Legislator Case Law & Legislation
75adae4a-b1f0-4c01-992e-ef4c78ced0ab AI generated

75adae4a-b1f0-4c01-992e-ef4c78ced0ab · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 75adae4a-b1f0-4c01-992e-ef4c78ced0ab
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimÄ priėmusiu asmeniu 2015 m. rugsėjo 24 d. 15.22 val. registruotas R. Ž.; palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimÄ priėmusiu asmeniu 2018 m. birželio 21 d. 11.49 val. registruota pareiÅ¡kėja;

Legislator headnote

AI generated

75adae4a-b1f0-4c01-992e-ef4c78ced0ab · Å iaulių apygardos teismas: Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo (bet kuriuo bÅ«du) teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (-ių) pagal įstatymÄ ar įpėdinio (-ių) pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2S-238-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04952-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.4.5.12. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 9 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos J. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-368-650/2020 pagal pareiÅ¡kėjos J.

Ž. skundÄ dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmÄ , suinteresuoti asmenys – A. K., R. Ž., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja K. Ž. kreipėsi į teismÄ su skundu bei patikslintu skundu dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmÄ , kuriuo teismo prašė įpareigoti notarÄ D. J. iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai J. Ž. paveldėjimo teisės liudijimÄ .

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelė E. Ž., kuri (duomenys neskelbtini) testamentu visÄ jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ paliko sÅ«nui A. K. (pareiÅ¡kėjos įtėviui). (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimu notarui A. K. palikimo atsisakė ir tÄ pačiÄ dienÄ pareiÅ¡kimu notarui pagal turto apyraÅ¡Ä palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė pareiÅ¡kėjos brolis R. Ž.. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad sužinojusi, jog palikimas yra priimtas pagal įstatymÄ , o ne pagal testamentÄ , ir bÅ«dama lygiaverte antros eilės įpėdine, kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui po E. Ž. mirties priimti, tad įsiteisėjus Å¡iam procesiniam sprendimui, pareiÅ¡kėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurÄ dėl paveldimo turto apyraÅ¡o sudarymo. PareiÅ¡kėja nurodė, jog notaras iÅ¡davė vykdomÄ jį pavedimÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, kurį įvykdė antstolės V. Å . kontora.

3. PareiÅ¡kėja nurodė, kad pateikė notarui paveldimo turto apyraÅ¡Ä , tačiau 2018 m. rugpjūčio 20 d. el. laiÅ¡ku notaras D. J. informavo, jog turi duomenų apie tai, kad A. K. kreipsis į teismÄ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo, todėl kol yra negauta teismo nutartis, paveldėjimo teisės liudijimas nebus iÅ¡duotas. PareiÅ¡kėja nurodė, kad A. K. kreipėsi į teismÄ dėl juridinio fakto (kad palikimÄ jis priėmė pradėjęs turtÄ faktiÅ¡kai valdyti) nustatymo, Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu jo pareiÅ¡kimas buvo patenkintas, Å iaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi Å¡is sprendimas paliktas nepakeistas.

4. Pareiškėja nurodė, kad Testamentų registro duomenimis yra įregistruoti trys E. Ž. palikimo priėmimo faktai:

1) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimÄ priėmusiu asmeniu 2015 m. rugsėjo 24 d. 15.22 val. registruotas R. Ž.;

2) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimÄ priėmusiu asmeniu 2018 m. birželio 21 d. 11.49 val. registruota pareiÅ¡kėja;

3) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimÄ priėmusiu asmeniu 2019 m. liepos 15 d. 15.48 val. registruotas A. K..

5. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad notaras nepagrįstai atsisako iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės liudijimÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad nepaisant nustatyto fakto, kad A. K. priėmė palikimÄ pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustatytas juridinis faktas nesuteikia A. K. teisės vienam paveldėti visÄ palikėjos turtÄ , nes nėra priimti teismų sprendimai nepripažinti R. Ž. arba pareiÅ¡kėjos, pretenduojančių į palikimÄ , įpėdiniais. Tad tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nepripažinti asmens, pretenduojančio į palikimÄ , įpėdiniu, bÅ«tų laikoma, kad Å¡is asmuo palikimo nepriėmė, t. y. palikimo priėmimo aktas netektų galios.

6. PareiÅ¡kėja nurodė, kad gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneÅ¡imÄ Dėl apskaičiuoto žemės mokesčio už 2015 – 2017 metus ir perskaičiuoto žemės mokesčio už 2018 metus bei suformuotÄ atitinkamÄ mokesčio apskaičiavimo deklaracijÄ , kuriuose skaičiuojamas žemės mokestis už paveldėtus E. Ž. sklypus, nurodant, kad mirusiojo asmens vardu už šį laikotarpį žemės mokestis nebuvo skaičiuojamas. 2019 m. rugsėjo 10 d. mokesčių administratoriaus nurodyta žemės mokesčio suma priverstinai nuraÅ¡yta iÅ¡ pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitos; 2019 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kėjai buvo suformuoti žemės mokesčio deklaracijos duomenys ir už 2019 metus, reikalaujant iki 2019 m. lapkričio 15 d. sumokėti apskaičiuotÄ Å¾emės mokestį, kuris, tikėtina, priverstine tvarka bus taip pat iÅ¡ieÅ¡kotas.

PareiÅ¡kėjos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ir Valstybinė mokesčių inspekcija pareiÅ¡kėjÄ laiko paveldėto turto savininke.

7. Notaras D. J., atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė skundÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo pateikimas notarui, kaip pradėjimas faktiÅ¡kai valdyti palikėjo turtÄ , kas taip pat gali bÅ«ti laikytina siekimu priimti palikimÄ , pats savaime nesuteikia teisės į paveldėjimÄ . Palikimo priėmimas (tiek pradėjimas palikėjo turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, tiek ir pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo pateikimas notarui) tėra tik į palikimÄ pretenduojančio asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka priimti palikimÄ ir tai tėra tik visiÅ¡kai formalus procedÅ«rinis veiksmas, skirtas tik tam, kad įpėdinis, turintis teisę paveldėti ir pageidaujantis jÄ Ä¯gyvendinti, įgytų palikimÄ (įteisintų palikimÄ savo vardu).

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo (bet kuriuo bÅ«du) teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (-ių) pagal įstatymÄ ar įpėdinio (-ių) pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

8. Notaras nurodė, kad po palikėjos E. Ž. mirties pareiÅ¡kėja, palikėjos vaikaitė, teismine tvarka atsistačiusi praleistÄ terminÄ palikimui priimti, 2018 m. birželio 21 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo anksčiau (2015 m. rugsėjo 24 d.) buvo pateikęs ir kitas palikėjos vaikaitis – suinteresuotas asmuo R. Ž.. PareiÅ¡kėja, kartu su R. Ž., pretendavo pagal įstatymÄ , kaip antros eilės įpėdiniai. Tačiau, remiantis minėto CK 5.5 straipsnio 3 dalimi, paveldėjimo teisės Å¡ie palikėjos vaikaičiai neteko ir jų palikimo priėmimo aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių po to, kai palikimÄ faktiniu turto valdymu priėmė kitas, vienintelis testamentinis įpėdinis, palikėjos sÅ«nus A.

K.. Jo palikimo priėmimo faktas konstatuotas įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 3 d. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų sprendimu. Å io teismo sprendimo pagrindu A. K. 2019 m. liepos 15 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, tokiu bÅ«du A. K. tapo vieninteliu testamentiniu įpėdiniu pagal (duomenys neskelbtini) palikėjos, įpėdinio motinos, E. Ž. sudarytÄ testamentÄ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri savo sudarytame testamente jokiems kitiems asmenims, taip pat ir pareiÅ¡kėjai, jokio turto ar iÅ¡skirtinių, nenumatė.

9. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 3 d. Å iaulių apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po motinos mirties jis priėmė jos palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti; Å iaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad motina vieninteliu savo turto paveldėtoju testamentu nurodė jį – savo vienintelį vaikÄ . Akcentavo, jog po to, kai palikimÄ priėmė faktiniu turto valdymu, visų kitų įpėdinių pareiÅ¡kimai dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia, kas reiÅ¡kia, kad antros eilės pretendentai į palikimÄ R. Ž. ir J. Ž. po minėto teismo sprendimo neteko teisės į palikėjos turtÄ .

10. Suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė jį atmesti. Nurodė, kad kai buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas apie tai, kad palikimÄ faktiniu turto valdymu priėmė A. K., visų kitų įpėdinių pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 11. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 10 d. nutartimi nutarta pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ atmesti.

12. Teismas nurodė, kad įvertinus tai, kad A. K. yra laikytinas pirmos eilės įpėdiniu ir dar asmeniu, priėmusiu palikimÄ pagal testamentÄ , o pareiÅ¡kėja yra antros eilės įpėdinė, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja nebelaikytina asmeniu, pretenduojančiu į palikėjos E. Ž. palikimÄ .

13. Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjos argumentai, kad nesant priimtų teismų sprendimų nepripažinti R. Ž. arba pareiÅ¡kėjos įpėdiniais, jie yra lygiateisiai įpėdiniai, atmestini, kadangi esant pirmos eilės įpėdiniui, nereikalinga atskirais teismo sprendimais paneigti antros eilės įpėdinių teisę priimti palikimÄ .

14. Teismas nurodė, kad nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog A. K. po motinos mirties priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ , visų paskesnės eilės įpėdinių pareiÅ¡kimai dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia.

15. Teismas akcentavo, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, jog bÅ«tent jos vardu yra suformuotos apskaičiuoto žemės mokesčio deklaracijos už E. Ž. priklausiusius žemės sklypus ir nuo jos sÄ skaitos nuskaičiuota dalis žemės mokesčio, savaime nesuponuoja pareiÅ¡kėjos tapimo paveldėto turto savininke.Å ios aplinkybės vertintinos kaip ilgalaikių Å¡alių tarpusavio ginčų dėl paveldėjimo pasekmė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 16. Atskirajame skunde dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 10 d. nutarties pareiÅ¡kėja (apeliantė) J. Ž. praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir skundÄ dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmÄ tenkinti.BylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. PareiÅ¡kėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino palikimo priėmimo momentÄ ir pasekmes. Palikimo priėmimo momentas tiksliai nustatytas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Abu palikimo priėmimo bÅ«dai lygiaverčiai ir kiekvieno jų pasekmė yra turto savininko pasikeitimas, t. y. nuosavybės teisę nuo palikimo atsiradimo momento įgyja palikėjo įpėdiniai.

18. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimÄ priėmusiu asmeniu registruotas R. Ž. registruotas 2015 m. rugsėjo 24 d., o 2018 m. birželio 21 d. registruotas palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimÄ priėmusiu asmeniu registruota pareiÅ¡kėja, tad tiek ji, tiek R. Ž. įgyvendino paveldėjimo teisę CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytu bÅ«du ir įgijo nuosavybės teisę į palikėjos turtÄ dar iki to laiko, kai A. K. tik ketino kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo.

19. PareiÅ¡kėja akcentavo, kad vien ta aplinkybė, kad jai teisėtu palikimo priėmimo bÅ«du priėmus palikimÄ , paaiÅ¡kėjo kitų įpėdinių, nėra pakankama spręsti, kad turi bÅ«ti panaikinama jos įgyta nuosavybės teisė.

20. Notaras D. J. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ prašė jį atmesti. Nurodė, kad su skundu bei jo motyvais visiÅ¡kai nesutinka ir palaiko atsiliepime į pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Pažymėjo, kad testamentinis turto įpėdinis A. K. palikimÄ faktiniu turto valdymu priėmė anksčiau nei pareiÅ¡kėja, tik pats faktas teismo buvo konstatuotas vėliau.Vien pats pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo pateikimo notarui ar turto valdymo po palikėjo mirties faktas nesudaro pagrindo paveldėjimui ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimui.

21. Suinteresuoti asmenys A. K. ir R. Ž. atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ prašė jį atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad palaiko savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas pozicijas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiÅ¡kėjos J. Ž. patikslintÄ skundÄ dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmÄ atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

23. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 24. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde prašė bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodė, kad po skundžiamos nutarties priėmimo jai tapo žinoma, kad nagrinėjamoje byloje pateiktuose R. Ž. atsiliepimuose į ieÅ¡kinį pats R. Ž. nepasirašė. Dėl Å¡ių priežasčių, pareiÅ¡kėjos vertinimu, R. Ž. paaiÅ¡kinimai nepripažintini įrodymais byloje, o siekiant pateikti suklastojimo įrodymus ir iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ R. Ž. pozicijÄ , byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina žodinio proceso tvarka, pripažįstant R. Ž. dalyvavimÄ bÅ«tinu.

25. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į bylos aplinkybes.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad įvertinus apeliantės argumentus, nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo R. Ž. į nagrinėjamÄ bylÄ pateikė ne vienÄ procesinį dokumentÄ , kuriuose jo pozicija ginčo klausimu iÅ¡liko nepakitusi – suinteresuoto asmens vertinimu, tiek pareiÅ¡kėjos skundas dėl notaro veiksmų (neveikimo), tiek skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties yra nepagrįsti ir atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

27. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡iame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Dėl faktinių bylos aplinkybių 28. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) testamentu E. Ž. visÄ jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko A. K., testamentas sudarytas ir patvirtintas notaro D.

J. (duomenys neskelbtini) E. Ž., pareiÅ¡kėjos J. Ž. ir suinteresuoto asmens R. Ž. senelė bei suinteresuoto asmens A. K. motina, mirė. 29. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimu notarui A. K. palikimo atsisakė; tÄ pačiÄ dienÄ pareiÅ¡kimu notarui pagal turto apyraÅ¡Ä palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė R. Ž.. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Å iaulių apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2082-949/2016) A. K. atsisakymas priimti motinos E. Ž. palikimÄ buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.

30. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eA2-1669-841/2018) pareiškėjai buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui po E. Ž. mirties priimti. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartis palikta nepakeista.

31. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurÄ dėl paveldimo turto apyraÅ¡o sudarymo, notaras iÅ¡davė vykdomÄ jį pavedimÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, kurį įvykdė antstolės V. Å . kontora. PareiÅ¡kėja pateikė notarui paveldimo turto apyraÅ¡Ä ; 2018 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu paÅ¡tu pareiÅ¡kėja notaro D. J. buvo informuota, kad 2018 m. birželio 19 d. yra gautas advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tas, kad A. K. kreipsis į teismÄ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo. PareiÅ¡kėjai buvo praneÅ¡ta: „kol negauta teismo nutartis, paveldėjimo teisės liudijimo neiÅ¡davinėsime“.

32. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2YT-9301-291/2018) A. K. pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimÄ jis priėmė pradėjęs turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, buvo patenkintas. Å iaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi minėtas procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. 33. 2019 m. liepos 23 d. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis yra įregistruoti trys E. Ž. palikimo priėmimo faktai:

1) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimÄ priėmusiu asmeniu 2015 m. rugsėjo 24 d. 15.22 val. registruotas R. Ž.;

2) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimÄ priėmusiu asmeniu 2018 m. birželio 21 d. 11.49 val. registruota J. Ž.;

3) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimÄ priėmusiu asmeniu 2019 m. liepos 15 d. 15.48 val. registruotas A. K.. 34. (duomenys neskelbtini) A. K. iÅ¡duotas liudijimas dėl mirusios E. Ž. turto priėmimo pagal testamentÄ . Dėl ginčo esmės 35. PareiÅ¡kėja J. Ž. pateikė teismui skundÄ dėl notaro D. J. atsisakymo iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ E. Ž. palikimÄ .

36. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrÄ sias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarkÄ .

37. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo bÅ«tina atsižvelgti į notaro veiklos specifikÄ . Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ .

Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklÄ ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmÄ (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

38. Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja iÅ¡vadÄ , jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ turi turėti objektyvų pagrindÄ , negali bÅ«ti susijęs vien su subjektyviu notaro požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

39. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmÄ ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymÄ teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ , įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetencijÄ . Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiÅ¡kias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamÄ teisinį pagrindÄ atsisakyti atlikti praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu bÅ«du ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

40. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja skundžia notaro atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimÄ paveldėjimo procese notaro vaidmuo yra pagrindinis. Notaro funkcijos paveldėjimo procese prasideda nuo pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo tvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimu, o kartais – paveldimo turto pasidalijimo sutarties tvirtinimu.

41. Kaip nurodyta CK 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notaro iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimÄ . Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimÄ , ir detalizuojamas palikėjo turtas.

42. Notaras paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duoda tik palikimÄ nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams.

43. Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymÄ ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

44. Kaip minėta nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. liepos 23 d. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis – registruoti trys E. Ž. palikimo priėmimo faktai. ( Å¡ios nutarties 33 punktas). PareiÅ¡kėjai pateikus notarui paveldimo turto apyraÅ¡Ä , praÅ¡ius iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės liudijimÄ , esant konkrečiai situacijai paveldėjimo liudijimas nebuvo iÅ¡duotas. ( Å¡ios nutarties 31 punktas). Kaip jau minėta, notaras atlieka notarinį veiksmÄ , jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų turinio ir jų teisėtumo nekyla abejonių ar nesutarimų, o nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos kreipimosi metu dar nebuvo iÅ¡spręstas klausimas dėl palikimo priėmimo, t. y. notaras turėjo pakankamÄ teisinį pagrindÄ atsisakyti atlikti praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ .

45. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2YT-9301-291/2018) A. K. pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimÄ jis priėmė pradėjęs turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, buvo patenkintas. Å iaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi Å¡is procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. Ä®registruotas palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimÄ priėmusiu asmeniu 2019 m. liepos 15 d. 15.48 val. įvardytas A. K..

46. Paveldima pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymÄ paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Ä®statyme nustatytos Å¡eÅ¡ios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnis). Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių, Å¡ie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytÄ terminÄ , neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iÅ¡ jų paveldėjimo teisę.

47. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėja yra palikėjos E. Ž. vaikaitė ir paveldint pagal įstatymÄ laikoma antros eilės įpėdine ir galėtų priimti palikimÄ , jei palikėja nebÅ«tų sudariusi testamento, o pirmos eilės įpėdinių nebÅ«tų arba jie nepriimtų palikimo ar atsisakytų palikimo. Tad įsiteisėjus Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimui, įpėdiniu, priėmusiu mirusiosios E. Ž. palikimÄ , laikytinas suinteresuotas asmuo A.

K.. Ä®vertinęs tai, kad suinteresuotas asmuo A. K. yra pirmos eilės įpėdinis ir asmuo, priėmęs palikimÄ pagal testamentÄ , o pareiÅ¡kėja yra antros eilės įpėdinė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog A. K. po motinos mirties priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ , visų paskesnės eilės įpėdinių pareiÅ¡kimai dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia, pagrįstos ir teisėtos.

Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti ir vertinti kitaip nei vertino pirmosios instancijos teismas. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad notaras turėjo pakankamÄ teisinį pagrindÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ â€“ netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti pagrįstai. Dėl procesinės bylos baigties 48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl notaro veiksmų (neveikimo) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 49. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsižvelgiant į ypatingÄ jÄ bylos teisenÄ ir skundo dėl notarų veiksmų nagrinėjimo specifiÅ¡kumÄ , neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 511 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėja Vilija Valantienė