75a8b1be-32db-400a-9767-2a5bb22b80ff · Lietuvos apeliacinis teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-404-464/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00068-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Pieno žvaigždės“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė L. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1. priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Pieno žvaigždės“ 27 841 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

1.2. priteisti dėl netekto darbingumo negautÄ 4 461,42 Eur darbo užmokesčio skirtumÄ nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.;

1.3. priteisti po 270,89 Eur už kiekvienÄ mėnesį negautų pajamų iki 2030 m. gegužės 1 d.;

1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 32 metus dirbo atsakovės AB ,,Pieno žvaigždės“ filiale ,,Panevėžio pienas“ valgomųjų ledų gamintoja, vaflininke, maÅ¡iniste, o nuo 1990 metų – taros plovėja. VisÄ darbo laikÄ ieÅ¡kovė buvo veikiama profesinės rizikos veiksnių – darbo pozos, pasikartojančių judesių, kenksmingų cheminių medžiagų, stipriai dirginančių ploviklių. Dėl kenksmingų darbo sÄ lygų ieÅ¡kovė neteko darbingumo ir susirgo profesine liga – jai buvo diagnozuoti deÅ¡iniojo peties ankÅ¡tumo sindromas, sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos, stuburo juosmens dalies L5 ir SI diskogeninė radikulopatija deÅ¡inėje, sukelta krovinių kėlimo ir neÅ¡imo, lėtinė abipusė n. Cochlearis neuropatija (pradinė), sukelta triukÅ¡mo, lėtinis periodontitas, bedantės alveolės ataugos atrofija, sukelti dirbant kenksmingų ir (ar) agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje.

3. IeÅ¡kovės teigimu, ji jau patyrė 978 Eur iÅ¡laidas, susijusias su dėl kenksmingų darbo sÄ lygų prarastų dantų gydymu, t. y. už laikinÄ estetinę plokÅ¡telę. Pagal sudarytÄ dantų gydymo planÄ bÅ«tinos dantų gydymo procedÅ«ros ir paslaugos kainuos dar 26 863 Eur. IeÅ¡kovė praÅ¡o Å¡ias esamas ir bÅ«simas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovės, kuri neužtikrino saugių darbo sÄ lygų. Be to, dėl atsakovės, kuri neužtikrino tinkamų darbo sÄ lygų, kaltės ieÅ¡kovė prarado dalį darbo pajamų, kurias bÅ«tų gavusi, jei nebÅ«tų sutrikdyta jos sveikata. Per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. balandžio 31 d. ieÅ¡kovė dirbo 29,5 mėn., gavo 11 634,84 Eur darbo užmokestį. Už tÄ patį laikotarpį iki nustatant profesinę ligÄ ji bÅ«tų galėjusi gauti 16 096,26 Eur darbo užmokestį. Todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 4 451,42 Eur (16 096,26 Eur – 11 634,84 Eur) negautas pajamas. Be to, tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų visiÅ¡kai darbinga, ji gautų ne mažesnį kaip 718,74 Eur darbo užmokestį kas mėnesį, tačiau dėl prarasto darbingumo jos pajamas sudaro tik 447,85 Eur neįgalumo pensija. Todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės kas mėnesį iki senatvės pensijos (2030 m. gegužės 1 d.) mokėtinÄ kompensacijÄ â€“ 270,89 Eur (718,74 Eur – 447,85 Eur).

4. Dėl patirtų sveikatos sutrikimų ieÅ¡kovė nurodė patyrusi neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti ir neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 15 000 Eur, t. y. po 125 Eur už kiekvienÄ mėnesį, likusį jai iki senatvės pensijos (už 120 mėn.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu ieškovės L. K. ieškinį atmetė, priteisė atsakovei AB ,,Pieno žvaigždės“ 558,80 Eur ekspertizės ir 6 231,50 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidas.

6. Spręsdamas dėl žalos, susijusios su ieškovės patirtomis ir būsimomis dantų gydymo išlaidomis, teismas pažymėjo, kad 2013 m. vasario 22 d. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – CDMEK, arba komisija) išvadoje dėl profesinės ligos nurodyta, kad dantų netekimo priežastimi yra žandikaulio struktūros pakitimai, nustatyta alergija neprofesiniams veiksniams (pelėsiniams grybeliams, augalams), alerginis dermatitas tik anamnezėje, bronchito diagnozė nepatvirtinta. Pripažinta, kad ieškovei nustatytos ligos nėra profesinės kilmės. Vėlesnėje 2019 m. vasario 28 d. CDMEK išvadoje, kuria, kaip pagrindiniu įrodymu, ir remiasi ieškovė, jau yra nurodyta, kad darbas kenksmingų ir (ar) agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje turi įtakos greitesniam periodonto ligos progresavimui, o tai, tikėtina, buvo galima dantų netekimo priežastimi.

7. Teismas, įvertinęs Å¡iuos įrodymus, pažymėjo, kad kenksmingos darbo sÄ lygos CDMEK iÅ¡vadoje yra įvardytos tik kaip galima dantų netekimo priežastis. Teismo paskirtas ekspertas savo ekspertizės akte nurodė, kad ieÅ¡kovė neteko dantų dėl dantų ligos – sunkios eigos lėtinio periodontito, kadangi: a) dažniausios lėtinio periodontito priežastys – nepakankama burnos higiena, rÅ«kymas, genetinis paveldimumas; b) nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad byloje minimos plovimo medžiagos (naudojant pagal paskirtį) kontaktavo su burnos gleivine ar kitaip jÄ galėjo paveikti. Todėl, teismo vertinimu, nėra ir objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad byloje minimos plovimo medžiagos, jas naudojant pagal tiesioginę paskirtį, kontaktavo su ieÅ¡kovės burnos gleivine ar kitaip jÄ galėjo paveikti. IeÅ¡kovės sveikatos sutrikimai, susiję su dantų netekimu, nėra tiesioginė ir vienintelė darbo su cheminėmis medžiagomis priežastis. Be to, atsakovės pateiktuose cheminių medžiagų gamintojų paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad jiems nėra žinomi atvejai, kuomet Å¡ios cheminės medžiagos bÅ«tų sukėlusios ligas, panaÅ¡ias į periodontitÄ ar bedantės alveolinės ataugos atrofijÄ .

8. Nors ieÅ¡kovė tvirtina visÄ laikÄ tinkamai prižiÅ«rėjusi dantis, nerÅ«kiusi bei neturinti Å¡eimoje tokių ligų, kas Å¡alina paveldimumo tikimybę, teismas nusprendė, kad darbas su cheminėmis medžiagomis galėjo turėti įtakos tik ligos progresavimui, tačiau nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tai buvo pagrindinė ir vienintelė periodonto ligos priežastis. Juo labiau kad byloje nėra jokių duomenų, kad cheminės medžiagos padarė kokį nors poveikį iÅ¡oriniams ir tiesioginį kontaktÄ turėjusioms ieÅ¡kovės kÅ«no dalims – odai, plaukams, nagams ar plaučiams, kurie iÅ¡ esmės pirmiausia ir patiria tiesioginę garuojančių medžiagų įtakÄ .

9. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo sudarytos galimybės keisti pareigas, taip iÅ¡vengiant kontakto su cheminėmis medžiagomis. Atsakovė, atsižvelgdama į 2011 m. balandžio 14 d. įraÅ¡us apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, medicininėje iÅ¡vadoje po privalomo patikrinimo pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pereiti dirbti į kitÄ darbo pozicijÄ , kurioje nebÅ«tų cheminių medžiagų poveikio. Tačiau ieÅ¡kovė 2011 m. rugsėjo 19 d. pareiÅ¡kime darbdavei nurodė „Atsisakau pereiti dirbti pakuotoja dėl stuburo ligos. Pasilieku dirbti taros plovėja“. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių vertinti, kad ieÅ¡kovės realios galimybės bei jai teikiami pasiÅ«lymai keisti darbo pareigas nebuvo teikiami arba neįgyvendinami. Nors ieÅ¡kovė tvirtina, kad kitose pareigose jai bÅ«tų tekę kilnoti sunkius daiktus, kÄ nurodė ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, tačiau, teismo vertinimu, tokie argumentai neleidžia konstatuoti buvusios darbdavio kaltės dėl ieÅ¡kovės sveikatos sutrikimų, susijusių su dantų netekimu.

10. Nenustatęs atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas dėl ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų, susijusių su dantų implantavimo plano sudarymu, pagrįstumo nepasisakė. Dėl ieÅ¡kovės bÅ«simų iÅ¡laidų teismas pažymėjo, kad gydymo planas, kuriame gydymo kaina nurodyta daugiau nei 25 000 Eur, yra pateiktas vos vienos paslaugas teikiančios bendrovės. Å is pasiÅ«lymas, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina, kad tokios iÅ¡laidos bus patiriamos bei neabejotinai panaudotos bÅ«tent dantų implantavimui ir kad dantų implantavimas yra vienintelis ieÅ¡kovei tinkamas bÅ«das (nėra jokių kitų alternatyvų).

11. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti negautas pajamas ir darbo užmokesčio skirtumÄ teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, jog ieÅ¡kovei buvo nustatytos kitos profesinės ligos – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija; sÄ auginis (adhezinis) peties sÄ nario kapsulitas; kitų rizikos faktorių profesinis poveikis ir kt., nesusijusios su periodonto liga. Visgi ir Å¡iuo atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad egzistuoja atsakovės kalti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga.

12. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2013 m. liepos 10 d. pasirašė, kad yra susipažinusi su profesinės rizikos įvertinimo kortele Nr. 1 ir joje nurodytais taros plovėjo – atliekų dėžių, kibirų plovimo, plautų dėžių krovimo – rizikomis. Buvo nurodytos tokios rizikos: (1) cheminių medžiagų rizika priimtina, darbuotojai, dirbantys su pavojingomis cheminėmis medžiagomis apmokyti darbui su Å¡iomis medžiagomis; (2) krovinio kėlimas ir perneÅ¡imas pastoviai per pamainÄ â€“ rizika priimtina; (3) rankomis keliamo krovinio masės pakėlimo ar nuleidimo aukÅ¡tis – rizika priimtina ir t. t.

13. Be to, atsakovė dar 2008 m. birželio 11 d. buvo pateikusi ieÅ¡kovei pasiÅ«lymÄ laikinai pereiti dirbti į Å«kio dalį gamybinių patalpų valytojos R. M. atostogų laikotarpiui. IeÅ¡kovė, pateikdama atsakymÄ , savo ranka ant įsakymo padarė prieraÅ¡Ä â€žNesutinku su pasiÅ«lymu, dirbsiu savo darbo vietoje plovime, atsakydama pati už save“. Ir nors teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad laikinas darbo pakeitimas galėjo bÅ«ti neapibrėžtas, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad ji iÅ¡ esmės bÅ«tų siekusi pereiti į kitÄ nuolatinę darbo pozicijÄ , kreipėsi į atsakovę dėl pareigų pakeitimo ir siekė iÅ¡naudoti darbdavio siÅ«lomas kitas alternatyvas. IeÅ¡kovė, apskaičiuodama negautas pajamas ir atlyginimo skirtumÄ , neatsižvelgė į asmeniÅ¡kai jos pačios priimtus sprendimus bei atliktus pasirinkimus, kurie galėjo turėti įtakos jos sveikatos bÅ«klei bei kurie neleidžia konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl ieÅ¡kovei nustatytų sveikatos sutrikimų.

14. Teismas neįžvelgė ir pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, kad ji neabejotinai bÅ«tų galėjusi dirbti pas atsakovę iki tol eitose pareigose iki pensinio amžiaus bei, atitinkamai, bÅ«tų gavusi už tas pareigas mokamÄ darbo užmokestį. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodė ir realiai nepagrindė, kaip ir tokio fakto, kad kitos siÅ«lomos darbų pozicijos neatitiko jos sveikatos bÅ«klės. Visos Å¡ios aplinkybės yra tik numanomos, be to, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų bandžiusi kitas siÅ«lomas pareigybes ir informavusi darbdavį dėl negalėjimo tęsti darbÄ dėl netinkamų darbo sÄ lygų pagal jos sveikatos bÅ«klę. Teismas pažymėjo, kad bet kuri profesija gali lemti profesinės ligos kilimÄ , o darbdavys, net ir atlikdamas visus įmanomus veiksmus, negali užtikrinti, kad darbuotojui nepasireikÅ¡ profesinė liga, juo labiau tokioje srityje, kurioje dirbo ieÅ¡kovė.

15. Byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės sudarytos darbo sÄ lygos neatitiko darbo sÄ lygoms keliamų reikalavimų, kad ieÅ¡kovė buvo atsakovės priversta dirbti tÄ darbÄ , kurį ji dirbo, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl ieÅ¡kovės netekto dalies nedarbingumo ir (ar) susirgimo profesine liga. Teismo vertinimu, pati ieÅ¡kovė ne kartÄ priėmė sprendimus tęsti vykdomas darbines funkcijas, nors darbdavys du kartus jai siÅ«lė keisti darbo vietÄ . IeÅ¡kovei buvo žinomos gydytojų rekomendacijos dėl ribotų galimybių dirbti atitinkamomis darbo sÄ lygomis, tačiau ji savo pačios valia nekeitė darbo ir profesinės ligos nustatymo procesÄ pradėjo tik išėjusi iÅ¡ darbo. TokiÄ aplinkybę teismas pripažino sÄ moningai ir laisva valia prisiimtÄ rizikÄ dėl darbo pareigų vykdymo.

16. Teismas atmetė ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjęs, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės net neįrodinėjo neturtinės žalos – patirtų iÅ¡gyvenimų, dvasinio sukrėtimo ir pan. Nurodė, kad vien atliekamo darbo sunkumas ar jo intensyvumas nėra pakankamas pagrindas atsiradusiai neturtinei žalai konstatuoti. Tokio pobÅ«džio darbinė veikla, kokiÄ dirbo ieÅ¡kovė, neabejotinai reikalavo didelio iÅ¡tvermingumo, alino sveikatÄ ir sukėlė neigiamas emocijas, tačiau praktiÅ¡kai neįmanoma rasti asmenų, kurie dirbdami panaÅ¡aus pobÅ«džio darbus nebÅ«tų patyrę neigiamų emocijų ar sunkumų. Kiekviena profesija bei kiekviena darbinė veikla lemia vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų rizikos padidėjimÄ , sukelia neigiamus iÅ¡gyvenimus, jaudulį, stresÄ , pergyvenimÄ bei nuovargį, o atsakingas pareigų atlikimas visuomet reikalauja jėgų ir atsidavimo.

17. Teismo vertinimu, į bylÄ pateikti medicininiai dokumentai taip pat neteikia pagrindo nuspręsti, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 15 000 Eur neturtinė žala yra proporcinga, atitinkanti sÄ Å¾iningumo reikalavimus. IeÅ¡kovės darbingumo lygis – 90 proc., neterminuotai nustatytas nuo 2021 m. balandžio 9 d., todėl negalima tokia iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neturėjo ir neturi jokių galimybių užsiimti kita darbine veikla.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. IeÅ¡kovė L. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jos ieÅ¡kinį patenkinti, priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Atsakovės, kaip darbdavės, atsakomybė yra deliktinė ir ji atsako ne už žalÄ , bet už tai, kad neužtikrino saugių darbo sÄ lygų, numatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 158 straipsnyje. Atsakovė ne tik neužtikrino tinkamų darbo sÄ lygų, bet ir nevykdė gydytojų rekomendacijų perkelti ieÅ¡kovę į kitÄ , fiziÅ¡kai lengvesnį, darbÄ , o teismas nepagrįstai nevertino netinkamų darbo sÄ lygų įtakos jos sveikatai.

18.2. Atsakovė neužtikrino saugių darbo sÄ lygų – nesuteikė darbuotojams apsauginių pirÅ¡tinių, respiratorių ir kt. PrieÅ¡ingų įrodymų, t. y. kad rÅ«pinosi savo darbuotojų sveikata, užtikrino visas bÅ«tinas darbo priemones, atsakovė į bylÄ nepateikė.

18.3. Teismas neįvertino ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių, patvirtinančių, kad darbo sutartis buvo nutraukta dėl to, kad ieÅ¡kovė gynė savo ir kitų darbuotojų teises, reikalavo geresnių darbo sÄ lygų.

18.4. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje dėstomas faktines aplinkybes, susijusias su jos sveikatos bÅ«klės pablogėjimu ir to priežastis, patvirtina CDMEK iÅ¡vados, kuriose nustatytos tokios profesinės ligos, kaip dantų netekimas, stuburo ir peties sÄ nario bei klausos sutrikimai. Komisijos iÅ¡vados yra galiojančios, nes atsakovės skundÄ dėl jų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė.

18.5. CDMEK profesinės ligos aktas yra vienintelis įrodymas, kuriuo turėjo vadovautis teismas. Teismo ekspertizės aktu pagrindo vadovautis nebuvo, kadangi jo iÅ¡vadų patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Byloje kilo klausimas dėl cheminių, agresyvių medžiagų, kurios darbe buvo naudojamos virÅ¡ 30 metų, poveikio sveikatai. Ekspertizė buvo pavesta atlikti ekspertui, kuris neturi tam reikiamų žinių. Be to, teismo ekspertizės akte yra gydytojos periodontologės konsultacija, kuri galimai yra neteisėta, nes gydytoja turi tik odontologo licencijÄ .

18.6. Teismas neteisingai iÅ¡sprendė ir bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas neįvertino tokių faktinių aplinkybių, kad ieÅ¡kovė patyrė ir vis dar patiria stresÄ dėl netekto darbingumo, jaučiasi pažeminta, nevisavertė, patiria psichologines kančias, kad negalės dirbti. Be to, teismo procesas jau tęsiasi daugiau nei 3 metus, todėl nuolatinis vaikščiojimas į teismus ieÅ¡kovei sukelia nepatogumus, nerimÄ , abejones dėl sÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovė nuolat naudoja nerimÄ slopinantį vaistÄ benzodiazepinÄ .

19. Atsakovė AB ,,Pieno žvaigždės“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , nepriimti naujų įrodymų, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius argumentus:

19.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė nevykdė gydytojų rekomendacijų. IeÅ¡kovei ne kartÄ buvo siÅ«lomos kitos pareigos, tačiau ji pati raÅ¡tu atsisakė pereiti dirbti kitur. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad siÅ«lytas darbas buvo sunkesnis nei tas, kurį ieÅ¡kovė dirbo.

19.2. Jokiame teisės akte ar teismų praktikoje nėra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens susirgimas profesine liga tuo pačiu savaime reikÅ¡tų ir darbdavio neteisėtus veiksmus ar kaltę. Profesine liga asmuo gali susirgti ir darbdaviui visapusiÅ¡kai užtikrinus visas leidžiamas darbo sÄ lygas.

19.3. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų norėjusi, kad ieÅ¡kovė paliktų darbo vietÄ . Šį ieÅ¡kovės motyvÄ paneigia ir tai, kad ji bendrovėje dirbo daugiau nei 30 metų. IeÅ¡kovei, kaip ir kitiems darbuotojams, visada buvo iÅ¡duodamos asmens apsaugos priemonės, kurios nurodytos saugos duomenų lapuose priklausomai nuo naudojamo produkto. Bendrovėje ne kartÄ buvo vykdyti patikrinimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi ir nė karto pažeidimai nebuvo nustatyti.

19.4. Pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad darbas su cheminėmis medžiagomis tik galėjo turėti įtakos ligos progresavimui, tačiau nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tai buvo pagrindinė ir vienintelė periodonto ligos priežastis. Byloje nėra jokių duomenų, kad cheminės medžiagos padarė kokį nors poveikį iÅ¡oriniams ir tiesioginį kontaktÄ turėjusiems ieÅ¡kovės organams – odai, plaukams, nagams ar plaučiams, kurie iÅ¡ esmės pirmiausia patiria tiesioginę garuojančių medžiagų įtakÄ .

19.5. Teismas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto iÅ¡vadomis. Teismo ekspertizės aktas negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu vien dėl to, kad iÅ¡vados nėra palankios ieÅ¡kovei. PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nėra pagrindo abejoti teismo eksperto pasitelktos periodontologės G. A. kompetencija. Pagal Lietuvos medicinos norma MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, gydytojas odontologas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti be kitų ir Å¡ias ligas: Å«minį pulpinės kilmės apikalinį periodontitÄ , K04.4; lėtinį apikalinį periodontitÄ , K04.5; gingivitÄ ir periodonto ligas; Å«minį periodontitÄ , K05.2; lėtinį periodontitÄ , K05.3; kitus dantų ir juos palaikančių struktÅ«rų pakitimus – dantų netekimÄ dėl nelaimingų atsitikimų, dantų paÅ¡alinimo ar sritinės periodonto ligos (K08.1). Todėl periodontologės kompetencija abejoti nėra pagrindo.

19.6. Ieškovės pateikti medicininiai dokumentai neįrodo stiprių ieškovės išgyvenimų ir jų liekamųjų reiškinių, byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės patirtos prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, išskyrus jos teiginius apie patirtus

iÅ¡gyvenimus ir emocinę bÅ«senÄ . Aplinkybės, susijusios su vartojamais vaistais ar teisminio proceso trukme, yra naujos, jomis ieÅ¡kinys nebuvo grindžiamas, todėl jos neturi bÅ«ti vertinamos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl darbdavio materialinės atsakomybės darbuotojui atsiradimo pagrindų

20. Apeliantė L. K. ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji nuo 1990 metų dirbo atsakovės AB ,,Pieno žvaigždės“ Panevėžio filiale taros plovėja. Darbas buvo fiziÅ¡kai sunkus, jį atliekant ne tik reikėjo kilnoti sunkiÄ tarÄ , bet ir jÄ plaunant naudoti sveikatai kenksmingas chemines medžiagas. Dėl kenksmingų darbo sÄ lygų apeliantei iÅ¡sivystė ir kompetentingų institucijų buvo nustatytos profesinės ligos bei dėl jų netekto darbingumo lygis. Ir nors apeliantei buvo paskirta netekto darbingumo iÅ¡moka bei netekto darbingumo pensija, tačiau mokamų iÅ¡mokų nepakanka dėl prarasto darbingumo patirtiems nuostoliams kompensuoti, todėl tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimÄ ji prašė priteisti iÅ¡ atsakovės.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju. Taigi, Konstitucija įtvirtina žmogaus teisę turėti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas.

22. Darbuotojo teisės į saugiÄ darbo aplinkÄ bei darbdavio pareigos, susijusios su darbo sÄ lygų tinkamu užtikrinimu bei atsakomybė už jų nevykdymÄ , numatyta ir DK. Nagrinėjamu atveju aktuali DK redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., kadangi apeliantę ir atsakovę nuo 1990 metų sieję darbo teisiniai santykiai nutrÅ«ko 2016 m. spalio 3 d., kuomet 2016 m. spalio 3 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo patvirtina, be kita ko, jų taikos sutarties sÄ lyga, kad darbo sutartis laikoma nutraukta nuo 2016 m. spalio 3 d.

23. Ginčui aktualioje DK 2 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas. DK 158 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – Darbuotojų saugos įstatymas). Darbuotojų saugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos, saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatÄ bei gyvybę, nurodytos Darbuotojų saugos įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo jam nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės turi bÅ«ti finansuojamos darbdavio lėšomis.

24. Taigi, tiek pagrindiniame Å¡alies įstatyme – Konstitucijoje, tiek ir kituose, darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, yra imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas. DK 151 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalÄ , padarytÄ dėl darbuotojo suluoÅ¡inimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalÄ atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo iÅ¡moka (DK 155 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui užtikrinti tinkamas darbo sÄ lygas, sudaryti sÄ lygas darbo funkcijoms vykdyti imantis visų protingų priemonių tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos jiems padarymo, o to nepadarius, privalo atlyginti darbuotojui žalÄ , kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo iÅ¡moka.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . To paties CK 6.283 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Å¡is straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl CK 6.238 straipsnio 1 ir 4 dalių santykio, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo iÅ¡moka visiÅ¡kai neatlygina patirtos žalos, likusiÄ dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys. Darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo iÅ¡mokomis neatlygintos žalos atlyginimo. Tokiais atvejais, kai paskirta socialinio draudimo iÅ¡moka nevisiÅ¡kai padengia atsiradusiÄ Å¾alÄ , vadovaujantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu, likusiÄ Å¾alos dalį turi atlyginti už žalÄ atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais. Taigi, jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės arba neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo iÅ¡moka visiÅ¡kai neatlygina patirtos žalos, likusiÄ dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003; 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

27. Nagrinėjamu atveju apeliantė, kuri buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu ir kuriai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nuo 2017 m. lapkričio 16 d. moka tiek netekto darbingumo periodines kompensacijas, tiek ir netekto darbingumo pensijÄ , kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos, kuri nėra padengiama aptartomis iÅ¡mokomis, atlyginimo, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, numatytų CK 6.246–6.249 straipsniuose, visumÄ . Be bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io, kaltės, žalos ir nuostolių (CK 6.246–6.249 straipsniai), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sÄ lygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu turi bÅ«ti susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos. Jei nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2012).

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip sÄ lygų darbdavio deliktinei civilinei atsakomybei kilti

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos jai susirgus profesine liga ir netekus dalies darbingumo, atlyginimo atmetė, teismo vertinimu, darbuotojai neįrodžius darbdavės AB ,,Pieno žvaigždės“ neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl prarasto darbingumo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada stokoja pagrįstumo, tačiau teisingai iÅ¡spręsti nagrinėjamoje byloje kilusį darbo Å¡alių ginÄÄ visgi bÅ«tų galima tik iÅ¡taisius pirmosios instancijos teismo padarytas teisės normų aiÅ¡kinimo bei taikymo klaidas.

29. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiÅ¡kinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (generalinio delikto taisyklė). Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 punktas).

30. Kita bÅ«tina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lyga – kaltė, gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å i norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019, 17 punktas).

31. Atsakovės, kaip darbdavės, veiksmų neteisėtumÄ apeliantė įrodinėjo 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau – LSMUL) Kauno klinikų profesinės ligos patvirtinimo aktais (ieÅ¡kinio priedai Nr. 1–2). Profesinės ligos patvirtinimo akte, suraÅ¡ytame 2017 m. lapkričio 14 d., nurodyta, kad apeliantei buvo nustatytos tokios profesinės ligos: profesinis deÅ¡iniojo peties ankÅ¡tumo sindromas, sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos; profesinė stuburo juosmeninės dalies L5 ir S1 diskogenonė radikulopatija deÅ¡inėje, sukelta krovinių kėlimo ir neÅ¡imo; profesinė lėtinė abipusė n. Cochlearis neuropatija (pradinė), sukelta triukÅ¡mo. Kitu, 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu, nustatytas profesinis lėtinis periodontitas, bedantės alveolės ataugos atrofija, antrinis dalinis dantų netekimas, sukeltas agresyvių cheminių medžiagų. Taigi, apeliantei buvo nustatyta keturi skirtingi sveikatos sutrikimai, kurie specialių žinių turinčios darbo medicinos gydytojos pripažinti priežastiniu ryÅ¡iu susiję su apeliantės atliktomis darbo funkcijomis.

32. Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga (Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 13 punktas).

33. Aptartų profesinės ligos patvirtinimo aktų priėmimo metu galiojusio Darbuotojų saugos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad profesinė liga privalo bÅ«ti iÅ¡tirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo iÅ¡vados ir profesinės ligos patvirtinimas turi bÅ«ti suraÅ¡yti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sÄ raÅ¡u. Å ios nuostatos detalizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų V skyriuje „Įvykio darbe tyrimas“ ir VI skyriuje „Įvykio darbe tyrimo rezultatų įforminimas“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų V skyriuje „Profesinių ligų nustatymas“.

34. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nelaimingo atsitikimo darbe akto ir (ar) profesinės ligos patvirtinimo akto surašymas yra privaloma nelaimingo atsitikimo darbe ir (ar) susirgimo profesine liga tyrimo stadija, turinti reikšmės darbdavio materialinei atsakomybei (jos dydžiui) (Darbuotojų saugos įstatymo 46 straipsnio 1–3 dalys). Be to, ir Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagrindiniu nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasties įrodymu, be kita ko, gali būti nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga tyrimo aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2022, 31 punktas).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartÄ teisinį reguliavimÄ sprendžia, kad ligos pripažinimas profesine, laikantis įstatymo numatytų procedÅ«rų, neabejotinai reiÅ¡kia patvirtinimÄ , kad jÄ nulėmė darbo organizavimas ir darbo aplinka. Kitaip tariant, tokia iÅ¡vada patvirtina ne tik priežastį, bet ir neteisėtus darbdavio veiksmus, reikÅ¡mingus jo atsakomybei, nes darbdavys visais aspektais yra atsakingas už saugios darbo aplinkos organizavimÄ (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis). Todėl atsakovei teko pareiga paneigti institucijų konstatuotas faktines aplinkybes.

36. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad periodontitas nėra susijęs su apeliantės darbo funkcijomis, todėl nėra įrodyti nei atsakovės neteisėti veiksmai, nei jos kaltė, padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, be kita ko, nepaÅ¡alino byloje esančių įrodymų prieÅ¡taringumo.

37. Visų pirma pažymėtina tai, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktas buvo priimtas CDMEK 2019 m. vasario 28 d. iÅ¡vados pagrindu. CDMEK, įvertinusi apeliantės medicininius dokumentus, atliekant darbo funkcijas naudotas chemines plovimo dezinfekavimo medžiagas, jų sudėtį, atsakovės rizikos vertinimo korteles, konstatavo, kad Å¡ių duomenų bei mokslinių tyrimų visuma sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog darbas kenksmingų ir (ar) agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje turi įtakos greitesniam periodonto ligos progresavimui, o tai, tikėtina, buvo galima apeliantės dantų netekimo priežastis. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ tokia iÅ¡vada kartu su profesinės ligos patvirtinimo aktu laikytini pagrindiniais įrodymais, sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ .

38. Ir nors aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai (specialių komisijų iÅ¡vados bei aktai) nėra oficialÅ«s ir (ar) didesnės įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnis), tačiau juose užfiksuoti faktai bei padarytos atitinkamos iÅ¡vados galėtų bÅ«ti paneigti tik kitais leistinais tokioje situacijoje įrodymais – specialių žinių turinčių asmenų iÅ¡vadomis. PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nei teismo ekspertų iÅ¡vada (2 t., b. l. 139–146), nei atsakovės į bylÄ pateikti naudotų cheminių medžiagų saugos duomenų lapai (2 t., b. l. 4–49), nei cheminių medžiagų gamintojų atsakymai (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedai Nr. 22–23) nėra savaime pakankami įrodymai atsakovės neteisėtiems veiksmams, preziumuojamiems atitinkamais aktais, paneigti.

39. Kaip jau buvo minėta, 2019 m. vasario 28 d. komisijos iÅ¡vadoje bei 2019 m. rugsėjo 10 d. akte konstatuota, kad apeliantės dantų netekimui įtakos turėjo atliekant darbo funkcijas naudoti cheminiai valikliai. Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. lapkričio 26 d. ekspertizės aktÄ surašę teismo medicinos ekspertai V. K. ir J. R., turintys kvalifikacijÄ atlikti deontologines ekspertizes, bei gydytoja periodontologė G. A. nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog apeliantės darbo funkcijoms atlikti naudotos cheminės medžiagos (naudojant pagal paskirtį) kontaktavo su burnos gleivine ar kitaip jÄ galėjo paveikti ir tai galėjo bÅ«ti profesinio lėtinio periodontito susirgimo priežastimi.

40. IÅ¡ teismo ekspertizės tiriamosios dalies matyti, kad atitinkamas iÅ¡vadas ekspertai padarė įvertinę CDMEK iÅ¡vadas bei atsakovės odontologinės asmens sveikatos istorijų įraÅ¡us. Duomenys apie atliekant darbo funkcijas naudotus cheminius ploviklius, jų sudedamÄ sias dalis, jų poveikį organizmui naudojant kasdien, jas galimai įkvepiant garų forma, jų įtaka periodontito eigai, nebuvo vertinami. Kitaip tariant, esminių, nagrinėjamos bylos dalykÄ sudarančių aplinkybių – atliekant darbo funkcijas naudotų cheminių medžiagų poveikio apeliantės sveikatai – ekspertai netyrė ir nevertino. Todėl teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad teismo ekspertizės akto iÅ¡vada laikytina įrodymu, paneigiančiu kitokias CDMEK iÅ¡vadas.

41. Be kita ko, ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2022 m. gruodžio 23 d. raÅ¡tu (3 t., b. l. 12) atsakydama į pirmosios instancijos teismo praÅ¡ymÄ atsakyti į papildomus klausimus, susijusius su apeliantės darbo metu naudotų cheminių medžiagų galimu poveikiu jos sveikatai, pripažino, kad į tokius teismo užduotus klausimus negali atsakyti. Å iame raÅ¡te teigiama, kad teismo užduoti klausimai nėra paaiÅ¡kinančio ar papildančio iÅ¡vadÄ pobÅ«džio, tai visiÅ¡kai nauji, reikalaujantys specialių žinių chemijos srityje, klausimai, kurie nepriskirtini teismo medicinos ekspertų kompetencijai.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti Å¡alių ginÄÄ ir paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus, susijusius su skirtingų iÅ¡vadų apie apeliantei nustatytos periodonto ligos priežastis padarymu, turėjo bÅ«ti skirta kompleksinė teismo ekspertizė, siekiant nustatyti darbo metu naudotų cheminių ploviklių galimÄ poveikį asmens sveikatai. Teismas raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡vadų prieÅ¡taringumo nesiekė paÅ¡alinti, vien nepagrįstai suteikęs didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę teismo ekspertizės iÅ¡vadoms, nors teismo ekspertai ir patys pripažino savo kompetencijos nebuvimÄ tam tikroje specialių žinių reikalaujančioje srityje.

43. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantė neįrodė atsakovės kaltės dėl 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytų susirgimų, taip pat buvo padaryta neiÅ¡tyrus visų tokiam ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių. Pirma, teismo sprendimo motyvai, kad atsakovė užtikrino saugias darbo sÄ lygas, suteikdama asmens apsaugos priemones (apsaugines pirÅ¡tines, kaukes), supažindino apeliantę su rizikos veiksniais, nepagrįstos jokiais objektyviais bylos įrodymais. Antra, nors atsakovė ir teigia, kad darbo sÄ lygos bei darbų sauga buvo nuolat stebimi ir tikrinami, jokių tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų į bylÄ taip pat nėra pateikusi. Trečia, apeliantė į bylÄ nėra pateikusi pačios CDMEK tyrimo iÅ¡vados, kurios pagrindu buvo suraÅ¡ytas 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktas, taigi liko neatskleistas ir Å¡io dokumento turinys. Ketvirta, nebuvo tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su plautos taros svoriu, kiekiais, mechanizmų naudojimu, atliekant šį darbÄ , fizinio krÅ«vio dydžiu ir pan. Vien aplinkybė, kad atsakovė apeliantei pasiÅ«lė kitÄ darbo pozicijÄ , nesant duomenų apie tai, kokio dydžio atlyginimas jai bÅ«tų mokamas, ar apeliantė dėl turimų bendrų ligų bÅ«tų galėjusi tÄ darbÄ atlikti, nesuponuoja vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad atsakovė iÅ¡ tiesų ėmėsi visų nuo jos priklausančių priemonių žalai iÅ¡vengti.

44. Konstatuotina, kad išvardinti įrodinėjimo proceso trūkumai iš esmės neleidžia teisingai įvertinti atsakovės veiksmų bei jos kaltės dėl 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo akte nustatytų apeliantės profesinių ligų atsiradimo.

Dėl žalos fakto ir dydžio įrodinėjimo specifikos

45. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi Å¡ioje normoje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, iÅ¡reiÅ¡kiantis civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę: taikant civilinę atsakomybę, siekiama kompensuoti nukentėjusiojo asmens turtinius praradimus, siekiama grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į tokiÄ turtinę padėtį, kokia bÅ«tų nepadarius žalos. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad visiÅ¡kas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, jog nukentėjęs darbuotojas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į tokiÄ turtinę padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei nebÅ«tų padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. Dėl to atlyginant žalÄ bÅ«tina įvertinti, ar jÄ atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. Todėl visos iÅ¡mokos, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju mokamos nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė buvo apdrausta privalomuoju socialiniu draudimu, yra įskaitomos į atlygintinÄ Å¾alÄ (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

46. Kaip jau buvo minėta, tuo atveju, kai darbuotojas yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu ir jam yra mokamos netekto darbingumo dėl profesinės ligos iÅ¡mokos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ , iÅ¡ darbdavio gali bÅ«ti reikalaujama tik žalos, kurios neatlygina socialinio draudimo iÅ¡moka, atlyginimo. Pagal abu įvardytus teisės aktus – Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinÄ jį įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ â€“ vienkartinėmis arba periodinėmis iÅ¡mokomis yra atlyginama žala, susijusi su darbo užmokesčio arba jo dalies netekimu, apskaičiuota įstatymo nustatyta tvarka, be to, juridiniai ir fiziniai asmenys, atsakingi už žalos atlyginimÄ dėl nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, privalo taip pat atlyginti nukentėjusiajam kitus nuostolius (papildomas iÅ¡laidas), turėtus dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga (pagerintas maitinimas, protezavimas, slauga, gydymo iÅ¡laidos ir kt.) (Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 6 straipsnis). Tokia įstatymų leidėjo valia atitinka CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ .

47. Todėl apeliantei, kuri gauna socialinio draudimo išmokas dėl netekto darbingumo, nagrinėjamoje byloje kilo pareiga įrodyti, kad jai nuo 2017 m. lapkričio 16 d. mokamos netekto darbingumo periodinės išmokos bei nuo 2017 m. lapkričio 24 d. mokama netekto darbingumo pensija nepadengia visų jos nuostolių (esamų ir (ar) būsimų).

48. Tiek pagal teisinį reglamentavimÄ (Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 13 straipsnį, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnį), tiek ir pagal kasacinio teismo suformuluotas taisykles sprendžiant turtinės žalos dėl negautų pajamų dydžio klausimus, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sÄ voka turi bÅ«ti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė iÅ¡raiÅ¡ka per tam tikrÄ laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminÄ , už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

49. Žala negautų pajamų forma apskaičiuojama taip: nustatoma, kokį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) iki profesinės ligos konstatavimo momento gavo darbuotojas; kokios dalies pajamų, atsižvelgiant į prarasto darbingumo procentÄ , darbuotojas neteko (darbo užmokestis padauginamas iÅ¡ netekto darbingumo procento), bei kokiÄ dalį kompensuoja valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos. Skirtumas tarp negautų pajamų ir socialinio draudimo iÅ¡mokų, laikoma žala, kurios nepadengia socialinio draudimo iÅ¡mokos ir kuriÄ , pagal teismų praktikÄ , esant įrodytoms visoms deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygoms, privalo atlyginti darbdavys.

50. Nagrinėjamu atveju apeliantė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. negautas 4 416,42 Eur pajamas, kurias sudaro skirtumas tarp Å¡iuo laikotarpiu gautinų visų pajamų ir iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų. Periodinės iÅ¡mokos, kurias apeliantė praÅ¡o priteisti iki jai sueis 65 metai, t. y. po 270,89 Eur kas mėnesį iki 2030 m. gegužės 1 d., apeliantė taip pat apskaičiavo kaip skirtumÄ tarp jos viso gautino darbo užmokesčio ir faktiÅ¡kai gaunamų iÅ¡mokų.

51. Pažymėtina, kad apeliantė nėra į bylÄ pateikusi duomenų, kokio dydžio darbo užmokestį ji gavo iki profesinės ligos konstatavimo momento. Be to, iÅ¡ byloje esančių darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos pažymų (1 t., b. l. 69–70; 2 t., b. l. 86–88) duomenų neįmanoma identifikuoti, koks nedarbingumo lygis jai buvo nustatytas nuo pat įrodinėjamos žalos momento pradžios, t. y. 2017 m. lapkričio 14 d. IÅ¡ Å¡ių pažymų galima nustatyti tik tai, koks jos darbingumo lygis buvo nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. ir vėliau. Kadangi bylose esančiose pažymose nurodyta, kad jos, įvertinus apeliantės sveikatos bÅ«klę, iÅ¡duotos pakartotinai, tikėtina, kad tokio pobÅ«džio duomenų esama ir daugiau, tik apeliantė jų nėra pateikusi į nagrinėjamÄ bylÄ . Svarbi yra ir tokia aplinkybė, kuri turėtų bÅ«ti įvertinta, kad skiriasi apeliantei nustatyti dėl kiekvienos iÅ¡ profesinių ligų netekto darbingumo procentai, taip pat dalies darbingumo ji yra netekusi dėl bendrų, su jos profesija nesusijusių ligų.

52. Konstatuotina, kad iÅ¡ Å¡iuo metu byloje esančių įrodymų objektyviai negalima nustatyti nei žalos fakto, nei jos dydžio, taip pat nepakanka įrodymų įvertinti ir pačios apeliantės veiksmų bei jos priimtų sprendimų padarinius dėl atsiradusios žalos, jei toks faktas visgi bÅ«tų nustatytas, atsižvelgiant į atsakovės atsikirtimus, kurie kol kas nėra pagrindžiami objektyviais duomenimis, kad ji, kaip darbdavė, suteikė bÅ«tinas saugos priemones darbui, stebėjo ir kontroliavo, kaip vykdomi jos nurodymai dėl darbų saugos, siÅ«lė apeliantei adekvačias darbo alternatyvas (žr. Å¡ios nutarties 43 punktÄ ).

53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti Å¡alių ginÄÄ , bÅ«tina ne tik paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus dėl profesinių ligų buvimo, paskiriant atitinkamÄ teismo ekspertizę, bet gauti ir iÅ¡tirti papildomus įrodymus, susijusius su apeliantės gautu darbo užmokesčiu iki profesinės ligos konstatavimo momento, ginčo laikotarpiu aktualias darbingumo lygio dėl profesinės ligos nustatymo pažymas, kitus įvardytus įrodymus. Atitinkamai, gali kilti poreikis siÅ«lyti apeliantei patikslinti savo reikalavimÄ dėl žalos negautų pajamų forma atlyginimo.

54. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . PrieÅ¡ingai, pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima jos iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

55. Nagrinėjamu atveju nenustatytų faktinių aplinkybių pobÅ«dis bei jų reikÅ¡mė neleidžia apeliacinės instancijos teisme atlikti jų teisinio vertinimo, antraip galėtų bÅ«tų pažeista Å¡alies ar Å¡alių, nesutinkančių su apeliacinės instancijos teismo pirmÄ kartÄ atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu bei vertinimu, teisė į apeliacijÄ . Å iuo konkrečiu atveju bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti iÅ¡taisytas. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

56. Nustačiusi apskųsto teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindÄ , dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, praÅ¡ymo priimti naujus įrodymus, žodinio bylos nagrinėjimo, taip pat dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako. Visi Å¡ie procesiniai klausimai bus iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai Dalia Kačinskienė

Gintaras Pečiulis

Aldona Tilindienė