75a3e8a1-4fb3-41d2-858e-c4c5deda564d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1884-560/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15625-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.1.3.7; 2.1.5.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Loretos Braždienės, Visvaldo KazakiÅ«no ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, R.

J. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, O. R., A. R., A. J., J. K., A. J., O. A. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, R. J. ir VÄ® Registrų centrui dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, praÅ¡ydama:

1) atnaujinti terminÄ reikalavimui dėl administracinio akto panaikinimo pareikÅ¡ti;

2) pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. balandžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 376 dalį, kuria ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas tinkamu naudoti;

3) panaikinti kitų inžinerinių statinių – tvoros, aikÅ¡telės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) – teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre;

4) įpareigoti atsakovÄ R. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti dalį tvoros, Å«kinio pastato, aikÅ¡telę, esančius valstybinės žemės sklype, bei atlaisvinti valstybinę žemę.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba, tenkindama atsakovo R. J. praÅ¡ymÄ , 2001 m. rugpjūčio 9 d. leidimu Nr. N01-223 leido atsakovui vykdyti statybos darbus. 2002 m. balandžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 376 (toliau – ir ginčo aktas) pripažinti tinkamais naudoti gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas. Nekilnojamojo turto registre statybos užbaigimo akto pagrindu kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus registruoti gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, tvora, kiemo aikÅ¡telė. 2017 m. atlikus žemės naudojimo patikrinimÄ nustatyta, kad Å«kinio pastato vieta žemės sklype neatitinka projekte nurodytos vietos – Å«kinio pastato dalis užima valstybinės žemės plotÄ . 2020 m. gegužės 25 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad Å¡alia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje valstybinėje žemėje yra objektai: dalis Å«kinio pastato, tvoros, aikÅ¡telės. Statybos užbaigimo aktÄ suraÅ¡ius nesant teisės naudotis valstybės žeme įstatymų nustatytais pagrindais, Å¡is aktas turi bÅ«ti panaikintas, o nurodyti statiniai, esantys valstybinėje žemėje, turi bÅ«ti paÅ¡alinti.

Atsakovas R. J., bÅ«damas statytoju, yra atsakingas už dalies Å«kinio pastato, tvoros, aikÅ¡telės statybos darbų atlikimÄ valstybiniame žemės sklype, besiribojančiame su tuo metu jam nuosavybės teise priklausiusiu žemės sklypu. Ginčo aktu tinkamais naudoti buvo pripažintas tik gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, todėl tvora ir aikÅ¡telė negalėjo bÅ«ti užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, t. y. Å¡i teisinė registracija prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams ir turi bÅ«ti panaikinta.

3. Valstybiniame žemės sklype esantys pastatai buvo perleisti eile sandorių ir dabar nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims O. R. ir A. R.. Nuginčijus statybos užbaigimo aktÄ , teismas, net ir nesant ieÅ¡kovės reikalavimo, savo iniciatyva turėtų iÅ¡spręsti klausimÄ dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo, nes savavaliÅ¡kai, pažeidžiant statinio projekto sprendinius, teisės aktų reikalavimus pastatyti Å«kinis pastatas ir kiti inžineriniai statiniai negalėjo bÅ«ti civilinės apyvartos objektu.

Restitucijos taikymas bei sandorių nuginčijimas yra galimas teismo iniciatyva, nes byloje pareikÅ¡ti reikalavimai susiję su vieÅ¡uoju interesu. IeÅ¡kovė siekia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. atkurti faktinę situacijÄ , buvusiÄ iki pažeidimo, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, o atnaujinus terminÄ dėl statybos užbaigimo akto panaikinimo nereikÅ¡tų, jog bÅ«tų pažeistos byloje dalyvaujančių asmenų teisės – trečiųjų asmenų, nes apie teisės pažeidimÄ jie jau buvo informuoti dalyvaudami civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-421/2020; atsakovo R.

J. – nes jis, vykdęs statybos darbus valstybiniame žemės sklype, neturėjo šio sklypo valdymo teisės, todėl negalėjo nesuprasti savo priešingų teisei veiksmų, ir nesitikėti, kad iš to nekils teisinės pasekmės.

4. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad teismas pagal suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ , nustatęs teisės aktų pažeidimus, gali pripažinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 376 dalį negaliojančia ir panaikinti Å«kio pastato teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti statybų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si ir susitarti su žemės sklypo savininku, kurio sklypÄ jis ketina panaudoti statyboms.

Konstatavus statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto suraÅ¡ymÄ nebuvus vienos iÅ¡ teisės bÅ«ti statytoju įgyvendinimo sÄ lygų – teisės naudotis valstybine žeme įstatymų nustatytais pagrindais, Å¡is aktas turi bÅ«ti panaikintas. ReiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl administracinio akto panaikinimo yra svarbu, kad bÅ«tų panaikintos visos neteisėtų veiksmų pasekmės. Jei bÅ«tų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant padarinių paÅ¡alinimo (buvusios padėties atkÅ«rimo), bÅ«tų neracionaliai naudojami valstybės resursai, sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebÅ«tų apgintas pažeistas interesas.

5. Atsakovas R. J. atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad visi statiniai buvo pastatyti pagal detalųjį planÄ kartu su gyvenamuoju namu, kurio statyba atlikta pagal statybos leidimÄ . PrieÅ¡ suraÅ¡ant ginčijamÄ 2002 m. balandžio 8 d. aktÄ atsakovas pateikė statybos inspektoriui detalųjį planÄ ir jis nematė jokios problemos nei dėl Å«kio pastato, nei dėl tvoros ar kitų statinių. Dalis žemės pagal detalųjį planÄ tuo metu dar nebuvo iÅ¡pirkta, dėl kažkokių detalaus plano procedÅ«rų, dėl to atsakovui patarė atlikti tik dalies tvoros kadastrinius matavimus, o tvoros dalį, kuri pastatyta ant dar neiÅ¡pirktos žemės, įregistruoti po žemės iÅ¡pirkimo.

Atsakovas to padaryti nespėjo, nes žemės sklypÄ su statiniais pardavė, pirkėjus informuodamas apie detalųjį planÄ . Atsakovas nurodė manęs, jog pastarieji žemę nusipirko. Ginčo žemės sklype statiniai nėra pasikeitę nuo 2002 m. balandžio 8 d.: tiek Å«kinis pastatas, tiek tvora yra tokie patys, kokie buvo tuo metu, kai suraÅ¡ytas ginčo aktas.

6. Atsakovas VÄ® Registrų centras atsiliepime prašė nutraukti bylos dalį dėl kitų inžinerinių statinių teisinės registracijos panaikinimo, Å¡io praÅ¡ymo atmetimo atveju – šį patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti, dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nesilaikė įstatymų nustatytos privalomos bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos, t. y. ieÅ¡kovė, nesutikdama su teritorinio registratoriaus 2002 m. gegužės 17 d. priimtu sprendimu įregistruoti statinius, turėjo šį sprendimÄ skųsti Centriniam registratoriui, tačiau to nepadarė.

IeÅ¡kinio reikalavimas dėl statinių registracijos panaikinimo turėtų bÅ«ti atmestas dėl to, jog ieÅ¡kovė yra praleidusi ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ vieno mėnesio terminÄ , bet ir Å¡io įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įvardintÄ naikinamÄ jį terminÄ 2002 m. gegužės 17 d. priimto sprendimo apskundimui. VÄ® Registrų centras neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir teises į juos, nes buvo pateikti visi tokiai registracijai reikalingi dokumentai.

IeÅ¡kovės pareikÅ¡tais reikalavimais Å¡ioje byloje nebus apgintas vieÅ¡asis interesas, prieÅ¡ingai – teismui patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus ir panaikinus tik ginčo akto galiojimÄ bei ginčo objektų teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre, bus sukurta situacija, kurios iÅ¡sprendimas pareikalaus papildomų teisminių procesų. Paskutiniai ginčo objektų duomenų pakeitimai, susiję su daiktinėmis teisėmis į ginčo objektus, Nekilnojamojo turto registre atlikti ne ginčijamo akto, o civilinių sandorių, kurie Å¡ioje civilinėje byloje nėra ginčijami, pagrindu.

Egzistuojantis (nežuvęs) nekilnojamasis daiktas negali bÅ«ti iÅ¡registruotas iÅ¡ nekilnojamojo turto registro tol, kol nėra iÅ¡registruotos į šį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯registruotos daiktinės teisės bei jų suvaržymai. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali panaikinti įrašų registre, kurie yra padaryti sandorio pagrindu, kol Å¡is sandoris nepripažintas negaliojančiu arba nepateiktas kitoks suinteresuotų asmenų dokumentas, sudarantis pagrindÄ iÅ¡registruoti vienÄ ir įregistruoti kitÄ juridinį faktÄ , susijusį su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis.

Patenkinus tik ieškinyje suformuluotus reikalavimus bus sukelta dar didesnė sumaištis, o ieškovei bylinėjantis vien dėl akto panaikinimo, nesiekiant visų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose ir viešasis interesas realiai nėra apginamas.

7. Trečiasis asmuo O. R. atsiliepime prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ginčija 2002 m. priimtÄ administracinį aktÄ , nuo kurio priėmimo yra praėję 18 metų, ir, atitinkamai, suėjęs naikinamasis 10 metų terminas, kurio teismas negali atnaujinti (ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovei apie Å¡ioje byloje ginčijamÄ aktÄ ir visas ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančias aplinkybes buvo žinoma vėliausiai 2017 m. pabaigoje, kai ieÅ¡kovė atliko žemės naudojimo patikrinimÄ ir dėl nustatytų pažeidimų kreipėsi į statybos valstybinės priežiÅ«ros institucijÄ .

BÅ«tent nuo to momento yra skaičiuojamas terminas ieÅ¡kiniui pateikti, o ieÅ¡kinyje nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios pateisintų termino praleidimo priežastis. IeÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti buvusį statytojÄ R. J. nugriauti tretiesiems asmenims priklausančius statinius, nepanaikinus nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės įgijimo pagrindu esančių sandorių ir nesprendžiant restitucijos klausimo, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, CK 4 knygos V skyriaus I skirsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

IeÅ¡kovei norint sugrÄ Å¾inti padėtį į iki 2002 m. balandžio 8 d. buvusiÄ bÅ«klę neužtenka ginčyti tik statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , bÅ«tina reikÅ¡ti reikalavimus ir dėl visų sandorių, kurių pagrindu ginčo statiniai buvo perleisti nuosavybėn, panaikinimo ir restitucijos taikymo. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė tokių reikalavimų nereiÅ¡kia, todėl nesant byloje reikalavimo panaikinti trečiųjų asmenų nuosavybės teisės pagrindu esančio sandorio, teismas atitinkamai neturi jokio teisinio pagrindo įpareigoti kažkokį asmenį nugriauti trečiųjų asmenų nuosavybės teisės objektu esančius nekilnojamuosius daiktus ir/ar iÅ¡registruoti juos iÅ¡ nekilnojamojo turto registro.

IeÅ¡kinys Å¡ioje byloje yra pareikÅ¡tas dėl paties proceso, o ne siekiant jo reikalavimų patenkinimo. Dėl to yra pagrindas skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis bei apie ieÅ¡kovės ir atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmus informuoti prokuratÅ«rÄ bei Å¡ių institucijų vadovus skiriančius valstybės pareigÅ«nus.

8. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepime prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Pabrėžė, kad yra sÄ Å¾iningas daiktinių teisių į ginčo statinius įgijėjas, daiktines teises į ginčo statinius įgijęs tik po to, kai inspekcija patikrino Å¡ioje byloje ginčijamo statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumÄ , t. y. surašė aktÄ ir ginčo statinių statytojas, R. J., Å¡io akto pagrindu, ginčo statinius įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Valstybės institucijos, iÅ¡duodamos ginčo aktÄ prieÅ¡ daugiau kaip 19 metų, tiek atsakovui R.

J., tiek ir kitiems sÄ Å¾iningiems įgijėjams – tretiesiems asmenims suteikė teisėtÄ lÅ«kestį, jog ginčo aktas yra teisėtas ir iÅ¡duotas nepažeidžiant teisės aktuose nuostatų reikalavimų. Dėl Å¡ios priežasties, ginčo akto panaikinimas po daugiau kaip 19 metų akivaizdžiai pažeistų teisėtų lÅ«kesčių principÄ trečiųjų asmenų atžvilgiu. Å ioje byloje statybos padarinių Å¡alinimo klausimai neturėtų bÅ«ti sprendžiami ginčo statinių nugriovimu, nes tokia priemonė yra neproporcinga (neadekvati), be to, yra galimybė šį klausimÄ iÅ¡spręsti kitaip – iÅ¡sipirkti iÅ¡ ieÅ¡kovės dalį valstybinės žemės, kuri reikalinga ginčo pastato bei tvorai ir aikÅ¡telei eksploatuoti.

IeÅ¡kinys paduotas praleidus įstatyme nustatytus terminus, per kuriuos ieÅ¡kovė galėjo įgyvendinti jai, kaip valstybinės žemės patikėtinei, priskirtas funkcijas ir kreiptis į teismÄ dėl priimto ginčo akto panaikinimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė trečiajam asmeniui O. R. iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 609 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 180 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

10. Teismas nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 9 d. statybos leidimu Nr. N01-223 R. J. leista statyti gyvenamÄ jį namÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) pagal UAB ,,Renova“ parengtÄ projektÄ (suderintas savivaldybėje 2001 m. liepos 25 d. Nr. 28, Reg. Nr. 01-1634). 2002 m. vasario 28 d. parengta statinių kadastro duomenų byla. 2002 m. balandžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 376 pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); nurodyti kartu pastatyti priklausiniai – Å«kio pastatas; pastatyti pagal 2001 m. rugpjūčio 9 d. statytos leidimÄ Nr. N01-223, statytojas R.

J.. 2002 m. gegužės 17 d. į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ buvo įraÅ¡yti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys bei į Å¡iuos statinius įregistruotos R. J. ir A. J. nuosavybės teisės. Å is nekilnojamasis turtas buvo perleistas keliais sandoriais ir nuo 2002 m. balandžio 8 d. iki 2002 m. birželio 21 d. nuosavybės teise priklausė R.

J. bei A. J.; nuo 2002 m. birželio 21 d. iki 2003 m. gruodžio 12 d. nuosavybės teise priklausė J. Š.; nuo 2003 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. sausio 10 d. nuosavybės teise priklausė R. J. ir A. J.; nuo 2007 m. sausio 11 d. iki 2011 m. vasario 14 d. nuosavybės teise priklausė O. K. ir V. K.; nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. nuosavybės teise priklausė J. K.. 2015 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, lauko baseinas), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims O.

R. ir A. R.. 11. 2017 m. lapkričio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-787 Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad Å¡alia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), esanti tvora, Å¡uns voljeras ir dalis Å«kinio pastato užima valstybinę žemę. 2017 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tu dėl informacijos pateikimo Nr. 49SJN-3018-(14.49.105.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ , kad 2017 m. lapkričio 2 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-787, kuriame nustatė, jog žemės sklypas aptvertas tvoromis, kurios pastatytos už žemės sklypo ribų ir užima valstybinės žemės, taip pat valstybinėje žemėje įrengta dalis pastato ir voljeras.

RaÅ¡te taip pat nurodoma, kad iÅ¡ žemės sklypo savininkės pateikto VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog kiemo Å«kinis pastatas ir tvora yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2018 m. sausio 15 d. raÅ¡tu dėl tarnybinės pagalbos Nr. (23.2)2D-597 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ , praÅ¡ydama informuoti, kokiu pagrindu buvo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kiti inžineriniai statiniai (duomenys neskelbtini), ir pateikti nekilnojamųjų daiktų (statinių) kadastro duomenų bylos bei įregistravimo pagrindo – statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, kopijas.

VÄ® Registrų centras praÅ¡omÄ informacijÄ ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų dokumentų bylos, akto kopijas pateikė 2018 m. sausio 18 d. raÅ¡tu Nr. VILIN(12.5.13.)-218. 2018 m. sausio 30 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-150(23.2) fiksavo, kad teisiÅ¡kai registruota tvora, dalis Å«kinio pastato yra valstybinėje žemėje. 2018 m. vasario 2 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija privalomuoju nurodymu paÅ¡alinti pažeidimus Nr. (23.29) PN-77 įpareigojo O.

R. paÅ¡alinti metalinius ir mÅ«rinius tvoros stulpus bei medinių lentelių segmentų tvorÄ su betoniniu pamatu, Å¡uns voljerÄ , pastatytus valstybinėje žemėje, esančioje Å¡alia trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

12. Trečiasis asmuo O. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Å¡io privalomojo nurodymo panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-29985-862/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-23833-2018-9); Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį (civilinė byla Nr. e3K-3-254-421/2020). 2020 m. gegužės 25 d. Nacionalinė žemės tarnyba žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-246-(14.49.81) ir jo pagrindu parengtoje kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1:1000 (schemoje) nurodė, kad Å¡alia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje valstybinėje žemėje yra objektai: dalis Å«kinio pastato, tvoros, aikÅ¡telės.

13. Termino kreiptis į teismÄ dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies ar ginčo statinių įregistravimo vieÅ¡ajame registre panaikinimo eigos pradžia prasidėjo nuo to momento, kai ieÅ¡kovė surinko ar turėjo surinkti pakankamai duomenų apie galimus teisės aktų pažeidimus. Aplinkybę, jog Å¡alia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), esanti tvora ir dalis Å«kinio pastato užima valstybinę žemę, ieÅ¡kovė nustatė ir fiksavo 2017 m. lapkričio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akte. 2017 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tu dėl informacijos pateikimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius apie tai informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ , kartu nurodydamas, kad Å«kinis pastatas ir tvora yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

VĮ Registrų centras kiemo statinių, kadastrinių matavimų dokumentų bylos, ginčo akto kopijas pateikė 2018 m. sausio 18 d. raštu. 2018 m. sausio 30 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte fiksavo, kad teisiškai registruota tvora, dalis ūkinio pastato yra valstybinėje žemėje. Taigi, ieškovė apie galimus valstybinės žemės naudojimo pažeidimus sužinojo 2017 m. lapkričio mėnesį ir, surašydama 2017 m. lapkričio 2 d.

žemės naudojimo patikrinimo aktÄ , taip pat fiksavo, jog Å«kinis pastatas bei tvora yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė apie situacijÄ sužinojo ir reikÅ¡mingÄ medžiagÄ buvo surinkusi arba turėjo bÅ«ti surinkusi 2017 m. lapkričio mėnesį. IeÅ¡kovė dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. balandžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 376 dalies pripažinimo negaliojančia į teismÄ kreipėsi ženkliai praleidusi nustatytÄ terminÄ .

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ieÅ¡kovės teiginiai, kad poreikis kreiptis į teismÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ iÅ¡kilo tik civilinės bylos Nr. e3K-3-254-421/2020 eigoje, nes buvo kvestionuojamas kaltas asmuo (objektų statytojas). Kaip minėta, visa reikÅ¡minga medžiaga ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kinį palaikančiai atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai tapo arba turėjo tapti žinoma vėliausiai 2018 m. pradžioje, po to, kai buvo atlikti situacijos patikrinimai vietoje ir gauti dokumentai iÅ¡ VÄ® Registrų centro.

IeÅ¡kovė su Å¡iuo ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2020 m. gegužės 29 d., o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinę bylÄ Nr. e3K-3-254-421/2020 iÅ¡nagrinėjo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi, todėl negali bÅ«ti pripažinta, jog ieÅ¡kovei iÅ¡ kasacinio teismo procesinio sprendimo turinio kilo poreikis kreiptis su nagrinėjamu ieÅ¡kiniu. Tuo pačiu, nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas procesinį sprendimÄ priėmė 2019 m. lapkričio 26 d., t. y., jei bÅ«tų laikoma, jog reikÅ¡mingų aplinkybių ieÅ¡kovė sužinojo iÅ¡ Å¡io procesinio sprendimo, ieÅ¡kovės 2020 m. gegužės 29 d. pateiktas nagrinėjamas ieÅ¡kinys paduotas praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ .

14. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas VÄ® Registrų centras, ieÅ¡kovė, ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama panaikinti statinių teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre ir ginčydama 2002 m. gegužės 17 d. atliktÄ kadastrinių duomenų ir teisių į juos įraÅ¡ymÄ Ä¯ Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ , reikalavimÄ teikia nesilaikydama įtvirtintos iÅ¡ankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Apie ginčo statinių įregistravimÄ ieÅ¡kovei tapo žinoma 2017 m. lapkričio mėnesį.

Minėta, kad visa reikÅ¡minga medžiaga, susijusi su statinių registracija Nekilnojamojo turto registre, buvo ar turėjo bÅ«ti gauta 2018 m. pradžioje. Atsižvelgiant į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ženkliai praleido teisės aktuose nustatytÄ terminÄ skundui dėl statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pateikti. Byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti terminus reikalavimams reikÅ¡ti, kai nuo ginčijamų aktų suraÅ¡ymo yra praėję dvideÅ¡imt metų, o nuo ieÅ¡kovės sužinojimo ar turėjimo iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ â€“ daugiau nei ketveri metai.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė praleido ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ naikinamÄ jį statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto apskundimo ir statinių registracijos nekilnojamojo turto registre ginčijimo terminÄ , kuris skaičiuojamas nuo skundžiamų administracinių aktų priėmimo dienos ir negali bÅ«ti teismo atnaujinamas.

15. Net ir nustačius, jog buvo praleistas naikinamasis terminas ieÅ¡kinio reikalavimams reikÅ¡ti, bÅ«tina įvertinti, ar nėra pagrindo spręsti dėl naikinamojo termino taikymo iÅ¡imčių. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir nepagrindė bÅ«tinybės vieÅ¡ojo intereso pagrindu taikyti įstatyme įtvirtinto naikinamojo termino iÅ¡imtį. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės remiasi vien formaliai įvardijamu vieÅ¡uoju interesu, siejamu su bÅ«tinybe užtikrinti tinkamÄ valstybinės žemės naudojimÄ , tačiau nėra įvardijama jokių aplinkybių, kodėl Å¡ios bylos situacija turėtų bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡imtinė.

Ginčo statiniai yra teritorijoje, kuri nepriskirtina ypatingoms, saugomoms ar esminę reikšmę viešajam interesui turinčioms teritorijoms. Priešingai, bylos medžiaga leidžia nustatyti, kad nurodytoje teritorijoje valstybinę žemę buvo leidžiama išpirkti pagal patvirtintus detaliojo planavimo dokumentus. Atsakovas R. J. ir trečiojo asmens O. R. atstovas paaiškino, kad išpirkimo procedūros buvo pradėtos, tačiau nebuvo baigtos, o, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, procedūrų baigti nepavyko.

SÄ Å¾iningų įgijėjų nuosavybės teisės bei teisėtų lÅ«kesčių apsauga taip pat yra konstitucinės vertybės, o jų gynyba svarbi vieÅ¡ajam interesui. Teismas, atsižvelgęs į itin ilgÄ laiko tarpÄ , praėjusį nuo ginčijamo akto priėmimo, į eilę sandorių ir sÄ Å¾iningų įgijėjų, nekeliant klausimų dėl turto įgijėjų sÄ Å¾iningumo, o teritorijai nepatenkant į tokiÄ , kurioje valstybinės žemės perleidimas privatiems asmenims bÅ«tų negalimas, taip pat siekiant nustatyti teisingÄ viešųjų interesų pusiausvyrÄ , konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti dėl įstatyme įtvirtinto naikinamojo termino iÅ¡imties bÅ«tinybės.

16. IeÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti atsakovÄ R. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti dalį tvoros, Å«kinio pastato, aikÅ¡telę, esančius valstybinės žemės sklype, bei atlaisvinti valstybinę žemę formuluojamas ydingai ir iÅ¡ esmės negalėtų bÅ«ti įgyvendintas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. J. ginčo turtÄ pardavė dar 2002 metais ir Å¡iuo metu nėra jo savininkas. Å is klausimas ne kartÄ keltas teismo posėdžių metu, tačiau ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai pasirinko dabartinius ginčo turto savininkus laikyti trečiaisiais asmenimis byloje, o reikalavimÄ dėl realaus statinių Å¡alinimo reikÅ¡ti asmeniui, kuris jau dvideÅ¡imt metų nėra turto savininkas.

Tokio pobÅ«džio reikalavimas vertintinas kaip neįvykdomas ir pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimus panaikinti kitų inžinerinių statinių – tvoros, aikÅ¡telės, Å«kinio pastato – teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre, nereiÅ¡kia reikalavimo dėl sandorių dalių, kuriomis Å¡is ginčo turtas buvo perleistas kitiems asmenims, naikinimo bei restitucijos taikymo. Å is klausimas ne kartÄ keltas teismo posėdžių metu, o ieÅ¡kovė, grįsdama tokiÄ pozicijÄ , nurodė, kad nors Å¡ioje byloje ir nereiÅ¡kiamas reikalavimas dėl statinių restitucijos taikymo ir sandorių nuginčijimo, tačiau restitucijos taikymas bei sandorių nuginčijimas yra galimas teismo iniciatyva, nes byloje pareikÅ¡ti reikalavimai susiję su vieÅ¡uoju interesu.

Kaip pagrįstai nurodė atsakovas VĮ Registrų centras, ieškinio reikalavimų patenkinimas nagrinėjamu atveju sukeltų dar didesnę sumaištį, nes bylinėjantis vien dėl akto panaikinimo, nesiekiant visų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o viešasis interesas realiai nėra apginamas, nes, neginčijant sudarytų sandorių dėl ginčo statinių perleidimo, jų registracija registre sandorių pagrindu negalėtų būti naikinama.

17. Ieškovė, laikydamasi pozicijos dėl nurodyto reikalavimo pakankamumo, nurodė, jog sandorių naikinimo ir restitucijos klausimus teismas turėtų spręsti ex officio. Nors bylose dėl viešojo intereso gynimo teismas yra aktyvesnis ir gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas, tačiau ši teisė nėra neribota ir negali iš esmės paneigti rungimosi principo civiliniame procese, taip pat ieškovo turimų teisių bei pareigų – ieškinį reiškiančios valstybinės institucijos pareigos siekti realaus viešojo intereso gynimo, formuluoti ieškinio reikalavimus, pasirinkti atsakovus.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama kvalifikuotų teisininkų atstovaujama valstybės institucija, suvokdama ir pripažindama galimÄ sandorių dalių naikinimo bei restitucijos taikymo bÅ«tinybę ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, tačiau pabrėžtinai netraukdama turto perleidimo sandorių dalyvių ir esamų turto savininkų atsakovais byloje, neįrodinėdama restitucijai taikyti reikÅ¡mingų aplinkybių, ginčo turto vertės (kas bÅ«tų bÅ«tina taikant restitucijÄ ), iÅ¡ esmės nusiÅ¡alino nuo bylai reikÅ¡mingų aplinkybių įrodinėjimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 18. IeÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

19. Nurodė, kad įvertinus Vilniaus miesto skyriuje gautus dokumentus, nustatyta, kad Å«kinio pastato vieta žemės sklype neatitinka minėtame projekte nurodytos vietos - Å«kinio pastato dalis užima valstybinės žemės plotÄ . Atnaujinus terminÄ dėl statybos užbaigimo akto panaikinimo nereikÅ¡tų, jog taip bÅ«tų pažeistos byloje dalyvaujančių asmenų teisės - trečiųjų asmenų, kadangi apie teisės pažeidimÄ jie jau buvo informuoti, suprato apie savo veiksmus prieÅ¡ingus teisei, dalyvaudami civilinėje byloje Nr. e3K- 3-254-421/2020.

Taip pat nebus pažeistos teisės ir R. J., kadangi pagal į bylÄ pateiktus dokumentus akivaizdu, jog R. J., vykdęs statybas valstybiniame žemės sklype, neturėjo Å¡io sklypo valdymo teisės, todėl negalėjo nesuprasti savo veiksmų prieÅ¡ingų teisei ir nesitikėti, kad iÅ¡ to nekils teisinės pasekmės - statybos akto užbaigimo panaikinimo. Teismas negali formaliai vertinti teikiamo ieÅ¡kinio, turi bÅ«ti įsigilinti į pažeistos valstybinės žemės patikėtinio teisės pobÅ«dį ir žalÄ .

Teismas turi įsigilinti į teisinių santykių stabilumÄ , pažeidimas pasižymi tęstinumu - todėl negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti jog Å¡iai dienai susiklosčiusi situacija eliminuoja valstybinio žemės patikėtinio pareigÄ ginti savo teises, praÅ¡ant paÅ¡alinti objektus, kurie valstybinėje žemėje yra be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas statybos užbaigimo akto pagrindu, kuriuo tinkamu naudoti buvo pripažintas naudoti tik gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, negalėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, valstybinėje žemėje, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, tvorÄ bei aikÅ¡telę, kadangi toks statytojo praÅ¡ymas ir pateikti dokumentai nepagrindė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų privalomųjų reikalavimų.

Dėl to tvoros ir aikštelės teisinė registracija prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir turi būti panaikinta.

20. Statybos užbaigimo aktÄ suraÅ¡ius nebuvo vienos iÅ¡ teisės bÅ«ti statytoju įgyvendinimo sÄ lygų - teisės naudotis valstybės žeme įstatymų nustatytais pagrindais, Å¡is aktas turi bÅ«ti panaikintas. Kadangi R. J. statybos metu, t. y. statant dalį Å«kinio pastato, tvorÄ , aikÅ¡telę ant valstybinės, teisėtai nuosavybės teise žemės sklypo nevaldė ir nenaudojo kitais įstatymų nustatytais pagrindais, inspekcija neturėjo pagrindo iÅ¡duoti statybos užbaigimo akto. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, reikÅ¡mingus sprendžiant dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir pačio vieÅ¡ojo intereso svarbos. ŽalÄ patyrė visuomenė tuo, kad žemės užėmimas apribojo trečiųjų asmenų teises patekti prie miÅ¡ko, naudotis želdynais ir miÅ¡ko sklypu, taip pat medžiais apaugusia teritorija - galimai poilsio zona. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnį, kuris įtvirtina, jog teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas.

21. Atsakovė Valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad teismas sprendime tinkamai ir pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kinys, kuriuo ginčijama 2002 m. balandžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 376 dalis ir 2002 m. gegužės 17 d. atlikta statinių teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, buvo paduotas 2020 m. gegužės 29 d., t. y., akivaizdžiai praleidus ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Akto apskundimo ir statinių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre ginčijimo terminÄ , kuris skaičiuojamas nuo skundžiamų administracinių aktų priėmimo dienos.

Apeliantės reikalavimai yra pareikÅ¡ti ne tik akivaizdžiai praleidus terminÄ , tačiau ir nesilaikant iÅ¡ankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Apeliantė nepagrindė, kaip jos pareikÅ¡tais reikalavimais bÅ«tų buvęs pasiektas tikslas, dėl kurio iÅ¡ esmės buvo kreiptasi į teismÄ . Apeliantės reikÅ¡tų reikalavimų ir procesinių dokumentų turinys leidžia abejoti apeliantės deklaruojamo siekio ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ realumu ir apeliantės, kaip valstybinės institucijos, pareigos ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ vykdymo tinkamumu.

Registrų centras neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statinius, (duomenys neskelbtini), ir teises į juos, kadangi jam buvo pateikti visi tokiai registracijai reikalingi dokumentai (R. J. ir A. J. praÅ¡ymas, statinių kadastro duomenų byla ir aktas). Registrų centro veiksmai, atliekant teisinę statinių ir teisių į juos registracijÄ , vertintini kaip teisėti, pagrįsti bei atitinkantys teisės aktų reikalavimus, nustatytus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

22. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodė, kad apeliantės pozicijÄ patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais vieÅ¡aisiais tikslais (pvz.: aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais.

IeÅ¡kovė, kuri yra valstybinės žemės patikėtinė, gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi reikalavimo teisę teismo praÅ¡yti pripažinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. balandžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 376 dalį negaliojančia, kuria Å«kinis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Byloje surinkti įrodymai visiÅ¡kai patvirtina ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Kiemo aikÅ¡telė ir tvoros dalis į statybos užbaigimo aktÄ Nr. 376 net nebuvo neįraÅ¡yti.

Dalis tvoros ir voljeras yra pastatyti valstybinėje žemėje ir teisiÅ¡kai neregistruoti. Konstatavus statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto suraÅ¡ymÄ nebuvus vienos iÅ¡ teisės bÅ«ti statytoju įgyvendinimo sÄ lygų – teisės naudotis valstybine žeme įstatymų nustatytais pagrindais, Å¡is aktas turi bÅ«ti panaikintas. Byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Å iuo atveju aptariami pažeidimai, kilę dėl valstybinėje žemėje neteisėtai pastatytų statinių, yra susiję su vieÅ¡uoju interesu, kurį teisės aktų nustatyta tvarka turi ginti valstybinė institucija.

Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir jų vertinimui pateiktus įrodymus, bei priėmė nepagrįstÄ teismo sprendimÄ .

23. Trečiasis asmuo J. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ per protingÄ laiko tarpÄ ir nebuvo atidi sÄ Å¾ininga, ir savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. Pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovei buvo anksčiau žinoma apie Statybos akto pripažinimo akto iÅ¡davimÄ , tačiau ji savo pažeistų teisių negynė ir Å¡ia galimybe per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepasinaudojo.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ bÅ«tent ir siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti atnaujinimo faktines aplinkybes, tačiau, ieÅ¡kovė nenurodė nei patikslintame ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu teikdama paaiÅ¡kinimus jokių svarbių atnaujinimo faktinių aplinkybių, kuriomis ji galėtų grįsti ir pateisinti termino praleidimo priežastis. Trečiasis asmuo kaip proceso Å¡alis civilinėje byloje Nr.e-3K-3-254-421/2020 nedalyvavo ir Å¡ios bylos aplinkybės jam iki Å¡ios bylos nebuvo žinomos.

IeÅ¡kovė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atnaujinti beveik 20 metų praleistÄ terminÄ nenurodė ir įrodymų teismui nepateikė. Valstybės institucijoms keliami aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo reikalavimai. IeÅ¡kovė, kaip institucija atsakinga už žemės valdymÄ , naudojimÄ bei žemės tvarkymÄ bei administravimÄ aplaidžiai, netinkamai atlieka savo pareigas, pažeidžia ir gero administravimo principÄ . Ginčo akto panaikinimas po daugiau kaip 20 metų akivaizdžiai pažeistų teisėtų lÅ«kesčių principÄ trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Apeliantė tiek apeliaciniame skunde, tiek viso Å¡io proceso metu tik formaliai remiasi įvardijamu vieÅ¡uoju interesu, siejamu su bÅ«tinybe užtikrinti tinkamÄ valstybinės žemės naudojimÄ , tačiau jokių aplinkybių ir įrodymų nepateikia, kodėl Å¡ios bylos situacija turėtų bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡imtinė. Ginčo statiniai yra teritorijoje, kurioje yra galimas valstybinės žemės perleidimas privatiems asmenims. IeÅ¡kovės siÅ«loma priemonė turėtų neigiamų pasekmių sÄ Å¾iningiems tretiesiems asmenims, kurie statinių nestatė ir nežinojo apie jokius pažeidimus, kurie paaiÅ¡kėjo po dvideÅ¡imties metų, kai ginčo statiniai buvo kelis kartus perleisti tretiesiems asmenims.

24. Trečiasis asmuo O. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad apeliaciniame skunde visiÅ¡kai neanalizuojami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai. Apeliacinis skundas suraÅ¡ytas remiantis tuo pačiu principu, kokiu ieÅ¡kovė vadovavosi viso bylos nagrinėjimo metu, kad ginčo dalyku esantis pastatytas yra pastatytas neteisėtai (dėl ko nėra ginčo) ir dėl to teismas turi tenkinti šį ieÅ¡kinį. Visus kitus akivaizdžius faktus ir aplinkybes apeliantė yra linkusi nutylėti.

IeÅ¡kovė jau bylos nagrinėjimo metu buvo informuota apie savo ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir turėjo visas galimybes imtis priemonių jų paÅ¡alinimui, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo panaikinti asmenims priklausančių nekilnojamųjų daiktų teisinę registracijÄ ir įpareigoti kitÄ asmenį nugriauti teisėtai įgytus statinius, bet tokius reikalavimus reiÅ¡kiančios ieÅ¡kovės iniciatyva statinių savininkai procese dalyvauja kaip tretieji asmenys. Teismas pats negali pakeisti asmenų procesinio statuso ir tai jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ieÅ¡kovės atstovams, o kai ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, tai sudaro procesinį pagrindÄ tokį ieÅ¡kinį atmesti.

Byloje net nėra duomenų kas ir kokiÄ pardavimo kainÄ sumokėjo, nes ieÅ¡kovui neginčijant Å¡ių sandorių niekas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino. Taigi esant tokiai situacijai taikyti restitucijÄ yra neįmanoma. Realias teisines pasekmes ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo atveju patirtų ne atsakovai, bet tretieji asmenys, kurie su neteisėta statyba ir jos įteisinimu neturi nieko bendra. Ginčo statinys net nepriklauso statytojui ar atsakovui, jo nuosavybės teisės priklauso O. R. ir A. R.. IeÅ¡kovė neįrodinėjo ir nepasisakė dėl ginčo dalyku esančių daiktų savininkų sÄ Å¾iningumo, jų teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir restitucijos taikymo.

Civilinėje byloje nėra ginčo, kad tiek esami, tiek buvę daiktų savininkai yra (buvo) sÄ Å¾iningi įgijėjai. Vindikacija ir restitucija yra savarankiÅ¡ki, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo bÅ«dai. Å iuo atveju ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų jokie prievoliniai santykiai nesieja ir ieÅ¡kovė reikÅ¡dama reikalavimÄ nepraÅ¡o ginčo daikto sugrÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn, ieÅ¡kinio patenkinimo atveju nuosavybės teisės objektas bÅ«tų sunaikintas, dėl to restitucijos normos Å¡iuo atveju netinka ir nuosavybės objekto sunaikinimÄ reikėtų vertinti kaip daikto vindikacijÄ , kuri Å¡iuo atveju yra negalima.

Yra praleistas skundo dėl administracinio akto panaikinimo padavimo terminas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

27. IeÅ¡kovė byloje praÅ¡o pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. balandžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 376 dalį, panaikinti kitų inžinerinių statinių – tvoros, aikÅ¡telės, Å«kinio pastato teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre ir įpareigoti atsakovÄ R. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti dalį tvoros, Å«kinio pastato, aikÅ¡telę, esančius valstybinės žemės sklype, bei atlaisvinti valstybinę žemę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, nes ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017).

Ä®statymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ . Asmenims negali bÅ«ti suteikta galimybė neapibrėžtÄ laiko tarpÄ bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų bÅ«ti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

28. ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-61/2012).

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį. ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintos praleisto termino atnaujinimo taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taip pat ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

Å iuo atveju byloje nustatyta, kad aplinkybę, jog Å¡alia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), esanti tvora ir dalis Å«kinio pastato užima valstybinę žemę, ieÅ¡kovė nustatė ir fiksavo 2017 m. lapkričio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-787, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. balandžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 376 dalies pripažinimo negaliojančia į teismÄ kreipėsi ženkliai praleidusi nustatytÄ terminÄ .

29. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog atnaujinus terminÄ dėl statybos užbaigimo akto panaikinimo nereikÅ¡tų, jog taip bÅ«tų pažeistos byloje dalyvaujančių asmenų teisės, kadangi apie teisės pažeidimÄ jie jau buvo informuoti, suprato apie savo veiksmus prieÅ¡ingus teisei, dalyvaudami civilinėje byloje Nr. e3K- 3-254-421/2020. ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas administraciniam aktui apskųsti teisme – deÅ¡imt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo iÅ¡sprendimo termino pasibaigimo, kurio teismas negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-695/2020).

Asmeniui kreipiantis į teismÄ su skundu į teismÄ dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali bÅ«ti pagal įstatymÄ atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismÄ buvimas. Å i ABTÄ® įtvirtinta procesinio pobÅ«džio aplinkybė daro negalimu teismo procesÄ dėl panaikinimo administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu deÅ¡imt metų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-194-552/2020).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas yra naikinamasis, t. y. Å¡is terminas negali bÅ«ti atnaujinamas ir Å¡iuo atveju apeliantė jį yra praleidusi, pabrėžia, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad tretieji asmenys buvo informuoti apie pažeidimÄ ir termino atnaujinimas nepažeistų jų teisių nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

30. Apeliantė byloje nurodė, jog siekia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. atkurti faktinę situacijÄ , buvusiÄ iki pažeidimo. Ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , o tam, kad vieÅ¡asis interesas bÅ«tų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į vieÅ¡ojo intereso veikimo sritį, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, pavyzdžiui, ar visuomenė patyrė žalÄ ar kitokius neigiamus padarinius, taip pat, ar dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo nebus pažeista pusiausvyra tarp vieÅ¡ojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lÅ«kesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar vieÅ¡ojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas, ar nėra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo pažeidimo padarymo, ar vieÅ¡asis interesas gali bÅ«ti apgintas tik tuo bÅ«du, kurį praÅ¡oma taikyti ginčo atveju, ar toks bÅ«das yra efektyviausias, ar ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks vieÅ¡ojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-22 nutartis c. b.

Nr. 3K-3- 40/2013). Kaip pagrįstai byloje sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės remiasi vien formaliai įvardijamu vieÅ¡uoju interesu, siejamu su bÅ«tinybe užtikrinti tinkamÄ valstybinės žemės naudojimÄ , tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kodėl Å¡ios bylos situacija turėtų bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡imtinė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog naikinamasis terminas praleistas dvigubai, ginčo statiniai eile sandorių perleisti kitiems savininkams, kurių sÄ Å¾iningumas nėra ginčijamas.

Apeliantė apeliaciniame skunde nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo statiniai yra teritorijoje, kuri nepriskirtina ypatingoms, saugomoms ar esminę reikšmę viešajam interesui turinčioms teritorijoms, minimoje teritorijoje valstybinę žemę buvo leidžiama išpirkti pagal patvirtintus detaliojo planavimo dokumentus (kas ir buvo pradėta daryti atsakovo ir trečiojo asmens). Teisės aktai numato galimybę perleisti valstybinę žemę privatiems asmenims, trečiasis asmuo to siekia, ieškovės atstovas nurodė, jog trečiojo asmens siūlomi sprendimai galėtų būti realūs ir galimi.

Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodė ir byloje nenustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡iuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimo ar dėl kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių bÅ«tų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytÄ naikinamÄ jį terminÄ .

31. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, reikÅ¡mingus sprendžiant dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir pačio vieÅ¡ojo intereso svarbos, teismas pažeidė CPK 263 straipsnį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Å ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

Apeliacinės instancijos pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, iÅ¡ esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tačiau iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas iÅ¡samiai analizavo byloje esančiÄ medžiagÄ ir vertino visus esančius neaiÅ¡kumus.

Apeliantė iÅ¡ esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės bÅ«tų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo iÅ¡dėstytų motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra iÅ¡samiai motyvuotas ir priimtas iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

32. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimÄ nėra teisinio pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 34.

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , yra pagrindas trečiojo asmens O. R. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant 508,20 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : IeÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, į. k. 188704927, trečiojo asmens O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 508,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Loreta Braždienė Visvaldas KazakiÅ«nas Dainius Rinkevičius