2021-08-23 Nr. CB-7717-2-43-3-02190-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4346

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02190-2018-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2021 m. liepos 29 d. paduotu ieškovo T. L. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas T. L. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovėms A. S. ir A. V. dėl teisės atlikti gyvenamojo namo remonto darbus be atsakovių sutikimo, patalpų pripažinimo buto sudėtine dalimi, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovių A. S. ir A. V. priešieškinį ieškovui T. L. dėl atliktų statybos darbų pašalinimo, servituto nustatymo, nekliudymo naudotis turtu, teisės įregistruoti gyvenamojo namo bendro naudojimo dalių apskaičiavimą be ieškovo sutikimo pripažinimo. Kasacija byloje grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymą ir bendrosios nuosavybės teisės objekto naudojimo tvarkos nustatymą, esant nesutarimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos, paliko neišspręstą ginčą dėl namo bendrojo naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo ir taip pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi tvarka, galėjo ir privalėjo savo nuožiūra parinkti tinkamiausią patalpų naudojimosi variantą (projektą), remdamasis į bylą pateiktais namo ir butų kadastriniais matavimais (planais). Ieškovas tai pat teigia, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.12, 4.13, 4.15 ir 4.19 straipsnius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo patalpos, pažymėtos indeksais 3-2, 3-4, 3-7, nėra buto Nr. 3 priklausiniai ar sudėtinė dalis. Teismai, aiškindami pagrindinį daiktą ir priklausinį siejantį ryšį, taikė ne priklausinius, o nuosavybės įgijimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas, rėmėsi aplinkybėmis (kriterijais), kurios nėra reikšmingos daiktą pripažįstant priklausiniu. Be to, ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pripažinęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė naudojimosi tvarką pagal ieškovo ieškinio reikalavimą, nepagrįstai nusprendė jog yra patenkinta 14,29 proc. atsakovių apeliacinio skundo, ir dėl šio reikalavimo patenkinimo atsakovėms atlygintina bylinėjimosi išlaidų dalis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovo kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai. Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Ieškovo kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovui T. L. grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. liepos 29 d. „Paysera“ mokėjimo nurodymu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys