759d3588-c725-4a01-bfeb-fecda3ef71ae · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-140-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03616-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. R.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. R. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-4 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 4 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-07-09 iki skundo padavimo dienos, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (4, 79 b. l.).Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (80 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (68-75 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas skirtingose kamerose nuo 2015-07-10 ir jam teko nuo 3,63 iki 22,6 kv. m., o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui nei vienu laikotarpiu neteko mažiau kameros ploto, nei nustatyta teisės aktuose, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje.

Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad kamera Nr. 103 Å iaulių visuomenės sveikatos centro buvo patikrinta 2015-08-24, kameroje dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytas higienos normas, tačiau kameroje ant lubų yra pelėsio, nuo lubų byra tinkas. 2015-11-17 patikrinimo akte Nr. EP-251 užfiksuotas kameros Nr. 64 patikrinimas, nustatyta, kad oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytas higienos normas, pelėsio nematyti.

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje. 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 užfiksuota, kad atvykstančiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos. 2015-03-13 patikrinimo akte Nr. EP-84 užfiksuota, kad laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti labai neÅ¡varios.

IÅ¡ 2015-08-27 patikrinimo akto Nr. EP-354 matyti, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti iÅ¡plautos. Asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti įvertinti kaip neturtinė žala. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas V.

R. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 4 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-07-09 iki 2015-12-09, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2015-12-16 pažymos Nr. 60/09-42107 (11-15 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas V.

R. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015-07-10 iki 2015-12-09, viso 154 dienas. Pareiškėjas gyvenamojoje kameroje Nr. 38 buvo laikomas nuo 2015-07-10 iki 2015-08-06 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,13 iki 5,17 kv. m., kameroje Nr. 106 – nuo 2015-08-06 iki 2015-09-03 su dar 3-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,91 iki 5,86 kv. m., kameroje Nr. 103 – nuo 2015-09-03 iki 2015-10-15 su dar 2-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,39 iki 5,86 kv. m., kameroje Nr. 66 – nuo 2015-10-15 iki 2015-11-30 su dar 1-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,76 iki 11,3 kv. m., kameroje Nr. 63 – nuo 2015-11-30 iki 2015-12-03 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,63 iki 4,54 kv. m., kameroje Nr. 14 – nuo 2015-12-01 iki 2015-12-03 su dar 4 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,91 kv. m., kameroje Nr. 64 – nuo 2015-12-03 iki 2015-12-07 su dar 3 asmenimis ir jam teko 5,58 kv. m., ir kameroje Nr. 17 – nuo 2015-12-07 iki 2015-12-09 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,69 iki 4,61 kv. m.

Taigi iÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad visas 154 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras, 2015-04-20 atlikęs Å iaulių TI patalpų operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę įvertinti gautuose pareiÅ¡kėjų skunduose minimų faktų dėl sÄ lygų atitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams (2015-04-22 patikrinimo aktas Nr. EP-153 – 35-38 b. l.), nustatė kad kameroje Nr. 14, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-12-01 iki 2015-12-03, ir kameroje Nr. 17, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-12-07 iki 2015-12-09, per žema oro temperatÅ«ra, lyginant su reglamentuojamomis Å¡altuoju metų periodu (pažeidžiamas HN 76:2010 26 p.), grindys betoninės, kameroje Nr. 14 sienų, lubų danga nuo drėgmės atsilupusi, nėra lengvai valoma ir dezinfekuojama, reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 28 p., 62 p. pažeidimai). 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu patikrinta kamera Nr. 64, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-12-03 iki 2015-12-07, ir kamera Nr. 103, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-09-03 iki 2015-10-15 (patikrinimo aktas Nr. EP-354 – 39-42 b. l.), nustatyta, kad oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apÅ¡vietimas atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 103 ant lubų yra pelėsio, byra tinkas – reikalingas paprastasis remontas (pažeidžiami HN 76:2010 56 p., 62 p.).

Iš 2015-11-17 patikrinimo akto Nr. EP-521 (43-44 b. l.) matosi, kad 2015-11-13 patikrinimo metu įvertinus gyvenamųjų patalpų, tame tarpe ir kameros Nr. 64, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-12-03 iki 2015-12-07, ir kameros Nr. 106, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-08-06 iki 2015-09-03, sienų, lubų paviršių vizualiai matomo pelėsio kameroje Nr. 64 nebuvo, pelėsis ir drėgmės dėmės ant lubų matėsi kameroje Nr. 106 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 p.), kamerose oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas atitiko higienos normos reikalavimus.

Nors pažeidimai kamerose Nr.14, 17 nustatyti anksčiau, negu pareiÅ¡kėjas buvo jose laikomas, tačiau byloje nėra duomenų, kad rasti pažeidimai buvo paÅ¡alinti dar iki pareiÅ¡kėjo patalpinimo į Å¡ias kamerÄ , todėl laikytina, kad jie buvo ir pareiÅ¡kėjo laikymo nurodytose kameroje metu. Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad valstybės valdžios institucijos (Å iaulių tardymo izoliatoriaus) pareigÅ«nai laikė pareiÅ¡kėjÄ kamerose, neatitinkančiose Higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas skunde parašė, kad gyvenamosiose patalpose nėra užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, kas labai kenkia regėjimui. Å iaulių TI Å«kio skyriaus 2015-12-21 pažymoje Nr. 62/08-1167 (22-25 b. l.) nurodyta, kad Å iaulių TI gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, tačiau dėl Å iaulių TI pastatų komplekso statuso (pastatas įtrauktas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä ) neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.

Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. 354 (39-42 b. l.) nurodė, kad langų dydis nevertinamas, nes tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais arba reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams. Taigi byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti neteisėtus Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus dėl kamerų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl asmens apžiÅ«ros atvykstant ir iÅ¡vykstant į / iÅ¡ Å iaulių TI.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje.

PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių, Å¡ie daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. IÅ¡ byloje esančių Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2015-08-24 patikrinimo metu (2015-08-27 patikrinimo aktas Nr. EP-354 – 39-42 b. l.) nustatyta, jog kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti iÅ¡plautos, nei 2015-10-07 akte Nr. EP-447, nei 2015-11-17 patikrinimo akte Nr. EP-521, atvyksiančiųjų / iÅ¡vykstančiųjų apžiÅ«ros patalpose pažeidimų neužfiksuota.

Taigi pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asmens ir daiktų apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis, dėl purvo ir neÅ¡varos nepasitvirtino, be to, Å¡ie teiginiai yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, tačiau nenurodė, kad bÅ«tent jam jo apžiÅ«ra buvo atlikta antisanitarinėmis sÄ lygomis ir kada tas buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ ir dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista – pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų ir dėl to patyrė neturtinę žalÄ â€“ nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Tačiau visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 4200 Eur nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotas visÄ jo laikymo laikotarpį atitiko minimalius reikalavimus, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pabÅ«ti gryname ore (22-25 b. l.), dėl laikymo sÄ lygų nei Å iaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms pareiÅ¡kėjas nesiskundė, bado akcijÄ buvo paskelbęs dėl draudimo rÅ«kyti baudos izoliatoriuje ir pasimatymų suteikimo (16-21 b. l.), iÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nesimato, kad dėl laikymo sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata (52-67 b. l.).

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kuomet Å iaulių TI kalinamiems asmenims už vienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ , kai ženkliai pažeidžiami reikalavimai nustatytam minimaliam kameros plotui, yra priteisiamas vidutiniÅ¡kai apie 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. R. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Eur) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė