paaiÅ¡kino, kad atėjo pas savo draugÄ G. B.. Su jais taip pat buvo A. L.. Jie ten sėdėjo ir vartojo alkoholį. Apie 01.00 val. prie jų prisijungė iÅ¡ matymo pažįstami L. ir T.. IÅ¡gertuvių metu jį be priežasties sumušė. Po pirmų smÅ«gių jis prarado sÄ monę.

Atgavęs sÄ monę pamatė, kad jam sumuÅ¡ta kairė akis ir galimai sulaužytas žandikaulis, todėl iÅ¡sikvietė GMP. IÅ¡gertuvių metu, parÅ«kius lauke, sugrįžo į vidų ir kambaryje, prieÅ¡ais save sutiko L. Å . ir S., kurie vienas į kitÄ apsidairę pasakė „imam“. Staiga jis pajautė smÅ«gį į žandikaulio deÅ¡inės pusės sritį. Kuris sudavė smÅ«gį atsakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai. PrieÅ¡ smÅ«gį prisimena, kad L. Å . stovėjo prieÅ¡ais jį Å¡iek tiek deÅ¡iniau, o asmuo pravarde S. kairiau.

Nukritęs ant žemės girdėjo, kaip į kambarį įėjęs A. L. pasakė: „kÄ jÅ«s čia darot“?. Vėlesniuose parodymuose (23, 24 b. l.) nurodė, kad išėjo parÅ«kyti į prieÅ¡kambarį. PrieÅ¡kambaryje rÅ«kė jis, S. G.. A. ir G. rÅ«kė lauke. L. gal rÅ«kė lauke, tiksliai nepamena. Jis rÅ«kydamas kalbėjosi su S. apie darbus. ParÅ«kęs į kambarį atgal grįžo pirmas L. Å ., antras įėjo jis. Kambaryje prieÅ¡ais jį stovėjo L. ir S., jam už nugaros G..

G. jį pirmas pastÅ«mė iÅ¡ už nugaros. Pats jam nieko nedarė, nesiprieÅ¡ino. Kodėl jis pastÅ«mė nežino, gal jį netyčia kuo įžeidė kai kalbėjosi. Tada L. su S. susižvalgė ir L. atsisukęs į storÄ pasakė „imam“. Tada pajuto vienÄ smÅ«gį į veidÄ , kuris jį sudavė nematė, bet mano, kad galėjo bÅ«ti L., nes jam buvo patogiau trenkti iÅ¡ tos pusės jam į veidÄ . IÅ¡kart po to jis prarado sÄ monę. Kai atsigavo, G. buvo jam užšokęs ant nugaros ir sakė jam „nesikelk“, neleido keltis, laikė jį, o jis prieÅ¡inosi, nes norėjo atsikelti.

Jam dar gulint ant žemės L. ar S., tiksliai nematė, jam ne mažiau kaip du kartus dar įspyrė į pečių - nugaros sritį.Liudytojas G. B. paaiÅ¡kino, kad visÄ dienÄ iÅ¡gėrinėjo: jis, E., L. Å ., A. P., G. P., A. L.. Daug iÅ¡gėrė. P. su Å . vakare prisijungė. Å . su P. gėrė. Jis su Å . išėjo parÅ«kyti, kai grįžo viskas jau buvo prasidėję. E. Å . mušėsi su kažkuo, puolė juos skirti. Su kuo mušėsi nematė. Puolė ir stÅ«mė E. nuo prieÅ¡ininko.

E. dar prieÅ¡inosi, muistėsi, muÅ¡tis norėjo, jis jį pargriovė ant žemės. Jam nepataikė nei vieno smÅ«gio, jis jam netrenkė. Prispaudė prie žemės, užgulė. Visi iÅ¡silakstė iÅ¡ kambario ir liko su E.. L., G. ir A. greit išėjo. Ant Å . nematė sužalojimų, kraujo nebuvo. KitÄ dienÄ paskambino E. tėvas ir pasakė, kad E. ligoninėje, sakė, kad jam žandikaulį sulaužė. Jis apsirengė „maikę“, nes jis buvo nuogas, ir išėjo namo. Å . mėgsta pasimaivyti, pasirodyti.Liudytojas A.

L. paaiÅ¡kino, kad buvo penktadienis, gėrė. Tiksliai nepamena kas vyko. Apie 22:00 val. išėjo parÅ«kyti. IÅ¡girdo, kad triukÅ¡mas vyksta. Grįžo ir mato grumtynes tarp E. ir A. Tiksliai nepasakys ar smÅ«giai buvo. Jis, G. ir Å . pradėjo skirti. G. E. skyrė. L. kitus. G. su E. lyg tai pargriuvo. IÅ¡siskirstė namo. Kaltas alkoholis dėl įvykio.Liudytojas G. P. paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ buvo bare ir juos pakvietė užeiti. Alaus nusinešė. Visi išėjo parÅ«kyti į prieangį. RÅ«kė ir prie jo priėjo ., kažkaip pavadino nekultÅ«ringai.

Stengėsi nekreipti dėmesio, o A. įsižeidė. A. su E. lauke susistumdė rankomis. Jie nuėjo į kambarį pas G., o jis dar prieangyje buvo. Ateidinėjo į kambarį. E. ir A. kambaryje kalbėjosi. Jis priėjo ir atsistojo tarp jų. E. jam trenkė su kumščiu, pataikė į kairės pusės smilkinį. Nieko nesakė. Jis nukrito ir trenkėsi galva į lovÄ ir atsijungė. Toliau atsimena, kad lauke atsidÅ«rė. Kai atsipeikėjo, grįžo su A. atgal. Tada tarp E. ir A. prasidėjo susistumdymas, muÅ¡tynės. Abu sudavė, kuris pirmas negali pasakyti, kumščiais mušėsi.

Kiti bandė juos skirti. G. laikė E. užgulęs ant žemės. P. Å . laikė. Išėjo iÅ¡ tų namų.Liudytojas L. Å . paaiÅ¡kino, kad gėrė Babtų bare, po 3-4 butelius alaus iÅ¡gėrė. Trys atėjo pas G.. E. Å . jau buvo pas G. jo bare nebuvo. Kai atėjo, jie jau buvo iÅ¡gėrę. Pradžioje visi iÅ¡gėrė, išėjo į laukÄ parÅ«kyti. E. pradėjo G. pulti, niekas nesuprato kodėl. RusiÅ¡kais keiksmažodžiais keikti. Bandė ji raminti žodžiais. E. nerimo, A. su juo susiėmė ten, lauke.

SmÅ«gių nebuvo, pargriuvo ant žemės. IÅ¡skyrė juos. Nuėjo visi į vidų, o jis su G. pasiliko parÅ«kyti. Kai įėjo, G. be sÄ monės ant sofos gulėjo. Kaip suprato, E. trenkė jam. A. su G. susiėmė. E. buvo labai agresyvus, bandė trenkti A.. Nematė, ar trenkė, E. agresyviai puolė A.. Jie gal užkliuvo už ko ir jie nugriuvo, juos iÅ¡skyrė. G. mama atėjo ir pradėjo rėkti, ji bandė E. iÅ¡varyti iÅ¡ namų ir E. G. mamai trenkė iÅ¡ alaus butelio, praskėlė galvÄ , matėsi kraujas.

G. mama pradėjo rėkti. G. pargriovė E., o jie išėjo. Liko G., E. ir jo tėvai. Konkrečių A. P. suduotų smÅ«gių nematė. E. buvo keistas. Nusiėmė „maikę“, be jos Å¡oko, nėjo su juo kalbėti. Atrodė kitam pasauly.Liudytoja L. B. paaiÅ¡kino, kad jie pas G. kambaryje buvo. Jie sėdėjo, alų gėrė. Å oko tik vienas E.. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , atėjo raminti jų. E. ant grindų gulėjo, o kiti tarpusavyje stumdėsi. Vaikinus iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ kambario, tik E. vienÄ paliko, nes jis neapsirengęs buvo.

A. E.. Kiek jį aprengi, tiek jis nusirengia. Maikės nėjo uždėti, tik striukę užmetė ir pro duris, paėjo normaliai. Kraujo nebuvo. Sužalojimų nematė. Klausė sÅ«naus, kas darėsi. Sakė, kad depresija E., reikia paguosti. E. dažnai ateidavo. Jai jis nelabai patinka. E. su buteliu jai per galvÄ , praslydo. Jis Å¡vaistėsi, kai ji juos skyrė. Gal E. norėjo jiems trenkti, bet jai pataikė.Liudytojas K. B. paaiÅ¡kino, kad nieko iÅ¡ tos dienos neprisimena. Negirdėjo trenksmo.Liudytoja V.

Å . paaiÅ¡kino, kad E. Å . grįžo, nesuprato kas jam darosi. Atėjo į kitÄ kambarį ir matė, kad sÅ«naus visas veidas sumuÅ¡tas. Sakė kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ . Sakė pas G. jį sumušė, pasakė, kad pažįsta asmenį, bet kas - nesakė. Jis sakė kviesti greitÄ jÄ , sakė palaukti ryto. Matėsi, kad iÅ¡gėręs. Jis pats iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ . Jį iÅ¡sivežė į klinikas. SÅ«nus vėliau nepatikslino, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko.Liudytojas V. D. paaiÅ¡kino, kad buvo naktis, kai E. Å . grįžo.

Užsidegė Å¡viesÄ , prašė mamos, V. Å ., kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ , sakė jį sumušė. Po poros dienų važiavo į ligoninę, žandikaulis jam buvo iÅ¡operuotas.Liudytoja R. P. paaiÅ¡kino, kad A. P. gyvena su ja. Po įvykio kalbėjo apie tai, jis pasisakė, kad labai gailisi. Jis tÄ vakarÄ sakė, kad buvo muÅ¡tynės. Jis pasakojo, kad gynė G. P.. E. Å . G. užsipuolė, o A. gynė.Liudytoja A. K. paaiÅ¡kino, kad E. Å . turėjo nedarbingumo lapelį dėl žandikaulio lūžimo.

Jis ateidavo prasitęsti nedarbingumo lapelį. Fiksuotų, jei asmuo kažkuo skųstųs. Klausė, ar jam skauda. Jei bÅ«tų atsakymas, kad skauda, tai bÅ«tų fiksuota.Liudytoja V. M. paaiÅ¡kino, kad E. Å . dėl psichologinės bÅ«klės nesiskundė, visada atrodė normalus, psichiatro konsultacijų neturėjo. BÅ«tų užraÅ¡iusi, jei bÅ«tų prašęs pas psichiatrÄ .Specialisto iÅ¡vada Nr. G1120/2016(02) (1 tomas, 34, 35 b. l.) nustatyta, kad E. Å . padaryti odos nubrozdinimai deÅ¡iniame žaste, kairėje alkÅ«nėje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, abipusis apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje ir deÅ¡inio 4-5 dantų srityje.

Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.ApžiÅ«ros protokolais (1 tomas, 12 – 18 b. l., 2 tomas 25 - 30) nustatyta, kad įvykio vieta -(duomenys neskelbtini) Kauno rajone.IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas A. P. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasitvirtino.IÅ¡ esmės ginčo dėl įvykio eigos nėra, skiriasi detalės, kurios negali bÅ«ti vertinamos esminėmis, nes grindžiamos subjektyviais asmenų parodymais, nepatvirtintos objektyviais įrodymais.Objektyviais įrodymais (Specialisto iÅ¡vada Nr. G1120/2016(02), 1 tomas, 34, 35 b. l.) įrodyta, kad E. Å . padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Å iais įrodymais patvirtinami tiek kaltinamojo A. P. parodymai apie jo suduotus smÅ«gius nukentėjusiajam, tiek liudytojų G. B., A. L., G. P. parodymai, kad nors jie konkrečių suduotų smÅ«gių nematė, bet matė konfliktÄ tarp A. P. ir E. Å ., liudytojo L. Å . parodymai, kad jis matė suduotus smÅ«gius. Å iais objektyviais įrodymais (Specialisto iÅ¡vada Nr. G1120/2016(02), 1 tomas, 34, 35 b. l.) patvirtinami ir nukentėjusiojo E. Å . parodymai. L. B., V. Å ., V. D. patvirtino, kad E. Å . buvo sumuÅ¡tas.Nusikalstamo įvykio metu patalpoje be kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo liudytojai G.

B., A. L., G. P., L. Š.. Liudytojai Liudytojas G. B. ir A. L., nukentėjusiojo teigimu buvo jo draugai. Liudytojas G. B. nurodė, kad E. Š. mušėsi su kažkuo, puolė juos skirti. Su kuo mušėsi nematė. Liudytojas A. L. nurodė, kad matė grumtynes tarp E. ir A.. Tiksliai negali pasakyti ar smūgiai buvo. Liudytojai G. P. ir L. Š. taip pat negalėjo nurodyti konkrečių smūgių. Liudytojas G. P. nurodė, kad tarp E. ir A. prasidėjo susistumdymas, muštynės. Abu sudavė, kuris pirmas negali pasakyti, kumščiais mušėsi.

Liudytojas L. Å . nurodė, kad E. buvo labai agresyvus, bandė trenkti A.. Nematė, ar trenkė, E. agresyviai puolė A.. Jie gal užkliuvo už ko ir jie nugriuvo, juos iÅ¡skyrė. Nei vienas iÅ¡ minėtų liudytojų net neužsiminė, kad muÅ¡tynėse bÅ«tų dalyvavę kiti asmenis. E. Å . aiÅ¡kinimÄ , kad jį puolė daugiau asmenų reikėtu aiÅ¡kinti, kad, kaip nurodo liudytojai, besimuÅ¡ančius asmenis bandė skirti (liudytojas G. B.).Netikėti kaltinamo parodymais, kad tai jis padarė sužalojimus nukentėjusiajam, teismas neturi pagrindo, nes kaltinamojo parodymai nuoseklÅ«s, tapatus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.Nors E. Å . teisme duoti paaiÅ¡kinimai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų, bet savo esme jie tapatÅ«s, vienas kitÄ papildantys, paaiÅ¡kinantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.Baudžiamajai atsakomybei esmės kaip vystėsi įvykiai iki nusikalstamo įvykio ir po nusikalstamo įvykio neturi.

Į tai atsižvelgiama vertinant visų įvykio dalyvių elgesį, vertinant atsakomybės dydį, žalų dydį ir panašiai.Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek kaltinamasis, tiek kiti apklausti byloje liudytojai, tiek dalinai ir pats nukentėjęs (dalyje dėl išgerto alkoholio bei jo kiekio), stengiasi parodyti įvykį buvus švelniau nei jis buvo, stengiasi negadinti santykių su kitais.Visi sutinka, kad A. P. 2016 m. balandžio 16 d., apie 01.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, Babtų miestelyje, Kauno rajone, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė 4 smūgius E. Š.

į veidÄ , padarydamas E. Å . poodinę kraujosruvÄ kairės akies apatiniame voke, abipusį apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje ir deÅ¡inio 4 - 5 dantų srityje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žaste bei kairėje alkÅ«nėje, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. Å . nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nukentėjusiojo E. Å . paaiÅ¡kinimai dėl galimo narkotikų vartojimo, apart jo pasisakymo teisme, nepatvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Nepasitvirtino ir nukentėjusiojo E. Å . paaiÅ¡kinimai dėl kitų asmenų dalyvavimo suduodant jam smÅ«gius bei, kad jam bÅ«tų suduoti kokie nors dar smÅ«giai be tų, kurie nurodyti A.

P. pateiktame kaltinime, nes Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1120/2016(02) (1 tomas, 34, 35 b. l.) nurodyti konkretÅ«s smÅ«giai ir jų lokalizacijos vietos.Teismas konstatuoja, kad A. P. 2016 m. balandžio 16 d., apie 01.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, Babtų miestelyje, Kauno rajone, tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė 4 smÅ«gius E. Å . į veidÄ , padarydamas E. Å . poodinę kraujosruvÄ kairės akies apatiniame voke, abipusį apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje ir deÅ¡inio 4 - 5 dantų srityje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žaste bei kairėje alkÅ«nėje, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. Å . nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Tokie A.

P. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ 138 str. 1 d. į 138 str. 2 d. 8 p. motyvuodami, kad kaltinamasis veikė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, nes kaltinamasis užpuolė ir sumušė be jokios suvokiamos priežasties bei, kad buvo girtas, t. y. pažeisdamas visuomenės elgesio normas.PraÅ¡ymas atmestinas, todėl, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji pripažino, kad ginčas buvo kilęs tarp girtų asmenų (ir nukentėjusio) dėl netinkamų nukentėjusiojo veiksmų (kÄ iÅ¡ dalies pripažino ir pats nukentėjęs nurodęs, kad iÅ¡gertuvių metu galėjo bÅ«ti iÅ¡sirengęs), ne vieÅ¡oje vietoje, teismas nenustatė chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. kad veika bÅ«tų padaryta dėl žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės normų niekinimo, kad kaltininko elgesys bÅ«tų atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeniniai tvarkai, bÅ«tų pademonstruotas niekinamas požiÅ«ris, todėl teismas nemato teisinio pagrindo kaltinamojo nusikalstamos veikos perkvalifikavimui.Baudžiamojoje byloje yra gautas kaltinamojo A.

P. praÅ¡ymas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimÄ (1 tomas, b. l. 102), kuriuo kaltinamasis praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimÄ , jį perduodant R. P. atsakomybei.Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimÄ teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant visoms Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytoms sÄ lygoms.

Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).Kaltinamojo A.

P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybes, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytos turtinės žalos dalį, t. y. atlygino 934,48 eurų žalÄ Kauno teritorinei ligonių kasai (civilinis ieÅ¡kinys, 1 tomas, 122, 123 b. l., mokėjimo nurodymai 1 tomas, 138, 139, 153 b. l.) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas, vertindamas, ar kaltinamajam A.

P. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d. nuostatos atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. P. padarė nesunkų nusikaltimÄ , į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , nukentėjusiojo atsiprašė, iÅ¡ karto po įvykio pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.Be to, teismas atsižvelgia į tolimesnį A. P. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po įvykio nepadarė naujų nusikalstamų veikų, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) kurioje charakterizuojamas teigiamai (1 tomas, b. l. 26).

Kaltinamasis A. P. neteistas (1 tomas, 57 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 tomas, 58 b. l.), psichiatro, narkologo įskaitoje neįraÅ¡ytas (1 tomas, 62, 64, 65 b. l.).Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės rodo, kad A. P. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad A. P. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra visos bÅ«tinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. numatytos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį A.

P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Byloje pateiktas kaltinamojo A. P. mamos R. P. praÅ¡ymas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimÄ (1 tomas, b. l. 105, 106), kuriuo R. P. praÅ¡o atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Teismo manymu, R. P. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuri iÅ¡ esmės atitinka laiduotojui bÅ«tinus kriterijus, t. y. dirba, charakterizuojama teigiamai (1 tomas, b. l. 109), nėra bausta administracine tvarka (1 tomas, b. l. 112), neteista (1 tomas, b. l. 111), kas rodo, kad R.

P. kaip laiduotoja daro teigiamÄ poveikį ir įtakÄ kaltinamajam.Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti R. P. tinkamumu bÅ«ti laiduotoja. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo bei kaltinamojo mamos R. P. praÅ¡ymas atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Esant R. P. praÅ¡ymui, bei atsižvelgiant į gaunamas pajamas, kaltinamasis A. P. perduotinas pagal laidavimÄ be užstato vieneriems metams R. P. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d., 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iÅ¡ kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.E. Å . civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 3322 eurų turtinės žalos atlyginimÄ , 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .E. Å . nurodė, kad kaltinamajam jį užpuolus ir sumuÅ¡us be jokios jam suvokiamos priežasties, jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Jo patirtÄ turtinę žalÄ sudaro: sudraskytų, krauju suteptų ir toliau nebetinkamų dėvėti rÅ«bų vertė, negauto 6 mėnesių vidutinio atlyginimo suma, nes dėl patirtos traumos negalėjo dirbti ir negavo jokios laikino nedarbingumo kompensacijos, preliminari odontologinių paslaugų kaina atstatant sulaužyto žandikaulio funkcijas ir protezuojant iÅ¡muÅ¡tus dantis. Dėl užpuolimo patyrė didelius fizinio pobÅ«džio sutrikimus: iki Å¡iol negali normaliai kramtyti maisto, nes nuo patirto lūžio iÅ¡siderinęs sÄ kandis, bendra fizinė bÅ«klė yra ženkliai pablogėjusi, nes nuolat patiria galvos skausmus, dėl patirtų traumų negali pilnu pajėgumu dirbti pagal turimÄ specialybę, todėl sumažėjo realios pajamos.

Nuolat patiria itin neigiamas psichologines ir emocines pasekmes: nuolat kamuoja baimė, nerimas, vidinė įtampa, po užpuolimo ir sužalojimo praktiÅ¡kai gyvena nuolatinio streso ir netikrumo dėl savo ateities bÅ«senoje, negali pasitikėti kitais žmonėmis.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.“Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje expressis verbis minimos dvi žalos rÅ«Å¡ys: materialinė ir moralinė žala, t. y. (atitinkamai) turtiniai praradimai ir dvasinio (neturtinio) pobÅ«džio skriaudos (jas gali sukelti ir fizinis skausmas), kurias tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Ä®statymų leidėjas privalo paisyti Å¡ios konstitucinės distinkcijos. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje minimos žalos rÅ«Å¡ys įstatymuose gali bÅ«ti įvardijamos ir kitais terminais, jeigu tik Å¡iais terminais nėra paneigiama (iÅ¡kreipiama) Å¡ių žalos rÅ«Å¡ių konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas, yra konstatavęs, kad Å¡ioje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga iÅ¡leisti įstatymÄ ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimÄ asmeniui už jam padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ , kad įstatymuose turi bÅ«ti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, kuris turi bÅ«ti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga, taip pat kad Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ , įskaitant teisminį žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Minėti bendrieji konstituciniai žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui pagrindai kyla inter alia iÅ¡ konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Konstitucinis bÅ«tinumo atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi bÅ«ti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytÄ Å¾alÄ atlyginti teisingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Taigi pagal KonstitucijÄ imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo jos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, susijusių su socialinio draudimo bei kitų iÅ¡mokų įskaitymu į žalÄ ir atgręžtinio reikalavimo teise“).Byloje nustatyta, kad A.

P. 2016 m. balandžio 16 d., apie 01.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, Babtų miestelyje, Kauno rajone, tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė 4 smÅ«gius E. Å . į veidÄ , padarydamas E. Å . poodinę kraujosruvÄ kairės akies apatiniame voke, abipusį apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje ir deÅ¡inio 4 - 5 dantų srityje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žaste bei kairėje alkÅ«nėje, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. Å . nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .E. Å . reikalavimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintina.E. Å . reikalavimo dalis dėl negautų pajamų atmestina, nes praÅ¡omų atlyginti negautų pajamų dydis neįrodytas ir nėra neginčytinų įrodymų, kad jis galėjo gauti bÅ«tent tokias pajamas, nes pateiktas Sodros duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as (1 tomas, 136 b. l.) yra bendro pobÅ«džio, nedetalizuojant iÅ¡ kur, kokios pajamos gautos, kokie jo darbo įkainiai, kokios darbo apkrovos dienomis.

Manyti, kad E. Å . pajamos tolygios ir pastovios - neteisinga. Pats nukentėjęs teismo posėdžio metu nurodė, kad negautas vidutinis atlyginimas 380 eurų per mėnesį, negali tiksliai pasakyti kiek atlyginimo sausio - kovo mėnesiais gavo, o apie tai reikia kalbėti su advokatu. Dėl sugadintų daiktų nukentėjęs nurodė, kad buvo sukruvintos striukė ir kelnės. KainÄ nurodė apytiksliai. Dėl kainų kalbėjo su advokatu, bet advokatas nematė drabužių, jis apytiksliai sakė. Mano, kad Å¡ito net nebÅ«tina priteisti.

Dėl reikalavimo odontologinių paslaugų apmokėjimo nurodė, kad tai preliminari odontologinių paslaugų kaina atstatant sulaužyto žandikaulio funkcijas ir protezuojant iÅ¡muÅ¡tus dantis, bet nepateikė, net preliminarios kainos pagrindimo.Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos neturintys padariniai, atsiradę dėl padarytos žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.Pagal civilinį įstatymÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnis).

Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus praradus sveikatÄ , netekus artimųjų ir kt.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstÄ , bet ir į sukauptÄ ir toliau formuojamÄ teismų praktikÄ .Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ .

Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ priteisiama iki 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau iÅ¡imtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek iÅ¡lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, minėta suma gali bÅ«ti ir padvigubinama (kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009).

Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ dėl nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klės po įvykio, liudytojų A. K. ir V. M. paaiÅ¡kinimais, kad nukentėjęs nesiskundė skausmais, neprašė siuntimo pas psichologus, civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus dėl neturtinės žalos, patirtus sužalojimus, kurie turėjo ir turės įtakos jo asmeniniam gyvenimui, fizinei ir psichinei savijautai, gyvenimo kokybei, nepatogumus gydymo metu ir po gydymo, nukentėjusiojo dvasinę bÅ«klę, bylos aplinkybių visumÄ bei formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose bei siekiant užtikrinti protingÄ balansÄ tarp realios kompensacijos už patirtÄ fizinį bei dvasinį skausmÄ , sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas iÅ¡ dalies, galimai priteisiant 1000 eurų.Å ioje baudžiamojoje byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. NTP-7-13339 (1 tomas, 131 b. l.) bei vėlesnė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. NTP-7-7409 (2 tomas, 23 b. l.), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam E. Å . buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jį atstovauti paskirtas advokatas, kurio darbo užmokestis už nukentėjusiojo atstovavimÄ sudaro 411,09 eurų, advokatas praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti iÅ¡ kaltinamojo.Kadangi įvykį sukėlė kaltinamasis A.

P., būtent dėl to nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, kad būtų surašytas civilinis ieškinys ir jam būtų teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, advokato pagalbos išlaidos valstybei kainavo 411,09 eurų, todėl šios nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybės naudai.Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, 77 - 79 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., 297 str. - 307 str., teismas nusprendžia:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d. pagrindu pagal laidavimÄ be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojos R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir baudžiamÄ jÄ bylÄ A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.IÅ¡aiÅ¡kinti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kad:- jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;- jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.E. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) ir advokato Vytauto Gusto praÅ¡ymÄ , perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., atmesti.Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti nukentėjusiajam E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 (tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.Pripažinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtas nukentėjusiojo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) 411,09 eurų (keturis Å¡imtus vienuolika eurų 9 eurocentų) eurų proceso iÅ¡laidų valstybės naudai, sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5630, nurodant, kad mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Pateiktus medicininius dokumentus, paskelbus nuosprendį, grÄ Å¾inti pateikėjams.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                 Bronius Varsackis