75a8702e-ea6c-42fc-bb2e-5702b78fd50f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2KT-122/2013Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. lapkričio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5106-881/2013 ieškovo A. B. pareikštu nušalinimu Vilniaus apygardos teismo teisėjai V. M. ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5106-881/2013 pagal ieškovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams A. D. ir D. G., Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui V. K., Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjui R. Å . dėl Lietuvos teismų ir teisėjų organizuotai vykdomo turto plėšimo ir prievartavimo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo metu ir dėl to padarytos žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas A. B. reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ nuo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teismo teisėjai V.

M. ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, nes Å¡i byla yra tiesiogiai susijusi su Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2-3658-392/2013, kuriÄ iÅ¡nagrinėjo teisėjas V. K.. Teisėja V. M. tyčia vilkino civilinės bylos Nr. 2-3510-881/2013 iÅ¡nagrinėjimÄ ir vykdė nurodymÄ Ä¯takoti baudžiamosios bylos Nr. I-5-840/2013 eigÄ ir padėti antstolei iÅ¡vengti atsakomybės už plėšikavimÄ ir turto prievartavimÄ . Teisėja V. M. tyčia neiÅ¡reikalavo iÅ¡ atsakovų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų A.

D., D. G., Vilniaus apygardos teismo teisėjo V. K. ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo R. Å . atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nors jie nėra paÅ¡alinti iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų tarpo. Be to, yra pateiktas ieÅ¡kinys pripažinti Vilniaus apygardos teismÄ kriminaline institucija, o Vilniaus apygardos teismo teisėjus – kriminaliniais nusikaltėliais, todėl visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai turi bÅ«ti nuÅ¡alinti nuo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Vilniaus apygardos teismas perdavė bylÄ Lietuvos apeliaciniam teismui, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo nuÅ¡alinimo.

PareiÅ¡kimas dėl teismo nuÅ¡alinimo netenkintinas. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant Å¡ias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Ä®statymas suteikia teisę bylÄ nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ . Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėjas (teisėjai) turi nusiÅ¡alinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (CPK 66, 68 str.).

Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 65, 66, 71 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdami pareiškėjo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013;

Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013), ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinę, kad konkrečios bylos, kurioje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti. Nagrinėjamu atveju A. B. pareiÅ¡kimas dėl Vilniaus apygardos teismo nuÅ¡alinimo motyvuojamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja V.

M. priėmė pareiÅ¡kėjui nepalankius procesinius sprendimus, taip pat tuo, kad prieÅ¡ Vilniaus apygardos teismo teisėjus yra iÅ¡keltos civilinės bylos. Todėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, nei teisėja V. M., nei kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai negali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti Å¡ios civilinės bylos. Tačiau Å¡ioje civilinėje byloje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ ne dėl teisėjos V. M. veiksmų, o dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo V. K., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų A.

D., D. G., taip pat Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo R. Å . veiksmų, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, nėra pagrindo nuÅ¡alinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo pradėtų panaÅ¡ių procesų skaičių Lietuvos Respublikos teismuose, didelį skaičių teisėjams ir teismams reiÅ¡kiamų nuÅ¡alinimų analogiÅ¡kais pagrindais, daroma iÅ¡vada, kad A. B. siekia dirbtinai sudaryti pagrindÄ teisėjų nusiÅ¡alinimui ar nuÅ¡alinimui, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

IeÅ¡kovui primintina, kad už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui teismas gali skirti iki dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų baudÄ (CPK 95 str. 2 d.). Esant tokiai situacijai, tenkinti A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos V. M. ir visų kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-5106-881/2013 nagrinėjimo ir perduoti bylÄ nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas n u t a r i a:

Atmesti pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-5106-881/2013 nagrinėjimo. Teismo pirmininkas                                                                                                                                  Egidijus Žironas