75a78713-bab7-43d5-9b3f-3877eebc65cd · Panevėžio apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-695-280/2016                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04403-2012-9             Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.4.1;3.3.1.14;3.3.2.3; 3.3.2.4                 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,kolegijos teisėjų:

Margaritos Dzelzienės, Zinos MickevičiÅ«tės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. D. ir atsakovo T. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-452/2016 pagal ieÅ¡kovės V. D. ieÅ¡kinį atsakovui T. P., tretiesiems asmenims S. D., M. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪB, Panevėžio žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, servituto nustatymo ir n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. D. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad žemės sklypų iÅ¡orinės ribos, esančios tarp 5,100 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir 0,4760 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra nustatytos neteisingai ir praÅ¡o nustatyti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ribas pagal pridedamÄ 2013 m. spalio 31 d. D.

R. įmonės paruoÅ¡tÄ planÄ ; praÅ¡o nustatyti statinio pirties, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7I1m ir 3708 kv.m ploto vandens telkinio naudotojui ir savininkui V. D. servituto teisę naudoti 4760 kv.m. žemės sklypų dalimi, žemės sklypuose, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, vieno žemės sklypo plotas 5,1000 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kito žemės sklypo plotas 4,2700 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal pridedamÄ D.

R. įmonės 2013-10-31 paruoÅ¡tÄ planÄ ; praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. D. atsakovui T. P. už nustatytÄ servitutÄ mokėti už kiekvienus kalendorinius metus po 22 Eur iki bus nustatytas servitutas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 1990-12-03 ji iÅ¡ O. B. nusipirko gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius – pirtį, kiemo statinius. 1997-05-15 iÅ¡ valstybės įsigijo namų valdos žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį po statiniais, Å¡alia iÅ¡sikasė tvenkinį. 1999-09-30 Panevėžio apskrities virÅ¡ininko sprendimu T.

P. ir M. M. atkurtos nuosavybės teisės kiekvienam į 170/510 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 2011-03-29 atlikus kontrolinius matavimus, paaiškėjo, kad faktiškai naudojamos žemės sklypų, priklausančių ieškovei, atsakovui ir M. M., nesutampa su žemės sklypų ribomis įregistruotomis Nekilnojamojo turto registre. Ieškovei priklausantis gyvenamasis namas yra 0,70 m nuo atsakovui ir M. M. priklausančio žemės sklypo ribos, atsakovo žemėje yra ieškovės tvora, vaismedžiai.

Dėl apmatavimo metu padarytų klaidų faktinė žemėnauda skiriasi nuo įregistruotos registre. Reikalinga patikslinti iÅ¡orines žemės sklypo ribas pagal faktinį žemės naudojimÄ ir D. R. įmonės atliktus matavimus, kur atstumai tarp posÅ«kio taÅ¡kų bÅ«tų tokie: 1-2 114,44 m, 2-3 36,93 m.,3-4 115,01 m., 4-1 45,37 m. Nustačius tokias ribas, keistųsi tik iÅ¡orinės sklypo ribos, o žemės sklypo plotas atitiktų įregistruotÄ plotÄ 0,4717 ha. T. P. ir M. M. priklausančiuose žemės sklypuose yra ieÅ¡kovei priklausanti nuosavybė - pirties pastatas ir kÅ«dra (vandens telkinys).

Atsakovas T. P. trukdo naudotis ieÅ¡kovei priklausančia pirtimi ir kÅ«dra, todėl tam kad ji galėtų naudotis jais, nustatytinas servitutas. Už naudojimÄ si servituto dalimi atsakovui sutinka mokėti po 22 Eur ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies , pripažino, kad žemės sklypų iÅ¡orinės ribos, esančios tarp sklypų 5,100 ha ploto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir 0,4760 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra nustatytos neteisingai ir nustatė 4717 kv.m žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal posÅ«kio taÅ¡kų 1,2,3,4 koordinates pagal 2013 m. spalio 31 d.

D. R. įmonės paruoÅ¡tÄ planÄ M1:1000, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas priteisė iÅ¡ V. D., 579,43 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų T. P. ir 7,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, todėl yra neaiÅ¡kios ir tikslintinos. IÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ dėl žemės sklypų ribų galima atlikus žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus bei paženklinus žemės sklypų ribas ir patikslinus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų kadastro duomenis.

Klaida dėl faktinių ribų neatitikimo dokumentuose atsirado dėl kadastrinius matavimus atlikusio matininko kaltės. Byloje pateikti įrodymai, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės naudojamo žemės sklypo riba yra pagal pastatytÄ tvorÄ . Teismas nenustatė aplinkybių, kad nustačius sklypų ribas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ , atitinkantį ilgametį faktinį sklypų naudojimÄ , atsakovas susidurtų su žemės trÅ«kumu ir bÅ«tų pažeistos jo konstitucinės teisės į nuosavybę, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkino.

M. M. ir T. P. A. virÅ¡ininko sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 1997-05-15 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. D. iÅ¡ valstybės įsigijo 0,4717 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė, gavusi tuometinės pretendentės į žemę O. B. sutikimÄ , prie savo pirties savo lėšomis iÅ¡sikasė 3708 kv.m tvenkinį žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Pirtis, priklausanti ieÅ¡kovei, stovi M. M. ir T. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti servitutas nėra tiesiogiai susijęs su tvenkinio naudojimu, nes ji nėra jo savininkė, nei su pirties naudojimu pagal paskirtį, nes pirtis apgailėtinos bÅ«klės. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kiniu siekiama ne teisės naudotis pirtimi, o sklypo dalimi, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu V. D. praÅ¡o panaikinti 2016 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti statinio, pastato – pirties, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7I1m, ir 3708 kv.m ploto vandens telkinio naudotojui ir savininkui V. D. servituto teisę naudoti 4760 kv.m. žemės sklypų dalimi žemės sklypuose, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, žemės sklypo plotas 5,1000 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo plotas 4,2700 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal pridedamÄ D.

R. įmonės 2013-10-31 paruoÅ¡tÄ planÄ ; praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. D. atsakovui T. P. už nustatytÄ servitutÄ mokėti už kiekvienus kalendorinius metus po 22 Eur iki bus nustatytas servitutas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priteisti jai iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad ginčo telkinys –kÅ«dra yra daiktas, turintis vertę, dirbtinai pagamintas, Registrų centro duomenimis, nurodyta, kad žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra vandens telkinių, kurių plotas – 0,4000 ha, o sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,3200 ha ploto vandens telkinys.

IeÅ¡kovė, kaip savininkė, niekam savo įgytų teisių į kÅ«drÄ neperdavė, tokių teisių negalėjo perduoti ir valstybė, priimdama sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemės sklypÄ , nes netapo ieÅ¡kovės iÅ¡kasto sklypo tvenkinio savininke. Panevėžio apskrities 1999-09-30 sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teises T. P. į buvusio savininko J. B. valdytÄ Å¾emės sklypÄ , Å¡iuo sprendimu nebuvo atkurtos teisės į vandens telkinį. Nekilnojamojo turto registro pažymoje esantis įraÅ¡as, kad žemės sklypuose vandens telkinys, nereiÅ¡kia, kad jis priklauso žemės sklypo savininkui.

IeÅ¡kovė ir sutuoktinis S. D. yra vandens telkinio savininkai, naujai pagaminę daiktÄ , jį pagaminę teisėtai, nuosavybės teisių niekas neginčijo, turimų teisių nėra niekam perleidę. Vandens telkinys iÅ¡kastas turint visus reikalingus leidimus. Pretendentė į atkurtas nuosavybės teises O. B. sutiko, kad ieÅ¡kovė iÅ¡sikastų prÅ«dÄ , todėl ir jos teisių paveldėtojai, prisiėmė prievolę, atkÅ«rus jiems nuosavybės teises, netrukdyti ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui naudotis kÅ«dra ir suprato, kad jiems gražintame žemės sklype bus ieÅ¡kovei priklausanti kÅ«dra.

Pripažinęs, kad atsakovas ir M. M. yra žemės sklypo savininkai, teismas turėjo nustatyti servitutÄ Å¾emės sklypo daliai, kuri bÅ«tina naudoti vandens telkinį pagal paskirtį. Jeigu byloje bÅ«tų nustatyta, kad Panevėžio apskrities virÅ¡ininkas perdavė atsakovui ir M. M. ieÅ¡kovų nuosavybę, kurios įrengimas kainavo 40000 Lt, valstybė turėtų kompensuoti ieÅ¡kovams jų nusavinto turto vertę. Nenustačius servituto vandens telkiniui, servitutas turėjo bÅ«ti nustatytas bent pirties pastatui.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovai yra patys kalti, kad pirties neįtraukė į namų valdÄ , nes namų valdÄ formavo matininkas. Pirtis yra įsigyta ankščiau, nei atkurtos nuosavybės teisės T. P.. Atsakovas žinojo, kad grÄ Å¾inamame žemės sklype yra ieÅ¡kovams priklausantis pastatas ir sutiko su nuosavybės atkÅ«rimu su svetimu pastatu. Atsakovas suprato, kad turės leisti ieÅ¡kovams naudotis žemės sklypo dalimi, todėl pirčiai servitutas turėjo bÅ«ti nustatytas.Apeliaciniu skundu atsakovas T.

P. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimÄ dalyje, kurioje buvo tenkintas ieÅ¡kinys ir pripažinta, kad žemės sklypų iÅ¡orinės ribos, esančios tarp sklypų 5,100 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir 0,4760 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra nustatytos neteisingai ir nustatė 4717 kv.m žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal posÅ«kio taÅ¡kų 1,2,3,4 koordinates pagal 2013 m. spalio 31 d.

D. R. įmonės paruoÅ¡tÄ planÄ M1:1000, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantas T. P. nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad Å¡alių besiribojančių žemės sklypų ribos nėra aiÅ¡kios, tačiau nenurodė, kokių faktinių duomenų pagrindu padarė Å¡ias iÅ¡vadas, neatsakė, kokiu pagrindu atsirado ribų neaiÅ¡kumas, kokios neaiÅ¡kumo susidarymo priežastys.IeÅ¡kovės žemės sklypo ribos yra aiÅ¡kios, jas galima nustatyti iÅ¡ iÅ¡likusių pirminių sklypo formavimo dokumentų, faktinio žemės sklypo naudojimo.

IeÅ¡kovės žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Sklypo ribos paženklintos 1996-10-28. Atsakovui T. P. nuosavybės teisės į su ieÅ¡kove besiribojantį žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos 1999-09-30, paženklintos 1998-07-31. Atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo formuojamas vėliau, nei ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas, todėl atsakovo žemės sklypo ribos buvo derinamos pagal ieÅ¡kovei priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo ribas.

IeÅ¡kovė sutiko su konkrečiai jai suformuoto žemės sklypo ribomis, tačiau nori jas keisti be jokio pagrindo.IeÅ¡kovė, nesilaikydama jai suformuoto žemės sklypo ribų, pasistatė tvorÄ , kuri Å¡iuo metu patenka į atsakovo T. P. ir M. M. žemės sklypÄ . Faktas, kad ieÅ¡kovė pastatė tvorÄ , kuri akivaizdžiai neatitinka žemės sklypo ribų, nesudaro pagrindo ieÅ¡kovės teisių gynybai, nes jos teisės nėra pažeistos. Nurodytas matavimų klaidas, turėjo Å¡alinti savalaikiai.

IeÅ¡kovės praÅ¡omos nustatyti žemės sklypo ribos neatitinka faktiÅ¡kai valdomo žemės sklypo ribų, iÅ¡eina už geodeziÅ¡kai iÅ¡matuoto žemės sklypo ribų, kai faktinės aplinkybės vietoje buvo nustatytos 2011-03-29 NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus darbuotojams atlikus patikrÄ . IeÅ¡kovės užsakymu kadastriniais matavimais suformuotos žemės sklypo ribos negali bÅ«ti keičiamos.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ D. R. įmonės paruoÅ¡tÄ planÄ ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas iÅ¡lieka nepakitęs, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad pasikeistų jam priklausančio sklypo dalis.

Tačiau įrodinėjimo pareigÄ turėjo ieÅ¡kovė, ji turėjo įrodyti, kad pasikeitus žemės sklypo riboms, atsakovo ir trečiojo asmens žemės sklypo dydis iÅ¡liks nepakitęs. Teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ - schemÄ , kaip dokumentÄ , kurio pagrindu nustatytos ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos. Pateiktas planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 34 p., plane nėra pažymėti statiniai ir jų kadastro duomenys, nenurodytos gretimo atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos ir jų iÅ¡sidėstymas, todėl tokiu žemės sklypo planu negalima vadovautis.Teismas nepagrįstai pripažino, kad žemės sklypų iÅ¡orinės ribos, esančios tarp sklypų 5,100 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,4760 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra nustatytos neteisingai.

Atsakovo ir M. M. žemės sklypų ribos yra tikslios ir aiÅ¡kios, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nebuvo nustatinėjamos proceso metu, dėl minėto sklypo ribų tikslinimo nebuvo reiÅ¡kiami Å¡alių reikalavimai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė V. D. praÅ¡o T. P. skundÄ Â atmesti, nes jis nenurodė kaip realiai teismo sprendimu nustatytos žemės sklypų ribos pažeidžia jo subjektines teises.Teismo sprendimu nustatytos žemės sklypų ribos įtvirtina tas žemės sklypo ribas, kurios realiai yra daug metų nusistovėjusios, bei iÅ¡taiso klaidas, padarytas atliekant kadastrinius matavimus, klaidingÄ Ä¯registravimÄ registre, klaidingų koordinačių nurodymÄ .Atsakovo T.

P. teisės nebus pažeidžiamos, nes jis naudosis tokio paties dydžio žemės Å«kio paskirties sklypu. Pagal D. R. įmonės paruoÅ¡tÄ schemÄ , ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas, pagal naujai nustatytus posÅ«kio taÅ¡kus iÅ¡lieka 4717 kv. m. Žemės sklypo patikrinimo metu buvo nustatyti kitokie, nei nurodyti ieÅ¡kovės pateiktoje žemės sklypo plane, faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo atstumai, nes patikrinimo akte, atstumai buvo matuojami juosta, o ne specialiais prietaisais.Žemės sklypo ribų paženklinimo akte nėra nurodytų nustatytų žemės sklypo ribų paženklinimo riboženkliais ir nėra iÅ¡laikyti minimalių atstumų nuo statinių iki sklypo ribos (planas 1996-10-25), t.y.

žemės sklypas nepažymėtas nustatyta tvarka. Pagal naujai paruoÅ¡tÄ schemÄ , koreguojant jau įregistruoto žemės sklypo ribas, faktiÅ¡kai atstatomos padarytos 1996 m., klaidos.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kovės ir atsakovo skundus Å¡ioje byloje dėl sprendimo priėmimo klausimÄ palieka spręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes. Nurodo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniui tarnyba neprieÅ¡tarauja, jų nuomone, ieÅ¡kovė turi teisę naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu tvenkiniu, pirtimi.

Tarp Å¡alių ginčas vyksta nuo 2013 m., todėl tarnybos skyrius siÅ«lė kreiptis į teismÄ ginčo iÅ¡sprendimui. Trečiojo asmens nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad nustačius ribas pagal ieÅ¡kovės planÄ , faktinės ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos iÅ¡liks nepakitę, atsakovo ir M. M. bendro sklypo plotas nepasikeičia. IÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ dėl žemės sklypų ribų bÅ«tų galima atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus bei paženklinus žemės sklypų ribas, vadovaujantis LR Kadastro nuostatais.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas T.

P. praÅ¡o tenkinti jo apeliacinį skundÄ ir atmesti V. D. skundÄ . Nurodo, kad vandens telkinys, esantis jam priklausančiame sklype, niekada nepriklausė ieÅ¡kovei, todėl jam negali bÅ«ti nustatytas servitutas. KÅ«dra nėra statinys, todėl apeliantė nepagrįstai cituoja nutartis dėl statybos bÅ«du sukurto daikto. IeÅ¡kovė, nusipirkusi gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, nesiėmė jokių veiksmų, kad įteisintų nuosavybės teises į žemę po pirtimi, ji pirtimi nesinaudojo ir nesinaudoja.

PraÅ¡ydama nustatyti servitutÄ , ji siekia ne naudotis daiktu, o atsakovo žemės sklypu.Trečiasis asmuo M. M. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kurie iÅ¡ esmės yra atsiliepimas į apeliacinius skundus, kuriame praÅ¡o V. D. apeliacinį skundÄ patenkinti, o T. P. – atmesti.PaaiÅ¡kino, kad jai yra žinoma, kad O. B., leido D. iÅ¡sikasti prÅ«dÄ (tvenkinį). Å is pareiÅ¡kimas buvo suderintas su Agrarinės reformos tarnyba, melioracijos tarnyba ir kitomis institucijomis. Atkuriant nuosavybės Å¡alys žinojo, kad yra iÅ¡kasta kÅ«dra, yra pirtis ir, kad V.

D., kaip savininkė, toliau jais naudosis.M. M. sutinka, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų nustatytas servitutas. Ji ketina savo žemės sklypo dalį parduoti ieÅ¡kovei, tik atsakovas trukdo pardavimui ir pats neperka žemės už sutartÄ kainÄ . Ginčas pats iÅ¡sispręs pardavus žemės sklypo dalį. O iki to laiko turi bÅ«ti nustatytas servitutas ir leista ieÅ¡kovei naudotis jai priklausančiais daiktais. Panevėžio miesto apylinkės teismo nustatytos ginčo sklypų ribos užkerta keliÄ bylinėtis ateityje.

Nustatytos ribos yra tokios, kurios realiai daug metų nusistovėjusios ir susiformavusios. Atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus, buvo parodytos išorinės ribos tokios, kokios realiai yra nusistovėjusios. IV. Apeliacinės instancijos nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados T. P. apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovės V. D.-atmetamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimas keičiamas (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Dėl sklypų ribųŽemės sklypo ribų nustatymÄ reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų.

Sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-443-701/2015). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. D. iÅ¡ O.

B. 1990 m. gruodžio 5 d. įsigijo gyvenamÄ jį namÄ 1A1m su priestatu, veranda, Å«kio pastatais, pirtimi 7I1m ir kiemo įrenginiais, esančius (duomenys neskelbtini).. 1997-05-15 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. D. iÅ¡ valstybės įsigijo 0,4717 ha dydžio suformuotÄ namų valdos žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (t.1,11, 12 b.l.). Parduodamas žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Vienerių metų laikotarpiui 1999 m. gegužės mėn. iki 2000 m. gegužės mėn. Å¡alia privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė iÅ¡ valstybės iÅ¡sinuomojo dar  0,51 ha žemės sklypÄ , kurį sudarė 0,07 ha natÅ«ralių ganyklų, 0,44 ha vandens telkinių (t.1, 13 b.l.). 1999 m. rugsėjo 30 d.

Panevėžio apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 1020ž T. P. ir M. M. atkurtos nuosavybės teisės kiekvienam į 170/510 dalis žemės Å«kio paskirties 5,1000 ha sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 170/510 dalis Å¡io žemės sklypo T. P. įsigijo 2006-12-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14953 pagrindu. IÅ¡ Registrų centro duomenų matyti, kad 4,6000 ha Å¡io pirkimo-pardavimo sutartimi įgyto žemės sklypo sudaro ariamos žemės plotas, 0,4000 ha vandens telkinių ir 0,1000 ha kita žemė, numatytos specialios sklypo naudojimo sÄ lygos. 1999 m. rugsėjo 30 d.

Apskrities viršininko sprendimu T. P. atkurtos nuosavybės teisės į 142/427 dalis 4,2700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 143/427 dalis šio sklypo jis įsigijo 2006-12-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t.1, 15 b.l.). M. M. tos pačios dienos apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 142/427 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog šiame sklype 0,3200 ha sudaro vandens telkinių plotas, nurodytos specialios vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos.

Nurodyti abu žemės sklypai, į kuriuos atsakovui ir trečiajam asmeniui atkurtos nuosavybės teisės, buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Ieškovė prašė pripažinti, kad žemės sklypų išorinės ribos, esančios tarp 5,100 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir 0,4760 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra dokumentais nustatytos neteisingai ir prašo nustatyti žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2013 m. spalio 31 d.

D. R. įmonės paruoÅ¡tÄ planÄ , kadangi dokumentais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės naudojamų žemės sklypo ribų.Teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginÄÄ dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimÄ , ar Å¡ios ribos iÅ¡ tiesų yra neaiÅ¡kios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimÄ , teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-542/2013).

Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiÅ¡ki, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentÄ Å¡i riba nustatyta.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės sklypo ribos yra neaiÅ¡kios, bei nenurodė, kokiais dokumentais vadovaujantis padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡ valstybės įsigijo 0,4717 ha dydžio suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai (J. A. IÄ®), sklypas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 1996 m. spalio 28 d. žemės sklypas buvo paženklintas, atlikus geodezinius jo matavimus. Atsakovui T. P. trečiajam asmeniui M. M. 1999 m. rugsėjo 30 d. Apskrities virÅ¡ininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 5,10 ha dydžio sklypÄ . 1998 m. liepos 31 d. grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad gražinamame sklype Nr.24 yra įsiterpęs privatus namų valdos sklypas 0,47 ha, kad yra panaudoti ankščiau įtvirtinti 3 riboženkliai.

IÅ¡ žemės sklypo Nr. 24 žemės valdos ribų paženklinimo abriso matyti, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas pažymėtas taip, kaip jis buvo suformuotas pagal J. A. 1996 m. spalio 25 d. sklypo planÄ (1-4 taÅ¡kuose 40 m, 1-2 taÅ¡kuose 120 m, 2-3 taÅ¡kuose 39,13 m, 3-4 taÅ¡kuose 116,78 m.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius 2011 m. balandžio 6 raÅ¡te Nr. 23SS-55 informavo T. P., kad žemės sklypo teisinės ir faktinės ribos nesutampa: teisinė žemės sklypo 1-2 yra 120 m patikros metu nustatyta 119,60 m., 2-3 – 39,13 m. patikros metu nustatyta 40,10 m, 3-4 – 116,78 m, patikros metu nustatyta -118,60 m, 1-2 – 40,70 m patikros metu nustatyta 45,10 m.  Taigi bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai naudojamos žemės ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio suformuoto dokumentais sklypo ribomis, dėl to ieÅ¡kovės tvora atsidÅ«rė atsakovo žemės sklype.

Šį neatitikimÄ nulėmė tik ieÅ¡kovės elgesys. IeÅ¡kovė pastatė tvorÄ , nesilaikydama jai parduoto žemės ploto ribų ir dabar siekia pagal tai įteisinti žemės sklypo riba, nors neginčija aktų, kuriais jai suteiktas ir įteisintas žemės sklypas, nekelia klausimų dėl atsakovo ir jos nuosavybės įgijimo pagrindo teisėtumo. Tik nustačius aplinkybę, kad jos namų valdos žemės sklypas suformuotas ir parduotas jai netinkamai ir neteisėtai, nagrinėjamu atveju bÅ«tų galima ribas koreguoti.IeÅ¡kovė ginÄÄ iÅ¡kėlė tik tuomet, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Panevėžio skyriaus įpareigojo jÄ iki 2012 m. rugpjūčio 15 atstatyti ieÅ¡kovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo ribas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, ko atsakovė nepadarė.IeÅ¡kovė po to įgijo iÅ¡ M.

M. jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį ir tokiu bÅ«du nutarė praplėsti savo namų valdÄ . Tai patvirtina 2012 m. liepos 19 d. sudaryta V. D. ir M. M. dovanojimo sutartis, kuria atsakovė M. M. padovanojo V. D. 170/510 dalių žemės sklypo bei 142/427 dalis kito sklypo. Å i sutartis teismo sprendimu buvo panaikinta ir taikyta restitucija (2014 m. balandžio 23 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis byloje Nr. 3K-3-230/2014). Aptarti aukščiau dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovės ir atsakovų žemės sklypus skirianti riba yra aiÅ¡ki, ji nustatyta pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruota VÄ® Registrų centro duomenų bazėje.

Sklypų ribos atitinka atliktų kadastrinių matavimų duomenis ir teisiÅ¡kai niekada nekito, todėl nėra pakankamo pagrindo jas nustatyti CK 4.45 str. tvarka. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo Å¡alių žemės sklypus skirianti riba yra neaiÅ¡ki, jÄ pakeitė, todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas keičiamas.Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010).Nustačius žemės sklypo ribas pagal ieÅ¡kovės planÄ , ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo taÅ¡kas Nr.1 yra perkeliamas į Å¡iaurę, į atsakovo žemės sklypo pusę, ieÅ¡kovės žemės sklypo taÅ¡kas 2,3 perkeliamas į atsakovei priklausantį žemės sklypÄ , taigi pasikeičia sklypų konfigÅ«racija. Teismas netikrino, ar pakeitus Å¡alių žemės sklypų konfigÅ«racijÄ , nepasikeis atsakovo žemės sklypo plotas.Dėl servitutoCK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Servitutas gali bÅ«ti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais.IeÅ¡kovė nurodo, kad ji su vyru yra vandens telkinio – kÅ«dros savininkai, naujai pagaminę daiktÄ , todėl turi bÅ«ti nustatytas servitutas sklypo daliai, kuri bÅ«tina naudojant vandens telkinį.1990 m. gruodžio 5 d. įsigijo priklauso gyvenamÄ jį namÄ 1A1m su priestatu, veranda, Å«kio pastatais, pirtimi 7I1m ir kiemo įrenginiais, esančius (duomenys neskelbtini)..IeÅ¡kovė 1993-09-16 gavo tuometinės pretendentės į žemę O.

B. sutikimÄ , prie savo pirties savo lėšomis iÅ¡sikasė 3708 kv.m tvenkinį žemės sklype unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris pagal registruotas nuosavybės teises priklauso T. P. ir M. M..1999 m. gegužės mėn. ieÅ¡kovė vienerių metų laikotarpiui su galimybe pratęsti, sudarė valstybinės žemės nuomos žemės Å«kio veiklai sutartį, kuria iÅ¡sinuomojo 0,51 ha žemės sklypÄ , kurį sudarė 0,07 ha natÅ«ralių ganyklų, 0,44 ha vandens telkinių.  1999 m. rugsėjo 30 d. atsakovams atkurtos nuosavybės teisės į nurodytÄ sklypÄ , nuomos sutartis su ieÅ¡kove nutraukta.

IeÅ¡kovė nuomojamame žemės sklype iÅ¡kasė tvenkinį 1993 -1996 m. IeÅ¡kovė nors ir nurodo, kad ji turėjo 1993 m. rugsėjo 30 d. O. B. sutikimÄ iÅ¡sikasti tvenkinį, tačiau 2015 m. birželio 2 d. įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu yra konstatuota, kad O. B. nebuvo žemės sklypo savininkė, nes nei jai, nei kam kitam dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Ji, nebÅ«dama žemės savininke, negalėjo duoti sutikimo, toks sutikimas iÅ¡ esmės yra niekinis.V.

D. nėra ir niekada neįgijo nuosavybės teisių į tvenkinį, nes tvenkinys negali bÅ«ti registruojamas kaip savarankiÅ¡kas daiktas. Tai žemės sklypo sudedamoji dalis. IeÅ¡kovė tvenkinį iÅ¡kasė be pakankamo teisinio pagrindo, tai patvirtina 1998 m. rugpjūčio 28 d. įraÅ¡as žemės sklypo plane. 1999 m. rugsėjo 30 d. T. P. nuosavybės teisės atkurtos į sklypÄ , kuriame yra tvenkinys. Jis yra sudėtinė atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), dalis.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti servitutas nėra tiesiogiai susijęs su tvenkinio naudojimu, nes ji nėra nei sklypo, nei tvenkinio savininkė.VÄ® Registrų centro duomenimis, abiejų Å¡alių pateiktais planais nustatyta, kad T. P. ir M. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovei priklausantis statinys – pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirtis yra apgailėtinos bÅ«klės, nėra naudojama, pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekiama teisės naudotis ne statiniais, o sklypo dalimi, t.y. ieÅ¡kiniu siekiama kitų tikslų, negu yra nurodoma CK 4.111 straipsnyje, todėl atmetė šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ .Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada.

IeÅ¡kovė gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, tame tarpe ir pirtimi, įsigijo ankščiau, nei atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Å is faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas įregistruojant jų nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. T. P. turėjo bÅ«ti žinoma, kad jam atkuriamame žemės sklype yra ieÅ¡kovei priklausantis pastatas (pirtis). Tai žinodamas jis priėmė rizikÄ , kad žemės sklypo daliai gali tekti nustatyti servitutÄ ar kitaip leisti ieÅ¡kovei pirtimi naudotis, jeigu Å¡i pageidautų.Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti įrodytas kaip vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ .

Jeigu asmuo, nepasinaudodamas kaimyniniu sklypu (sklypais), negali patekti į jam priklausantį pastatÄ , servituto nustatymo bÅ«tinybė yra akivaizdi. Norint ieÅ¡kovei patekti į jai priklausančiÄ pirtį, reikalinga nustatyti servitutÄ atsakovams priklausančiuose sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini).Servituto bÅ«tinybei pagrįsti nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui.Kad ieÅ¡kovė galėtų naudotis jai priklausančia pirtimi, nagrinėjamu atveju servitutas yra bÅ«tinas, tačiau servitutas negali bÅ«ti nustatytas pagal ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ pateiktÄ servituto projektÄ .

IeÅ¡kovės siÅ«lomas nustatyti servituto plotas yra nepagrįstai didelis, apima ir pirties ir vandens telkinio naudojimui skirtÄ Å¾emės sklypÄ . Taigi Å¡iuo projektu, ji siekia ne tik patekti į jai priklausantį statinį, bet ir naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi be pakankamo pagrindo varžant atsakovo nuosavybės teises. Servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnis).

Teisėjų kolegijos nuomone, tokios apimties servituto nustatymu akivaizdžiai bÅ«tų pažeista tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl tokios apimties servituto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismui padarius kitokias iÅ¡vadas, nei pirmosios instancijos teismui, dėl servituto bÅ«tinumo, ieÅ¡kovė turėtų paruoÅ¡ti naujÄ servituto projektÄ Â ir ateityje turės galimybę kreiptis į teismÄ dėl jo nustatymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPakeitus teismo sprendimÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrįstos ir bÅ«tinos atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 579,43 Eur, nors faktiÅ¡kai ieÅ¡kovas patyrę didesnes iÅ¡laidas. Atsakovui neginčijant teismo nustatytos pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisiama 579,43 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 55,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, jog abi Å¡alys į teismo depozitinę sÄ skaitÄ yra sumokėjusios po 20 Eur avansÄ už liudytojų iÅ¡kvietimÄ , jo nepanaudojus, Å¡alims grÄ Å¾intinos sumokėtos įmokos.Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundÄ sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio, bei 500 Eur advokato pagalbai.

IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį, 600 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegijan u t a r i a:Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimÄ dalyje, kuria tenkintas ieÅ¡kinys pakeisti, ieÅ¡kovės V. D. ieÅ¡kinį atsakovui T.

P., tretiesiems asmenims S. D., M. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪB, Panevėžio žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo ribų patikslinimo  atmesti.Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 579,43 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 541 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ V.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ ( įmokos kodas 5660) GrÄ Å¾inti iÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinės sÄ skaitos ieÅ¡kovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 20 Eur, kuriuos jie įmokėjo (2015-10-30, 2015-11-18) į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ .

Už T. P. Å¡iÄ sumÄ Ä¯mokėjo jo atstovė T.-A. P.. Ä®. V. D., T. P. pateikti teismui savo atsiskaitomųjų sÄ skaitų numerius, į kurias bÅ«tų pervedamos nepanaudotos teismo depozitinėje sÄ skaitoje įmokėtos įmokos. Nutartį dalyje dėl lėšų grÄ Å¾inimo iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos pavesti vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo buhalterijai. Teisėjai                                                    Margarita Dzelzienė                                                                 Zina MickevičiÅ«tėLaimutė Sankauskaitė