2022-03-09 Nr. AB-5709-3-61-3-04415-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1510-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04415-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. R. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21S35193 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 6K‑1487 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes gimtojoje šalyje jai buvo labai blogai, nesijautė saugi, buvo priversta gyventi neišeidama iš namų, bijodama (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) bendra situacija yra itin bloga.

2.2. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėja nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, o pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik pareiškėjai.

2.3. Dėl vyraujančių tradicijų pareiškėja neturėjo galimybės kilmės šalyje mokytis, todėl negali užsidirbti pragyvenimui, ji priklausoma nuo kitų šeimos narių ir privalo jiems paklusti. Pareiškėjos kilmės šalyje nepaklusti tradicijoms reiškia sunkų nusižengimą, sulauksiantį ne tik visuomenės pasmerkimo, bet ir šeimos narių sankcijų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

4.2. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė ekonomine situacija bei bendra saugumo situacija (duomenys neskelbtini). Atsakovas tyrimo metu nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, todėl neidentifikuota aplinkybių, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovas taip pat nenustatė ir to, jog pareiškėjai grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

4.3. Pareiškėjos siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės neįrodė, kad jai kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių kiltų reali grėsmė ar pareiškėja būtų persekiojama, apklausos metu pareiškėja teigė, jog tiesiogiai su grėsmėmis nesusidūrė, į klausimus apie jos faktinę patirtį dėl diskriminavimo ir tariamo persekiojimo atsakinėjo abstrakčiai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja tyrimo metu nepateikė objektyvių įrodymų, jog būtent dėl vyraujančių tradicijų ji negalėjo mokytis, pareiškėja pati nurodė, kad išvyko iš kilmės valstybės, nes norėjo geresnio gyvenimo, o ne todėl, kad ji negalėjo dirbti kilmės valstybėje. Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėja, grįždama į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, juos išdėstė taip: „3. Uždrausti N. R. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi N. R. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ ir atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 20 d. pirminės apklausos metu nenurodė jai kilusių konkrečių grėsmių (duomenys neskelbtini), teigė, kad išvyko, nes nori geresnio gyvenimo ir būti saugi. 2021 m. spalio 26 d. atliktos apklausos metu pareiškėja nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone, bet nei dėl (duomenys neskelbtini), nei dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) problemų neturėjo, pakartojo, kad į Lietuvos Respubliką atvyko ieškodama geresnio gyvenimo, nes gyvenimas kilmės šalyje buvo blogas, ji nelankė mokyklos.

6.2. Migracijos departamentas Sprendimu, įvertinęs pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis, atsižvelgęs į pareiškėjos individualias savybes, nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nusprendė ją išsiųsti į kilmės valstybę, nes pareiškėja neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes, be kita ko, jos gyvenamojoje vietoje beatodairiško smurto lygis nėra toks aukštas, kad sąlygotų realios rimtos žalos riziką.

6.3. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo Sprendimu, jį apskundė. Komisija sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, nurodžiusi, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėja nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad jai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytų reikalavimų, nes pareiškėjai kilmės valstybėje buvo labai blogai, ji nesijautė saugi, o (duomenys neskelbtini) gubernijoje bendra situacija itin bloga.

8. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodė, jog atsakovo atliktas tyrimas išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi pareiškėjos nurodyti argumentai. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išvada, atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gubernijoje beatodairiškas smurtas pasiekia aukštą lygį, tačiau nesiekia to lygio, kai vien buvimo šioje teritorijoje pakanka, jog kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei, pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu buvo įvykdytas bent vienas iš pažeidimų, kuriuos EPPB nurodo, kaip galimus kilti prieš moteris (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pareiškėjos apklausų metu surinktą informaciją, darė išvadą, kad pareiškėja su persekiojimu kilmės valstybėje susidūrusi nebuvo, o jos pagrindinis tikslas – geresnis gyvenimas Lietuvos Respublikoje dėl sunkios ekonominės situacijos kilmės valstybėje. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja blogą gyvenimą sieja su mokyklos nelankymu, tačiau, teismo vertinimu, šios priežastys nepatvirtina, kad pareiškėjai grėsė ar gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėja siekia geresnio gyvenimo, nelaikytina pagrindžiančia jos prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjos baimė patirtį persekiojimą, grindžiama išimtinai pareiškėjos subjektyviu situacijos suvokimu, nelaikytina visiškai pagrįsta bei neatitinka visiškai pagrįstos baimės nuostatos.

9. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

10. Teismas darė išvadą, jog atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jos prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

11. Teismas pažymėjo, kad, nors ir nustatyta, kad pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, Migracijos departamento nustatytas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K‑33 (toliau – ir Tvarka) esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, buvo proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo į kilmės valstybę. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikos gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui, todėl teismas taikė Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintą taisyklę ir pareiškėjai nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, tuo pačiu teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį iki 2 metų nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu, nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį.

III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėja taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas yra aukšto lygio. 2019–2020 m. saugumo padėties šiauriniuose (duomenys neskelbtini) pasienio rajonuose pablogėjo dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) veiklos. Išpuoliai paveikė civilių apgyvendintas teritorijas ir paskatino kaimų evakuaciją. Pareiškėjos gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, apšaudomos teritorijos, pareiškėjos saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė kilmės šalyje.

15. Pareiškėja taip pat pažymi, jog atsakovas vadovavosi EPPB pateikiama informacija, kuri yra vienerių metų senumo, todėl neatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Atsakovas turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualiausią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač kai ji yra iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis. (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis, pareiškėjos priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjos kilmės šalyje. Pareiškėjos gyvenamojoje vietoje vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją, be kita ko, pareiškėja, kaip moteris, priskirtina padidintos rizikos grupei, nes ji yra labiau pažeidžiama, jai tenka didesnė rizika patirti gyvybei, sveikatai ar laisvei pavojų keliančią grėsmę, todėl pareiškėjai turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

16. Pareiškėja teigia, kad atsakovas nepagrįstai nesuteikė jai prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės neįrodo, jog pareiškėjos kilmės šalyje dėl asmens individualių savybių jai kiltų reali grėsmė, ar ji būtų persekiojama, apklausų metų pareiškėja pati nurodė, kad tiesiogiai su grėsmėmis nesusidūrė. Vien pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, kurie vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Migracijos departamentas akcentuoja, jog pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, remiantis EPPB 2021 m. gairėmis, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu atsakovas nenustatė. Atsakovas taip pat pažymi, jog buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o EPPB 2021 m. gairės apie padėtį (duomenys neskelbtini) yra aktualus ir patikimas šaltinis, be kita ko, atsakovas rėmėsi ir kitais patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S35193, kuriuo nuspręsta pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 6K-1487 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas jos išklausymas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, tai, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėja nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

23. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

25. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

26. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑2557‑624/2017).

27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

28. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

29. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V‑131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 97 punktą surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

30. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

31. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad ji yra iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) rajono, kur nėra saugu dėl vykstančių karinių konfliktų, pareiškėja nelankė mokyklos, ekonominė situacija prasta, todėl išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes nori geresnio gyvenimo ir būti saugi. Pareiškėja apklausų metu taip pat teigė, jog nei dėl savo (duomenys neskelbtini), nei dėl (duomenys neskelbtini) (pareiškėja yra (duomenys neskelbtini)) problemų / grasinimų nėra patyrusi.

32. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, pareiškėja taip pat teigė, kad jai niekas negrasino, jos nepersekiojo. Šių išvadų nesuponuoja ir bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

33. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su bendra padėtimi pareiškėjos kilmės valstybėje, su ekonominiais tikslais, geresnio gyvenimo siekio, o ne su tuo, kad jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, tokios galimos persekiojimo grėsmės nenurodė ir pati pareiškėja, teikdama paaiškinimus Migracijos departamentui ir pirmosios instancijos teismui.

34. Kaip matyti iš pareiškėjos atliktų apklausų, jos pasakojimas dėl grėsmės yra abstraktus, nepasižymi išsamumu ir detalumu, susijęs su bendra situacija (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apklausų metu nurodė, kad jai kilmės šalyje nieko negresia, o išvyko iš kilmės valstybės siekdama geresnio gyvenimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

35. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jai nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėja, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gubernijoje beatodairiškas smurto lygis pasiekia aukštą lygį, tačiau nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytoja, būdama (duomenys neskelbtini), remiantis EPPB gairėmis, priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta nėra riziką didinantys veiksnys (pati pareiškėja nurodė, kad jai kilmės šalyje niekas negresia). Prieglobsčio prašytoja yra darbingo amžiaus, kilmės valstybėje yra likusi pareiškėjos motina, taip pat pareiškėja visą gyvenimą praleido kilmės šalyje, yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

36. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑728‑415/2017).

37. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius