75b65026-005d-4e27-8962-ca2a10f2340d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-501-357/2016                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07727-2015-3                                                           Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2; 3.3.1.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 31 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų S. D. ir A. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų S. D. ir A. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Å iaulių skyriui dėl juridinio fakto nustatymo n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai S. D. ir A. J. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. D. ir A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 17,00 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buvo: sodyba, priklausiusi P. L. (L.) Å¡eimai, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo bei daržinės; sodyba, priklausiusi Z. K. Å¡eimai, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo ir tvarto-daržinės, sodyba, priklausiusi V.

D. Å¡eimai, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo ir tvarto-daržinės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas vertino, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡aiÅ¡kėjo aplinkybė, kad nei pareiÅ¡kėjai, nei liudytojai, nei regioninio parko direktorius negali nurodyti, kur 17 ha sklype buvo iÅ¡sidėstę sodybos, kur yra iÅ¡likę pamatai, kaip teigė pareiÅ¡kėjas, minėti pamatai niekaip neužfiksuoti, jokie vaizdo įrodymai į bylÄ nepateikti.

Pareiškėjų pateiktos iš archyvo gautos ūkinių knygų lapų kopijos tik patvirtina, kad V. D., K. A., Z. K. bei P. L. kažkada gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau tai niekaip neįrodo, kad minėtų asmenų gyvenamieji namai su priklausiniais buvo būtent pareiškėjams priklausančiame žemės sklype. Iš pateiktų ir ištirtų įrodymų nėra jokios galimybės nustatyti, kur tiksliai buvo kiekviena prašoma nustatyti sodybvietė, kaip joje buvo išdėstyti pastatai. Nė vienas iš byloje dalyvavusių asmenų negalėjo tiksliai apibūdinti bent vienos sodybos: koks buvo namas, kokie ūkiniai pastatai, kiek jų buvo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai S. D. ir A. J. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. D. ir A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 17,00 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo: sodyba, priklausiusi P. L. (L.) Å¡eimai, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo bei daržinės; sodyba, priklausiusi Z.

K. Å¡eimai, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo; sodyba, priklausiusi K. A. Å¡eimai, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo ir tvarto-daržinės; sodyba, priklausiusi V. D. Å¡eimai, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo ir tvarto-daržinės; skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje kviečiant į bylos nagrinėjimÄ byloje dalyvaujančius asmenis; į teismo posėdį kviesti liudytojais A. R., I. N., R. S.. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nenustatė, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas jiems nesukels teisinių padarinių, nes jeigu tokiÄ aplinkybę bÅ«tų nustatęs, bÅ«tų bylÄ nutraukęs teismo nutartimi.

Tai, kad nė vienas iÅ¡ byloje dalyvavusių asmenų negalėjo tiksliai apibÅ«dinti sodybų (koks buvo namas, kokie Å«kiniai pastatai, kiek jų buvo ir kt.), nesudaro pagrindo nesiremti (duomenys neskelbtini) 1955-1960 metų Å«kinių knygų iÅ¡traukomis, kas yra laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, ir tuo pagrindu atmesti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ . Kad pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai, jog iÅ¡ kitų fizinių asmenų jie sužinojo apie Å¡io žemės sklypo ribose buvusiÄ kiekvienÄ iÅ¡ 4 sodybų, yra patikimi, parodo jų tolimesnis elgesys.

PareiÅ¡kėjai domėtis dėl kiekvienos iÅ¡ 4 buvusių sodybų vyko į Kurtuvėnų regioninio parko direkcijÄ ir bÅ«tent iÅ¡ ten gavo rusiÅ¡kÄ aerofotonuotraukÄ (1942 m. Sovietų Rusijos Generaliio Å¡tabo Žemėlapį), kuriÄ teismo posėdžio metu pateikė teismui. Tokias aplinkybes patvirtino ir pats suinteresuotas asmuo Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos atstovas. Tame dokumente, kaip paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai, kvadratukais pažymėtos buvusios sodybos. Teismas Å¡ių svarbių aplinkybių spręsdamas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tinkamai neįvertino.

Teismas turėjo remtis liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjai prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas. Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja.

Teismas sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, motyvuoti. Proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, Å¡alys turėtų nepagrįstų iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos, atsižvelgiant į tai, apeliantų praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „Petro medis“, atstovaujamas pardavėjo atstovo direktoriaus Ž. P., už 14481 eurų pardavė pirkėjams A. J. ir S. D. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). SklypÄ sudaro: 14.4400 ha miÅ¡ko žemės plotas, 0,0500 ha kelių plotas, 0,0100 ha užstatyta teritorija, 2,5000 ha kitos žemės plotas, pagrindinė sklypo naudojimo paskirtis - miÅ¡kų Å«kio. (duomenys neskelbtini), remiantis Å iaulių apskrities archyvo pateiktais duomenimis, gyveno P. L., K.

Z., K. A., V. D. su Å¡eimomis, turėjo Å¡eimas, gyvenamus namus, tvartus, laikė gyvulius. PareiÅ¡kėjai S. D. ir A. J. bylos nagrinėjimo metu pateikė 1942 metų Sovietų Rusijos Generalinio Å¡tabo Žemėlapį, teigdami, kad apibrėžta kita spalva teritorija, kvadratėliais pažymėtos sodybos yra bÅ«tent jų sklypas. Žodinio teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pateikus pareiÅ¡kėjams sklypo planÄ ir papraÅ¡ius pažymėti skaičiais, kur buvo kiekviena iÅ¡ keturių sodybų, tiek pareiÅ¡kėjai, tiek liudytojai buvusių sodybų vietas sklypo plane pažymėjo skirtingai.

Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Kurtuvėnų regioninio parko ribų ir zonų specialiuoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos nutarimu 2009 m. lapkričio 18 d. Nr. 1519 „Dėl Kurtuvėnų regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, ginčo žemės sklypas patenka į ekologinės apsaugos prioriteto zonÄ , o ne į draustinį, todėl, kaip pagrįstai nurodė suinteresuotas asmuo Kurtuvėnų regioninio parko direkcija atsiliepime į pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ , nagrinėjamu atveju taikomas ne Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas, bet 13 straipsnio 2 punkto 4 papunktis.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančios) teritorijos – teritorijos, kuriose palaikoma ekologinė kraštovaizdžio pusiausvyra, siekiama išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo teritoriniams kompleksams bei objektams (vertybėms) arba neigiamo antropogeninių objektų ir veiklos poveikio aplinkai. Minėto įstatymo 13 straipsnio 2 punkto 4 papunktyje numatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams.

Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktÄ ). Vadovaujantis Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. D1-26 „Dėl Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ ginčo miÅ¡kų Å«kio pagrindinės tikslinės paskirties žemės sklypas yra Kurtuvėnų regioninio parko apsauginių miÅ¡kų ir pelkių specializuoto apsauginio Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje taikomi MiÅ¡kų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo apribojimai sodybų atkÅ«rimui miÅ¡ko paskirties žemėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė kasacinio teismo praktikÄ kurioje pažymima, kad tais atvejais, kai žemės savininkas siekia įgyvendinti iÅ¡imtinę įstatyme įtvirtintÄ teisę, be aplinkybės, kur buvo sodyba, privalo įrodyti tokiai teisei atsirasti ir bÅ«tinÄ aplinkybę, kokie statiniai buvo sodyboje ir kokius siekia buvusioje sodybos vietoje statyti ar atkurti.

Taigi, be aplinkybės dėl atkuriamų statinių vietos, reikÅ¡minga aplinkybė, kuriÄ turi įrodyti teise statyti siekiantis pasinaudoti saugomose teritorijose žemės sklypÄ turintis savininkas, yra Å¡ių atkuriamų statinių skaičius, kad be pakankamo pagrindo nebÅ«tų didinamas saugomos teritorijos užstatymas. ReikÅ¡mingos ir kitos aplinkybės, kurios vertintinos atsižvelgiant į saugomų teritorijų tikslus ir jų santykį su statybų draudimo nustatymo iÅ¡imtimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjant buvusios sodybos faktÄ statinių ir sodų fizinio buvimo bÅ«du įrodymais gali bÅ«ti bet kurie faktiniai duomenys.

Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais–archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija.

Tuo atveju, jei buvusios sodybos faktas įrodinėjamas tos teritorijos planais, žemėlapiais ar panašiais dokumentais, teismas turi vertinti pateiktus įrodymus (istorinius – archyvinius dokumentus ir kitus įrodymus) patikimumo ir pakankamumo aspektais. Kai iš žemėlapio neįmanoma nustatyti konkretaus sklypo ribų ir konkrečių pastatų buvimo tikslių koordinačių, nes jame nėra įbraižytų žemės sklypo ribų, nėra prijungtų prie bylos kompetentingų institucijų žemėlapio paaiškinimų, žemėlapyje nepažymėti konkrečios sodybos statiniai, toks žemėlapis negali būti laikomas patikimu ir tiksliu, o duomenys neatitinka istoriniams – archyviniams dokumentams keliamų reikalavimų.

Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nenustačius aplinkybės, jog nuosavybės teise priklausančiame sklype yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas, priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios, o toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009). Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2008).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Kai iÅ¡ paduoto pareiÅ¡kimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė Å¡ių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas – bylÄ nutraukia (CPK 293 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkÄ nustato Vyriausybė. MiÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis tik Å¡iame įstatyme nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais, o vienas iÅ¡ jų yra 7 punkte numatytas atvejis: buvusioms sodyboms privačioje miÅ¡ko žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neiÅ¡likusiÄ sodybÄ , kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę, – nustatant juridinį faktÄ , turi tik Å¡ios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymÄ .

Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė aplinkybės, ar pareiÅ¡kėjai patenka į minėtoje teisės normoje įtvirtintÄ asmenų ratÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas galėtų sukelti jiems teisinių padarinių, jei jo nustatymas sudarytų pagrindÄ pareiÅ¡kėjų teisių atsiradimui ar pasikeitimui. Kaip jau minėta, bÅ«tina nustatyti ir pareiÅ¡kėjai turi pateikti įrodymus, kad patenka į sodybos buvusių savininkų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių ratÄ .

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įrodinėjimo proceso ypatumus bylose dėl juridinę reikÅ¡mę faktų nustatymo nulemia tai, kad Å¡ios kategorijos bylose paprastai yra naudojami netiesioginiai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-3-82/2006). Ä®rodymų pakankamumo problema sprendžiama vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nereikalaujama Å¡imtaprocentinio įsitikinimo, bet laikoma, kad įrodymų padaryti iÅ¡vadÄ apie fakto buvimÄ pakanka, jeigu iÅ¡ surinktų įrodymų galima labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant aptartų įrodymų, neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus, nesiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybėms ir surinktiems įrodymams – CPK 185 str., neatskleidė bylos esmės, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tai sudaro pagrindÄ panaikinti apskųstÄ sprendimÄ , tačiau faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes peržiÅ«ros procedÅ«ra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurina apeliacinių skundų ribos. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o vadovaujantis LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, apskųstas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                       Rasa Bartašienė