Legislator Case Law & Legislation
759f4cd4-b3f9-4bc1-ade4-4121c6f74e82 AI generated

759f4cd4-b3f9-4bc1-ade4-4121c6f74e82 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 759f4cd4-b3f9-4bc1-ade4-4121c6f74e82
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-558-541/2009 pagal ieškovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ieškinį atsakovams AB „Rytų skirstomieji tinklai", UAB „Medstatyba" dėl perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.

Legislator headnote

AI generated

759f4cd4-b3f9-4bc1-ade4-4121c6f74e82 · Vilniaus apygardos teismas:   Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė jį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad 1979-06-12 sudaryto priėmimo - perdavimo akto, laikomo sandoriu, kuriuo Respublikinė sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija perdavė transformatorinės TR-906 (TP-906) pastatÄ iÅ¡ savo balanso į Vilniaus elektros tinklų balansÄ Å¡alimis yra Respublikinė sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija ir Vilniaus elektros tinklai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P.Jaržemskis

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

sekretoriaujant Julijai Štreimikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Giedriui Mozūraičiui, atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atstovui Donatui Kimsai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto apeliacinį skundÄ dėl

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-558-541/2009 pagal ieškovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ieškinį atsakovams AB „Rytų skirstomieji tinklai", UAB „Medstatyba" dėl perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

  IeÅ¡kovas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas pateikė 2007-10-11 ieÅ¡kinį ir 2008-10-07 patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti 1979-06-12 priėmimo - perdavimo aktÄ , sudarytÄ tarp Respublikinės sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos ir Vilniaus elektros tinklų, niekiniu ir negaliojančiu, bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡iuo metu patikėjimo teise valdo transformatorinę, kuriÄ Sveikatos apsaugos ministerija patikėjimo teise perdavė ieÅ¡kovui. Transformatorinė į Vilniaus elektros tinklų balansÄ buvo perduota, vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimu Nr. 596, tačiau minėto teisės akto 1 d. įpareigojo žinybas perduoti transformatorines tik tam tikru laikotarpiu, t.y. 1964-1965 m. ir tik konkrečiai įmonei Vyriausiajai energetikos ir elektrifikavimo valdybai, kurios Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1971-05-10 nutarimo Nr. 212 pagrindu nebeliko, vietoje jos įsteigiant Lietuvos vyriausiÄ jÄ gamybinę energetikos ir elektrifikacijos valdybÄ . Minėto turto statybos pabaigos metai yra 1980 m., todėl jam negalėjo bÅ«ti taikomas Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimas Nr. 596. Be to, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1960-03-30 įsako 2 d. numatė, kad Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimai įsigalioja po paskelbimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės Žiniose arba respublikiniuose laikraščiuose „Tiesa“ ir „Sovietskaja Litva“, o to paties įsako 5 d. numatė, kad tie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimai, kurie nebuvo paskelbti minėtuose leidiniuose, įsigalioja nuo to momento, kai juos gauna atitinkamos žinybos. Žinant tai, kad Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimas Nr. 596 nebuvo skelbtas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės Žiniose arba respublikiniuose laikraščiuose „Tiesa“ ir „Sovietskaja Litva“ ir nesant duomenų, kad 1979-06-12 priėmimo - perdavimo akto Å¡alims buvo įteiktas, negalėjo atsirasti jokia prievolė žinybai perduoti Vilniaus elektros tinklams ginčo turtÄ .

  Ginčo aktas neatitiko sandorio subjekto, sandorio iÅ¡reikÅ¡tos valios ir sandorio formos reikalavimų. Sandorio metu galiojęs CK numatė, kad pastatų perdavimÄ iÅ¡ vienos valstybinės organizacijos kitai valstybinei organizacijai reglamentuoja atskira tvarka. Sandorio sudarymo metu galiojo TSRS Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies Komisarų Tarybos 1935-04-29 nutarimas Nr. 6/803 „Dėl valstybinių įmonių, pastatų ir statinių perdavimo“, kuris numatė, kad pastatai ir statiniai gali bÅ«ti perduodami iÅ¡ vienos sÄ junginės respublikos žinybos kitai žinybų vadovų potvarkiu. 1979-06-12 priėmimo-perdavimo aktÄ galėjo pasiraÅ¡yti ne įmonė, o tik žinyba - Lietuvos vyriausioji gamybinė energetikos ir elektrifikacijos valdyba, kuriai buvo pavaldÅ«s Vilniaus elektros tinklai.

  Respublikinė sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija neturėjo tikslo perduoti ginčo turto operatyviojo tvarkymo teisę Vilniaus elektros tinklams. Sandorio tikslas - ginčo turto priežiÅ«ra. Tiek tuometinė Respublikinė sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija, tiek dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija niekada nebuvo iÅ¡braukusios ginčo turto iÅ¡ savo balansų iki ginčo turto perdavimo ieÅ¡kovui, nors tai bÅ«tų atlikta, kaip to reikalauja TSRS finansų liaudies komisariato, TSRS teisingumo liaudies komisariato ir Valstybinio arbitražo prie TSRS Liaudies Komisarų Tarybos 1940-05-26 instrukcijos Nr. 349/62-58-10 1 d., jei iÅ¡ tikrųjų Respublikinė sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija bÅ«tų siekusi ginčo turto operatyviojo tvarkymo teisę perduoti Vilniaus elektros tinklams. Pagal Å¡iÄ instrukcijÄ pastatai ir statiniai turi bÅ«ti perduodami mėnesio pirmÄ dienÄ , o perdavimo metu atliekama inventorizacija, kuri parodoma perdavimo balanse ir parengiama buhalterinė ataskaita, tačiau transformatorinės nebuvo siekta perduoti pirmÄ mėnesio dienÄ , nebuvo atlikta turto inventorizacija. Vadovaujantis TSRS Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies Komisarų Tarybos 1935-04-29 nutarimu Nr. 6/803 „Dėl valstybinių įmonių, pastatų ir statinių perdavimo“ transformatorinė galėjo bÅ«ti perduodama tik esant žinybų (Respublikinės sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos ir Lietuvos vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos) potvarkiams, tačiau duomenų, kad tokie potvarkiai, buvo, nėra. Vilniaus elektros tinklai nebuvo žinyba,  nes buvo tik įmonė, pavaldi žinybai.

  1979-06-02 perdavimo - priėmimo aktas neatitinka formos reikalavimų, t.y. Tipinės tarpžinybinės formos Nr. OC-1 (74 psl.), patvirtintos TSRS Centrinės statistikos valdybos 1972-12-14 įsakymu Nr. 816. Å ioje formoje yra privalomas rekvizitas potvarkiui, kurio pagrindu pasiraÅ¡omas pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo aktas, tačiau 1979-06-12 priėmimo-perdavimo akte tokio rekvizito nėra, o tai dar kartÄ patvirtino, kad jokio potvarkio nebuvo. Pagrindinių priemonių priėmimo - perdavimo akto pildymo instrukcijoje nurodyta, kad aktÄ vienu egzemplioriumi kiekvienam atskiram objektui sudaro priėmimo komisija, paskirta įmonės, organizacijos vadovo potvarkiu (įsakymu), tačiau 1979-06-12 priėmimo-perdavimo akte nėra duomenų, kokiu pagrindu akte nurodyta komisija turi įgalinimus. Respublikinės sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija buvo reorganizuota į VÄ® „Medstatyba“, kuri vėliau įregistruota kaip UAB „Medstatyba“ (CK (galiojusio 1979 m.) 47 str., 99 str., Å¡iuo metu galiojančio CK 1.80 str.).

  Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė jį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad 1979-06-12 sudaryto priėmimo - perdavimo akto, laikomo sandoriu, kuriuo Respublikinė sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija perdavė transformatorinės TR-906 (TP-906) pastatÄ iÅ¡ savo balanso į Vilniaus elektros tinklų balansÄ Å¡alimis yra Respublikinė sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija ir Vilniaus elektros tinklai.

IeÅ¡kovas nebuvo priėmimo - perdavimo akto Å¡alimi. 1979-06-12 akto pagrindu transformatorinė pastotė TR-906 (TP-906) ir joje įmontuoti elektros įrenginiai buvo priimti eksploatuoti ir įtraukti į Viliaus elektros tinklų balansÄ , kaip įmonės nekilnojamojo turto objektas. Nuo Å¡io momento, t.y. nuo nekilnojamojo turto įraÅ¡ymo į Vilniaus elektros tinklų balansÄ , Vilniaus elektros tinklai įgijo transformatorinės pastotės TR-906 P-906 pastato operatyviojo tvarkymo teisę ir tapo teisėtu Å¡io turto valdytoju, o Å¡io turto savininku ir toliau liko valstybė.

Ginčijamas sandoris sudarytas 1979 m., o ieÅ¡kovo turto patikėjimo teisės į pastatÄ Ä¯registruotos tik 2003-04-15, todėl Å¡is sandoris niekaip negalėjo pažeisti ieÅ¡kovo teisių. IeÅ¡kovas turi tik transformatorinės pastotės TR-906 (TP-906) pastato patikėjimo teisę, o nuosavybės teisė Å¡iuo metu priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, kuri neginčija akto sudarymo teisėtumo. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad veikia transformatorinės nuosavybės teisių turėtojo (savininko), t.y.

Lietuvos Respublikos vardu. Å io sandorio taip pat neginčijo (ir neginčija) ir kita jo Å¡alis - Respublikinė sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija ar jos teisių perėmėjai – UAB „Medstatyba“. Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas neturėjo teisinio pagrindo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Atsakovo pateikti paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje Nr.2-5609-131/2007 negali bÅ«ti laikomi įrodymu ir ieÅ¡kovo reikalavimų pagrindu Å¡ioje civilinėje byloje, sprendžiant 1979-06-12 priėmimo - perdavimo akto sudarymo ir galiojimo teisėtumo klausimÄ , kadangi tai tėra nuomonė, kuri neturi prejudicinės galios Å¡ioje byloje.

Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimas Nr. 596 buvo ne vienintelis teisės aktas, kuris įpareigojo Vilniaus elektros tinklams perduoti elektros perdavimo linijas bei transformatorines pastotes. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-05-04 nutarimas Nr.185 nustatė, kad Liaudies ūkio tarybai (kurios sudėtine dalimi buvo Energetikos ūkio valdyba, o pastarosios sudėtine dalimi Vilniaus elektros tinklai), turi būti perduotos taip pat naujai pastatytos tranzitinės transformatorinės pastotės ir aukštos įtampos elektros perdavimo linijos.

IeÅ¡kovas praleido 1964 m. CK nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovas, žinodamas, kad atsakovas nuo pat perdavimo momento eksploatuoja transformatorinės TR-906 pastatÄ ir jame esančius įrenginius, praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taip pat nepateikė įrodymų, kad apie savo tariamÄ teisės pažeidimÄ , padarytÄ 1979-06-12 sudarytu priėmimo - perdavimo aktu, sužinojo jau po 2000 m. CK įsigaliojimo. TSRS Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies Komisarų Tarybos 1935-04-29 nutarimas Nr. 6/803 „Dėl valstybinių įmonių, pastatų ir statinių perdavimo“ negali bÅ«ti taikomas 1979-06-12 akto atžvilgiu, kadangi Å¡io nutarimo

3 d. A ir B punktuose numatyta, kad pastatai ir statiniai gali būti perduodami iš vienos respublikos žinybos (ministerijos, centrinės įstaigos) kitai abiejų žinybų vadovų potvarkiu“. Vilniaus elektros tinklai 1979 m. buvo ne žinyba, o valstybinė įmonė, pavaldi Lietuvos Vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybai. Ieškovo pateiktame Lietuvos CK 99 straipsnio komentare pasakyta, kad atskirais atvejais pačioms valstybinėms organizacijoms leidžiama disponuoti pagrindinėmis priemonėmis. Ieškovas, nebūdamas ginčijamo sandorio šalimi, ar Respublikinės sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos

teisių perėmėju ar įgaliotu atstovu, negali paaiškinti sandorio šalių tikrųjų ketinimų.

TSRS teisingumo liaudies komisariato ir Valstybinio arbitražo prie TSRS Liaudies komisarų Tarybos 1940-05-26 instrukcijos Nr.349/62-58-10, kuria remiasi ieÅ¡kovas, 24 d. numatyta, kad Å¡i instrukcija netaikoma valstybinių organizacijų (kokia ir buvo Vilniaus elektros tinklai) ir kolÅ«kių atsikaitymams už perduodamas įmones, pastatus, statinius. 1979-06-12 aktÄ pasirašė Vilniaus elektros tinklų sudaryta komisija, šį aktÄ savo paraÅ¡ais patvirtino perduodančios ir priimančios organizacijų direktoriai, jis patvirtintas abiejų organizacijų antspaudais. 1979-06-12 sandorio Å¡alys laisva valia sukÅ«rė teisinį rezultatÄ â€“ iÅ¡ Respublikinės sveikatos apsaugos įstaigų statybos direkcijos balanso į Vilniaus elektros tinklų balansÄ perdavė transformatorinės pastotės TR-906 pastatÄ ir jame esančius įrenginius. Kartu su perduodamu turtu buvo perduotos ir planuotos lėšos (iÅ¡laidos) elektros įrenginių iÅ¡laikymui, nustatytos atsakomybės ribos, perduotas techninės dokumentacijos sÄ raÅ¡as, įrenginių inventoriaus žiniaraÅ¡tis. Å is turtas įtrauktas į Vilniaus elektros tinklų balansÄ , kaip įmonės nekilnojamojo turto objektas, už kurį buvo mokamas nekilnojamojo turto mokestis. Nuo Å¡io momento Vilniaus elektros tinklai įgijo transformatorinės pastato, jame esančių elektros įrenginių operatyviojo tvarkymo teisę ir tapo teisėtu Å¡io turto valdytoju. Sandorio formos vien tik kaip blanko, ant kurio suraÅ¡ytas ir iÅ¡dėstytas sandorio turinys, supratimas ir menamo neteisėtumo traktavimas yra teisiÅ¡kai ydingas, kadangi sandorio forma negali bÅ«ti suprantama vien tik kaip atitinkamos formos blankas, kurį Å¡alys pasirašė. Aktas buvo sudarytas paprasta raÅ¡ytine forma ant blanko, kurį pasirašė abi sandorio Å¡alys, savo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ patvirtindamos paraÅ¡ais ir antspaudais. Tipinė tarpžinybinė forma Nr.OC-1, kuri yra patvirtinta TSRS Centrinės statistikos valdybos 1972-12-14 įsakymu Nr.816, akto atžvilgiu neturėjo bÅ«ti taikoma (1964 m. CK 40 str., 41 str., 43 str., 47 str., 84 str.,

99 str., 109 str., 1171 str., 142 str., 1421 str., 2000 m. CK 1.63 str., 1.64 str., 1.78 str., 1.80 str., 1.125 str., 1.126 str., 4.47 str., 4.48 str., 4.49 str.).

  Tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimuose į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, byloje nėra įrodymų, jog valstybė bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ perduoti ginčo turtÄ atsakovui ar jo pirmtakams. Ginčo turtas buvo sukurtas iÅ¡ valstybės lėšų, yra ir buvo Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl teisėtai buvo perduotas ieÅ¡kovui.

  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-09-18 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir nusprendė nutraukti bylÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 1979-06-12 perdavimo - priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir niekiniu dalyje dėl kitų akte iÅ¡vardintų objektų (iÅ¡skyrus transformatorinę pastotę), t.y. transformatorių, kamerų, aukÅ¡tos įtampos kabelio. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas patikėjimo teise valdo pastatÄ - transformatorinę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. IeÅ¡kovo patikėjimo teisės įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindas - 1996-06-12 LR Sveikatos apsaugos ministerijos pažyma, kurioje nurodyta, kad transformatorinė pastotė 4H I/P yra Lietuvos onkologijos centro (dabar instituto) balanse. Teismas pažymėjo, kad 2005-09-06 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-708 pastatas-transformatorinė, valdoma Sveikatos apsaugos ministerijos, perduota Vilniaus universiteto Onkologijos institutui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.

  Teismas konstatavo, jog ginčijamame 1979-06-12 perdavimo - priėmimo akte nurodyta, jog transformatorinė pastotė, aukÅ¡tos įtampos kabeliai, esantys Respublikinių sveikatos apsaugos įstaigų statybos direkcijos balanse, priimami į Vilniaus elektros tinklų balansÄ . Nurodyta, kad turto priėmimÄ vykdo komisija. Komisijos sudėtis: Vilniaus elektros tinklų rajono virÅ¡ininkas V. D., Vilniaus elektros tinklų vyr. buhalterė M. K., Vilniaus elektros tinklų virÅ¡ininko pavaduotojas M., Vilniaus elektros tinklų vyr. meistras L., bei Respublikinės sveikatos apsaugos įstaigų statybos direkcijos vyr. buhalteris E. M.. Aktas pasiraÅ¡ytas komisijos pirmininko bei narių ir patvirtintas 1979-08-28 LTSR Sveikatos apsaugos įstaigų statybos direkcijos spaudu bei paraÅ¡u bei Vilniaus elektros tinklų direktoriaus spaudu bei paraÅ¡u.

  Teismas nustatė, kad Respublikinių sveikatos apsaugos įstaigų statybos direkcijos ir Vilniaus elektros tinklų 1979-06-12 turto perdavimo-priėmimo akto dėl transformatorinės pastotės, aukÅ¡tos įtampos kabelių sudarymo metu galiojo 1964 m. CK, kurio 47 str. pagrindu ieÅ¡kovas ginčija minėtÄ turto perdavimo aktÄ . Teismas pažymėjo, jog 1964 m. CK buvo įtvirtintas bendras 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas apie 1979-06-12 ginčo turto (transformatorinės) priėmimo-perdavimo aktÄ sužinojo tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjant kitÄ civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus universiteto Onkologijos institutui ir Sveikatos apsaugos ministerijai dėl nuosavybės teisės gynimo, kuri iÅ¡kelta 2007 metais, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir senaties taikymo klausimas nenagrinėtinas.

  Teismas pabrėžė, jog ieÅ¡kovas nenurodė ir nepagrindė, jog 1979-06-12 ginčo turto (transformatorinės pastotės) perdavimo-priėmimo aktas esminiai ir akivaizdžiai neatitiko galiojusių įstatymų reikalavimų, kad minėtu turto perdavimo-priėmimo aktu buvo pažeistos įstatymo imperatyvios nuostatos ar įstatymuose nustatyti draudimai. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimas Nr. 596, kuriuo ieÅ¡kovas grindė 1979 m. priėmimo-perdavimo akto neatitikimÄ Ä¯statymų reikalavimams, t.y. neteisėtumÄ , buvo ne vienintelis teisės aktas, įpareigojantis Vilniaus elektros tinklams perduoti elektros perdavimo linijas bei transformatorines pastotes. Teismas konstatavo, jog Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-05-04 nutarimas Nr.185 nustatė, kad Liaudies Å«kio tarybai (kurios sudėtine dalimi buvo Energetikos Å«kio valdyba, o pastarosios sudėtine dalimi Vilniaus elektros tinklai), turi bÅ«ti perduotos taip pat naujai pastatytos tranzitinės transformatorinės pastotės ir aukÅ¡tos įtampos elektros perdavimo linijos. Teismas pažymėjo, Å¡is teisės aktas taip pat buvo pagrindas ginčo turto perdavimo-priėmimo akto sudarymui. Tiek 1964-12-16 nutarimas Nr.596, tiek 1958-05-06 nutarimas 1979-1980 metais galiojo, todėl ieÅ¡kovo argumentai, dėl 1958-05-06 nutarimo netaikymo ginčo teisiniam santykiui spręsti, nepagrįsti.

  Teismas atkreipė dėmesį, jog 1979-06-12 ginčo turto (transformatorinės pastotės) sudarymo metu galiojęs 1964 m. CK nedraudė valstybinį turtÄ perduoti valstybinėms organizacijoms (įmonėms), todėl ieÅ¡kovo argumentai dėl netinkamo sandorio (ginčo turto perdavimo - priėmimo akto) subjekto (Vilniaus elektros tinklų) pagal TSRS Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies komisarų Tarybos 1935-04-29 nutarimÄ Nr.6/803 „Dėl valstybinių įmonių, pastatų ir statinių perdavimo“ nepagrįsti.

  Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog 1979-06-12 ginčo turto priėmimo perdavimo aktas neatitiko sandorio formos reikalavimų bei neatitiko tikrosios Å¡alių valios. Teismas nustatė, jog ginčo aktas buvo sudarytas paprasta raÅ¡ytine forma, kurį pasirašė abi sandorio Å¡alys, savo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ patvirtindamos paraÅ¡ais ir antspaudais, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad Å¡is sandoris buvo sudarytas tuo metu galiojusiems įstatymams prieÅ¡taraujančia forma bei neatitiko Å¡alių tikrosios valios. Teismas pažymėjo, jog sandorio Å¡alių valia buvo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta ir realizuota, sudarant raÅ¡ytinės formos susitarimÄ , t.y. priėmimo-perdavimo aktÄ . Å io sandorio sudarymo metu teisės normos nedraudė sudaryti tokius sandorius.

  Teismas pabrėžė, kad 1979 m. turto perdavimo akto pagrindu Vilniaus elektros tinklams buvo perduota ginčo transformatorinės turto patikėjimo (operatyviojo tvarkymo) teisė, kuri jos turėtojui nuosavybės teisės į operatyviai tvarkomÄ daiktÄ nesukuria. Teismas pažymėjo, jog nuosavybės teisės nesukuria ir tas faktas, kad valstybės turtas yra įraÅ¡ytas į valstybinės organizacijos balansÄ , nes tokį turtÄ laikyti konkrečios organizacijos apskaitoje, balanse, įpareigoja valstybė. Nagrinėjant sandorio teisėtumo klausimÄ , reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti ar sandoris sukėlė teisines pasekmes, kurių Å¡alys siekė. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, jog turto priėmimo-perdavimo akto Å¡alys siekė perduoti ginčo transformatorinę valdyti patikėjimo (operatyviojo tvarkymo) teise ir tai įgyvendino, suraÅ¡ydamos turto perdavimo-priėmimo aktÄ .

  Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčo transformatorinės perdavimo tvarka atitiko 1964 m. CK normas, reglamentavusias turto perdavimo - priėmimo iÅ¡ vienos valstybinės įmonės balanso į kitos valstybinės įmonės balansÄ tvarkÄ . Teismas pažymėjo, kad 1964 m. CK ir poįstatyminiai aktai nedraudė valstybės įmonėms perduoti nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ vienos valstybinės įmonės balanso į kitos įmonės balansÄ operatyviojo tvarkymo teise, kadangi ginčo turto savininkas buvo valstybė.

  Teismas pažymėjo, kad 1979-06-12 sudaryto priėmimo - perdavimo akto Å¡alimis yra Respublikinė sveikatos apsaugos įstaigų direkcija ir Vilniaus elektros tinklai. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nebuvo 1979-06-12 sudaryto priėmimo - perdavimo akto Å¡alimi. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovo patikėjimo teisės į ginčo turtÄ Ä¯registruotos nekilnojamojo turto registre tik 1996 metais, remiantis 1996-06-12 LR Sveikatos apsaugos ministerijos pažyma. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nuosavybės teisės į ginčo turtÄ neturi. Teismas konstatavo, jog tiek ginčo turto perdavimo - priėmimo akto sudarymo metu perduodamo operatyviai tvarkyti turto savininkas buvo valstybė, tiek Å¡iuo metu minėto turto savininkas yra valstybė, t.y. nuosavybės teisė į valstybės turtÄ dėl 1979-06-12 priėmimo-perdavimo akto sudarymo nebuvo pažeista, o ginčo turto priėmimo-perdavimo akto Å¡alys Å¡io akto neginčija. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 1979-06-12 priėmimo-perdavimo akto dalies pripažinimo negaliojančiu nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas.

  Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas atsisakė nuo ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 1979-06-12 perdavimo - priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir niekiniu dalyje dėl kitų akte iÅ¡vardintų objektų (iÅ¡skyrus transformatorinę pastotę), t.y. transformatorių, kamerų, aukÅ¡tos įtampos kabelio. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovui žinomos CPK numatytos procesinės atsisakymo nuo ieÅ¡kinio pasekmės. Teismas ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio priėmė, nes jis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, todėl Å¡ioje ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje byla nutraukė (1964 m. CK 40 str. – 44 str., 47 str., 58 str. 1 d., 84 str., 86 str., 97 str., 98 str., 99 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d., 294 str.).

  IeÅ¡kovas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , nepagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, tuo pažeisdamas CPK 185 str. Apeliacinio skundo argumentai:

           1) Teismo argumentai, jog ieÅ¡kovas nebuvo ginčo sandorio Å¡alimi, o valstybė neva neginčijo sandorio, prieÅ¡tarauja daiktinių teisės normų aiÅ¡kinimui ir taikymui. Pagal CK normas asmuo, perėmęs turtÄ valdyti patikėjimo teise, įgyja ir teisę laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybÄ . Apeliantas yra tinkamas ieÅ¡kovas. Teismo motyvas, kad ginčo turto savininkas formaliai (ieÅ¡kinine teisena) neginčija sudaryto sandorio, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Å iuo atveju ginčo turto savininko interesams teisme buvo paskirta atstovauti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kuri byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu ir viso proceso metu palaikė ieÅ¡kovÄ .

           2) Teismo iÅ¡vada, kad pagrindÄ perduoti ginčo turtÄ sudarė Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimas Nr. 596, bei Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-05-04 nutarimas Nr. 185, kurie neva galiojo sandorio sudarymo momentu, prieÅ¡tarauja Å¡ių teisės aktų turiniui. 1964-12-16 nutarimas Nr. 596 aiÅ¡kiai apibrėžė galiojimÄ laike ir subjektų ratÄ , kuriems taikomas nutarimas, t.y. jo

1 d. įpareigojo žinybas perduoti transformatorines tik tam tikru laikotarpiu, t.y. 1964-1965 m. ir tik konkrečiai žinybai Vyriausiajai energetikos ir elektrifikavimo valdybai, kurios Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1971-05-10 nutarimo Nr. 212 pagrindu nebeliko, vietoje jos įsteigiant Lietuvos vyriausiÄ jÄ gamybinę energetikos ir elektrifikacijos valdybÄ . 1958-05-04 nutarimo Nr. 185 3 p. aiÅ¡kiai suformuluota, kad transformatorinės pastotės perduotinos Lietuvos Å«kio tarybai, kurios sandorio sudarymo metu taip pat nebebuvo. Todėl ginčijamu sandoriu Å¡alys Å¡ių nutarimų realiai negalėjo įvykdyti.

           3) Teismas nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kino 1964 m. CK 99 str. Minėtoje normoje sÄ voka „valstybinė organizacija“ gali bÅ«ti suprantama kaip ministerija, žinyba, bet jokiu bÅ«du ne kaip įmonė, nors teismo supratimu įmonė taip pat priskirtina prie valstybinių organizacijų. Vilniaus elektros tinklai nebuvo žinyba ir negalėjo priimti ginčo turto. Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepime pripažino, kad Vilniaus elektros tinklai buvo ne žinyba, o įmonė, kuriai neturėjo bÅ«ti taikomi ieÅ¡kovo nurodyti teisės aktai. Teismas savo sprendime Respublikinę sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijÄ priskyrė prie valstybinių įmonių, nors tokios iÅ¡vados nepagrindė. Å i direkcija buvo ne įmonė, o žinyba, todėl teismas netinkamai aiÅ¡kino tarp Å¡alių (tariamai įmonių) susiklosčiusius teisinius santykius. IeÅ¡kovo nuomone, ginčo aktÄ galėjo pasiraÅ¡yti ne įmonė, o tik žinyba – Lietuvos vyriausioji gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdyba, kurios pavaldume ir buvo Vilniaus elektros tinklai.

           4) Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamas sandoris buvo tinkamos formos ir atitiko Å¡alių valiÄ perduoti ginčo turto operatyviojo tvarkymo teisę. Kadangi visų statinių savininkė buvo valstybė, todėl Å¡iems teisiniams santykiams buvo bÅ«dingas administracinis pobÅ«dis, t.y. ribojama teisinių santykių subjektų dispozityvi teisė, nes teisiniai santykiai reglamentuojami vieÅ¡osios teisės normomis. Toks aiÅ¡kinimas atsispindi ir 1964 m. CK 99 str., kuriame numatyta, kad valstybinis turtas yra perduodamas ne bet kokia, o įstatymo nustatyta tvarka, todėl Å¡ių teisinių santykių subjektams privalu giežtai laikytis tokios tvarkos reikalavimų, įskaitant ne tik įstatymo nustatytos formos, bet ir jos įforminimo reikalavimų.

Centrinė statistikos valdyba 1982 m. iÅ¡leido Tipinės tarpžinybinės pirminės apskaitos dokumentacijos formos TSRS ir SÄ junginių respublikų ministerijų ir žinybų įmonėms ir organizacijoms rinkinį, kurio bendruosiuose reikalavimuose (3 psl.) nurodoma, kad visos nurodytos rinkinyje formos turi bÅ«ti naudojamos be pakeitimų įmonėse ir organizacijose nepriklausomai nuo jų žinybinio pavaldumo. Rinkinyje yra pateikta pagrindinių priemonių apskaitos forma - Tipinė tarpžinybinė forma Nr. OC-1 (74 psl.), patvirtinta TSRS Centrinės statistikos valdybos 1972-12-14 įsakymu Nr. 816, kurios visiÅ¡kai neatitinka 1979-06-12 priėmimo-perdavimo aktas, t.y. pakankamas pagrindas konstatuoti, kad 1979-06-12 priėmimo-perdavimo aktu pagrindinė priemonė (ginčo turtas) nebuvo perduota Vilniaus elektros tinklams.

Ginčo aktas neatitinka ir pagrindinių priemonių priėmimo – perdavimo akto pildymo instrukcijos 8 d., kadangi aktu nebuvo siekta perduoti ginčo turto mėnesio pirmÄ jÄ dienÄ , be to, nėra duomenų, jog buvo atlikta perduodamo turto inventorizacija. IÅ¡ ginčo akto matyti, jog Respublikinė sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos kažkoks asmuo (atsakovai taip ir neįvardijo jo bylos nagrinėjimo metu) aktÄ pasiraÅ¡o 1979-08-28, o Vilniaus elektros tinklų direktorius pasiraÅ¡o 1979-06-12.

Be to, vadovaujantis TSRS Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies Komisarų Tarybos 1935-04-29 nutarimu Nr. 6/803 „Dėl valstybinių įmonių, pastatų ir statinių perdavimo“ ginčo turtas galėjo bÅ«ti perduodamas tik esant žinybų (Respublikinės sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos ir Lietuvos vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos) potvarkiams, tačiau nesant duomenų, kad tokie potvarkiai buvo, tampa akivaizdu, kad ir valios tarp Å¡alių perduoti operatyviojo valdymo teisę į turtÄ , taip pat nebuvo.

Vilniaus elektros tinklai nebuvo žinyba, jie buvo tik įmonė, pavaldi žinybai. Netgi įrodžius atsakovui, kad tokia valia buvo, pats savaime faktas, kad žinybos nepriėmė potvarkių, sudaro pakankamÄ pagrindÄ pripažinti sandorį negaliojančiu. Be teisėtų veiksmų negalimos ir teisėtos pasekmės. 1979-06-12 priėmimo-perdavimo aktas turėtų bÅ«ti vertinamas, kaip neteisėta pasekmė.

  Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti bei palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimÄ nepakeistÄ .

  Atsakovas UAB „Medstatyba“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ .

  Tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Teisėtas turto savininkas yra valstybė, o ieÅ¡kovui turtas perduotas valdyti patikėjimo teise pagrįstai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas yra tinkamas ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje, nes perėmęs turtÄ valdyti patikėjimo teise, įgijo ir teisę laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybÄ , todėl pirmosios instancijos teismo abejonė dėl tinkamo ieÅ¡kovo yra nepagrįsta. Teisėtas turto savininkas buvo informuotas apie ieÅ¡kinį, byloje dalyvavo trečiojo asmens teisėmis, iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ â€“ palaikė ir palaiko ieÅ¡kovÄ .

  Apeliacinis skundas atmestinas. IeÅ¡kovas skundžia tik tÄ sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys,

todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, nes kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir materialinės bei procesinės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindÄ pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ar jo dalį (LR CPK 320 str.).Â

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 1979-06-12 priėmimo - perdavimo aktas, sudarytas tarp Respublikinės sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos ir Vilniaus elektros tinklų, dėl transformatorinės

pastotės, aukštos įtampos kabelių perdavimo - priėmimo. Šiems teisiniams santykiams taikytinos turto priėmimo - perdavimo iš vienos valstybinės įmonės

balanso į kitos valstybinės įmonės balansÄ metu galioję 1964 m. CK 98, 99 straipsniai, numatantys, kad valstybei priklauso pagrindinės gamybos priemonės pramonėje ir valstybės įsteigtų įmonių turtas (CK 98 str.). Disponavimo valstybiniu turtu, priskirtu prie pagrindinių priemonių (tame tarpe pastatais) tvarkÄ reglamentavo CK 99 straipsnio nuostatos, kurios nukreipė į kitus teisės aktus. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo pastatas priklausė nuosavybės teise valstybei, o konkreti įmonė pastatÄ valdė operatyviojo tvarkymo teise.

Tai reiÅ¡kia, kad tiek 1979-06-12 priėmimo - perdavimo akto sudarymo metu, tiek dabar ginčo turto savininkas buvo ir yra valstybė. Ginčijamu priėmimo - perdavimo aktu nebuvo perduodama ir perimama nuosavybės teisė, nes turto savininku ir toliau liko valstybė. Svarstant perdavimo teisėtumÄ , neturi bÅ«ti taikomos teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisės perėjimÄ kitam asmeniui ir nustatančios nuosavybės teisės jam atsiradimo momentÄ , bet teisinės nuostatos dėl operatyviojo turto tvarkymo teisės perleidimo.

 Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Å«kyje dar veikė ir veikia ne viena monopolija ir įvertinus specifinę Å«kio Å¡akÄ , kurioje nebuvo ir nėra pakankamos konkurencijos, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių teisinių santykių norminio reglamentavimo tikslas buvo ir yra elektros energijos tiekimo patikimumo didinimas, todėl aiÅ¡kinantis ginčijamo akto sudarymo metu galiojusius teisės aktus, bÅ«tina įvertinti ir pačios Å«kio Å¡akos specifikÄ .

Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ operatyviojo turto tvarkymo teisės perėjimas kitam asmeniui nebuvo siejamas su bÅ«tinumu atlikti sandorio teisinę registracijÄ , todėl ginčo turto teisinės registracijos neatlikimÄ negalima vertinti kaip teisines pasekmes sukeliantį veiksnį. Nors apeliantas nurodo, kad nebuvo laikomasi nustatytos turto perdavimo tvarkos, bet konkrečiomis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis tai nepagrindžia. Nagrinėjamoje byloje bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sandoris sukėlė teisines pasekmes, kurių Å¡alys siekė, ar jis yra niekinis, t.y. nesukeliantis teisinių pasekmių.

Å iuo atveju Å¡alys, sudarydamos ginčijamÄ sandorį, siekė perduoti teisę pastatÄ valdyti ir tokiÄ teisę įgyvendino, nes surašė perdavimo - priėmimo aktÄ , kuris sukėlė teisines pasekmes dėl operatyviojo turto tvarkymo teisės perėjimo kitam asmeniui, iÅ¡liekant nuosavybės teisei, priklausančiai valstybei. Pagal tuo metu galiojusias įstatymines nuostatas niekinis sandoris neturėjo sukelti teisinių pasekmių. Pagal CK 47 str. 1 d. įstatymo reikalavimų neatitinkantis sandoris buvo laikomas niekiniu tuo atveju, kai įstatymo pažeidimas buvo ne bet kokios teisės normos nuostatos nesilaikymas, o esminis ir akivaizdus neatitikimas įstatymo reikalavimams.

Teisėjų kolegija darbo iÅ¡vadÄ , kad atsakovui atsirado operatyviojo tvarkymo teisė sandorio pagrindu ir pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 40 str. Transformatorinės pastotės perdavimo momentu 1979 metais nebuvo reikalavimo teisiÅ¡kai registruoti sandorius dėl pastatų perdavimo iÅ¡ vienos valstybinės įmonės kitai valstybinei įmonei. Turto perdavimo metu galiojo 1970 m. sausio 4 d. Lietuvos Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 2 patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, kurios nuostatos nurodė atlikti pastatų, t.y. daiktų teisinę registracijÄ , bet ne sandorių teisinį registravimÄ . Å ioje instrukcijoje nebuvo nurodytas teisinės registracijos atlikimo terminas ir nenurodytos pasekmės, kad, nesilaikius registracijos reikalavimo, atsiranda niekinio sandorio pasekmės. Tai rodo, jog pastatų teisinė registracija nėra tapati sandorių, kuriais perleidžiamos operatyviojo tvarkymo teisės į daiktus, teisinei registracijai ir pastatų, perduotų turto įgijėjui pagal sandorį, kuris neturėjo bÅ«ti įregistruotas, teisinei registracijai. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamo sandorio neįregistravimo faktas nepanaikino operatyviojo tvarkymo teisės atsiradimo pagrindo – daikto perdavimo juridinio fakto. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus argumentus dėl netinkamo teisės normų  taikymo.

           Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo vardu yra atlikta ginčo pastato teisinė registracija dėl turto patikėjimo teisės, o atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai" vardu - ne, nėra esminis argumentas, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , nes ginčo akto sudarymo metu operatyviojo tvarkymo teisės privalomojo registravimo statiniams teisės aktai nenumatė, atsižvelgiant į tai, kad operatyviojo tvarkymo teise valdomo turto apskaita buvo vykdoma balansuose.  Atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lÅ«kesčių principus – pagarbÄ Ä¯gytoms teisėms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumÄ , tiems asmenims, kurie nebuvo ginčijamo sandorio Å¡alimi, nesuteikiama teisė ginčyti tokį sandorį, jeigu nėra įrodoma, kad ginčijamas sandoris pažeidžia asmens teises. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, neįrodęs savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, neturi teisės ginčyti sandorį, kuris buvo atliktas, valstybei įgyvendinant operatyviojo tvarkymo teisę. Bylos duomenimis ginčo objekto nuosavybės teisė iÅ¡liko ta pati – Lietuvos nuosavybė, t.y. valstybės nuosavybė. Tai, kad ieÅ¡kovas ginčo turtÄ valdo patikėjimo teise, iÅ¡vieÅ¡inęs tai vieÅ¡ame registre, nesuteikia jam jokių teisinių privilegijų ir teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.

           Pirmosios

instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pati valstybė neginčijo 1979-06-12 priėmimo - perdavimo akto, sudaryto tarp Respublikinės

sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcijos ir Vilniaus elektros tinklų, ir ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės, nes ginčijamu aktu nebuvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atstovaujanti valstybę, byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu ir viso proceso metu palaikė ieÅ¡kovÄ , nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį, nes byloje nėra nustatyta ieÅ¡kovo ir valstybės teisių pažeidimo.

           Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimÄ Nr. 596, bei Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-05-04 nutarimÄ Nr. 185, kurie galiojo sandorio sudarymo momentu. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apelianto argumentÄ , kad 1964-12-16 nutarimas Nr. 596 buvo apibrėžtas galiojimo laike terminu, nes Å¡io nutarimo nuostatose nėra įvardintas jo galiojimo terminas. Tai, kad Å¡io nutarimo 2 d. ministerijoms ir žinyboms numatė prievolę 1964-1965 metais perduoti transformatorines, savaime nepadaro negaliojančiu paties 1964-12-16 nutarimo Nr. 596. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų dėl ginčijamo akto sudarymo metu galiojusių norminių aktų aiÅ¡kinimo, nes jie yra tik bendro pobÅ«džio samprotavimai, neturintys teisinės reikÅ¡mės ginčijamo akto teisėtumui ir pagrįstumui.

           Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino 1964 m. CK 99 str. įtvirtintinÄ sÄ vokÄ â€žvalstybinė organizacija“, nes pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ valstybinės įmonės buvo priskirtos prie valstybinių organizacijų sampratos ir atskiro reglamentavimo valstybės įmonėms nebuvo. Respublikinė sveikatos apsaugos įstaigų statybų direkcija priskirtina prie valstybinių organizacijų ir pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡analizavo tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , nes pastatai ir įrengimai iÅ¡ vienos valstybinės organizacijos kitai buvo perduodami, perraÅ¡ant jų vertę iÅ¡ vienos organizacijos balanso į kitos organizacijos balansÄ .Â

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti

skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR

CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., LR CPK 7 str., 8 str., 12 str., 17 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir įgijo pareigÄ atlyginti valstybei 22 Lt (2 t., b.l. 182) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str. 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Â

  Priteisti iš Vilniaus universiteto Onkologijos instituto valstybės naudai 22 Lt (dvidešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.

Â

Kolegijos

pirmininkė                                                                                      Â

Neringa Švedienė

Teisėjai

                                                                                                     Romualda Janovičienė

                                                                                                                Â

Algirdas Auruškevičius