759f4cd4-b3f9-4bc1-ade4-4121c6f74e82 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedVilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2009 m. rugsÄjo 18 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-558-541/2009 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ieÅ¡kinį atsakovams AB âRytų skirstomieji tinklai", UAB âMedstatyba" dÄl perdavimo-priÄmimo akto pripažinimo negaliojanÄiu, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.
Legislator headnote
AI generated759f4cd4-b3f9-4bc1-ade4-4121c6f74e82 · Vilniaus apygardos teismas:   Atsakovas AB âRytų skirstomieji tinklaiâ atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡Ä jį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. NurodÄ, kad 1979-06-12 sudaryto priÄmimo - perdavimo akto, laikomo sandoriu, kuriuo RespublikinÄ sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija perdavÄ transformatorinÄs TR-906 (TP-906) pastatÄ iÅ¡ savo balanso į Vilniaus elektros tinklų balansÄ Å¡alimis yra RespublikinÄ sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija ir Vilniaus elektros tinklai.
Full text
PraneÅ¡Äjas P.Jaržemskis
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsÄjo 30 d.
Vilnius
           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkÄs (praneÅ¡Äjos) Neringos Å vedienÄs, kolegijos teisÄjų Romualdos JanoviÄienÄs ir Algirdo AuruÅ¡keviÄiaus,
sekretoriaujant Julijai Å treimikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Giedriui MozÅ«raiÄiui, atsakovo AB âRytų skirstomieji tinklaiâ atstovui Donatui Kimsai,
vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio
proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto apeliacinį skundÄ dÄl
Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2009 m. rugsÄjo 18 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-558-541/2009 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ieÅ¡kinį atsakovams AB âRytų skirstomieji tinklai", UAB âMedstatyba" dÄl perdavimo-priÄmimo akto pripažinimo negaliojanÄiu, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä:
  IeÅ¡kovas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas pateikÄ 2007-10-11 ieÅ¡kinį ir 2008-10-07 patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti 1979-06-12 priÄmimo - perdavimo aktÄ , sudarytÄ tarp RespublikinÄs sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos ir Vilniaus elektros tinklų, niekiniu ir negaliojanÄiu, bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad Å¡iuo metu patikÄjimo teise valdo transformatorinÄ, kuriÄ Sveikatos apsaugos ministerija patikÄjimo teise perdavÄ ieÅ¡kovui. TransformatorinÄ Ä¯ Vilniaus elektros tinklų balansÄ buvo perduota, vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimu Nr. 596, taÄiau minÄto teisÄs akto 1 d. įpareigojo žinybas perduoti transformatorines tik tam tikru laikotarpiu, t.y. 1964-1965 m. ir tik konkreÄiai įmonei Vyriausiajai energetikos ir elektrifikavimo valdybai, kurios Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1971-05-10 nutarimo Nr. 212 pagrindu nebeliko, vietoje jos įsteigiant Lietuvos vyriausiÄ jÄ gamybinÄ energetikos ir elektrifikacijos valdybÄ . MinÄto turto statybos pabaigos metai yra 1980 m., todÄl jam negalÄjo bÅ«ti taikomas Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimas Nr. 596. Be to, Lietuvos TSR AukÅ¡Äiausiosios Tarybos Prezidiumo 1960-03-30 įsako 2 d. numatÄ, kad Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimai įsigalioja po paskelbimo Lietuvos TSR AukÅ¡Äiausiosios Tarybos ir VyriausybÄs Žiniose arba respublikiniuose laikraÅ¡Äiuose âTiesaâ ir âSovietskaja Litvaâ, o to paties įsako 5 d. numatÄ, kad tie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimai, kurie nebuvo paskelbti minÄtuose leidiniuose, įsigalioja nuo to momento, kai juos gauna atitinkamos žinybos. Žinant tai, kad Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimas Nr. 596 nebuvo skelbtas Lietuvos TSR AukÅ¡Äiausiosios Tarybos ir VyriausybÄs Žiniose arba respublikiniuose laikraÅ¡Äiuose âTiesaâ ir âSovietskaja Litvaâ ir nesant duomenų, kad 1979-06-12 priÄmimo - perdavimo akto Å¡alims buvo įteiktas, negalÄjo atsirasti jokia prievolÄ Å¾inybai perduoti Vilniaus elektros tinklams ginÄo turtÄ .
  GinÄo aktas neatitiko sandorio subjekto, sandorio iÅ¡reikÅ¡tos valios ir sandorio formos reikalavimų. Sandorio metu galiojÄs CK numatÄ, kad pastatų perdavimÄ iÅ¡ vienos valstybinÄs organizacijos kitai valstybinei organizacijai reglamentuoja atskira tvarka. Sandorio sudarymo metu galiojo TSRS Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies Komisarų Tarybos 1935-04-29 nutarimas Nr. 6/803 âDÄl valstybinių įmonių, pastatų ir statinių perdavimoâ, kuris numatÄ, kad pastatai ir statiniai gali bÅ«ti perduodami iÅ¡ vienos sÄ junginÄs respublikos žinybos kitai žinybų vadovų potvarkiu. 1979-06-12 priÄmimo-perdavimo aktÄ galÄjo pasiraÅ¡yti ne įmonÄ, o tik žinyba - Lietuvos vyriausioji gamybinÄ energetikos ir elektrifikacijos valdyba, kuriai buvo pavaldÅ«s Vilniaus elektros tinklai.
  RespublikinÄ sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija neturÄjo tikslo perduoti ginÄo turto operatyviojo tvarkymo teisÄ Vilniaus elektros tinklams. Sandorio tikslas - ginÄo turto priežiÅ«ra. Tiek tuometinÄ RespublikinÄ sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija, tiek dabartinÄ Sveikatos apsaugos ministerija niekada nebuvo iÅ¡braukusios ginÄo turto iÅ¡ savo balansų iki ginÄo turto perdavimo ieÅ¡kovui, nors tai bÅ«tų atlikta, kaip to reikalauja TSRS finansų liaudies komisariato, TSRS teisingumo liaudies komisariato ir Valstybinio arbitražo prie TSRS Liaudies Komisarų Tarybos 1940-05-26 instrukcijos Nr. 349/62-58-10 1 d., jei iÅ¡ tikrųjų RespublikinÄ sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija bÅ«tų siekusi ginÄo turto operatyviojo tvarkymo teisÄ perduoti Vilniaus elektros tinklams. Pagal Å¡iÄ instrukcijÄ pastatai ir statiniai turi bÅ«ti perduodami mÄnesio pirmÄ dienÄ , o perdavimo metu atliekama inventorizacija, kuri parodoma perdavimo balanse ir parengiama buhalterinÄ ataskaita, taÄiau transformatorinÄs nebuvo siekta perduoti pirmÄ mÄnesio dienÄ , nebuvo atlikta turto inventorizacija. Vadovaujantis TSRS Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies Komisarų Tarybos 1935-04-29 nutarimu Nr. 6/803 âDÄl valstybinių įmonių, pastatų ir statinių perdavimoâ transformatorinÄ galÄjo bÅ«ti perduodama tik esant žinybų (RespublikinÄs sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos ir Lietuvos vyriausiosios gamybinÄs energetikos ir elektrifikacijos valdybos) potvarkiams, taÄiau duomenų, kad tokie potvarkiai, buvo, nÄra. Vilniaus elektros tinklai nebuvo žinyba,  nes buvo tik įmonÄ, pavaldi žinybai.
  1979-06-02 perdavimo - priÄmimo aktas neatitinka formos reikalavimų, t.y. TipinÄs tarpžinybinÄs formos Nr. OC-1 (74 psl.), patvirtintos TSRS CentrinÄs statistikos valdybos 1972-12-14 įsakymu Nr. 816. Å ioje formoje yra privalomas rekvizitas potvarkiui, kurio pagrindu pasiraÅ¡omas pagrindinių priemonių perdavimo-priÄmimo aktas, taÄiau 1979-06-12 priÄmimo-perdavimo akte tokio rekvizito nÄra, o tai dar kartÄ patvirtino, kad jokio potvarkio nebuvo. Pagrindinių priemonių priÄmimo - perdavimo akto pildymo instrukcijoje nurodyta, kad aktÄ vienu egzemplioriumi kiekvienam atskiram objektui sudaro priÄmimo komisija, paskirta įmonÄs, organizacijos vadovo potvarkiu (įsakymu), taÄiau 1979-06-12 priÄmimo-perdavimo akte nÄra duomenų, kokiu pagrindu akte nurodyta komisija turi įgalinimus. RespublikinÄs sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija buvo reorganizuota į VÄ® âMedstatybaâ, kuri vÄliau įregistruota kaip UAB âMedstatybaâ (CK (galiojusio 1979 m.) 47 str., 99 str., Å¡iuo metu galiojanÄio CK 1.80 str.).
  Atsakovas AB âRytų skirstomieji tinklaiâ atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡Ä jį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. NurodÄ, kad 1979-06-12 sudaryto priÄmimo - perdavimo akto, laikomo sandoriu, kuriuo RespublikinÄ sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija perdavÄ transformatorinÄs TR-906 (TP-906) pastatÄ iÅ¡ savo balanso į Vilniaus elektros tinklų balansÄ Å¡alimis yra RespublikinÄ sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija ir Vilniaus elektros tinklai.
IeÅ¡kovas nebuvo priÄmimo - perdavimo akto Å¡alimi. 1979-06-12 akto pagrindu transformatorinÄ pastotÄ TR-906 (TP-906) ir joje įmontuoti elektros įrenginiai buvo priimti eksploatuoti ir įtraukti į Viliaus elektros tinklų balansÄ , kaip įmonÄs nekilnojamojo turto objektas. Nuo Å¡io momento, t.y. nuo nekilnojamojo turto įraÅ¡ymo į Vilniaus elektros tinklų balansÄ , Vilniaus elektros tinklai įgijo transformatorinÄs pastotÄs TR-906 P-906 pastato operatyviojo tvarkymo teisÄ ir tapo teisÄtu Å¡io turto valdytoju, o Å¡io turto savininku ir toliau liko valstybÄ.
GinÄijamas sandoris sudarytas 1979 m., o ieÅ¡kovo turto patikÄjimo teisÄs į pastatÄ Ä¯registruotos tik 2003-04-15, todÄl Å¡is sandoris niekaip negalÄjo pažeisti ieÅ¡kovo teisių. IeÅ¡kovas turi tik transformatorinÄs pastotÄs TR-906 (TP-906) pastato patikÄjimo teisÄ, o nuosavybÄs teisÄ Å¡iuo metu priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, kuri neginÄija akto sudarymo teisÄtumo. IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad veikia transformatorinÄs nuosavybÄs teisių turÄtojo (savininko), t.y.
Lietuvos Respublikos vardu. Å io sandorio taip pat neginÄijo (ir neginÄija) ir kita jo Å¡alis - RespublikinÄ sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija ar jos teisių perÄmÄjai â UAB âMedstatybaâ. DÄl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas neturÄjo teisinio pagrindo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Atsakovo pateikti paaiÅ¡kinimai civilinÄje byloje Nr.2-5609-131/2007 negali bÅ«ti laikomi įrodymu ir ieÅ¡kovo reikalavimų pagrindu Å¡ioje civilinÄje byloje, sprendžiant 1979-06-12 priÄmimo - perdavimo akto sudarymo ir galiojimo teisÄtumo klausimÄ , kadangi tai tÄra nuomonÄ, kuri neturi prejudicinÄs galios Å¡ioje byloje.
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimas Nr. 596 buvo ne vienintelis teisÄs aktas, kuris įpareigojo Vilniaus elektros tinklams perduoti elektros perdavimo linijas bei transformatorines pastotes. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-05-04 nutarimas Nr.185 nustatÄ, kad Liaudies Å«kio tarybai (kurios sudÄtine dalimi buvo Energetikos Å«kio valdyba, o pastarosios sudÄtine dalimi Vilniaus elektros tinklai), turi bÅ«ti perduotos taip pat naujai pastatytos tranzitinÄs transformatorinÄs pastotÄs ir aukÅ¡tos įtampos elektros perdavimo linijos.
IeÅ¡kovas praleido 1964 m. CK nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovas, žinodamas, kad atsakovas nuo pat perdavimo momento eksploatuoja transformatorinÄs TR-906 pastatÄ ir jame esanÄius įrenginius, praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taip pat nepateikÄ Ä¯rodymų, kad apie savo tariamÄ teisÄs pažeidimÄ , padarytÄ 1979-06-12 sudarytu priÄmimo - perdavimo aktu, sužinojo jau po 2000 m. CK įsigaliojimo. TSRS Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies Komisarų Tarybos 1935-04-29 nutarimas Nr. 6/803 âDÄl valstybinių įmonių, pastatų ir statinių perdavimoâ negali bÅ«ti taikomas 1979-06-12 akto atžvilgiu, kadangi Å¡io nutarimo
3 d. A ir B punktuose numatyta, kad pastatai ir statiniai gali bÅ«ti perduodami iÅ¡ vienos respublikos žinybos (ministerijos, centrinÄs įstaigos) kitai abiejų žinybų vadovų potvarkiuâ. Vilniaus elektros tinklai 1979 m. buvo ne žinyba, o valstybinÄ Ä¯monÄ, pavaldi Lietuvos Vyriausiosios gamybinÄs energetikos ir elektrifikacijos valdybai. IeÅ¡kovo pateiktame Lietuvos CK 99 straipsnio komentare pasakyta, kad atskirais atvejais paÄioms valstybinÄms organizacijoms leidžiama disponuoti pagrindinÄmis priemonÄmis. IeÅ¡kovas, nebÅ«damas ginÄijamo sandorio Å¡alimi, ar RespublikinÄs sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos
teisių perÄmÄju ar įgaliotu atstovu, negali paaiÅ¡kinti sandorio Å¡alių tikrųjų ketinimų.
TSRS teisingumo liaudies komisariato ir Valstybinio arbitražo prie TSRS Liaudies komisarų Tarybos 1940-05-26 instrukcijos Nr.349/62-58-10, kuria remiasi ieÅ¡kovas, 24 d. numatyta, kad Å¡i instrukcija netaikoma valstybinių organizacijų (kokia ir buvo Vilniaus elektros tinklai) ir kolÅ«kių atsikaitymams už perduodamas įmones, pastatus, statinius. 1979-06-12 aktÄ pasiraÅ¡Ä Vilniaus elektros tinklų sudaryta komisija, šį aktÄ savo paraÅ¡ais patvirtino perduodanÄios ir priimanÄios organizacijų direktoriai, jis patvirtintas abiejų organizacijų antspaudais. 1979-06-12 sandorio Å¡alys laisva valia sukÅ«rÄ teisinį rezultatÄ â iÅ¡ RespublikinÄs sveikatos apsaugos įstaigų statybos direkcijos balanso į Vilniaus elektros tinklų balansÄ perdavÄ transformatorinÄs pastotÄs TR-906 pastatÄ ir jame esanÄius įrenginius. Kartu su perduodamu turtu buvo perduotos ir planuotos lÄÅ¡os (iÅ¡laidos) elektros įrenginių iÅ¡laikymui, nustatytos atsakomybÄs ribos, perduotas techninÄs dokumentacijos sÄ raÅ¡as, įrenginių inventoriaus žiniaraÅ¡tis. Å is turtas įtrauktas į Vilniaus elektros tinklų balansÄ , kaip įmonÄs nekilnojamojo turto objektas, už kurį buvo mokamas nekilnojamojo turto mokestis. Nuo Å¡io momento Vilniaus elektros tinklai įgijo transformatorinÄs pastato, jame esanÄių elektros įrenginių operatyviojo tvarkymo teisÄ ir tapo teisÄtu Å¡io turto valdytoju. Sandorio formos vien tik kaip blanko, ant kurio suraÅ¡ytas ir iÅ¡dÄstytas sandorio turinys, supratimas ir menamo neteisÄtumo traktavimas yra teisiÅ¡kai ydingas, kadangi sandorio forma negali bÅ«ti suprantama vien tik kaip atitinkamos formos blankas, kurį Å¡alys pasiraÅ¡Ä. Aktas buvo sudarytas paprasta raÅ¡ytine forma ant blanko, kurį pasiraÅ¡Ä abi sandorio Å¡alys, savo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ patvirtindamos paraÅ¡ais ir antspaudais. TipinÄ tarpžinybinÄ forma Nr.OC-1, kuri yra patvirtinta TSRS CentrinÄs statistikos valdybos 1972-12-14 įsakymu Nr.816, akto atžvilgiu neturÄjo bÅ«ti taikoma (1964 m. CK 40 str., 41 str., 43 str., 47 str., 84 str.,
99 str., 109 str., 1171 str., 142 str., 1421 str., 2000 m. CK 1.63 str., 1.64 str., 1.78 str., 1.80 str., 1.125 str., 1.126 str., 4.47 str., 4.48 str., 4.49 str.).
  Tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimuose į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, byloje nÄra įrodymų, jog valstybÄ bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ perduoti ginÄo turtÄ atsakovui ar jo pirmtakams. GinÄo turtas buvo sukurtas iÅ¡ valstybÄs lÄšų, yra ir buvo Lietuvos Respublikos nuosavybÄ, todÄl teisÄtai buvo perduotas ieÅ¡kovui.
  Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2009-09-18 sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ ir nusprendÄ nutraukti bylÄ dalyje dÄl ieÅ¡kinio reikalavimų dÄl 1979-06-12 perdavimo - priÄmimo akto pripažinimo negaliojanÄiu ir niekiniu dalyje dÄl kitų akte iÅ¡vardintų objektų (iÅ¡skyrus transformatorinÄ pastotÄ), t.y. transformatorių, kamerų, aukÅ¡tos įtampos kabelio. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas patikÄjimo teise valdo pastatÄ - transformatorinÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai. IeÅ¡kovo patikÄjimo teisÄs įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindas - 1996-06-12 LR Sveikatos apsaugos ministerijos pažyma, kurioje nurodyta, kad transformatorinÄ pastotÄ 4H I/P yra Lietuvos onkologijos centro (dabar instituto) balanse. Teismas pažymÄjo, kad 2005-09-06 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-708 pastatas-transformatorinÄ, valdoma Sveikatos apsaugos ministerijos, perduota Vilniaus universiteto Onkologijos institutui valdyti, naudoti ir disponuoti patikÄjimo teise.
  Teismas konstatavo, jog ginÄijamame 1979-06-12 perdavimo - priÄmimo akte nurodyta, jog transformatorinÄ pastotÄ, aukÅ¡tos įtampos kabeliai, esantys Respublikinių sveikatos apsaugos įstaigų statybos direkcijos balanse, priimami į Vilniaus elektros tinklų balansÄ . Nurodyta, kad turto priÄmimÄ vykdo komisija. Komisijos sudÄtis: Vilniaus elektros tinklų rajono virÅ¡ininkas V. D., Vilniaus elektros tinklų vyr. buhalterÄ M. K., Vilniaus elektros tinklų virÅ¡ininko pavaduotojas M., Vilniaus elektros tinklų vyr. meistras L., bei RespublikinÄs sveikatos apsaugos įstaigų statybos direkcijos vyr. buhalteris E. M.. Aktas pasiraÅ¡ytas komisijos pirmininko bei narių ir patvirtintas 1979-08-28 LTSR Sveikatos apsaugos įstaigų statybos direkcijos spaudu bei paraÅ¡u bei Vilniaus elektros tinklų direktoriaus spaudu bei paraÅ¡u.
  Teismas nustatÄ, kad Respublikinių sveikatos apsaugos įstaigų statybos direkcijos ir Vilniaus elektros tinklų 1979-06-12 turto perdavimo-priÄmimo akto dÄl transformatorinÄs pastotÄs, aukÅ¡tos įtampos kabelių sudarymo metu galiojo 1964 m. CK, kurio 47 str. pagrindu ieÅ¡kovas ginÄija minÄtÄ turto perdavimo aktÄ . Teismas pažymÄjo, jog 1964 m. CK buvo įtvirtintas bendras 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas, įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas apie 1979-06-12 ginÄo turto (transformatorinÄs) priÄmimo-perdavimo aktÄ sužinojo tik Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teisme nagrinÄjant kitÄ civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB âRytų skirstomieji tinklaiâ ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus universiteto Onkologijos institutui ir Sveikatos apsaugos ministerijai dÄl nuosavybÄs teisÄs gynimo, kuri iÅ¡kelta 2007 metais, todÄl konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir senaties taikymo klausimas nenagrinÄtinas.
  Teismas pabrÄžÄ, jog ieÅ¡kovas nenurodÄ ir nepagrindÄ, jog 1979-06-12 ginÄo turto (transformatorinÄs pastotÄs) perdavimo-priÄmimo aktas esminiai ir akivaizdžiai neatitiko galiojusių įstatymų reikalavimų, kad minÄtu turto perdavimo-priÄmimo aktu buvo pažeistos įstatymo imperatyvios nuostatos ar įstatymuose nustatyti draudimai. Teismas atkreipÄ dÄmesį, jog Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimas Nr. 596, kuriuo ieÅ¡kovas grindÄ 1979 m. priÄmimo-perdavimo akto neatitikimÄ Ä¯statymų reikalavimams, t.y. neteisÄtumÄ , buvo ne vienintelis teisÄs aktas, įpareigojantis Vilniaus elektros tinklams perduoti elektros perdavimo linijas bei transformatorines pastotes. Teismas konstatavo, jog Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-05-04 nutarimas Nr.185 nustatÄ, kad Liaudies Å«kio tarybai (kurios sudÄtine dalimi buvo Energetikos Å«kio valdyba, o pastarosios sudÄtine dalimi Vilniaus elektros tinklai), turi bÅ«ti perduotos taip pat naujai pastatytos tranzitinÄs transformatorinÄs pastotÄs ir aukÅ¡tos įtampos elektros perdavimo linijos. Teismas pažymÄjo, Å¡is teisÄs aktas taip pat buvo pagrindas ginÄo turto perdavimo-priÄmimo akto sudarymui. Tiek 1964-12-16 nutarimas Nr.596, tiek 1958-05-06 nutarimas 1979-1980 metais galiojo, todÄl ieÅ¡kovo argumentai, dÄl 1958-05-06 nutarimo netaikymo ginÄo teisiniam santykiui sprÄsti, nepagrįsti.
  Teismas atkreipÄ dÄmesį, jog 1979-06-12 ginÄo turto (transformatorinÄs pastotÄs) sudarymo metu galiojÄs 1964 m. CK nedraudÄ valstybinį turtÄ perduoti valstybinÄms organizacijoms (įmonÄms), todÄl ieÅ¡kovo argumentai dÄl netinkamo sandorio (ginÄo turto perdavimo - priÄmimo akto) subjekto (Vilniaus elektros tinklų) pagal TSRS Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies komisarų Tarybos 1935-04-29 nutarimÄ Nr.6/803 âDÄl valstybinių įmonių, pastatų ir statinių perdavimoâ nepagrįsti.
  Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kurie patvirtintų, jog 1979-06-12 ginÄo turto priÄmimo perdavimo aktas neatitiko sandorio formos reikalavimų bei neatitiko tikrosios Å¡alių valios. Teismas nustatÄ, jog ginÄo aktas buvo sudarytas paprasta raÅ¡ytine forma, kurį pasiraÅ¡Ä abi sandorio Å¡alys, savo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ patvirtindamos paraÅ¡ais ir antspaudais, todÄl nÄra teisinio pagrindo teigti, kad Å¡is sandoris buvo sudarytas tuo metu galiojusiems įstatymams prieÅ¡taraujanÄia forma bei neatitiko Å¡alių tikrosios valios. Teismas pažymÄjo, jog sandorio Å¡alių valia buvo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta ir realizuota, sudarant raÅ¡ytinÄs formos susitarimÄ , t.y. priÄmimo-perdavimo aktÄ . Å io sandorio sudarymo metu teisÄs normos nedraudÄ sudaryti tokius sandorius.
  Teismas pabrÄžÄ, kad 1979 m. turto perdavimo akto pagrindu Vilniaus elektros tinklams buvo perduota ginÄo transformatorinÄs turto patikÄjimo (operatyviojo tvarkymo) teisÄ, kuri jos turÄtojui nuosavybÄs teisÄs į operatyviai tvarkomÄ daiktÄ nesukuria. Teismas pažymÄjo, jog nuosavybÄs teisÄs nesukuria ir tas faktas, kad valstybÄs turtas yra įraÅ¡ytas į valstybinÄs organizacijos balansÄ , nes tokį turtÄ laikyti konkreÄios organizacijos apskaitoje, balanse, įpareigoja valstybÄ. NagrinÄjant sandorio teisÄtumo klausimÄ , reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti ar sandoris sukÄlÄ teisines pasekmes, kurių Å¡alys siekÄ. IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatÄ, jog turto priÄmimo-perdavimo akto Å¡alys siekÄ perduoti ginÄo transformatorinÄ valdyti patikÄjimo (operatyviojo tvarkymo) teise ir tai įgyvendino, suraÅ¡ydamos turto perdavimo-priÄmimo aktÄ .
  Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog ginÄo transformatorinÄs perdavimo tvarka atitiko 1964 m. CK normas, reglamentavusias turto perdavimo - priÄmimo iÅ¡ vienos valstybinÄs įmonÄs balanso į kitos valstybinÄs įmonÄs balansÄ tvarkÄ . Teismas pažymÄjo, kad 1964 m. CK ir poįstatyminiai aktai nedraudÄ valstybÄs įmonÄms perduoti nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ vienos valstybinÄs įmonÄs balanso į kitos įmonÄs balansÄ operatyviojo tvarkymo teise, kadangi ginÄo turto savininkas buvo valstybÄ.
  Teismas pažymÄjo, kad 1979-06-12 sudaryto priÄmimo - perdavimo akto Å¡alimis yra RespublikinÄ sveikatos apsaugos įstaigų direkcija ir Vilniaus elektros tinklai. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nebuvo 1979-06-12 sudaryto priÄmimo - perdavimo akto Å¡alimi. Teismas nustatÄ, jog ieÅ¡kovo patikÄjimo teisÄs į ginÄo turtÄ Ä¯registruotos nekilnojamojo turto registre tik 1996 metais, remiantis 1996-06-12 LR Sveikatos apsaugos ministerijos pažyma. Teismas pažymÄjo, jog ieÅ¡kovas nuosavybÄs teisÄs į ginÄo turtÄ neturi. Teismas konstatavo, jog tiek ginÄo turto perdavimo - priÄmimo akto sudarymo metu perduodamo operatyviai tvarkyti turto savininkas buvo valstybÄ, tiek Å¡iuo metu minÄto turto savininkas yra valstybÄ, t.y. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ valstybÄs turtÄ dÄl 1979-06-12 priÄmimo-perdavimo akto sudarymo nebuvo pažeista, o ginÄo turto priÄmimo-perdavimo akto Å¡alys Å¡io akto neginÄija. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl 1979-06-12 priÄmimo-perdavimo akto dalies pripažinimo negaliojanÄiu nepagrįstas ir neteisÄtas, todÄl atmestinas.
  Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas atsisakÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimų dÄl 1979-06-12 perdavimo - priÄmimo akto pripažinimo negaliojanÄiu ir niekiniu dalyje dÄl kitų akte iÅ¡vardintų objektų (iÅ¡skyrus transformatorinÄ pastotÄ), t.y. transformatorių, kamerų, aukÅ¡tos įtampos kabelio. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovui žinomos CPK numatytos procesinÄs atsisakymo nuo ieÅ¡kinio pasekmÄs. Teismas ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio priÄmÄ, nes jis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, todÄl Å¡ioje ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje byla nutraukÄ (1964 m. CK 40 str. â 44 str., 47 str., 58 str. 1 d., 84 str., 86 str., 97 str., 98 str., 99 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d., 294 str.).
  IeÅ¡kovas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas pateikÄ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2009-09-18 sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Teismo sprendimas neteisÄtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai vertino byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , nepagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, tuo pažeisdamas CPK 185 str. Apeliacinio skundo argumentai:
           1) Teismo argumentai, jog ieÅ¡kovas nebuvo ginÄo sandorio Å¡alimi, o valstybÄ neva neginÄijo sandorio, prieÅ¡tarauja daiktinių teisÄs normų aiÅ¡kinimui ir taikymui. Pagal CK normas asmuo, perÄmÄs turtÄ valdyti patikÄjimo teise, įgyja ir teisÄ laisvai naudotis civilinÄmis teisÄmis, tarp jų ir teise į gynybÄ . Apeliantas yra tinkamas ieÅ¡kovas. Teismo motyvas, kad ginÄo turto savininkas formaliai (ieÅ¡kinine teisena) neginÄija sudaryto sandorio, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Å iuo atveju ginÄo turto savininko interesams teisme buvo paskirta atstovauti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kuri byloje buvo įtraukta treÄiuoju asmeniu ir viso proceso metu palaikÄ ieÅ¡kovÄ .
           2) Teismo iÅ¡vada, kad pagrindÄ perduoti ginÄo turtÄ sudarÄ Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimas Nr. 596, bei Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-05-04 nutarimas Nr. 185, kurie neva galiojo sandorio sudarymo momentu, prieÅ¡tarauja Å¡ių teisÄs aktų turiniui. 1964-12-16 nutarimas Nr. 596 aiÅ¡kiai apibrÄÅ¾Ä galiojimÄ laike ir subjektų ratÄ , kuriems taikomas nutarimas, t.y. jo
1 d. įpareigojo žinybas perduoti transformatorines tik tam tikru laikotarpiu, t.y. 1964-1965 m. ir tik konkreÄiai žinybai Vyriausiajai energetikos ir elektrifikavimo valdybai, kurios Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1971-05-10 nutarimo Nr. 212 pagrindu nebeliko, vietoje jos įsteigiant Lietuvos vyriausiÄ jÄ gamybinÄ energetikos ir elektrifikacijos valdybÄ . 1958-05-04 nutarimo Nr. 185 3 p. aiÅ¡kiai suformuluota, kad transformatorinÄs pastotÄs perduotinos Lietuvos Å«kio tarybai, kurios sandorio sudarymo metu taip pat nebebuvo. TodÄl ginÄijamu sandoriu Å¡alys Å¡ių nutarimų realiai negalÄjo įvykdyti.
           3) Teismas nepagrįstai pleÄiamai aiÅ¡kino 1964 m. CK 99 str. MinÄtoje normoje sÄ voka âvalstybinÄ organizacijaâ gali bÅ«ti suprantama kaip ministerija, žinyba, bet jokiu bÅ«du ne kaip įmonÄ, nors teismo supratimu įmonÄ taip pat priskirtina prie valstybinių organizacijų. Vilniaus elektros tinklai nebuvo žinyba ir negalÄjo priimti ginÄo turto. Atsakovas AB âRytų skirstomieji tinklaiâ atsiliepime pripažino, kad Vilniaus elektros tinklai buvo ne žinyba, o įmonÄ, kuriai neturÄjo bÅ«ti taikomi ieÅ¡kovo nurodyti teisÄs aktai. Teismas savo sprendime RespublikinÄ sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijÄ priskyrÄ prie valstybinių įmonių, nors tokios iÅ¡vados nepagrindÄ. Å i direkcija buvo ne įmonÄ, o žinyba, todÄl teismas netinkamai aiÅ¡kino tarp Å¡alių (tariamai įmonių) susiklosÄiusius teisinius santykius. IeÅ¡kovo nuomone, ginÄo aktÄ galÄjo pasiraÅ¡yti ne įmonÄ, o tik žinyba â Lietuvos vyriausioji gamybinÄs energetikos ir elektrifikacijos valdyba, kurios pavaldume ir buvo Vilniaus elektros tinklai.
           4) Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginÄijamas sandoris buvo tinkamos formos ir atitiko Å¡alių valiÄ perduoti ginÄo turto operatyviojo tvarkymo teisÄ. Kadangi visų statinių savininkÄ buvo valstybÄ, todÄl Å¡iems teisiniams santykiams buvo bÅ«dingas administracinis pobÅ«dis, t.y. ribojama teisinių santykių subjektų dispozityvi teisÄ, nes teisiniai santykiai reglamentuojami vieÅ¡osios teisÄs normomis. Toks aiÅ¡kinimas atsispindi ir 1964 m. CK 99 str., kuriame numatyta, kad valstybinis turtas yra perduodamas ne bet kokia, o įstatymo nustatyta tvarka, todÄl Å¡ių teisinių santykių subjektams privalu giežtai laikytis tokios tvarkos reikalavimų, įskaitant ne tik įstatymo nustatytos formos, bet ir jos įforminimo reikalavimų.
CentrinÄ statistikos valdyba 1982 m. iÅ¡leido TipinÄs tarpžinybinÄs pirminÄs apskaitos dokumentacijos formos TSRS ir SÄ junginių respublikų ministerijų ir žinybų įmonÄms ir organizacijoms rinkinį, kurio bendruosiuose reikalavimuose (3 psl.) nurodoma, kad visos nurodytos rinkinyje formos turi bÅ«ti naudojamos be pakeitimų įmonÄse ir organizacijose nepriklausomai nuo jų žinybinio pavaldumo. Rinkinyje yra pateikta pagrindinių priemonių apskaitos forma - TipinÄ tarpžinybinÄ forma Nr. OC-1 (74 psl.), patvirtinta TSRS CentrinÄs statistikos valdybos 1972-12-14 įsakymu Nr. 816, kurios visiÅ¡kai neatitinka 1979-06-12 priÄmimo-perdavimo aktas, t.y. pakankamas pagrindas konstatuoti, kad 1979-06-12 priÄmimo-perdavimo aktu pagrindinÄ priemonÄ (ginÄo turtas) nebuvo perduota Vilniaus elektros tinklams.
GinÄo aktas neatitinka ir pagrindinių priemonių priÄmimo â perdavimo akto pildymo instrukcijos 8 d., kadangi aktu nebuvo siekta perduoti ginÄo turto mÄnesio pirmÄ jÄ dienÄ , be to, nÄra duomenų, jog buvo atlikta perduodamo turto inventorizacija. IÅ¡ ginÄo akto matyti, jog RespublikinÄ sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos kažkoks asmuo (atsakovai taip ir neįvardijo jo bylos nagrinÄjimo metu) aktÄ pasiraÅ¡o 1979-08-28, o Vilniaus elektros tinklų direktorius pasiraÅ¡o 1979-06-12.
Be to, vadovaujantis TSRS Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies Komisarų Tarybos 1935-04-29 nutarimu Nr. 6/803 âDÄl valstybinių įmonių, pastatų ir statinių perdavimoâ ginÄo turtas galÄjo bÅ«ti perduodamas tik esant žinybų (RespublikinÄs sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos ir Lietuvos vyriausiosios gamybinÄs energetikos ir elektrifikacijos valdybos) potvarkiams, taÄiau nesant duomenų, kad tokie potvarkiai buvo, tampa akivaizdu, kad ir valios tarp Å¡alių perduoti operatyviojo valdymo teisÄ Ä¯ turtÄ , taip pat nebuvo.
Vilniaus elektros tinklai nebuvo žinyba, jie buvo tik įmonÄ, pavaldi žinybai. Netgi įrodžius atsakovui, kad tokia valia buvo, pats savaime faktas, kad žinybos nepriÄmÄ potvarkių, sudaro pakankamÄ pagrindÄ pripažinti sandorį negaliojanÄiu. Be teisÄtų veiksmų negalimos ir teisÄtos pasekmÄs. 1979-06-12 priÄmimo-perdavimo aktas turÄtų bÅ«ti vertinamas, kaip neteisÄta pasekmÄ.
  Atsakovas AB âRytų skirstomieji tinklaiâ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä jį atmesti bei palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2009-09-18 sprendimÄ nepakeistÄ .
  Atsakovas UAB âMedstatybaâ nepateikÄ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ .
  Tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2009-09-18 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. TeisÄtas turto savininkas yra valstybÄ, o ieÅ¡kovui turtas perduotas valdyti patikÄjimo teise pagrįstai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas yra tinkamas ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje, nes perÄmÄs turtÄ valdyti patikÄjimo teise, įgijo ir teisÄ laisvai naudotis civilinÄmis teisÄmis, tarp jų ir teise į gynybÄ , todÄl pirmosios instancijos teismo abejonÄ dÄl tinkamo ieÅ¡kovo yra nepagrįsta. TeisÄtas turto savininkas buvo informuotas apie ieÅ¡kinį, byloje dalyvavo treÄiojo asmens teisÄmis, iÅ¡reiÅ¡kÄ savo pozicijÄ â palaikÄ ir palaiko ieÅ¡kovÄ .
  Apeliacinis skundas atmestinas. IeÅ¡kovas skundžia tik tÄ sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys,
todÄl byla nagrinÄjama apeliacinio skundo ribose, nes kolegija nenustatÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų ir materialinÄs bei procesinÄs teisÄs pažeidimų, sudaranÄių pagrindÄ pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ar jo dalį (LR CPK 320 str.).Â
NagrinÄjamoje byloje ginÄijamas 1979-06-12 priÄmimo - perdavimo aktas, sudarytas tarp RespublikinÄs sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos ir Vilniaus elektros tinklų, dÄl transformatorinÄs
pastotÄs, aukÅ¡tos įtampos kabelių perdavimo - priÄmimo. Å iems teisiniams santykiams taikytinos turto priÄmimo - perdavimo iÅ¡ vienos valstybinÄs įmonÄs
balanso į kitos valstybinÄs įmonÄs balansÄ metu galiojÄ 1964 m. CK 98, 99 straipsniai, numatantys, kad valstybei priklauso pagrindinÄs gamybos priemonÄs pramonÄje ir valstybÄs įsteigtų įmonių turtas (CK 98 str.). Disponavimo valstybiniu turtu, priskirtu prie pagrindinių priemonių (tame tarpe pastatais) tvarkÄ reglamentavo CK 99 straipsnio nuostatos, kurios nukreipÄ Ä¯ kitus teisÄs aktus. TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginÄo pastatas priklausÄ nuosavybÄs teise valstybei, o konkreti įmonÄ pastatÄ valdÄ operatyviojo tvarkymo teise.
Tai reiÅ¡kia, kad tiek 1979-06-12 priÄmimo - perdavimo akto sudarymo metu, tiek dabar ginÄo turto savininkas buvo ir yra valstybÄ. GinÄijamu priÄmimo - perdavimo aktu nebuvo perduodama ir perimama nuosavybÄs teisÄ, nes turto savininku ir toliau liko valstybÄ. Svarstant perdavimo teisÄtumÄ , neturi bÅ«ti taikomos teisÄs normos, reglamentuojanÄios nuosavybÄs teisÄs perÄjimÄ kitam asmeniui ir nustatanÄios nuosavybÄs teisÄs jam atsiradimo momentÄ , bet teisinÄs nuostatos dÄl operatyviojo turto tvarkymo teisÄs perleidimo.
 Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Å«kyje dar veikÄ ir veikia ne viena monopolija ir įvertinus specifinÄ Å«kio Å¡akÄ , kurioje nebuvo ir nÄra pakankamos konkurencijos, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių teisinių santykių norminio reglamentavimo tikslas buvo ir yra elektros energijos tiekimo patikimumo didinimas, todÄl aiÅ¡kinantis ginÄijamo akto sudarymo metu galiojusius teisÄs aktus, bÅ«tina įvertinti ir paÄios Å«kio Å¡akos specifikÄ .
Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ operatyviojo turto tvarkymo teisÄs perÄjimas kitam asmeniui nebuvo siejamas su bÅ«tinumu atlikti sandorio teisinÄ registracijÄ , todÄl ginÄo turto teisinÄs registracijos neatlikimÄ negalima vertinti kaip teisines pasekmes sukeliantį veiksnį. Nors apeliantas nurodo, kad nebuvo laikomasi nustatytos turto perdavimo tvarkos, bet konkreÄiomis imperatyviomis teisÄs aktų nuostatomis tai nepagrindžia. NagrinÄjamoje byloje bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sandoris sukÄlÄ teisines pasekmes, kurių Å¡alys siekÄ, ar jis yra niekinis, t.y. nesukeliantis teisinių pasekmių.
Å iuo atveju Å¡alys, sudarydamos ginÄijamÄ sandorį, siekÄ perduoti teisÄ pastatÄ valdyti ir tokiÄ teisÄ Ä¯gyvendino, nes suraÅ¡Ä perdavimo - priÄmimo aktÄ , kuris sukÄlÄ teisines pasekmes dÄl operatyviojo turto tvarkymo teisÄs perÄjimo kitam asmeniui, iÅ¡liekant nuosavybÄs teisei, priklausanÄiai valstybei. Pagal tuo metu galiojusias įstatymines nuostatas niekinis sandoris neturÄjo sukelti teisinių pasekmių. Pagal CK 47 str. 1 d. įstatymo reikalavimų neatitinkantis sandoris buvo laikomas niekiniu tuo atveju, kai įstatymo pažeidimas buvo ne bet kokios teisÄs normos nuostatos nesilaikymas, o esminis ir akivaizdus neatitikimas įstatymo reikalavimams.
TeisÄjų kolegija darbo iÅ¡vadÄ , kad atsakovui atsirado operatyviojo tvarkymo teisÄ sandorio pagrindu ir pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ CK 40 str. TransformatorinÄs pastotÄs perdavimo momentu 1979 metais nebuvo reikalavimo teisiÅ¡kai registruoti sandorius dÄl pastatų perdavimo iÅ¡ vienos valstybinÄs įmonÄs kitai valstybinei įmonei. Turto perdavimo metu galiojo 1970 m. sausio 4 d. Lietuvos Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 2 patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietÄse instrukcija, kurios nuostatos nurodÄ atlikti pastatų, t.y. daiktų teisinÄ registracijÄ , bet ne sandorių teisinį registravimÄ . Å ioje instrukcijoje nebuvo nurodytas teisinÄs registracijos atlikimo terminas ir nenurodytos pasekmÄs, kad, nesilaikius registracijos reikalavimo, atsiranda niekinio sandorio pasekmÄs. Tai rodo, jog pastatų teisinÄ registracija nÄra tapati sandorių, kuriais perleidžiamos operatyviojo tvarkymo teisÄs į daiktus, teisinei registracijai ir pastatų, perduotų turto įgijÄjui pagal sandorį, kuris neturÄjo bÅ«ti įregistruotas, teisinei registracijai. TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginÄijamo sandorio neįregistravimo faktas nepanaikino operatyviojo tvarkymo teisÄs atsiradimo pagrindo â daikto perdavimo juridinio fakto. TeisÄjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus argumentus dÄl netinkamo teisÄs normų  taikymo.
           Ta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovo vardu yra atlikta ginÄo pastato teisinÄ registracija dÄl turto patikÄjimo teisÄs, o atsakovo AB âRytų skirstomieji tinklai" vardu - ne, nÄra esminis argumentas, nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ , nes ginÄo akto sudarymo metu operatyviojo tvarkymo teisÄs privalomojo registravimo statiniams teisÄs aktai nenumatÄ, atsižvelgiant į tai, kad operatyviojo tvarkymo teise valdomo turto apskaita buvo vykdoma balansuose.  Atsižvelgiant į teisinio apibrÄžtumo bei teisÄtų lÅ«kesÄių principus â pagarbÄ Ä¯gytoms teisÄms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrÄžtumÄ , tiems asmenims, kurie nebuvo ginÄijamo sandorio Å¡alimi, nesuteikiama teisÄ ginÄyti tokį sandorį, jeigu nÄra įrodoma, kad ginÄijamas sandoris pažeidžia asmens teises. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, neįrodÄs savo teisių ir teisÄtų interesų pažeidimo, neturi teisÄs ginÄyti sandorį, kuris buvo atliktas, valstybei įgyvendinant operatyviojo tvarkymo teisÄ. Bylos duomenimis ginÄo objekto nuosavybÄs teisÄ iÅ¡liko ta pati â Lietuvos nuosavybÄ, t.y. valstybÄs nuosavybÄ. Tai, kad ieÅ¡kovas ginÄo turtÄ valdo patikÄjimo teise, iÅ¡vieÅ¡inÄs tai vieÅ¡ame registre, nesuteikia jam jokių teisinių privilegijų ir teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.
           Pirmosios
instancijos teismas padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pati valstybÄ neginÄijo 1979-06-12 priÄmimo - perdavimo akto, sudaryto tarp RespublikinÄs
sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos ir Vilniaus elektros tinklų, ir ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisÄs, nes ginÄijamu aktu nebuvo pažeistos jo teisÄs ir teisÄti interesai. Tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atstovaujanti valstybÄ, byloje buvo įtraukta treÄiuoju asmeniu ir viso proceso metu palaikÄ ieÅ¡kovÄ , nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį, nes byloje nÄra nustatyta ieÅ¡kovo ir valstybÄs teisių pažeidimo.
           Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimÄ Nr. 596, bei Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-05-04 nutarimÄ Nr. 185, kurie galiojo sandorio sudarymo momentu. TeisÄjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apelianto argumentÄ , kad 1964-12-16 nutarimas Nr. 596 buvo apibrÄžtas galiojimo laike terminu, nes Å¡io nutarimo nuostatose nÄra įvardintas jo galiojimo terminas. Tai, kad Å¡io nutarimo 2 d. ministerijoms ir žinyboms numatÄ prievolÄ 1964-1965 metais perduoti transformatorines, savaime nepadaro negaliojanÄiu paties 1964-12-16 nutarimo Nr. 596. TeisÄjų kolegija nevertina kitų argumentų dÄl ginÄijamo akto sudarymo metu galiojusių norminių aktų aiÅ¡kinimo, nes jie yra tik bendro pobÅ«džio samprotavimai, neturintys teisinÄs reikÅ¡mÄs ginÄijamo akto teisÄtumui ir pagrįstumui.
           Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino 1964 m. CK 99 str. įtvirtintinÄ sÄ vokÄ âvalstybinÄ organizacijaâ, nes pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ valstybinÄs įmonÄs buvo priskirtos prie valstybinių organizacijų sampratos ir atskiro reglamentavimo valstybÄs įmonÄms nebuvo. RespublikinÄ sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija priskirtina prie valstybinių organizacijų ir pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡analizavo tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , nes pastatai ir įrengimai iÅ¡ vienos valstybinÄs organizacijos kitai buvo perduodami, perraÅ¡ant jų vertÄ iÅ¡ vienos organizacijos balanso į kitos organizacijos balansÄ .Â
TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad byloje nÄra duomenų dÄl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, visapusiÅ¡kai įvertintos ir iÅ¡nagrinÄtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybÄs.
ApeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti
skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisÄtas ir pagrįstas, materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normos pritaikytos tinkamai, nÄra LR
CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dÄl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turÄtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡sprÄsta teisingai (LR CK 1.5 str., LR CPK 7 str., 8 str., 12 str., 17 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nÄra tenkinamas, apeliantas neturi teisÄs gauti turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir įgijo pareigÄ atlyginti valstybei 22 Lt (2 t., b.l. 182) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas apeliacinÄs instancijos teisme (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str. 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r Ä:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2009 m. rugsÄjo 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Â
  Priteisti iÅ¡ Vilniaus universiteto Onkologijos instituto valstybÄs naudai 22 Lt (dvideÅ¡imt du litus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų dÄl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinÄs instancijos teisme.
Â
Kolegijos
pirmininkÄÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â
Neringa Å vedienÄ
TeisÄjai
                                                                                                     Romualda JanoviÄienÄ
                                                                                                                Â
Algirdas AuruÅ¡keviÄius